2023-01-25 Nr. AB-2330-3-63-3-01202-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-143-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01202-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir I. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai A. V., I. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (4-28)-R2-18.64 „Dėl projekto kopijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti pateikti techninio projekto kopiją ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjams ir / arba jų atstovams Daugiabučio gyvenamojo namo su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu (duomenys neskelbtini), techninio projekto su visais jo pakeitimais ir korekcijomis kopijas ir / ar pateikti jų skaitmeninius variantus.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2021 m. balandžio 2 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) per savo atstovus kreipėsi į atsakovą prašydami pateikti Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninio projekto su visais jo pakeitimais ir korekcijomis (toliau – ir Techninis projektas) kopiją. Atsakovas 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (21.21)-SL2-41 „Dėl projekto kopijos pateikimo“ Techninio projekto kopijos nepateikė. Pareiškėjai 2021 m. gegužės 26 d. patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), prašydami panaikinti minėtą 2021 m. balandžio 27 d. raštą ir įpareigoti Administraciją pateikti pareiškėjams ir / arba jų atstovams Techninio projekto kopijas ir / ar pateikti jų skaitmeninius variantus. Atsakovo atsiliepime į skundą Komisijai buvo išdėstyti visiškai nauji motyvai. Komisija 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 21R2-121 (AG2-86/16-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) nusprendė panaikinti atsakovo 2021 m. balandžio 27 d. raštą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą. Tačiau atsakovas Sprendimu dar kartą atsisakė pateikti pareiškėjams Techninio projekto kopiją bei nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad techninis projektas yra laikomas autorinių teisių objektu ir saugomas Lietuvos Respublikos autorių teisių įstatymu, jo pateikti negali, nes neturi projektuotojo, autoriaus leidimo, sutikimo.

3. Pareiškėjai teigė, kad 2021 m. liepos 22 d. prašymu kreipėsi į projektuotoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Paleko archstudija“, prašydami išduoti rašytinį sutikimą iš Administracijos gauti Techninio projekto kopiją ir / ar jų skaitmeninius variantus. 2021 m. liepos 26 d. atsakymu projektuotojo UAB „Paleko archstudija“ vadovas neprieštaravo, kad projekto kopija būtų pateikta susipažinimui, jis pilnos apimties projekto nesaugo, todėl prašė šiuo klausimu kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę. Pareiškėjai 2021 m. liepos 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydami administracine tvarka pasinaikinti Sprendimą ir pateikti Techninio projekto kopiją. Atsakovas iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. atsakymo į prašymą nepateikė, Sprendimo administracine tvarka nepasinaikino.

4. Pareiškėjų nuomone, atsakovas, Sprendimu siūlydamas dėl Techninio projekto kopijos gavimo kreiptis į kitus subjektus, netiesiogiai išdėsto atsisakymo pateikti Techninio projekto argumentą, kad atsakovas projektu nedisponuoja, tačiau tokiam argumentui pagrįsti nepateikia jokių teisinių motyvų, nenurodo teisės aktų nuostatų. Įsiteisėjusiame Komisijos sprendime buvo detaliai aprašyta atsakovo pareiga turėti šio Techninio projekto kopiją. Sprendime nepateikta jokių reikšmingų argumentų ar teisinių motyvų, kad atsakovas nedisponuoja prašomu pateikti Techniniu projektu ir negali pateikti jo kopijos. Net ir nukreipdamas pareiškėjus ieškoti Techninio projekto pas jo rengėją, statytojus ar kitus trečiuosius asmenis, atsakovas remiasi Techninio projekto parengimo ir jo patvirtinimo metu (2006–2009 m.) dar negaliojusio teisės akto – Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ normomis.

5. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklės II skyriaus „Dokumentų saugojimo terminai“ lentelės 10.44 papunktyje nurodyta, kad Statinių statybos (rekonstravimo) projektai saugomi neribotą skaičių metų iki jų perdavimo naujam turto valdytojui. Techninio projekto kopija turi būti saugoma (laikoma) fiziškai Administracijoje ir negalėjo būti perduota archyvui. Pareiškėjai analogišką prašymą, kaip ir atsakovui, buvo pateikę ir UAB „A Team projects“ architektei, tačiau elektroniniu paštu architektė nurodė, kad Techninio projekto kopijos pateikti negali, kadangi jos neprivalo saugoti ir neturi, nes UAB „A Team projects“ teikė tik projekto vadovo paslaugas, o patį Techninį projektą turi turėti architektas, kurio įmonė buvo generalinis projektuotojas. Pareiškėjai 2021 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą dėl Techninio projekto kopijos pateikimo ir šiam architektui, tačiau jokio atsakymo negavo. Pareiškėjų nuomone, jokiu kitu būdu kaip tik iš Administracijos jie negali gauti prašomų dokumentų, o atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalo pateikti Techninio projekto kopiją.

6. Pareiškėjai teigė, kad Techninio projekto autorius, už atlyginimą parengęs Techninį projektą ir perleidęs jį statytojui, kartu perleido ir turtines autoriaus teises į projektą bei leido jį viešinti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis leidžia daryti išimtį iš bendros taisyklės ir neleidžia atsakovui pateikti šio Techninio projekto. Atsakovas disponuoja Techniniu projektu, tačiau netinkamai aiškina ir taiko Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kadangi ši teisės norma nesuteikia galimybės atsakovui atsisakyti pateikti Techninį projektą, net jeigu jis ir įrodytų, kad į šį dokumentą jį rengę architektai yra išsaugoję autoriaus teises. Tokia situacija reikštų tik tai, kad Įstatymas šiuo atveju būtų netaikomas, o reikėtų vadovautis kitais teisės aktais. Pritarus atsakovo išdėstytai pozicijai, susidarytų ydinga situacija, kai viešojo administravimo subjektas, įsteigtas viešųjų interesų tenkinimui, sudarytų dirbtinas kliūtis ir trukdytų advokatui vykdyti teisės aktais jam pavestas pareigas – konsultuoti klientus ir teikti jiems visokeriopą teisinę pagalbą, o kartu ir paneigtų valstybės piliečių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą ir teisėtumo principo laikymosi užtikrinimą. Be to, atsisakymas pateikti Techninio projekto kopiją pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Administracija nurodė, kad Sprendime nurodyti išsamūs motyvai dėl negalėjimo pateikti Techninio projekto kopiją objektyvių priežasčių. Pareiškėjai reikalauja duomenų vadovaudamiesi pareiškėjų Prašymo pateikimo metu galiojusiu reglamentavimu, neatsižvelgdami į tai, kad pradinis 2006 m. lapkričio 24 d. statybos leidimas buvo išduotas buvus kitokiam teisiniam reglamentavimui, o vėliau statybos leidimai naujai statybai buvo tik perrašomi, pvz., keičiantis statytojui, nesikeičiant techniniam projektui. Reglamentavimo skirtumų esmė ta, kad atsakovas neturėjo pareigos saugoti Techninio projekto pagal tuo metu išduotą statybos leidimą – ši pareiga buvo numatyta kitiems subjektams. Atsakovas nebuvo statytoju pagal Techninį projektą, todėl niekada neįgijo ir nuosavybės teisės į statybos objektą – į daugiabutį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų suformuluotas reikalavimas pateikti Techninio projekto su visais jo pakeitimais ir korekcijomis kopijas ir / ar pateikti jų skaitmeninius variantus neįgyvendinamas, nes statybos leidimai išduodami pagal pateiktus dokumentus, todėl kokie pakeitimai buvo iki tol arba vėliau, ypač jeigu neesminiams pakeitimams nebūtinas naujas statybos leidimas (pvz., pertvaros pašalinimas tarp vonios ir WC), gali pateikti tik projektą rengęs architektas. Pareiškėjai nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) įgijo dar 2015 m., todėl nesuprantama, kodėl dokumentų reikalauja šiuo metu. Perkant nebaigtą įrengti butą pareiškėjai, kaip atidūs pirkėjai, turėjo visas galimybes domėtis perkamo objekto dokumentacija. Atsakovas nekontroliuoja elektroninių sistemų, kuriose talpinami duomenys gaunant statybos leidimus. Nors atsakovas ir atlieka tam tikras funkcijas su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, tačiau yra tik Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“). naudotojas su ribotomis funkcijomis. Tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kaip IS „Infostatyba“ administratorius, galėtų pateikti IS „Infostatyba“ esančius duomenis, įskaitant ir tai, kas ir kada pateikė konkretų dokumentą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovė 2021 m. balandžio 2 d. Prašymu kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad pareiškėjai sprendžia ginčą su kitais daugiabučio namo patalpų savininkais dėl namo 3-ojo aukšto stogo naudojimo, jame eksploatuojant vaikų žaidimo aikštelę, aikštelės įrengimo teisėtumo ir kitus klausimus. Prašyme pareiškėjų atstovė prašė atsakovo pateikti Techninio projekto su visais jo pakeitimais ir korekcijomis kopijas ir (ar) pateikti jų skaitmeninius variantus. Atsakovas 2021 m. balandžio 27 d. raštu informavo, jog Administracija 2006 m. išdavė UAB „Audros rūmai“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. 488/108-GN/06 pagal Techninį projektą, 2007 m. rugpjūčio 6 d. perrašė, 2008 m. balandžio 16 d. perregistravo naujo statytojo vardu, 2008 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. gegužės 29 d., 2009 m. liepos 31 d. perrašė ir 2009 m. gruodžio 24 d. išdavė UAB „Progresyvus verslas“ vardu statybos leidimą Nr. 413/80-GN/09 pagal UAB „A Team Projects“ parengtą Techninio projekto pakeitimą. Atsakovas nurodė, jog Techninio projekto originalą saugo projektuotojas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl minėto projekto ir jo pakeitimų kopijų pareiškėjų atstovė turi kreiptis į projektuotoją – UAB „A Team Projects“. Pareiškėjai 2021 m. gegužės 26 d. patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 27 d. raštą ir įpareigoti Administraciją pateikti Techninio projekto su visais jo pakeitimais ir korekcijomis kopijas ir / ar pateikti jų skaitmeninius variantus. Komisija nusprendė panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 27 d. raštą „Dėl projekto kopijos pateikimo“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų atstovės Prašymą. Komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2021 m. balandžio 2 d. prašymą ir jo netenkino. Sprendime iš esmės nurodyta, kad atsakovas nėra ir niekada nebuvo ginčo pastato statytoju; pasiūlyta dėl Techninio projekto kopijų kreiptis į UAB „Paleko archstudija“ vadovą arba UAB „Danės būstas“ (UAB „Mano būstas“), Daugiabučių namų statybos bendriją (toliau – ir DNSB) Manto namai. Pareiškėjų atstovė 2021 m. balandžio 2 d. prašymu kreipėsi į UAB „A Team Projects“, nurodydama, jog Administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius viename iš savo atsakymų nurodė, jog Techninį projektą su visais jo pakeitimais ir korekcijomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka saugo projektuotojas UAB „A Team Projects“ ir projekto vadovė.

Architektė 2021 m. balandžio 6 d. elektroniniu laišku nurodė, jog Techninio projekto kopijos pateikti negali, kadangi jo neturi; paaiškino, jog „A Team Projects“ teikė tik projekto vadovo paslaugas; Techninį projektą gali turėti statytojas arba architektas, kurio įmonė buvo generalinis projektuotojas ir nurodė dėl Techninio projekto kopijos kreiptis į architektą arba Administraciją, kuriai buvo derinimui pateikti du Techninio projekto egzemplioriai. Pareiškėjų atstovė 2021 m. balandžio 8 d. prašymu kreipėsi į UAB „Paleko archstudija“, prašydama pateikti Techninio projekto su visais jo pakeitimais ir korekcijomis kopijas ir (ar) pateikti jų skaitmeninius variantus.

Atsakymas į nurodytą prašymą negautas. Pareiškėjai 2021 m. liepos 22 d. prašymu kreipėsi į projektuotoją UAB „Paleko archstudija“, prašydami išduoti rašytinį sutikimą Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai iš Administracijos gauti Techninio projekto su visais jo pakeitimais ir korekcijomis kopiją ir / ar jų skaitmeninius variantus. Projektuotojo UAB „Paleko archstudija“ vadovas architektas 2021 m. liepos 26 d. atsakymu nurodė, jog neprieštarauja, kad Advokatų profesinės bendrijos prašyme minimo projekto kopija būtų pateikta susipažinimui ir prašė šį laišką laikyti projektuotojo sutikimu, nes jis atskiro pasirašyto dokumento neturi galimybės atsiųsti, taip pat UAB „Paleko archstudija“ vadovas architektas nurodė, kad pilnos apimties projekto nesaugo ir prašė šiuo klausimu kreiptis į atsakovą.

Pareiškėjai 2021 m. liepos 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydami administracine tvarka pasinaikinti Sprendimą ir pateikti Advokatų profesinei bendrijai Techninio projekto su visais jo pakeitimais ir korekcijomis kopiją. Pareiškėjai nurodė, kad priešingu atveju iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateiks skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams bei prašys ne tik panaikinti šį, jų manymu neteisėtą atsakovo administracinį teisės aktą, tačiau ir atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, VAĮ, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas, atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, sprendė, kad institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti, ar pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą atsakovui teko pareiga turėti pareiškėjų prašomus pateikti dokumentus.

13. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu statybai buvo išduotas 2006 m. lapkričio 24 d. (vėliau perrašytas / perregistruotas 2007 m. rugpjūčio 6 d., 2008 m. balandžio 16 d., 2008 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. gegužės 29 d., 2009 m. liepos 31 d., 2009 m. gruodžio 24 d.), todėl svarbu įvertinti aktualių teisės aktų redakcijas, galiojusias statybos leidimo išdavimo metu, Techninio projekto rengimo metu.

14. Teismas, įvertinęs Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – ir STR 1.05.06:2005) 51 ir 58 punktų, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, lentelės „Dokumentų saugojimo terminai“ (toliau – ir Rodyklė) 10.44 papunkčio, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir STR 1.04.04:2017), 50 punkto nuostatas, konstatavo, kad tiek statybos leidimo išdavimo, tiek Techninio projekto rengimo metu, tiek prašymo pateikti Techninį projektą nagrinėjimo metu galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai nustatė statytojo pareigą saugoti Techninio projekto kopiją, kuri negali būti perkeliama projektuotojui ar kitam subjektui. Todėl svarbu įvertinti, ar nagrinėjamu atveju atsakovas buvo ginčo pastato statytoju.

15. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą (redakcijos, galiojusios statybos leidimo išdavimo metu, Techninio projekto rengimo metu), 2 straipsnio 99 punktą, STR 1.05.06:2005 6.5 punktą, STR 1.04.04:2017 6 punktą, sprendė, jog statytoju iš esmės laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

16. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad įsiteisėjusiame Komisijos sprendime nustatytas prejudicinis faktas, jog atsakovas disponuoja Techninio projekto kopija. Komisijos ir ši byla yra dėl skirtingų atsakovo sprendimų, kurių argumentai ir motyvai skiriasi – yra ginčijamas kitas, nei Komisijos byloje, atsakovo individualus administracinis aktas, kuriame pateikiami argumentai, kad atsakovas nėra ginčo statinio statytoju. Nors Komisija nurodo, kad atsakovui nustatyta pareiga kaip statytojui saugoti Techninio projekto kopiją, tačiau Komisijos sprendime nėra pateikti ir detaliai įvertinti jokie faktiniai duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas buvo ginčo statinio statytoju. Statytojui tenkanti pareiga saugoti Techninio projekto kopiją negali būti perkeliama kitam subjektui.

17. Teismas nustatė, kad byloje esantys statybos leidimai patvirtina, jog daugiabučio gyvenamojo namo su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu, adresu (duomenys neskelbtini), statytojai buvo UAB „Audros rūmai“, UAB „Progresyvus verslas“. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, jog pastatų savininkai buvo UAB „Audros rūmai“, UAB „Progresyvus verslas“. Paneigti ir pagrįsti, jog atsakovas buvo ginčo statinio statytoju, yra pareiškėjų pareiga. Pareiškėjai į bylą neteikia argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog Administracija buvo ginčo pastatų statytoju, kaip tai suprantama pagal nurodytas teisės aktų nuostatas (t. y., investavo lėšas į statybą ir kartu atliko užsakovo funkcijas). Atsakovas nebuvo daugiabučio gyvenamojo namo su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu, adresu (duomenys neskelbtini), statytoju, todėl jam teisės aktai nenustatė pareigos saugoti Techninio projekto kopiją. Teismas sprendė, kad atsakovas nedisponuoja prašomais pateikti dokumentais.

18. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovas nėra ginčo statinio statytoju, todėl nedisponuoja prašomais pateikti dokumentais, taigi Sprendimo panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Nenustačius Sprendimo neteisėtumo pagrindų, nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atmetęs pareiškėjų skundą, teismas nepriteisė pareiškėjams ir bylinėjimosi išlaidų.

III. 19. Pareiškėjai A. V. ir I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti.

20. Pareiškėjai pažymi, kad byloje nesiekė įrodyti, jog atsakovas yra pastato (duomenys neskelbtini) statytoju, tačiau akivaizdu, ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Administracija pagal Statybos įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2006 m. spalio 17 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d. dienos, 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą buvo institucija, kuri nagrinėjo statytojo prašymą ir jai pateiktą projektuotojo parengtą techninį projektą bei pagal juos išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Teismas atsakovo pareigą saugoti Techninio projekto kopiją vertino ne tuo aspektu ir vadovavosi netinkamomis teisės normomis – nevertino bendrosios gerojo administravimo praktikos ir viešojo administravimo subjekto pareigos išsaugoti visus dokumentus ir informaciją, susijusią su jo priimtu administraciniu sprendimu. Logikos dėsniai bei viešojo administravimo principų įgyvendinimas reikalauja, kad Administracija bet kuriuo metu ir neribotą laiką turėtų galimybę pagrįsti ir įrodyti savo priimto individualaus pobūdžio administracinio teisės akto – statybos leidimo, priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tai būtų galima padaryti tik vienu būdu – analizuojant ir vertinant Techninį projektą, kurio pagrindu yra išduotas statybos leidimas ir leista vykdyti statybos darbus. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kad STR 1.05.06:2005, aiškinant jį kartu su kitais teisės aktais, nustato ir pareigą savivaldybėms išsaugoti techninių projektų, kurių pagrindu išduodami statybos leidimai, kopijas. STR 1.05.06:2005 51 punktas nurodė, kad statytojui perduodamos projekto kopijos (mažiausiai dvi, o pateikiamos statybos leidimui gauti dalies, mažiausiai trys), tai reiškia, jog viena statybos techninio projekto kopija tuo metu buvo skirta pateikti ir ji pasilikdavo statybos leidimą išduodančioje institucijoje – šiuo atveju Administracijoje. Teismas nepagrįstai nenustatė ir nekonstatavo, kad Rodyklė yra taikoma ir skirta būtent atsakovui, t. y. Rodyklės II skyriaus „Dokumentų saugojimo terminai“ lentelės 10.44 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog Statinių statybos (rekonstravimo) projektai saugomi neribotą skaičių metų yra taikoma būtent Administracijai bei, kad Techninio projekto kopija turi būti saugoma (laikoma) fiziškai Administracijoje ir negalėjo būti perduota archyvui.

21. Pareiškėjai nurodo, kad ir kituose teisės aktuose galima rasti nuostatų, jog būtent savivaldybės yra tie viešojo administravimo subjektai, kurie privalo saugoti statybą leidžiančių dokumentų kopijas bei visą juos lydinčią medžiagą, įskaitant ir techninius projektus, pvz., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. Todėl teismo išvados, kad atsakovas neprivalo saugoti Techninio projekto kopijos, kadangi jokie teisės aktai nenumatė tokios savivaldybės pareigos yra nepagrįsta, prieštarauja geram bei atsakingam viešajam administravimui, pagrįstam bei objektyviam sprendimo priėmimui. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra bylų, kuriose savivaldybės yra įpareigojamos pateikti jų dispozicijoje turimus statybų techninius projektus (pvz., 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-476/2010).

22. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas nei Sprendime, nei atsiliepime į skundą, o taip pat ir teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, jog Administracija Techninio projekto neturi ar nėra galimybės pateikti jo kopijos pareiškėjams. Pagal teismų praktiką, jei institucija turi pareiškėjų prašomą pateikti informaciją ar dokumentus, nepaisant egzistuojančio teisinio reglamentavimo spragų ar nevisiško tikslumo, privalo pateikti jos turimą informaciją ir dokumentus pareiškėjams. Pareiškėjų nuomone, atsakovas elgiasi neatsakingai ir piktnaudžiauja suteiktais įgalinimais ir galbūt dėl Techninio projekto klaidų ar trūkumų vengia vykdyti pareigas.

23. Pareiškėjai nurodo, kad teismui pateiktame 2021 m. spalio 14 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo bei bylinėjimosi išlaidų nurodė, jog kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja pareiškėjai, atsakant į Komisijos užklausimą, buvo gautas Administracijos 2021 m. spalio 13 d. raštas Nr. 19R2-793, kuriuo Administracija pateikė tam tikras Techninio projekto dalis. Minėtas pareiškėjų prašymas su pridedamais dokumentais buvo prijungti prie administracinės bylos, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Pareiškėjų vertinimu, tai įrodo, kad atsakovas turi Techninį projektą, o teismas, nevertindamas šių įrodymų, buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, tai, kad atsakovas disponuoja Techniniu projektu įrodo ir kiti jo atsakymai, raštai pareiškėjams ar kitoms valstybinėms institucijoms (priedai Nr. 1, 2), kuriuose atsakovas cituoja Techninio projekto sprendinius ir jais grindžia savo raštų motyvus ir argumentus.

24. Pareiškėjai pažymi, kad Komisijos sprendime konstatuota, jog tiek Techninio projekto rengimo metu, tiek prašymo pateikti Techninį projektą nagrinėjimo metu galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai nustatė atsakovo pareigą saugoti Techninio projekto kopiją, kuri negali būti perkeliama projektuotojui ar kitam subjektui, todėl akivaizdu, kad Administracija prašomais pateikti dokumentais disponuoja. Komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjams net nereikia įrodinėti aplinkybės, kad Techninio projekto kopija Administracija disponuoja, kadangi toks prejudicinis faktas įtvirtintas įsiteisėjusiame Komisijos sprendime kitoje administracinėje byloje tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Pareiškėjai jokiu kitu būdu kaip tik iš Administracijos negali gauti prašomų dokumentų, o Administracija, būdama viešojo administravimo subjektu, vadovaudamasi VAĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalo pareiškėjams pateikti Techninio projekto kopiją.

25. Pareiškėjai pažymi, kad nėra ginčo, jog atsakovas disponuoja Techniniu projektu. Pritarus teismo sprendimui, būtų suformuota netinkama teismų praktika, leidžianti savivaldybėms atsisakyti teikti statybos leidimų ir techninių projektų kopijas suinteresuotiems asmenims, motyvuojant, kad nėra tokio teisės akto, kuris nustato pareigą joms saugoti šių dokumentų kopijas. Būtų panaikinta galimybė suinteresuotiems asmenims ar valstybinėms institucijoms aiškintis teisės aktų pažeidimus statybų srityje bei ginti savo pažeistas teises teismuose, kadangi projektuotojai, nebūdami viešojo administravimo subjektais ir neturėdami įstatyminės pareigos teikti informaciją, galėtų vengti išduoti techninių projektų kopijas ir taip neišviešinti savo ir / ar savivaldybės darbuotojų padarytų klaidų ar atliktų neteisėtų veiksmų projektų vertinimo bei statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese.

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir pažymi, kad pareiškėjai ignoruoja aplinkybę, jog teismas išsprendė bylą lemiantį klausimą – kam kilo pareiga saugoti Techninį projektą pagal buvusį reglamentavimą. Teismas, nustatęs, jog pagal buvusį reglamentavimą saugojimo pareiga kilo statytojui, tik tada papildomai patikrino, ar atsakovas buvo statytoju. Pareiškėjai netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo motyvą dėl atsakovo, kaip statytojo, todėl nepagrįstai savo argumentus grindžia samprotavimais dėl atsakovo kaip institucijos funkcijų / pareigų neatskyrimo nuo statytojo funkcijų / pareigų, ir nepagrįstai apeliacinį skundą motyvuoja jau pasikeitusiu reglamentavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Pareiškėjai nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino bendrosios gero administravimo praktikos ir viešojo administravimo subjekto pareigos išsaugoti visus dokumentus ir informaciją, susijusią su priimtu administraciniu sprendimu (žr. nutarties 20–21 p.), Rodyklės II skyriaus „Dokumentų saugojimo terminai“ lentelės 10.44 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog Statinių statybos (rekonstravimo) projektai saugomi neribotą skaičių metų yra taikoma būtent Administracijai bei, kad Techninio projekto kopija turi būti saugoma (laikoma) fiziškai Administracijoje ir negalėjo būti perduota archyvui (žr. nutarties 20 ir 24 p.).

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, kuriuo buvo reikalaujama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą Administraciją pateikti Techninio projekto kopiją (žr. nutarties 1 p.) padarė išvadą, kad pagal teisinį reguliavimą (žr. nutarties 14 p.), atsakovas, nebūdamas ginčo pastato statytoju, neturėjo pareigos Techninio projekto saugojimui ir jo pateikimui pareiškėjams (žr. nutarties 15 p.).

31. STR 1.05.06:2005 (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d., t. y. statybos leidimo išdavimo metu) 58 punkte buvo numatyta, kad statinio projekto originalą saugo projektuotojas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

32. Rodyklės II skyriaus „Dokumentų saugojimo terminai“ 10.44 papunktyje (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. kovo 18 d.) įtvirtinta nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei tvirtina apeliantai (žr. nutarties 20 p.), atsakovui tiesiogiai neįtvirtino pareigos saugoti ginčo dokumentą.

33. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Rodyklės nuostatų visumą – Rodyklėje nustatyti minimalūs saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai; Rodyklėje nustatyti minimalūs dokumentų saugojimo terminai taikomi ir anksčiau sudarytiems dokumentams, kurių saugojimo procesas tęsiasi. Rodyklėje nustatytus minimalius dokumentų (tarp jų ir anksčiau sudarytų, kurių saugojimo procesas tęsiasi) saugojimo terminus dokumentų saugotojas gali pratęsti, atsižvelgdamas į savo ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus (Rodyklės 1 ir 3 p.).

34. STR 1.04.04:2017 50 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, jog projektuotojas projekto originalą (-us) (kai jis (jie) lieka pas projektuotoją) saugo Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; statytojas projekto originalą (-us), kai jis buvo parengtas statytojui ar projekto kopiją (-as) ir projektinius pasiūlymus (jeigu jie parengti) saugo iki perdavimo naujam turto valdytojui.

35. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, išdėstyta šios nutarties 14 punkte, iš esmės nėra nepagrįsta – atsakovui tiesioginis imperatyvas saugoti ginčo dokumentą pagal minėtus teisinius reguliavimus nebuvo numatytas.

36. Kita vertus, kaip galima spręsti iš Sprendimo turinio, atsakovas ginčo dokumentu, tikėtina, disponuoja. Sprendime nurodoma, kad „<... techninis projektas yra laikomas autorinių teisių objektu ir saugomas LR Autorių teisių įstatymu, jo teikti negalime, neturint projektuotojo leidimo, sutikimo“. Išdėstyta leidžia manyti apie ginčo dokumento turėjimą bei atsisakymą jį pateikti, nes nėra gautas projektuotojo leidimas. Tačiau, sprendžiant pagal pareiškėjų paaiškinimus, toks sutikimas buvo (žr. nutarties 3 p.). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pastaruoju aspektu nieko nepasisakė ir neaptarė teisinio reguliavimo, kurio pagrindu ir atsisakyta pateikti Techninį projektą (Įstatymo 2 str. 2 p. nurodyta, kad Įstatymas netaikomas dokumentams, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises; Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 1 d. įtvirtinta, jog autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; versti kūrinį; adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 2 d.).

37. Regionų apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio ir į apeliantų minimą gero administravimo principą.

38. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

39. Atsakovas, priėmęs nepalankų sprendimą pareiškėjų atžvilgiu, šiuo atveju, spręstina pasielgė per daug biurokratiškai ir itin formaliai, jei realiai disponavo ginčo dokumentu bei iš tikro buvo gautas Techninio projekto autoriaus sutikimas dėl ginčo dokumento prieinamumo tretiesiems asmenims. Taip galėjo būti paneigta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, be kita ko, negalėdamas padaryti neabejotinos išvados dėl ginčo dokumento buvimo pas atsakovą, Techninio projekto autoriaus realaus sutikimo leisti susipažinti su Techniniu projektu ar gauti šio dokumento kopiją, neturi galimybės galutinio procesinio sprendimo priėmimui, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41. Dėl papildomų dokumentų pridėjimo (buvo gautas pareiškėjo prašymas) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad juos, atsižvelgiant į priimtiną sprendimą, atsisakytina priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. ir I. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius