2020-01-23 Nr. AB-1664-4-45-3-00338-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-3420-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00338-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant asmeniui be pilietybės A. K., jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,

vertėjai Aleksandrai Richardson,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens be pilietybės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl asmens be pilietybės A. K. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) su 2019 m. gruodžio 2 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus ir prašė pratęsti asmens be pilietybės A. K. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Užsieniečių registracijos centras teikime nurodė, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 18.05 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 95 kelio (duomenys neskelbtini) kilometre dokumentams patikrinti sulaikė pėsčiomis iš Lietuvos Respublikos link (duomenys neskelbtini) ėjusį asmenį. Asmuo (duomenys neskelbtini) kalba paaiškino, kad dokumentų neturi, yra asmuo be pilietybės, atvyko iš (duomenys neskelbtini), kur prašėsi prieglobsčio ir gyveno užsieniečių registracijos centre, bei nurodė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini). Atlikus asmens apžiūrą, buvo rasta leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), išduoto A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu kopija su asmens nuotrauka. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 150-10245 asmuo buvo sulaikytas iki 48 valandų terminui.

3. Iš (duomenys neskelbtini) kontaktinio punkto buvo gauta informacija, kad A. K. buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), tačiau suteikti prieglobstį buvo atsisakyta ir buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad šiam užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būtų išduoti asmens dokumentai ar vizos, nėra. Jis taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Byloje taip pat yra nustatytas EURODAC sistemos sutapimai, kurie patvirtina, kad asmuo be pilietybės A. K. po to, kai (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 8 d. paprašė prieglobsčio ir nuo 2016 m. gegužės 5 d., nesulaukęs sprendimo, pasišalino. 2017 m. rugpjūčio 11 d. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasiprašė prieglobsčio, vengdamas grąžinimo pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas), pabėgo iš (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 4 d. būdamas (duomenys neskelbtini), pasiprašė prieglobsčio, iš kur taip pat pasišalino, vengdamas grąžinimo į (duomenys neskelbtini).

4. Būdamas sulaikytas Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 15PR-312 nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės ir nustatyti Europos Sąjungos valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą.

5. Užsienietis paaiškino, kad nenori būti sulaikytas. Jis yra asmuo be pilietybės, turėjo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), bet pasibaigus terminui, jam leidimas nebuvo pratęstas ir asmeniui buvo uždrausta išvykti iš šalies. A. K. pabėgo į (duomenys neskelbtini), kur prašė prieglobsčio, tačiau prašymas buvo atmestas. Jis atvyko į (duomenys neskelbtini), kur prašė prieglobsčio. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) turi sugyventinę, todėl vyko pas ją.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir nusprendė, kad atsižvelgus į užsieniečio A. K. elgesį, galima daryti prielaidą, jog prieglobsčio prašymas buvo pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti sprendimą grąžinti užsienietį. Nustatyta, kad asmuo piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl siekiant asmeniui neleisti išvengti grąžinimo priemonės taikymo, yra objektyviai būtina sulaikymo priemonė. Yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos ir pažeis tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius minėto užsieniečio laisvę. Įvertinus šias aplinkybes, buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenį be pilietybės A. K. iki 2019 m. gruodžio 10 d. Užsienietis su sprendimu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2019 m. lapkričio 14 d. persvarstęs A. K. sulaikymo klausimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre paliko galioti. Teismas sprendime konstatavo, kad alternatyvių sulaikymo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Teismas taip pat konstatavo, kad sprendimas sulaikyti užsienietį yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), todėl užsieniečio sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų yra proporcinga priemonė.

8. Migracijos departamento duomenimis, atsakymas iš kompetentingų (duomenys neskelbtini) institucijų dėl asmens be pilietybės A. K. perdavimo pagal Dublino III reglamentą dar nėra gautas.

9. Užsieniečių registracijos centro nuomone, yra pagrindas manyti, kad A. K., siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti. Pažymėjo, kad po paskutinio teismo sprendimo neatsirado naujų aplinkybių.

10. Teismo posėdyje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovė palaikė teikimą ir prašę pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą dar trims mėnesiams. Atstovė iš esmės palaikė 2019 m. gruodžio 2 d. teikime išdėstytą poziciją.

11. Asmuo be pilietybės A. K. teismo posėdyje prašė Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl jo sulaikymo termino pratęsimo netenkinti. Užsienietis paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo, krikščionis, prieš atvykdamas, su savo motina gyveno (duomenys neskelbtini), nebuvo teistas ar baustas. Nurodė, kad yra du kartus išsiskyręs, turi keturis vaikus, yra vidurinio išsilavinimo, oficialiai paskutinį kartą dirbo 1995 m., šiaip (duomenys neskelbtini) su žmona turėjo nedidelį siuvimo verslą. Pažymėjo, kad po (duomenys neskelbtini) griūties neprašė (duomenys neskelbtini) pilietybės, todėl liko be pilietybės. Užsieniečio teisės buvo pažeidinėjamos, A. K. nebuvo leidžiama išvykti į kitas valstybes ir panašiai. Jis savarankiškai iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2015 m. ir per (duomenys neskelbtini) pateko į (duomenys neskelbtini), kurioje 2015 m. liepos mėnesį pasiprašė prieglobsčio, tačiau sulaukęs neigiamo atsakymo, 2015 m. spalio mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten taip pat pasiprašė prieglobsčio. (duomenys neskelbtini) A. K. susipažino su (duomenys neskelbtini) gimusia I. B.. Sulaukęs neigiamo atsakymo į prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, užsienietis kartu su drauge ir dviem jos vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini). Prabuvę šioje šalyje apie tris mėnesius, visi keturi išvyko į (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio mėnesį A. K. buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ši šalis jo atžvilgiu nėra draugiška, joje užsienietis buvo uždarytas 18 mėnesių, todėl negalėjo surinkti įrodymų, pagrindžiančio jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Nurodė, kad draugė su vaikais yra (duomenys neskelbtini), kur jis ir vyko. A. K. pažymėjo, kad turi sveikatos problemų, serga osteochondroze, todėl turi nuolat judėti. Be to, yra vegetaras, todėl jam netinka Užsieniečių registracijos centre siūlomas maistas. Teigė, kad yra pažeidinėjamos jo teisės, tinkamai neužtikrinamos advokato ir vertėjo paslaugos.

12. A. K. atstovė teismo posėdyje palaikė atstovaujamojo poziciją ir prašė Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti. Atstovė pažymėjo, kad užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir nors jis nebuvo priimtas, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad šis asmuo keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, A. K. bendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais, turi sveikatos problemų.

II. 13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – pratęsė A. K. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

14. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 18.05 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 95 kelio (duomenys neskelbtini) kilometre dokumentams patikrinti sulaikė pėsčiomis iš Lietuvos Respublikos link (duomenys neskelbtini) einantį asmenį be pilietybės A. K., kuris (duomenys neskelbtini) kalba paaiškino, jog dokumentų neturi, atvyko iš (duomenys neskelbtini), kur prašėsi prieglobsčio, gyveno užsieniečių registracijos centre ir vyksta į (duomenys neskelbtini). Atlikus asmens apžiūrą, buvo rasta leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), išduoto A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, kopija su asmens nuotrauka. Taip pat buvo gauta informacija, kad A. K. buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), tačiau suteikti prieglobstį buvo atsisakyta ir priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini).

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad buvo nustatyti EURODAC sistemos sutapimai, kurie patvirtina, kad asmuo be pilietybės A. K. po to, kai (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 8 d. paprašė prieglobsčio ir nuo 2016 m. gegužės 5 d., nesulaukęs sprendimo, pasišalino, jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasiprašė prieglobsčio, tačiau vengdamas grąžinimo pagal Dublino III reglamentą, pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir ten 2017 m. gruodžio 4 d. pasiprašė prieglobsčio. Iš šios šalies, vengdamas grąžinimo į (duomenys neskelbtini), taip pat pasišalino. Atvykęs į Lietuvą, užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 15PR-312, kuriame nusprendė nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė, kad atsižvelgus į užsieniečio A. K. elgesį, galima daryti prielaidą, jog prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik siekiant pavėlinti ar sutrukdyti sprendimą grąžinti užsienietį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

16. Teismas padarė išvadą, kad A. K. akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl jam paskirta objektyviai būtina sulaikymo priemonė, kuri asmeniui neleis išvengti jo grąžinimo į kilmės šalį. Teismas pažymėjo, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos ir taip pažeis tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos bei kitus įstatymus. Teismas sprendė, kad šiuo atveju įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius minėto užsieniečio laisvę. Pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės ir teisiniai sulaikymo pagrindai šio asmens atžvilgiu nuo anksčiau priimtų teismų sprendimų iki Užsieniečių registracijos centro teikimo nagrinėjimo šioje byloje nėra pasikeitę.

III. 17. Asmuo be pilietybės A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies, A. K. pritaikant alternatyvią sulaikymo priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

18. Užsienietis paaiškina, kad tiek nagrinėjant Užsieniečių registracijos centro teikimą, tiek teikiant apeliacinį skundą, turėjo ir turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje. Mano, kad atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, teismas, spręsdamas dėl A. K. sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė minėto įstatymo 113 straipsnio 2 dalies bei 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas.

19. Užsienietis pažymi, kad prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas ir būtinas. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant Įstatyme nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, apibūdinančiomis konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį.

20. A. K. nuomone, byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti apie tai, kad Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis trukdytų tokį sprendimą priimti ir (ar) jį vykdyti. Teigia, kad nurodyta teismo išvada yra paremta tik tikimybe, t. y., prielaida, kad A. K. gali kaip nors trukdyti priimti atitinkamus sprendimus ir (ar) juos vykdyti.

21. Užsienietis pažymi, kad teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, rėmėsi 2–4 metų senumo informacija apie jo ankstesnius prašymus dėl prieglobsčio suteikimo kitose Europos Sąjungos valstybėse, nors duomenų apie tai, kad A. K. vengia bendradarbiauti konkrečiai su Lietuvos Respublikos pareigūnais, byloje nėra. Pažymi, kad asmens laisvė, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta vertybė, negali būti ribojama remiantis prielaidomis, tikimybėmis ir spėjimais.

22. A. K. akcentuoja, kad Įstatymo113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada prieglobsčio prašytojo sulaikymas yra galimas. Kokios aplinkybės turi būti vertinamos, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, yra nurodytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose.

23. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog jis taip pat yra sulaikomas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tačiau nenurodė jokių motyvų, kad toks sulaikymas yra galimas.

24. A. K. pažymi, kad teismui priimant skundžiamą sprendimą, byloje buvo duomenys, jog Migracijos departamentas 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės ir nustatyti Europos Sąjungos valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą, o tai reiškia, kad užsieniečio sulaikymas, siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, yra visiškai nepagrįstas, kadangi Migracijos departamentas A. K. prieglobsčio prašymo motyvų net neketina nagrinėti.

25. Be to, teismas nenurodė nei vienos iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog jis, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti. Pabrėžia, kad Migracijos departamentas 2019 m. gruodžio 10 d. A. K. atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)20PR-5 „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo (duomenys neskelbtini)“, o tai tik dar kartą patvirtina, kad minėto asmens prieglobsčio prašymo, kuris yra pateiktas Lietuvos Respublikai, motyvai nebus tiriami ir vertinami.

26. Užsienietis pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai. Be to, A. K. turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl, užsieniečio nuomone, jo atžvilgiu turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

27. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti galioti.

28. Užsieniečių registracijos centras paaiškina, kad užsieniečio laisvė buvo apribota tik remiantis Įstatymu ir jame nustatytais pagrindais. Pažymi, kad yra nustatyta, jog užsienietis ne vieną kartą kreipėsi dėl prieglobsčio procedūros pradėjimo įvairiose Europos Sąjungos šalyse, tačiau nesulaukdavęs galutinių sprendimų bei vengdamas galimo grąžinimo į kilmės šalį, pasišalindavo ir neteisėtai keliaudavo į kitas Europos Sąjungos šalis. 2019 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas sprendimas dėl A. K. perdavimo (duomenys neskelbtini), kurį asmuo apskundė ir vengia įvykdyti. Užsieniečių registracijos centro nuomone, visi šitie faktai rodo, kad asmuo, nevaržomai keliaudamas bei gyvendamas Europos Sąjungos teritorijoje, neturėdamas tam galiojančio leidimo, savo veiksmais piktybiškai pažeidinėja Europos Sąjungos šalių migracijos įstatymus ir piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

29. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su A. K. argumentais, kad nebuvo jokių objektyvių duomenų / įrodymų, kurie leistų spręsti, jog Migracijos departamentui sprendžiant dėl užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, jis trukdytų tokiam sprendimui priimti ir (ar) jį įvykdyti. Atkreipia dėmesį, kad užsienietis nuo 2015 m. nevaržomai keliauja Europos Sąjungos viduje, skirtingose šalyse pateikdamas prieglobsčio prašymus tam, kad nebūtų varžoma jo judėjimo laisvė. A. K. buvo sulaikytas eidamas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad ketino vykti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo sugyventinė. Prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje užsienietis pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas. Užsieniečių registracijos centro nuomone, prieglobsčio prašymo pateikimas tėra tik būdas vėl atgauti laisvo judėjimo galimybę, todėl teismas, atsižvelgęs į užsieniečio elgesį, padarė teisingą prielaidą, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį, siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės šalį.

30. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad remiantis byloje esančio (duomenys neskelbtini) teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo 5 pastraipa, A. K. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos 2016 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą dėl jo grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį su draudimu atvykti 5 metus. Šį sprendimą apskundus, tačiau jam įsiteisėjus, A. K. savavališkai pabėgo iš (duomenys neskelbtini) ir taip neįvykdė (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos sprendimo. Tai patvirtina ir Vidaus reikalų informacinės sistemos duomenys – jeigu A. K. būtų įvykdęs sprendimą dėl jo išsiuntimo / grąžinimo, būtų įvestas Šengeno informacinės sistemos (SIS) perspėjimas jo 5 metus neįleisti į (duomenys neskelbtini). Be to, byloje yra nustatyti EURODAC sistemos sutapimai, patvirtinantys, kad asmuo be pilietybės A. K. po to, kai (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 8 d. pasiprašė prieglobsčio ir nuo 2016 m. gegužės 5 d., nesulaukęs sprendimo, pasišalino, jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasiprašė prieglobsčio, vengdamas grąžinimo pagal Dublino III reglamentą, pabėgo iš (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 4 d. būdamas (duomenys neskelbtini), pasiprašė prieglobsčio, iš kur taip pat pasišalino, vengdamas grąžinimo į (duomenys neskelbtini).

31. Užsieniečių registracijos centro nuomone, toks užsieniečio elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. nevaržomas keliavo po Europos Sąjungos šalis ir nebūdamas sulaikytas, nesulaukdamas grąžinimo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pasišalino. Šių aplinkybių pakanka, kad būtų galima teigti, jog A. K. tik būdamas sulaikytas negalės išvengti su jo prieglobsčio prašymu susijusių procedūrų – Europos Sąjungos valstybės, atsakingos už prašymo nagrinėjimą, nustatymo bei jo grąžinimo. Pažymi, kad A. K. elgesys patvirtina akivaizdų nebendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų pareigūnais tiek įgyvendinant Dublino III reglamentą, tiek įgyvendinant užsieniečio išsiuntimą / grąžinimą į kilmės šalį – jis, vengdamas išsiuntimo, savavališkai išvyko iš šių valstybių, neturėdamas tinkamų kelionės dokumentų. Užsieniečių registracijos centro nuomone, A. K. elgesys yra spontaniškas, paremtas tuo metu jį užvaldžiusiomis emocijomis ir norais, nesusimąstant apie savo veiksmų pasekmes bei priimant neapgalvotus sprendimus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog šis užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, trukdys priimti reikalingus sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

32. 2020 m. sausio 22 d. vykusiame teismo posėdyje užsienietis pakartojo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad neseniai pakeitė religiją ir dėl to iš kitų asmenų, sulaikytų Užsieniečių registracijos centre, patiria priešiškumo; yra pasirengęs vykti į (duomenys neskelbtini) pas savo draugę; mano, kad jo sulaikymas neatitinka tarptautinių teisės aktų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jau prieš tai buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Ginčas šioje byloje kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir pratęsė A. K. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu. A. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Savo apeliacinį skundą užsienietis grindžia tuo, kad atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies bei 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. A. K. nuomone, byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis trukdytų tokį sprendimą priimti ir (ar) jį vykdyti. Teigia, kad nurodyta teismo išvada yra paremta tik tikimybe. Be to, teismas rėmėsi 2–4 metų senumo informacija apie jo ankstesnius prašymus dėl prieglobsčio suteikimo kitose Europos Sąjungos valstybėse, nors duomenų apie tai, kad A. K. vengia bendradarbiauti konkrečiai su Lietuvos Respublikos pareigūnais, byloje nėra. Migracijos departamentui nusprendus jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nenagrinėti iš esmės, sulaikymas, siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, yra visiškai nepagrįstas. Be to, teismas nenurodė nei vienos iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog A. K., siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti. Akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jos užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

36. Įstatymo 113 straipsnio, reguliuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

37. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietis, būdamas sulaikytas, pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir taip, be kita ko, jis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą. Pažymėtina, kad Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 15PR-312, kuriame nusprendė nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, nustatyti, kad Europos valstybė yra atsakinga už prašymo nagrinėjimą. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7)20PR-5 nusprendė perduoti asmenį be pilietybės A. K. į (duomenys neskelbtini), išduoti jam būtinus vykti į (duomenys neskelbtini) laissez-passer kelionės dokumentus. Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo pavesta vykdyti užsieniečio perdavimą į (duomenys neskelbtini), laikantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų. Šį Migracijos departamento sprendimą A. K. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau sprendimas dar nėra priimtas.

39. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktuali pirmiau nurodyta UTPĮ 113 straipsnio 2 dalies norma, kad sprendžiant prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą.

40. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. K. į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai. Jis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Užsienietis, netenkinus jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini). Per Lietuvos Respubliką jis bandė išvykti į (duomenys neskelbtini). EURODAC duomenys patvirtina, kad A. K. nuo 2015 m. spalio 8 d. jau buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose buvo pateikęs prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau nesulaukęs galutinių sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo, iš šių valstybių pabėgo. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytų faktinių aplinkybių užsienietis neginčija, tačiau mano, kad neturėtų būti vadovaujamasi informacija, kuri yra iš ankstesnio laikotarpio, t. y. buvusi prieš 2–4 metus.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie užsieniečio pateiktus prašymus dėl prieglobsčio suteikimo kitose Europos Sąjungos valstybėse ir jo tolesnius veiksmus yra labai svarbi, siekiant nustatyti tikruosius A. K. ketinimus, todėl tokiais duomenimis pagrįstai buvo remiamasi. Akcentuotina ir tai, kad byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog nuo 2015 m. apeliantas keliaudavo tarp Europos Sąjungos valstybių narių, neturėdamas tokią teisę jam suteikiančio dokumento (A. K. nepateikė jokių galiojančių dokumentų, patvirtinančių jo teisė būti Europos Sąjungoje), todėl nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė siekdamas kitų, nei su pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos įgijimo susijusių, tikslų, kad šį prašymą pateikė siekdamas išvengti grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje A. K. pateikė tik kai buvo sulaikytas einantis link valstybės sienos su (duomenys neskelbtini), o ne iš karto patekęs į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsienietis 2020 m. sausio 22 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad jo tikslas yra vykti į (duomenys neskelbtini) ir, kad jis ilgą laikotarpį, jo manymu, nepagrįstai ilgai buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

42. Teisėjų kolegijos nuomone, šios nutarties 39–40 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus. Tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, savaime nepaneigia sulaikymo teisėtumo, kuris, nors ir išimtinė priemonė, tačiau būtina Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (15/6-7)20PR-5 vykdymui užtikrinti.

43. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5674-525/2019, kurioje buvo spręstas to paties užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konstatavo, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), todėl užsieniečio sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų. Teisėjų kolegijos nuomone, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-5674-525/2019 priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės tiek, kiek jos yra svarbios nagrinėjant šią bylą, nepasikeitė. Apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje išdėstyti užsieniečio argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su jo sulaikymo pagrįstumu ir sulaikymo pratęsimu.

44. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, buvusias ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietį iki 2020 m. kovo 10 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), todėl užsieniečio sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini), yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisinga valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra buvo užtikrinta. Priešingai nei teigia, užsienietis, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, spręsdamas klausimą dėl jo sulaikymo termino pratęsimo Užsieniečių registracijos centre. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos taikymas nagrinėjamu atveju buvo perteklinis, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo nuoroda į Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą iš teismo sprendimo šalintina kaip perteklinė.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant nurodytoms aplinkybėms, nutaria, kad yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį ir to paties straipsnio 4 dalies 2 punktą. Apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su užsieniečio sulaikymo pratęsimo pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, t. y. išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. A. K. sveikatos problemos (stuburo osteochondrozė), reikalaujanti, pasak užsieniečio, daugiau judėti ar maitinimosi ypatumai, ar abstraktus užsieniečio teigimas, kad pakeitus religiją, jis iš kitų asmenų, sulaikytųjų Užsieniečių registracijos centre, patiria priešiškumą, nenurodant jokių konkrečių aplinkybių, pagrindo priešingai išvadai nesudaro.

46. Užsienietis remdamasis tarptautiniais teisės aktais, Europos Sąjungos teise, įskaitant Chartija teigė, kad jo atžvilgiu gali būti tarptautiniai teisės aktai pažeisti, jį paliekant sulaikytą ar perduodant (duomenys neskelbtini), kur patyrė daug nepatogumų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra sprendimo išsiųsti užsienietį į (duomenys neskelbtini) pagrįstumas ir teisėtumas. Be to, kaip yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo byloje – turint galvoje bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir ypač Dublino III reglamentą, kuris grindžiamas tarpusavio pasitikėjimo principu ir kuriuo siekiama racionalizuojant tarptautinės apsaugos prašymus pagreitinti jų nagrinėjimą tiek prašytojų, tiek suinteresuotųjų valstybių labui, preziumuotina, kad elgesys su tokios apsaugos prašytojais kiekvienoje valstybėje narėje atitinka Chartijos, 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 189 t., p. 150, Nr. 2545 (1954) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo N. S. ir kt., C‑411/10 ir C‑493/10, EU:C:2011:865, 78–80 punktus) (82 punktas).

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio A. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pakeisti. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Asmens be pilietybės A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė