2025-08-01 Nr. BB-3687-1-86-1-01287-2014-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2547/2025

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01287-2014-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios J. A. kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba atleisti ją nuo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės atlikimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nes neatsakė į J. A. ir jos gynėjo advokato A. Jokūbausko apeliacinio skundo esminius argumentus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis, selektyviai vertindamas faktinius duomenis, padarė kitus esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos J. A. teisės, o tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Kasatorė nurodo, kad 2016 m. lapkričio 28 d. ji pasirinko advokatą A. Jokūbauską, taip užsitikrindama teisę į rungtynišką procesą, turintį esminę reikšmę teisingam ir nešališkam bylos išsprendimui. Tačiau Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, tenkinus prokurorės reikalavimą, advokatas buvo nušalintas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi šis advokatas taip pat buvo nušalintas. Tačiau 2021 m. gegužės 10 d. apeliacinį skundą, kurį kasacinės instancijos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2024 m. gegužės 30 d. nutartimis perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, surašė ir pasirašė gynėjas advokatas A.

Jokūbauskas. Kasatorės vertinimu, šis jos pasirinktas advokatas galėjo ir gali tinkamiausiai ją ginti. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkas, nepriimdamas procesinių sprendimų, nurodė advokatui A. Jokūbauskui palikti posėdžių salę arba persėsti į žiūrovų vietą. Tačiau BPK 59 straipsnio 1 dalyje teismui nesuteikta teisė nušalinti gynėją. Tokią šališką poziciją pasirinko ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė E. Montvidienė, kuri 2024 m. rugsėjo 11 d. ir 2024 m. lapkričio 20 d. raštais pranešė, kad, jeigu J.

A. netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas, ji turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją, išskyrus advokatą A. Jokūbauską. Tokiu pranešimu grubiai pažeista BPK 318 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad apeliaciniame skunde gali būti nurodyti prieštaravimai pirmos instancijos teismo nutartims, įskaitant ir dėl pareikštų nušalinimų. Šiaulių apygardos teismas, nepradėjęs nagrinėti apeliacinių skundų, iš anksto pasisakė dėl gynėjo nušalinimo aplinkybių nekvestionavimo, taip pažeidė įstatymą dėl teisės į gynybą užtikrinimo ir parodė šališkumą.

O pareikšti nušalinimai teisėjams E. Montvidienei, A. Sadauskui ir L. Zederštremui nepagrįstai buvo atmesti. Susipažinus su 2025 m. vasario 28 d. teismo posėdžio protokolu matyti, kad advokatė I. Bekerė patvirtino, jog apeliacinės instancijos teisme J. A. nebuvo užtikrinta tinkama teisė į gynybą. Teismai BPK 61 straipsnio kontekste netinkamai vertino tik liudytojo statusą turinčio D. V. santykį su advokatu A. Jokūbausku. Kasatorė nurodo, kad jos interesams aplinkybė, jog advokatas A. Jokūbauskas ikiteisminiame tyrime gynė įtariamojo statusą turėjusį D.

V., neprieštarauja.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek Šiaulių apygardos teismui 2024m. rugsėjo 23 d. pateiktame prašyme kasatorė prašė įvertinti ir pasisakyti dėl kaltinamojo teisių užtikrinimo, neatimant teisės jai pasirinkti tinkamiausią gynėją ir kitais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje yra padaryti esminiai BPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, 44 straipsnio 8 dalies pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos J. A. teisės. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 77 punkte nurodyta, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. rugsėjo 2 d., pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – nuo 2012 m. spalio 1 d., o pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – nuo 2010 m. spalio 17 d. Tačiau kaltinime nurodytos esminės faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka iš esmės skirtingomis nebuvo pakeistos. Todėl šis teismas peržengė nagrinėjimo teisme ribas ir padarė esminį BPK 255 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Be to, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pradžia pagal BK 300 straipsnio 3 dalį visiškai nepagrįstai aiškinama aplinkybe, kad J. A. iki 2012 m. spalio 1 d. saugojo netikrus dokumentus ir juos pateikė.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendis, kuriuo konstatuotas suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, įsiteisėjo nuosprendžio priėmimo dieną. Taigi nuo 2022 m. sausio 28 d. pradėtinas skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m balandžio 9 d. priimtu nuosprendžiu, t. y. praėjus ilgesniam nei trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo terminui, paskirta bausmė. Bet BK 96 straipsnio nuostatos reikalauja apkaltinamojo nuosprendžio nevykdyti, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu bausmė paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Nušalinus pasirinktą gynėją advokatą A. Jokūbauską, yra pažeistos kasatorės teisės į gynybos užtikrinimą, o tai prieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2021). Nuo gynėjo advokato A. Jokūbausko nušalinimo momento 2019 m. kovo 28 d. visi ištirti duomenys nelaikytini įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis (BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalys). Kasatorės vertinimu, tai, kas nurodyta, ir kiti bylos duomenys lemia tai, kad neįrodyta, jog kasatorė padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Padarytų pažeidimų pašalinimas teoriškai įmanomas grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bet nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo penkiolika metų. Todėl, tenkinus kasacinį skundą, svarstytina baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir kasatorę atleisti nuo paskirtos subendrintos bausmės atlikimo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad jie būtų grindžiami teisiniais argumentais. Kartu pažymėtina, kad kasatorės prašymas, panaikinus abiejų instancijų teismų nuosprendžius, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui neatitinka BPK 382 straipsnio 3 punkte išdėstytų atvejų, t. y., kasatorė nenurodė, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas ar kad byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.

Dėl kasatorės argumentų apie tai, kad nebuvo užtikrinta jos teisė į gynybą, nušalinus nuo jos gynybos advokatą A. Jokūbauską, pažymėtina, kad šie bendro pobūdžio argumentai yra atsieti nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19 punkte šiuo klausimu nustatytų ir išsamiai išdėstytų nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, pagrindžiančių gynėjo nušalinimą, todėl nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, sudarančiais kasacijos pagrindą.

Kitu esminiu kasacinio skundo aspektu – dėl nusikalstamų veikų baigtumo laiko ir, atitinkamai, senaties termino skaičiavimo – pasisakytina, kad šiuo atveju tai yra daugiau fakto nustatymo klausimas, kas nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi šis teismas, grąžinęs bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, įpareigojo apeliacinės instancijos teismą nustatyti nusikalstamos veikos baigtumo momentą, jį teisiškai pagrįsti, remiantis bylai aktualiais teisės aktais, reguliuojančiais nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą (nutarties 28 punktas). Nėra pateikta tinkamų teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad šio nurodymo apeliacinės instancijos teismas neįvykdė, ar kad tuo buvo pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos.

Kasatorės argumentai, susiję su nusikalstamų veikų įrodytumu, duomenų pripažinimo įrodymais procedūra, nėra grįsti teisiniais argumentais, o tik nesutikimu su jos gynėjo advokato nušalinimu. Kasatorės prašymas atleisti ją nuo bausmės atlikimo motyvuojamas kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020, kurioje nustatytos aplinkybės nėra tapačios nustatytoms nagrinėjamoje byloje. Aptariamoje nutartyje nuteistoji atleista nuo bausmės, nustačius valstybės institucijų padarytus pažeidimus, susijusius su dvigubu jos nubaudimu ir jos kaip liudytojos apklausa (nutarties 88 punktas), kas nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu bausmė paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes tai prieštarauja BK 96 straipsnio nuostatoms, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistosios J. A. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė