2021-05-26 Nr. AB-11205-3-62-3-01759-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-330-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01759-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 430 Eur neturtinę žalą už kalinimą netinkamomis sąlygomis ir 51,41 Eur turtinę žalą už neteisėtai nuskaičiuotas lėšas iš jo asmeninės sąskaitos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis (prieš duomenų pakeitimą – J. B.) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d. Pravieniškių PN-AK buvo laikomas pažeidžiant jo teises. 10-o būrio prausykla buvo netvarkinga, nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl atsirado pelėsis. Juodai susiformavusį pelėsį patikrinimo metu nustatė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC). Ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl pelėsio, tačiau atsakovas jo nešalino. Norėjo pats sutvarkyti prausyklą, bet administracija neišdavė priemonių tvarkymui, kopėčių (lubas galima pasiekti tik su kopėčiomis).

Jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl būnant patalpoje, kurioje yra pelėsis, (duomenys neskelbtini). Tik po 4 mėnesių, atsakovui pašalinus prausykloje pelėsį, (duomenys neskelbtini). Maistas, kuris gaminamas ir patiekiamas nuteistiesiems, neatitinka fiziologinių mitybos normų reikalavimų, skiedžiamas vandeniu ir riebalais, dažnai pritrūksta obuolių, varškės, baltos duonos bei mėsos. Padėklai, lėkštės nėra gerai plaunami. Dėl puodelių trūkumo, skysčius privalėjo gerti iš lėkštės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlikusi patikrinimą nustatė, kad neužtikrinama tinkama dalies patalpų bei darbuotojų higiena. 2-o sektoriaus 10-o būrio 3-ioje patalpoje buvo tarakonų, pelių bei blakių.

Administracija į prašymus perkelti jį į kitą patalpą, nereagavo, motyvavo, kad nėra laisvų vietų, nesukeitė su nuteistuoju, kuris norėjo būti perkeltas į jo vietą. 2-o sektoriaus 9-ame ir 10-ame būriuose nebuvo patalpos skirtos rūkymui, rūkymo vietos lauke taip pat nebuvo, todėl jis, rūkydamas netinkamoje vietoje, galėjo gauti nuobaudą. Buvo netinkamas nuteistųjų apsipirkimo, apsikirpimo, prausimosi duše ir naudojimosi kompiuteriu grafikas. Dėl netinkamo grafiko ir didelių eilių kartais nespėdavo nusiprausti arba apsipirkti.

Dažnai parduotuvėje apsipirkimo pabaigos laiku buvo neaptarnaujamas, todėl likdavo be maisto ar būtiniausių reikmenų. Jo parašytas skundas buvo nagrinėjamas paviršutiniškai ir problemos neišsprendė. 10-ame būryje gyveno apie 70 žmonių, kurie naudojosi 6-iais tualetais, 4-iais pisuarais, 8-iais praustuvais, virtuvėje elektrinėse viryklėse veikė tik dvi vietos maistui gaminti, todėl būdavo eilės. Administracija nesirūpina naujais virtuvės indais, neleidžia jų nuteistiesiems nusipirkti. Parduotuvėje prekių kainos nepagrįstai padidintos.

Parduotuvėje dažnai nebūdavo būtiniausių reikmenų (skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus, pašto ženklų). 3-io lokalinio sektoriaus stogas buvo padengtas šiferio plokštėmis, kurių sudėtyje buvo sveikatai pavojingo asbesto. 2-o sektoriaus būriuose nebuvo gesintuvų, vandens tarų ir pareigūnų iškvietimo sistemos. Nuo 20.30 val. iki 6.00 val. būriai yra rakinami, o nesant pareigūnų iškvietimo sistemos nėra galimybės išsikviesti pagalbą. Šiukšlių konteineris stovi apie 15 m iki jo miegamosios vietos lango. Šiukšlės nuo penktadienio iki pirmadienio nėra vežamos, jaučiasi smarvė, vakarais nėra galimybės atsidarius langą vėdinti gyvenamąją patalpą.

Parduotuvėje išleisdavo prekėms mažiau nei buvo nuskaičiuojama iš jo asmeninės sąskaitos, o 2019 m. kovo 23 d. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuota 50 Eur už pirktus elektros prietaisus, nors jokių elektros prietaisų neužsakinėjo ir nepirko. Neteisėtai iš sąskaitos nuskaičiavus per dideles sumas, jam buvo padaryta prašoma priteisti turtinė žala. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis jautė didelį diskomfortą, nerimą, baimę, irzlumą, psichologinį žlugdymą, orumo pažeminimą, negalėjo ramiai miegoti, patyrė stresą, kančias, atsirado paranoja.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo apgyvendintas 9-o būrio 4-oje brigadoje ir 10-o būrio 3-ioje brigadoje. Gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti patys nuteistieji, sąlygos palaikyti švarą ir tvarką yra sudaromos. Manė, kad (duomenys neskelbtini). Įstaigoje nuteistųjų maitinimo paslaugas teikia viešoji įstaiga „Bruneros“ (ankstesnis pavadinimas „Kretingos maistas“).

Pravieniškių PN-AK periodiškai tikrina nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybę laboratorijoje. Vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto yra abstraktūs, su skundais į Turto valdymo skyrių dėl nekokybiško maisto ginčo laikotarpiu jis nesikreipė. Nuolatines kenkėjų kontrolės, patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas pagal sutartį teikia uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Rūkymo vietų įrengimo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose teisės aktai nenumato.

Nurodė sanitarinio mazgo įrengimų kiekio reglamentavimą, įrangos kiekį sanitarinio mazgo bei prausyklos patalpose ir nuteistųjų skaičių 9-ame bei 10-ame būriuose. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu sudaryta komisija ne rečiau kaip du kartus per mėnesį tikrina įstaigos parduotuvės prekių asortimentą ir kainas. Apie patikrinimo rezultatus informuojamas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Nustačius, kad kainos pataisos įstaigos parduotuvėje yra didesnės daugiau nei 10 procentų, apie tai raštu informuojama prekybą pataisos įstaigoje vykdanti uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“.

Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, todėl pareiškėjo argumentai dėl asbesto dulkių sukeltos žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Galiojantys teisės aktai nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Įstaigoje yra parengtas ir suderintas personalo veiksmų kilus gaisrui planas.

Parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Paaiškino, kad įstaigos Turto valdymo skyriaus buhalterės pinigines lėšas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašo pagal kiekvienos dienos apsipirkimo sąraše nurodytą ir nuteistojo parašu patvirtintą sumą. Apsipirkimo sąrašuose ir nuteistojo asmeninės sąskaitos išklotinėje sumos, kurios nurašytos už apsipirkimą nuteistųjų parduotuvėje sutampa ir tai patvirtinta nuteistojo parašu. Išleistą sumą už elektros prekes patvirtina jo paties parašas. Šiukšlių konteineriai yra tvarkingi, sandarūs, su dangčiais, šiukšlės vežamos kiekvienos savaitės pirmadieniais ir penktadieniais.

Šiukšlių konteineriai gali būti laikomi ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Atlikdamas bausmę pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kančių, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 51,41 Eur turtinės žalos ir 5 430 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 51,41 Eur turtinę žalą pažymėjo, jog atsakovas į bylą pateikė Žiniaraščius nuteistųjų prekinimui, kurie patvirtina aplinkybę, kad už kiekvieną išleistą ir iš asmeninės sąskaitos nurašytą sumą, tarp jų ir 50 Eur išleistą už pirktas elektros prekes, pareiškėjas yra pasirašęs. Pareiškėjo į bylą pateiktuose apsipirkimo parduotuvėje kvituose nurodytomis dienomis parduotuvėje galėjo apsipirkti kiti asmenys. Įvertinęs pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad apsiperkant parduotuvėje būdavo nuteistųjų eilės, teismas negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad apsipirkimo kvituose nurodytą sumą tomis dienomis išleido pareiškėjas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis yra verčiamas už apsipirkimus pasirašyti anksčiau laiko, yra paties pareiškėjo valinis veiksmas. Pastebėta, kad Žiniaraščiuose nuteistųjų prekinimui prie parašo yra skiltis pastaboms, tačiau pareiškėjas savo parašu patvirtindamas parduotuvėje išleistas sumas, jokių pastabų (pvz., kad pasirašo iš anksto) nėra pareiškęs. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad Kalėjimų departamentas raštu Pravieniškių PN-AK direktoriaus prašė išsiaiškinti dėl vengimo nuteistiesiems išduoti kasos aparato čekius ir reikalavimo iš anksto pasirašyti, nenurodant apsipirkimo sumų, imtis priemonių galimiems pažeidimams pašalinti. Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 18 d. raštu pareiškėją informavo, kad dėl neišduotų pirkimo kvitų, priešlaikinio pasirašymo prieš gaunant prekes, jis turi kreiptis tiesiogiai į pataisos įstaigoje prekybą vykdančią UAB „Pontem“, kuri atsakinga už tokius veiksmus. Teismas vertino, kad atsakovui į pareiškėjo skundus reaguojant tinkamai nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtus veiksmus. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atmestas.

7. Dėl prausyklos patalpų ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 37, 39 punktais. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. kovo 5 d. skundais kreipėsi į NVSC dėl 10-o būrio prausykloje ant lubų matomo pelėsio. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyrius pareiškėją informavo, kad 2019 m. kovo 5 d. operatyviosios kontrolės metu nustatyta, jog 10-o būrio bendrojo naudojimo prausyklos patalpų paviršiai buvo nevalyti, rasta vizualiai matomas pelėsis, nuteistiesiems buvo skirtas valymo inventorius, tačiau nebuvo skirti valikliai. Pastebėta, kad 2019 m. spalio 9 d., atliekant grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę vizualiai matomo pelėsio nebuvo rasta, tačiau tai nepaneigia NVSC 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. Atsakovo pateiktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintas „Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas“, žurnalo apie būriams išduotas chemines priemones kopija taip pat nepaneigė NVSC patikrinimo akte nustatytų pažeidimų, kad valikliai nuteistiesiems ginčui aktualiu laikotarpiu ne visada buvo skiriami, todėl buvo pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

8. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsirado 2018 m. lapkričio mėnesį, t. y. iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios, todėl negali būti vertinami, kaip šioje byloje nagrinėjamų netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2019 m. sausio 24 d. pasekmė. Minėtame sprendime taip pat nustatyta, kad vidaus gydytojas pacientui (duomenys neskelbtini) diagnozę nustatė dar 2018 m. gruodžio 31 d., kad (duomenys neskelbtini) galėjo pabloginti paties paciento veiksmai, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsirado dėl jo paties pasirinkto elgesio modelio iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (drėgmės ir pelėsio prausykloje) ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gali egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys.

9. Dėl kenkėjų naikinimo teismas vadovavosi Higienos normos 20 punktu, Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir Aprašas), 11 punktu, 3 priedu. Pareiškėjas pateikė duomenis, jog 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. kovo 5 d. su skundais kreipėsi į NVSC dėl gyvenamojoje patalpoje esančių buitinių parazitų. NVSC pareiškėją informavo, kad 2019 m. kovo 5 d. operatyviosios kontrolės metu 10-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje buvo rasta gyvų nariuotakojų ir graužikų pėdsakų. Pastebėta, kad gyvų blakių buvo rasta ir grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės, atliktos 2019 m. spalio 9 d. metu. Atsakovas pateikė į bylą 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203 (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Utenos deratizacija“ ir Pravieniškių PN-AK, bei UAB „Utenos deratizacija“ atliktų darbų aktus. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami, todėl buvo pagrindas konstatuoti Higienos normos 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

10. Dėl maisto tiekimo, jo kiekio ir kokybės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalimi, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punktu. Nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugą teikia viešoji įstaiga „Bruneros“ pagal Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri 2019 m. kovo 25 d. raštu pareiškėją informavo, jog 2019 m. vasario 26 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad nuteistųjų asmenų maitinimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pietums pagamintų patiekalų konsistencija, sudėtis, juslinės savybės buvo būdingos tos rūšies gaminiams ir naudotoms žaliavoms.

Byloje esantys Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolai (tyrimų atlikimo datos 2018 m. gruodžio 12 d.; 2019 m. rugsėjo 25 d.) patvirtino, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė yra tikrinama, tikrinimų metu nustatyta maisto energetinė vertė viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintas Fiziologinės mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad buvo per didelis riebalų ar vandens kiekis maiste, tačiau nedetalizavo, kokiu būdu per didelį riebalų ar vandens kiekį jis nustatė, kada tiekiamas maistas jo netenkino.

Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų gavęs mažesnę energinę vertę turtinį maistą, nei numatyta Nutarime. Pagal bylos duomenis nebuvo galimybės nustatyti, kokie neigiami padariniai pareiškėjui kilo organizuojant maitinimą pataisos įstaigos valgykloje. Pareiškėjas neginčijo, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų pažeidęs galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprūpinimą maistu ir organizuojant jų maitinimą.

Pareiškėjo nurodytos abstrakčios aplinkybės dėl obuolių, varškės, baltos duonos bei mėsos trūkumo, padėklų, lėkščių blogo plovimo, skysčių gėrimo iš lėkštės, o ne iš puodelio, nesant pareiškėjo kreipimųsi tada, kai tokius nepatogumus patyrė, nesant galimybės praėjus tam tikram laikotarpiui jų nustatyti, negali būti pripažintos pagrįstomis. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ar pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pataisos įstaigai organizuojant nuteistųjų maitinimą.

11. Dėl stogo konstrukcijose buvusio asbesto teismas pažymėjo, jog atsakovas pripažino, kad stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Atsakovo pateiktame oficialiame dokumente (Turto valdymo skyriaus pažyma) nurodoma, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Apie darbų, kurių metu būtų laužomos asbesto konstrukcijos, pataisos namuose nevykdymą, pareiškėjas buvo informuotas Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 23 d. raštu, kurį apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas atsakymuose pareiškėją informavo, jog nėra pagrindo Pravieniškių PN-AK atsakymą laikyti nepagrįstu. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento atsakymus ginčijo teisme, todėl laikyta, kad su jais sutiko. Pagal bylos duomenis teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių.

12. Dėl nebuvusių patalpų ir vietų rūkymui teismas vadovavosi Higienos normos 7 punktu. Atsakovo pateiktoje Turo valdymo skyriaus pažymoje teigiama, kad lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Minėtas oficialus dokumentas paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad lauke nebuvo rūkymo vietos. Patalpos skirtos rūkymui įrengimo Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumato, todėl tokios patalpos neįrengimas negali būti laikomas atsakovo neteisėtais veiksmais. Pareiškėjo argumentas, jog rūkydamas netinkamoje vietoje galėjo gauti nuobaudą nagrinėjamo ginčo kontekste teisinės reikšmės neturėjo, nes pareiškėjas duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tokią nuobaudą būtų gavęs į bylą nepateikė. Pagal skundo argumentus ir bylos duomenis teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeidžiamos jo nurodytu būdu dėl rūkymo patalpų būriuose neįrengimo.

13. Dėl sanitarinių patalpų ir virtuvės įrengimo teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Normos). Atsakovas pateikė įrodymus, kad 9-ame ir 10-ame būriuose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendinta nuo 54 iki 58 nuteistųjų. Tokiu būdu sanitariniuose mazguose turėjo būti 4 klozetai ir pisuarai, 4-ios praustuvės. Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge buvo 6 tualetai, 4 pisuarai, 8 praustuvės ir apytikslį jais besinaudojančių nuteistųjų skaičių (apie 70 žmonių). Pagal Normose nustatytą reglamentavimą 8-iomis praustuvėmis galėjo naudotis 120 asmenų (8 x 15), 6-iais tualetais galėjo naudotis 90 asmenų (6 x 15). Taigi, tiek pagal pareiškėjo, tiek pagal atsakovo pateiktus duomenis, prausyklos ir tualeto aprūpinimo inventoriumi Normos nebuvo pažeistos.

14. Teismas atsižvelgė į Taisyklių 5.10, 5.11 punktus, Normų 2.4 punktą. Kadangi privalomai įrengti virtuvėlės patalpos ir joje elektrinės viryklės Taisyklės bei Normos nenumato, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad esant tokiai patalpai, galimai nepilnai aprūpinus ją inventoriumi, atsakovas galėjo pažeisti galiojančius teisės aktus.

15. Pareiškėjas nedetalizavo, kokių indų jam buvo neleidžiama nusipirkti ir perduoti iš laisvės, kas ketino indus perduoti iš laisvės, byloje nebuvo duomenų, jog dėl nepilnai veikiančios elektrinės viryklės jis raštu kreipėsi į atsakovą, o šis atsisakė tokią problemą spręsti, todėl minėtos skundo aplinkybės laikytos abstrakčiomis, deklaratyviomis ir atmestos kaip nepagrįstos.

16. Dėl netinkamos dienotvarkės teismas vadovavosi BVK 117 straipsniu. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, kuris 2019 m. liepos 18 d. raštu pareiškėją informavo, kad dėl nespėjimo apsipirkti jis turi kreiptis į Saugumo valdymo skyriaus darbuotojus, kurie privalo užtikrinti, jog visi nuteistieji darbotvarkėje nustatytu laiku, galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Apsilankymas kirpyklose, dušo patalpose vykdomas vadovaujantis sudarytais grafikais, kurių nuteistieji privalo laikytis. Taip pat Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu informavo prekybą pataisos įstaigoje vykdančią UAB „Pontem“ apie pareiškėjų skundus, nespėjant apsipirkti, prašė užtikrinti, jog visi nuteistieji būtų apiprekinami jiems nustatyto grafiko metu, imtis priemonių sutarties vykdymui. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas dėl nespėjimo apsipirkti būtų kreipęsis į Saugumo valdymo skyriaus darbuotojus ar po 2019 m. birželio 5 d. pakartotinai būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamos dienotvarkės. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK veiksmai atlikti reaguojant į pareiškėjo skundą, nepažeidė jo teisių ar teisėtų interesų ir negali būti vertinami neteisėtais.

17. Pažymėta, kad nuteistieji patys susidėlioja prioritetus, kaip jiems išnaudoti dienotvarkėje skirtą laiką, kuriai iš veiklų ir kiek laiko skirti. Taigi, nors pareiškėjui galėjo tam tikru metu dubliuotis naudojimosi asmeniniu kompiuteriu, apsikirpimo, apsipirkimo, naudojimosi dušu laikas, vis dėlto pareiškėjo teisė naudotis šiomis teisėmis apribota nebuvo. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjo nurodyti asmeninių laisvių suvaržymai ir nepatogumai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Duomenų, jog jis buvo išskirtas iš kitų nuteistųjų, byloje nebuvo. Todėl nebuvo pagrindo Pravieniškių PN-AK veiksmus, nustatant dienotvarkę, pripažinti neteisėtais.

18. Dėl prekių asortimento ir kainų pataisos įstaigos parduotuvėje teismas nurodė, jog atsakovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudaryta komisija, kuri tikrina pataisos įstaigos sektoriuose veikiančių parduotuvių prekių asortimentą ir kainas, lygina jas su laisvėje, t. y. Pravieniškių kaime, esančios parduotuvės kainomis, surašo Netikėto patikrinimo aktus, apie kainų skirtumus (kainoms viršijant vidutines rinkos kainas) informuoja prekybą pataisos įstaigoje vykdančią UAB „Pontem“ ir Kalėjimų departamentą. Netikėto patikrinimo aktai leido daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodyti būtiniausi reikmenys (skalbimo milteliai, tualetinis popierius, pašto ženklai) patikrinimų metu prekyboje buvo, todėl pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl ne visada esančių prekių, laikytini abstrakčiais ir atmestini kaip nepagrįsti. Netikėto patikrinimo aktuose Pravieniškių PN-AK komisija pataisos įstaigos parduotuvės prekių kainas lygina su kainomis Pravieniškių kaimo parduotuvėje, radus trūkumus, UAB „Pontem“ įpareigojama juos pašalinti. Pastebėta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlikusi planinį Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus parduotuvės patikrinimą, nekokybiškų vaisių ir daržovių nerado, apie tai informavo pareiškėją. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas kontroliuodamas prekių asortimentą ir kainas atlieka visus būtinus veiksmus, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

19. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš negalėjimo išsikviesti pareigūnų (nesančio aliarmo mygtuko) gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kuriose tokios sistemos įrengimas nėra numatytas, todėl šie motyvai laikyti nepagrįstais. Teismas vertino, kad pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Be to, atsakovo pateiktoje Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodoma, kad Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. Įstaigoje parengtas ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba suderintas pareigūnų veiksmų planas kilus gaisrui. Pataisos įstaigoje yra parengti ir žmonių evakavimo planai. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl priešgaisrinės sistemos nebuvimo, išdėstė savo samprotavimus, nenurodė, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo. Nesant įtikinamų pareiškėjo argumentų, jo skunde nurodyta baimė dėl to, kad kas nors gali nutikti, vertintina kaip subjektyvus samprotavimas ir atmestina kaip nepagrįsta. Pastebėta, kad teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nėra suteikęs.

20. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad šiukšlių konteineris stovi 15 m atstumu iki jo gyvenamosios patalpos lango, atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl atmesta.

21. Priešingai nei teigė pareiškėjas, bylos duomenys patvirtino, kad į jo prašymą perkelti iš 10-o būrio 3-ios brigados į 10-o būrio 4-ą brigadą buvo reaguojama, t. y. toks prašymas buvo apsvarstytas ir nuspręsta neperkelti dėl 4-oje brigadoje nesančių laisvų vietų ir apie tai raštu informuotas pareiškėjas. Duomenų, jog buvo prašoma sukeisti jį su kitu nuteistuoju, kuris buvo išreiškęs sutikimą susikeisti, byloje nebuvo. Nebuvo pagrindo atsakovo neteistų veiksmų konstatavimui, ar išvadai, kad į prašymą nebuvo reaguojama.

22. Teismas pažymėjo, jog atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus psichologės pasirašytą pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d. dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos į psichologus nesikreipė. Todėl teismas vertino, kad jo nurodyti išgyvenimai, nepatogumai nebuvo itin intensyvūs, nes specialistų pagalbos padėti juos sušvelninti jam neprireikė. Nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo ir pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

23. Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (prausykloje buvusio pelėsio, ne visada nuteistiesiems išduodamų valiklių ir nepakankamo kenkėjų naikinimo) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokių teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 24. Pareiškėjas O. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik Pravieniškių PN-AK pateiktais įrodymais, o pareiškėjo pateiktais įrodymais (jo rašytais prašymais ir skundais dėl kalinimo sąlygų) nesivadovavo. Pareiškėjas teigia, kad jo skundas buvo išnagrinėtas paviršutiniškai.

26. Pareiškėjas pabrėžia, kad apsiperkant įkalinimo įstaigos parduotuvėje ne kartą buvo priverstas už apsipirkimą pasirašyti iš anksto. Pareiškėjas tik vėliau sužinojo, kad iš jo asmeninės sąskaitos dingo 50 Eur už elektros prietaisus, kurių jis nepirko. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą pateikti 2019 m. kovo 23 d. kvitą už elektros prietaisus, jo rašytą prašymą dėl elektros prietaisų įsigijimo. Pareiškėjas tvirtina, kad jokių elektros prietaisų būdamas Pravieniškių PN-AK nepirko, tai patvirtina pažyma apie jo turimus elektros prietaisus.

27. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam būnant Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje 5 būryje 7 patalpoje lapkričio mėn. pradžioje atsirado (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini)kilo būtent dėl pelėsio prausykloje. Atsakovas nešalino duše esančių pažeidimų (pelėsio) daugiau nei 2 mėnesius.

28. Pareiškėjo teigimu, jis neprivalo skųstis psichologui dėl blogų kalinimo sąlygų, be kita ko, dėl blakių, tarakonų. Todėl vien tai, kad jis nesikreipė į psichologą, nepaneigia jo patirtų didelių neigiamų fizinių ir dvasinių išgyvenimų.

29. Pareiškėjas teigia, kad daugiau įrodymų negalėjo surinkti, yra teisiškai neišprusęs, vien tai, kad jis neapskundė administracinio akto, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi veiksmai yra teisėti. Pareiškėjas tvirtina, kad jam nebuvo sudaryta teisė į tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką, dėl to jis patyrė neigiamus išgyvenimus.

30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, kilusios dėl netinkamų sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d., atlyginimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pažeidimus dėl prausykloje buvusio pelėsio, ne visada nuteistiesiems išduodamų valiklių ir nepakankamo kenkėjų naikinimo, tačiau nenustatęs, kad tokių teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nusprendė apsiriboti pripažinimu, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktais įrodymais, pareiškėjas jų daugiau pateikti negalėjo dėl savo padėties, tvirtina, jog 50 Eur iš jo sąskaitos buvo nuskaityta už elektros prietaisus, kurių jis nepirko, (duomenys neskelbtini) atsirado būtent dėl pelėsio Pravieniškių PN-AK, taip pat pažymi, jog vien tai, kad jis nesilankė pas psichologą, nepaneigia jo patirtų išgyvenimų.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

37. Be to, atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

38. Šiuo atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus iš anksto laikė labiau pagrįstais nei pareiškėjo, kadangi iš teismo sprendimo matyti, jog teismas vertino bylos duomenų visumą, t. y. tiek pareiškėjo, tiek atsakovo paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl netinkamų kalinimo sąlygų pagrįstumą, vadovavosi šios nutarties 37–38 punktuose nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, vertino, ar jie pakankamai detalizuoti, susieti būtent su pareiškėjo konkrečiai patirta žala, ar jų nepaneigia atsakovo į bylą pateikti įrodymai.

39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su, jo teigimu, nepagrįstai iš jo asmeninės sąskaitos nuskaitytais 50 Eur, pažymėtina, jog į bylą buvo pateikti Žiniaraščiai nuteistųjų prekinimui, kuriuose nurodomos parduotuvėje išleistos ir iš asmeninės sąskaitos nurašytos sumos. Šiame žiniaraštyje pareiškėjo eilutėje nurodyta 50 Eur suma elektros prietaisams. Šis įrašas patvirtintas paties pareiškėjo parašu. Vien tik pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad elektros prietaisų jis nepirko, nesudaro pagrindo netikėti žiniaraščio duomenimis.

40. Žiniaraščius nuteistųjų prekinimui (1 t., b. l. 17, 2 t., b. l. 6-10) kurie patvirtina aplinkybę, kad už kiekvieną išleistą ir iš asmeninės sąskaitos nurašytą sumą, tarp jų ir 50 Eur išleistą už pirktas elektros prekes, pareiškėjas yra pasirašęs. Taip pat ir pareiškėjo teiginiai dėl vertimo žiniaraščiuose pasirašyti iš anksto yra abstraktūs ir nepaneigiantys konkrečiu atveju nurodytos 50 Eur sumos pagrįstumo: pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik tai, kad jis ne kartą buvo priverstas už apsipirkimą pasirašyti iš anksto, nedetalizuodamas, kada konkrečiai ir kodėl jis pasirašė šiame konkrečiame žiniaraščio lape. Todėl atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, tai, kad pareiškėjas tik bendro pobūdžio teiginiais neigė pirkęs elektros prietaisus, nepateikęs jokių konkrečių paaiškinimų, leidžiančių abejoti nurodytos 50 Eur sumos nuskaitymo teisėtumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui priteisti turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

41. Atsižvelgiant į nurodytas įrodinėjimo taisykles (nutarties 37–38 p.), taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo pripažinti, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (drėgmės ir pelėsio prausykloje) ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini)atsiradimo gali egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde pateikia tik deklaratyvius teiginius, jog (duomenys neskelbtini) jam kilo dėl pelėsio prausykloje. Tačiau į bylą pateikti duomenys (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimas) patvirtina, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atsirado dar 2018 m. lapkričio mėn., t. y. iki ginčui aktualaus laikotarpio (nuo 2019 m. sausio 24 d.) bei anksčiau nei pareiškėjas teikė skundą NVSC dėl pelėsio Pravieniškių PN-AK prausykloje (2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. kovo 5 d.).

42. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

43. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

44. Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

45. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Ginčo atveju nustatyti tik pavieniai higienos normų pažeidimai (dėl prausykloje buvusio pelėsio, ne visada nuteistiesiems išduodamų valiklių ir nepakankamo kenkėjų naikinimo). Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis (nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d.) nėra labai ilgas. Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad vien tai, jog jis nesikreipė į psichologus, savaime nereiškia, kad jis nepatyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė ir jokių kitų duomenų ar konkrečių paaiškinimų, kurie galėtų realiai patvirtinti nustatytų pažeidimų padarytą įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, apsiribojo tik bendro pobūdžio, neindividualizuotais paaiškinimais apie, jo teigimu, patirtus išgyvenimus.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė