d6fa48cd-9410-4b48-b2e0-2aec836bf34a · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla NrPirmos instancijos teismo teisėja                                  Civilinė byla Nr. 2A-160-198/2015Irena Stacevičienė                                                    Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01673-2012-2                                                                                                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 56.; 116.1. (S)                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandis 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-228/2014 pagal ieÅ¡kovės N. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. L. dėl atsiskaitymo įvykdžius pavedimÄ n u s t a t ė: ieÅ¡kovė N. B. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. L. jos naudai 78 500 Lt, gautus pagal įgaliojimÄ už parduotÄ jos turtÄ bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2008 m. vasario 26 d. ji suteikė atsakovui V. L. įgaliojimus atstovauti ieÅ¡kovę žemėtvarkos skyriuje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jai priklausantį 4,28 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atkÅ«rus nuosavybės teises, parduoti šį žemės sklypÄ kitiems asmenims savo nuožiÅ«ra ir sÄ lygomis, gauti iÅ¡ pirkėjų jai, ieÅ¡kovei, priklausančius pinigus. Laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio atsakovas V.

L. įvykdė pavedimÄ ir 2011-01-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. 39S-7 ieÅ¡kovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,08 ha ploto miÅ¡ko sklypÄ Nr. 398, esantį (duomenys neskelbtini), o 2011-05-05 Å¡is žemės sklypas buvo parduotas UAB „Kestarolis“ už 105 000 Lt. Atsakovas pardavęs žemę sklypÄ ieÅ¡kovei sumokėjo tik dalį gautų pinigų, t.y. 26 500 Lt, ir liko skolingas 78 500 Lt.              Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė iÅ¡ atsakovo V. L. ieÅ¡kovės N. B. naudai 78 500 Lt, atsakovo gautus už parduotÄ ieÅ¡kovės žemės sklypÄ bei 200 Lt ieÅ¡kovės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. L. valstybei 2 155 Lt žyminio mokesčio ir 13,79 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu nustatyta, kad 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis yra teisės atkurti nuosavybės teisę pirkimo – pardavimo sutartis, todėl klausimas dėl 2008-02-26 tarpusavio atsiskaitymo sutarties vertinimo nebegali bÅ«ti svarstomas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ir aplinkybės nustatytos jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismui yra prejudicinis faktas.

Å alys nepateikė raÅ¡ytinės pavedimo sutarties, tačiau teismas vertino, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostę santykiai yra pavedimo santykiai (LR CK 6.756 str.). Teismas konstatavo, jog tarp Å¡alių sudaryta pavedimo sutartis laikytina atlygintine. Kadangi nei viena iÅ¡ Å¡alių nenurodė, dėl kokio dydžio atlyginimo buvo susitarta, sudarant pavedimo sutartį, už pavedimo įvykdymÄ ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė įstatymo nustatyta tvarka reikalavimo ieÅ¡kovei dėl atlyginimo už pavedimo sutarties įvykdymÄ bei dėl turėtų faktinių iÅ¡laidų, vykdant pavedimÄ , atlyginimo, todėl teismas Å¡io klausimo nesprendė.

Teismo vertinimu atsakovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad pagal susitarimÄ visa likusi gautina suma priklauso atsakovui, neatitinka pavedimo ir atstovavimo institutų paskirties, kadangi atlikęs visus veiksmus įgaliotojo vardu įgaliotinis privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ , o už atliktÄ pavedimÄ Ä¯galiotinis įgyja teisę gauti atlyginimÄ bei faktinių patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl sprendė, skirtumas tarp ieÅ¡kovei sumokėtos sumos ir parduoto žemės sklypo kainos nepriklauso atsakovui, juolab, kad pats atsakovas pripažindamas tarp jo ir atsakovės susiklosčiusius santykius kaip pavedimo santykius, atsiskaitymo klausimus traktuoja prieÅ¡ingai įstatymo reglamentavimui ir įgaliojimo turiniui.

Kadangi tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl ieÅ¡kovei atsakovo 2008-02-26 sumokėtos sumos – 26 500 Lt, pateiktÄ tarpusavio atsiskaitymo sutartį teismas vertino kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , patvirtinantį 2008-02-26 ieÅ¡kovei sumokėtÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ , o Å¡iÄ sumÄ , atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertino kaip atsakovo sumokėtÄ dalį pinigų sumos iÅ¡ anksto už parduotinÄ ateityje ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , turint omenyje dar ir tai, kad atsakovas 2014-09-16 posėdžio metu nurodė, jog buvo minčių pirkti pačiam ieÅ¡kovės žemės sklypÄ .             Apeliaciniu skundu atsakovas V.

L. praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Apelianto nuomone teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė visÄ eilę tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normų, neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai nustatė bylai teisingai iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės faktines aplinkybes, jas neteisingai interpretavo ir tai turėjo esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo priėmimui, todėl sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. 1.Teismas klaidingai nustatė, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nenurodė, dėl kokio dydžio atlyginimo buvo susitarta, sudarant pavedimo sutartį už pavedimo įvykdymÄ .

Atsakovas teigė, jog minėta pavedimo sutartis buvo ne tik atlygintinė bet ir atlygintinė rizikos sutartis, o pagal jos esmę ir sÄ lygas ieÅ¡kovės praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteistina 78500 Lt suma ir buvo ne kas kita, kaip atsakovo atlyginimas už itin sėkmingÄ minėtos pavedimo sutarties įvykdymÄ , atsakovui prisiimant visiÅ¡kÄ Å¡iuo aspektu rizikÄ tiek dėl galimų nuostolių pastarajam patyrimo ateityje, tiek ir dėl galimo bei gautino bet kokio dydžio atlyginimo ateityje.

2. Teismas neteisingai aiÅ¡kina tarp ginčo Å¡alių buvusių teisinių santykių turinį, be jokio teisinio pagrindo ignoravo pavedimo sutarties Å¡alių valiÄ ir pasiektus tarpusavio atitinkamus susitarimus, kurie be kita ko Å¡alims turi įstatymo galiÄ , savo iniciatyva be jokio teisinio pagrindo taikė dispozityvias teisės normas.

3. Teismas beveik be jokių motyvų ir argumentų, atmetė atsakovo motyvus, argumentus ir atskleistus teisiškai reikšmingus faktus, įrodančius tikruosius 2008-02-26 pavedimo sutarties šalių pasiektus susitarimus, interesus bei siekius, jų apimtis ir turinį.

4. Nežinia dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis teismas konstatavo, jog atsakovo 2008-02-26 perduota 26 500 Lt suma yra avansas kaip atsakovo sumokėta dalis pinigų sumos iÅ¡ anksto už parduotinÄ ateityje ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , Å¡io ginčo Å¡alims visiÅ¡kai nesprendus jokių klausimų dėl parduotino sklypo tretiesiems asmenims bent minimalios kainos. Byloje pateikto įgaliojimo turinys patvirtina, kad dėl sklypo pardavimo tretiesiems asmenims bet kokios kainos nustatymo buvo palikta savo nuožiÅ«ra spręsti pačiam atsakovui. 5.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovas Å¡ioje byloje patvirtino, kad 2008-02-26 sudaryta tarpusavio atsiskaitymo sutartis ir yra pavedimo sutartis, kurios pagrindu buvo iÅ¡duotas jam ieÅ¡kovės įgaliojimas. Atsakovas teisme teigė, jog minėtu raÅ¡tu sudaryta tarpusavio atsiskaitymo sutartis yra tik žodžiu 2008-02-26 tarp ginčo Å¡alių sudarytos pavedimo sutarties fragmentas – pavedimo sutarties atitinkama dalis.

6. Ignalinos rajono apylinkės teismo konstatuotų faktų objektas ir dalykas iš esmės skiriasi ir tai negali būti prejudicinis faktas šioje byloje. Ignalinos rajono apylinkės teismas niekada nėra nagrinėjęs minėto raštu užfiksuoto pavedimo sutarties fragmento kaip tam tikros sutarties dalies, šiam teismui niekada nebuvo atskleistos jokios pavedimo sutarties sudarymo aplinkybės, jų turinys bei kiti bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktai.

7. Neapklausus pačios ieškovės buvo suvaržytos atsakovo teisės, numatytos CPK 42 str.

8. Teismas sprendimu paneigė konstitucinius bendruosius teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principus, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintÄ sutarčių laisvės principÄ bei CK 6.189 str. įtvirtintÄ sutarties privalomumo principÄ .              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė N. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad sudarant pavedimo sutartį nebuvo sutartas atlyginimo dydis už pavedimo įvykdymÄ , nes atskirai pavedimo sutartis nebuvo sudaryta, o įgaliojime atlyginimo dydis faktiÅ¡kai nėra įvardintas. 2008-02-28 įgaliojimu ieÅ¡kovė atsakovui buvo pavedusi gauti iÅ¡ pirkėjo jai priklausančius pinigus už parduotÄ turtÄ bei buvo sutarta, kad vykdant įgaliojimÄ bus vadovaujamasi LR CK 2.132 - 2.151 straipsnių nuostatomis, todėl atsakovo teiginiai, kad teismo ieÅ¡kovei priteisti 78 500 Lt yra atsakovo atlyginimas už itin sėkmingÄ pavedimo sutarties įvykdymÄ , yra melas.

Ieškovės įsitikinimu teismas teisingai taikė LR CK 6.760, 6.761 str., 2.150, 2.151 str. nuostatas, o atsakovo teiginiai, kad teismas neteisėtai ir neteisingai aiškino ginčo šalių buvusių teisinių santykių turinį, yra teisinio neraštingumo pasekmė. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai įvertino 2008-02-26 tarpusavio atsiskaitymo sutartį taip pat yra nepagrįsti, kadangi šis dokumentas įvertintas įsiteisėjusiu 2014 m. kovo 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu, kurio atsakovas neskundė.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, kad neapklausus pačios ieÅ¡kovės buvo suvaržytos atsakovo teisės, numatytos CPK 42 str., neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė, jos galėjimas dalyvauti teismo posėdžiuose, užfiksuotas teismui pateiktuose medicininėse pažymose, visi Å¡alių susitarimai fiksuoti raÅ¡ytiniuose dokumentuose. Nurodo, jog teismo sprendimas yra motyvuotas, jame nebandoma neigti konstitucinius bendruosius teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principus, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintÄ sutarčių laisvės principÄ bei CK 6.189 str.

įtvirtintÄ sutarties privalomumo principÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas                          Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Sutikdamas su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant įrodymus, taikant teisės normas, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, visų jų iÅ¡samiai nekartoja, nagrinėjamu aspektu naujų apylinkės teisme neiÅ¡dėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl pasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų esminių argumentų.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog proceso Å¡alis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu bÅ«du privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.).

                Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nenurodė, dėl kokio dydžio atlyginimo buvo susitarta, sudarant pavedimo sutartį už pavedimo įvykdymÄ . Apeliantas nurodė, jog minėta pavedimo sutartis buvo ne tik atlygintinė bet ir atlygintinė rizikos sutartis, o pagal jos esmę ir sÄ lygas ieÅ¡kovės praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteistina 78500 Lt suma ir buvo ne kas kita, kaip atsakovo atlyginimas už itin sėkmingÄ minėtos pavedimo sutarties įvykdymÄ , atsakovui prisiimant visiÅ¡kÄ Å¡iuo aspektu rizikÄ tiek dėl galimų nuostolių pastarajam patyrimo ateityje, tiek ir dėl galimo bei gautino bet kokio dydžio atlyginimo ateityje.

Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal pavedimo ir atstovavimo normų esmę įgaliotinis visus veiksmus atlieka įgaliotojo vardu, pagal 2008-02-26 įgaliojimÄ Ä¯galiotoja be kitų veiksmų, įgaliojo atsakovÄ gauti iÅ¡ pirkėjų visus jai priklausančius pinigus, o įstatymas numatė, kad įgaliotinis privalo atsiskaityti už viskÄ , kÄ yra gavęs, pažymėjo, kad Å¡i įgaliotinio pareiga nurodyta ir įgaliojime, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad pagal susitarimÄ visa likusi gautina suma priklauso jam, neatitinka minėtų teisės normų esmės bei pavedimo ir atstovavimo institutų paskirties, kadangi atlikęs visus veiksmus įgaliotojo vardu įgaliotinis privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ , o už atliktÄ pavedimÄ Ä¯galiotinis įgyja teisę gauti atlyginimÄ bei faktinių patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl laikė nepagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad skirtumas tarp ieÅ¡kovei sumokėtos sumos ir parduoto žemės sklypo kainos priklauso atsakovui, juolab, kad pats atsakovas pripažindamas tarp jo ir atsakovės susiklosčiusius santykius kaip pavedimo santykius, atsiskaitymo klausimus traktuoja prieÅ¡ingai įstatymo reglamentavimui ir įgaliojimo turiniui.

Su Å¡iomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka. Pažymėtina, jog Å¡alys nepateikė raÅ¡ytinės pavedimo sutarties, tačiau apylinkės teismas pagrįstai vertino tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklosčiusius santykius kaip pavedimo santykius (LR CK 6.756 str.). Å alys tarpusavyje susitarė dėl nuosavybės teisių ieÅ¡kovei į žemės sklypÄ atkÅ«rimo ir žemės sklypo pardavimo ir Å¡iam ieÅ¡kovės pavedimui atlikti atsakovui 2008-02-26 buvo iÅ¡duotas įgaliojimas įgaliotojos N. B. vardu įvairiose institucijose atlikti įvairius teisinius veiksmus.

Atskirai, kaip raÅ¡ytinis dokumentas, pavedimo sutartis nebuvo sudaryta, o 2008-02-26 iÅ¡duotame įgaliojime atlyginimo dydis nėra įvardintas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad sudarant pavedimo sutartį buvo sutartas atlyginimo dydis už pavedimo įvykdymÄ .              Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmos instancijos teismas įvertino visus į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus.

Ä®vertinusi skundžiamÄ sprendimÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, o apeliantas tik savaip interpretuoja apylinkės teismo nustatytas aplinkybes ir su tuo susijusius įrodymus, tačiau apskųsto pirmos instancijos teismo sprendimo turinys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė tinkamai taikydamas atstovavimÄ bei pavedimÄ reglamentuojančias teisės normas.              Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu nustatė, kad 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis yra teisės atkurti nuosavybės teisę pirkimo – pardavimo sutartis, minėtas teismo sprendimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad klausimas dėl 2008-02-26 tarpusavio atsiskaitymo sutarties vertinimo nebegali bÅ«ti svarstomas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , nes aplinkybės nustatytos iÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis faktas, kas reiÅ¡kia, kad faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, neįrodinėjami iÅ¡ naujo kitose bylose (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad teisė atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ galėjo bÅ«ti perleista tik iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir tik apibrėžtam asmenų ratui, į kurį ieÅ¡kovas nepatenka. Konstatuota, kad Å¡alių 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis, kuri laikytina teisės atkurti nuosavybės teisę pirkimo-pardavimo sutartimi, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Dėl iÅ¡dėstyto atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai 2008-02-26 ieÅ¡kovei sumokėtÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ vertino kaip atsakovo sumokėtÄ dalį pinigų sumos iÅ¡ anksto už parduotinÄ ateityje ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . Apylinkės teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl ieÅ¡kovei atsakovo 2008-02-26 sumokėtos sumos – 26 500 Lt, o teismui pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas - tarpusavio atsiskaitymo sutartis patvirtina 2008-02-26 ieÅ¡kovei sumokėtÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ .

Å iuo atveju minėtos pirmos instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia ir apeliacinio skundo motyvas, kad bylos Å¡alys visiÅ¡kai nesprendė jokių klausimų dėl parduotino sklypo tretiesiems asmenims bent minimalios kainos, dėl sklypo kainos pardavimo tretiesiems asmenims kainos nustatymo buvo palikta savo spręsti apeliantui. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, o Å¡iuo pavedimu atsakovui suteiktos teisės (jų ribos) buvo apibrėžtos minėtame įgaliojime (CK 6.756 str. 2 d.): atstovauti ieÅ¡kovę atkuriant nuosavybės teises į 4,28 ha žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausiusį F.

L., pasirinkti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , atlikti sklypo matavimus, ribų paženklinimus, įregistruoti sklypÄ VÄ® registrų centras, gauti nuosavybės dokumentus, atkÅ«rus nuosavybės teises, parduoti žemės sklypÄ savo nuožiÅ«ra, ieÅ¡kovės vardu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis, gauti iÅ¡ pirkėjų ieÅ¡kovei priklausančius pinigus, bei atlikti kitus veiksmus (6 b.l.). Vykdant pavedimÄ , 2011-01-28 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 39S-7 ieÅ¡kovei N. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F.

L. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) 4,28 ha žemės sklypÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 10,08 ha miÅ¡ko sklypÄ Nr. 398 (duomenys neskelbtini). (58-59 b.l.). 2011-05-05 buvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis (7-9 b.l.), iÅ¡ kurios matyti, jog pardavėja N. B., atstovaujama V. L., veikiančio pagal 2008-02-26 įgaliojimÄ , notaro registro Nr. DP-1147, pardavė UAB „Kestarolis“ 10,08 ha ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 105 000 Lt. 2012-09-21 ieÅ¡kovė N. B. panaikino atsakovui V.

L. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ (60 b.l.). Pažymėtina tai, jog CK 2.150 straipsnyje nustatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata yra numatyta ir įgaliojime (6 b.l). CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visa, kÄ gavo vykdydamas pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Taigi, aptartos įstatymo nuostatos įtvirtina tapačiÄ pareigÄ atstovui/įgaliotiniui atsiskaityti su atstovaujamuoju/įgaliotoju įvykdžius pavedimÄ .

Pagal įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str.) apelianto pareiga įrodyti, kad jis įvykdė pareigÄ atstovaujamajam (ieÅ¡kovei) pateikti ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir perdavė visa, kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ . Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gautus 78 500 Lt perdavė atstovaujamajam (ieÅ¡kovei). Bylos įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neperdavė ieÅ¡kovei visa, kÄ yra gavęs vykdydamas įgaliojimÄ , o aplinkybes, jog su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, turėjo įrodyti atsakovas, tačiau tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė (CPK 178 str., 185 str.).Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.             Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                Eigirdas Činka                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                                            Birutė Valiulienė