d6fa7f89-4e98-4e87-8df0-94b9463891cf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-503-798/2017Proceso Nr. 2-55-3-01050-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.9 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3526-614/2016 pagal ieÅ¡kovės S. R. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje, – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė S. R. ieÅ¡kinyje prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 3 d. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111003S990003, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės už obligacijas sumokėtÄ 31 295,21 Lt (9 063,71 Eur) sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) bankas SNORAS bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2006 m. buvo atsakovės klientė, sudarydavusi terminuotų indėlių sutartis ir jas pratęsdavusi.

Pasibaigus terminuoto indėlio terminui, atsakovės darbuotoja primigtinai siÅ«lė nepratęsti terminuotojo indėlio ir vietoj jo pasirinkti ,,pinigų taupymo obligacijas‘‘. IeÅ¡kovė, bÅ«dama neprofesionalia kliente, neturėjusi patirties investuojant, nebuvo girdėjusi obligacijų sÄ vokos. Atsakovės darbuotoja teigė, jog banko įsipareigojimai draudžiami, dėl to ieÅ¡kovė savo sutaupytų pinigų nepraras. Atkreipė dėmesį, kad ji nebuvo informuota, jog turėtų susipažinti su galimomis investavimo rizikomis; ieÅ¡kovei nebuvo patiektas programos prospektas ir emisijos galutinė sÄ lyga.

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė veikė nesÄ Å¾iningai, nesilaikė pareigos suteikti visÄ reikiamÄ ir teisingÄ informacijÄ . IeÅ¡kovė, bÅ«dama senyvo amžiaus, neturėdama teisinio ar ekonominio iÅ¡silavinimo ir visiÅ¡kai jokios patirties investavimo srityje, nesuvokė, kad atsakovės siÅ«lomos ir ieÅ¡kovės įgyjamos obligacijos neapėmė obligacijų draudimo, dėl to ginčijama Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis neatspindi tikrosios ieÅ¡kovės valios (b. l. 2–5). Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad atsakovė buvo ilgametė BAB bankas SNORAS klientė, sudariusi eilę terminuoto indėlio sutarčių. Byloje esantys dokumentai patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti ženkliai didesnę piniginę grÄ Å¾Ä ir tai jai buvo suprantama. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ sutartį, sutiko su sutarties sÄ lygomis, pasirašė, kad sÄ lygos jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir su ja aptartos.

Bazinio prospekto 1.3.1 punkte nurodyta, kad atsakovė nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, kas iÅ¡ esmės atitinka atsakovės nemokumo rizikÄ . Taip pat Å¡iame prospekte, kuris vieÅ¡ai paskelbtas interneto puslapyje www.snoras.com, yra pastaba, kad investuotojas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl investavimo, turi susipažinti su jo sÄ lygomis. Be to reklaminės skrajutės buvo stovuose kiekvienoje banko klientų vadybininko darbo vietoje ir kiekviename banko taupomajame skyriuje, t. y. buvo laisvai prieinamos kiekvienam banko klientui, net nemokančiam naudotis kompiuteriu ar neturinčiam galimybės nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu.

Taip pat ieÅ¡kovė galėjo konsultuotis su atsakovės darbuotojais. Nei aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nėra teigiama, jog atsakovės vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu. Atsakovo teigimu, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. IeÅ¡kovė savo paraÅ¡u duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui FPRÄ® 22 straipsnio 7 dalyje nurodytÄ informacijÄ ir kartu patvirtino, jog jos atsisakymas pateikti reikalingÄ informacijÄ neleis atsakovei nustatyti ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie fizinių ar protinių sugebėjimų sumažėjimÄ sandorio sudarymo metu. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis, ieÅ¡kovė buvo patyrusi indėlininkė (b. l. 24–38). Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje, – valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė ne kartÄ buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartis ir turėjo suprasti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties formos ir turinio skirtumus.

Tai, kad ginčo sutartimi įgyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia suklydusi. IeÅ¡kovės suklydimÄ realiai sÄ lygojo ne atsakovės nuslėpta ar netinkamai atskleista informacija, o įstatymo nežinojimas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės niekas nevertė skubėti pasiraÅ¡yti sutarties, ji turėjo neribotÄ galimybę susipažinti su sutarties sÄ lygomis iki jų pasiraÅ¡ymo. Atsakovė atskleidė ieÅ¡kovei su sutarties sudarymu susijusiÄ rizikÄ .

Taigi, atsakovės veiksmuose nebuvo apgaulės ir atsakovės darbuotojai ieÅ¡kovės nesuklaidino. Be to ieÅ¡kovės praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms (b. l. 68–84). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, jog Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovė patvirtino, jog atsakovė jÄ informavo apie tai, kad siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai ieÅ¡kovei yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, o Å¡ios sutarties 2 punktu ieÅ¡kovė patvirtino, kad gavo Å¡iame punkte nurodytus dokumentus, taip pat ir Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , taip pat veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ .

ApraÅ¡ymo 8 punkte nurodyta, jog investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22 punktu ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis. Taip pat duomenyse apie klientÄ (fizinį asmenį) ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad atsisako pateikti informacijÄ , kuri leistų bankui, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis, įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė buvo atsakovės klientė nuo 2006 m. ir buvo sudariusi ar pratęsusi keturiolika kartų terminuotojo indėlio sutartis. IeÅ¡kovės iÅ¡silavinimas vidurinis; anksčiau savo pinigines lėšas saugojo Hansbanke. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino ieÅ¡kovę vidutine vartotoja. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau Å¡iuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sÄ lygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas.

Byloje teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovas skatino savo darbuotojus aiÅ¡kinti klientams, kad jo platinamos obligacijos yra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu, o sandoris gali bÅ«ti pripažintas sudarytu dėl apgaulės nustačius tyčinį suklaidinimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ji sudarė pasiÅ«lius atsakovo darbuotojams, tačiau ieÅ¡kovė neneigia, kad jai buvo svarbu gauti didesnes palÅ«kanas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovės darbuotojai ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, jog ji kaip ir niekuo nerizikuoja, o ji suprato, kad obligacijų įsigijimas yra beveik tas pats, kas indėliai.

ReikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne nedelsiant, paaiÅ¡kėjus faktams apie atsakovės nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ , o tik 2014 m. gegužės mėnesį, atsakovės bankroto proceso metu. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovei nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palÅ«kanos, galimybė investuoti, todėl nėra pagrindo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus ar sudarytÄ dėl apgaulės. Teismas atmetė papildomus ieÅ¡kovės argumentus, iÅ¡dėstytus jos procesiniuose dokumentuose.

Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo aiÅ¡kinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadas dėl draudimo apsaugos taikymo vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) kitaip, nei iÅ¡aiÅ¡kino bylÄ iÅ¡nagrinėję teismai bei kasacinis teismas, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normų aiÅ¡kinimo ir taikymo teismams yra privalomi (b. l. 135–140). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė S. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 3 d.

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111003S990003, taikyti restitucijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės už obligacijas sumokėtÄ 31 295,21 Lt (9 063,71 Eur) sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ atsakovės banke ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės pareiga aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovei visus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia dėl suklydimo.Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad atsakovė, kaip finansų maklerio įmonė, teikianti klientui investicines paslaugas, privalėjo aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikiamÄ informacijÄ , kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siÅ«lomų finansinių priemonių esmę ir joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o bÅ«tent – pateikti informacijÄ apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga investicijoms į tam tikras finansines priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino aplinkybę, jog neva apeliantė pati atsisakė suteikti atsakovui informacijÄ apie save ir neva jai buvo paaiÅ¡kintos tokio atsisakymo pasekmės.Teismas pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ imperatyviÄ nuostatÄ , kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio.

Nepaisant apeliantės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė, neturėdamas informacijos apie apeliantę, apskritai negalėjo suteikti jai investicinių paslaugų, bet prieÅ¡ingai – teismas pripažino, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigas. Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neteisėta bei prieÅ¡tarauja atsakovės veiklÄ reglamentuojantiems teisės aktams. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tina nustatyti aiÅ¡kų skirtumÄ tarp bendro pobÅ«džio informacijos teikimo ir investavimo rekomendacijos, kaip ji suprantama Finansinių priemonių rinkų įstatymo prasme, todėl teismas, siekdamas objektyviai iÅ¡nagrinėti Å¡alių ginÄÄ turėjo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti Å¡ių sÄ vokų skirtumus.

Atsakovės darbuotojams primigtinai siÅ«lant apeliantei įsigyti banko platintas obligacijas ir nesiÅ«lant jokių kitų alternatyvų, apeliantei buvo suteikta investavimo rekomendacija, kaip paslauga, todėl Å¡iuo atveju atsakovė akivaizdžiai pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus sudarydamas ginčijamÄ sandorį su apeliante. Å i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina, kad atsakovė veikė nesÄ Å¾iningai. Teismas klaidingai įvertino ir apeliantės lÅ«kesčius sudarant ginčijamus sandorius.

Pažymi, jog apeliantė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kaip ji suvokė ,,piniginių lėšų saugumÄ â€˜â€˜, t. y. pinigų taupymo priemones, be absoliučiai jokios rizikos juos prarasti. Taigi, teismo iÅ¡vada, kad pinigų saugumas nėra susijęs su investicijų draudimu yra visiÅ¡kai nepagrįsta, tuo labiau, kad nei teisinio nei ekonominio iÅ¡silavinimo ginčijamų sandorių metų apeliantė neturėjo ir tikėjo, kad jos investicijos bus saugios. Atsakovės pateikta informacija nubuvo aiÅ¡ki, o ja remdamasis neprofesionalus investuotojas negalėjo tinkamai suvokti galimų padarinių rizikos.

Nors apeliantė buvo ilgametė atsakovės klientė, tai nereiÅ¡kia, kad ji yra vidutinis vartotojas. Apeliantė yra baigusi tik aÅ¡tuonias klases, t. y. vidurinio iÅ¡silavinimo neturi.Atsakovė sÄ moningai ir primigtinai klientams siÅ«lė įsigyti bÅ«tent obligacijas, o ne rinktis terminuotųjų indėlių taupymÄ . Atsakovė teigė, kad dalį dokumentų neva tai įteikė apeliantei internetu, nors pastaroji Aptarnavimo sutartyje aiÅ¡kiai nurodė, jog neturi interneto prieigos ir jokio kompiuterinio raÅ¡tingumo, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių argumentų neįvertino (b. l. 144–148).

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė BAB bankas SNORAS praÅ¡o atmesti skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:Vertindamas ieÅ¡kovės asmenines savybes (amžių, patirtį sudarant terminuotųjų indėlių sandorius), įskaitant sveikatos bÅ«klę, teismas pagrįstai laikė ieÅ¡kovę atitinkančiÄ vidutinio vartotojo standartÄ .Pažymi, kad pagal Taisyklių 58 punktÄ fiksuotų palÅ«kanų obligacija laikoma nesudėtinga finansine priemone, dėl kurios Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nurodytos investicinės paslaugos gali bÅ«ti teikiamos nesurinkus informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje bei nevertinant, ar Å¡i finansinė priemonė yra tinkama klientui.

IeÅ¡kovė neįrodė, nei kad atsakovė jÄ suklaidino, nei kad nuslėpė svarbias sutarties aplinkybes. PrieÅ¡ingai, atsakovės į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, jog bankas įvykdė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnyje numatytÄ pareigÄ , o ieÅ¡kovė gavo reikiamÄ informacijÄ apie ginčo sutartį ir su ja susijusias rizikas. Net jei bÅ«tų įrodyta, jog ieÅ¡kovė nesusipažino su pirmiau minėtais dokumentais arba jų negavo, tai turėtų bÅ«ti vertinama iÅ¡imtinai kaip pačios ieÅ¡kovės aplaidumas, neatidumas, už kurį pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus visÄ atsakomybę turėtų prisiimti ne bakas, o ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė turėjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, siekė maksimalios finansinės naudos (didesnių palÅ«kanų), nesiėmė aktyvių ir efektyvių veiksmų galimoms abejonėms dėl sudarytų sutarčių ir jų priedų turinio ir investicijų į banko obligacijas draustumo paÅ¡alinti, atsisakė suteikti bankui informacijÄ ir jai pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tokios informacijos nepateikimo pasekmės, pateikė ieÅ¡kinį dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tik po dviejų metų ir penkių mėnesių po banko bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovė neįrodė nė vienos iÅ¡ aplinkybių, galinčių pagrįsti ginčo sutarties pripažinimÄ negaliojančia dėl suklydimo ar apgaulės. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės darbuotojo veiksmuose buvusiÄ tyčia apgauti, o pareigÄ Ä¯rodyti nesÄ Å¾iningumÄ turi ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, – VÄ® „Indėlių ir investavimo draudimas“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 163–170).

Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė neįrodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta Banko darbuotojams jÄ suklaidinus. Ginčijamos Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22 papunktyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, su jomis sutiko. Taigi, ieÅ¡kovė buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant į obligacijas, ir supranta jų padarinius, o sutarties sÄ lygos atitinka ieÅ¡kovės valiÄ .Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje ,,Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai‘‘ ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ bei kitus nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių Bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ .

IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, patvirtino gavusi Å¡iuos dokumentus, o objektyvių duomenų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ (dokumentų gavimÄ ), nepateikė. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė negali teigti buvusi suklaidinta dėl įstatyme nustatytos indėlių draudimo iÅ¡imties netaikymo sutartimi įsigyjamoms obligacijoms. Ä®statymų nežinojimas neatleidžia nuo sankcijų ir nepateisina įstatymų reikalavimo nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, įstatymo nežinojimas negali bÅ«ti laikomas esminiu suklydimu.

IeÅ¡kovei, kaip apdairiam, protingam ir rÅ«pestingam asmeniui, turėjo kilti klausimų dėl palÅ«kanų už terminuotuosius indėlius ir obligacijų skirtumo. Kadangi ieÅ¡kovė, prieÅ¡ sudarydama obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutarčių, manytina, jog sudarydama obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, ieÅ¡kovė tiesiog siekė gauti didesnę finansinę grÄ Å¾Ä , todėl pati ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes. Klausimas dėl ieÅ¡kovės lėšų, investuotų į obligacijas, draudimo ieÅ¡kovei iÅ¡kilo ne sutarties sudarymo metu, o bankui bankrutavus.

Pažymi, kad ieškovė suprato, jog sudaro ne terminuoto indėlio sutartį, o vertybinių popierių įgijimo sutartį, patvirtina faktas, jog, sudarydama ginčo sutartį, tuo pačiu metu sudarė ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, kuri nebūna sudaroma, pasirašant terminuotojo indėlio sutartis (b. l. 150–156). Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl faktinių aplinkybiųIeškovė ir atsakovė sudarė 2011 m. spalio 3 d.

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111003S990003, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įsigijo 313 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų atsakovės obligacijų (už 31 295,21 Lt) su 4,5 proc. palÅ«kanų norma; obligacijos turėjo bÅ«ti iÅ¡pirktos 2012 m. lapkričio 5 d. (b. l. 7).Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovei AB bankas SNORAS; administratoriumi paskyrė Neil Hunter Cooper.Dėl ieÅ¡kovės priskyrimo vidutinio vartotojo kategorijaiIeÅ¡kovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ji priskirtina prie vidutinių vartotojų kategorijos investavimo produktų rinkoje, atmestinas, kadangi kasacinio teismo analogiÅ¡kose bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ieÅ¡kovai yra neprofesionalÅ«s investuotojai Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRÄ®) prasme, o pagal amžių, iÅ¡silavinimÄ ir kitas asmenines savybes jie prilygintini vidutiniam vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo kriterijų (CK 1.90 straipsnis)Vienas iÅ¡ sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str.5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 straipsnio taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje M Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia bÅ«tina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartiscivilinėje byloje S Nr. 3K-3-265/2014; ir kt.).

CK 1.90 straipsnyje ir nurodytoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, reikÅ¡mingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl esminio suklydimo. Pagal Å¡iuos kriterijus vertinamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atskleidžiančios, ar sandoris iÅ¡ tikrųjų buvo sudarytas dėl ginčijančios sandorį Å¡alies (ieÅ¡kovo) esminio suklydimo. Dėl ieÅ¡kovės suklydimo įsigyjant obligacijas Didžioji dalis finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimų įtvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvÄ dėl finansinių priemonių rinkų Nr. 2004/39/EC (MiFID) įgyvendinančiame Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose.

Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kuriÄ finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobÅ«džio informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir siÅ«lomas paslaugas, bÅ«tų teisinga, aiÅ¡ki ir neklaidinanti. Reklaminio pobÅ«džio informacija turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informacijÄ investuotojui, kuri reikalauja aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliesiems investuotojams lemia tinkamÄ produkto pasirinkimÄ atsižvelgiant į rizikÄ , asmeninius poreikius ir kitus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje S. Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014). Tačiau ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ gali bÅ«ti pagrindu sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

Nustatyta, kad Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22 punktu ieÅ¡kovė, kaip investuotoja, o ne kaip indėlininkė, patvirtino, kad buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes; taip pat, jog buvo susipažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutiko (b. l. 7). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punktu ieÅ¡kovai patvirtino, jog gavo Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , kuris yra skirtas supažindinti banko klientus ir potencialius klientus su finansinių priemonių esme bei joms bÅ«dingomis rizikomis (b. l. 9).

Pagal ApraÅ¡ymo 8 punktÄ , investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Taigi, ieÅ¡kovė patvirtino raÅ¡tiÅ¡kai, kad esminė informacija dėl įsigyjamos finansinės priemonės jai buvo pateikta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Prospektas ir Galutinės sÄ lygos yra nemažos apimties dokumentai, suraÅ¡yti naudojant specifinius terminus, o ApraÅ¡as skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibÅ«dinimÄ , todėl atsakovas neatliko pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovei visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovė suklydo dėl obligacijoms taikomos draudimo apsaugos sÄ lygų, t. y. ji buvo įsitikinusi, kad obligacijoms galioja draudimo apsauga (CK 1.90 str.). Taikant CK 1.90 straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad asmuo (ieÅ¡kovė) suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo terminuotųjų sutarčių sudarymo patirtį, t. y. nuo 2006 m. gegužės 27 d. buvo atsakovės AB bankas SNORAS klientė, sudariusi / pratęsusi eilę terminuotojo indėlio sutarčių. Ieškovė, sudarydama / pratęsdama terminuotojo indėlio sutartis nesudarinėjo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių, o įsigydama obligacijas ieškovė pasirašė 2011 m. spalio 3 d.

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. S9954136 (b. l. 8). Obligacijos pasiraÅ¡ymo sutarties apimtis (vienas lapas) yra ženklai mažesnė už terminuotojo indėlio sutartį. Å ios aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovei terminuotojo indėlio sandorio forma ir turinys buvo žinomi, todėl ji galėjo atskirti minėtÄ sutartį nuo obligacijų pasiraÅ¡ymo sandorio formos bei turinio. Objektyvių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovė galėjo neįžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties ir obligacijų įsigijimo sutarties, byloje nenustatyta.

PrieÅ¡ingai, obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje vartojama sÄ voka „INVESTUOTOJAS“ iÅ¡ esmės skiriasi nuo terminuotojo indėlio sutartyje vartojamos sÄ vokos „INDĖLININKAS“. Å ios aplinkybės galėjo sukelti ieÅ¡kovei abejonių dėl sudaromo sandorio, tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis teismui pateikė tik po dviejų metų ir penkių mėnesių po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei.

Å ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovės apsisprendimo sudaryti ginčo sutartį ar jos nesudaryti nenulėmė banko obligacijų draudžiamumo aspektas. Nors ieÅ¡kovė ir teigia jog yra senyvo amžiaus, baigusi tik 8 klases, neturi ekonominio iÅ¡silavinimo, ,,piniginių lėšų saugumÄ â€œ suprato kaip pinigų taupymo priemones be jokios rizikos juos prarasti, pažymėtina, jog asmuo, bÅ«damas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

Taigi, ieÅ¡kovė, neatsižvelgiant į tai kiek jai metų, kokia jos profesija, iÅ¡silavinimas ir pan. laisva valia prisiėmė teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį. Byloje nenustatyta bei nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės neveiksnumÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu (CPK 178 str.). IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino aplinkybę, jog neva ji pati atsisakė suteikti atsakovei informacijÄ apie save ir neva jai buvo paaiÅ¡kintos tokio atsisakymo pasekmės. Nustatyta, jog ieÅ¡kovė nepateikė bankui informacijos apie save, be kita ko, apie savo investavimo patirtį, tuo tarpu kliento aptarnavimo sutartyje paryÅ¡kintu Å¡riftu įraÅ¡ytas įspėjimas apie tai, kokios pasekmės kils, jeigu klientas pateiks apie save nepakankamai informacijos, t. y. bankas neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo klientui.

Taigi, bankas, neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieÅ¡kovę, negalėjo individualizuoti jos investavimo poreikių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Pažymėtina ir tai, jog tikslui saugiai banke laikyti santaupas banke įgyvendinti buvo ir yra skirta terminuotojo indėlio sutartis, kuriÄ ieÅ¡kovė galėjo arba sudaryti, arba pratęsti, tačiau ji rizikavo ir sudarė kitokį sandorį (obligacijų), kuris jÄ sudomino, galimai dėl tuo metu mokėtų didesnių palÅ«kanų dydžio, jų iÅ¡pirkimo termino ir pan.

Å iuo atveju atsakovė bankrutavo ir ieÅ¡kovei teko rizika, susijusi su ginčijamu sandoriu, todėl nėra teisėto pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė buvo suklaidinta dėl sandorio esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę dėl obligacijų sandorio sudarymo atveju, dėl mokamų didesnių palÅ«kanų, nei terminuoto terminuotojo indėlio sandorio sudarymo atveju, ieÅ¡kovė turėjo įvertinti ne tik naudos, bet rizikos aspektu. Ä®rodymų, kad atsakovės darbuotojai primygtinai reikalavo, jog ieÅ¡kovė nedelsiant, nesusipažinusi su sutarčių sÄ lygomis pasiraÅ¡ytų ginčijamas sutartis, byloje nėra; taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovė sudarė kliÅ«tis ieÅ¡kovei konsultuotis su profesionalais: kitais bankais, teisininkais, ekonomistais ir kt. investuotojais, specialistais ir kt. arba privertė ginčijamÄ sutartį sudaryti (CPK 178 str.).

Nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki atsakovės nemokumo konstatavimo (2 mėn.) ieÅ¡kovei buvo pakankamai laiko tinkamai įgyvendinti savo teises, t. y. pasidomėti (įvertinti) apie savo sudarytÄ sandorį ir / ar jį nutraukti, tačiau ji Å¡iomis teisėmis nepasinaudojo. Taigi, ieÅ¡kovės nesupratimÄ arba klaidingÄ suvokimÄ lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet pačios neatidumas ir nerÅ«pestingumas. Pagal ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusio, nuo 2010 m gruodžio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d., Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, atsakovės obligacijos nėra draudimo objektas.

Ä®statymo nežinojimas negali bÅ«ti laikomas esminiu suklydimu, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , todėl panaikinti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., R.

T. v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Kazys KailiÅ«nas                                                                                            Antanas Rudzinskas                                                                                                  Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė