d704dfb5-c4c8-44ee-8143-e02c8bad7fb1 · Akmenės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. M1-55-1048/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34050-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.5; 1.1.14; 1.2.20.5.1; 1.2.20.6.1; 2.10.11(S) AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. rugpjūčio 24 d.Naujoji Akmenė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Diržienė,sekretoriaujant JÅ«ratei Damskytei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,asmeniui, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – E. K., jos gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,ekspertui Gintarui Butkui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, netekėjusiai, neteistai,kaltinamai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : E. K. melagingai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir davė melagingus parodymus:2016 m. liepos 20 d. apie 9 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , t. y. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , t. y. pranešė, kad jos sugyventinis J.

G. jos atžvilgiu panaudojo smurtÄ , kuris jai sukėlė fizinį skausmÄ , dėl ko buvo pradėtas J. G. baudžiamasis persekiojimas, t. y. jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯vykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, ji 2016 m. liepos 20 d. 9 val. 30 min. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolu bÅ«dama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apklausta nukentėjusiÄ ja davė melagingus parodymus apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .Teismo posėdžio metu E. K. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir parodė, jog prieÅ¡ minėtÄ Ä¯vykį buvo tik kÄ grįžusi iÅ¡ Vokietijos, kur svečiavosi pas seserį.

BÅ«nant Vokietijoje sesuo primokė, kÄ padaryti, kad jos auginamas sÅ«nus neatitektų jo tėvui ir ji galėtų vėl iÅ¡vykti į VokietijÄ , t. y. pasidaryti mėlynių, iÅ¡kviesti policijÄ ir apkaltinti sÅ«naus tėvÄ smurtavus. Ji nurodė 2016 m. liepos 19 d. vakare iÅ¡provokavusi konfliktÄ su sugyventiniu ir vaiko tėvu J. G., tačiau Å¡is prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, o mėlynes pasidarė pati įsignybusi pirÅ¡tais nugaroje. 2016 m. liepos 20 d. ryte paskambino socialinei darbuotojai ir su ja kartu nuėjusi į policijos komisariatÄ parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė neteisingas aplinkybes apie tai, kad sugyventinis prieÅ¡ jÄ smurtavo, grasino pro balkonÄ iÅ¡mesti sÅ«nų.

E. K. paaiÅ¡kino tiek socialinei darbuotojai, tiek policijos pareigÅ«nui papasakojusi tÄ pačiÄ versijÄ apie J. G. smurtÄ , tačiau pareiÅ¡kime visi pateikti duomenys yra neteisingi, nes iÅ¡ tikrųjų taip nebuvo. Patvirtino policijos komisariate buvusi įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės prieÅ¡ jai pateikiant pareiÅ¡kimÄ , bei prieÅ¡ apklausÄ . Dėl savo poelgio labai gailisi, taip pasielgė dėl to, jog labai norėjo su savo sÅ«numi visam laikui iÅ¡važiuoti į VokietijÄ , bei nenorėdama, jog sÅ«nus atitektų jos sugyventiniui, kuris, jos nuomone, nebÅ«tų sutikęs jos iÅ¡leisti iÅ¡vykti gyventi į VokietijÄ .

Ä® vaiko teisių apsaugos tarnybÄ Å¡iuo klausimu nesikreipė. Po mėnesio nusprendė prisipažinti melavusi, nes nenorėjo iÅ¡ vaiko atimti tėvo, be to, jÄ palaikiusi sesuo nutraukė santykius ir į skambučius nebeatsiliepia. E. K. nurodė medikų apžiÅ«ros metu Mažeikių rajono ligoninėje ant jos kÅ«no užfiksuotus sužalojimus krÅ«tinėje patyrusi iÅ¡ vakaro, dar iki konflikto su sugyventiniu, kai 2016 m. liepos 18 d. bėgdama į turgelį netyčia pargriuvo, nusibrozdino alkÅ«nes ir susitrenkė krÅ«tinę, o kakle mėlynės galėjo atsirasti dėl to, kad jai dažnai be priežasties trÅ«kinėja kraujagyslės. Jos teigimu, sugyventinis J.

G. 2016 m. liepos 19 d. įvykusio konflikto metu jÄ tik paguldė ant žemės ir palaikė kol ji nurims, nuo Å¡ių jo veiksmų ji jokių sužalojimų nepatyrė. Su sugyventiniu J. G. kartu gyvena dvejus metus, jos atžvilgiu jis yra smurtavęs du kartus, dar iki sÅ«naus gimimo. Po 2016 m. liepos 19 d. su sugyventiniu J. G. sutaria gerai, barasi tik dėl smulkmenų. Ji patvirtino teismo posėdžio metu davusi teisingus parodymus, nemelavusi. Jos teigimu, jai diagnozuota Å¡izofrenija, nuo mažens lankosi psichikos centre, gėrė psichiatro paskirtus vaistus iki pradėjo lauktis pirmojo sÅ«naus.

Pripažįsta, kad jai reikalingas gydymas pas psichiatrÄ , pas kurį lankytųsi geranoriÅ¡kai pati. Liudytojas J. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su E. K. kaip sugyvetiniai gyvena trečius metus. 2016 m. liepos 19 d. vakare tarp jo su sugyventine įvyko žodinis konfliktas, kurio priežasties jis neprisimena, tačiau barnis buvo nežymus. Gali bÅ«ti, kad konflikto metu abu apsistumdė, tačiau netyčia, o netrukus susitaikė ir nuėjo miegoti. Jis patvirtino konflikto metu įsiaudrinusiÄ E. paguldęs ant grindų, bei užsėdęs jos kojas, o rankomis sugriebęs rankas ir taip laikęs kol ji nurims.

Rytojaus dienÄ ant E. smakro pastebėjo įbrėžimus, kuriuos jis galėjo padaryti netyčia įbrėžęs nagais. Jokių mėlynių ant veido nebuvo, o ant kÅ«no, jo teigimu, mėlynės jai savaime atsiranda labai dažnai, vos stipriau palietus. R. E. išėjus, į namus atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie norėjo jį sulaikyti, tačiau dėl prastos savijautos jis buvo iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ Kaune. Pati sugyventinė po kurio laiko jam prisipažino ir papasakojo, kad melagingai įskųsti jį policijai pamokė jos sesuo, pas kuriÄ E. pusantro mėnesio svečiavosi Vokietijoje.

Jo nuomone, E. lengvai pasiduoda įtakai, todėl jis nenorėjo, kad ji ilgesniam laikui iÅ¡vyktų pas seserį, bijodamas, kad Å¡i gali apgaule iÅ¡ E. paimti globoti jų kÅ«dikį ir nebeatiduoti. J. G. nurodė anksčiau kartÄ smurtavęs sugyventinės atžvilgiu, kai ji nėščia bÅ«dama gėrė stiprius antidepresantus, kenkiančius abiejų sveikatai, o jis norėjo, kad ji negertų. Dėl Å¡io smurto abu susitaikė. Jo nuomone, E. K. priverstinis gydymas nereikalingas, stiprÅ«s medikamentai kenktų jos pačios ir bÅ«simo kÅ«dikio sveikatai, o jų nevartodama ji yra ramesnė, su juo gyvendama nė karto nebuvo iÅ¡vežta gydytis į psichiatrijos ligoninę.

Dėl Å¡io įvykio sugyventinei pretenzijų neturi.Liudytoja I. L. nurodė dirbanti Akmenės rajono Å¡eimos paramos centro socialine darbuotoja, su E. K. ir J. G. Å¡eima pažįstama nuo 2016 m. kovo mėnesio, kuomet E. buvo skirtas socialinis bÅ«stas. Apsilankymų Å¡eimoje metu nustatyti tik J. G. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai. Centrui buvo žinoma, kad E. K. lankosi pas psichiatrus, vartoja gydytojo paskirtus vaistus. A. E. iÅ¡vykimÄ Ä¯ VokietijÄ telefonu pranešė paskambinusi E. sesuo. 2016 m. liepos 18 d. centre buvo gauta informacija, kad E. K. grįžo iÅ¡ Vokietijos ir apsigyveno kartu su savo sugyventiniu J.

G.. Sutikta Naujosios Akmenės mieste E. K. jai papasakojo norinti iÅ¡ sugyventinio prisiteisti vaiko iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡važiuoti atgal į VokietijÄ , nors paaiÅ¡kino, kad J. su ja elgiasi gerai. Kaip buvo sutarta, liepos 19 d. E. atėjo į centrÄ ir patvirtino norinti kuo greičiau prisiteisti iÅ¡ sugyventinio lėšas vaikui iÅ¡laikyti, nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Palydėta į centro juridinį skyrių E. susitvarkė bÅ«tinus dokumentus. 2016 m. liepos 20 d. telefonu paskambinusi E. verkdama jai pasakė, kad iÅ¡ vakaro, apie 23-24 val.

J. jÄ spardė, smaugė, norėjo iÅ¡mesti pro balkonÄ vaikÄ . Po Å¡io pokalbio I. L. paaiÅ¡kino paskambinusi E. kaimynei ir iÅ¡ jos sužinojusi, jog iÅ¡ vakaro Å¡i girdėjo E. verksmÄ . N. E. atėjo į centrÄ , kur ant jos kaklo buvo matyti kelios nedidelės mėlynes, įdrėskimai. E. aiÅ¡kino bijanti J., nenorinti eiti namo, dėl to jÄ palydėjo į policijÄ . E. apklausoje nedalyvavo, tuo metu suderino, jog E. bÅ«tų leista apsigyventi labdaros ir paramos fonde „Prieglobstis“. Dalyvaujant policijos pareigÅ«nams E. iÅ¡ namų pasiėmė bÅ«tiniausius daiktus ir iÅ¡važiavo į fondo patalpas, o J.

G. – į policijos komisariatÄ . Rytojaus dienÄ E. K. jai pasakė naktį buvusi Mažeikių ligoninėje, kur iÅ¡važiavo dėl apsunkinto kvėpavimo. I. L. nuomone, E. K. bÅ«sena nepastovi, vienÄ dienÄ ji bendrauja adekvačiai, viskÄ suvokia, o kitÄ dienÄ atrodo prieÅ¡ingai – nutolusi, tai priklauso ir nuo to, ar bÅ«na susipykusi su sugyventiniu, todėl jai reikalingas pastovus gydymas. Teismo psichologas ekspertas Gintaras Butkus parodė su kolega psichiatru Laisvučiu Paulavičiumi atlikę teismo psichiatrijos ekspertizę E. K..

Surinktų medicininių, psichinės bÅ«klės, psichologinio tyrimo vertinimo duomenų pagrindu padaryta iÅ¡vada, kad E. K. serga lengvu protiniu atsilikimu, reikÅ¡mingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo, dėl kurio ji negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir valdyti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. negalėjo visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti, yra pagrindas pripažinti jÄ ribotai pakaltinama, todėl rekomenduojama jai skirti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Gintaro Butkaus teigimu, paprastai lengvo protinio atsilikimo ir vidutinio protinio atsilikimo medicininis skiriamasis kriterijus yra pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Nagrinėjamu atveju psichologinio tyrimo, intelektinio vertinimo duomenimis, E. K. nustatytas lengvas protinis atsilikimas artėjantis prie vidutinio. Intelekto struktūros analizės, asmenybės vertinimo pagrindu padaryta išvada, kad E. K. yra socialiai labai nebrandi. Todėl, nepaisant to, jog konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, tačiau esant tiek elgesio sutrikimams, tiek asmenybės nebrandumui, padaryta išvada, kad E. K. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų.

Jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas priskiriamas prie įgimtų susirgimų, t. y. įgimta silpnaprotystė, skiriasi tik jos sunkumas, o demencija yra įgyta. Kadangi nagrinėjamu atveju lengvas protinis atsilikimas yra komplikuotas E. K. amžiaus socialinio nebrandumo, tai duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad E. K. negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir valdyti savo veiksmų. Ambulatorinis stebėjimas (medikamentinis gydymas, socialinės, bei psichologinės pagalbos suteikimas) gali turėti teigiamos įtakos E. K. elgesio ir emocijų sutrikimų korekcijai, siekiant iÅ¡vengti žalingos įtakos jai.IÅ¡ byloje esančio 2016 m. liepos 20 d.

įspėjimo dėl atsakomybės už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ matyti, kad E. K. pasiraÅ¡ytinai buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį (b.l. 5). IÅ¡ 2016 m. liepos 20 d. teisų ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matyti, kad pasiraÅ¡ytinai E. K. buvo ne tik iÅ¡aiÅ¡kintos jos teisės ir pareigos, bet ir atsakomybė pagal BK 235 straipsnį – už melagingų parodymų davimÄ (b.l. 6). IÅ¡ 2016 m. liepos 20 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. K., bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingÄ pareiÅ¡kimÄ , apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltÄ asmenį, kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ (b.l. 7-13).E. K. pateiktų duomenų pagrindu 2016 m. liepos 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J.

G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b.l. 1): 2016 m. liepos 29 d. J. G. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (b.l.

52) ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis (b.l. 55-56), jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 57-58), t. y. atlikti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai patvirtina pradėto baudžiamojo persekiojimo faktÄ .2016 m. rugpjūčio 30 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskiroje dalyje J. G. atžvilgiu nutrauktas, nesant padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir pradėtas bei tęsiamas ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį (b.l. 59-60).2016 m. rugpjūčio 19 d.

Akmenės rajono psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta, jog E. K. lankėsi centre, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, šizotipinis sutrikimas (b.l. 92).2016 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97TPK-303/2016 pateikiama išvada, jos E. K. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę skirti tikslinga (b.l. 104). 2017 m. sausio 11 d. – vasario 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 86 TPK-32/2017 E. K. nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F0.1), dėl kurio ji negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, bei užfiksuota, kad:1.

Įtariamoji E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų.2. Įtariamajai E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas ir šiuo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.3. Įtariamoji E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje.4. Įtariamoji E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje, kuri įtakojo jos veiksmus.5.

Ä®tariamoji E. K. dėl savo sveikatos stovio gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, tačiau jai rekomenduotinos priverčiamosios medicinos priemonės, kadangi ji negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir valdyti savo veiksmų.6. Ä®tariamoji E. K. vystymosi raidoje turėjo psichikos sutrikimų, duodančių pagrindÄ pripažinti jÄ ribotai pakaltinama.7. Ä®tariamajai E. K. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės.8. Ä®tariamajai E. K. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (b.l. 118-122).Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys.

Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia klausimo dėl asmens kaltės, tačiau privalo iÅ¡spręsti BPK 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimÄ ;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir bÅ«tent kokia. IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, jog E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. melagingai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir davė melagingus parodymus, todėl E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingÄ veikÄ .

Baudžiamosios teisės subjektais gali bÅ«ti tik sÄ moningi, normalios psichikos žmonės, ir baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslÄ tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi – sÄ moningai pasirinkti teisingÄ elgesio variantÄ .Ä®vertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad E. K. nusikalstamų veikų padarymo metu dėl lengvo protinio atsilikimo, reikÅ¡mingo elgesio sutrikimo negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamų veikų pobÅ«džio ir valdyti savo veiksmų, kas sudaro pagrindÄ pripažinti E. K. ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnio 1 dalimi).

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad E. K. uždraustas veikas padarė bÅ«dama ribotai pakaltinama, yra pagrindas E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jai priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę (BK 18 straipsnio 2 dalis).Teismas, įvertinęs E. K. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ , eksperto paaiÅ¡kinimus teisme ir rekomendacijas dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, daro iÅ¡vadÄ , jog dėl padarytų veikų pavojingumo ir nustatyto psichikos sutrikimo E. K. nereikia stebėti ir gydyti stacionare, todėl jai taikytinas ambulatorinis stebėjimas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, E. K. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taikydamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė ir iÅ¡nyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ (BPK 405 straipsnio 2 dalis).E. K. 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 127-128) – teismo nutarčiai įsiteisėjus naikintina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas n u t a r i a : pripažinti E. K. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, bÅ«nant ribotai pakaltinama, atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jai priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismÄ .

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras. Teisėja                                                                                                     AuÅ¡ra Diržienė