d6f9ff2f-56c2-4ee2-989e-5dbf5673d755 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-3207-965/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01314-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.1.1.2; 1.3.2.6.7; 1.3.3.3; 1.3.3.4;1.3.3.6;1.3.5.1; 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.3;1.3.5.9; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 21d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovui K.

R., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Evaldui Jonui Å oriui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ atstovui advokatui Laurynui Purliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendorvei „Ekskomisarų biuras“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 6 412,95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį už darbÄ naktinėje pamainoje už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m., 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti 7 200 Eur neturtinę žalÄ .

Nurodė, kad nuo 2013 m. dirbo pas atsakovę Klaipėdos fizinės saugos skyriuje stebėtoju. Dirbdavo naktinėse pamainose nuo 16 val. iki 8 val. Darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė pažeidinėjo įstatymo reikalavimus dėl darbuotojų darbo laiko apskaitos ir nepateikė ieÅ¡kovui darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jis neturi galimybės tinkamai įvertinti darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio tvarkymo buvusioje darbavietėje. Taip pat atsakovė pažeidė reikalavimÄ ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį darbuotojui pateikti informacijÄ apie jam apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant virÅ¡valandinio darbo laiko trukmę.

Per 3 metus teigia budėjęs naktinėje pamainoje 359 kartus, pažymėjo, kad Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dis ir darbo grafikai buvo pastovÅ«s. Paskaičiavo, kad per 2019 m. atsakovė ieÅ¡kovui nepriskaičiavo ir nesumokėjo 2 137,65 Eur darbo užmokesčio už darbÄ naktį. Todėl ieÅ¡kovo teigimu susidarė 6 412,95 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimo už darbÄ naktinėje pamainoje (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m.). Kadangi, ieÅ¡kovo nuomone, už darbÄ jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, ir už per 3 metus jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 7200 Eur suma.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovės darbuotojų dirbtas darbo laikas yra fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurių pagrindu skaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis. Å ių duomenų pagrindu ieÅ¡kovui buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis. Pretenzijų atsakovei dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo bei jo iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovas niekada nereiÅ¡kė.

Atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog ieÅ¡kovas atitinkamais laikotarpiais dirbo ir naktį, ir už tai jam buvo mokamas priklausantis darbo užmokestis. IeÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ atsakovei nenurodė, kokios valandos (kuriÄ dienÄ , kiek valandų) iÅ¡ darbdavio pusės galimai nebuvo apskaitytos ir už jas nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, tai yra ieÅ¡kovo reikalavimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir skaičiavimais, apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ bei neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2017 m., 2018 m.

įrodymųapskritai nėra pateikta. IeÅ¡kovas niekaip neargumentuoja (neįrodinėja), kaip pasireiÅ¡kė jo dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir kodėl juos vertina tokia didele suma. Pažymėjo, kad sprendžiant tarp Å¡alių kilusį individualų darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, tyrimo objektÄ sudarė iÅ¡imtinai 3 mėnesių laikotarpis. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas K. R. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad buvusiam jo kolegai dar 2017 m. kilo įtarimas, kad neteisingai atsiskaitoma už naktinį darbÄ .

Ä® darbÄ ieÅ¡kovas eidavo kas trečiÄ dienÄ , bet bÅ«davo atvejų, kad ir dažniau iÅ¡kviesdavo telefonu.Teigia, kad darbo grafikų atsakovė apsaugos darbuotojams neduodavo. IeÅ¡kovas nesutinka su neapmokamu laiku pertraukai, kadangi apsaugos darbuotojai objekte dirbdavo po vienÄ , ir pertraukai jų niekas neiÅ¡leisdavo, pietavimui laikas nebuvo skirtas, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovė žymėjo, kad ieÅ¡kovas dirba keliomis valandomis kiekvienÄ pamainÄ trumpiau. IeÅ¡kovas skaičiuoja, kad jeigu objekte dirba 3 darbuotojai, tai per mėnesį iÅ¡eina kiekvienam dirbti po 10 naktų (80 naktinių valandų), bÅ«davo, kad ir daugiau naktų per mėnesį tenka atidirbti, tačiau dokumentuose tiek valandų nėra nei karto užfiksuota.

KiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų valandų suma skirdavosi. Atsakingam darbuotojui A. R. darbuotojai reiÅ¡kė pretenzijas žodžiu dėl apmokėjimo už naktines ir Å¡ventines pamainas, tačiau jis sakė, kad nėra pinigų, prašė, jeigu ateitų tikrinti Darbo inspekcija, kad visi sakytų, jog dirba tik dienos metu. Iki Å¡iol ieÅ¡kovas pergyvena, kad negavo jam priklausančio atlyginimo, iÅ¡iro jo asmeninis gyvenimas dėl per mažo atlyginimo. Teigia, kad atidirbęs parÄ , turėdavo po 3 dienas iÅ¡eiginių, tačiau per tÄ laikÄ nespėdavo pailsėti ir jausdavo iÅ¡vargęs, todėl kai už tokį darbÄ dar ir negaunamas atlyginimas, ieÅ¡kovui sukėlė iÅ¡gyvenimus.

Tris metus ieÅ¡kovui nebuvo suteiktos atostogos, nes vis nebÅ«davo kam dirbti, be to, sulaukdavo grasinimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Sutinka, kad atsakovės pervesta 259,85Eur suma bÅ«tų sumažintas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas. Neturtinę žalÄ skaičiuojapo 200 Eur už mėnesį, todėl per 36 mėn. susidarė 7200 Eur suma. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Evaldas Jonas Å orius palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, nurodė, kad Generalinės prokuratÅ«ros pažyma, kurioje nurodyta, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek kitų darbuotojų atžvilgiu atsakovė grubiai pažeidė darbo įstatymus, fiksuojant darbo laiko apskaitÄ , patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimus.

IeÅ¡kovo paskaičiavimai akivaizdžiai nesutampa su atsakovės darbo laiko skaičiavimais, todėl mano, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas tai pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus sužinojęs, kad dirbo, tačiau negavo jam priklausančio uždarbio. Darbo laiko apskaitÄ privalo tvarkyti dardavys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai darbuotojams kas mėnesį nebuvo teikiami, todėl ieÅ¡kovas tokių duomenų negalėjo pateikti. Raktų registracijos žurnalas Klaipėdos skyriaus vadovo yra patvirtintas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Laurynas Purlys paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, laikosi savo pozicijos, iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose. IeÅ¡kovo teiginiai apie nepriskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nepagrįsti, iki atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas atsakovei pretenzijų dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio niekada nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovas taip nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės priteisti ir tas sumas, kurias jau priteisė DGK, jos ieÅ¡kovui pervestos, todėl ta suma ieÅ¡kovo reikalavimai turi bÅ«ti mažintini.

IeÅ¡kovas pas atsakovę nebedirba nuo 2020 m. sausio mėn., 2020 m. vasario mėn. pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis nieko nekeičia, nes ta suma ieÅ¡kovui pervesta vykdant DGK sprendimÄ , atskaičius mokesčius. PaaiÅ¡kino, kad tai, jog atsakovė įvykdė darbo ginčų komisijos sprendimÄ nereiÅ¡kia, kad atsakovė pripažįsta dabo pažeidimus. Sprendimas buvo įvykdytas nusprendus toliau nebesibylinėti. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kiniu.

Atsakovė nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos, kadangi darbuotojui priklausantis darbo užmokestis buvo mokamas, nėra neteisėtų atsakovės veiksmų. Generalinės prokuratūros raštas nieko nepagrindžia ir yra neinformatyvus. Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti pradėjo 2019 m. kovo mėn., šiuo metu ten nebedirba. Pradinėje darbo vietoje pradirbo 3 mėn., darbo laikas buvo nuo 17.30 val. iki 8 val. ryto, jeigu dirbdavo paromis, šventinėmis dienomis arba savaitgaliais dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 8 val. ryto.

Po to buvo pervestas dirbti į objektÄ (duomenys neskelbtini), ten darbo laikas buvo nuo 18.30 val. iki 8 val. ryto, dirbant paromis, Å¡ventinėmis dienomis arba savaitgaliais, darbo laikas iÅ¡liko toks pat. Ten dirbant tekdavo pakeisti ir ieÅ¡kovÄ . Su kolegomis liudytojas pastebėjo, kad neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ . Darbo laikas buvo fiksuojamas telefonu. Darbe esančiu telefonu apsaugos darbuotojai turėjo praneÅ¡ti, kad atėjo į darbÄ , po to kas valandÄ reikėdavo surinkti savo tabelio Nr., o nakties metu iki 8 val. ryto reikėdavo kas 30 min. praneÅ¡inėti.

Darbo vietoje buvo raktų iÅ¡davimo žurnalas, kuriame fiksuodavo savaitgaliais, Å¡ventinių dienų metu (kai dirbo paromis) Lesto darbuotojams iÅ¡duodamus/priimamus raktus. Å is žurnalas buvo suriÅ¡tas, sunumeruotas ir su A. R. paraÅ¡u, nors jis neigė, kad toks žurnalas egzistuoja. Darbo grafikas buvo padėtas darbo vietoje, jeigu reikėdavo žmogų pakeisti, grafikas buvo derinamas telefonu, jeigu grafikas bÅ«davo pakeičiamas, niekas pakeisto grafiko nepateikdavo. Patys apsaugos darbuotojai kalendoriuje pasižymėdavo dirbtÄ laikÄ .

Žiniaraščiai jiems nebuvo teikiami. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“ Lesto apsaugos poste. Jų darbo pobÅ«dis buvo toks pat, dirbdavo ir naktį. Kas mėnesį buvo pateikiami darbo laiko grafikai, buvo toks laikotarpis, kai pasiraÅ¡ydavo ant grafiko, jis visada buvo padėtas ant budėtojų stalo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo teikiami. Buvo ir raktų iÅ¡davimo žurnalas, kuriame pasiraÅ¡oma, kai iÅ¡duodi ir grÄ Å¾ina raktÄ .

Å is žurnalas buvo UAB „Ekskomisarų biuras“ dokumentas. Pradedant ir baigiant pamainÄ kiekvienas turėjo skambinti į biurÄ Vilniuje ir praneÅ¡ti apie pamainos perdavimÄ . Pamainos metu dienos laiku kas valandÄ reikėdavo Vilniui praneÅ¡ti, o naktį – kas pusvalandį. Å ioje įmonėje liudytojas nebedirba apie 4 metus. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“ greito reagavimo bÅ«ryje nuo 2013 m. iki 2019 m. Liudytojo ir ieÅ¡kovo budėjimo vieta sutapo, (duomenys neskelbtini), tačiau pamainos sutapdavo tik kartais, be to, liudytojui tekdavo budėti ir vykti į daugelį kitų objektų.

Liudytojas nurodė, kad ieškovas dirbdavo ir per išeigines, ir šventinėmis dienomis, darbo dienomis dirbo nuo 17 val. iki 8 val. ryto. Liudytojas negalėjo patvirtinti, ar žiniaraščiai ieškovui buvo teikiami pasirašytinai. Teismas k o n s t a t u o j a : iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2013 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. S-11519, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti stebėtojo pareigose. Ieškovas pradėjo dirbti 2013 m. gruodžio 24 d.

Å alių sutarimu buvo nustatytos ir kitos Darbo sutarties sÄ lygos: atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui (darbuotojui) už atliekamÄ darbÄ mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ ; darbo vieta – UAB „Ekskomisarų biuras“ Klaipėda, Fizinės saugos skyrius. Nurodyta ir tai, kad darbo sutartis terminuota, sudaroma saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui su UAB „Transuva“. 2020 m. sausio 7 d. raÅ¡tu Å¡alys susitarė, kad darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) nuo 2020 m. sausio 30 d.

Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-497 iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir priteisė 451,91 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio įsiskolinimÄ už 2019 m. birželio - rugpjūčio mėn. laikotarpį. PraÅ¡ymÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. 2019 m. gruodžio 4 d. pažyma apie vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad 2019 m. gegužės – liepos mėn. ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 715,18 Eur (neatskaičius mokesčių). 2020 m. vasario 20 d. pavedimu ieÅ¡kovui atsakovė pervedė 259,85 Eur dydžio atlyginimÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Lietuvos Respublikosdarbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatomis.

DK 231straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginÄÄ dėl teisės teisme gali bÅ«ti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 5, 7 dalys). Bendras ieÅ¡kinio senaties terminas pagal DK 15 straipsno 2 dalį yra 3 metai. Jeigu CK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų, atitinkamai to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu, atlyginti. Kartu pažymėtina, jog DK 15 straipsnio 4 dalies norma numato, kad ieÅ¡kinio senačiai skaičiuoti ir taikyti CK ir CPK nuostatos taikomos, jeigu Å¡is kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. Atitinkamai ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo klausimas spręstinas remiantis CK  1.131 straipsnio 2 dalies norma, numatančia, kad pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas, jei ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

IeÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į DGK, kuri 2020 m. sausio 22 d. sprendimu nustatė, kad terminas, per kurį galima kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , yra praleistas dėl reikalavimų, kylančių iÅ¡ laikotarpio, ankstesnio nei 3 mėn. iki ieÅ¡kovo kreipimosi į savo darbdavį 2019 m. rugsėjo 20 d. dėl dokumentų pateikimo. Komisija nusprendė nagrinėti ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitÄ ir darbo apmokėjimÄ už 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn., o termino už laikotarpį už 3 metus neatnaujinti, konstatavo, kad esant praleistam ir neatnaujintam terminui, iÅ¡nagrinėti darbo bylos darbo ginčų komisijoje už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. negalima.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme gautas 2020 m. vasario 21 d. Nuo 2020 m. sausio 22 d. iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos nepraėjo treji metai, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė nepraleidęs DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino. Pažymėtina, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ yra procedÅ«rinis terminas, todėl Å¡ios bylos atveju taikytinas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Nepraleidus Å¡io termino, ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti, o bylÄ nagrinėjantis teismas vertinti ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo praleidimo priežasčių.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbÄ naktį Darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. Darbo teisės normų taikymas nereiÅ¡kia iÅ¡imtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigiami kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-235/2010).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai), iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). DK 24 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, – darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise.

Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015 liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo. Sudarydami 2013 m. gruodžio 23 d. darbo sutartį ieÅ¡kovas ir atsakovė susitarė dėl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų (darbo užmokesčio, darbo funkcijų ir darbovietės), kurios nustatytos įstatymu (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Sutartimi ieÅ¡kovui nustatytas visas darbo laikas, darbo laiko norma iki dvideÅ¡imt keturių valandų per parÄ pagal DK 144 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Už virÅ¡valandinį darbÄ poilsio dienÄ , kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafikÄ , ar virÅ¡valandinį darbÄ naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už virÅ¡valandinį darbÄ Å¡venčių dienÄ â€“ ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Pažymėtina, kad, Å¡alims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi bÅ«ti nurodomos darbo sutartyje taip, jog bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ (DK 44 straipsnis).

Darbo ir poilsio laiko ypatumai, tame tarpe ir apsaugos darbuotojams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali bÅ«ti taikoma iki dvideÅ¡imt keturių valandų per parÄ darbo laiko trukmė, sÄ raÅ¡o, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (neteko galios 2017 m. liepos 1 d.), taip pat dabar galiojančiame 2017 m. birželio 28 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinto darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraÅ¡u. IeÅ¡kovas teigia, kad su juo atsakovė neteisingai atsiskaitė už naktinį darbÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. iki 2019 m. gegužės mėn. buvo dirbama nuo 16 val. vakaro iki 8 val. ryto, dienos metu nebuvo dirbama. Å ventinėmis dienomis ir savaitgaliais dirbo paromis nuo 8 val. ryto iki 8 val. ryto, tačiau atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad dirbama buvo nuo 8 val. ryto iki 16 val.

IeÅ¡kovas kelia klausimÄ , kad dirbo nakties metu. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas grindžia raktų registravimo žurnalu, liudytojo R. V. parodymais, kuris betarpiÅ¡kai dirbo tame pačiame objekte su ieÅ¡kovu ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino dėl apsaugos darbuotojų darbo pobÅ«dio ir budėjimo tvarkos. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo apskaičiuojamas ir mokamas priklausantis darbo užmokestis vadovaujantis atsakovės pagal įstatymÄ vedamais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose fiksuojamas iÅ¡dirbtas darbo laikas.

Darbo grafikai buvo skelbiami vieÅ¡ai teritoriniame padalinyje (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ aplinkybę patvirtino tiek ieÅ¡kovas, tiek liudytojas V. A., nurodydami, kad darbo vietoje grafikas visada bÅ«davo, nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė prieÅ¡ingai. Atsakovė nepateikė objekto, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio apsaugos grafikų už ginčo laikotarpį. Procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kino, kad tokių grafikų atsakovė atskiriems objektams nesudarinėja.

Kiekvieno darbuotojo, kuris dirba pamainomis, darbo laikas yra fiksuojamas bendruose grafikuose. Informacija dėl darbo grafiko darbuotojams taip pat buvo teikiama ir telefonu, todėl atsakovė pateikti tokių dokumentų, kurių neturi, objektyviai negali. DK 120 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitÄ darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtus virÅ¡valandžius, darbo laikÄ Å¡venčių, poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ , ir darbo laikÄ naktį. Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali bÅ«ti pildomi ir saugomi elektroniniu bÅ«du.

DK nustatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį (DK 111 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡Ä (DK 120 straipsnio 3, 5 dalys). Byloje atsakovės pateikti ieÅ¡kovo darbo laiko grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atsiskaitymo lapeliai patvirtina, kad ieÅ¡kovas dirbo ir dienÄ , ir naktį, ir Å¡venčių dienomis, ir savaitgalį, ir jam už tai buvo mokamas darbo užmokestis.

IeÅ¡kovas byloje nekelia ginčo dėl to, kad pagal atsiskaitymo lapeliuose jam priskaičiuotas sumas atsakovė su juo atsiskaitė. Atsiskaitymo lapeliuose konkrečiai nurodoma kas mėnesį atsakovo iÅ¡dirbtas darbo laikas, atskirai nurodomas darbo laikas, dirbtas naktį, Å¡venčių dienomis ir savaitgaliais. Be to, ieÅ¡kovas patvirtino, kad atsiskaitymo laipelius iÅ¡ dardavio gaudavo kas mėnesį, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad atsakovė pažeidė reikalavimÄ ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį darbuotojui pateikti informacijÄ apie jam apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, kaip ir nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė ieÅ¡kovo praÅ¡ymų susipažinti su žiniaraščiais iki jo atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo gavusi.

Teismas iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų neturi galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovas jam pavestas funkcijas vykdė ir kitu laiku, nei užfiksuota darbo grafikuose ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡iuose atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta neteisinga informacija, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį ir į ieÅ¡kovo elgesį viso darbo atsakovės įmonėje metu, tai yra į tai, kad jis raÅ¡tu nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos ar netinkamo apmokėjimo. Jo nurodytos aplinkybės, ginÄÄ nagrinėjant DGK ir teisme, kad į Darbo inspekcijÄ visÄ ginčo laikotarpį dėl netinkamo apmokėjimo nesikreipė, nes bijojo bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, kadangi jam darbdavio atstovas (padalinio vadovas A.

R.) tvirtindavo, kad ieÅ¡kovas stovės eilėje prie darbo biržos, niekuo nepagrįstos, be to, po kreipimosi į DGK ieÅ¡kovas nebuvo atleistas iÅ¡ darbo. Kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovas su atsakove darbo santykius nutraukė savo iniciatyva 2020 m. sausio mėn. Kita vertus, įstatyme pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡Ä darbdaviui numatyta tuo atveju, kai darbuotojas to pareikalauja. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad iki kreipimosi į DGK ieÅ¡kovas su tokio pobÅ«džio praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovę, nepateikta.

Nors ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pats žymėdavosi savo dirbtÄ laikÄ , tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį, kad darbuotojas, nors ir bÅ«damas silpnesnioji darbo santykių Å¡alis, nėra tik pasyvus teismo proceso stebėtojas, jis negali bÅ«ti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodymų, kad jis dirbo kitokiu grafiku, nei nurodyta žiniaraščiuose, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Liudytojų parodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovo darbo vietoje buvo padėtas darbo grafikas, kuriam pasikeitus ieÅ¡kovas pats žymėdavosi savo dirbtÄ laikÄ , tačiau tokių duomenų į bylÄ nepateikė, todėl teismas neturi galimybės nustatyti ir patikrinti ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes dėl darbo laiko už trijų metų laikotarpį. IeÅ¡kovas įrodinėdamas darbo užmokesčio įsiskolinimÄ , remiasi raktų registracijos žurnalu. Atsakovės nuomone, žurnalas nėra oficialus įmonės veikloje naudojamas dokumentas darbuotojų darbo laiko apskaitai vesti.

Atsakovė nurodo, kad iÅ¡ dardavio pusės nebuvo nurodymo vesti raktų registracijos žurnalÄ , atsakovė Å¡io žurnalo turinio niekaip nekontroliavo, negalima įsitikinti, ar tikrai tie darbuotojai, kurie yra minimi žurnale, jį ir pildė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad raktų registracijos žurnaleužfiksuotos realiai jo dirbtos dienos, nes Å¡iame žurnale tiek ieÅ¡kovas, tiek jo kolegos, visada atėję ir iÅ¡eidami iÅ¡ objekto, pasiraÅ¡ydavo. Valytojoms pasiraÅ¡ytinai bÅ«davo iÅ¡duodami raktai nuo viso saugomo Lesto objekto.IeÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ieÅ¡kovas apskaičiavo pagal raktų iÅ¡davimo žurnalÄ ir pagal jo iÅ¡dirbtas valandas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Raktų registravimo žurnale, pradėtame pildyti nuo 2016 m. liepos 25 d., nurodytos grafos:

1. data, (paėmimo laikas),2. įmonė, pavardė, vardas, pareigos, paraÅ¡as, 3. atrakintų patalpų pavadinimas, raktų Nr., pastabos, 4. data (grÄ Å¾inimo laikas), 5. apsaugos darbuotojo pavardė, paraÅ¡as. Susipažinus su nurodytu žurnalu, nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek kitų apsaugos darbuotojų paraÅ¡ai yra ne tik naktinėmis valandomis, bet ir dienomis, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas teigia, kad Lesto objekte dirbo tik naktimis. Å is žurnalas ir jame atlikti įraÅ¡ai paneigia aplinkybę, kad ieÅ¡kovas dirbo tik nakties metu, nes jame fiksuotas laikas tiek ryte, tiek dienos metu.

Nors ieÅ¡kovas remiasi raktų registracijos žurnalu, tačiau nenurodo, kokios dirbtos dienos ir kokios darbo valandos nebuvo įtrauktos į darbo laiko apskaitÄ . Be kita ko, pastebėtina, kad ne visi Raktų registravimo žurnale atlikti įraÅ¡ai yra tikslÅ«s, nes prie kai kurių įrašų nėra nurodytas laikas, todėl nustatyti, kuriuo laiku raktai buvo iÅ¡duoti ar paimti nėra galimybės. Be to, raktų registravimo žurnale neužfiksuotas ieÅ¡kovo darbo pradžios ir pabaigos laikas, todėl iÅ¡ jame atliktų įrašų nėra galimybės nustatyti ir apskaičiuoti kiekvienÄ dienÄ ieÅ¡kovo dirbtų darbo valandų skaičiaus.

Nors ieÅ¡kovas savo apskaičiavimus teikia, tačiau jų nepagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais. 2019 m. gegužės 10 d. PraneÅ¡imų budėtojui tvarkoje nurodyti praneÅ¡imų budėtojui atlikimo laikai, užfiksuoti darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga, šį dokumentÄ yra pasirašę ieÅ¡kovas, A. D., J. J. ir R. V., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktÄ grafikÄ neįmanoma nustatyti, kuriÄ dienÄ , kuris darbuotojas konkrečiai dirbo. Kito byloje pateikto panaÅ¡aus dokumento neįmanoma susieti su konkrečiu laikotarpiu, nenurodytas jo pavadinimas.

Duomenų apie tvarkoje nurodytus praneÅ¡imus, kuriuos kiekvienas apaugos darbuotojas teikia kas valandÄ telefonu į centrinę bÅ«stinę savo pamainos eigoje ir dienos, ir nakties metu, taip pat byloje nepateikta. IeÅ¡kovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad apsaugos darbuotojai, prieÅ¡ pradėdami darbÄ , privalėdavo telefonu informuoti ieÅ¡kovės atsakingus darbuotojus, kelintÄ valandÄ , kas priima ir perduoda pamainÄ . Byloje tokiÄ darbo tvarkÄ patvirtinantis dokumentas nepateiktas, kaip ir nepateikta įrodymų, kur ir kaip buvo fiksuojama informacija apie pamainų perdavimÄ , nors bÅ«tent tokie duomenys ir patvirtintų kiekvieno apsaugos darbuotojo, tame tarpe ir ieÅ¡kovo, darbo valandas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės darbuotojų darbo laiko apskaitai vesti yra rengiami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kai tuo tarpu Raktų registracijos žurnalas neatspindi realios padėties dėl apsaugos darbuotojų darbo grafikų ir jų darbo laiko režimo, todėl atmestini ieÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡is žurnalas pagrindžia jo teiginius apie realų, kitokį darbo laikÄ , nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Bylos duomenys patvirtina, kad darbo laiko grafikuose, kurių pagrindu pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nurodytas ieÅ¡kovo dirbtas darbo laikas sutapma su žiniaraščiuose nurodytu darbo laiku ir su kiekvieno mėnesio atsiskaitymo lapelyje nurodytu dirbtu laiku.

Kadangi ieÅ¡kovas nepagrindė, kokiÄ dienÄ ir kiek darbo valandų atsakovė nurodė neteisingai, tai teismas neturi pagrindo pripažinti, kad DGK nustatytas ieÅ¡kovo darbo laikas ir už jį apskaičiuotos sumos yra pagrįstos ir teisingos. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas, susipažinęs su darbo laiko apskaitos režimu susijusiu dokumentu (grafiku, žiniaraščiu) arba su atsikaitymo lapeliu, kuriame kaip minėta detaliai nurodomas dirbtas darbo laikas, matydamas neatitikimus, turėjo apskaičiuoti ir įrodyti savo teiginius.

Nors DGK iÅ¡ raktų registravimo žurnalo nustatė, kad pavyzdžiui 2019 m. birželio 3 d. (darbo diena, pirmadienis) ieÅ¡kovas J. K. raktÄ iÅ¡davė 14.50 val., kurį ji grÄ Å¾ino 19.10 val., tačiau, kaip jau minėta, Å¡ie įraÅ¡ai nepatvirtina, kiek Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovas iÅ¡dirbo valandų, nes Å¡is laiko užfiksavimas, visų pirma, neatitinka ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, kad jis darbo dienomis dirbo tik nakties metu. Analizuojant, pavyzdžiui, 2019 m. birželio mėn. žiniaraÅ¡tį, matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovui žymima polsio diena, raktų registracijos žurnale yra jo paraÅ¡as, tačiau DGK Å¡ios dienos neįtraukė į neatitinkančių dienų sÄ raÅ¡Ä .

Kita vertus, ieÅ¡kovui pagal žiniaraÅ¡tį 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. liepos 7 d. žymimos darbo valandos, tačiau raktų registracijos žurnale yra ne jo, o R. V. paraÅ¡ai. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažinti šį žurnalÄ , kaip darbo laikÄ patvirtinantį dokumentÄ , nėra pagrindo. Raktų registravimo žurnalas nėra dokumentas, skirtas fiksuoti ar kontroliuoti darbuotojų darbo laiko apskaitai ar režimui. IeÅ¡kovas savo sudarytų darbo grafikų nepateikė. Kadangi ieÅ¡kovas neturi kito, nei pateikė atsakovė, savo darbo laiko grafiko, tai abejotina, kad jis gali atsiminti konkrečias dienas ir dirbtÄ laikÄ už trijų metų laikotarpį, ypač kai jo darbas buvo pagal grafikÄ .

Kaip minėta, vadovaujantis DK, tokio pobÅ«džio duomenys yra fiksuojami darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kd žiniaraščiai buvo pildomi netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepritartina DGK nustatytoms aplinkybėms, kad Raktų registracijos žurnalas patvirtina, jog atsakovė į apskaitÄ nurodytomis dienomis ieÅ¡kovo darbo laiko iÅ¡ viso neįtraukė iÅ¡tisomis pamainomis arba įtraukė tik dalį darbo laiko ir jo neapmokėjo.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. V., G. P., V. A. nurodė, kad negali patvirtinti ir nurodyti konkrečių dienų, kada ieškovas vykdė darbo funkcijas pas atsakovę, kokios ieškovo darbo valandos nebuvo apskaitytos. G. P. yra buvęs greito reagavimo grupės darbuotojas, kontroliuojantis automobiliu (duomenys neskelbtini) ir su ieškovu niekada kartu nedirbo. Apklaustas liudytoju, jis negalėjo patvirtinti aplinkybių dėl ieškovo darbo grafiko ginčo laikotarpiu, kadangi jie susitikdavo, kai jų grafikai sutapdavo.

V. A. pas atsakovę dirbo iki 2016 m. pabaigos, kai tuo tarpu ieÅ¡kinio reikalavimas yra už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m., todėl Å¡ie liudytojai negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kiniu. DK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonėje nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , poilsio dienos nustatomos pagal patvirtintus darbo (pamainų) grafikus. Suminė darbo laiko apskaita taikoma, kai darbo krÅ«vis darbovietėje svyruoja ir yra nepastovus arba tokio darbo laiko režimo poreikį lemia darbuotojų atliekamų funkcijų esmė – dirbdamas tokiu režimu, darbuotojas darbo pareigas atlieka tuo metu, kada jos yra reikalingos, ir nedirba tuomet, kai tokio poreikio nėra. Esant suminei darbo laiko apskaitai, tai, koks yra darbuotojo darbo laiko režimas, taip pat kokios yra darbuotojo poilsio dienos, nustatoma pagal darbo grafikÄ . Pareiga sudaryti tokį grafikÄ tenka darbdaviui.

IeÅ¡kovo darbo sutartyje nustatyta, kad ieÅ¡kovui dirbant pas atsakovę nustatytas visas darbo laikas, darbo dienos, pamainos, darbo savaitės trukmė iki dvideÅ¡imt keturių valandų per parÄ . Taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , už darbÄ poilsio dienomis suteikiama papildoma poilsio diena, už kuriÄ papildomai mokėti nereikia. IeÅ¡kovas pripažino, kad atsakovė suteikdavo jam laisvų dienų (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties turinys yra jos Å¡alių sulygtos sutarties sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas (DK 33 straipsnis).

Nors ieÅ¡kovo darbo sutartyje ir nenurodyta, kad jo atlyginimas apskaičiuojamas pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , netinkamas darbo dokumentų įforminimas nepaneigia fakto, kad įmonėje iÅ¡ esmės buvo taikomas suminės darbo laiko apskaitos režimas, nes ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad paprastai jis dirbdabo kas trečiÄ parÄ , tai yra jam bÅ«davo suteikiamos poilsio dienos. Su darbo sutarties sÄ lygomis ieÅ¡kovas yra susipažinęs, kaip minėta, sutartimi susitarta dėl 24 val. darbo laiko, dėl minimalaus darbo užmokesčio už sutartyje numatytų pareigų atlikimÄ , tai yra sutiko su Å¡iomis ir kitomis darbo sÄ lygomis, darbo sutartį ieÅ¡kovas pasirašė savanoriÅ¡kai, suvokdamas jos nuostatas, Å¡ių darbo sÄ lygų neginčijo, todėl nėra pagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis dirbo papildomÄ darbÄ ar virÅ¡valandžius.

Darbo sutartimi sulygtos darbo sÄ lygos jam buvo aiÅ¡kios ir atitiko suderintÄ Å¡alių valiÄ . Jokių raÅ¡ytinių pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos, darbo apmokėjimo, darbo laiko ir atostogų atsakovei nėra pareiÅ¡kęs per visÄ darbo įmonėje laikotarpį, nors galimybę susipažinti su įmonėje taikoma apmokėjimo už darbÄ pagal įsakymus tvarka turėjo. IeÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti darbdaviui pretenzijas dėl 2017 – 2019 m. galimai neteisingai pildomų grafikų ir apskaičiuoto darbo užmokesčio tik po to, kai apsisprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Teismo vertinimu, kiekvienas apdairus ir rÅ«pestingas žmogus neatidėliodamas turi teisę ir pareigÄ domėtis darbo grafikais, jų pildymo tvarka, o visus nesutapimus su darbdaviu spręsti nedelsiant. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad per 2019 m. atsakovė jam nesumokėjo 2 137,65Eur sumos, taip pat Å¡iÄ sumÄ daugina iÅ¡ 3 metų ir gauna ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , tačiau savo paskaičiavimų nepagrindžia, nepateikia jokių skaičiavimų, todėl negalima nustatyti, už kokį konkrečiai laikotarpį, už kokiÄ dienÄ , už kiek valandų Å¡i suma apskaičiuota, kaituo tarpu bÅ«tent ieÅ¡kovuikyla pareiga įrodyti darbo užmokesčio įsiskolinimo dydį.

Teismo nuomone, Å¡i suma negali bÅ«ti laikoma pagrįsta ir teisinga, byloje nustatyta, kad darbo valandų kiekis nebuvo pastovus, tÄ pripažino ir ieÅ¡kovas, todėl ieÅ¡kinyje nurodytas skaičiavimo bÅ«das negali bÅ«ti laikomas teisingu. Nesant objektyvių duomenų apie galimai dirbtÄ darbo laikÄ , nei kad nustatyta atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos dokumentuose, laikytina, kad ieÅ¡kovo darbo ir poilsio kaita, darbo pradžia ir pabaiga, užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, grafikuose yra teisinga, už dirbtÄ laikÄ su ieÅ¡kovu yra tinkamai atsiskaityta, nes prieÅ¡ingų įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė.

Laikytina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu tinkamai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tinkamai apskaičiavo bei apmokėjo ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį. Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad teismas, formuodamas savo įsitikinimÄ dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo, negali vadovautis prielaidomis, nepatikrintais faktais, įrodymais nepatvirtintomis aplinkybėmis. Aplinkybę dėl darbo naktį, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.

Ir nors ieÅ¡kovas laikytinas silpnesniÄ jÄ ginčo Å¡alimi, tačiau pažymėtina, kad byloje jį atstovavo profesionalus teisininkas, kuris turėjo teikti pagalbÄ renkant įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinį, ir apskaičiuojant praÅ¡omas priteisti sumas. Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus ir iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam 6 412,95 Eur darbo užmokestį už 2017 – 2019 m., atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėt neturtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovo nuomone, kadangi už darbÄ jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, todėl jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, ir už per 3 metus jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 7200 Eur suma.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo – nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. IeÅ¡kovas niekaip neargumentuoja (neįrodinėja), kaip pasireiÅ¡kė jo dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir kodėl juos vertina tokia didele suma. IeÅ¡kovas atliko įprastines apsaugos darbuotojo funkcijas, todėl, atsakovės nuomone, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jo atliekamų darbo funkcijų bei jo įvardijamų sveikatos sutrikimų.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). ŽalÄ paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 - 2 dalys). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ), kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

DK 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . DK 152 straipsnyje reglamentuotas turtinės žalos dydžio nustatymas. IeÅ¡kovas savo teiginių, jog patyrė 7 200 Eur neturtinę žalÄ , nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas pažymi, kad Å¡alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187, straipsniai).

Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas prarado sveikatÄ ir tai turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovo tolesnio gyvenimo kokybei, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai darbingas. Dvasinių iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovas neįrodinėja ir kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalÄ privaloma pagrįsti ir įrodyti. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad dėl atliekamo darbo susigadino sveikatÄ , tačiau jo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo negalavimai susiję su dardaviu ir darbo užmokesčio mokėjimu.

Å ie dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo patyręs avarijÄ ir tai galėjo turėti ilgalaikius liekamuosius reiÅ¡kinius, be to, ieÅ¡kovas niekada atsakovei nereiÅ¡kė reikalavimų dėl darbo pobÅ«džio, pats darbo pobÅ«dis nebuvo iÅ¡skirtinis ar reikalaujantis ypatingų fizinių gebėjimų, ieÅ¡kovui jis buvo žinomas pasiraÅ¡ant darbo sutartį.Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieÅ¡kinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iÅ¡ jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jų dydį, todėl Å¡is klausimas nespręstinas. Atsakovė nurodė, kad įvertinusi administracijos darbuotojų darbo laiko bei tolimesnio bylinėjimosi sÄ naudas, priėmė sprendimÄ Darbo ginčų komisijos sprendimo neskųsti ir ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo priteistÄ sumÄ .

Byloje pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, ieÅ¡kovas patvirtino, kad DGK sprendimu priteistÄ sumÄ gavo. Todėl laikytina, kad 2020 m. sausio 30 d. Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. DGKS-497 dalyje dėl 451,91 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio įsiskolinimo už 2019 m. birželio - rugpjūčio mėn. laikotarpį, priteisimo yra įvykdytas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Erika Tamošaitienė