Legislator Case Law & Legislation
d70679ac-0b95-46aa-8316-e4be08dc5ba4 AI generated

d70679ac-0b95-46aa-8316-e4be08dc5ba4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d70679ac-0b95-46aa-8316-e4be08dc5ba4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ atsakovo E. J. 177 503,78 EUR negrÄ Å¾into kredito, 2 623,07 EUR palÅ«kanų, 0,24 EUR delspinigių, iÅ¡ viso 180 127,09 EUR (ekvivalentas litais – 621 942,82 Lt) ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už 180 127,09 EUR priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

Legislator headnote

AI generated

d70679ac-0b95-46aa-8316-e4be08dc5ba4 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovas turtÄ perleido 2009 m. lapkričio 2 d., kai ženkliai krito nekilnojamojo turto kainos, kas yra visuotinai žinoma ir įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė, o ieÅ¡kovo pateikta 2010 m. sausio 28 d. iÅ¡vada dėl įkeisto turto vertės patvirtina, kad 2010 m. sausio 28 d. buto rinkos vertė siekė apie 370 000 Lt (priverstinio pardavimo vertė – apie 260 000 Lt). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (2009 m. gegužės 6 d., 2009 m. spalio 7 d. ir 2009 m. lapkričio 27 d. banko raÅ¡tai) patvirtina, kad atsakovas negalėjo nesuvokti, jog jam ir toliau nemokant įmokų bankui, pastarasis imsis priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.Aplinkybė, kad M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-255/2014Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no, Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-280-159/2012 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ ieÅ¡kinį atsakovams E. J. ir M.

J. (trečiasis asmuo - Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė J. D.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2007 m. gruodžio 19 d. atsakovas E. J. su ieÅ¡kovu sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ E. J. buvo suteiktas 172 034,29 EUR kreditas (galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2047 m. lapkričio 30 d.). Kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) hipoteka, kurio vertė buvo numatyta 660 000 Lt. 2009 m. rugpjūčio 28 d. padaryti hipotekos lakÅ¡to pakeitimai, t. y. prievolės dydis padidintas iki 177 712,63 EUR (613 606,17 Lt).

IeÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tu kreipėsi į E. J., informuodamas apie susidariusį įsiskolinimÄ ir kreditavimo sutarties nutraukimÄ tuo atveju, jei įsiskolinimas nebus padengtas. E. J. įsiskolinimo nepadengė, todėl ieÅ¡kovas nuo 2010 m. sausio 4 d. nutraukė kreditavimo sutartį ir 2010 m. sausio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.2009 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis, kuria E. J. padovanojo tėvui M.

J. asmeninės nuosavybės teise visus jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas AB „DNB bankas“ kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo E. J. 177 503,78 EUR negrÄ Å¾into kredito, 2 623,07 EUR palÅ«kanų, 0,24 EUR delspinigių, iÅ¡ viso 180 127,09 EUR (ekvivalentas litais – 621 942,82 Lt) ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už 180 127,09 EUR priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

2) pripažinti negaliojančia 2009 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ E. J. grÄ Å¾inti nuosavybės teisę į 1852/7407 dalis žemės sklypo ir į ¼ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bankas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ 393 054,55 Lt (tokia suma liko užbaigus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rÄ ) reikalavimo teisę į atsakovÄ E. J., ginčijama 2009 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutartis pažeidė banko kaip kreditoriaus teises ir interesus.

Sudaręs dovanojimo sandorį atsakovas E. J. iÅ¡ esmės tapo nemokus ir žymiai sumažino savo galimybę atsiskaityti su banku, nes įkeisto turto nepakako visiÅ¡kai padengti įsiskolinimo, o visas kitas E. J. priklausantis turtas yra įkeistas. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir konkrečiu atveju taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Be to, pažymėjo, kad ginčo turtas buvo padovanotas atsakovui E. J. pradelsus įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį vykdymÄ bei turint tikslÄ , kad bankas negalėtų iÅ¡ieÅ¡koti likusios E. J. skolos iÅ¡ ginčo turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o civilinės bylos dalį pagal ieÅ¡kovo AB DNB banko ieÅ¡kinį dėl 177 503,78 EUR negrÄ Å¾into kredito, 2 623,07 EUR palÅ«kanų, 0,24 EUR delspinigių bei procesinių palÅ«kanų priteisimo nutraukė.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra įsiteisėjusi Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis, kuri vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (skolos ir palÅ«kanų pagal kredito sutartį priteisimo).Vertindamas ieÅ¡kinio dėl 2009 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad faktas, jog 2012 m. rugsėjo 6 d. turto perdavimo aktu bankui už 236 000 Lt perduotas 64,55 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad tik beveik po trejų metų nuo 2009 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sandorio sudarymo bankas sužinojo, kad pagal nepriklausomų vertintojų nustatytÄ Ä¯keisto daikto vertę (660 000 Lt) įkeistas atsakovui E. J. nuosavybės teise priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), realizuotas nebuvo ir kad bankas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į 393 054,55 Lt įsiskolinimÄ pagal 2007 m. gruodžio 19 d. kreditavimo sutartį.

Be to, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į buvusį įkeisto turto įkainojimÄ (660 000 Lt), atsakovui E. J. nebuvo pagrindo abejoti, kad bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai bankui. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamos situacijos atveju teismas neturi pagrindo taikyti nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , nes dovanojimo sutartimi apdovanotasis M. J. prisiėmė sÅ«naus E. J. prievolę valstybei mokėti už iÅ¡perkamÄ 0,1852 ha ploto žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB „DNB bankas“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir Å¡ioje dalyje iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus:Bankas reikalavimo teisę į atsakovÄ E. J. įgijo nuo 2007 m. gruodžio 19 d. kreditavimo sutarties sudarymo momento, o galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ E. J. patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo.Ä®keisto turto vertės nepakako atsakovo E. J. skolai bankui pagal kreditavimo sutartį padengti, todėl skolos likučio iÅ¡ieÅ¡kojimas įmanomas tik iÅ¡ kito E. J. priklausančio turto, tačiau ginčo turtas bÅ«tų vienintelis, E. J. turimas neapsunkintas turtas, į kurį ieÅ¡kovas galėtų nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Atsakovas turtÄ perleido 2009 m. lapkričio 2 d., kai ženkliai krito nekilnojamojo turto kainos, kas yra visuotinai žinoma ir įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė, o ieÅ¡kovo pateikta 2010 m. sausio 28 d. iÅ¡vada dėl įkeisto turto vertės patvirtina, kad 2010 m. sausio 28 d. buto rinkos vertė siekė apie 370 000 Lt (priverstinio pardavimo vertė – apie 260 000 Lt). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (2009 m. gegužės 6 d., 2009 m. spalio 7 d. ir 2009 m. lapkričio 27 d. banko raÅ¡tai) patvirtina, kad atsakovas negalėjo nesuvokti, jog jam ir toliau nemokant įmokų bankui, pastarasis imsis priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.Aplinkybė, kad M.

J. prisiėmė prievolę už sunų E. J. sumokėti valstybei mokestį už iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, neįrodo dovanojimo sandorio privalomumo. 2010 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas M. J. paaiÅ¡kino, kad ginčo turtÄ buvo perleidęs sÅ«nui E. J., siekdamas apsaugoti šį turtÄ nuo AB „Swedbank“ galimų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, nes Å¡iam bankui buvo laidavęs už žmonos kreditÄ , o M. J. byloje patvirtino, kad jam buvo žinoma tai, jog sÅ«nus E. J. turi kreditorių, kas patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas M.

J. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad E. J. turtinė padėtis pablogėjo tik vėliau ir ne dėl ginčijamo sandorio, o dėl kito turimo, įskaitant ir įkeisto, turto vertės sumažėjimo, sÄ lygoto ekonominės krizės. Be to, pažymi, kad ginčo turtas M. J. nuosavybės teise priklausė jau nuo 1995 m. birželio 7 d., 2007 m. gruodžio 4 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl asmeninių priežasčių, o pasibaigus aplinkybėms, sÄ lygojusioms dovanojimo sutarties sudarymÄ bei dėl netinkamo E. J. elgesio tėvo atžvilgiu, M.

J. pareikalavo sÅ«naus perdovanoti jam perleistÄ turtÄ , kas ir buvo padaryta ginčo sutartimi. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinį skundÄ padavė tik ieÅ¡kovas, kuris skundžia tik tÄ sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo reikalavimas dėl tarp atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmestas, todėl byla nagrinėjama ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).Atmetęs ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas E. J., nors ir buvo banko skolininkas, tačiau tinkamai vykdė kreditavimo sutartį, o 2009 m. gruodžio 21 d. atsakovo pradelstas įsiskolinimas bankui tesudarė nedidelę dalį skolos.

Be to, teismas nurodė, kad sudarant ginčo sandorį nebuvo jokių duomenų apie įkeisto turto vertės sumažėjimÄ , dėl ko atsakovui E. J. nebuvo pagrindo abejoti, jog bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai bankui. Tačiau sutikti su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nėra pagrindo, nes jos prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.Visų pirma, iÅ¡ ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovas jau nuo 2009 m. pavasario pradėjo pažeidinėti atsiskaitymo už suteiktÄ kreditÄ grafikÄ , dėl ko jau 2009 m. gegužės 6 d. susidarė 4 351,18 EUR įsiskolinimas (1 t. 80 b. l.), o pradelsti įsipareigojimai bankui egzistavo ir ginčo sandorio sudarymo dienÄ , atsakovui nemokant palÅ«kanų už paskolÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. (1 t. 26-30 b. l.).

Be to, sprendžiant kilusį ginÄÄ , svarbu yra ne tik nurodyta aplinkybė dėl pradelstų atsakovo įsipareigojimų bankui ginčo sandorio sudarymo dienÄ , bet ir tolimesnių įvykių eiga, nes sudarius ginčo sandorį, atsakovas iÅ¡ esmės nustojo vykdyti savo įsipareigojimus bankui, dėl ko kredito sutartis buvo nutraukta tepraėjus dviem mėnesiams po ginčo sutarties sudarymo – 2010 m. sausio 4 d. (duomenų, kad kredito sutarties nutraukimas įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas neteisėtu, nėra).

Toks atsakovo S. J. elgesys leidžia teigti apie pastarojo nesÄ Å¾iningumÄ bei siekį iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į ginčo sutartimi padovanotÄ turtÄ , nes kito neapsunkinto turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami banko reikalavimai, atsakovas neturi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovui, esant bankui įkeistam nekilnojamam turtui, nebuvo pagrindo abejoti, jog skoliniai įsipareigojimai bus įvykdyti, nėra pagrįsta, nes ginčo sandoris buvo sudarytas 2009 m. gruodžio 19 d. t. y. tuomet, kai dėl valstybėje vykstančių neigiamų ekonominių procesų vyko spartus nekilnojamojo turto kainų kritimas (pažymėtina, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡i aplinkybė pripažinta visiems žinoma (CPK 182 str. 1 d.).

Taigi atsakovams turėjo bÅ«ti žinoma, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertės neužteks padengti įsiskolinimÄ bankui.Tuo tarpu teigti, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, kad neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į skolininkÄ bankui atsirado tik beveik po trejų metų po ginčo sutarties sudarymo iÅ¡aiÅ¡kėjus, kad atsakovo įkeistas turtas nebuvo priverstinai realizuotas už 660 000 Lt, nėra teisinio pagrindo tiek atsižvelgus į jau paminėtÄ visiems žinomÄ aplinkybę dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo, tiek ir į tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė nesietina ir negali bÅ«ti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu, o neįvykdytos kreditavimo sutarties pateikimas yra pakankamas pagrindas patvirtinti kreditoriaus neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Paminėtų aplinkybių visetas akivaizdžiai parodo, kad ginčo sandoris pažeidė banko (kreditoriaus) interesus. Tokios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia ir turto įkeitimo faktas, nes tokio turto vertės neužtenkant prievolei pagal kredito sutartį įvykdyti, kreditorius turi teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir į kitÄ skolininko turtÄ . Tuo tarpu atsakovo M. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai, jo nuomone, pagrindžiantys, kad atsakovai ginčo sandorį sudaryti privalėjo, yra nekonkretÅ«s, neparemti įrodymais bei neleidžia teigti, kad atsakovai tokį sandorį privalėjo sudaryti.Tarp Å¡alių buvo sudaryta dovanojimo sutartis t. y. neatlygintinas sandoris, o vien tai, kad naujam turto savininkui M.

J. perėjo įsipareigojimai, kilę iÅ¡ 2009 m. vasario 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ID-232, iÅ¡vados dėl sandorio neatlygintinumo nepaneigia. Atitinkamai vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi neatlygintinas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Be to, prieÅ¡ingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje liko nepaneigta atsakovų nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 d.).Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl ginčo turto perleidimo E. J. tikslų ir kt.), teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - ieÅ¡kinį tenkinti, pripažįstant 2009 m. lapkričio 2 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikant restitucijÄ (CK 6.145 str.).       Patenkinus apeliacinį skundÄ , apeliantui iÅ¡ atsakovų E. J. ir M.

J. priteistina po 3814,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ iÅ¡laidoms atlyginti (2 t. 110 b. l.; CPK 93 str. 1, 3 d.). Be to, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 630 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas (2 t. 122 b. l.), kurių priteistinas dydis, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažintinas iki 3000 Lt, t. y. po 1500 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų E. J. ir M. J. priteistina po 5314,50 Lt (3814,50 + 1500) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartimi (1 t. 45 – 46 b. l.) laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo reikalavimus, susijusius tiek su reikalavimu pripažinti negaliojančia 2009 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutartį, tiek reikalavimÄ dėl 180 127,09 Eur skolos priteisimo, o dėl pastarojo reikalavimo byla nutraukta dar pirmosios instancijos teismo sprendimu (CPK 279 str. 1 d.).

Tokiu bÅ«du Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, panaikinant atsakovo E. J. turto atžvilgiu pritaikytÄ turto areÅ¡tÄ (325 942,82 Lt sumai). IÅ¡ dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų po 1814,30 Lt (13 848 – 10 219,40 / 2) pirmosios instancijos teismo negrÄ Å¾into žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį.

Be to, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos teisme patirtas 6 050 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas (1 t. 53 b. l.), kurių priteistinas dydis, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažintinas iki 4000 Lt, t. y. po 2000 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteistina po 3 814,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančia 2009 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JD-2783), sudarytÄ tarp E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant E. J. nuosavybės teisę į 1852/7407 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ¼ pastatų, kurių unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „DNB bankas“ (į. k. 112029270) iÅ¡ atsakovų M. J. ir E. J. po 5314,50 Lt (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiolika litų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, panaikinant atsakovo E. J. turto areÅ¡tÄ 325 942,82 Lt sumai, o kitoje dalyje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Sprendimo kopijÄ siusti Centrinės hipotekos įstaigos Turto areÅ¡to aktų registrui.Pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „DNB bankas“ iÅ¡ atsakovų M.

J. ir E. J. po 3 814,30 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiolika litų 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginti. Teisėjai                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                  Kazys KailiÅ«nas                                                                  Alvydas PoÅ¡kus