2024-09-24 Nr. AB-13557-3-61-3-01172-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-304-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01172-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. I. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atsisakymą leisti pareiškėjai pasirinkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) neteisėtu bei įpareigoti NŽT priimti pareiškėjos prašymą dėl Žemės sklypo pasirinkimo bei jo pagrindu parengti ir išduoti sprendimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismas nurodė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjos atstovei sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5, 17, 23 straipsniais ir nustatė, kad pareiškėja, tikėtina, nesutinka su NŽT 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. 1SS-97-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo pareiškėjai buvo pateikta informacija dėl jos kreipimosi, t. y. kodėl pareiškėjos atstovei nebuvo leista pasirinkti žemės sklypo 2024 m. vasario 21 d. įvykusiame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje.

Teismas, įvertinęs Raštą, jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sprendė, kad Raštas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skundžiamu administraciniam teismui. Kadangi Rašte išdėstytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos galimybe dalyvauti nuosavybės teisių atkūrime, tačiau jame nėra suformuluoti privalomo pobūdžio patvarkymai, kurie sukeltų pareiškėjai materialines teisines pasekmes, teismas sprendė, jog Raštas pagal savo pobūdį nepriskiriamas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K. į buvusio žemės savininko K. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste, turėtą žemę bus priimtas įsakymas dėl procedūros nutraukimo, kuris galės būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi galutinis NŽT įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galės būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas vertino, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjos prašymą dėl Žemės sklypo pasirinkimo bei jo pagrindu parengti ir išduoti sprendimą yra susijęs su procedūra dėl kurios dar tik, tikėtina, bus priimtas įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nutraukimo, todėl šį reikalavimą taip pat atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, jog, priėmus galutinį įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja turės galimybę ginčyti ne tik galutinį įsakymą, bet kartu prašyti įpareigoti NŽT priimti pareiškėjos prašymą dėl Žemės sklypo pasirinkimo bei jo pagrindu parengti ir išduoti sprendimą. Atsisakęs priimti skundą, teismas pareiškėjos atstovei grąžino sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėja N. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Raštas nesukelia pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių, kadangi Raštą atsakovas pateikė, atsakydamas į pareiškėjos pateiktą 2024 m. vasario 21 d. skundą (registracijos Nr. 1GS-124), kuriuo pareiškėja prašė laikyti jos atstovės 2024 m. vasario 21 d. Komisijos posėdyje pateiktą žodinį prašymą pirminiu, pasirinkus Žemės sklypą ir parengti sprendimo projektą. NŽT Rašte buvo nurodyta, kodėl pareiškėjai nebuvo leista pasirinktis žemės sklypo bei pažymėta, kad NŽT pagrįstai neleido rinktis žemės sklypo, todėl akivaizdu, kad Rašte išdėstyta informacija ir nurodytas teisinis pagrindas kaip tik sukėlė pareiškėjai materialines teisines pasekmes.

2. Nors teismas pažymėjo, kad NŽT skyriaus vedėjas artimiausiu metu priims įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K. į buvusio žemės savininko K. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste, turėtą žemę procedūros nutraukimo, kurį galima bus skųsti, tačiau šiuo atveju nėra aišku, ar toks įsakymas bus priimtas, koks bus jo turinys bei kokias teisines pasekmes jis sukels pareiškėjai, o be to, šiuo įsakymu bus įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nutraukimas, todėl jis neapims jau įvykusio pritaikyto draudimo pareiškėjai pasirinkti žemės sklypą.

3. NŽT neveikimas, kai yra atsisakoma priimti pareiškėjos vardu teikiamą prašymą dėl žemės sklypo pasirinkimo ir šis atsisakymas nėra įforminamas raštu, kaip individualus sprendimas, pažeidžiantis pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, yra visiškai nepagrįstas. Rašte buvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, o tai reiškia, kad atsakovas pripažino, jog Raštas sukuria pareiškėjai materialines teisines pasekmes. Skundžiama nutartimi teismas užkirto kelią pareiškėjos pažeistų teisių gynybai bei neužtikrino pareiškėjos teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad Raštas, kuriuo pareiškėjai buvo pateikta informacija, kodėl jos atstovei nebuvo leista pasirinkti žemės sklypo 2024 m. vasario 21 d. įvykusiame Komisijos posėdyje, nesukelia pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundą priimti.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, kaip M. K. vienintelė testamentinė įpėdinė, buvo pakviesta į Komisijos posėdį. Pareiškėją Komisijos posėdyje atstovavo atstovė, kuriai, Komisijai pateikus atstovavimo dokumentus, nebuvo leista dalyvauti posėdyje ir pasirinkti laisvo žemės sklypo. Pareiškėja kreipėsi į NŽT su 2024 m. vasario 21 d. skundu ir prašė laikyti jos atstovės 2024 m. vasario 21 d. Komisijos posėdyje pateiktą žodinį prašymą pirminiu, pasirinkus Žemės sklypą, ir parengti sprendimo projektą. NŽT Raštu pareiškėja buvo informuota apie priežastis, dėl kurių jos atstovė negalėjo dalyvauti Komisijos posėdyje („mirusiojo paveldėtojas, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, negali dalyvauti bet kokiose procedūrose, susijusiose su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, įskaitant ir naujo žemės sklypo pasirinkimą“, t. y. atstovei Komisijai patvirtinus, kad pareiškėja nėra Lietuvos Respublikos pilietė, Komisijos posėdyje nebuvo leista rinktis naujo žemės sklypo) ir pareiškėjai paaiškinta, jog bus priimtas įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K. į buvusio žemės savininko K. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste, turėtą žemę procedūros nutraukimo, kurį pareiškėja, kaip įpėdinė, galės skųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Taigi, Rašte pareiškėjai buvo tik suteikta informacija apie Komisijos sprendimą bei būsimą atsakovo sprendimą dėl pareiškėjos, kaip įpėdinės, nuosavybės teisių atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, negalima išvada, kad Raštas pats savaime pareiškėjai sukelia kokias nors teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, kad skundžiamas aktas – Raštas – nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjos teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjai nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Tai reiškia, kad pareiškėja neturi teisės ginčyti NŽT Rašto. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai apie Rašto jai sukeliamas teisines pasekmes, abejonės, susijusios su tuo, ar nagrinėjamu atveju bus priimtas galutinis nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą užbaigiantis kompetentingos institucijos sprendimas, šios išvados nepaneigia. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog NŽT Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo reikalavimą pripažinti atsakovo atsisakymą leisti pareiškėjai pasirinkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtu, kuris įformintas Raštu, pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento, jog Rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuoseklią ir gausią LVAT praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys. Tai, kad Rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nepaneigia ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir LVAT suformuotos praktikos, aiškinant šias nuostatas, kad ABTĮ nustatyta tvarka skundai dėl teisinių pasekmių nesukeliančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) nenagrinėjami.

Pareiškėja skunde teismui taip pat prašė įpareigoti NŽT priimti pareiškėjos prašymą dėl Žemės sklypo pasirinkimo bei jo pagrindu parengti ir išduoti sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. LVAT yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-629/2020). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Taigi, nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra susijęs su procedūra dėl kurios bus priimtas įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K. į buvusio žemės savininko K. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste, turėtą žemę nutraukimo. Priėmus galutinį įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja turės galimybę ginčyti ne tik galutinį įsakymą, bet kartu prašyti įpareigoti NŽT priimti pareiškėjos prašymą dėl Žemės sklypo pasirinkimo bei jo pagrindu parengti ir išduoti sprendimą.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti jos prašomus veiksmus negali būti laikomas tokiu skundo reikalavimu, kuris pats savaime yra pakankamas administracinei bylai pradėti ir kurio pagrįstumas gali būti vertinamas atskirai nuo atsakovo atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo. Taigi, aptartą pareiškėjos skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos remiantis pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė