d6fcc151-5b16-447e-9d87-83f709fa68d3 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-173-519/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67063-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.10.1.; 1.2.14.10.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.7.4.4.; 2.2.2.3.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 25 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorams Laurynui Butvidui, Gintarui Misevičiui,gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,nuteistajam V.

P.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirtas laisvės atėmimas 2 (dviems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V.

P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nukentėjusiajam V. D. padarytÄ turtinę žalÄ .Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. P. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-12-06 18.15 val. iki 2015-12-07 13.43 val.Tenkintas nukentėjusiojo V. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista iÅ¡ V.

P. 4 481,87 Eur turtinės žalos V. D..Tenkintas iÅ¡ dalies nukentėjusiojo V. D. praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų pripažinimo ir priteisimo bei pripažinta proceso iÅ¡laidomis: 400 Eur advokato atstovavimo, 150 Eur automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo, 1,06 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, 6,21 Eur bylos dokumentų kopijų darymo, ir 66,53 Eur atvykimo į procesinių veiksmų dalyvavimÄ iÅ¡laidų, bei priteista iÅ¡ V. P. 623,80 Eur proceso iÅ¡laidų V.

D..Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. P. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota vertė – 954 Eur, į Å¡io turto pardavimÄ , perleidimÄ , dovanojimÄ ar įkeitimÄ , taip pat piniginėms lėšoms 3827,87 Eur sumai, esančioms banko sÄ skaitose: (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti (nuimti pinigus iÅ¡ sÄ skaitos, pervesti pinigus iÅ¡ sÄ skaitos į kitÄ sÄ skaitÄ ), ir AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant V.

P. kas mėnesį valdyti, naudoti ir disponuoti Å¡ioje sÄ skaitoje esančia iki 215,73 Eur suma (pervedama pensija), iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio ir turtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: 1.V. P. nuteistas už tai, kad jis tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du, 2015 m. gruodžio 6 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) k., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, padegė ir taip sugadino nukentėjusiajam V. D. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas V. D. 4 481,87 Eur turtinę žalÄ .2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti V. P. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o V. P. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir apeliantui paskirti galutinę bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.2.1. Teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog dėl apeliantui inkriminuotos veikos                                      ir apeliantas tų pačių įrodymų pagrindu jau buvo patrauktas atsakomybėn, nors tyrimÄ oficialiai atlikę pareigÅ«nai buvo įvertinę, kad pagrindo jo atsakomybei nėra.

Tokia situacija suponuoja, kad tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai nesurinko neginčytinų ir besÄ lygiÅ¡kų įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę. Akivaizdu, kad tuo pačiu ir skundžiamas teismo nuosprendis grindžiamas ne objektyviais tyrimo duomenimis, o iÅ¡vestinėmis aplinkybėmis ir prielaidomis, ypač įvertinant, kad nei vienas byloje esantis įrodymas tiesiogiai nepatvirtina, kad apeliantas padegė nukentėjusiajam priklausančiÄ transporto priemonę. Pažymi, kad Å¡i aplinkybė rodo ir teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nevisapusį reikÅ¡mingų bylai aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , kuomet priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovaujamasi iÅ¡imtinai kaltinančiais apeliantÄ duomenimis, tačiau jų negretinant kartu su apeliantÄ teisinančiais objektyviais duomenimis.2.2.

Nurodo, jog teismas vertino, kad nukentėjusiojo V. D. ir I. K. liudijimai yra patikimi, tačiau nepaÅ¡alino akivaizdžių faktinių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių asmenų teiginių. Vadovaujantis V. D. parodymais, kuomet jis 2015-12-06 buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atvyko į sodybÄ 15 val., o rÅ«kė ir pamatė įtartinÄ vyriÅ¡kį 16.40 val., kuris jau tuo metu nueidinėjo, apie kÄ pranešė I. K., o tik apie 18 val. pamatė degantį automobilį, kurį kaip nurodo, pats užgesino iki atvykstant gaisrininkams.

Tuo tarpu 2015-12-06 apklausiama I. K. nurodė, kad apie įtartinÄ vyrÄ buvo informuota 17 val. ir nuėjusi į kitÄ kambarį matė apeliantÄ .2.3. Pažymi, kad Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos dėl to, kad Å¡iems asmenims liudijant teisme buvo nurodoma, jog po galimo apelianto pastebėjimo momento iki automobilio liepsnos praėjo 10–20 min., tuo tarpu pagalbos linija kreiptasi po 18 val., t. y. praėjus daugiau nei valandai nuo tariamo apelianto pamatymo įvykio vietoje, o vadovaujantis pirminiais paties nukentėjusiojo parodymais faktiÅ¡kai praėjus pusantros valandos nuo apelianto tariamo pastebėjimo, kas akivaizdu neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų nuoseklumo, kuriais motyvuojama apelianto kaltė.2.4.

Nurodo, kad I. K. liudijimų patikimumu verčia abejoti ir tokios faktinės aplinkybės, kurios nesutampa su V. D. parodymais. Nors pastarasis teigia, jog pastebėjęs įtartinÄ vyrÄ Ä—jo prie kito namo kampo, tačiau negalėjo jo aiÅ¡kiau matyti, kadangi pastarasis turėjo kepurę arba kapiÅ¡onÄ užsidėjęs, po ko užėjęs į kambarį apie tai pranešė I. K.. O pastaroji jau galėjo pažinti, kadangi matė jo veidÄ , nors V. D. parodė, kad tuo metu jau buvo tamsu ir asmens nebuvo galima gerai įžiÅ«rėti.

Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad Å¡iuo aspektu I. K. liudijimai negali bÅ«ti laikomi patikimais. Pažymi, kad patikimumÄ tiek V. D., tiek ir I. K. liudijimų nuoseklumu verčia abejoti tai, kad nors Å¡alys ir teigia, kad joms kilo abejonių ar nebus pradurtos transporto priemonės padangos, tačiau po tariamo įtariamojo pasirodymo, nei vienas nėjo apžiÅ«rėti automobilio, kas bÅ«tų racionalus ir logiÅ¡kas sprendimas esant tokio lygio įtarimams. Kita svarbi aplinkybė, jog teismas vertindamas galimai konfliktiÅ¡kus I.

K. ir apelianto santykius, juos vertina interpretuojant apelianto nenaudai, tačiau nelaiko pagrindu abejoti pačios liudininkės L. K. parodymų patikimumu, siekiant pasinaudoti situacija ir apkalbėti apeliantÄ .2.5. Teigia, kad vertinant V. D. parodymus, abejones kelia ir jų patikimumas bei nuoseklumas. Nors V. D. nurodo, kad buvo tamsu, tačiau nevertinta, kaip tamsoje galėjo jis matyti žmogų. Be to vienu aspektu nurodo, kad matė einantį įtartinÄ vyrÄ , automobiliui nieko įtartino nematė, o įvertinus nedidelį atstumÄ tikrai bÅ«tų girdėjęs ir matęs ugnį, jei tuo metu bÅ«tų atliktas padegimas.

Tuo tarpu V. D. parodymai liudija, kad iÅ¡ esmės apeliantas, jei ten tikrai buvo jis, galėjo praeiti pro Å¡alį jo transporto priemonės arčiausiai 5 m atstumu. Kadangi minėtÄ asmenį matė einantį ir nueinantį akivaizdu, kad prie savo maÅ¡inos, ar slepiantis už jos nematė ir negalėjo matyti, o prielaidomis remtis teismui teigiant, kad galėjo slėptis ir pan., nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad pagal bylos medžiagÄ 5 m atstumas iÅ¡ esmės atitinka visiems praeinamo kelio vietÄ , todėl minimu metu, bet kas galėjo eiti pro Å¡alį.

Ir net jei tai bÅ«tų apeliantas akivaizdu, kad jo buvimas prie automobilio nėra byloje besÄ lygiÅ¡kai nustatytas ir įrodytas. Nurodo, kad V. D. atidžiai stebėjo vyrÄ , todėl akivaizdu, kad stebėjo ir savo automobilį ir nieko įtartino tuo metu, kad bÅ«tų pastebėjęs, nenurodė. Vadovaujantis jo parodymais įvykis įvyko tik po 10–20 min., kuomet jau mažiausiai tiek laiko minėtas asmuo buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ vietos. Pažymi, kad I. K. parodymai nesutampa su V. D.. Nevertinta aplinkybė, kaip ji galėjo iÅ¡ veido atpažinti apeliantÄ , jei asmenį ji matė jau nueinantį.

Tuo tarpu V. D. nurodo, kad asmuo buvo su kepure, kapiÅ¡onu ir veido nesimatė. Todėl laikytina, kad teismas turėjo L. K. liudijimÄ vertinti kritiÅ¡kai, kuomet konfliktas tik pasitarnavo pagrindu apkalbėti apeliantÄ .2.6. Advokato vertinimu, kritiÅ¡kai vertintinos teismo iÅ¡vados aptariant specialisto iÅ¡vadas. Nors M. S. paaiÅ¡kino, kad nustatyti kiek greitai iÅ¡plinta gaisras neįmanoma, tačiau, gynėjo manymu, preliminariÄ trukmę visuomet įmanoma nustatyti. Nurodo, kad specialistas pateikia teorines prielaidas, tačiau žinant galimas degimo medžiagas, padegimo vietÄ , gynėjo nuomone, buvo įmanoma atkurti ir degimo trukmę.

Tai nebuvo atlikta bei tirta. Nurodo, kad 2016-01-13 teismo ekspertizės specialistas nustatė, kad degėsių pavyzdyje, paimtame nuo žemės prie automobilio yra benzino pėdsakų, nors automobilio degalai dyzelinas. Tačiau nepaminima ir kita aplinkybė, jog 2016­-01-13 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad degus skystis – benzinas ar dyzelinas bÅ«tų naudotas apelianto. Ant jo rankų nerasta jokių degių skysčių, ant batų striukės nenustatyta, kad buvo įvykio vietos kokių nors pėdsakų.

Pažymi, kad net netirta, ar įvykio vietoje buvo palikta apelianto pėdsakų. Be to tirtuose pavyzdžiuose buvo dyzelino, tačiau teismas nuosprendyje Å¡iÄ aplinkybę nepamini ir nevertina. Akivaizdu, kad nevertinta ir tai, jog vieta kur laikyta transporto priemonė, galėjo bÅ«ti laikoma ir kitų transporto priemonių, tame tarpe ir benzininių. Todėl imant pavyzdžius nuo žemės, gynėjo nuomone, galėjo bÅ«ti tiek vieno, tiek kito kuro priemaišų. Neatskleidus Å¡ių degių medžiagų prigimties nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jas naudojo apeliantas ir tokiu bÅ«du įvykdė neteisėtÄ veikÄ .2.7.

Nurodo, kad teismo nuosprendžiu teigiama, kad 2015-12-06 18.15 val. sulaikytas V. P. nurodė, kad pareina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės galo, t. y. teismo vertinimu, nuo sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pusės, kuri yra Å¡ios gatvės gale. Teismas vertino, kad Å¡ias aplinkybes apeliantas nurodė pareigÅ«nams M. P. ir G. S.. Tačiau kartu nurodoma prieÅ¡taringa aplinkybė, jog apeliantÄ sulaikius, jis visÄ laikÄ tylėjo, buvo sutrikęs, o parodžius I. K., buvo atpažintas kaip asmuo nuėjęs link kapinių.

Pažymi, kad apeliantas nei vienam pareigÅ«nui nebuvo nurodęs, jog pareina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės galo. Vienintelė aplinkybė, kuri buvo nurodyta, jog atsakant į klausimÄ kÄ Äia veiki, nurodė „atvežiau žmogų“. PareigÅ«nai tai traktavo kaip neaiÅ¡ku burbtelėjimÄ . Pažymi ir tai, kad byloje nebuvo pilnai tirta ir aiÅ¡kinta Å¡i aplinkybė, kadangi ir posėdžio metu užduodant pareigÅ«nams klausimus buvo pripažinta, kad nuo sulaikymo vietos iki įvykio vietos buvo ne tik pakankamai didelis atstumas, tačiau iki AuÅ¡ros gatvės yra kitų kertamų gatvių – nemažiau dviejų.

Todėl daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , gynėjo nuomone, iÅ¡ kur ir kur judėjo apeliantas, negalėjo nei pareigÅ«nai, nei teismas. Teigia, kad įvertinus faktÄ , jog apklausti pareigÅ«nai patys nurodo, kad apeliantas visÄ laikÄ tylėjo, lieka neiÅ¡tirta, kaip jis galėjo pasakyti nuo kurios vietos ateina.2.8. Taip pat nurodo, kad kaltinimas grindžiamas tuo, kad ant V. P. striukės rasta ypač degaus skysčio benzino pėdsakų. Teismas neįvertino visos eilės faktorių, kurie galėjo lemti Å¡iÄ aplinkybę – krÅ«mapjovei ir grandininiam pjÅ«klui buvo maiÅ¡omas tepalo ir benzino miÅ¡inys.

Teigiama, kad atlikus kratÄ namuose nebuvo rasta krÅ«mapjovė, tačiau apeliantas teigia, kad krata atlikta netinkamai ir neiÅ¡samiai, kadangi nebuvo tikrintas namo antras aukÅ¡tas. Apie Å¡iuos įrenginius tiesiogiai nebuvo domimasi, todėl apeliantas pareigÅ«nams negalėjo nurodyti kÄ ir kaip dirbti. V. P. teigė, kad jo tuometinė sugyventinė E. G. galėjo žinoti, kur yra minėta technika, tačiau tiek jai, tiek apeliantui niekas su tuo susijusių klausimų neuždavė ir Å¡ios aplinkybės netyrė.

Gynėjo manymu, tai sudaro prielaidas teigti, jog tyrimas atliktas neiÅ¡samiai. Pažymi, kad tokios objektyvios aplinkybės, kaip malkų pjovimas, žolės pjovimas, egzistuoja asmeniui turint namÄ , jog žoliapjovė yra sezoninis įrankis, o pjÅ«klas ir krÅ«mapjovė tinka naudoti visais metų laikais.2.9. Teigia, kad nebuvo vertinta tai, kad įvykio dienÄ V. P. buvo jo darbinės veiklos diena, kuomet vežė ir siuntas, organizavo su vienu iÅ¡ liudininku jo baldų vežimÄ , pylė kurÄ degalinėje.

Gynėjo manymu, yra pakankamai daug aplinkybių, kur ir nuo ko V. P. galėjo likti kuro likučių. Tai, kad įvyko įvykis, gynėjo teigimu, negali betarpiÅ¡kai sudaryti sÄ lygų vertinimui, jog kuro likučiai ant striukės liko asmeniui bÅ«tent bÅ«nant įvykio vietoje ir atliekant neteisėtus veiksmus.2.10. Gynėjo teigimu, netyrus nurodytų faktų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teigia, kad teismas iÅ¡vadas grindžia tik iÅ¡imtinai kaltinančiais apeliantÄ duomenimis, nevertinai kitų kriterijų, kurie jį teisina.

Teismas atmeta apelianto parodymus kaip nepatikimus nes jie nenuoseklÅ«s. Pažymi, kad teismas privalėjo vertinti, jog teisminis procesas vyko praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo įvykio ir natÅ«ralu, kad tam tikros aplinkybės asmeniui galėjo pasimirÅ¡ti ar bÅ«ti netikslios. Teismas nurodo, kad įvykio diena paliko apeliantui itin reikÅ¡mingÄ ir įsimintinÄ Ä¯spÅ«dį. Teismas neįvertino, kad Å¡i aplinkybė natÅ«rali, kuomet sunku neužfiksuoti akimirkos, kada asmuo sulaikomas, apklausinėjamas, pažeidžiant atpažinimui keliamus kriterijus yra vežamas tiesiogiai jo buvusiai sugyventinei.2.11.

Teigia, kad V. P. pasisakymų apie anksti vežamas siuntas nebuvo, buvo kalbama apie krÅ«mapjovės tvarkymÄ , filtrų pakeitimÄ ir vėlesnį važiavimÄ vežant siuntas, kas atitinka faktines aplinkybes. Jeigu dėl jaudulio apeliantas, kuriÄ nors pozicijÄ suformulavo netiksliai, tai negalima vertinti apelianto nenaudai. Teismas nepagrindė, jog minėtų aplinkybių nebuvo visiÅ¡kai.2.12. Pažymi, kad V. P. nurodė, kad nuo maÅ¡inos, kuri buvo pastatyta netoli jo sulaikymo vietos, ėjo apie 18.05 val., kad į laikrodį tuo metu tikrai nežiÅ«rėjo, tačiau vertina, kad panaÅ¡us laikas galėjo bÅ«ti.

Kartu nurodė, kad atvežto namo apžiÅ«rai asmens negalėjo įspėti, kadangi pačiam buvo Å¡okas dėl sulaikymo, jo nuvežimo pas buvusiÄ sugyventinę, be to neturėjo minėto asmens jokio kontaktinio numerio.2.13. Teigia, kad teismas vertina kritiÅ¡kai faktus, kad apeliantas vežė asmenis įvairiais poreikiais, nes nebuvo nurodyti jų anketiniai duomenys. Tačiau minėta pozicija, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįsta, kadangi vežant nepažįstamus asmenis ar net iÅ¡ matymo pažįstamus asmenis, paprastai nėra klausiama jų nei vardų bei pavardžių, nei kitų asmeninių duomenų, nors iÅ¡ matymo galimai asmenys galėtų bÅ«ti atpažinti.2.14.

Pažymi, jog teismas nurodė, kad nežinomas ir Å¡altinis, iÅ¡ kurio buvo gauti namo pardavimo duomenys, kadangi namas parduotas 2015-10-22, o įvykis buvo 2015-12-06. Tačiau nevertintas palyginti trumpas laikotarpis tarp namo pardavimo ir jo apžiÅ«ros momento, kad skelbiant nekilnojamo turto pardavimÄ ne visi skelbimai, net realizavus turtÄ , iÅ¡kart paÅ¡alinami iÅ¡ skelbimų portalų. Nurodo, kad ne V. P. vyko apžiÅ«rėti, ar domėjosi parduodamu/parduotu namu, bet tretysis asmuo. Teigia, kad teismas nerodė iniciatyvos patikslinti Å¡io įrodymo patikimumÄ renkant jį papildančius ar paneigiančius duomenis, o ne formaliai tiesiog atmetant, nurodant, kad nežinomas namo nuotraukų padarymo (išėmimo) laikas, jų gavimo Å¡altinis.

ReikÅ¡minga tai, kad byloje vis tik buvo nustatyta, kad namas buvo pardavinėjamas, ir Å¡io fakto jo Å¡iek tiek ankstyvesnis realizavimo momentas nepaneigia.2.15. Nurodo, kad teismas kaip motyvÄ apeliantui nusikalsti grindžia tuo, jog tarp V. P. ir L. K. yra besitęsiantis tarpusavio konfliktas, kÄ jie abu patvirtino. Teismas Å¡iÄ aplinkybę vertino tik kaip apelianto siekį įvykdyti nusikaltimÄ iÅ¡ asmeninių paskatų, bet nevertino, kaip asmeninių I. K. paskatų apkalbėti apeliantÄ . Pažymi, kad I. K. apeliantas buvo pristatytas ir pateiktas pažeidžiant atpažinimo procesÄ pagal BPK 192 straipsnį.

Minėtas veiksmas reikalauja, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ . Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, Å«gis, kÅ«no sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. Parodomų atpažinti asmenų turi bÅ«ti ne mažiau kaip trys ir parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiÅ«loma užimti bet kokiÄ vietÄ tarp parodomų asmenų.

Nei vienas veiksmas, vežant atpažinti apeliantÄ I. K. nebuvo atliktas, nežinoma, kodėl tokiu atveju atpažinimo neatliko pats nukentėjusysis. Pažymi, kad pažeidus esminį proceso reikalavimÄ , I. K. nurodomas apelianto atpažinimas turi bÅ«ti pripažįstamas niekiniu bei nevertinamas kaip įrodymas. Teigia, kad nors teismas skundžiamu nuosprendžiu motyvuoja, kad apeliantas sulaikomas ir vežamas atpažinimui tylėjo, paties atpažinimo proceso nedaro teisėtu, kadangi objektyvÅ«s įstatymo reikalavimai privalėjo bÅ«ti užtikrinti, kas bylos aspektu atlikta nebuvo.

Å io esminio trukumo teismas nevertino kritiÅ¡kai, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.2.16. Teigia, kad V. P. nors ir praÅ¡o teismo priimti jį iÅ¡teisinantį nuosprendį, tačiau vertina, kad net ir vertinant neteisingus jo atžvilgiu duomenis, jie nesudaro prielaidų taikyti BK 187 straipsnio 2 dalį, o tik minėto straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad 2 dalis taikoma tais atvejais, kai sunaikinamas ar sugadinamas svetimas turtas visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardant ar sugadinant įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog veika padaryta visuotinai pavojingu bÅ«du ar sugadinant didelės vertės turtÄ (nes neatitinka BK 190 straipsnyje nustatyto 250 MGL kriterijaus).

Teigia, kad teismas be to, inkriminuoja aplinkybę, kuri nebuvo pagrįsta kaltinimu – sukeltas pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, kadangi padegimas įvykdytas Å¡alia gyvenamojo namo. Šį faktÄ paneigia paties nukentėjusiojo parodymai, jog maÅ¡inÄ jis užgesino pats savo jėgomis, joks turtas ar asmuo nenukentėjo ir žala daugiau padaryta nebuvo, todėl teismo minimi kriterijai atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai sprendžiant klausimÄ dėl veikos perkvalifikavimo į 1 dalį, gynėjo teigimu, skirtina galutinė bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.3.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. P. ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, civilinis ieÅ¡kovas ir nukentėjusysis V. D. praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas atmestinas 4. Nuteistojo V. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiÅ¡kai ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė. Taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių ir neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos.5.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamojo asmens teisių užtikrinimÄ .

Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis.5.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėjas gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl gynėjo skunde iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį nuteistojo V. P. atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo.

6. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistojo V. P. gynėjas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ taip pat sieja su netinkamu įrodymų vertinimu.6.1. Pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Svarbu pažymėti ir tai, kad konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009;

Nr. 2K-198/2009; Nr. 2K-195/2010; Nr. 2K-75-677/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.).6.2.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai taip pat nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieÅ¡ RumunijÄ (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Be to, turi bÅ«ti pateikiami duomenys, patvirtinantys aukščiau nurodytų aplinkybių buvimÄ ir leidžiantys kelti pagrįstų abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei yra abejojama dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teismui (BPK 59 straipsnis). Be to, vertinant objektyviuosius teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektus, faktai, kad dėl V. P. inkriminuotos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau be jokių papildomų duomenų, objektyvių priežasčių buvo atnaujintas ir tų pačių įrodymų pagrindu, remiantis iÅ¡vestinėmis aplinkybėmis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nesudaro pagrindo abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo argumentÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ (t. y. nei objektyviÄ ja, nei subjektyviÄ ja prasme). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo (BPK 170 straipsnis).

Taigi nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, nuteistojo V. P. gynėjo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi iÅ¡imtinai tik iÅ¡vestinėmis aplinkybėmis, t. y. vadovavosi iÅ¡imtinai tik kaltinančiais nuteistÄ jį duomenimis, negretinant jų su nuteistÄ jį teisinančiais objektyviais duomenimis, – deklaratyvus, ir grindžiamas iÅ¡ esmės tik gynėjo nesutikimu su skundžiamojo nuosprendžio iÅ¡vadomis, todėl atmestinas.7. Skunde nuteistojo V.

P. gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 192 straipsnio nuostatos, nes buvo neatlikta asmens atpažinimo procedÅ«ra pagal nustatytÄ tvarkÄ .7.1. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama asmens atpažinimo procedÅ«ra, todėl nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog buvo pažeistos BPK 192 straipsnio nuostatos. Tai, kad apelianto nurodyti veiksmai (t. y. neatlikta asmens atpažinimo procedÅ«ra) nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, nėra tyrimo trÅ«kumas ir nereiÅ¡kia, jog Å¡ioje byloje reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos tiek, kiek tai įmanoma.

Be to, ar atlikti šį procesinį veiksmÄ , sprendžia tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad neatlikta asmens atpažinimo procedÅ«ra galėtų bÅ«ti pripažintas esminiu BPK pažeidimu. Be to, nuteistojo dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ nustatomas įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ .8. Gynėjas apeliaciniame skunde analizuoja nukentėjusiojo V. D. ir liudytojos I. K. nurodytas įvykio aplinkybes, teigia, kad jų parodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje, o tai leidžia abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu.

Å ie nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, įvertinus byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.8.1. Netikėti nukentėjusiojo V. D. ir liudytojos I. K. duotais parodymais, jų nurodyta įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tiek pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek parodymų patikrinimo metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis V.

D. nuosekliai paaiÅ¡kino faktines įvykio aplinkybes nurodydama, kad jis pamatė, jog iÅ¡ po maÅ¡inos galo atsikėlė žmogus. Jis stovėjo maÅ¡inai iÅ¡ priekio. Å is žmogus nuėjo už namo galo, taku pro namÄ , ne Å¡aligatviu. Grįžęs į namÄ pasakė I. K., kad po kiemÄ kažkas vaikÅ¡to, kad ėjo pro namÄ . I. K. pažiÅ«rėjo per langÄ ir pasakė, kad jį pažįsta, nes tas žmogus eidamas atsisuko. Jis buvo su kepure ar kapiÅ¡onu, rÅ«bai tamsÅ«s, pats jo veido nematė.

Striukė lyg medžiotojo ar kariÅ¡ka, papÅ«sta, plati, nuėjo į centro pusę, kapinių link, vis atsisukdamas. TÄ Å¾mogų matė pirmÄ kartÄ . Kaip minėjo, jis vis atsisukinėjo, o gatvių apÅ¡vietimas jau degė. Jis buvo gal 10 m atstumu nuo namo, todėl buvo gerai jį matyti. Po 10-20 minučių pro užuolaidas pamatė paÅ¡vaistę, pravėrė virtuvėje užuolaidÄ ir pamatė, kad dega jo automobilis. Å ias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja I. K.. Ji viso proceso metu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu, apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuosekliai paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes, kad iÅ¡ lauko parėjęs V.

D. pasakė, kad po sodybos kiemÄ vaikÅ¡to kažkoks vyras. Ji įbėgo į salonÄ ir per langÄ pamatė V. P.. Degė gatvės apÅ¡vietimas, todėl jį gerai matė. Matė jį nueinant, matė jį iÅ¡kart už apÅ¡vietimo stulpo, gal 2 metrai. Jis nueidamas vis atsisukinėjo. Suprato, kad tai eina V. P., su juo 3 metus gyveno. Jo viena koja raiÅ¡a. Matė jo veidÄ , paskui nežiÅ«rėjo, nes jį iÅ¡ karto pažino. Atstumas nuo lango iki stulpo gal 7 metrai. Arti jis buvo, apsirikti negalėjo. Jiems su V.

D. sėdint virtuvėje prie stalo, pamatė paÅ¡vaistę, iÅ¡bėgo į laukÄ , skambino policijai, kad pas juos gaisras, reikia sučiupti įtariamÄ jį, gaisrinė, policija greitai atvyko. Atvykusi policija, pakvietė jÄ atpažinti sulaikytÄ asmenį, pareigÅ«nų automobilyje atpažino V. P., pasakė, kad tai jis, tarp jų jokio pokalbio nebuvo, pareigÅ«nai uždarė automobilio duris. Mano, kad V. D. automobilį padegė V. P. ir taip padarė galbÅ«t iÅ¡ pavydo ar kerÅ¡to jai. Taip pat parodė, kad V.

P. pažino iÅ¡ veido, iÅ¡ eisenos, aprangos. Jis buvo apsirengęs medžioklinę striukę. Ji matė veidÄ , nes jis ėjo atsisukdamas, žvalgėsi. Tuo metu jis buvo be kepurės. Paskambino policijai, pranešė kas tai padarė, nes jį žinojo, pasakė jo vardÄ , pavardę, kur jis gyvena, jo gimimo metus. Policija jį atsivežė, paklausė ar gali jį pažinti. Paklausė ar tai tas asmuo, ji patvirtino, kad tai tas pats asmuo. Taip pat liudytoja patvirtino, kad V. P. neapkalba, nes neturi jokio tikslo.

Å iuos nukentėjusiojo ir liudytojos I. K. parodymus patvirtina ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje, Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus raÅ¡te pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad pranešėja I. K. pranešė, jog dega maÅ¡ina, matė žmogų aplink vaikščiojantį, jis praėjo pro maÅ¡inÄ , tai V. P.. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai M. P. ir G. S. taip pat patvirtino, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) kaime yra padegtas automobilis. Buvo netoli, nuvyko greitai, važiuojant pro kapines pamatė stovintį „mikriukÄ â€œ, praneÅ¡ime buvo nurodyta, su kokia maÅ¡ina gali bÅ«ti padegėjas.

Važiuodami link įvykio vietos, prie kapinių pradžios, ties varteliais, pastebėjo ateinantį į jų pusę, vyriškį, kuris buvo apsirengęs medžiotojo komufliažine striuke. Taip pat liudytojai parodė, jog vyriškis ėjo skubėdamas į jų pusę, todėl jis buvo sustabdytas ir jo pasiteiravo iš kur eina. Vyriškis atsakė, kad iš gatvės galo. Kadangi įvykis buvo būtent tos gatvės gale, iš kurios jis ir atėjo, jį pasiėmė su savimi į automobilį tolimesniam išsiaiškinimui.

Nuvykus į įvykio vietÄ , pasitikusi moteris, prisistatė I. K., patvirtino, kad bÅ«tent jų sutiktas ir atvežtas vyriÅ¡kis padegė jos kieme automobilį. Kaip parodė pats nuteistasis V. P. teisiamojo posėdžio metu, jog I. K. negalėjo žinoti, kaip jis tÄ dienÄ buvo apsirengęs. Ä®vertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. D. ir liudytojos I. K. nuosekliais paaiÅ¡kinimais ir tikėti deklaratyviais nuteistojo V. P. teiginiais, kad jis negalėjo vaikščioti aplink I.

K. sodybÄ , nes nuolat buvo kelyje, jog asmens, kurio jis nepažįsta, praÅ¡ymu atvežė jį į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kuris buvo pardavinėjamas. Be to, kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, namas, adresu: (duomenys neskelbtini) k., buvo parduotas 2015-10-22 ir įvykio dienÄ (2015-12-06) jis nebebuvo pardavinėjamas. Kaip matyti iÅ¡ atliktos elektroninių ryÅ¡ių srauto įvykių ir jų dalyvių duomenų analizės, kad V.

P. naudojamas mobilaus ryÅ¡io telefono numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pokalbių (įvykių) iÅ¡klotinės 2015-12-06 nuo 17.11 val. iki 18.16 val. buvo celių (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, tai yra celių, kurios įeina į namo, adresu: (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonÄ .9. Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kad žinant galimas degimo medžiagas, padegimo vietÄ Ä¯manoma atkurti degimo trukmę, pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas – (duomenys neskelbtini) apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus vyresnysis inspektorius – M.

S. paaiÅ¡kino, jog atlikus bandymÄ , sÄ lygų atkartoti įvykį praktiÅ¡kai yra neįmanoma. Taip pat paaiÅ¡kino, jog laikas nuo padegimo momento iki degimo atvira liepsna, priklauso nuo degaus skysčio kiekio užpylimo ir oro, kad padanga užsidegtų reikia daug energijos, kiekviena medžiaga turi skirtingÄ struktÅ«rÄ , yra medžiagų, kurios nuo temperatÅ«ros gali užsidegti savaime. Padangas uždegti yra ganėtinai sudėtinga, o laidų izoliacija greičiau užsidega ir plitimas ugnies greitesnis.

10. Atmestinas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino visos eilės faktorių patvirtinančių aplinkybę kaip ant V. P. striukės rasta ypač degaus skysčio – benzino pėdsakų. PrieÅ¡ingai nei nurodo gynėjas, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl nuteistojo kaltės įvertino 2016-01-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad ant V. P. striukės rasta ypač degaus skysčio – benzino pėdsakų, jog degėsių pavyzdyje, paimtame nuo žemės prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio rato taip pat rasta ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. Ä®vertino ir tai, jog kratos metu Å«kiniame pastate buvo rasta žoliapjovė, dvi plastikinės talpos su skysčiu, kuris skleidė benzino kvapÄ . Vertindama iÅ¡dėstytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. P. tyčia padegė ir taip sugadino nukentėjusiajam V. D. priklausantį automobilį.11.

Nuteistojo V. P. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog veika padaryta visuotinai pavojingu bÅ«du ar sugadinant didelės vertės turtÄ (nes neatitinka BK 190 straipsnyje nustatyto 250 MGL kriterijaus), jog nukentėjusysis maÅ¡inÄ užgesino pats savo jėgomis, joks turtas ar asmuo nenukentėjo ir žala daugiau padaryta nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė neturi teisinės reikÅ¡mės kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi yra nustatytas kitas Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – svetimas turtas sugadintas visuotinai pavojingu bÅ«du, t. y. jį padegant.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto naikinimas, gadinimas padegant ir tai darant žmonių gyvenamosiose vietovėse (patalpose) padidina veikų pavojingumÄ , sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių – žmonių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei. Taigi nagrinėjamoje byloje turto vertė neturi reikÅ¡mės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimÄ Å¡ioje byloje nulemia kito kvalifikuojančio požymio (turto sugadinimas visuotinai pavojingu bÅ«du) konstatavimas. Å iuo atveju užtenka konstatuoti, kad nukentėjusiojo V.

D. turtas buvo sugadintas ir jam padaryta turtinė žala, o tai patvirtina tiek nukentėjusiojo V. D. parodymai, tiek jo pateikti duomenys – turto vertės nustatymo pažyma, priedai (1 t. 96–121 b. l.) Šias aplinkybes patvirtina ir fotolentelėje prie 2015 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolo esančios nuotraukos (1 t. 31–35 b. l.). Taigi, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo V. P. kaltės yra motyvuotos ir pagrįstos, taigi teismas šiuo aspektu nuteistojo V.

P. veikÄ pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai.12. Vertinant anksčiau iÅ¡dėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl V. P. kaltės, ir, remdamasi Å¡ių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo V. P. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paneigia nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad nesurinkta pakankamai nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

13. Nuteistojo V. P. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o V. P. paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.13.1. BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.13.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam V. P., tinkamai atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kai teistumas už jį neiÅ¡nykęs.13.3. Nuteistasis V. P. padarė tyčinį nusikaltimÄ , kuris baudžiamojo įstatymo priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

V. P. parodymus duoti ikiteisminio tyrimo metu atsisakė, o bylÄ nagrinėjant teisme savo kaltę neigė. Nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, turintis individualios veiklos vykdymo pažymÄ keleivių pervežimui autobusais mieste ir priemiestyje bei kroviniam kelių transportui, gauna invalidumo, netekto darbingumo pensijÄ . Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir apimtį, vertybes, kurios buvo pažeistos, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V.

P. paskyrė BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę ir, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, atidėjo bausmės vykdymÄ 2 metams 3 mėnesiams, t. y. paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d.                                nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.        Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V.

P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                                  Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                                                                                                                    Virginija Žindulienė