d7071bb6-5edd-4331-a640-2aeb59fe5983 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-485/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01098-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Jančiauskui,

nuteistajai K. K., jos gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jÄ per visÄ bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinta nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Priteista iš K. K. 2 000 (du tūkstančiai) Eur N. V. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 693,27 (šeši šimtai devyniasdešimt trys eurai 27 cnt) Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 800 (aštuoni šimtai) eurų gynėjo atstovavimo išlaidų.

N. V. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dalyje dėl negautų pajamų, o ieÅ¡kinio dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. K. K. 2022 m. sausio 9 d. apie 10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia rankomis sugriebė N. V. už plaukų, pargriovė ant grindų, atsitÅ«pusi apžergė jÄ kojomis bei kojų keliais spardė jai į deÅ¡inę bei kairę veido puses, sudavė smÅ«gius rankomis bei kojomis N. V. į įvairias kÅ«no vietas, padarydama jai nubrozdinimÄ kairio smilkinio srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies vokuose, kraujosruvÄ veido kairėje ties skruostikauliu bei žande, kraujosruvÄ deÅ¡iniame žande, kraujosruvÄ krÅ«tinės deÅ¡inėje, kraujosruvas deÅ¡inėje Å¡launyje, nubrozdinimÄ , tarpusavyje susiliejusias kraujosruvos deÅ¡inio kelio priekinėje dalyje bei deÅ¡inėje blauzdoje, kraujosruvas kairėje Å¡launyje, kraujosruvÄ kairio kelio priekinėje dalyje, kraujosruvÄ kairėje blauzdoje, taip ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių pasekoje sukėlė nukentėjusiajai N. V. fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, bausmė K. K. paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį ir nuteistosios asmenybę.

3. Nuteistoji K. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį, sumažinti neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai N. V., atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl K. K. kaltumo padarė nesilaikydamas įrodinėjimo taisyklių, rėmėsi prielaidomis, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantį in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai) principÄ . Apeliantės nuomone, Kauno apylinkės teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad tiek apeliantė, tiek nukentėjusioji N. V. buvo neblaivios, nukentėjusioji pati inicijavo ir pradėjo konfliktÄ , įžeidinėjo apeliantės motinÄ ir apeliantę. Apylinkės teismas nevertino itin reikÅ¡mingos aplinkybės, kad pati apeliantė kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. V. atžvilgiu, nes apeliantė taip pat buvo sužalota dėl nukentėjusiosios veiksmų dėl abipusių muÅ¡tynių, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

3.2. Skunde pažymima, kad jau po iÅ¡tirtų visų įrodymų, prieÅ¡ baigiamÄ jÄ kalbÄ ir paskutinį žodį, teismas savo iniciatyva perkvalifikavo įtarimus, pasunkindamas apeliantės padėtį, t. y. K. K. kvalifikavo kaip sunkinančiÄ aplinkybę tai, jog ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau prokuroro suraÅ¡ytame kaltinamajame akte nurodyta, kad K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundo autorės teigimu, pakeitus kaltinimÄ Ä¯ sunkesnį, pablogėja teisiamojo padėtis, todėl ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisės į gynybÄ užtikrinimas.

3.3. K. K. nurodo, kad pagal BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , gali susidaryti tokia situacija, kad teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, jog veikos faktinės aplinkybės nustatytos klaidingai, tačiau nei prokuroras, nei nukentėjusysis į tai nereaguoja ir nepraÅ¡o kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių, t. y. nusikalstamos veikos padarymo vietos, laiko, bÅ«do, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Tokiu atveju teismas negalėtų savo iniciatyva pakeisti inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡ esmės skirtingomis. Apeliantės nuomone, Å¡uo atveju pirmosios instancijos teismas neteisėtai savo iniciatyva atliko kaltintojo funkcijas, todėl, toks teismo aktas turi bÅ«ti panaikintas.

3.4. Dėl civilinio ieškinio. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji N. V. pareiškė civilinį ieškinį 2 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad jie išskirtinai palaikė kiekvienas savo šeimos narį, bei patvirtino, kad vieni ant kitų pyksta iki šiol, todėl laikytina, jog nukentėjusioji netiesiogiai pripažino, kad reikalauja tokių kompensacijų iš keršto ir siekdama „paauklėti“ K. K..

3.5. Dėl teisės į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dalyje dėl negautų pajamų. Apeliantės vertinimu, Kauno apylinkės teismas, pripažindamas teisę nukentėjusiajai N. V. į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tokį sprendimÄ priėmė nesusiejęs įrodymų tarpusavyje, nesigilindamas į negautų pajamų dydį bei kilmę. Vertinant nukentėjusiosios negautų pajamų kilmę, matyti, jog sumÄ sudaro nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpiu, tai yra 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais, priskaitytas 1 650 Eur atlygis, iÅ¡ kurių minusuotinas darbo užmokestis - 370,11 Eur ir 110,63 Eur darbdavio nedarbingumo paÅ¡alpa. Ä® priteistinÄ sumÄ Ä¯skaičiuotinas ir priedas - 910 Eur už gerus darbo rezultatus, kuris priskaičiuotas imant dviejų metų vidurkį. Apeliantės nuomone, esant aiÅ¡kiai sumai, į jÄ Ä¯skaičiuoti ir numatomas lėšas, kurios galimai bÅ«tų buvusios arba ne, yra nesÄ Å¾ininga. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog viso proceso metu nukentėjusioji turėjo visas galimybes pateikti darbo sutartį, pažymas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, banko iÅ¡raÅ¡us, ar kitus, negautų pajamų sumÄ pagrindžiančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Apeliantės nuomone, negautos pajamos turi bÅ«ti ne spėjamos, o realiai galimos. Skunde taip pat pažymima, kad civilinis ieÅ¡kovas, reikalaudamas negautų pajamų dėl nedarbingumo, turi pareigÄ pagrįsti, kad sužalojimas ir gydymas yra tiesiogiai susiję su negalėjimu atlikti darbinių pareigų per tam tikrÄ laikotarpį. Civilinė ieÅ¡kovė teisminio nagrinėjimo metu tokių duomenų nepateikė, tam reikalingi specialias žinias turinčių ekspertų duomenys. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y.: 1) visiÅ¡kai patenkinti civilinį ieÅ¡kinį, 2) iÅ¡ dalies jį patenkinti ar 3) civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

3.6. Dėl laidavimo instituto taikymo galimumo. Skunde apeliantė K. K. nurodo, kad ji atitinka visas privalomas laidavimo instituto taikymui keliamas sÄ lygas bei pagrindus. K. K. skundžiamu nuosprendžiu teisiama pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimÄ , yra atsipraÅ¡iusi nukentėjusiosios. Skunde nurodoma, kad įstatymas nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę dėl viso kaltinimo. Jis turi teisę į gynybÄ , taigi, turi teisę ginčyti kaltinimÄ , gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, kuris gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu. Kaltininkas laikomas prisipažinusiu padaręs nusikalstamÄ veikÄ net ir tais atvejais, kai jis nemano padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau iÅ¡ esmės pripažįsta veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K- 88/2008, 2K-31/2010, Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012).

3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusioji ir nuteistoji buvo susitarusios pasiraÅ¡yti Susitaikymo aktÄ , kurio pagrindu nukentėjusioji bÅ«tų atsisakiusi civilinio ieÅ¡kinio, tačiau nukentėjusioji susitaikymo akto nepasirašė. Taip pat pažymima, kad nors apeliantė nesutinka su priteistos žalos dydžiu, tačiau dalį žalos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jau yra atlyginusi. Skunde teigiama, kad pagal teismų praktikÄ , vien tik tai, kad kaltininkas negalės iÅ¡ karto atlyginti visos nukentėjusiajam priteistos žalos, savaime nėra kliÅ«tis pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų. Skundo autorės manymu, apeliantei taikytinas laidavimo institutas, kadangi yra visos BK 40 str. įtvirtintos sÄ lygos, leidžiančios asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laiduotoja praÅ¡oma paskirti E. S., gimusiÄ 1981 m. birželio 21 d., kuriÄ praÅ¡oma apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , atlikti įrodymų tyrimÄ , apklausti E. S. ir paskirti jÄ laiduotoja. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras praÅ¡o iÅ¡taisyti kaltinime padarytÄ klaidÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko – konstatuojant, kad veika buvo padaryta 2023 m. sausio 9 d. 01.00 val.

5. Nuteistosios K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistoji K. K. teigia, kad teismas iÅ¡vadas dėl jos kaltumo padarė nesilaikydamas įrodinėjimo taisyklių, t. y. nepagrindė bylos įrodymų visumos analize ir vertinimu, rėmėsi prielaidomis, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, taip pat nesutinka su civilio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu, teigia esant įstatyminiam pagrindui taikyti nuteistosios atžvilgiu laidavimo institutÄ . Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiÅ«ri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl įrodymų vertinimo

7. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiÅ«lymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas K. K. kalta pripažino vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, juos vertindamas BPK reikalavimų nepažeidė.

8. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad ne tik apeliantė, bet ir nukentėjusioji buvo neblaivi, kad ji pati inicijavo ir pradėjo konfliktÄ . Å ie skundo teiginiai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad bylos aplinkybės buvo nustatytos neteisingai. Kaip matyti iÅ¡ pačios apeliantės K. K., nukentėjusiosios N. V. bei įvykio vietoje buvusių ir liudytojais byloje apklaustų asmenų parodymų, dėl konflikto pradėjimo jie nurodo skirtingai. K. K. tvirtina, kad pirma jai sudavė N. V., pastaroji tvirtina, kad pirma jai sudavė nuteistoji. Liudytoja I. D., apeliantės motina ir liudytojas T. K., nuteistosios vyras, palaikė K. K. versijÄ , kad pirma konfliktÄ pradėjo N. V. ir jie tvirtino, kad agresyvi buvo nukentėjusioji, o nuteistoji tik gynėsi. Kiti liudytojai – G. V. ir S. L. D. parodė, kad konflikto pradžios jie nematė, o iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ , įėjo į kambarį ir G. V., nukentėjusiosios tėvas, pamatė, kad nuteistoji ir nukentėjusioji jau gulėjo ant žemės ir grÅ«mėsi, Neringos veidas buvo iÅ¡tinęs, buvo kraujosruvos, iÅ¡temptos plaukų sruogos, sužalojimų ant K. veido jis nematė tÄ vakarÄ , o Salvija L. D., nukentėjusiosios draugė, nurodė, kad N. gulėjo ant žemės, o K. jÄ daužė kumščiais, spardė kojomis, t. y. keliais. Apklausti liudytojai yra nukentėjusiosios ir nuteistosios Å¡eimos nariai, todėl jų parodymai dėl konflikto pradžios, nesant jokių kitų objektyvių juos patvirtinančių duomenų, pagrįstai nebuvo vertinti kaip objektyvÅ«s. Remiantis aptartu, byloje nebuvo surinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog konfliktÄ pradėjo ar iÅ¡provokavo nukentėjusioji, todėl teismui nebuvo pagrindo Å¡iÄ aplinkybę pripažinti kaip faktinę ir ja vadovautis. Dėl nukentėjusiosios neblaivumo, pažymima, kad Å¡i aplinkybė Å¡iuo atveju neturėjo įtakos kalto asmens veikos kvalifikavimui bei jo atsakomybės klausimui spręsti, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo analizuoti, ar nukentėjusioji N. V. buvo neblaivi, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiosios elgesys bÅ«tų agresyvus ar kitaip neadekvatus, kas galėjo įtakoti ir nuteistosios elgesį.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad apylinkės teismas nevertino itin reikÅ¡mingos aplinkybės, t. y., kad pati apeliantė kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. V. atžvilgiu, nes apeliantė taip pat buvo sužalota dėl nukentėjusiosios veiksmų. IÅ¡ byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2022 m. sausio 19 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , matyti, kad buvo gautas K. K. pareiÅ¡kimas dėl 2022 m. sausio 8 d. N. V. jos atžvilgiu atliktų veiksmų. Tikrinant pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Nebuvo pateikta bei surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, jog K. K. jų konflikto su N. V. metu pastarosios bÅ«tų sužalota – greitoji pagalba dėl patirtų sužalojimų nebuvo kviesta, po įvykio ji nesikreipė į medikus. K. K. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nurodė, kad ji ikiteisminio tyrimo dėl Å¡io įvykio nepageidauja, paaiÅ¡kino, kad į policijÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi dėl to, jog sužinojo, kad pareiÅ¡kimÄ parašė ir N. V., todėl norėjo užfiksuoti įvykį. Ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti tuo pagrindu, kad nebuvo pateiktas nukentėjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas (t. 1, b. l. 131-133). Å ie duomenys patvirtina, kad nors K. K. tvirtina pati nukentėjusi nuo N. V., tačiau ji nepageidavo pradėti procesÄ dėl jos sužalojimo, nesikreipė į medikus dėl jai padarytų sužalojimų užfiksavimo, taigi, tiriant jos pareiÅ¡kimÄ , buvo nustatytos tos pačios aplinkybės, kurios yra nustatytos ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje, todėl vien tik Å¡io pareiÅ¡kimo policijai pateikimo faktas nepatvirtina nuteistosios versijos dėl jos pačios nukentėjimo nuo N. V.. Remiantis aptartu, Å¡i aplinkybė nelaikytina reikÅ¡minga Å¡ios bylos tyrimo kontekste į kuriÄ , pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisėtai savo iniciatyva perkvalifikavo įtarimus, pasunkindamas apeliantės padėtį, t. y. kaip sunkinančiÄ aplinkybę K. K. kvalifikavo tai, jog ji buvo neblaivi, ir taip pakeitus kaltinimÄ Ä¯ sunkesnį, pablogėjo jos padėtis. Apeliantė taip pat teigia, kad nesant prokuroro bei nukentėjusiojo praÅ¡ymo dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo ar patikslinimo, teismas negali savo iniciatyva Å¡ių faktinių aplinkybių pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å is argumentas neteisingas, nes BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs tokį (kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis) prokuroro ar nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams, kas patvirtina, jog teismas ir pats savo iniciatyva gali spręsti šį klausimÄ , kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.

11. Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomi kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikaltimÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę. Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra nurodomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės) o Å¡iuo atveju K. K. pareikÅ¡tame kaltinime teismo nurodyta nauja faktinė aplinkybė – kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė neblaivi, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, patvirtinta byloje surinktais duomenimis.

12. Byloje nekilo ginčas, kad prieÅ¡ konfliktÄ kaltinamoji ir visi kiti kartu buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus ir nors byloje nebuvo nustatinėjamas kaltinamosios K. K. neblaivumas, tačiau suteikus jai paskutinį žodį, ji patvirtino, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėrusi ir pavartotas alkoholis turėjo įtakos jos mÄ stymui bei nukentėjusiosios atžvilgiu atliktiems veiksmams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡iÄ kaltinamosios nurodytÄ aplinkybę, kuri nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir nenurodyta kaltinamajame akte, atnaujino įrodymų tyrimÄ ir dėl to papildomai apklausė K. K., kuri patvirtino, kad alkoholis turėjo įtakos jos elgesiui. Kiti proceso dalyviai dėl Å¡ios naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės nepasisakė, nenurodė jokių prieÅ¡taravimų bei pageidavimų, todėl bylÄ nagrinėjantis teismas, siekdamas tinkamai įgyvendinti baudžiamojo proceso normų jam keliamus reikalavimus tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes bei pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise esant pagrindui savo iniciatyva pakeisti bylos faktines aplinkybes, pagrįstai papildė kaltinamajai K. K. pateiktÄ kaltinimÄ Å¡ia naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe – kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams, tačiau Å¡iuo atveju tÄ faktÄ , kad alkoholis turėjo įtakos jos elgesiui, kaltinamoji pripažino teismo posėdyje dalyvaujant jos advokatei, prokurorui ir nukentėjusiosios atstovui, proceso dalyviai, kaip minėta turėjo teisę ir galimybę dėl to pasisakyti, užduoti kaltinamajai klausimų, tačiau to nepadarė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pasielgti formaliai ir proceso dalyviams dar ir papildomai praneÅ¡ti apie tai, kÄ jie sužinojo bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu.

14. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, patikslindamas K. K. pateiktÄ kaltinimÄ ir įraÅ¡ydamas į jį naujÄ faktinę aplinkybę – kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nelaikytina nei baudžiamojo proceso bei kaltinamosios teisių į gynybÄ pažeidimu. Vertinant aptartÄ , nepagrįstu laikomas ir apeliacinio skundo teiginys, jog teismas pasunkino apeliantės padėtį K. K. kvalifikavęs kaip sunkinančiÄ aplinkybę numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tai, jog ji buvo neblaivi, nes, kaip minėta, Å¡i aplinkybė yra neginčijamai nustatyta ne tik pačios kaltinamosios parodymais, bet ir bylos medžiaga. K. K. teismas parinko vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimÄ , nors ir nustatė vienÄ kaltinamosios atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė, bausmės dydį parinko mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis (gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), todėl teisėjų kolegija laiko, kad apeliantei paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Dėl civilinio ieškinio

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 str.). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios N. V. ieškinys 2 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nepagrįstas, nes iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad jie išskirtinai palaikė kiekvienas savo šeimos narį, bei patvirtino, kad vieni ant kitų pyksta iki šiol, todėl laikytina, jog nukentėjusioji netiesiogiai pripažino, kad reikalauja tokių kompensacijų iš keršto ir siekdama „paauklėti“ K. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir grindžiami tik subjektyvia skundo autorės nuomone, todėl atmestini. Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog N. V. konstatuoti sužalojimai atsirado dėl neteisėtų K. K. veiksmų. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. G 56/2022(02), kurioje konstatuota, kad N. V. nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva veido kairėje ties skruostikauliu bei žande, kraujosruva dešiniame žande, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, nubrozdinimas, tarpusavyje susiliejusios kraujosruvos dešinio kelio priekinėje dalyje bei dešinėje blauzdoje, kraujosruvos kairėje šlaunyje, kraujosruva kairio kelio priekinėje dalyje, kraujosruva kairėje blauzdoje. <...> Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių.

17. Ä® bylÄ pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai N. V. padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymėjo tęstiniu pobÅ«džiu, dėl galvos sumuÅ¡imo ji kurį laikÄ jautė galvos svaigimÄ , skausmÄ , ne kartÄ konsultavosi pas medikus, jai buvo taikytas gydymas vaistais, kuriuos įsigydama nukentėjusioji turėjo iÅ¡laidų. Be to, K. K. nukentėjusiajai iÅ¡rovė priaugintų plaukų sruogas kartu su tikrais plaukais, todėl nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos, susiję su plaukų atstatymo procedÅ«romis, taip pat pripažintinos jai padaryta turtine žala ir priteistinos iÅ¡ kaltininkės. Nukentėjusioji pateikė teismui įrodymus (atsiskaitymo bei pinigų priėmimo kvitus (2 t., b. l. 100-104)) kurie patvirtina, jog iÅ¡laidos, susijusios su jos atžvilgiu pavartoto smurto pasekmių Å¡alinimu, sudaro 693,27 eurų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ pripažino tik tÄ , kuri yra patirta realiai ir pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti tenkino iÅ¡ dalies.

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu dėl teisės į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dalyje dėl negautų pajamų. Apeliantės vertinimu, viso bylos proceso metu nukentėjusioji turėjo visas galimybes pateikti dokumentus, pagrindžiančius negautų pajamų sumÄ , tačiau to nepadarė. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiosios atstovas pateikė teismui N. V. darbdavio iÅ¡duotÄ pažymÄ apie jos negautas pajamas, Å¡i pažyma buvo prijungta prie bylos medžiagos, tačiau klausimas dėl papildomų įrodymų nebuvo iÅ¡keltas, todėl nukentėjusioji negalėjo žinoti, kad pateikta pažyma nėra pakankama jos ieÅ¡kiniui pagrįsti. Apie tai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytÄ negautų pajamų dydį, teismas nurodė tik nuosprendyje.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius sudaro ir negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalÄ , kuriÄ pagal įstatymų nustatytÄ reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios, bÅ«tinos iÅ¡laidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ . Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ â€“ ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

20. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, civilinės atsakomybės sÄ lygas nustato teismas, priimantis apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir nebÅ«tų teisinio pagrindo iÅ¡imčiai taikyti. Teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ pripažinimas baudžiamajame procese reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas civiliniame procese. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009).

21. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl neteisėtų K. K. veiksmų nukentėjusioji N. V. laikinai buvo nedarbinga ir neteko dalies pajamų, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepateikė negautų pajamų dydį patvirtinančių dokumentų, visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai dėl Å¡ios civilinio ieÅ¡kinio dalies pripažino N. V. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

22. Atsakant į apeliacinio skundo teiginį, kad ieÅ¡kinyje nepagrįstai į priteistinÄ sumÄ N. V. įskaičiuotas ir priedas - 910,00 Eur už gerus darbo rezultatus, nes apeliantės nuomone, esant aiÅ¡kiai sumai, į jÄ Ä¯skaičiuoti ir numatomas lėšas, kurios galimai bÅ«tų buvusios arba ne, yra nesÄ Å¾ininga, teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja, kad nagrinėjant ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka iÅ¡ naujo nesvarstoma tik dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, bet Å¡io proceso metu, civilinio ieÅ¡kinio dydis nustatomas įvertinus ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus bei kitus praÅ¡omÄ padarytos žalos dydį patvirtinančius įrodymus.

23. Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančiÄ teismų praktikÄ nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicija numato dvi alternatyvias veikas, už kurias kyla atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinio skausmo sukėlimÄ , todėl net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tÄ patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, kas tiesiogiai įtakoja ir padarytos neturtinės žalos dydį. Taigi, kaip ir nurodyta teismų praktikoje, mažesni nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiai paprastai nustatomi ir priteisiami už fizinio skausmo sukėlimÄ , nepadarant jokių konstatuotų sužalojimų bei padarinių.

25. Å ioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistosios K. K. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. V. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nėra. |Nors nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jai buvo sužalotas ypatingai gyvybiÅ¡kai svarbus organas – galva, sumuÅ¡tas veidas bei kitos kÅ«no dalys, iÅ¡rauta dalis plaukų, kas neabejotinai patvirtina, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti jos civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus nepatogumus. Padaryti sužalojimai nukentėjusiajai ne tik sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau ir psichologinį diskomfortÄ bei emocinę įtampÄ , dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga, tai neleido jai gyventi įprastu režimu, be to, jai reikėjo atlikti ir plaukų atstatymo procedÅ«ras. Nukentėjusioji patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5 000 eurų, kuriÄ ir prašė priteisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias Å¡iam klausimui spręsti aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas iÅ¡spręstas tinkamai, objektyviai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes bei nepažeidžiant bei teisės aktų reikalavimų bei pagrindinių teisės principų.

Dėl laidavimo instituto taikymo

26. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma (kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų). Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas.

27. Skunde apeliantė K. K. nurodo, kad ji atitinka visas privalomas laidavimo instituto taikymui keliamas sÄ lygas bei pagrindus, nes ji teisiama pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimÄ , taip pat pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog asmuo pripažintų kaltę dėl viso kaltinimo, nes kaltininko faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, taip pat ji yra atsipraÅ¡iusi nukentėjusiosios.

28. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sÄ lygos konstatavimÄ , teismas turi nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ , t. y. tai, kad kaltininkas visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos gailisi. Minėtų sÄ lygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, be to, gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-511-693/2015, 2K-289-693/2019 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

29. Analizuojant K. K. parodymus, matyti, kad kaltę ji pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad pirma jÄ puolė nukentėjusioji, kad N. V. užsimojo ir jai trenkė, sudavė į akį, tada ir ji apeliantei trenkė, neigia N. V. spardžiusi kojomis bei nurodė, kad negalėjo bÅ«ti, kad N. V. ji sudavė 12 smÅ«gių, tačiau iÅ¡ aukščiau minėto specialisto iÅ¡vados matyti, kad N. V. buvo nustatyta daugybė sužalojimų tiek galvoje, tiek ir kitose kÅ«no vietose, ir pagal jų lokalizacijÄ , Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dėl ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių. Å i iÅ¡vada patvirtina nukentėjusios ir liudytojos S. L. D. parodymus, kad K. K. gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai daug kartų sudavė į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas kojomis. Kaltinamoji viso proceso metu savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies ir akcentavo, kad dėl įvykusio kaltos yra abi – ne tik ji, bet ir nukentėjusioji. K. K. ir jos gynėja pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad dėl konflikto nukentėjo ir pati K. K. (nors byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktikÄ , laiko, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikyti bÅ«tina sÄ lyga – kad K. K. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ .

30. Apygardos teismas sutinka, kad tai, jog K. K. nesutinka su priteistos žalos dydžiu, tačiau dalį žalos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jau yra atlyginusi, leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ , nes ir teismų praktikoje pasisakoma, kad raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ reikalingas tuomet, kai Å¡alys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio, tačiau kai Å¡alių pozicijos labai skirtingos, pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir nustatyti, ar teismui yra pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimÄ vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, Å¡eimos narių pagalba ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015)), tačiau laidavimas kaltininkui gali bÅ«ti taikomas tik kai egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1- 4 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, todėl, Å¡iuo atveju nenustačius vienos iÅ¡ jų (aptarta nutarties 28 -29 punktuose), atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra teisinio pagrindo. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų laidavimo taikymo sÄ lygų. Kadangi vienas iÅ¡ apeliacinio skundo reikalavimų buvo atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimÄ , apeliacinės instancijos teisme kaip galima laiduotoja buvo apklausta nuteistosios sesuo E. S., tačiau įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus (dėl nenustatytų visų BK 40 straipsnio 2 dalies 1- 4 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų), teisėjų kolegija neanalizuoja laiduotojo asmeninių savybių, jo veiklos pobÅ«džio bei jo galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartÄ , konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį K. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl prokuroro praÅ¡ymo iÅ¡taisyti klaidÄ kaltinime

32. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo prašė iÅ¡taisyti kaltinime ir nuosprendyje padarytÄ klaidÄ , nes klaidingai buvo nurodytas įvykio laikas - 2022 m. sausio 9 d. apie 10.00 val., nors pagal faktinius duomenis įvykis buvo 2022 m. sausio 9 d. apie 01.00 val. Prokuroro praÅ¡ymas tenkinamas. Kaltinamoji, nukentėjusioji ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad pas I. D. ir G. V. jų dukros K. K. su sugyventiniu ir N. V. atvyko 2022 m. sausio 8 d. apie 20 - 21 val., visi vakarojo, gėrė alkoholį, po 23 val. atvažiavo Neringos draugė Salvija. Jie visi toliau linksminosi, Å¡ventė. Jau po vidurnakčio, apie 01.00 val., tarp Kristinos ir Neringos prasidėjo ginčas ir jos pradėjo muÅ¡tis. Remiantis Å¡iais duomenimis, įvykio laikas – 2022 m. sausio 9 m. apie 01.00 val., buvo fiksuojamas ir bylos medžiagoje: užduotyje atlikti objektų tyrimÄ , specialisto iÅ¡vadoje ir kituose (t. 1, b. l. 74-75, 77-79 ir kt.), tačiau praneÅ¡ime apie įtarimÄ , jau per klaidÄ buvo nurodytas neteisingas nusikalstamos veikos įvykdymo laikas – vietoje 2022 m. sausio 9 d. apie 01.00 val., nurodant 2022 m. sausio 9 d. apie 10.00 val. Å i klaida nebuvo iÅ¡taisyta nei kaltinamajam akte, nei nuosprendyje, todėl faktinė aplinkybė yra tikslintina, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. sausio 9 d. apie 01.00 val.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistosios K. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 n, vasario 28 d. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytÄ faktinę aplinkybę, nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. sausio 9 d. apie 01.00 val.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė

Arūnas Paštuolis

Algirdas Remeika