d702d5f2-3070-4c13-b720-121f4e8ca301 · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-804-796/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01836-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. G.-T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. G.-T. ieÅ¡kinį atsakovui S. T. (S. T.) dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, trečiasis asmuo S. G., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, ir atsakovo S. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. G.-T. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, trečiasis asmuo S. G., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 2) palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų N. T. (T.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. T. (T.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų N. T. ir T. T. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur kiekvienÄ mėnesį, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ; 6) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; 7) padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ , tai yra transporto priemones – ieÅ¡kovei priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 3 500 Eur, ir priekabÄ Syland NP1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 1 000 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Hyundai H-1, Starrex, Gran Starex, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 9 000 Eur, ir motociklÄ Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 3 000 Eur, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 3 750 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; 8) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: metalo darbo stalÄ , vertė – 400 Eur, metalo pjovimo stakles, vertė – 300 Eur, dujų balionÄ , vertė – 30 Eur, suvirinimo aparatÄ , vertė – 70 Eur, įrankių rinkinį „Makita“, vertė – 300 Eur, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 550 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtÄ ; 9) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur kiekvienÄ mėnesį nuo ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki ieÅ¡kovė pradės dirbti.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu susituokė prieÅ¡ ketverius metus ir kÅ«rė Å¡eimÄ , turėjo bendrų tikslų, tačiau bendras jų gyvenimas tapo labai komplikuotas ir galiausiai nebeįmanomas, nes atsakovas buvo jai neiÅ¡tikimas, nesirÅ«pino vaikais ir paliko Å¡eimÄ , todėl atsakovas yra kaltas dėl jų santuokos iÅ¡irimo. Vaikai yra maži ir nuo pat gimimo gyvena su ieÅ¡kove, todėl po santuokos nutraukimo prašė vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovės apskaičiavimu, vienam vaikui per mėnesį iÅ¡laikyti yra reikalinga mažiausiai 600 Eur suma, jÄ sudaro: 200 Eur iÅ¡laidos maistui, 90 Eur aprangai ir avalynei, 60 Eur ugdymui, knygoms, žaislams, 70 Eur gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laidos, 50 Eur laisvalaikiui, 60 Eur iÅ¡laidos sveikatai ir 70 Eur higienos prekėms. Nurodė, kad yra ir kitų papildomų iÅ¡laidų, tokių kaip vaikams reikalingi baldai, sporto inventorius, apsilankymai pas privačius gydytojus ar specialistus. Nurodyti poreikiai yra minimalÅ«s ir protingi, atsižvelgiant į sparčiai kylančias kainas.

IeÅ¡kovės pajamos Å¡iuo metu yra 164,66 Eur naÅ¡laičių pensija, 173 Eur Å¡alpos neįgalumo pensija ir apie 280 Eur vaiko priežiÅ«ros iÅ¡moka, tai yra iÅ¡ viso apie 618 Eur per mėnesį. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas ir, ieÅ¡kovės žiniomis, gauna apie 1 200 Eur, kitų iÅ¡laikytinių neturi, todėl turi galimybę teikti jos praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams. Kadangi ieÅ¡kovė yra neįgali, jos galimybės dirbti yra ribotos, be to, ji viena augina du mažamečius vaikus ir yra vaiko priežiÅ«ros atostogose (kol vaikui sueis dveji metai) ir dirbti negali, todėl prašė iÅ¡ atsakovo jai priteisti kas mėnesį mokamÄ 200 Eur iÅ¡laikymÄ , jo reikalingumas Å¡iuo atveju yra preziumuojamas.

IeÅ¡kovės teigimu, dėl atsakovo veiksmų ji patyrė emocinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuolatinį nesaugumo jausmÄ , nusivylimÄ dėl jo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo, nes atsakovas savo elgesiu jai rodė nepagarbÄ ir jÄ Å¾lugdė, todėl prašė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovės psichologinė bÅ«klė buvo ir iki Å¡iol yra labai sunki, ji vartoja gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė:

1) Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; 2) nepilnamečių vaikų T. T. ir N. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; 3) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės priteisti iÅ¡ jo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 220 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę; 4) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ pagal atsakovo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ; 5) po santuokos nutraukimo santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ padalyti taip: atsakovui priteisti motociklÄ Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 3 000 Eur, o ieÅ¡kovei priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 3 500 Eur, priekabÄ Syland NP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 000 Eur, dvigulę lovÄ â€“ 250 Eur vertės, čiužinį – 200 Eur vertės, komodÄ â€“ 200 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ â€“ 300 Eur vertės, skalbimo maÅ¡inÄ â€“ 300 Eur vertės, džiovinimo maÅ¡inÄ â€“ 200 Eur vertės, iÅ¡ viso daiktų už 5 950 Eur; atsakovui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 475 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį, kompensacijÄ iÅ¡mokant per 24 mėn. laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į automobilį Hyundai H-l, Starex, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 8 000 Eur;

7) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į darbo įrankius: metalo darbo stalÄ , kurio vertė – 400 Eur, metalo pjovimo stakles – 300 Eur, dujų balionÄ â€“ 30 Eur vertės, suvirinimo aparatÄ â€“ 70 Eur vertės, įrankių rinkinį „Makita“ – 300 Eur vertės;

8) įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovui 10 g auksinį papuoÅ¡alų komplektÄ (žiedÄ ir auskaras), jų vertė 330 Eur;

9) priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 075 Eur sumÄ už santuokos metu įgyto turto sumažėjimÄ ; 10) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis su ieškove susipažino 2018 m. sausio mėnesį ir susituokė (duomenys neskelbtini), turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jų santuokiniai santykiai faktiškai yra nutrūkę nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio dėl nuolatinių konfliktų. Po santuokos sudarymo jis su ieškove apsigyveno ieškovės močiutei priklausančiame name. Ieškovė nenorėjo imti paskolos ir pirkti nuosavo būsto, nes jai, kaip įpėdinei, atiteks močiutės turtas, o kadangi namas buvo senas, tai jie iš savo lėšų jį remontavo, nes ieškovė tvirtindavo, kad turtas ateityje priklausys jų šeimai.

Laikui bėgant atsakovas suprato, kad jis yra iÅ¡naudojamas kaip darbo jėga ir gerina svetimÄ turtÄ . Jis kalbino ieÅ¡kovę įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ , siÅ«lė paimti paskolÄ , tačiau ieÅ¡kovė atsisakė, nes jai buvo patogiau gyventi su giminaičiais, o atsakovas jautėsi svetimas ir nereikalingas, nuolat jautėsi įsitempęs dėl kaltinimų, kad blogai rÅ«pinasi Å¡eima, neprižiÅ«ri vaikų bei kaltinamas neiÅ¡tikimybe, todėl jis nusipirko motociklÄ ir dėl to kildavo naujų konfliktų.

Atsakovas siÅ«lė nutraukti santuokÄ geruoju, tačiau ieÅ¡kovė žadėdavo pakeisti elgesį, bet pažadų nevykdė. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo jo patėvio gimtadienis, į jį dėl vaiko ligos ieÅ¡kovė nevyko ir, iÅ¡leisdama atsakovÄ , liepė grįžti 22.00 val. Atsakovas grįžo 22.20 val. ir rado savo daiktus paketuose koridoriuje, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis grįžo ne nustatytu laiku. Siekdamas iÅ¡vengti konfliktų jis iÅ¡sikėlė ir apsigyveno pas draugÄ .

Atsakovo vertinimu, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes atsakovo ir ieÅ¡kovės požiÅ«riai į Å¡eimos reikalų tvarkymÄ , vaikų auklėjimÄ , bendro Å«kio vedimÄ yra skirtingi. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, kerÅ¡ydama ir pasinaudodama, kad jo darbdavys buvo ieÅ¡kovės giminaitis, paveikė jo darbdavį nutraukti su juo darbo santykius. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti vaikams iÅ¡laikymo suma, nes pagal vaikų poreikius ir jo galimybes jis vaikų iÅ¡laikymui galėtų skirti tik po 220 Eur kas mėnesį.

Nurodė, kad jų Å¡eimos pajamos nebuvo didelės, todėl nekilnojamojo turto jie neįgijo, o kadangi dalis jų bendrų santuokinių lėšų ieÅ¡kovės nurodymu buvo panaudotos trečiojo asmens turto pagerinimui, tai yra ieÅ¡kovės močiutės nekilnojamojo turto pagerinimui, kuriuo ir toliau naudosis ieÅ¡kovė, todėl prašė iÅ¡ jos priteisti kompensacijÄ už turto pagerinimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė:

5.1. ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

5.2. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. T. ir R. G.-T., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.3. Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę, o ieÅ¡kovei – santuokos metu įgytÄ pavardę.

5.4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove jos gyvenamojoje vietoje.

5.5. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. T. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams T. T. ir N. T., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 270 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Å¡ias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5.6. Nepilnamečių vaikų T. T. ir N. T. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę.

5.7. Nustatyti atsakovo S. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. T. ir N. T. tvarkÄ sprendime nurodytu bÅ«du.

5.8. Priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei kas mėnesį po 100 Eur, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki (duomenys neskelbtini), kai Å¡alių sÅ«nus N. T. sulauks dvejų metų.

5.9. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jo vertė – 3 500 Eur, ir priekabÄ Syland NP1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos vertė – 1 000 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 2 250 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei natÅ«ra atitenkančias transporto priemones.

5.10. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Hyundai H-1, Starrex, Gran Starex, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo vertė – 9 000 Eur, ir motociklÄ Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo vertė – 3 000 Eur, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 6 000 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui natÅ«ra atitenkančias transporto priemones.

5.11. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti metalo darbo stalÄ , jo vertė – 400 Eur, metalo pjovimo stakles, jų vertė – 300 Eur, dujų balionÄ , jo vertė – 30 Eur, suvirinimo aparatÄ , jo vertė – 70 Eur, įrankių rinkinį „Makita“, jo vertė – 300 Eur, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 550 Eur piniginę kompensacijÄ .

5.12. Ä®pareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovui metalo darbo stalÄ , jo vertė – 400 Eur.

5.13. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.

5.14. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

5.15. Priteisti iš atsakovo ieškovei 2 643,20 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5.16. Atsakovui iš ieškovės priteisti 874,27 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir vertimo išlaidų.

5.17. Priteisti iš atsakovo 99 Eur žyminio mokesčio, kuris jam buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, ir 94,80 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš viso 193,80 Eur žyminį mokestį valstybei.

5.18. Priteisti valstybei iš atsakovo 21,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5.19. Priteisti valstybei iš ieškovės 9,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5.20. Panaikinti 2022 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ .

6. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti įrodymai, tai yra vaizdo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kad atsakovas į automobilį įsėda su kita moterimi, ar tai, kad jis buvo su Å¡ia moterimi bute darbo metu, kaip tvirtina ieÅ¡kovė, nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ ieÅ¡kovei, nes atsakovas Å¡ias aplinkybes neigė ir tvirtino, kad tai jo motinos pažįstama, kuri atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir jis jai tik padėjo sutvarkyti dokumentus, nes jis jau ilgiau nei ji gyvena Lietuvoje. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės ir atsakovo motinos pateikta susiraÅ¡inėjimo medžiaga dėl atsakovo kaltės taip pat nėra pakankamas įrodymas, kad atsakovas ieÅ¡kovei buvo neiÅ¡tikimas, nes teismo posėdžio metu, apklausta kaip liudytoja, atsakovo motina patvirtino, jog prieÅ¡ Å¡ias trumpÄ sias žinutes (SMS) ji su ieÅ¡kove kalbėjo telefonu ir ji žinutėse tik patvirtino, kad jos sÅ«nus yra kaltas dėl to, jog jis neatsiprašė ir nepaaiÅ¡kino ieÅ¡kovei visų aplinkybių. Pažymėta, kad tai, jog atsakovas ieÅ¡kovei patvirtino, kad jis vienÄ kartÄ buvo nuvykęs prie jÅ«ros su ieÅ¡kovės nurodyta moterimi, taip pat nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog atsakovas buvo ieÅ¡kovei neiÅ¡tikimas. IÅ¡ telefono iÅ¡klotinių tik galima nustatyti, kiek laiko ir su kokiais numeriais bei kiek ilgai buvo bendrauta, tačiau bendravimo turinys teismui nėra žinomas. Nors teismo posėdžio metu apklausta ieÅ¡kovės motinos bendradarbė tvirtino, kad atsakovui ir moteriai bÅ«nant bute ji girdėjo (duomenys neskelbtini), tačiau paklausus, ar ji gali patvirtinti, jog bute nebuvo ir kitų asmenų, liudytoja nurodė, kad negali to patvirtinti.

7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, tiek ir Å¡alių motinos, apklaustos kaip liudytojos, iÅ¡ esmės patvirtino, kad Å¡alims gyvenant santuokoje tarp Å¡alių nuolat kildavo įvairÅ«s ginčiai ir atsakovas ne kartÄ buvo išėjęs gyventi atskirai, o vėliau susitaikydavo ir gyvendavo vėl. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alys kartu neplanavo (duomenys neskelbtini) ir tarp jų dėl to taip pat buvo kilęs ginčas. Akivaizdu, kad tarp Å¡alių buvo konfliktiniai santykiai dar ir dėl to, kad Å¡alys gyvena ne nuosavame bÅ«ste, o ieÅ¡kovės močiutei priklausančiame name ir kartu gyveno ne tik ieÅ¡kovės močiutė, bet ir ieÅ¡kovės mama. Dėl namų aplinkos tvarkymo tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės močiutės nuolat kildavo nesutarimų. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jai skambindavo ir pas jÄ Ä¯ namus atvykdavo jos buvęs draugas ir atsakovui tai nepatiko.

8. Teismas vertino, kad susiklosčiusios aplinkybės dėl skirtingo abiejų sutuoktinių požiÅ«rio į pagrindines Å¡eimos vertybes galėjo lemti Å¡alių apsisprendimÄ nutraukti bendrÄ gyvenimÄ . Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas Å¡eima rÅ«pinosi, prisidėjo prie Å¡eimos ir Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Vertinta, kad abi Å¡alys viena kitos lÅ«kesčių dėl bendro Å¡eimos gyvenimo ir kitų pagrindinių vertybių nepateisino, nesutapo požiÅ«riai ir poreikiai pagrindiniais bendro Å¡eimos gyvenimo klausimais, tai bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ padarė negalimÄ ir lėmė jų santuokos iÅ¡irimÄ . Teismas nesutiko su atsakovo motyvais, kad ieÅ¡kovė nesutiko nuomotis ar įsigyti naujo nuosavo bÅ«sto, nes norėjo gyventi jos močiutei priklausančiame bute, nes ieÅ¡kovė patvirtino, jog jie kartu su atsakovu domėjosi dėl paskolos gavimo nuosavam bÅ«stui įsigyti.

9. Teismas pažymėjo, kad negali padaryti iÅ¡vados, jog tik ieÅ¡kovė ar atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras Å¡eimos gyvenimas tapo negalimas, prieÅ¡ingai, vertinta, kad sutuoktinių Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes Å¡alys nedėjo pakankamai pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , jų požiÅ«ris į Å¡eiminį gyvenimÄ , tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimoje trÅ«ko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

10. Nustatęs, kad dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktinai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo ir priteisti jai iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė kaip neįrodytÄ .

11. Nustatyta, kad ieÅ¡kovės pajamas per mėnesį sudaro: iÅ¡moka už vaiko priežiÅ«rÄ apie 279,84 Eur, 164,66 Eur naÅ¡laičių pensija, 173 Eur Å¡alpos neįgalumo pensija ir 171,50 Eur vaiko pinigai bei atsakovo vaikams teikiamas iÅ¡laikymas po 220 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgus į aplinkybes, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡ dalies nedarbinga, ieÅ¡kovė užtikrina tinkamas gyvenimo sÄ lygas Å¡alių vaikams, o jos gaunamos asmeninės pajamos Å¡iuo metu yra nepakankamos minimaliems buities, sveikatos priežiÅ«ros, socialiniams poreikiams patenkinti, konstatuota, kad ieÅ¡kovei yra bÅ«tinas iÅ¡laikymas. Atsakovas yra darbingas, todėl jo galimybės patenkinti minimalius bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kitus poreikius yra didesnės, dėl to nuspręsta iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ . Pažymėta, kad vaikui sulaukus dvejų metų ieÅ¡kovė, nors ir bÅ«dama riboto darbingumo, turės galimybę ieÅ¡koti darbo ir siekti papildomų pajamų. Å alys santuokoje pragyveno pakankami trumpÄ laikÄ , neįgalumas ieÅ¡kovei nustatytas dar iki santuokos, dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡laikymas, mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur kas mėnesį, ieÅ¡kovei priteistas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo ieÅ¡kinio pateikimo, iki (duomenys neskelbtini), iki jauniausias sÅ«nus sulauks dvejų metų.

12. Siekiant sudaryti galimybę abiem Å¡alims lanksčiau derinti savo darbo laiko grafikÄ su vaikų priežiÅ«ra, taip pat siekiant iÅ¡laikyti kuo glaudesnį vaiko ryšį su tėvu, užtikrinant abiejų tėvų prieinamumÄ vaikui, nustatyta ieÅ¡kovės ir atsakovo siÅ«loma, tačiau teismo pakoreguota bendravimo tvarka.

13. Teismas nustatė, kad Å¡alių vaikai yra mažamečiai. IeÅ¡kovė nurodė, kad vieno vaiko iÅ¡laikymui yra reikalinga apie 600 Eur suma. Teismas nustatė, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų teikti iÅ¡laikymÄ , Å¡iuo metu neturi. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡ dalies darbinga, be to, Å¡iuo metu ji yra vaiko priežiÅ«ros atostogose iki jaunesniam sÅ«nui sueis dveji metai ir dėl objektyvių priežasčių Å¡iuo metu negali dirbti, o jos gaunama iÅ¡moka už vaiko priežiÅ«rÄ yra apie 276 Eur, kitos jos gaunamos pajamos taip pat nėra didelės. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos Å¡iuo metu yra gerokai didesnės nei ieÅ¡kovės, kuri yra vaiko priežiÅ«ros atostogose.

Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus, o ieÅ¡kovė yra tik iÅ¡ dalies darbinga, tai galbÅ«t apsunkina ieÅ¡kovės galimybę susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . Å alys santuokos metu nekilnojamojo turo neįgijo, įgijo tik transporto priemones, kurios lygiomis dalimis padalytos tarp Å¡alių. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė gyvena jos močiutei nuosavybės teise priklausančiame name ir, kaip Å¡alys nurodė, galbÅ«t šį turtÄ ji ir paveldės, nes ji yra vienintelė anÅ«kė, be to, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, jo vidutinė rinkos vertė yra apie 1 090 Eur.

Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis, Å¡alims pradėjus gyventi atskirai, gyvena nuomojamame bÅ«ste. Teismas nusprendė, kad Å¡alių turtinė padėtis Å¡iuo metu yra panaÅ¡i, tai yra atsakovas gauna didesnes pajamas, o ieÅ¡kovė turi nekilnojamojo turto, todėl abi Å¡alys turi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga 2023 m. sausio 1 d. lygi 840 Eur (atskaičius mokesčius bÅ«tų 633 Eur) ir iÅ¡laikymo orientacinis dydis turėtų bÅ«ti pusė bÅ«tent Å¡ios sumos – 317 Eur, o ieÅ¡kovė taip pat kas mėnesį gauna iÅ¡mokÄ už vaikus, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. per mėnesį vienam vaikui yra 85,75 Eur, o už abu vaikus 171,50 Eur, pažymėjo, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų vaiko iÅ¡laikymui minimaliai turėtų prisidėti po 273 Eur suma.

Pažymėta, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo vaikui dydis po 300 Eur virÅ¡ija teismų praktikoje pripažįstamÄ orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais, be to, Å¡alys turi du nepilnamečius vaikus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytÄ faktinę situacijÄ , tėvų galimybes teikti iÅ¡laikymÄ ir vaikų poreikius, įrodymus apie Å¡alių turtinę padėtį, siekdamas nepažeisti vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, pažymėdamas, kas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas dviem vaikams, ieÅ¡kovės nurodytÄ iÅ¡laikymo sumÄ sumažino iki 270 Eur, pažymėjęs, kad didesnių iÅ¡laidų poreikio ieÅ¡kovė nepagrindė.

14. Å alys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant bÅ«tų pagrindas padalyti, neįgijo. Nesant nenuginčijamų įrodymų, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas santuokoje iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų įsigijo Å¡aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ ir džiovinio maÅ¡inÄ , pripažinta, kad atsakovas neįrodė, jog Å¡is turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl Å¡is turtas nedalytas. Komoda priskirta prie vaikų asmeninių poreikių tenkinimui reikalingo turto ir tarp Å¡alių taip pat nedalyta. Nors turtas, tai yra čiužinys ir lova, yra įgyti Å¡alims gyvenant santuokoje, tačiau įvertinus Å¡io turto įsigijimo kainÄ bei nusidėvėjimÄ , pripažinta, jog Å¡is turtas priskirtinas prie ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti skirto turto ir nutraukiant santuokÄ tarp Å¡alių nedalytas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog jis automobilį Hyundai H-1, Starex, Grand Starex įgijo iÅ¡ jo asmeninių lėšų, todėl šį automobilį pripažino bendru sutuoktinių turtu, kuris turėtų bÅ«ti padalytas lygiomis dalimis. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kam turėtų atitekti kuri transporto priemonė, todėl teismas priteisė Å¡alims konkrečias transporto priemones bei kompensacijas vienos kitai už Å¡alims natÅ«ra atitenkančias transporto priemones. Pripažinta, kad kilnojamasis turtas (metalo darbinis stalas, metalo pjovimo staklės, dujų balionas, suvirinimo aparatas, įrankių rinkinys „Makita“) yra Å¡alių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos padalytinas lygiomis dalimis, tai yra atsakovui priteisiant 1 100 Eur vertės turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant 550 Eur piniginę kompensacijÄ ; ieÅ¡kovė įpareigota atsakovui grÄ Å¾inti likusį negrÄ Å¾intÄ metalinį stalÄ .

15. Teismas vertino, kad labiau tikėtina ieÅ¡kovės pateikta versija, jog aukso papuoÅ¡alai buvo atsakovo sužadėtuvių dovana jai, todėl nenustatyta pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovui 10 g auksinį papuoÅ¡alų komplektÄ , ir ji atmesta kaip neįrodyta.

16. Teismas kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui kompensacijÄ už santuokos metu įgyto turto sumažėjimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti – priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams N. T. ir T. T., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės; 3) kitÄ neskundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; 4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

17.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo neištikimybės faktas nėra įrodytas. Taip pat (ir be neištikimybės) teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo kaip priežasties, dėl kurios faktiškai nutrūko santuoka.

17.2. Nurodo, kad teismui buvo pateikta filmuota medžiaga, joje užfiksuotas atsakovo susitikimas su kita moterimi. Aktualius paaiÅ¡kinimus pateikė byloje apklausta liudytoja. Teismas neatkreipė dėmesio į liudytojos A. P. paaiÅ¡kinimus, jog nurodytas butas, kuriame atsakovas lankėsi su savo tautiete, buvo iÅ¡nuomotas (duomenys neskelbtini), tačiau iki atsakovo apsilankymo su moterimi Å¡iame bute jau kelias savaites niekas negyveno. Atsakovas nepateikė konkrečių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nurodytus pateisinimus, kad vizitas į minimÄ butÄ buvo lemtas bÅ«tent dokumentų tvarkymo. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas turėjo pagrindÄ atsakovo pasiteisinimus atmesti. IeÅ¡kovės vertinimu, yra įrodyta, jog pats atsakovas ieÅ¡kovei prisipažino buvęs neiÅ¡tikimas, tai jis padarė žodžiu ir SMS žinute, už tokį sÅ«naus elgesį atsipraÅ¡inėjo ir atsakovo motina. Nors teisme apklausta kaip liudytoja atsakovo motina bandė suteikti kitÄ SMS žinučių turinį, tačiau akivaizdu, jog minimose žinutėse motina kalba apie atsakovo kaltę ir neleistinus santykius su kita moterimi.

17.3. IeÅ¡kovė pažymi, kad sutuoktinio neiÅ¡tikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Esant duomenų apie slaptÄ , artimÄ atsakovo bendravimÄ su kita moterimi, o ypač konkrečiame kontekste – ieÅ¡kovei esant kÄ tik po gimdymo, su dviem mažamečiais vaikais, kai itin reikalingas ir svarbus sutuoktinio palaikymas ir pagalba, teismas privalėjo konstatuoti atsakovo lojalumo pareigos pažeidimÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, nes jis ne tik buvo ieÅ¡kovei neiÅ¡tikimas, bet ir iÅ¡ esmės pažeidė jo, kaip sutuoktinio, lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima pareigas, savo asmeninius interesus iÅ¡kėlė virÅ¡ Å¡eimos interesų, negerbė ir neteikė moralinio palaikymo ieÅ¡kovei.

17.4. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas ne tik nepagrįstai nekonstatavo atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, bet ir visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, jog dėl santuokos iÅ¡irimo egzistuoja ir ieÅ¡kovės kaltė. IeÅ¡kovės teigimu, normalu ir natÅ«ralu, kad ieÅ¡kovei laukiantis antrojo vaiko, Å¡alims jau auginant pirmÄ jį sÅ«nų, ji tikėjosi iÅ¡ atsakovo moralinės paramos ir palaikymo, lojalumo, o atsakovui gyvenant neatsakingai ir rÅ«pinantis vien tik asmeniniais reikalais, teikiančiais malonumÄ (sportas, žvejyba, motociklai, naudotų automobilių remontas ir jų pardavimas, susitikinėjimas su kita moterimi), natÅ«ralu, kad ieÅ¡kovė priekaiÅ¡tavo, prašė padėti ir daugiau laiko praleisti Å¡eimoje, ja rÅ«pintis, toks ieÅ¡kovės pagalbos ir rÅ«pesčio Å¡eima siekimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip neigiamas ieÅ¡kovės elgesys, lėmęs Å¡eimos iÅ¡irimÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad jokių esminių ieÅ¡kovės santuokinių pareigų pažeidimo nebuvo nustatyta. Pažymi, kad atsakovas nenurodė ir neįrodė jokių ieÅ¡kovės nelojalumo Å¡eimai, vaikams, jam, kaip sutuoktiniui, aplinkybių ir faktų. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų ieÅ¡kovė neatliko stengiantis iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Nėra ginčo, kad Å¡alių vaikų tėvas yra atsakovas, tai reiÅ¡kia, jog jis turi pareigÄ prisiimti ir atsakomybę. Teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, jog, ieÅ¡kovei laukiantis antrojo sÅ«naus, Å¡eimoje materialinė padėtis buvo gera, todėl atsakovo priekaiÅ¡tai ieÅ¡kovei dėl (duomenys neskelbtini), nes, pasak atsakovo, (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.

17.5. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo gaunamos pajamos iÅ¡ darbo veiklos yra didesnės, nei ieÅ¡kovės, kuri yra vaiko priežiÅ«ros atostogose. Tačiau, ieÅ¡kovės vertinimu, teismo daroma iÅ¡vada, jog Å¡alių turtinė padėtis Å¡iuo metu yra panaÅ¡i, tai yra atsakovas gauna didesnes pajamas, o ieÅ¡kovė turi nekilnojamojo turto, todėl abi Å¡alys turi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, yra nepagrįsta. IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3000 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jo vidutinė rinkos vertė 1 090 Eur. Net šį žemės sklypÄ ieÅ¡kovei ir realizavus, gautos sumos dviejų vaikų iÅ¡laikymui pakaktų vos dviem mėnesiams. Tuo tarpu atsakovo potencialas gauti dideles darbo pajamas iÅ¡lieka iki pat atsakovo pensinio amžiaus ir iki pat tol, kol iÅ¡laikymÄ teikti nepilnamečiams vaikams jis privalės. IeÅ¡kovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra neįgali, viena augina du mažamečius vaikus, yra motinystės (tėvystės) atostogose, o atsakovas yra sveikas, darbingas, turintis paklausiÄ specialybę ir gaunantis kelis kartus didesnes pajamas, teismas nepagrįstai nusprendė, jog Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i vien dėl ieÅ¡kovės turimo 1 090 Eur vertės žemės sklypo. Teismo argumentas, kad galbÅ«t kažkada ateityje ieÅ¡kovė paveldės savo močiutės gyvenamÄ jį namÄ , yra niekinis, nes močiutė turi dukrÄ (ieÅ¡kovės motinÄ ), kuri yra pirmos eilės įpėdinė ir kuriai atitektų palikimas, be to, teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir ateityje galbÅ«t įvyksiančiomis aplinkybėmis.

17.6. IeÅ¡kovė pažymi, kad teismas pripažino, jog 600 Eur iÅ¡laikymo kiekvienam vaikui suma nėra nepagrįsta, o vėliau nurodo, jog praÅ¡omas iÅ¡laikymo vaikui dydis po 300 Eur nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Tokios teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir nesudarančios pagrindo mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymo sumÄ tokia (atsižvelgiant į pinigų vertę, infliacijÄ , atsakovo gaunamas pajamas) nedidele – 30 Eur – suma iki 270 Eur.

17.7. IeÅ¡kovė pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. žymiai didėja minimali mėnesinė alga – 924 Eur (atskaičius mokesčius bÅ«tų 677 Eur), kuri yra orientacinis kriterijus vaiko iÅ¡laikymo dydžiui nustatyti. Taigi, pagal teismo apskaičiavimÄ , pusę Å¡ios sumos sudarytų 338,50 Eur, o atėmus vaiko pinigus, mokamus valstybės, kiekvienam iÅ¡ tėvų tenkanti iÅ¡laikymo suma sudarytų 296 Eur (677 Eur – 85,75 Eur) / 2), tai iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti 300 Eur iÅ¡laikymo vaikams dydį. Be to, ieÅ¡kovės vertinimu, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , atsakovo iÅ¡laikymo prievolės dalis turi bÅ«ti nustatyta didesnė nei ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovės vertinimu, jos praÅ¡omas vaikams priteisti 300 Eur iÅ¡laikymo dydis yra protingas bei teisingas, atitinkantis vaikų poreikius. Be to, pats teismas nurodė, jog 600 Eur iÅ¡laikymo suma kiekvienam iÅ¡ vaikų yra pagrįsta. Nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisus mažesnę sumÄ , nei reikalinga vaikų iÅ¡laikymui, jau iÅ¡ karto po sprendimo įsiteisėjimo bÅ«tų pagrindas vaikams iÅ¡laikymÄ padidinti. Atsakovas yra finansiÅ¡kai pajėgus vaikams teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 300 Eur iÅ¡laikymÄ , o vaikams Å¡i suma leis turėti geresnes augimo bei vystymosi sÄ lygas. IeÅ¡kovės teigimu, teismas nepaisė sprendime nurodytų argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ priteisti vaikams didesnį nei pusė minimaliosios algos, iÅ¡laikymÄ , tačiau prieÅ¡ingai – remdamasis minėtais argumentais iÅ¡laikymo dydžio nuo 273 Eur ne tik nepadidino, bet jį dar ir sumažino – iki 270 Eur.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

18.1. Atsakovas nesutinka su reikalavimu nustatyti, kad šalių santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek ir teismo posėdžių metu nesutiko, kad jis buvo ieškovei neištikimas ir kad jis yra kaltas dėl jo ir ieškovės santuokos iširimo ir tvirtino, kad ieškovė nuolat jį kaltindavo, jog jis per mažai uždirba, nesirūpina vaikais, yra jai neištikimas, nes buvo labai pavydi, be to, tarp jų nuolat kildavo konfliktai, nes namuose būdavo netvarka, jo netenkino jų lytinis gyvenimas. Ieškovės argumentai, jog atsakovas neva buvo jai neištikimas, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų dėl atsakovo santuokinės neištikimybės. Ieškovės teiginiai yra daugiau bendro pobūdžio ir deklaratyvūs – niekuo nepagrįsti.

18.2. IeÅ¡kovė nurodo, kad ir be neiÅ¡tikimybės atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, tačiau atsižvelgtina į tai, jog visÄ santuokos laikotarpį atsakovas dirbo, rÅ«pinosi Å¡eima, ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovei įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ , kad iÅ¡vengtų konfliktų su ieÅ¡kovės giminaičiais, tačiau ieÅ¡kovė atsisakydavo. Atsakovas, numanydamas, kad gyvenimo sÄ lygos gali pakenkti Å¡eimos gyvenimui, norėjo Å¡iÄ situacijÄ pakeisti, tačiau ieÅ¡kovei buvo patogu gyventi su giminaičiais. Dar iki faktinio santuokos iÅ¡irimo atsakovas dėjo visas pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ â€“ ne kartÄ Ä¯vardijo ieÅ¡kovei jam netinkančias gyvenimo su jos Å¡eima sÄ lygas, nuolatinį spaudimÄ iÅ¡ jos giminaičių, jo indėlio, prisidedant prie Å¡eimos gerovės gerinimo, vaikų priežiÅ«ros, ignoravimÄ . Atsakovas sulaukdavo vien kritikos, ieÅ¡kovės bandymo dominuoti Å¡eimoje ir nenoro įsiklausyti į atsakovo poreikius bei nuogÄ stavimus.

18.3. IeÅ¡kovė bando perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui, reikalaudama, kad jis įrodytų, jog neiÅ¡tikimybės nebuvo. Atsakovo vertinimu, santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovė, norėdama remtis kito sutuoktinio neiÅ¡tikimybės prezumpcija, turėjo įrodyti ne tik atsakovo neiÅ¡tikimybę, bet ir tai, kad ji buvo Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis, o tai nebuvo įrodyta. IeÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas buvo jai neiÅ¡tikimas. Jokių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje, atsakovas nėra atlikęs.

18.4. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieÅ¡kovė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tariamai patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri bÅ«tų susijusi su atsakovo veiksmais. IeÅ¡kovė neįrodė sutuoktinio kaltės, taigi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

18.5. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikų išlaikymo dydį po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodo, jog vaikų išlaikymas mažesnis ne tik 30 Eur per mėnesį, o sudaro 60 Eur, tai atsakovui yra didelė suma. Ieškovė nenurodo, jog atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies dėl ieškovės išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, turi išlaikyti ieškovę, vaikus ir save. Vien vaikų ir ieškovės išlaikymui atsakovas turi skirti 640 Eur ((270 Eur x 2) + 100 Eur = 640 Eur).

18.6. Skundžiamame teismo sprendime motyvuotai ir argumentuotai pasisakyta, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo vaikai neturi jokių specifinių poreikių, kurie turėtų įtakos ir reikÅ¡mės vaikų iÅ¡laikymo dydžio nustatymui. Å alių mažasis sÅ«nus dėl amžiaus Å¡iuo metu jokios ugdymo įstaigos nelanko, taip pat duomenų, kad Å¡alių vaikai turėtų rimtų sveikatos problemų, byloje nenustatyta. Priteistas vaikų iÅ¡laikymas atitinka atsakovo finansines galimybes Å¡iuo metu, taip pat ir vaikų poreikius Å¡iÄ dienÄ . IeÅ¡kovės argumentai, jog po 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesine alga didės, neturi teisinio pagrindo. Vaikų iÅ¡laikymo dydis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, o ne ateities prognozėmis. IeÅ¡kovės praÅ¡omas 300 Eur iÅ¡laikymo vaikui dydis virÅ¡ija teismų praktikoje pripažįstamÄ orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, Å¡alys turi du nepilnamečius vaikus, tai leidžia taupyti kiekvienam vaikui teikiamas lėšas, pavyzdžiui, dalijant vaikams teikiamų prekių (elektros ir Å¡ilumos energijos, vandens, dujų) ar lavinamųjų priemonių bei žaislų kainÄ . Be to, vaikų iÅ¡laikymo dydžiui reikÅ¡mės turintis minimalios mėnesio algos padidėjimas (ir vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų padidėjimas) bus kompensuojamas pagal CK 3.208 straipsnį indeksuojant iÅ¡laikymo dydį arba, indeksacijai nekompensuojant Å¡io padidėjimo, pasikeitus aplinkybėms, yra galimybės padidinti iÅ¡laikymÄ vaikams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

21. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio ir prašo nustatyti didesnį šio išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Atsižvelgiant į tai, kad kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus – T. T., gimusį (duomenys neskelbtini), ir N. T., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad santuokoje šalys su nepilnamečiais vaikais gyveno ieškovės močiutei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo

23. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir praÅ¡o pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

24. IeÅ¡kovė byloje laikosi pozicijos, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo grindė argumentais, kad atsakovas buvo ieÅ¡kovei neiÅ¡tikimas, susirinkęs savo asmeninius daiktus paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pino, rÅ«pinosi tik savo reikalais.

25. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

26. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

27. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienus metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Taigi sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ , tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcija (CPK 178 straipsnis). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (CPK 178 straipsnis).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 21 punktas).

29. IeÅ¡kovė teigė, kad 2022 m. gegužės 31 d. atsakovas buvo jai neiÅ¡tikimas su kita moterimi. IeÅ¡kovė aplinkybę, kad dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės įrodinėjo byloje pateiktais įrodymais – vaizdo įraÅ¡u, liudytojos A. P. teismo posėdžio metu duotais parodymas, atsakovo telefono iÅ¡klotinėmis, atsakovo motinos ir ieÅ¡kovės tarpusavio žinutėmis, atsakovo prisipažinimu ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti įrodymai nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ ieÅ¡kovei. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, konstatuodamas nesant įrodyto atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto, Å¡ias iÅ¡vadas padarė neįvertinęs įrodymų visumos, įrodymus vertino pavieniui, juos atmetė, remdamasis prielaidomis ir spėjimais. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo, kaip sutuoktinio, esminių pareigų pažeidimo, o tai bÅ«tų atskiras pagrindas konstatuoti santuokÄ nutrÅ«kus dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, su nurodytais apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės sutinka.

30. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Pažymėtina ir tai, kad teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos turi daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; ir kt.).

31. Byloje pateikta filmuota vaizdo medžiaga, joje matyti, kad atsakovas kiemo aikÅ¡telėje į automobilį įsėda su kita moterimi. Byloje apklausta kaip liudytoja A. P., kuri yra ieÅ¡kovės motinos bendradarbė, davė parodymus apie tai, kaip ji, parvykdama namo, matė atsakovÄ su moterimi namo kieme ir savo laiptinėje. Liudytoja A. P. nurodė, kad ji pasižiÅ«rėjo, jog atsakovas su moterimi užlipo ir įėjo į butÄ , virÅ¡ kurio vienu aukÅ¡tu aukščiau gyvena liudytoja; atsakovas ten praleido apie valandÄ laiko. Liudytoja nurodė, kad daugiabutis namas yra blokinis, viskas aiÅ¡kiai girdisi, dėl to, bÅ«dama savo bute, iÅ¡ minėto buto, į kurį nuėjo atsakovas su moterimi, ji aiÅ¡kiai girdėjo (duomenys neskelbtini), girdėjo žodžius, jai situacija buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ki, nesupainiojama. Liudytoja nurodė, kad iÅ¡ karto parašė ieÅ¡kovės motinai – nusiuntė automobilio nuotraukÄ pasitikslinti, ar tai nėra jos žento automobilis, iÅ¡ gauto atsakymo suprato, kad kalbama apie tÄ patį asmenį. Liudytoja nurodė, kad su ieÅ¡kovės motina susitiko po vienos ar dviejų savaičių, papasakojo situacijÄ ir nurodė, kad Å¡i žinos, kaip tai praneÅ¡i savo dukrai; pati ieÅ¡kovei to, kÄ girdėjo ir matė, tuo metu nepranešė, nes bijojo trukdyti, ieÅ¡kovė buvo kÄ tik po gimdymo, susilaukusi naujagimio.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino tai, kad paklausus, ar liudytoja gali patvirtinti, jog bute nebuvo ir kitų asmenų, liudytoja nurodė, kad negali to patvirtinti. Tačiau iš liudytojos parodymų nustatyta, kad liudytoja paaiškino, jog minimas butas buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini), tačiau iki atsakovo apsilankymo minėtame bute jame (duomenys neskelbtini) nebebuvo, jau kelias savaites nesimatė jų mašinų, nedegė šviesos, atsakovas atsirakino buto duris. Liudytojos duoti parodymai aiškūs ir konkretūs.

33. IeÅ¡kovė kaip įrodymÄ , patvirtinantį atsakovo bendravimÄ su kita moterimi ((duomenys neskelbtini)), pateikė atsakovo telefono iÅ¡klotines. Jose užfiksuoti atsakovo kontaktai ieÅ¡kovės nurodytu telefono numeriu 2022 m. balandžio–gegužės mėn. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iÅ¡ Å¡ių iÅ¡klotinių tik galima nustatyti, kiek laiko ir su kokiais numeriais bei kiek ilgai buvo bendrauta, tačiau nėra žinomas bendravimo turinys. Tačiau kartu įvertinama ir tai, kad atsakovas byloje neneigė, kad jo telefone buvo ieÅ¡kovės nurodytos moters telefono numeris. Atsakovas byloje patvirtino, kad su minėta moterimi buvo nuvažiavęs į butÄ , buvusios įmonės nuomojamÄ darbuotojams, nurodė, kad minėta moteris tame bute negyvena. Atsakovas nurodė, kad tokio susitikimo tikslas buvo užpildyti dokumentus ir susiskambinti su giminėmis dėl jų atvykimo, bute yra internetas ir stalas. Tokį susitikimo tikslÄ patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė.

34. IeÅ¡kovė byloje paaiÅ¡kino aplinkybes, kad taip pat sužinojo, jog 2022 m. gegužės mėn. pradžioje atsakovas buvo susitikęs su ta pačia moterimi prie jÅ«ros. Byloje pateiktos atsakovo ir ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimo žinutės. Å iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose atsakovo ieÅ¡kovei nurodytas patvirtinimas apie buvusį tik vienÄ kartÄ ir paaiÅ¡kinimas, jog tÄ kartÄ , kai buvo prie jÅ«ros, jie tik iÅ¡gėrė kavos ir viskas, vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bylos faktinių duomenų kontekste.

35. Byloje taip pat pateiktos ieÅ¡kovės ir atsakovo motinos susiraÅ¡inėjimo žinutės. Atsakovo motina, apklausta kaip liudytoja, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad 2022 m. birželio mėn. ieÅ¡kovė jai skambino, klausė apie (duomenys neskelbtini). Atsakovo motina, teismo posėdžio metu pasisakydama dėl byloje pateiktų žinučių turtinio, nurodė, kad pirma pokalbis vyko telefonu, o po to buvo siunčiamos žinutės – ieÅ¡kovė nurodė, kad susipyko su atsakovu ir atsakovas neatsiprašė ir nieko nepaaiÅ¡kino, dėl to atsakovo motina parašė, kad jis kaltas, bet nekaltas dėl nieko kito. Nors atsakovo motina teismo posėdžio metu kitaip aiÅ¡kino žinučių turinį, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės ir atsakovo motinos tarpusavio susiraÅ¡inėjimo turinys patvirtina duomenis apie atsakovo artimÄ bendravimÄ su kita moterimi.

36. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie, vertinant visų faktinių duomenų visumÄ , nagrinėjamu atveju pagrindžia ieÅ¡kovės teiginius dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ pripažinti Å¡iÄ aplinkybę įrodyta ir taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytÄ prezumpcijÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, Å¡alims susilaukus antro vaiko, artimai bendraudamas su kita moterimi, suprieÅ¡ino asmeninius interesus su sutuoktinės interesais. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju sudaro pakankamÄ pagrindÄ pripažinti ir tai, kad atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, lojalumo ieÅ¡kovei pareigÄ , o Å¡is sutuoktinio pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės nulėmė tolesnio bendro sutuoktinių gyvenimo negalimumÄ .

37. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis, kad Å¡alims gyvenant santuokoje tarp jų nuolat kildavo įvairÅ«s ginčai dėl finansų, gyvenamosios vietos ir kt. Å iuo aspektu taip pat svarbu įvertinti tai, kad ieÅ¡kovė byloje nurodė aplinkybes, jog 2022 m. birželio 20 d., iÅ¡ karto po to, kai atsakovas, ieÅ¡kovės teigimu, jai prisipažino dėl neiÅ¡tikimybės, Å¡alys kreipėsi į advokatę, tačiau sutarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių tuo metu pasiekti nepavyko, tÄ pačiÄ dienÄ atsakovas iÅ¡važiavo su visais savo asmeniniais daiktais. Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad bÅ«tent atsakovo artimas bendravimas su kita moterimi turėjo esminės įtakos Å¡alių santuokos iÅ¡irimui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad bÅ«tent kiti Å¡alių nesutarimai iÅ¡ esmės nulėmė Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ ir tai, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

38. IeÅ¡kovė byloje paaiÅ¡kino, kad jų vaikas patyrė labai didelį stresÄ dėl to, jog tėvas negrįžta, o ieÅ¡kovei buvo labai sunku pasilikti vienai su abiem vaikais, mažiausiam vaikui buvo (duomenys neskelbtini), tikėjosi, kad atsakovas padės pasirÅ«pinti vaikais, jų poreikiais, todėl 2022 m. liepos 11 d. nusprendė pabandyti mėnesį laiko pagyventi kartu. IeÅ¡kovė nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovui atleido. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas rÅ«pinosi tik savo reikalais, į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus rÅ«pintis Å¡eima ir vaikais nereagavo. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieÅ¡kovė paprašė atsakovo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų, nes vienam iÅ¡ Å¡alių vaikų sergant ir karščiuojant atsakovas iÅ¡vyko į patėvio gimtadienį ir kelis kartus ieÅ¡kovės praÅ¡omas negrįžo jai padėti. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovas visų asmeninių daiktų, garažo įrankių nebuvo parsivežęs.

39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalis). Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas byloje nepaneigė pagal įstatymÄ preziumuojamos aplinkybės, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės, neįrodė, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl ieÅ¡kovės nurodytos priežasties, su kuria įstatyme siejama santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcija, bet dėl kitų priežasčių (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡i teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

40. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad pripažinus, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.250 straipsnio nuostatomis, turėjo bÅ«ti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei klausimas. IeÅ¡kovės teigimu, jos praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur suma yra teisinga ir pakankama kompensuoti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl pažeminimo, ieÅ¡kovės apgaulės, neiÅ¡tikimybės, neigiamų iÅ¡gyvenimų ir psichologinio bei fizinio diskomforto.

41. Vadovaujantis santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes reglamentuojančio CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , tai yra dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑128/2008). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑83‑969/2021 86 punktas).

42. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ buvo pripažinta, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, yra teisinis pagrindas nuspręsti dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamÄ jÄ neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija.

43. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad sužinojusi apie atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ tuoj po antro vaiko gimimo ji patyrė didelį stresÄ , nusivylimÄ , depresijÄ , įtampÄ , iÅ¡gyveno nepasitikėjimo savimi jausmÄ . Byloje nustatyta, kad Å¡alys turi du nepilnamečius vaikus, antro vaiko Å¡alys susilaukė (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimÄ duomenimis, atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros arba tėvystės atostogos. IeÅ¡kovė rėmėsi tuo, kad atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. buvo jai neiÅ¡tikimas, iki to bendravo su kita moterimi, nepadėjo rÅ«pintis dviem mažais vaikais. Atsakovas iÅ¡ namų iÅ¡sikraustė 2022 m. birželio mėn., tai yra netrukus po antrojo Å¡alių sÅ«naus gimimo. Å alių paaiÅ¡kinimais, nors atsakovas į namus buvo grįžęs 2022 m. liepos mėn., tačiau iÅ¡ jų išėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d., po tarp Å¡alių kilusio nesutarimo. IeÅ¡kovė byloje pateikė paaiÅ¡kinimus, kad patyrė sunkumų pasilikti su dviem mažais vaikais, tikėjosi atsakovo pagalbos, tačiau atsakovas neparodė, kad Å¡eima jam reikalinga. IeÅ¡kovė byloje pateikė paaiÅ¡kinimus ir raÅ¡ytinius įrodymus, jog 2022 m. birželio mėn. įsigijo raminamÄ jį maisto papildÄ , 2022 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas receptinis raminamasis vaistas. IeÅ¡kovė byloje paaiÅ¡kino, kad patyrė daug streso ir įtampos, iÅ¡ pradžių vartojo vaistažolių preparatÄ , nes bijojo naktį neiÅ¡girsti vaikų, paskui gydytoja iÅ¡rašė stipresnių vaistų.

44. Padarius iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės, kadangi jis buvo neiÅ¡tikimas, taip pat iÅ¡ esmės pažeidė lojalumo pareigÄ , yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovo neiÅ¡tikimybės faktas ir lojalumo pareigos ieÅ¡kovei, kaip sutuoktinei, pažeidimas, įvertinant ir tai, kad Å¡alys buvo kÄ tik susilaukusios antro vaiko, sukėlė ieÅ¡kovei pakankamai didelius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgiant į tai, yra nustatytos visos sÄ lygos priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra pakankamai pagrįstas ir adekvatus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiamas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

45. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko, kad iÅ¡ jo bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams, bet prašė kiekvienam vaikui priteisti iÅ¡laikymÄ po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams T. T. ir N. T., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 270 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Apeliantė praÅ¡o pakeisti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisti ieÅ¡kiniu praÅ¡ytÄ iÅ¡laikymo sumÄ â€“ po 300 Eur kas mėnesį.

46. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

47. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi iÅ¡laikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti.

48. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, vertino šalių turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, tai yra atsakovas gauna didesnes pajamas, o ieškovė turi nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija, įvertusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.

49. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovės pajamas per mėnesį sudaro apie 617,50 Eur: apie 279,84 Eur iÅ¡moka už vaiko priežiÅ«rÄ , 164,66 Eur naÅ¡laičių pensija ir 173 Eur Å¡alpos neįgalumo pensija. Ä®vertinus bylos nagrinėjimo metu 2023 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės duotus paaiÅ¡kinimus, kad padidėjusi naÅ¡laičių pensijos iÅ¡moka sudaro 184 Eur, o Å¡alpos neįgalumo pensijos iÅ¡moka – 183 Eur, ieÅ¡kovės pajamos siekia apie 646,84 Eur.

50. Atsakovo 2022 m. spalio 5 d. darbo sutarties Nr. 3855 duomenimis, atsakovas nuo 2022 m. spalio 7 d. dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju pagal neterminuotÄ darbo sutartį. IÅ¡ 2023 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovui už 2022 m. spalio mėn. iÅ¡mokėta 674,50 Eur darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, už 2022 m. lapkričio mėn. iÅ¡mokėta 2 290,84 Eur darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, už 2022 m. gruodžio mėn. – 1 967,99 Eur darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, už 2023 m. sausio mėn. – 2 766,88 Eur darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, už 2023 m. vasario mėn. – 2 968 Eur darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, o už 2023 m. kovo mėn. – 3 286 Eur darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų. IÅ¡ nurodytų duomenų nustatyta, kad atsakovo pajamos didėjo ir 2023 m. yra žymiai didesnės už ieÅ¡kovės gaunamas pajamas.

51. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis turi paklausiÄ specialybę ir pagal jÄ dirba, yra jaunas, sveikas ir darbingas, iÅ¡skyrus Å¡alių bendrus nepilnamečius vaikus, neturi kitų nepilnamečių iÅ¡laikytinių, kuriems turėtų prievolę teikti iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose iki sÅ«nui N. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), sueis dveji metai, ji taip pat gauna Å¡alpos neįgalumo pensijÄ . Taigi ieÅ¡kovės galimybės dirbti yra ribotos dėl objektyvių priežasčių.

52. Atsakovas pažymi, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistas iÅ¡laikymas po 100 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta nurodyta prievolė atsakovui teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei nėra ilgalaikė – iÅ¡laikymas priteistas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, iki (duomenys neskelbtini), kai Å¡alių sÅ«nus N. T. sulauks dvejų metų.

53. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis gyvena nuomojamame bute ir nekilnojamojo turto neturi. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena jos močiutei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Taigi ieškovės gyvenamoji vieta šiuo metu ieškovei taip pat nepriklauso nuosavybės teise. Bylos duomenimis, nurodytame gyvenamajame name gyvena ieškovė su nepilnamečiais šalių vaikais, ieškovės motina ir močiutė.

54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylos duomenų vertinimas yra nenuoseklus. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡alių reikalavimų priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieÅ¡kovė gyvena jos močiutei nuosavybės teise priklausančiame name ir Å¡alys nurodė, jog galbÅ«t šį turtÄ ieÅ¡kovė ir paveldės, nes ji yra vienintelė anÅ«kė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui kompensacijÄ už santuokos metu įgyto turto sumažėjimÄ , pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog pagerintas turtas priklauso ieÅ¡kovei, o tai, jog galbÅ«t Å¡is nekilnojamasis turtas ateityje gali atitekti ieÅ¡kovei, nėra pagrindas konstatuoti, kad taip ir bus, nes ieÅ¡kovės močiutė gali pakeisti testamentÄ .

55. Apeliantė pažymi, kad jos močiutė turi dukrÄ (ieÅ¡kovės motinÄ ), kuri yra pirmos eilės įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , ir jai atitektų palikimas. Pažymėtina, kad testamentas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriame iÅ¡reikÅ¡tas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (CK 5.2 straipsnio 2 dalis, 5.19 straipsnis). Testatoriaus valia testamentas gali bÅ«ti panaikinamas, papildomas ar pakeičiamas (CK 5.35 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis apie ieÅ¡kovės galbÅ«t galinčiÄ bÅ«ti turtinę padėtį ateityje (galimÄ nekilnojamojo turto paveldėjimÄ ). Pažymėtina, kad Å¡alių turtinės padėties pasikeitimas iÅ¡ esmės po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo gali bÅ«ti pagrindas spręsti klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

56. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės turtinę padėtį, taip pat įvertino aplinkybę, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2011 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas 0,3000 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 090 Eur. Byloje duomenų apie kitokiÄ nurodyto turto vertę nepateikta. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad byloje esantys duomenys apie nurodyto nekilnojamojo turto vertę nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis turimo turto aspektu yra iÅ¡ esmės geresnė nei atsakovo.

57. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prie vaikų iÅ¡laikymo turi prisidėti abi Å¡alys. Pažymėtina, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikai ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

58. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas gauna didesnes pajamas. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo gaunamos pajamos, palyginus jas su ieÅ¡kovės gaunamomis pajamomis, yra gerokai didesnės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pažymėjo, kad komandiruočių metu patiria iÅ¡laidų maistui ir bÅ«stui, tačiau atsakovo paaiÅ¡kinimai dėl tokių iÅ¡laidų dydžio buvo prieÅ¡taringi. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors ieÅ¡kovė turi nekilnojamojo turto objektÄ (žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ), tačiau jo vertė yra nedidelė. PrieÅ¡ingų duomenų dėl ieÅ¡kovės turtimo nekilnojamojo turto vertės byloje nepateikta. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus apie Å¡alių gaunamas pajamas ir turimÄ turtÄ , yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės, dėl to, atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principÄ , atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikiams užtikrinti reikalingos sumos.

59. IeÅ¡kovė nurodė, kad vieno vaiko iÅ¡laikymui ir bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma. IeÅ¡kovė byloje nurodė, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro: 200 Eur maisto iÅ¡laidos, 90 Eur aprangai ir avalynei, 60 Eur ugdymui, knygoms, žaislams, 70 Eur gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laidos, 50 Eur laisvalaikio, 60 Eur iÅ¡laidos sveikatai ir 70 Eur higienos prekėms. IeÅ¡kovė nurodė, kad už vyresniojo sÅ«naus privatų darželį (po savivaldybės kompensacijos) kas mėnesį reikia mokėti apie 200 Eur, o jaunesniajam vaikui devynioms dienoms miÅ¡inukas kainuoja apie 17 Eur bei vartojami laÅ¡ai nuo (duomenys neskelbtini), kainuojantys apie 12 Eur mėnesiui.

60. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, bÅ«stas, sveikata, higiena, mokslas ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

61. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo lygus 840 Eur, atskaičius mokesčius tai sudarytų 633 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinto tai, kad orientacinę minimalios mėnesinės algos dydžio sumÄ sumažinus ieÅ¡kovės iÅ¡ savivaldybės gaunama 85,75 Eur vaiko pinigų suma, kiekvienas iÅ¡ tėvų vaiko iÅ¡laikymui minimaliai turėtų prisidėti po 273 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡laikymas yra priteisiamas dviem Å¡alių nepilnamečiams vaikams.

62. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovės nurodoma vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma nevirÅ¡ija pirmosios instancijos teismo nurodyto minimalios mėnesinės algos dydžio (633 Eur atskaičius mokesčius). Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodinėjo didesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų vaikams.

63. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, turi bÅ«ti nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis, kuris mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 ir 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog iÅ¡mokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramÄ tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymas privalomai turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡mokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos iÅ¡mokos galėtų bÅ«ti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑495‑1075/2020, 46 punktas).

64. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nors Å¡iuo atveju sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡laikymo dviem nepilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau ieÅ¡kovės nurodoma vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma nevirÅ¡ija orientaciniu kriterijumi laikytinos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Vertinant tÄ aplinkybę, kad pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ vaikams mokamos 85,75 Eur iÅ¡mokos, reikÅ¡minga aplinkybe pripažintina tai, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės. Atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principÄ , atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikiams užtikrinti reikalingos sumos. Be to, reikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, atsakovas turi galimybę mokėti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 300 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ . Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo argumentus, kad 60 Eur didesnė bendra iÅ¡laikymo suma per mėnesį jam yra didelė, tačiau įvertinus atsakovo gaunamas pajamas ir galimybes jas gauti, aplinkybę, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistas iÅ¡laikymas yra terminuotas ir numatytas iki Å¡alių jauniausiam sÅ«nui sukaks dveji metai, nenustatyta pagrindo vertinti, kad didesnio (ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio) iÅ¡laikymo vaikams nustatymas turės esminės reikÅ¡mės atsakovo galimybėms teikti tokį iÅ¡laikymÄ .

65. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie Å¡alių turtinę padėtį, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Å¡alių vaikų poreikius bei Å¡alių turtinę padėtį, nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir aktualiÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 300 Eur kas mėnesį (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimo dalį, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

68. Byloje patikslintu ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡alys buvo pareiÅ¡kusios po keletÄ turtinių ir neturtinių materialinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir nustatė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė 10 savarankiÅ¡kų reikalavimų, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė 9 reikalavimus, ir, įvertinęs, kad tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkinti iÅ¡ dalies, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimų buvo patenkinta apie 70 procentų, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų – 30 procentų.

69. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl atmestų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nustatymo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat dėl iÅ¡ dalies patenkinto reikalavimo dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iÅ¡ atsakovo. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas laikytina, kad byloje patenkinta 85 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų ir 15 proc. atsakovo reikalavimų.

70. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 35 Eur žyminio mokesčio suma padidinama iki 42,50 Eur (50 Eur x 85 proc.), o priteista 2 608,20 Eur atstovavimo išlaidų suma padidinama iki 3 167,10 Eur (3 726 Eur x 85 proc.), iš viso pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistų 2 643,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 3 209,60 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteista 874,27 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, atstovavimo ir vertimo išlaidų) suma sumažinama iki 437,14 Eur ((360 Eur + 2 178 Eur + 376,25 Eur) x 15 proc.). Šalių bylinėjimosi išlaidos, kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, įskaitytinos ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 772,46 Eur (3 209,60 Eur – 437,14 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

71. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio (236 Eur + 80 Eur = 316 Eur) sumokėjimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ atsakovo valstybei priteista 94,80 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista, suma padidinama iki 268,60 Eur (316 Eur x 85 proc.). Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas įpareigotas sumokėti 99 Eur atidėtÄ dalį žyminio mokesčio. Taigi iÅ¡ viso valstybei iÅ¡ atsakovo priteisiama 367,60 Eur (268,60 Eur + 99 Eur) žyminio mokesčio.

72. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 30,28 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisiant Å¡ias iÅ¡laidas, proporcingai atmestai reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovo valstybei vietoje 21,19 Eur priteisiama 25,74 Eur (30,28 Eur x 85 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai atmestai jos reikalavimų daliai į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (30,28 Eur x 15 proc. = 4,54 Eur) yra mažesnė už CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka nustatytÄ 5 Eur minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , dėl to nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

73. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 178 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 210 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimÄ . IeÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais ir nevirÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio. Apeliacinį skundÄ tenkinus, ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme turėtos 1 388 Eur (178 Eur + 1 210 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo, o atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria, nutraukiant Å¡alių santuokÄ , nuspręsta pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų Å¡alių kaltės, ir dėl Å¡ios dalies pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo S. T. (S. T.) kaltės.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį patenkinti – priteisti ieÅ¡kovei R. G.-T. iÅ¡ atsakovo S. T. 3 000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Padidinti teismo sprendimu iš atsakovo S. T. nepilnamečiams vaikams T. T. (T.), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. T. (T.), gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nuo 270 Eur iki 300 Eur kas mėnesį.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jÄ iÅ¡dėstyti nauja redakcija taip:

„Priteisti iš atsakovo S. T. ieškovei R. G.-T. 2 772,46 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo S. T. 367,60 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 60 ct) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. T. 25,74 Eur (dvideÅ¡imt penkis eurus 74 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662.“

KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. T. ieÅ¡kovei R. G. 1 388 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina Domarkienė

Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė