2016-08-03 Nr. AB-15412-3-61-3-03345-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-114-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03345-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos 61.1; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu (b. l. 87–91) atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo R. R. skundą (toliau – ir pareiškėjas), kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos per teismo nustatytą terminą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. balandžio 21 d. skundą dėl 2015 m. balandžio 15 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-147 jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko, b. l. 105) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą (b. l. 98–104), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi (b. l. 109–110) atsisakė priimti R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo ir nutarė apeliacinį skundą kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir pareiškėjas nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. liepos 5 d. gautas (išsiųstas 2016 m. liepos 4 d.) naujas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kuriame prašo teismo atsižvelgti į tai, kad skundžiamo teismo sprendimo nuorašas buvo jam įteiktas tik 2016 m. gegužės 20 d., iki tol negalėjo susipažinti su šio sprendimo turiniu, todėl prašo skaičiuoti įstatymo numatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą nuo sprendimo nuorašo įteikimo jam dienos (tokiu atveju paskutinė apeliacinio skundo padavimo teismui diena yra 2016 m. birželio 3 d.) bei pripažinti, kad pirmą kartą kreipdamasis su apeliaciniu skundu į teismą jis apeliacinio skundo padavimo termino nepraleido.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016-06-15, Nr. 2016-16849) 8 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamu atveju taikytina įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą įstatymo normą, apeliacinio skundo padavimo termino eigos pradžia laikoma ne teismo sprendimo nuorašo įteikimo apeliantui diena, bet šio sprendimo paskelbimo diena, be to, apeliacinio skundo padavimo terminą įstatymų leidėjas apibrėžė ne darbo, o kalendorinėmis dienomis.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 16 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena laikytina 2016 m. gegužės 30 d. Pirmą apeliacinį skundą pareiškėjas padavė 2016 m. birželio 1 d., praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašė jį atnaujinti. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakius priimti apeliacinį skundą, pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. padavė Lietuvos apeliaciniam teismui naują apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. <...>. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Iš administracinės bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą 2016 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje ir buvo pasirašytinai informuotas apie tai, kad teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2016 m. gegužės 16 d. 13.00 val. (b. l. 84–86). Į teismo sprendimo paskelbimą bylos proceso dalyviai neatvyko. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo nuorašas tą pačią dieną buvo išsiųstas bylos proceso dalyviams, tarp jų pareiškėjui į Lukiškių TI-K (b. l. 93). Iš Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 20 d. pažymos Nr. 111-723 (b. l. 95) nustatyta, kad minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2016 m. gegužės 20 d., t. y. iki paskutinės apeliacinio skundo padavimo teismui dienos (2016 m. gegužės 30 d.) likus 10 dienų. Šis terminas elgiantis apdairiai ir rūpestingai, yra pakankamas apeliaciniam skundui parengti bei pateikti teismui iki įstatymu nustatyto termino.

Apeliacinį skundą pareiškėjas surašė 2016 m. birželio 1 d., išsiuntė teismui 2016 m. birželio 2 d. (b. l. 98–106), t.y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodo, kad apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2016 m. birželio 1 d., tačiau iš byloje esančios voko kopijos (pašto spaudo) matyti, kad pareiškėjo 2016 m. birželio 1 d. apeliacinis skundas buvo išsiųstas teismui būtent 2016 m. birželio 2 d. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kurią dieną (2016 m. birželio 1 d. ar 2 d.) išsiųstas apeliacinis skundas, nes abiem atvejais apeliacinio skundo padavimo terminas buvo pasibaigęs. Minėta, kad paskutinė apeliacinio skundo padavimo teismui diena – 2016 m. gegužės 30 d. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėjas su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo kreipėsi į teismą pasibaigus įstatymo nustatytam apeliacinio skundo padavimo terminui. Minėta, kad termino paduoti apeliacinio skundo eigos pradžia skaičiuojama ne nuo teismo sprendimo įteikimo bylos proceso šaliai, o nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nuomonę esą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo dienos, paneigia minėta įstatymo norma. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka bei terminas – 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nenurodo nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios jis nuo 2016 m. gegužės 20 d. (teismo sprendimo kopijos gavimo) delsė parengti bei išsiųsti teismui apeliacinį skundą iki įstatymo nustatyto termino pabaigos (2016 m. gegužės 30 d.) ir šiuos veiksmus atliko tik 2016 m. birželio 1–2 d. Prie 2016 m. birželio 1 d. apeliacinio skundo pareiškėjas nepridėjo jokių įrodymų, kurių surinkimas galėjo pareikalauti papildomo laiko. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateiktam apeliaciniam skundui (gautas teisme 2016 m. birželio 3 d.) parengti bei pateikti teismui objektyviai nereikėjo tiek laiko, kiek užtruko pareiškėjas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jam (laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui) 2016 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo kopija buvo įteikta 2016 m. gegužės 20 d., tačiau nenurodo, kad jam buvo objektyvių kliūčių paduoti apeliacinį skundą per 10 dienų iki termino paduoti apeliacinį skundą nuo šios datos iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2016 m. gegužės 30 d.). Dėl teismo sprendimo kopijos išsiuntimo pažymėtina, kad pagal ABTĮ 93 straipsnio 1 dalį teismo sprendimo kopija bylos šalimis, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, turi būti išsiųsta per 3 dienas nuo teismo sprendimo surašymo. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo kopiją bylos proceso šalimis, tarp jų pareiškėjui, išsiuntė 2016 m. gegužės 16 d., t. y. anksčiau nei privalėjo tai padaryti pagal įstatymą. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesuteikė jam teisės nepaisyti įstatymo nustatytų procesinių terminų. Tai, kad pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo terminą skaičiavo ne taip, kaip numatyta įstatyme ir išaiškinta teismo sprendime, laikytina subjektyvia aplinkybe, priklausiusia nuo pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui buvo objektyvių kliūčių paduoti apeliacinį skundą teismui iki įstatymu nustatyto termino, o pareiškėjas prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jam buvo objektyvių kliūčių dėl kurių jis negalėjo paduoti apeliacinį skundą per 10 dienų, t.y. nuo 2016 m. gegužės 20 d. (teismo sprendimo gavimo dienos) iki 2016 m. gegužės 30 d. (termino paduoti apeliacinį skundą termino pabaigos). Nenustačius ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo prasme svarbių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis termino paduoti apeliacinį skundą priežastimis, pareiškėjo prašymas dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo netenkinamas, apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą, gautą teisme 2016 m. liepos 5 d., ir grąžinti apeliacinį skundą kartu su priedais padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė