d701044f-ff15-4e7c-bd0d-c83966031e1f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr                                                          Pirmosios instancijos teismo                       Civilinė byla Nr. 2A-346-278/2011Teisėjas B.Mėlinauskienė                                     Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01410-2010-2           Procesinio sprendimo kategorija:                                                                          35.5; 44.2.4.1; 44.5.2; 45.5; 121.15; 121.21                                                                                                                                     (S)                                                                                                                         PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                  N U T A R T I S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                2011 m. spalio 11 d.                                                         Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Loretai GirdziuÅ¡ienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui Adv. V. VaitekÅ«nui,atsakovės atstovui A.Å ., adv. M.Gedeikiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios finansinio maklerio akcinės bendrovės (toliau – UFMAB) „Diskontas“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-223/2011 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio energija“ ieÅ¡kinį atsakovei UFMAB „Diskontas“ dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo ir atsakovės UFMAB „Diskontas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ tiekia Å¡ilumos energijÄ Â pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) , kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos. 2008-12-30 praÅ¡ymu atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl Å¡ilumos energijos tiekimo sutarties sudarymo.

Nurodė, kad UFMAB „Diskontas“ buvo pateiktas ieÅ¡kovės atstovo pasiraÅ¡ytas sutarties projektas, tačiau atgal projektas ieÅ¡kovei nebuvo sugrÄ Å¾intas. Nurodė, jog CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o Å¡i sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui. Kadangi individuali Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove nesudaryta, laikoma, jog ji buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir Å¡alių santykius reglamentuoja LR Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sÄ lygos.

Nurodė, jog atsakovė naudojosi jai tiekiama Å¡ilumos energija, 2009-01-05 raÅ¡tu pripažino 2 962,67 Lt skolÄ už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , iÅ¡ dalies mokėjo už teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ , tačiau už 2009-10-01- 2010-02-01 laikotarpiu sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ yra skolinga 10 239,57 Lt. Prašė teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 10 239,57 Lt skolÄ už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , 104,51 Lt delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ nesirÅ«pino patalpų Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ra ir neužtikrino tinkamos įrenginių bÅ«klės, t.y., prieÅ¡ pradėdama Å¡ildymo sezonÄ atsakovei priklausančiose patalpose nepatikrino Å¡ildymo sistemos įrenginių techninės bÅ«klės, negavo parengties Å¡ildymo sezonui akto, nereagavo į atsakovės praneÅ¡imus apie blogÄ patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių bÅ«klę bei praÅ¡ymus nepradėti Å¡ildymo, taip pat nereagavo į atsakovės praneÅ¡imus apie virÅ¡ijančius normas Å¡ilumneÅ¡io nuotėkius pastato Å¡ilumos įrenginiuose, t.y. iÅ¡ įrenginių tekėjo vanduo, dėl ko patalpų grindys buvo Å¡lapios, drėko sienos.

IeÅ¡kovė, nesustabdžiusi Å¡ilumos tiekimo, neužkirto kelio atsakovės turto gadinimui. Nurodo, kad dėl neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų patyrė 23 212,67 Lt nuostolių. Teigė, jog įmonė yra pelno siekiantis subjektas, pajamas gauna iÅ¡ nekilnojamojo turto nuomos, tačiau dėl neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų negalėjo iÅ¡nuomoti patalpų. Prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 23 212,67 Lt nuostolių, bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 8,28 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Nurodė, kad atsakovė yra 390,56 m2 ploto administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , savininkė ir konstatavo, jog šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2008-08-26 (kai buvo sudaryta patalpų pirkimo-pardavimo sutartis) CK 6.384 str. 1 d. pagrindu ir konkliudentiniais veiksmais, nes 2008-12-30 prašymu kreipėsi į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, jog nepaisant to kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, todėl pažymėjo, kad CK 6.384 str. 1 d., kuriame yra numatyta, jog energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, yra taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė priėmė ieÅ¡kovės teikiamÄ prekę - Å¡ilumos energijÄ , todėl privalo už jÄ apmokėti. IeÅ¡kinį dalyje dėl delspinigių priteisimo atmetė, nes ieÅ¡kovės atstovas Å¡io reikalavimo teismo posėdžio metu atsisakė, be to, susitarimas dėl netesybų gali bÅ«ti tik raÅ¡ytinis, tačiau tokos susitarimas tarp Å¡alių nebuvo sudarytas. Nurodė, kad Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 130.1 punkte yra numatyta, jog pastato savininkas privalo nustatyta tvarka prižiÅ«rėti jam priklausančius Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens įrenginius arba sudaryti sutartį su Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėju arba kita įmone, turinčia Valstybinės energetikos inspekcijos leidimÄ (atestatÄ ) Å¡ilumos įrenginių eksploatavimo (priežiÅ«ros) verslui, atlikti Å¡iose taisyklėse nurodytas Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros pareigas.

Atsakovė atsisakė sudaryti tokiÄ sutartį, todėl pareigÄ prižiÅ«rėti jai nuosavybės teise priklausančius Å¡ildymo įrenginius prisiėmė sau pačiai. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alims nesudarius Å¡ildymo įrenginių priežiÅ«ros sutarties, nebuvo apibrėžtos ribos dėl to kokius šildymo įrenginius privalo prižiÅ«rėti ieÅ¡kovė, todėl nėra pagrindo teigti, kad į ieÅ¡kovės pareigas įėjo atsakovės patalpose esančių radiatorių priežiÅ«ra.

Kadangi atsakovė yra administracinių patalpų savininkė, tai jos patalpose esantys įrenginiai, t. y. radiatoriai yra atsakovės nuosavybė. Konstatavo, jog dėl atsakovės patalpoje esančių centrinio Å¡ildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakinga tik patalpos savininkė, kuri sutrÅ«kus vamzdžiams ir nesiėmus veiksmų žalai iÅ¡vengti, pati turi prisiimti kylančias pasekmes. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-03-09 ir 2011-03-18 priėmė papildomus sprendimus ir iÅ¡ atsakovės priteisė AB „Panevėžio energija“ naudai atstovavimo iÅ¡laidas.Apeliaciniu skundu atsakovė UFMAB „Diskontas“ praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino sutarties sudarymo momentÄ . Teigia, jog tai, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimis gali bÅ«ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, nereiÅ¡kia, kad nuostatos, nustatančios sutarties sudarymo momentÄ , kai Å¡ilumos vartotojas yra fizinis asmuo ir Å¡ilumÄ vartoja buitinėms reikmėms, turi bÅ«ti taikomos ir tais atvejais, kai Å¡ilumos vartotojas yra juridinis asmuo, Å¡ilumÄ vartojantis ne buitinėms reikmėms. CK 6.384 str. 1 d., numatanti sutarties sudarymo momentÄ nuo įrenginių prijungimo energijos tiekimo tinklų, taikoma, kai vartotojas yra fizinis asmuo.

Nurodė, jog atsakovė nėra nei buitinis vartotojas, o patalpose, už kurių Å¡ildymÄ esÄ atsakovė skolinga, yra įrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Šilumos įstatymu bei Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Mano, jog CK 6.384 str. 1 d. nuostatų negalima taikyti santykiams, kurių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir juridinis asmuo, o Å¡iluma vartojama ne buitinėms reikmėms. Tai, kad apeliantas kreipėsi į ieÅ¡kovę ir pateikė praÅ¡ymÄ sudaryti Å¡ilumos tiekimo sutartį, nėra pagrindas pripažinti, kad tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai santykiai.

Å alių valia dėl Å¡ilumos pirkimo – pardavimo nebuvo suderinta, o bendrovės atlikti mokėjimai ieÅ¡kovei negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡reiÅ¡kiantys apeliantės valiÄ sudaryti sutartį, kadangi Å¡iuos mokėjimus UFMAB „Diskontas“ atliko dengdama ankstesnio patalpų savininko UAB „Valeramas" skolÄ . Nurodo, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo teise, nesustabdė Å¡ilumos tiekimo Å¡ilumos vartotojui, neapmokėjusiam sÄ skaitos už Å¡ilumÄ daugiau kaip 30 kalendorinių dienų ir taip neužkirto kelio atsakovės skolos kaupimuisi.

Pažymi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2010-01-31 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra bei priėmė jÄ kaip tinkamÄ ir pakankamÄ Ä¯rodymÄ 5 967,52 Lt sumai, kuri sÄ skaitoje nurodoma kaip likutis mėnesio pradžiai pagrįsti. Skola už Å¡ilumos energijÄ gali bÅ«ti patvirtinta tik sÄ skaita už Å¡ilumÄ , taip pat nėra įrodymų, kad sÄ skaita – faktÅ«ra bÅ«tų pateikta atsakovei. IeÅ¡kovės pateikti vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡yti ir sukurti dokumentai, pagrindžiantys įmonės skolÄ , nėra pakankami pagrįsti atsakovės skolos dydį.

IeÅ¡kovė reikalauja 5 967,52 Lt sumos sÄ skaitoje, nurodo kaip likutį mėnesio pradžiai, tačiau nenurodo, už kokį energijos kiekį ir už kokiÄ sumÄ . IeÅ¡kovės sÄ skaita dėl 4 309,13 Lt sumos, nors ir atitinka sÄ skaitos už Å¡ilumÄ rekvizitus, taip pat negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu. IeÅ¡kovė, skaičiuodama Å¡ilumos energijos suvartojimo kiekį, vadovavosi matavimo priemone, kurios tipo sertifikato galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Teismas, priimdamas neteisėtais ir nepatikimais bÅ«dais gautus įrodymus, pažeidė įrodymų teisėtumo ir tikėtinumo taisykles.

Priteisdamas iÅ¡ atsakovės 10 239,57 Lt nurodė, kad tai skola už Å¡ilumos energijÄ , tačiau ieÅ¡kovės pateiktoje sÄ skaitoje – faktÅ«roje kaip prekė nurodoma ne tik Å¡iluma, bet ir Å¡ilumos pardavimo kaina, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų priežiÅ«ra. Teismas pripažino atsakovės pareigÄ mokėti už Å¡ildymo sistemos įrenginių priežiÅ«rÄ , nors pats konstatavo, kad jokių sutartinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės nebuvo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies atsakovės pateiktų įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kurių Å¡iuos įrodymus atmetė ir jų nevertino.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo kainÄ už reikalaujamÄ sumokėti Å¡ilumÄ , o teismas nepagrįstai skolÄ už Å¡ilumÄ priteisė pagal atsakovės turimÄ bendrÄ plotÄ , t. y. ir už valstybei priklausančių garažų Å¡ildymÄ . IeÅ¡kovė savo raÅ¡tuose patvirtina, kad yra atsakovės Å¡ildymo įrenginių prižiÅ«rėtoja, tačiau teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl įrodymai, kuriuose ieÅ¡kovė pripažįsta savo pareigÄ vykdyti UFMAB „Diskontas“ patalpose esančių Å¡ildymo įrenginių priežiÅ«rÄ , turėtų bÅ«ti atmesti ir minėtų įrodymų nevertino.

Valstybinė energetikos inspekcija 2010-04-01 raÅ¡te konstatavo ieÅ¡kovės, kaip Å¡ildymo sistemos prižiÅ«rėtojo, pareigų pažeidimÄ , t. y. neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad UFMAB „Diskontas“ vykdė kokius nors neteisėtus statybos darbus. PrieÅ¡ingai, apeliantė ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovę informuodama apie avarinę Å¡ilumos įrenginių bÅ«klę, tačiau ieÅ¡kovė nevykdė savo pareigų ir nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias žalai atsirasti.

Teigia, kad taisyklė, jog Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo Å¡ilumos energijÄ vartojančio juridinio asmens įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, pažeidžia sutarties laisvės principÄ , asmens nuosavybės teises, lygybės įstatymui principÄ , prieÅ¡tarauja LR Konstitucijai ir įstatymams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ AB „Panevėžio energija“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog buvo iÅ¡plėsta aukÅ¡tesnės juridinės galios teisės akto taikymo sritis, nes Å¡ilumos tiekimui taikomos ne bendrosios civilinio kodekso, o specialios Å¡ilumos Å«kio įstatymo ir poįstatyminių aktų normos.

Pažymi, kad netiekti Å¡ilumos tik atsakovei priklausančioms patalpoms techniÅ¡kai neįmanoma, nes pastato antro aukÅ¡to patalpos priklauso kitiems subjektams, visame pastate sumontuota vientisa Å¡ildymo sistema, Å¡iluma į pastato antro aukÅ¡to Å¡ildymo įrenginius patenka pro pirmo aukÅ¡to Å¡ildymo įrenginius. Teigia, jog atsakovė yra gavusi visas sÄ skaitas už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad skolos dydis nėra pagrįstas dokumentais, neargumentuotas. Kai negyvenamajame pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, Å¡iluma Å¡ildymui paskirstoma proporcingai pagal jiems tenkančiÄ pastato nuosavybės dalį, kuri nustatoma pagal bendrasavininkams priklausančiÄ pastato bendro ploto dalį lyginant su viso pastato bendru ploto.

Teigia, jog atsakovei tenka 399,12 kv.m., kurį sudaro prie apeliantei priklausančių patalpų 390,56 kv.m. pridėjus ½ bendro naudojimo patalpų 17,12 kv.m. plotÄ . Nurodo, kad Å¡ildymo sistema buvo pažeista ne prižiÅ«rėtojo atsakomybės riboje (iki Å¡ildymo prietaisų), o patalpų savininko atsakomybės riboje, nes pastato savininkas atsako už jam nuosavybės teise priklausančių Å¡ilumos įrenginių bÅ«klę ir priežiÅ«rÄ . Teigia, kad apeliantės patalpose atlikti statybos darbai yra neteisėti.Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320, 329 str .str.).Byloje nustatyta, kad pagal 2008-08-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7815 atsakovė UFMAB „Diskontas“ yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , kurių plotas 390,56 kv.m., savininkė (1 t., b.l.7).

Ä® atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotÄ taip pat patenka ir su kitų patalpų savininku Lietuvos Respublika nuosavybės teise priklausančios 17,12 kv.m. bendrojo naudojimo patalpos ½ dalis. IÅ¡ VÄ® Registrų centras 2009-06-19 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pastatas yra Å¡ildomas iÅ¡ centrinio Å¡ildymo centralizuotų sistemų. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2010-01-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (1 t., b.l.8), kurioje nurodyta, kad atsakovė privalo sumokėti einamuosius mokesčius ir susidariusiÄ skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , viso 10 344,08 Lt (su delspinigiais).

Atsakovė UFMAB „Diskontas“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodė, kad dėl AB „Panevėžio energija“ neteisėtų veiksmų patyrė nuostolių, prašė juos priteisti ir pateikė Žalos (nuostolių) dydžio dėl buto užliejimo įvertinimo aktÄ Nr.66 (1 t., b.l.70-106). Atsakovė teigia, jog su ieÅ¡kove nėra sudariusi jokių sutarčių, todėl mokėti už Å¡ilumos energijÄ neprivalo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad „tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas jose nurodytų Å¡alių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – Å¡ilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje bÅ«tina atsižvelgti į Å¡iÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl Å¡ilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimo. Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip Å¡ilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, sutartis.

Pagal Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir pastato savininko – Å¡ilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių Å¡ilumos vartotojų. Pagal Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų 8 punktÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal Å¡ias standartines sÄ lygas Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , savininkas UFMAB „Diskontas“. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino sutarties sudarymo momentÄ , kadangi pagal CK 6.384 str.1 d. energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų tik tuo atveju, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo ir energijÄ naudoja savo buitinėms reikmėms, kai tuo tarpu atsakovė yra juridinis asmuo.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinius santykius bei vadovavosi Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 31 punktu, Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 punktu, kuriuose įtvirtinta, jog pagal pateiktÄ Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sÄ vokÄ tokios sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ir juridinis asmuo, vartojantis Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai.

Nors apeliantė teigia, kad jai priklausančiose patalpose įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, neginčijami įrodymai nepateikti. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 11 straispsnio 2 dalimi, jei kitaip nenustatyta sutartyje, šilumos tiekimo – vartojimo riba sutampa su šilumos pirkimo – pardavimo vieta, t.y. vieta, kurioje įrengti atsiskaitomieji apskaitos prietaisai. Byloje nustatyta, kad apskaitos prietaisas yra šilumos punkte, kuris randasi garaže, priklausančiame (duomenys neskelbtini) pastato bendrasavininkei - Lietuvos Respublikai (kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė).

Apeliantė teigia, kad CK 6.384 str.1d. įtvirtinta norma taikoma tik kai vartotojas yra fizinis asmuo, todėl poįstatyminiai aktai, įgyvendinantys Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ negali iÅ¡plėsti aukÅ¡tesnės juridinės galios teisės akto taikymo srities. Toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi CK 6.384 str.1d. įtvirtinta norma nėra nustatanti iÅ¡imtį. Civilinės teisės Å¡altiniu yra ne tik Civilinis kodeksas, bet ir kiti įstatymai, taip pat Vyriausybės nutarimai, kitų valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys civilinius santykius, tiek kiek įstatymu nustatyta.

Be to, CK 6.391 str. numatytos CK VII skirsnio „Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“ normų taikymo ribos. Normos taikomos aprÅ«pinant Å¡ilumos energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita, t.y. Å¡ilumos tiekimui taikomos specialios Å¡ilumos Å«kio įstatymo normos. Å ilumos Å«kio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sÄ lygų, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį standartinės sÄ lygos galioja Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡alių individualiai aptartoms sÄ lygoms ir įstatymams.

Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių – tiekėjo ir pastato savininko-Å¡ilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl UFMAB „Diskontas“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir patalpų, į kurias tiekiama Å¡iluma, savininko nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas.

CK 1.17 straipsnio 2 dalyje detalizuojamas sandorio sudarymas konkliudentiniais veiksmais ir nustatyta, kad sandoris laikomas sudarytas, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Å alys nesudarė raÅ¡ytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau jų veiksmai rodė, kad yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieÅ¡kovė tiekė Å¡ilumos energijÄ negyvenamoms patalpoms, o atsakovė jÄ vartojo, t.y. pripažino sandorį. Be to, atsakovė, apmokėjusi ankstesnio patalpų savininko UAB „Valeramas“ skolÄ , taip pat iki 2009-09-30 mokėjo už teikiamÄ Å¡ilumÄ , kÄ patvirtina AB „Panevėžio energija“ pateikta iÅ¡klotinė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡alys konkliudentiniais veiksmais nuo 2008-08-06 patalpų pirkimo-pardavimo yra sudarę Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b.l.161).

Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė galėjo sustabdyti Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojui, neapmokėjusiam sÄ skaitos už Å¡ilumÄ daugiau kaip 30 dienų, tačiau to nepadarė, piktnaudžiavo savo teise ir taip neužkirto kelio skolos kaupimuisi. Kaip teisingai pastebėjo pats apeliantas, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatyta ieÅ¡kovo teisė, o ne pareiga sustabdyti Å¡ilumos tiekimÄ , todėl teisė apsispręsti dėl tolesnio energijos tiekimo priklauso ieÅ¡kovei.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 12 straipsniu įtvirtintu rungimosi principu ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp proceso dalyvių tvarka, reikalavimÄ reiÅ¡kiantis asmuo privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės mokestį už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ patalpų Å¡ildymui. Kaip nurodyta aukščiau, AB „Panevėžio energija“ pardavė atsakovei Å¡ilumos energijÄ , kuri buvo tiekta negyvenamoms patalpoms.

Å ilumos energija yra sunaudota, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti už parduotÄ ir sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ . Å ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis, pateikus sÄ skaitas už Å¡ilumÄ . Pagal Å ilumos Å«kio įstatyme pateiktÄ sÄ vokų aiÅ¡kinimÄ , sÄ skaita už Å¡ilumÄ â€“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektos Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens kiekis, jų kaina ir suma, kuriÄ turi sumokėti vartotojas.

Byloje pateikta ieÅ¡kovės 2010-01-31 iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita atsakovei, atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Byloje neginčijama faktinė aplinkybė, jog atsakovė nemokėjo už 2009-10-01 iki 2010-02-01 laikotarpiu pateiktÄ energijÄ . IeÅ¡kinyje nurodytoms sumos pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė teismui konkrečius raÅ¡ytinius įrodymus – balansÄ , įmokų skaičiuotę, UFMAB „Diskontas“ priskaitymus, kuriuose nurodyti dydžiai apskaičiuoti ieÅ¡kovės 2010-01-31 iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje.

Nors sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodomas ir 5 967,52 Lt likutis mėnesio pradžiai nekonkretizuojant energijos kiekio, kainos, teismas laiko pakankamais Å¡iai sumai pagrįsti aukščiau iÅ¡vardintus įrodymus. Ä®vertinus byloje pateiktus balansÄ , įmokų skaičiuotę nepagrįstu laikytinas apeliantės teiginys, kad 5 967,52 Lt suma galėjo bÅ«ti paskaičiuota ne už Å¡ilumos energijÄ bei, kad į jÄ galėjo bÅ«ti įtraukti ir delspinigiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino teisingai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str.).

UFMAB „Diskontas“ nepagrįstai teigia, kad ieškovė, skaičiuodama šilumos energijos suvartojimo kiekį, vadovavosi neteisėtai gautais duomenimis, t.y. rėmėsi matavimo priemone, kurios tipo sertifikato galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Vadovaujantis metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 patvirtintų taisyklių dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo 38.1. p. matavimo priemonių naudojimas ar tiekimas apribojamas pasibaigus matavimo priemonių tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui.

Nurodoma, kad Å¡iuo atveju tolesnis tokių matavimo priemonių tiekimas rinkai draudžiamas, tačiau jau esančios rinkoje matavimo priemonės gali bÅ«ti naudojamos tol, kol jų metrologinės charakteristikos atitinka nustatytus reikalavimus. Ultragarsinis Å¡ilumos kiekio skaitiklio SKU-01 tvirtinimo pažymėjimo galiojimo laikas nustatytas iki 2005-10-01. Pagal Patikros sertifikatÄ Nr. 0600167 Å¡ilumos energijos skaitiklis buvo tinkamas, sertifikatas galiojo iki 2011-06-01, todėl pripažinti, kad matavimo priemonė negalėjo bÅ«ti naudojama, nėra pagrindo (1 t., b.l. 57-61).

UFMAB teigia, kad teismas, laikydamasis tokios pozicijos, jog šalys nesudarė šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutarties, nepagrįstai priteisė iš atsakovo mokestį už šias paslaugas. Taip pat mano, kad teismas nevertino visų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė yra apelianto patalpų šildymo įrenginių prižiūrėtoja. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais atsakovės teiginiais. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. numato, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas prižiūrėtojas (eksploatuotojas), su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis.

Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 2 d., 3 d. nuostatos nustato, kad jei butų savininkai nenusprendė dėl Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojo pasirinkimo ir dėl to nebuvo sudaryta Å¡ios sistemos priežiÅ«ros sutartis, laikinai, kol toks pasirinkimas bus padarytas, Å¡ilumos tiekėjas yra ir daugiabučio namo, kurio butų ir kitų patalpų savininkams jis tiekia Å¡ilumÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas, kuris atlieka Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini) , tiekė Å¡ilumÄ ieÅ¡kovė. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra valdomas LR KAM ir UFMAB „Diskontas“, kuriems priklauso atskiros pastato patalpos. IeÅ¡kovė su LR KAM yra sudariusi Å¡ilumos įrenginių priežiÅ«ros sutartį. Individualios raÅ¡ytinės sutarties dėl Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros tarp ginčo Å¡alių sudaryta nebuvo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad vykdyta bendro Å¡ildymo mazgo priežiÅ«ra, nes atlikti tÄ Ä¯pareigojo su pastato bendrasavininkiu sudaryta sutartis, kitų veiksmų ieÅ¡kovė neatliko.

Byloje nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“ vykdė Å¡ildymo sistemos UFMAB „Diskontas“ priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) , Å¡ildymo sistemos priežiÅ«rÄ , kÄ patvirtina 2010-03-23 ieÅ¡kovės pateiktas raÅ¡tas, kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas suteikti galimybę apžiÅ«rėti atsakovei priklausančias patalpas bei 2010-04-01 ieÅ¡kovės pateiktas raÅ¡tas, kuriuo atsakovė informuojama apie tai, kad nuo 2010-04-01 AB „Panevėžio energija“ atsisako vykdyti Å¡ildymo sistemos priežiÅ«rÄ (2 t., b.l.8, 11).

Teismo posėdžio metu liudytojas P. D., dirbantis AB „Panevėžio energija“ technikos direktoriumi, patvirtino, kad už atsakovės Å¡ildymo sistemos priežiÅ«rÄ iki sutarties nutraukimo buvo atsakinga ieÅ¡kovė. Be to, Valstybės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2010-03-26 nurodymu ieÅ¡kovei pateikė siÅ«lymÄ paÅ¡alinti pažeidimus, nustatytus patikrinus UFMAB „Diskontas“ Å¡ilumos įrenginius, bÅ«tent: nurodyta vadovaujantis Ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Å ilumos tinklų ir Å¡ilumos vartojimo įrenginių priežiÅ«ros taisyklių 34.1p. sutvarkyti nesandarius rÅ«syje ir pirmo aukÅ¡to kambaryje esančius radiatorius (3 vnt., 1 t., b.l. 141-142). Å ilumos tinklų ir Å¡ilumos vartojimo įrenginių efektyvumo kontrolę vykdanti institucija pripažino, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama Å¡ilumos tinklų ir Å¡ilumos vartojimo įrenginių prižiÅ«rėtoju, privalo Å¡ilumos Å«kį laikyti techniÅ¡kai tvarkingÄ ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasi aukščiau minimų taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, nevertinęs aukščiau minimų įrodymų, turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti apelianto patalpų Å¡ildymo įrenginius, už kÄ jis ir paskaičiavo atsakovei mokesčius, įtrauktus į 10 344,08 Lt skolÄ . Apeliantas klaidingai teigia, kad ieÅ¡kovė blogai paskaičiavo Å¡ilumos kainÄ , nes Å¡ilumos kiekį skirstė pagal bendraturčių turimÄ pagrindinį, o ne bendrÄ plotÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovės Å¡ilumÄ paskirstė pagal bendrÄ plotÄ , nurodytÄ VÄ® Registro centras (1 t., b.l. 90, 2 t., b.l. 35, 71). Ä® atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotÄ taip pat patenka atsakovei su kitu patalpų savininku nuosavybės teise priklausančios bendrojo naudojimo patalpos dalis, viso 399,12 kv.m. Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. Nr. O3-19 nutarimu „Dėl rekomenduojamų Å¡ilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ patvirtintas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, jame nurodoma, kad per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o Å¡ilumos kiekis skirstomas atsižvelgiant į naudingÄ jį plotÄ . Gyvenamųjų (negyvenamųjų) patalpų plotas yra apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

Nr. 310 įsakymu patvirtintÄ STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“. Negyvenamų patalpų plotai skaičiuojami kaip pagrindinių ir pagalbinių patalpų plotų suma. Atsakovė neturi nuosavybės teise jai priklausančių jokių gyvenamųjų patalpų, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei nėra iÅ¡skirtas priklausančių patalpų naudingas plotas. Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2010-03-26 nurodyme ieÅ¡kovei pateiktas praÅ¡ymas sutvarkyti nesandarius rÅ«syje ir pirmo aukÅ¡to kambaryje esančius radiatorius (3 vnt.), todėl pripažintina, kad ir pirmame aukÅ¡te, ir rÅ«syje, nuosavybės teise priklausančiuose atsakovei, buvo įrengti Å¡ildymo įrenginiai, kuriais apÅ¡ildomos patalpos.

Be to, kad atsakovei priklausančiose patalpose yra įrengti šildymo prietaisai, patvirtina pateiktas žalos (nuostolių) dydžio buto užliejimo įvertinimo aktas Nr. 66, aplietų patalpų nuotraukos (1 t., b.l. 72-89). Atsakovės šildymo prietaisai nustatyta tvarka yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Duomenų, kad atskiros negyvenamos patalpoms buvo nešildomos, kad jose nėra šildymo prietaisų, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Be to, ankstesnio patalpų savininko UAB „Valemaras“ bei ieškovės sudarytoje Pastato šilumos punkto ir šildymo sistemos priežiūros sutartyje Nr. 273-215/2007 numatyta, kad UAB „Valemaras“ šildomas plotas yra 399,12 kv.m. (1 t., b.l. 154-156).

Teisės aktai nereglamentuoja negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, todėl Å¡ilumos paskirstymas pagrįstai paskaičiuotas pagal bendrÄ plotÄ , kuris yra Å¡ildomas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė, sumokėdama patalpų ankstesnio savininko UAB „Valeramas“ skolÄ , taip pat iki 2009-09-30 mokėdama už teikiamÄ Å¡ilumÄ , kartu pripažino bei sutiko su ieÅ¡kovės mokesčių apskaičiavimo tarifais, jo nustatytais dydžiais. Atmestini atsakovės teiginiai, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ji turi mokėti už Lietuvos Respublikai priklausančių garažų, kuriuose įrengtas Å¡ilumos mazgas, Å¡ildymÄ .

Byloje nustatyta, kad Å¡ilumos mazgas, per kurį tiekiama Å¡ilumos energija pastatui esančiam (duomenys neskelbtini) , yra įrengtas garažuose, adresu (duomenys neskelbtini) , unikalÅ«s Nr. 4394-0022-4032 ir Nr. 4394-0022-4043, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o turto patikėjimo teise yra valdomi Lietuvos Kariuomenės. VÄ® Registro centras duomenimis minėtuose garažuose nėra teikiamas centralizuotas Å¡ildymas (2 t., b.l. 72). IeÅ¡kovės atstovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad garažuose nėra Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡ po žemių ateina trasa, kuri patenka į garaÅ¾Ä , jungiasi prie apskaitos prietaisų ir Å¡ilumos mazgo, už jo vėl yra įvesta po žeme ir eina iki pastato.

Apeliantas Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).BÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinio kodekso 6.263 straipsnis yra deliktinę atsakomybę reglamentuojanti teisės norma, kurioje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigÄ ) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jÄ padarius visiÅ¡kai atlyginti.

Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 140.18 punktas nustatė pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojo pareigÄ atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pažeidus pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros sutartyje bei teisės aktuose nustatytas Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens įrenginių priežiÅ«ros sÄ lygas. Atsakovė UFMAB „Diskontas“ įmonei padarytos žalos faktÄ grindė netinkamu AB „Panevėžio energija“, kaip Å¡ilumos tinklų ir Å¡ilumos vartojimo įrenginių prižiÅ«rėtojo, pareigų atlikimu.

Byloje nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“ turėjo atlikti Å¡ildymo sistemos priežiÅ«rÄ , nors tarp ginčo Å¡alių ir nebuvo sudaryta individuali raÅ¡ytinė sutartis. Atsakovė, įrodinėdama ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus nurodo, kad ieÅ¡kovė buvo atsakinga už atsakovės Å¡ildymo sistemos įrenginių (atsakovės patalpoje esančių radiatorių) priežiÅ«rÄ , tačiau savo funkcijų neatliko. Dėl nesandarių radiatorių per juos sunkėsi vanduo, kuris užpylė atsakovės patalpas ir jas sugadino.

Nurodo, kad Valstybės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2010-03-26 nurodymu ieÅ¡kovei pateikė siÅ«lymÄ paÅ¡alinti pažeidimus, nustatytus patikrinus UFMAB „Diskontas“ Å¡ilumos įrenginius, bÅ«tent: vadovaujantis Ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Å ilumos tinklų ir Å¡ilumos vartojimo įrenginių priežiÅ«ros taisyklių 34.1p., sutvarkyti nesandarius rÅ«syje ir pirmo aukÅ¡to kambaryje esančius radiatorius (3 vnt.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Valstybės energetikos inspekcija patenkino atsakovės skundÄ dėl nepakankamos Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros, surašė ieÅ¡kovei nurodymÄ paÅ¡alinti trÅ«kumus ir Å¡ie sprendimai nėra panaikinti (1 t., b.l.141-142).

Dokumentas, iÅ¡duotas valstybės institucijos, patvirtintas įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tačiau įvertintina ir ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Valstybės energetikos inspekcijai nebuvo nurodyta aplinkybė, kad tarp ginčo Å¡alių nesudaryta raÅ¡ytinė sutartis dėl Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nesant sudarytai individualiai raÅ¡ytinei sutarčiai, taikomos LR Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-260 patvirtintų Pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutarčių standartinės sÄ lygos. Å ių sÄ lygų 30.1p.p. numatyta, kad pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas atsako už Å¡iose sÄ lygose, pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros bei Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutarčių individualiai aptartose sÄ lygose bei teisės aktuose reglamentuotÄ jam prižiÅ«rėti pavestų pastato Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens įrenginių bÅ«klę ir priežiÅ«ros kokybę.

SÄ lygų 12 p. numatyta, kad pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros ribos yra nustatomos nuo teisės aktais reglamentuotos ir Å¡ilumos pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos arba teisės aktais nustatytos Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekimo–vartojimo ribos iki Å¡ildymo, įskaitant rankÅ¡luosčių džiovinimo ir grindinio Å¡ildymo, prietaisų ir karÅ¡to vandens ėmimo čiaupų butuose ar kitose patalpose. Å ilumos pristatymo Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojams ribos sutampa su Å¡ių sÄ lygų 12 punkte nurodytomis priežiÅ«ros ribomis, jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip Å¡ių sutarčių individualiai aptartose sÄ lygose.

Kadangi individuali rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nebuvo apibrėžtos ribos dėl to, kokius šildymo įrenginius privalo prižiūrėti ieškovė, nėra jokio pagrindo teigti, kad į ieškovės pareigas įėjo atsakovės patalpose esančių radiatorių priežiūra. Atsakovė yra administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl jos patalpose esantys įrenginiai, t.y. radiatoriai yra atsakovės nuosavybė.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, atsakovė savo patalpose vykdė statybos darbus, kurių metu buvo pajudinti radiatoriai, kas, be abejo, galėjo turėti įtakos radiatorių sandarumui. IÅ¡ liudytojo V. M. parodymų nustatyta, kad jo įmonė atlikinėjo statybos darbus prieÅ¡ Å¡ilumos paleidimÄ , keitė langus, nuėmė vieno radiatoriaus kablius. Jau tuo metu radiatoriai buvo nesandarÅ«s, prarÅ«diję, nekeisti nuo “sovietinių laikų”, iÅ¡ jų lašėjo vanduo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad radiatorius, kurie buvo nesandarÅ«s, jis nuėmė, padarė apvadÄ , kad cirkuliuotų vanduo, tik 2010 metų spalio mėnesį (2 t., b.l. 61-62).

Atsakovės atstovas A. Å . teismo posėdžio metu pripažino, kad vanduo iÅ¡ radiatorių pradėjo tekėti po to, kai ėmėsi darbų radiatoriams pakeisti (2 t., b.l. 131). Apeliantė skunde teigia, kad siekė užkirsti keliÄ Å¾alai atsirasti kreipdamasi į ieÅ¡kovę dėl Å¡ilumos sistemos bÅ«klės, į Valstybinę enrgetikos inspekcijÄ , teismo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tačiau, įvertinus radiatorių gedimus, juos paÅ¡alinti atsakovė galėjo ir savo jėgomis, kai tuo tarpu tik 2010 metų spalio mėnesį ėmėsi veiksmų sutvarkyti radiatorius.

Nors tarp šalių vyko susirašinėjimas, tačiau atsakovė neprašė ieškovės sutvarkyti radiatorių. 2009-12-01 rašte atsakovė prašė nepradėti šildymo, kol nebus patikrinta šildymo sistema, nurodė, kad ji yra avarinės būklės, teka vanduo (1 t., b.l. 34). 2009-12-18 raštu AB “Panevėžio energija” nurodė, kad už įrenginių būklę atsako atsakovė. 2010-03-15 patikrinimo akte AB “Panevėžio energija” komisija nurodė, kad į atsakovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , patekti negali (1 t., b.l. 181).

IÅ¡ 2010-03-23 ieÅ¡kovės raÅ¡to matyti, kad buvo praÅ¡oma atsakovės suteikti galimybę patekti į patalpas, o atsakovei neatsiliepus, dėl laiko suderinimo nurodė patekimo į pastatÄ datÄ ir laikÄ â€“ 2010-03-31, 10 val. (1 t., b.l. 182). 2010-03-31 suraÅ¡ytas aktas, kuriame nurodyta, kad nuvykus apžiÅ«rėti patalpų sistemos paskirtu laiku, ieÅ¡kovo darbuotoja A. L. į patalpas nepateko, nes atsakovės atstovai neatvyko (1 t., b.l. 183). Liudytoja A. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad į atsakovei priklausančias patalpas pateko tik 2010 metų spalio mėnesį, nurodė, kad iki to laiko niekas neįsileisdavo, o dėl Å¡ildymo sistemos nesandarumo atsakovė nesikreipė (2 t., b.l. 130).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė savo neveikimu, o ne AB „Panevėžio energija“, sukėlė žalÄ dėl Å¡ildymo radiatorių nesandarumo įvykus patalpos užliejimui. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ nėra pagrindo.IeÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės biudžetui, priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 98 str. 1 d. 2 t., b.l. 185,189,190).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegijaN u t a r ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ uždarosios finansinio maklerio akcinės bendrovės „Diskontas“ (į.k. 1476 93548) 1 210 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt Lt) atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovės AB „Panevėžio energija“ (į.k. 1472 48313) naudai bei 5,40 Lt (penkis Lt 40 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ , priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

Teisėjų kolegija                                                                                                Ramunė Čeknienė                                                                                                               Zina Mickevičiūtė                                                                                                                                                                                                Birutė Valiulienė