d6f616cb-a2e0-4848-a93f-ac6efbc7481f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-486-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02060-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 94.5; 122.1; 122.4(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (apelianto) P. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8465-859/2015 pagal ieÅ¡kovo P. G. ieÅ¡kinį atsakovei J.

G. dėl nepilnamečio vaiko, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. G., kuriuo praÅ¡o nustatyti nepilnametės S. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu P. G. bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje nustatyti nepilnametės S. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu P. G..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-29 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo P. G. ieÅ¡kinį atsakovei J. G. dėl nepilnamečio vaiko, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, gyvenamosios vietos nustatymo, kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Lietuvos Respublika neturi jurisdikcijos Å¡iai bylai nagrinėti. IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad su ieÅ¡kiniu jis turi kreiptis į Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės rajono ar kitÄ Å¡alies narės kompetentingÄ teismÄ .

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2014 m. vasarÄ be motinos leidimo iÅ¡vežė ir iki Å¡iol negrÄ Å¾ino dukros į jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas iÅ¡ ieÅ¡kinio nustatė, kad Rygos miesto Latgalės rajono teisme atsakovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, o susisiekus telefonu su bylÄ nagrinėjančia Rygos miesto Latgalės rajono teisėja, buvo patvirtina, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės mieste nuo 2012 metų nagrinėjamas P. G. ir J.

G. ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnametei dukrai priteisimas iÅ¡ atsakovo. Taip pat byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Be to, Å¡alių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla pateko Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės rajono teismo žinioje, buvo Å¡ioje valstybėje narėje. Teismas remdamasis CPK 137 str. 2 d. 5 p. , 782 str. ir 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, 2 skr. 8 str. ir 9 str. 1 d. nuostatomis ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį c. b. Nr. e2-8465-859/2015 ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nurodo, kad teisinis ieÅ¡kinio pagrindas –Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 29 straipsnio 2 punktas: jeigu kurio nors iÅ¡ tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios Å¡alies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja susitariančiosios sutarties, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai.

CPK 780 str. nurodyta, kad jeigu byla yra su tarptautiniu elementu, prioritetas suteikiamas tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. IeÅ¡kovas gyvena Lietuvoje, Vilniuje, vaiko motina gyvena Latvijoje, Rygoje, o vaikas gimė ir augo PrancÅ«zijoje. Vaiko motina vaikÄ iÅ¡sivežė iÅ¡ Å¡alių bendros gyvenamosios vietos PrancÅ«zijoje į RygÄ . Teismui pateiktuose dokumentuose nėra informacijos, kad kitame teisme nagrinėjamas reikalavimas dėl S. G. gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjo pokalbis su Rygos miesto Latgalės rajono teismo teisėja negali bÅ«ti laikomas įrodymu, kad Å¡iame teisme nagrinėjamas J.

G. reikalavimas nustatyti S. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. IeÅ¡kovas pats skambino į Rygos miesto Latgalės rajono apylinkės teismÄ ir įsitikino, kad Å¡iame teisme nagrinėjamas tik vienas J. G. ieÅ¡kinys, kuriuo reikalaujama nutraukti ginčo Å¡alių santuokÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti S. G. iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Todėl teismo iÅ¡vada, kad kitame mieste nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko yra nepagrįsta. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį nepakeistÄ .Nurodo, kad Rygos miesto Latgalės rajono teisme yra nagrinėjama byla Nr. C29771212(C1456-14/24) dėl santuokos nutraukimo ir iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Taip pat gauti papildomi praÅ¡ymai nustatyti Latvijos Respublikos Pilietės S. G., a.k. (duomenys neskelbini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina J. G. pagal jos deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ duomenys neskelbini); nustatyti, kad dukra S. G. bÅ«tų motinos J. G. globoje. Atsakovė patvirtina, kad iki 2014 m. lapkričio mėnesio nežinojo dukros S. G. buvimo vietos, kuriÄ 2014-08-01 pasiėmė jos tėvas P. G., nepraneÅ¡damas apie savo ketinimus, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į Latvijos policijÄ .

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo P. G. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tuo pagrindu, kad Rygos miesto Latgalės teisme nagrinėjamas P. G. ir J. G. ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, t.y. tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko.

IeÅ¡kovas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, atskirajame skunde nurodydamas, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kadangi Rygos miesto Latgalės teisme nagrinėjamas tik vienas J. G. ieÅ¡kinys, kuriuo reikalaujama nutraukti ginčo Å¡alių santuokÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti S. G. iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar ieÅ¡kinys teismingas tam teismui. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiÅ«riu reikÅ¡mingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga.

Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.Teismas, nagrinėdamas bylÄ su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 str.).

CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, sprendžiant dėl Å¡ios bylos teismingumo, taikytinos 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 nuostatos.

Minėto Reglamento II skirsnio 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija ir nurodyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, pažymėta, kad jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Å¡iame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento preambulės 12 punktas).

Taigi pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.CPK 137 str. 2 d. 5 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o Å¡io straipsnio 2 dalies 2 punkte – jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Rygos miesto Latgalės teisme nuo 2012 metų yra nagrinėjamas P. G. ir J. G. ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Be to į bylÄ atsakovė J. G. pateikė įrodymus, jog 2014 m. lapkričio viduryje pateikė Rygos miesto Latgalės teismui ieÅ¡kinio papildymus, kuriais praÅ¡o nustatyti Å¡alių vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, todėl atmestini apelianto argumentai, jog Rygos miesto Latgalės teisme yra nagrinėjamas tik vienas J. G. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo Rygos miesto Latgalės teismui buvo paduotas tuo metu kai Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbini), todėl ieÅ¡kinys paduotas tinkamai laikantis Europos SÄ jungos teisės nuostatų dėl teismingumo.

Be to ieÅ¡kinio padavimo pagrįstumÄ Rygos miesto Latgalės teismui įrodo ir apelianto apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 29 straipsnis, pagal kurį: „Jeigu kurio nors iÅ¡ tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja Susitariančiosios Å alies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai“. Kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo Å¡alių vaikas yra Latvijos Respublikos pilietis, todėl P. G. ir J.

G. ginčus turi spręsti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos, Å¡iuo atveju Rygos miesto Latgalės teismas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog esant teismo žinioje ginčui tarp tų pačių Å¡alių ir dėl to paties dalyko, t.y. tarp P. G. ir J. G. dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir iÅ¡aiÅ¡kinti jam, kad reikalavimus jis gali pareikÅ¡ti Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės rajono teisme nagrinėjamojoje byloje ar kreiptis į kitÄ Å¡ios Å¡alies narės kompetentingÄ teismÄ .             Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė