2019-07-04 Nr. AB-13833-3-61-3-03613-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1434-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03613-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. (A. R.) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgaliotos ministerijos kanclerės 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. VP-127 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. R. (A. R.) skyrimo (pensijos byla Nr. 3831)“ (toliau – ir Įsakymas) 2.2 papunktį; 2) perduoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija) iš naujo nagrinėti pareiškėjui skirtinos valstybinės kario pensijos dydžio klausimą; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad į tarptautinę operaciją Afganistane buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1537 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-1537). Jam nuo siuntimo į tarptautinę operaciją momento (2005 m. lapkričio 28 d.) Krašto apsaugos ministro Įsakymo Nr. V-1537 2.2 papunkčiu buvo nustatytas mokėtinas 14 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Nuo šių mokėjimų buvo atskaitomi tokie patys privalomi mokesčiai kaip ir nuo tarnybinio atlyginimo.

3. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui (toliau – ir Lietuvos kariuomenės FAD) pateikė prašymą parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame prašė paskaičiuoti palankiausią nuosekliai einančių dvylikos mėnesių nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Lietuvos kariuomenės FAD išaiškinimas, kad tarptautinės operacijos Afganistane laikotarpiu mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtrauktas į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuotas prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, buvo pateiktas kitam kariui, A. O., kuris tarptautinėje misijoje Afganistane buvo tokiu pat metu kaip ir pareiškėjas.

4. Lietuvos kariuomenės FAD parengtame 2017 m. birželio 6 d. darbo užmokesčio pažymėjime Nr. PD-1253 atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą palankiausią laikotarpį buvo apskaičiuotas pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis 5 182,69 Lt (1 501,01 Eur), tačiau Krašto apsaugos ministerijos kanclerė jį grąžino išdavusiai institucijai ir buvo parengtas naujas darbo užmokesčio pažymėjimas. Pagal Lietuvos kariuomenės FAD 2017 m. rugsėjo 25 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2276 buvo paskaičiuotas 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkis 1 226,70 Eur nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio, t. y. už pareiškėjui nepalankesnį tarnybos periodą.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad tarnybos tarptautinėje operacijoje Afganistane (2005 m. lapkričio 28 d. – 2006 m. gegužės 15 d.) mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką turėtų būti įtrauktas į pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dydį, skaičiuojamą skiriant valstybinę kario pensiją. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, kurioje buvo išspręstas identiškas ginčas, teigė, kad ginčijamo Įsakymo 2.2 papunktis turi būti panaikintas ir klausimas turi būti perduotas nagrinėti iš naujo. Pabrėžė, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes pareiškėjui buvo paskirta mažesnio dydžio pensija į jo darbo užmokestį neįtraukus jam mokėto 14 MMA priedo už tarnybą.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Ministerija paaiškino, kad pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką negali būti laikomas sudėtine tarnybinio atlyginimo dalimi nei pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 60 straipsnio, nei pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl atsakovas, skirdamas valstybinę pensiją pareiškėjui, teisingai apskaičiavo darbo užmokesčio vidurkį, nuo kurio priklauso pareiškėjui skiriamas kario valstybinės pensijos dydis. Pareiškėjui mokėtas priedas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. vasario 1 d, iki 2007 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Sąlygos, Nutarimas Nr. 287), todėl neturėtų būti laikomas darbo užmokesčio sudėtine dalimi. Pareiškėjui mokėtas priedas nepatenka į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus priedus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1353) 1.3 punkte patvirtinti profesinės karo tarnybos karių, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžiai, kurie mokami kariams, tarnaujantiems Lietuvoje, tačiau pareiškėjui mokėtas ginčo 14 MMA priedas už jo tarnybą krizės regione (Afganistane) nepatenka į šį sąrašą.

8. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. A146-85/2011, kurioje identiškoje situacijoje skaičiuojant pensijos dydį nebuvo įskaitytas priedas. Įskaitant ginčo priedą į kario vidutinį darbo užmokestį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, būtų nepagrįstai iškreipta pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo sistema, nes karys ar kitas pareigūnas už trumpą tarnybos krizės regione laikotarpį su minėtu priedu gauna beveik dvigubą atlyginimą ir taip būtų pažeistas proporcingumo principas.

9. Pagal faktinių santykių pobūdį pareiškėjui už tarnybą tarptautinėje operacijoje Afganistane nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo kompensacinio pobūdžio, kuris pagal Sąlygas buvo įvardintas kaip priedas, o pagal vėlesnę šio teisės akto redakciją – kaip kompensacija. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui tarptautinės operacijos Afganistane mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo pagrįstai neįtrauktas į pareiginę algą (tarnybinį atlyginimą) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti. Lietuvos kariuomenės 2017 m. rugsėjo 25 d. darbo užmokesčio pažymėjime Nr. PD-2276 nurodytas palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkis 1 226,70 Eur apskaičiuotas kario valstybinei pensijai už tarnybą skirti tinkamai, todėl priimtas ginčijamas Ministerijos sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tinkamo dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, teisėtas ir pagrįstas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą išreiškė nuomonę dėl keliamo ginčo ir prašė jį išspręsti vadovaujantis teismų suformuota praktika.

11. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėjas skunde iš esmės kelia teisės taikymo klausimą, todėl šioje byloje aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuo 2013 metų pradėta formuoti praktika aiškinant Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 išsamiai ir argumentuotai išaiškino, kodėl nusprendė pareiškėjo gautą tarnybinio atlyginimo priedą už tarnybos specifiką įtraukti į jo tarnybinio atlyginimo dydį, o minėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės identiškos nagrinėjamajame ginče. Todėl pareiškėjui nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėtas 14 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką turėtų būti įtrauktas į jo darbo užmokesčio dydį, skaičiuojamą valstybinei kario pensijai skirti. Lietuvos kariuomenės 2017 m. birželio 9 d. parengtas Darbo užmokesčio pažymėjime Nr. PD-1253, kuriuo pareiškėjo pasirinkto laikotarpio 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkis buvo nustatytas 1 501,01 Eur, naudotas vidurkio apskaičiavimas, atitiko anksčiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą tenkino - panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgaliotos ministerijos kanclerės 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. VP-127 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. R. (A. R.) skyrimo (pensijos byla Nr. 3831)“ 2.2 papunktį ir perdavė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai iš naujo nagrinėti pareiškėjui skirtinos valstybinės kario pensijos dydžio klausimą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1537 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. X-240 1 straipsnio pakeitimu ir Sąlygomis (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d.), nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. buvo išsiųstas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane. Įsakymo Nr. V-1537 2.1 papunktyje nurodyta siunčiamiems kariams mokėti nustatytą tarnybinį atlyginimą, priklausantį nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, butpinigius, priklausančius nuo kario šeiminės padėties ir kario laipsnio, Įsakymo 2.2. papunktyje nurodyta siunčiamiems kariams mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką, apmokėti kelionės, sveikatos draudimo, bagažo gabenimo, nakvynės bei kitas su kelione susijusias išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės FAD, prašydamas parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame būtų nurodytas paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d.; Lietuvos kariuomenės FAD parengė 2017 m. birželio 9 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1253 pagal pareiškėjo pasirinktą laikotarpį (nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gegužės 31 d.), kuriame 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo įtrauktas į pareiškėjo darbo užmokestį valstybinei kario valstybinei pensijai skirti; Lietuvos kariuomenės vadas 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. P-1037 „Dėl vrš. A. R. (A. R.) išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ išleido pareiškėją į atsargą nukeldamas išleidimo į atsargą dieną kitą dieną po paskutinės nepanaudotų kasmetinių atostogų dienos. Lietuvos kariuomenės FAD parengė 2017 m. rugsėjo 25 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2276, kuriame buvo parinktas palankiausias nuosekliai einančių dvylikos mėnesių (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkis – 1 226,70 Eur.

16. Teismas nustatė, kad Krašto apsaugos ministerijos kancleris, atsižvelgęs į Lietuvos kariuomenės 2017 m. rugsėjo 25 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2276, priėmė pareiškėjo skundžiamą Įsakymą, kurio 2.2 papunktyje nustatė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis 24,27 proc. nuo 1 226,70 Eur darbo užmokesčio vidurkio, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma – 297,72 Eur.

17. Teismas apžvelgė ginčui aktualias KASOKTĮ 60 straipsnio 3–5 dalių, 61 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinti karių tarnybos apmokėjimo elementai ir tvarka, ir nurodė, kad karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 61 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Sąlygų 13.1 punkte (nuo 2005 m. spalio 13 d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų atveju kariams mokamas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Šio priedo dydį nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir kario pareigas. Teismas pažymėjo, kad Sąlygos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 buvo pakeistos, nustatant, kad kariams ir tarnautojams, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką.

18. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo paskirtas vadovaujantis ir Sąlygomis, teismas padarė išvadą, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką.

19. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracini teismo suformuotą praktiką ir pateiktus išaiškinimus ginčui aktualiais klausimais. Teismo vertinimu, identiška nagrinėjamai situacija buvo analizuojama administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 ir 2017 m. kovo 6 d. nutartyje padaryta išvada, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką.

20. Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktiką, teismas sprendė, kad pagal galiojusias Sąlygas kariams ir tarnautojams mokami priedai laikytini tarnybinio atlyginimo dalimi ir būtent šios nuostatos taikytinos ir nagrinėjant pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, Vyriausybei 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 pakeitus Sąlygas ir numatant, kad kariams ir tarnautojams, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, mokama kompensacija, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka. Teismas pažymėjo, jog Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1537 buvo paskirtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką (2.2. papunktis), kuris, remiantis anksčiau minėtomis įstatymo nuostatomis, laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, Nutarimas Nr. 32), nustatančio profesinės karo tarnybos kario vidutinio atlyginimo apskaičiavimą, 4 punkte nurodytos išmokų rūšys, kurios neįskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjui (administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017) paskirtas priedas pagal savo pobūdį neatitinka minėto aprašo 4 punkte nurodytų išmokų.

22. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus ir panaikino ginčijamą Įsakymo dalį, o atsakovą įpareigojo iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą pagal teismo sprendime anksčiau pateiktą išaiškinimą. Pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas paliko nenagrinėtu, nes jis buvo abstraktus ir nedetalizuotas.

III. 23. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, atsižvelgė į teismų praktikos suformuotas taisykles, kurios neturėjo būti taikomos šioje byloje, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylos medžiagos matyti, kad byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, teisėtumo ir pagrįstumo, šios bylos šalys nesutaria dėl to, ar pareiškėjo gautas tarnybinio atlyginimo priedas už tarnybą krizės regione specifiką, turi būti įtrauktas į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardintas pajamas, į kurias valstybinę pensiją skirianti institucija (šiuo atveju – Ministerija) privalo atsižvelgti apskaičiuodama pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį.

25. Ministerija pažymėjo, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priedas už tarnybos krizės regione specifiką negali būti įskaitomas į kario valstybinę pensiją. Lietuvos kariuomenės FAD parengė 2017 m. rugsėjo 25 d. Darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2276, kuriame buvo parinktas palankiausias nuosekliai einančių dvylikos mėnesių (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkis – 1 226,70 Eur. Iš šio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjo mėnesinis tarnybinio atlyginimo dydis 1 226,70 Eur sudarytas vadovaujantis Nutarimo Nr. 1353 (pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu galiojusia redakcija) 1.1 punktu patvirtintais profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo dydžiais, atsižvelgiant į pareiškėjo turėtą viršilos karinį laipsnį ir jo ištarnautus pagal šį laipsnį metus nustatytą koeficientą (9,4) bei nustatytą bazinį dydį (130,50 Eur).

26. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Pirmosios instancijos teismo kolegija sprendime šią išvadą padarė vadovaudamasi KASOKTĮ 60 straipsnio 3–5 dalyse įtvirtintu reguliavimu. Tačiau šios KASOKTĮ nuostatos nenumato priedo už tarnybos krizės regione specifiką mokėjimo profesinės karo tarnybos kariams. KASOKTĮ 60 straipsnio 2–6 dalyse nustatytas profesinės karo tarnybos karių atlyginimų, priedų ir išmokų mokėjimas. Ministerijos teigimu, KASOKTĮ 60 straipsnio pagrindais mokėti priedai kariams galėtų būti įskaičiuojami į darbo užmokesčio vidurkį. Priedas už tarnybos krizės regione specifiką nelaikytinas pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalimi, kadangi KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų.

27. Pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti Aprašo, nes šis teisės aktas reglamentuoja profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimą suteikiant kasmetines ar kitų rūšių atostogas, o ne valstybinių karių pensijoms skirti darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimą. Be to, nėra aišku, kurios redakcijos Aprašas buvo taikomas. Tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįsigilino į bylos nagrinėjimą, tiesiog perrašė motyvus iš kitos bylos. Dėl šio Aprašo taikymo nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti, siekiant tinkamai išspręsti šią bylą, kuri turės įtakos dideliam skaičiui karių, pretenduojančių gauti karių valstybines pensijas. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., šio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011), Ministerija pabrėžia, kad apskaičiuojant karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, o ne taikomos Aprašo nuostatos, skirtos apskaičiuoti vidutinį kario atlyginimą atostogoms skirti. Akivaizdu, kad pareiškėjui mokėtas priedas nepatenka į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardintus priedus (t. y. priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą)).

28. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, nes minėtoje administracinėje byloje teismas pateikė išaiškinimus, atsižvelgdamas į to paties teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2115/2013. Nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. A-502-2115/2013 nėra panašios. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-85/2011, kurioje buvo išaiškinta, kad įstatymas numato baigtinį sąrašą priedų, kurie įskaitomi į paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį, todėl kokie nors kiti priedai, kurie nėra numatyti įstatymu, skaičiuojant pensijos dydį negali būti pridedami. Šioje administracinėje byloje konstatuota, kad kariui D. R. mokėtas analogiškas priedas pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nelaikytinas darbo užmokesčio priedu, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

29. Pagal faktinių santykių pobūdį pareiškėjui už tarnybą tarptautinėje operacijoje Afganistane mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo kompensacinio pobūdžio. Kadangi pareigūnų ir karių tarnybos laikas (atsakovo nuomone, taip pat ir darbo užmokestis ir jo sudėtinės dalys) valstybinei pensijai skirti yra reglamentuotas specialiame Pensijų įstatyme, tai apskaičiuojant pareigūnų ir karių darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymu, tokiu būdu išvengiant objektyviai nepateisinamo pensijos gavėjų padėties diferencijavimo atsižvelgiant į individualius tarnybos eigos ypatumus.

30. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šios bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme ir jo suformuotos teisės normų aiškinimo taisyklės dėl priedo įskaitymo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti turės įtakos dideliam skaičiui karių, turinčių teisė į šią pensijos rūšį.

31. Pareiškėjas A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė materialiosios ir proceso teisės normas, atskleidė bylos esmę, pagrįstai vadovavosi teismų praktika panašiose bylose ir priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerio pasirašyto 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. VP-127, kurio pareiškėjui A. R., išleistam į atsargą 2017 m. rugsėjo 2 d. pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą, paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir priedas už tarnybą, 2.2. punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. X-240 („Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“) 1 straipsnio pakeitimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis, 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1537 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ pareiškėją išsiuntė į tarptautinę operaciją nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. ir įsakė mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką (Įsakymo 2.2 papunktis).

36. Pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą, prašydamas parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame būtų nurodytas paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas parengė 2017 m. birželio 9 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1253 pagal pareiškėjo pasirinktą laikotarpį (nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gegužės 31 d.), kuriame 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo įtrauktas į pareiškėjo darbo užmokestį valstybinei kario valstybinei pensijai skirti ir nustatytas darbo užmokesčio vidurkis – 1 501,01 Eur. Tačiau Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas parengė naują 2017 m. rugsėjo 25 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2276, kuriame buvo parinktas palankiausias nuosekliai einančių dvylikos mėnesių (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkis – 1 226,70 Eur.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad pagal KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalį profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas (KASOKTĮ 60 str. 4 d.). Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas (KASOKTĮ 60 str. 5 d.). Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 61 str. 1 d.).

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 13.1 punkte (nuo 2005 m. spalio 13 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų atveju kariams mokamas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Šio priedo dydį nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir kario pareigas. Minėtos Sąlygos buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297, nustatant, kad kariams ir tarnautojams, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, o tarnautojams – nuo 10 iki 20 bazinių dydžių su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija. Kompensacijų kariams ir tarnautojams dydžius nustato ir keičia atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras (13.1.1 p.).

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. R. 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką paskirtas Krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1537, vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis (nuo 2005 m. spalio 13 d. galiojusi redakcija). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių duomenų, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 287 pasikeitus Sąlygų redakcijai (įsigaliojusiai nuo 2007 m. balandžio 1 d.), pareiškėjui jau paskirtas 14 MMA priedas buvo pakeistas ir krašto apsaugos ministro įsakymu buvo nustatyta kas mėnesį mokama konkreti (nuo 10 iki 20 bazinių dydžių) kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, byloje nėra.

40. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką ginčą, 2017 m. kovo 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-767-502/2017) yra išaiškinęs, jog pareiškėjui krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas (dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės zonos ribų atveju už tarnybos krizės regione specifiką) turi būti įtrauktas į apskaičiuojamą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti. Krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas, remiantis KASOKTĮ 60 straipsnio 4, 5 dalių ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Pareiškėjui paskirtas priedas neatitinka Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32) 4 punkte nurodytų išmokų. Aplinkybė, kad Sąlygos buvo pakeistos ir priedai buvo pakeisti kompensacijomis, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka.

41. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje yra pažymėta, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

43. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimas (administracinė byla Nr. A146-1477/2011) šioje byloje nagrinėjamam ginčui nėra aktualus ir juo negali būti remiamasi kaip precedentu, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vidaus tarnybos statuto nuostatų taikymo ir aiškinimo, ar į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti turi būti įskaitytas misijų tarptautinėse organizacijose Vyriausybės siuntimu laikas, vieną dieną skaičiuojant kaip dvi ar tris tarnybos dienas.

44. Taigi, pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtu priedu. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. VP-127 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. R. (A. R.) skyrimo (pensijos byla Nr. 3831)“ 2.2 papunktį ir perdavė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai iš naujo nagrinėti pareiškėjui skirtinos valstybinės kario pensijos dydžio klausimą.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė