2019-08-14 Nr. AB-15582-3-65-3-00359-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2418-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00359-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 1PS1-948-(2.1) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. PSI-634-(2.1.) komisija galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (toliau – ir Komisija), 2017 m. rugsėjo 6 d. išvadoje Nr. 1PS17-122-(2.30) „Dėl Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo“ pasiūlė tarnybos direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nurodyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 28 d., nepraleidęs 2017 m. rugsėjo 17 d. pranešime bei 2017 rugsėjo 21 d. patikslintame pranešime nustatyto 5 darbo dienų termino, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nėra padaręs, taip pat išreiškė pageidavimą būti išklausytam žodžiu. Komisija 2017 m. spalio 5 d. išvadoje „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Komisijos išvada) pasiūlė pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą bei skirti jam nuobaudą – pastabą, taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą būti išklausytam. Įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam skirta nuobauda – pastaba.

3. Pareiškėjo nuomone, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties Įsakymu jam nepagrįstai paskirta nuobauda. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8.3 papunkčio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 22 punkto nuostatas ir netinkamai atliko Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-501 7.7 papunktyje nustatytą funkciją, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame Įsakyme nebuvo detalizuotas tarnybinio nusižengimo turinys bei sudėtis. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina kartu analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Įrodžius, kad Komisijos išvada nepagrįsta ir/ar neteisėta, atitinkamai Įsakymas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tikrinimo taisyklių 8.3 punkte nurodyta, jog tikrinimo kameraliai metu, teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Siekiant konstatuoti šios normos pažeidimą, reikia įrodyti, kad tarnautojas tikrinimo kameraliai metu nenustatė, jog tikrinamo žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotos šio žemės sklypo ribos, nors konkrečiu atveju turėjo tą nustatyti. Komisijos išvadoje nėra aiškiai nurodyta, kokios konkrečiai žemės sklypo ribos neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų. Nenurodyta ir konkrečiai kokio teritorijų planavimo dokumento ar kokio konkrečiai žemės valdos projekto kokia riba neatitiko. Paaiškino, kad nesant šių duomenų, negalima tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, nes nėra aišku, kokiam teritorijų planavimo dokumentui, anot Komisijos ir NŽT direktoriaus, prieštarauja jo patikrinto sklypo ribos po kadastrinių matavimų. Pareiškėjo teigimu, Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas netaikytinas „sklypo padalijimui“, todėl nėra aišku, kokioms aplinkybėms esant ir kokią teisės normą pažeidė. Nurodė, kad „sklypo padalijimas į keturis mažesnius sklypus“ nereiškia ir negali reikšti Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto pažeidimo. Tikrintas sklypas po kadastro duomenų patikslinimo jokiu būdu nebuvo padalintas. Sklypas gali būti pertvarkomas bei padalijamas tik rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Ginčo atveju sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti tik geodeziniai matavimai, suformuota kadastro duomenų byla, t. y. buvo tik patikslinti kadastro duomenys. Iki kadastrinių matavimų žemės sklypas nors formaliai buvo vienas ir turėjo uždarus kontūrus, tačiau realiai jis buvo sudarytas iš keturių mažesnių sklypų, kadangi taip jį dalino sklype esantys ne sklypo savininkui, o valstybei priklausantys žemės ruožai, naudoti keliui.

5. Nurodė, kad šios įsiterpusios žemėnaudos, priklausančios kitam asmeniui (šiuo atveju – valstybei), nebuvo registruojamos viešame registre kaip kito asmens nuosavybės dalis tame žemės sklype, nes tos žemėnaudos buvo išskaičiuojamos iš konkretaus sklypo ploto, t. y. nelaikomos to sklypo dalimi. Esant tokiai situacijai, kai dalis bendro sklypo ploto laikoma ne to sklypo dalimi ir realiai iš jo „išmetama“, akivaizdu, kad sklypas nėra vienas, turintis uždarus kontūrus, o susidaro iš kelių atskirų plotų, kuriuos sklypo viduje vienas nuo kito skiria įsiterpusios kitų subjektų žemėnaudos. Minėtame sklype buvo 3 bendro naudojimo keliukai, kurie realiai sklypą dalino į 4 lygias dalis. Ir viso užėmė 0,35 ha plotą. Nuostatų 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Pareiškėjo teigimu, nuo šios normos įsigaliojimo 2002 metais visoje respublikoje buvo vykdoma vienoda teisėta ir pagrįsta NŽT praktika, sklypai, iki šiol buvę suformuoti kaip vienas uždarų kontūrų sklypas, tačiau kuriame yra keliais užimtų valstybei priklausančių ir į privatizuotą plotą neįtrauktų žemėnaudų, atliekant kadastrinius sklypo matavimus jau formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Jei ginčo žemės sklypas būtų buvęs formuojamas įsigaliojus Kadastro nuostatų 22 punktui, būtų buvę iškart suformuoti atskiri 4 sklypai, kuriuos vienas nuo kito skirtų dar kiti valstybei priklausantys sklypai. Iki Kadastro nuostatų suformuoti sklypai tikslinami atliekant kadastrinius matavimus.

6. Jei matininkas žemės sklypą po kadastrinių matavimų ir vėl būtų suformavęs kaip vieną sklypą – toks planas nebūtų patvirtintas NŽT. Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kaip turėjo būti suformuotas žemės sklypas po to, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, jog Nuostatų 22 punktas apskritai negalėjo būti taikomas, kadangi sklype nebuvo kelių, skiriančių žemės plotus. Pareiškėjo nuomone, šie valstybei priklausantys keliai užfiksuoti tam tikruose sklypo privatizacijos bei teritorijų planavimo dokumentuose.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad tikrinant kadastro duomenų bylą kameraliai yra tikrinama patikslintų kadastro duomenų atitiktis turimiems to sklypo oficialiems formavimo dokumentams ir kartografinei medžiagai. Tikrinti kadastro duomenų byloje į atskirus sklypus išskirti keliai visiškai atitiko minėtą planinę medžiagą ir turimus duomenis apie sklype esančias įsiterpusias žemėnaudas. Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas nebuvo pažeistas ir dėl to, kad patikslinti kadastro duomenys atitiko teritorijų planavimo dokumente šio sklypo ribas. Išorinės bei vidinės ribos nepakeistos, nes realiai sklypas visada buvo padalintas į 4 sklypus, tik formaliai paženklintas/suformuotas, kaip vienas. Pareiškėjo nuomone, žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po kadastrinių matavimų nebuvo padalintas į keturis sklypus, nes jį visada sudarė 4 atskiri sklypai dėl jame įsiterpusių valstybinių žemėnaudų. Dėl šių aplinkybių, po kadastrinių matavimų buvo tik patikslinti sklypo kadastro duomenys, o sklypo ribos nekeistos, atitiko ankstesnį teritorijų planavimo dokumentą ir dėl to nebuvo pažeistas Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas. Komisija ir atsakovas, konstatuodami 8.3 punkto pažeidimą, nenurodė nei kokios ribos, nei kokiam teritorijų planavimo dokumentui prieštarauja. Pareiškėjas tikrinimą atlikdamas kameraliai pagrįstai taikė Nuostatų 22 punktą dėl to, kad visuose dokumentuose, kurie yra teisėti, teisingi ir nenuginčyti, yra užfiksuoti valstybei priklausantys keliai ginčo sklype. Dėl to Komisijos ir atsakovo pozicija, kad Nuostatų 22 punktas netaikytinas, nes sklype kelių nėra, o priešingai nustatęs pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, Komisija netinkamai atliko tyrimą, neteisingai nustatė esantį tarnybinį pažeidimą ir neteisingai nustatė pareiškėjo kaltę, atitinkamai atsakovas drausminę nuobaudą skyrė nepagrįstai ir neteisėtai.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas V. S. NŽT Zarasų skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbo nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „VS Geogis“ matininkas V. S. atliko žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas į 4 žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 58-1), Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 58-2), Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 58-3) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 58-4) (toliau – ir žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai) ir 2014 m. lapkričio 11 d. parengė šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir pateikė jas NŽT Zarasų skyriui tikrinti.

NŽT vyr. specialistas V. S. 2015 m. sausio 8 d. patikrino žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų bylas ir nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)planus. Zarasų skyriaus vedėja 2015 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 42SK-(14.42110.)-56 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko V.

S. 2014 m. lapkričio 11 d. parengtas žemės sklypų duomenų bylas. Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 42FPĮ-29-(14.42.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 42SK-1190-(14.42.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo padalijimo būdu pertvarkytas žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 1), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr.

2) kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko V. S. 2015 m. rugpjūčio 19 parengtas pirmiau minėtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. 2015 m. gruodžio 28 d. sudaryta žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartis.

10. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1459-739-2017 (toliau – ir Teismo sprendimas) panaikino Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 42SK-(14.42.110)-56; Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 42FPĮ-29-(14.42.124.); 2015 m. rugsėjo 22 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 42SK-1190-(14.42.110.) bei pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartį. Remiantis Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. liepos 7 d. rašte Nr. 6-1-14206 pateikta informacija ir prie jo pridėtu Teismo sprendimu, NŽT direktorius 2017 m. liepos 18 d.

įsakymu Nr. 1PS1-634-(2.1.) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudarė Komisiją ir pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą dėl VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų galimo pažeidimo. Komisija 2017 m. rugsėjo 6 d. išvadoje Nr. 1PS17-122-(2.30.), atsižvelgusi į tai, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. 2015 m. sausio 8 d. patikrino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus šių žemės sklypų planus, minėtoje Išvadoje pasiūlė NŽT direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvusio vyriausiojo specialisto V.

S. atžvilgiu, kadangi jis galbūt pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto bei Nuostatų 22 punkto nuostatas ir galbūt netinkamai atliko Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-501 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.7 punkte nustatytas funkcijas. 2017 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija komisija siūlymui pritarė. Komisija 2017 m. rugsėjo 14 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. 1PS17-123-(2.30.), kuriame paprašė per 5 dienas pateikti paaiškinimą, vėliau, dėl techninės klaidos pranešime apie tarnybinį nusižengimą, terminas paaiškinimui pateikti buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 28 d.

Šią dieną pareiškėjas pateikė paaiškinimą. Komisija 2017 m. spalio 5 d. parengė Išvadą, kurioje NŽT direktoriui siūlė pripažinti, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ginčijamu įsakymu NŽT direktorius, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 13 punktu ir 14.1 papunkčiu, remdamasis Komisijos Išvada pripažino, kad pareiškėjas, patikrinęs žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti šių žemės sklypų planus, atlikus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą, Nuostatų 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.7 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, bei skyrė V.

S. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

11. Komisijos išvadoje buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti būtini elementai – neteisėti veiksmai, kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių. Įsakymas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes, tinkamai pritaikius teisės normas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1459-739-2017 panaikino Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 42SK-(14.42.110)-56; Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 42FPĮ-29-(14.42.124.); 2015 m. rugsėjo 22 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 42SK-1190-(14.42.110.) bei pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartį. Teismas sprendime nurodė, kad priimant Zarasų skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 21 d. sprendimą žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo suformuotas, todėl atliekant kadastrinius matavimus turėjo būti vykdomos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punkto nuostatos, užtikrinant, kad ankščiau nustatyto žemės sklypo ribos vietoje nebūtu keičiamos. Taip pat nurodė, kad šių nuostatų nebuvo laikomasi, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas ir suformuoti keturi mažesni žemės sklypai. Remiantis Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. liepos 7 d. rašte Nr. 6-1-14206 pateikta informacija ir prie jo pridėtu Teismo sprendimu, NŽT direktorius 2017 m. liepos 18 d.

įsakymu Nr. 1PS1-634-(2.1.) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudarė Komisiją ir pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą NŽT Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų atžvilgiu dėl VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų galimo pažeidimo. Komisijos 2017 m. rugsėjo 6 d. išvadoje Nr. 1PS17-122-(2.30.) „Dėl Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų galimų tarnybinių nusižengimų“, atsižvelgus į tai, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. 2015 m. sausio 8 d. patikrino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus šių žemės sklypų planus, minėtoje Išvadoje pasiūlė NŽT direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą V.

S. atžvilgiu, kadangi jis galbūt pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto bei Nuostatų 22 punkto nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.7 punkte nustatytas funkcijas. NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija komisijos siūlymui pritarė. Komisija 2017 m. rugsėjo 14 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. 1PS17-123-(2.30), kuriame paprašė per 5 dienas pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

14. Teismas nurodė, kad Komisija, atlikdama tyrimą, vadovavosi įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu. Komisija 2017 m. spalio 5 d. išvadoje Nr. Nr. 1PS17-134-(2.30) NŽT direktoriui siūlė pripažinti, kad pareiškėjas V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. NŽT direktorius Įsakymu, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 13 punktu ir 14.1 papunkčiu, remdamasis Komisijos išvada pripažino, kad pareiškėjas, patikrinęs žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti šių žemės sklypų planus, atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą, Nuostatų 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašyme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, dėl to skyrė V. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo V. S. tarnybinio nusižengimo padarymo diena – žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylų, atlikus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, patikrinimo diena – 2015 m. sausio 8 d., o tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena – 2017 m. spalio 5 d., t. y. išvados dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena. Teismas vertino, kad tarnybinė nuobauda V. S. paskirta nepasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimo 3 metų terminui.

16. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjo teisė susipažinti su Komisijos išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atliekant tarnybinį tyrimą ir skiriant nuobaudą, procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta, todėl nebuvo pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo dėl procedūrinių pažeidimų.

17. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu panaikino Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 42SK-(14.42.110)-56; Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 42FPĮ-29-(14.42.124.); 2015 m. rugsėjo 22 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 42SK-1190-(14.42.110.)-56 bei pripažino negaliojančiu 2015 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartį. Teismas sprendime pripažino, kad Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimu patvirtinus pakeistus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis, faktiškai buvo atliktas privačios miško valdos padalijimas į 4 atskiras privačias miško valdas, iš kurių net 3 valdų plotas yra mažesnis nei 5 ha. Taip pat teismas sprendime priėjo prie išvados, kad 2015 m. sausio 2 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 42SK-1190-(14.42.110.)-56 buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 bei 10 dalių normas dėl draudimo skaidyti privačią miško valdą, kuri taip pat pateko į valstybinio draustinio ir valstybinio parko teritoriją, į mažesnius, negu įstatymai leidžia, sklypus. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys: Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos pateikti rašytiniai paaiškinimai ir planinė medžiaga, 2017 m. kovo 31 d. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro raštas Nr.(9.25)GRPK_S-35, šios institucijos pateikti ortofotografiniai žemėlapiai, archyviniai topografiniai žemėlapiai patvirtino, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) į keturis mažesnius sklypus buvo padalintas neatsižvelgiant į vietovėje išsidėsčiusius kelius. Teismo posėdyje atsakovas P. Kargis, patvirtino, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)keliukų, dalijančių sklypą taip, kaip jis buvo padalintas 2015 m. sausio 21 d. sprendimu, nebuvo.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Komisijos išvadoje nėra aiškiai nurodyta, kokios konkrečiai žemės sklypo ribos neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų, nenurodyta ir konkrečiai kokio teritorijų planavimo dokumento ar kokio konkrečiai žemės valdos projekto kokia riba neatitiko, nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, jog priimant 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 42SK-(14.42.110)-56, žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo suformuotas, todėl atliekant kadastrinius matavimus turėjo būti vykdomos Nuostatų 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatos, užtikrinant, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.

Šių nuostatų nebuvo laikomasi, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas ir suformuoti keturi mažesni sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Formuojant šiuos sklypus 2015 m. sausio 21 d. sprendimu nurodyta, kad yra atsižvelgiama į tai, jog nurodytą žemės sklypą dalija vietinės reikšmės kelias, kuris į bendrą žemės sklypą neįskaičiuotas, o padalintų sklypų planuose gretimybėse pažymėti keliai. Kadastro nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Tačiau atlikusi patikrinimą ir atsižvelgusi į 2001 m. gegužės 14 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo - parodymo akto duomenis, į 2000 m. kovo 10 d. Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus V. Š. parengto žemės sklypo ribų nustatymo brėžinio duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir pietinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio kelias, į ortofotografinę medžiagą, NŽT nustatė, kad po padalijimo suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nedalija keliai, po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė dalis ribojasi su keliu, o po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė dalis tik iš dalies ribojasi su keliu.

Teismas sprendė, kad suformavus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas tiek šių sklypų ribos, tiek ir plotai keitėsi, todėl tikrinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas turėjo būti nustatyti pažeidimai, trukdantys suderinti parengtus šių žemės sklypų planuose, atliktus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus.

19. Pareiškėjas teigė, jog nuo 2002 m., t. y. Nuostatų įsigaliojimo momento visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdoma vienoda teisėta ir pagrįsta praktika, jog sklypai iki Nuostatų įsigaliojimo dienos buvę suformuoti kaip vienas uždarų kontūrų sklypas, tačiau kuriame yra keliais užimtų valstybei priklausančių ir į privatizuotą plotą neįtrauktų žemėnaudų, atliekant kadastrinius sklypo matavimus jau suformuojami kaip atskiri žemės sklypai. Tačiau teismas rėmėsi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-1459-739-2017 išdėstytais argumentais, ir pažymėjo, kad Nuostatų 22 punkte nurodyta, jog žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo privatizuotas, todėl padalijimas į keturis sklypus, atsižvelgiant į Kadastro nuostatų 22 punkto nuostatas dėl jame nurodytų objektų formavimo atskirais žemės sklypais, negalėjo būti vykdomas atliekant tik kadastrinius matavimus, o turėjo būti laikomasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, pagal kurias, dalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, turi būti rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Nerengiant tokio projekto, buvo nesilaikyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 turėjusių užtikrinti tinkamą procedūros atlikimą bei objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

20. Teismas nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir visi naujai suformuoti mažesni sklypai pateko į Gražutės regioninio parko ir Šventosios kraštovaizdžio draustinio teritoriją, atitiko Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 32 dalies nuostatas, apibrėžiančias saugomas teritorijas ir draustinius. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesne kaip 7 ha, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus numatytus 31 straipsnio 9 dalies 1–3 punktuose bei 10 dalies 1–5 punktuose.

21. Teismas pažymėjo, kad V. S. NŽT Zarasų skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbo nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.7 punkte nustatyta, kad, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą kameraliai ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikras vietovėj. Tikrinimo taisyklių 8.3 punktu nustatyta, kad tikrinimo kameraliai metu NŽT teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

22. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjas V. S. pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą, Nuostatų 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašyme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, kadangi tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus šių žemės sklypų planus atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, dėl šių priežasčių pažeidė valstybės tarnautojo pareigas numatytas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad V. S. netinkamas pareigų atlikimas sukėlė neigiamas pasekmes žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams, Lietuvos teisėsaugos institucijoms taip pat kilo pagristų abejonių dėl NŽT valstybės tarnautojų kompetencijos bei tinkamo pareigų atlikimo, dėl kurio buvo diskredituotas NŽT vardas. Teismas vertino, kad šiuo atveju visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai nustatyti, ginčijamas Įsakymas priimtas surinkus pakankamus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išanalizavus šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertinus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. 23. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Priteisti patirtas atstovavimo išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokias aplinkybes ir, priimdamas sprendimą, rėmėsi tokiais savo argumentais, kurie iš esmės tapatūs atsakovo motyvams, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas atsakovo Įsakymas.

25. Nors pirmosios instancijos teismas galbūt teisingai nustatė kai kurias faktines aplinkybes (rėmėsi ankstesnėje byloje nustatytomis), tačiau nagrinėdamas šią bylą visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog jau daugiau kaip dešimtmetį buvo vykdoma vieninga praktika, nustatyta paties atsakovo, kurios ydingumas ir būtinybė keisti (arba praktiką arba teisės aktus) atsirado tik po administracinėje byloje Nr. I-1459-739/2017 priimto sprendimo ir jame pateikto teisės aktų aiškinimo ir vertinimo. Nežiūrint į tai, kad tokių identiškų atvejų yra ne vienas, tačiau dėl to buvo nubaustas tik pareiškėjas. Šiuo konkrečiu atveju, atsakomybėn buvo patrauktas tik pareiškėjas, nors kadastro duomenų bylą (bylas) derino dar kiti tarnautojai, o sprendimą tvirtinti, t. y. galutinį sprendimą priėmė skyriaus vedėja, kuri taip pat nebuvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

26. Pareiškėjas nesutinka su argumentais, kad keliukų vieta nesutapo ir jų nebuvo natūroje arba jie buvo kitoje vietoje, kadangi pareiškėjas pateikė grafinę ir vaizdo (foto) medžiagą, parengtą kvalifikuoto matininko, kurio pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino ir dėl jo nepasisakė. Netgi jei sprendime administracinėje byloje Nr. I-1459-739/2017 buvo visiškai teisingai nustatyta, kad keliukai, esantys natūroje, neatitinka vietos taip, kaip buvo neva padalintas sklypas, svarbu yra tai, kad Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas numato, jog tarnautojas dokumentus tikrino kameraliai, t. y. savo darbo vietoje, remdamasis turimais archyvo dokumentais ir kartografine medžiaga.

Daug kartų pirmosios instancijos teisme pareiškėjas teigė ir tam neprieštaravo atsakovas, kad patikslinus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, keliukų vieta pateiktuose dokumentuose visiškai atitiko duomenis, esančius šio žemės sklypo archyvo byloje. Konkretūs dokumentai, kuriuose šie keliai buvo pažymėti, yra išvardinti skunde. Jokių priešingai rodančių duomenų žemės sklypo archyvo byloje nėra ir nebuvo. Tuo tarpu kelių vietą nustatyti iš ortofotografijų miško teritorijoje praktiškai neįmanoma dėl medžių lajų, užstojančių vaizdą miško žemėje, todėl, net esant kokių nors neatitikimų natūroje, pareiškėjas to niekaip negalėjo nustatyti tikrindamas kameraliai, kaip tai įpareigoja Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas.

Asmuo negali būti baudžiamas dėl to, ko neįmanoma įgyvendinti, t. y. nustatyti jam nurodytu, pavestu būdu. Archyvo byloje esantys duomenys apie kelių vietą yra įtvirtinti archyvo dokumentais. Minėta kelių užimta teritorija - valstybės nuosavybė. Jokie vėlesni žmogaus veiklos ar savaiminiai gamtos padariniai (kelių vietos pakeitimas (kitos vietos išvažinėjimas) arba savaiminis kelių užaugimas augmenija) negali pakeisti fakto, kad ši ir tik ši teritorija (nurodyta archyvo dokumentuos) priklauso valstybei. Priešingu atveju, susidarytų galimybė bet kam piktnaudžiauti, pakeičiant valstybės turto vietą arba keliui apaugus augmenija teigti, kad kelio, o tai reiškia valstybės turto, nėra.

Juolab, kad teismai administracinėje byloje akcentavo, jog anksčiau suformuoto žemės sklypo ribos negali kisti. Tad būtina ir privalu vadovautis ankstesnio suformavimo duomenimis (šiuo atveju anksčiau nustatytų kelių vieta), o ne situacija, esančia natūroje šiuo metu.

27. Pirmosios instancijos teismas tik pacitavo ankstesnio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1459-739/2017 dalį, kurioje konstatuota, jog sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po kadastrinių matavimų buvo neva faktiškai padalintas į 4 vienetus. Tai, kad sklypas nebuvo dalinamas, o tik tikslinami kadastro duomenys, yra nurodyta skunde, taip pat dėl to argumentai išdėstyti teismo posėdyje. Pareiškėjas nesutinka, kad sklypas tik po kadastrinių matavimų buvo padalintas faktiškai. Priešingai, faktiškai jis buvo padalintas nuo suformavimo momento, t. y. dar 2001 metais, o po kadastrinių matavimų jis buvo „padalintas“ tik juridiškai, tinkamai įforminant tai, kas nustatyta, padaryta, suformuota žymiai anksčiau. Pareiškėjo nuomone, tiek teismo sprendime byloje Nr. I-1459-739/2017, tiek šioje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad po kadastrinių matavimų sklypas esą faktiškai buvo padalintas į 4 sklypus. Sklypas į 4 vienetus buvo padalintas 2001 m. Teismas, spręsdamas, kad pats sklypo padalijimas prieštarauja teisės aktams, turėjo naikinti būtent sprendimą, administracinį aktą, kuriuo buvo patvirtintas pirminis šio sklypo suformavimas 2001 m.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad NŽT pripažįsta savo suformuotą praktiką, jog Nuostatų 22 punktas buvo taikomas (iki pat teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1459- 739/2017) ir tais atvejais, kai sklypas pirminio formavimo (privatizuojant) metu dėl lėšų taupymo buvo suformuotas kaip vienas, tačiau vėliau, atliekant jo kadastrinius matavimus, taikomas Nuostatų 22 punktas, tokiu būdu nereikalaujant asmenų rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų. Tokia praktika buvo taikoma ir saugomose teritorijose. Atsakovas NŽT savo tarnautojams nurodė elgtis būtent taip ir tai įrodo pareiškėjo pateiktas įrodymas - Elektroninės paklausimų valdymo sistemos duomenys, kuriuose pateikta NŽT konsultacija dėl Nuostatų 22 punkto taikymo saugomose teritorijose.

29. Atsakovas, kuriam taikomi skaidrumo, sąžiningumo principai ir būdamas atsakingu ne tik išorinių subjektų (visuomenės) atžvilgiu, bet ir savo paties tarnautojų atžvilgiu, raštu patvirtina, jog buvo tokia praktika, institucijoje taikoma, ją skatino, tačiau už tai nubaudė savo tarnautoją, kuris tik vykdė pačios institucijos valią. Pareiškėjo, kaip vyr. specialisto, užduotis buvo tikrinti ir derinti kadastro bylas, tačiau jis neturėjo įgalinimų priimti galutinio sprendimo: tvirtinti arba netvirtinti. Ši funkcija priklausė skyriaus vedėjui, kuris nėra nubaustas. Tokia situacija - akivaizdus nelygiateisiškumas, galbūt diskriminacija vien dėl to, kad tarnybinio tyrimo ir patraukimo tarnybinėn atsakomybėn metu pareiškėjas jau nebuvo NŽT tarnautoju.

30. Net matininkų, atlikusių kadastrinius matavimus ir parengusių kadastro bylas, kurias suderino pareiškėjas, veiksmai buvo pripažinti teisėtais. NŽT pripažino, kad matininkas, atlikęs ginčo veiksmus ir matavimus, veiklos pažeidimo nepadarė, o pareiškėjas, pripažinęs tą patį ir tokias bylas suderinęs, buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tai akivaizdus nelygiateisiškumo, tos pačios situacijos visiškai priešingo vertinimo skirtingų asmenų atžvilgiu ir dėl to absoliutaus teisinio netikrumo, kurį sukūrė atsakovas, netoleruotinas pavyzdys.

31. Nesutinka ir su tuo, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamų pasekmių: buvo diskredituotas NŽT vardas, kilo neigiamos pasekmės žemės savininkams. Pareiškėjo veiksmai (ar neveikimas) šiuo atveju negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, kadangi jie tik tarpiniai, jie revizuojami skyriaus vedėjo, priimančio galutinį ir teisines pasekmes sukeliantį sprendimą.

32. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad sprendime teismas nustatė, jog šioje administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisės dalyvaujant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjo teisė susipažinti su Komisijos išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Teismas konstatavo, kad nenustyta procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo dėl procedūrinių pažeidimų. Sprendime yra aiškiai išdėstyti tarnybinio nusižengimo terminai ir išnagrinėta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendė, kad pareiškėjas V. S. pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą taip pat Nuostatų 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašyme 7.7 papunktyje nustatytas funkcijas, kadangi tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus šių žemės sklypų planus atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, dėl šių priežasčių pažeidė valstybės tarnautojo pareigas, numatytas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Teismas sutiko su NŽT argumentais, kad V. S. netinkamas pareigų atlikimas sukėlė neigiamas pasekmes žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams, Lietuvos teisėsaugos institucijoms taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojų kompetencijos bei tinkamo pareigų atlikimo, dėl ko buvo diskredituotas NŽT vardas. Pirmosios instancijos teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, detaliai ir išsamiai išnagrinėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo sąlygas, teisinį reglamentavimą ir susiformavusią teismų praktiką, todėl priėmė aiškų, išsamų ir motyvuotą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

34. Apeliantas neskundžia sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ar teisinio reglamentavimo, tačiau ginčija aplinkybes, nustatytas įsigaliojusiame Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendime, administracinėje byloje Nr. 1-1459-739/2017. Šiame sprendime buvo nustatytos aplinkybės, kuriomis, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl žemės sklypą dalijančių keliukų, žemės sklypo padalijimo į keturis žemės sklypus ir dėl Nuostatų 22 punkto taikymo buvo nagrinėjami ir įvertinti įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendime ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyti faktai turi įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią šioje byloje sprendžiamam ginčui ir negali būti iš naujo nagrinėjami, nors to siekia apeliantas apeliaciniame skunde. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai sprendime visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė administracinėje byloje Nr. el-127-289/2018 esančią medžiagą ir įrodymus, jais remdamasis ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Įsakymu pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos pagrįstumo ir teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad jis pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą, Nuostatų 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.7 punkte nustatytas funkcijas, kadangi tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus šių žemės sklypų planus atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, dėl šių priežasčių pažeidė valstybės tarnautojo pareigas numatytas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

37. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog sklypas faktiškai padalintas buvo dar 2001 metais nuo suformavimo momento, jis neturėjo įgaliojimų priimti galutinio sprendimo ir jo veiksmai nesukėlė atsakovo nurodytų neigiamų pasekmių.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

39. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir šioje byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, visų pirma konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

41. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad sklypas faktiškai buvo padalintas dar 2001 metais nuo jo suformavimo momento. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-195-739/2017 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00339-2016-1) konstatavo, jog NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21d. sprendimu patvirtinus pakeistus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis, faktiškai buvo atliktas privačios miško valdos padalijimas į 4 atskiras privačias miško valdas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi, minėtos faktinės aplinkybės buvo nustatytos Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendime, įgijo prejudicinę ir privalomąją galią šioje byloje sprendžiamam ginčui ir negali būti iš naujo nagrinėjamos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sklypo padalijimo atmestini kaip nepagrįsti.

42. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015; 2018 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018).

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, vertina kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas 2015 m. sausio 8 d. patikrino žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas ir nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) planus. Tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas dar 2017 m. gegužės 31 d. nustatė, kad žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į keturis mažesnius sklypus buvo padalytas neatsižvelgiant į vietovėje išsidėsčiusius kelius. Taigi tikrinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas turėjo būti nustatyti pažeidimai, trukdantys suderinti parengtus šių žemės sklypų planus, kadangi žemės sklype nėra kelių, skiriančių žemės plotus taip, kaip buvo nurodyta minėtų žemės sklypų planuose, atlikus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko į Šventosios kraštovaizdžio draustinio ribas, į Gražutės regioninio parko teritoriją, jam buvo taikomos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 dalys, draudžiančios privačios nuosavybės žemės sklypų dalijimą, jeigu po jo padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesnė negu 7 ha, todėl jis negalėjo būti padalijamas, tačiau pareiškėjas, tikrindamas žemės sklypų kadastro duomenis, šio pažeidimo neįžvelgė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ši išvada nepaneigiama. Pareiškėjui atsakovo priimtu Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis padarė minėta tarnybinį nusižengimą ir tokiu būdu pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą, Nuostatų 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašyme 7.7 punkte nustatytas funkcijas.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jai nekyla abejonių, jog pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą, Nuostatų 22 punktą, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto nuostatas ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.7 papunktyje nustatytas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir byloje surinktus įrodymus, priešingai, nei teigia pareiškėjas, padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra įrodytas, o skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui.

45. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

47. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė