Legislator Case Law & Legislation
d6efd037-3dd1-4347-998e-e8b02695de23 AI generated

d6efd037-3dd1-4347-998e-e8b02695de23 · Kauno apygardos teismas

Case Number d6efd037-3dd1-4347-998e-e8b02695de23
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. praÅ¡ymÄ dėl sprendimo pakeitimo atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei M. A. M. su trečiaisiais asmenimis M. P., Varėnos rajono savivaldybe, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Alytaus teritoriniu padaliniu, DzÅ«kijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė:I.

Legislator headnote

AI generated

d6efd037-3dd1-4347-998e-e8b02695de23 · Kauno apygardos teismas: Statybos įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) 28 str. 7 d. 1 p. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 d. 1 p. nurodytÄ asmenį savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. savo noru kreiptis savivaldybės administracijÄ dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. A2-614-555/2015; Procesinio dokumento kategorijos: 124.1, 124.2; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos M. A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-882-308/2014, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės M.

A. M. praÅ¡ymÄ dėl sprendimo pakeitimo atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei M. A. M. su trečiaisiais asmenimis M. P., Varėnos rajono savivaldybe, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Alytaus teritoriniu padaliniu, DzÅ«kijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama įpareigoti statytojÄ M. A. M. per teismo nustatytÄ terminÄ savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ stiklo paketų priestatÄ (verandÄ ) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, M. A.

M. įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ stiklo paketų priestatÄ (verandÄ ) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimu teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės M. A. M. 100 Lt žyminio mokesčio ir 99,90 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Atsakovė M. A. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 praÅ¡ydama priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovei M.

A. M. nustatyti terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Atsakovė nurodė, kad 2008 m. kovo 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 atima jai galimybę pasinaudoti Statybos įstatymo 24 str. 4 dalyje numatyta teise. Terminas praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ skaičiuotinas vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nustatytais terminais. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimu ji buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ (verandÄ ).

Vykdant teismo sprendimÄ , buvo pakeista sprendimo vykdymo tvarka. Varėnos rajono apylinkės teismas suteikė ieÅ¡kovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ (verandÄ ) prie gyvenamojo namo, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ M. A. M. patirtas iÅ¡laidas. Atsakovė pareiÅ¡kime nurodė, kad verandos griovimo darbai numatyti neparengus savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo projekto, todėl yra grėsmė, kad nugriovus verandÄ ir nesutvirtinus papildomai Å¡laito, kils grėsmė namo mechaniniam atsparumui.

Todėl atsakovė parengė projektinį pasiÅ«lymÄ ir atliko namo bÅ«klės ekspertizę. Atsakovė proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 str. 1 d. 2 p., kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Statybos įstatymo 24 str. 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administracijÄ dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo ir tai yra pagrindas procesui atnaujinti.

Nurodė, kad tai yra vienintelė galimybė atsakovei įgyvendinti savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nepakenkiant namo mechaniniam pastovumui ir atsparumui bei siekiant iÅ¡vengti dar didesnių nuostolių.2013 m. vasario 4 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl sprendimo civ. byloje Nr. 2-2-50-770/2008 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atsisakė tenkinti.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja, pateikdama praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, apskritai nepateikė jokių argumentų dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindo prasme.

Savo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ji grindė tik pasikeitusiu statybų klausimų teisinių santykių teisinio reglamentavimo pakeitimais. Teismas sprendė, kad tos aplinkybės, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡ esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pareiÅ¡kėja (atsakovė) nebÅ«tų žinojusi bylos nagrinėjimo metu. PareiÅ¡kėja pateikė teismui UAB „Skena” ekspertizės aktÄ , kuriame nurodoma, kad gyvenamojo namo laikančių konstrukcijų techninė bÅ«klė turi galimos avarijos požymių, saugant pastatÄ nuo pavojingo Å¡laito slinkimo, rekomenduojama nustatyta tvarka paruoÅ¡us projektinę dokumentacijÄ , sutvirtinti pastato pamatus ir sienas.

Teismas vertino tai, kad minėtoje išvadoje nurodoma tik rekomendacija, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio atsiliepimo argumentus, kad upė neigiamai negali veikti ir sukelti erozijos šlaitui, ant kurio yra savavališkai pastatyta veranda. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjos (atsakovės) prašyme nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad tokios esminės, naujos aplinkybės dėl pastato patvarumo tapo žinomos jai tik įsiteisėjus 2008 m. kovo 27 d. teismo sprendimui.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovę dar 2007 m. rugpjūčio 6 d. KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos informavo dėl praÅ¡ymo pateikimo nustatyta tvarka, jeigu siekia atlikti darbus, susijusius su namo ir jo aplinkos tvarkymu, nurodant, kad reikia užpildyti paraiÅ¡kÄ , tačiau M. A. M. tinkamai neužpildė privalomų dokumentų dėl paramos gavimo ir dėl savo netinkamų veiksmų negavo valstybės paramos. Taigi, teismo vertinimu iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 atsakovei buvo žinomos aplinkybės dėl gyvenamojo namo bÅ«klės, jos buvo įvertintos ir priimtame teismo sprendime, tad negali bÅ«ti laikomos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios, kas sudarytų pagrindÄ pakeisti sprendimÄ .

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pastatas stovi saugomoje teritorijoje, pažymėjo, kad atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektÄ , statant statinį, jį naudojant ir prižiÅ«rint, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugÄ (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl galiojant draudimui saugomoje teritorijoje vykdyti kokias nors statybas nesilaikant Saugomų teritorijų ir KultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymų, kurių pagrindu buvo priimtas ir 2008 m. kovo 27 d.

Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008, teismas nenustatė pagrindų šį sprendimÄ naikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ leidžiantį įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovė M. A. M. praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, paskirti byloje ekspertizę.Atskirajame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi tik Statybos įstatymo 6 straipsnio l dalies 2 punkto blanketine norma, tačiau apeliantės tikslas yra pasinaudojant įstatymo leidėjo suteikta teise, parengti projektÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimui.

Apeliantė nurodo, kad DzÅ«kijos nacionalinio parko, kurio teritorijoje yra statiniai, apsaugos reglamento 38 punktas nustatė reikalavimus draustiniuose statomiems statiniams ir tai reiÅ¡kia, kad DzÅ«kijos nacionalinio parko draustiniuose nebuvo draudžiama statyti. IÅ¡ 38.3 papunktyje nustatytų draudimų darytina iÅ¡vada, kad ne pats priestatas neatitiko reikalavimų, o jo langai, nors teismo sprendimu įpareigojimas numatytas nugriauti visÄ priestatÄ . Tuo tarpu Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog jeigu neteisėtos statybos padarinius galima paÅ¡alinti statinio negriaunant ir savavaliÅ¡kai pastatyto objekto statyba iÅ¡ esmės toje vietoje galima, tokio statinio nugriovimas reikÅ¡tų proporcingumo principo pažeidimÄ ir visų pirma reikėtų svarstyti statinio įteisinimo galimybę (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog tik tais atvejais, kai visų ar tam tikrų statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iÅ¡ viso neleidžiama, galimas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das yra iÅ¡imtinai tik tokių statinių nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012). Ä®statymo normos galiojusios praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo metu, suteikė galimybę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius parengiant projektÄ :

Statybos įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) 28 str. 7 d. 1 p. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 d. 1 p. nurodytÄ asmenį savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. savo noru kreiptis savivaldybės administracijÄ dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo.

Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad teismas savo sprendimu gali statytojui (užsakovui) ar kitam įstatyme nurodytam asmeniui savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Å¡io nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ (gretimų žemės sklypų savininkų raÅ¡ytiniai sutikimai), tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.Apeliantė mano, kad byloje turėtų bÅ«ti taikomos 1964 m.

Tarptautinės paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo chartijos 13 straipsnio nuostatos, kadangi taikant Å¡ias teisės normas nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas.Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylÄ nebuvos sprendžiamas klausimas, kokiu atstumu nuo namo yra Å¡laitas, o teismas sprendime Å¡iÄ aplinkybę vertino kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepakanka įrodymų, kokiu atstumus nuo Å¡laito yra namas ir kilo abejonės ar apskritai yra Å¡laitas, apeliantė praÅ¡o skirti teismo geologinę ekspertizę tikslu nustatyti, ar namas stovi ant Å¡laito ir namo padėtį Å¡laito atžvilgiu.IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.

Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ konstatuodamas, kad ji nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kadangi jos argumentai dėl Statybos įstatymo nuostatų laikytini ne naujai paaiÅ¡kėjusia, o naujai atsiradusia aplinkybe, kadangi Statybos įstatymų nuostatos pasikeitė jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje. Nepaisant to, pareiÅ¡kėja statybos įstatyme nurodyta teise negalėjo ir negali pasinaudoti dėl to, kad tokia teisė buvo suteikta nepradėjus savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai dar 20017 m. gegužės 25 d. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas.

Ieškovė mano, kad net ir taikant Tarptautinės paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo chartijos nuostatas, teismo sprendimas nesikeistų, nes minėtos chartijos 13 straipsnis draudžia atlikti darbus jei pažeidžiama tradicinė aplinka, kompozicinė pusiausvyra, paminklo ir supančios aplinkos santykis, kas šiuo atveju ir yra pažeista. Pastatytas priestatas kenkia statinio autentiškumui ir jis yra nurodytoje teritorijoje neleistinas, be to, nurodytoje teritorijoje draudžiama įrengti vitrininius langus.

Todėl įteisinti jį nebuvo ir nėra jokių galimybių.Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad savavaliÅ¡kai pastatyta veranda patenka į saugomÄ teritorijÄ . Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas draudžia menkinti jos saugomus objektus, tame tarpe statyti priestatus. Statybos įstatyme numatyta galimybė įteisinti savavaliÅ¡kos statybos statinius tik tada, jei tokia statyba yra galima pagal galiojančias nuostatas toje teritorijoje.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo naikinti teismo sprendimÄ , kadangi teisės aktai nesuteikia galimybės įteisinti pareiÅ¡kėjos savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir kitoks sprendimas Å¡ioje byloje negalėtų bÅ«ti priimtas. Trečiasis asmuo DzÅ«kijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija atsiliepimu praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovės nurodoma naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė atsirado po bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, todėl neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusiai aplinkybei taikomo kriterijaus, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Be to, trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovės savavaliÅ¡ka statyba ir pagal naujai pasikeitusias Statybos įstatymo nuostatas negalėtų bÅ«ti įteisinta, nes pastatas stovi saugomoje teritorijoje, o joje, pagal specialų teisinį reglamentavimÄ , priestatai apskritai negali bÅ«ti statomi. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama įpareigoti statytojÄ M. A. M. per teismo nustatytÄ terminÄ savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ stiklo paketų priestatÄ (verandÄ ) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Atsakovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje praÅ¡ydama priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovei M. A. M. nustatyti terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Atsakovė proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 str. l d. 2 p. nurodė naujÄ Statybos įstatymo redakcijÄ , kurios 24 str. 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo. 2013 m. vasario 4 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008.

Atnaujinus procesÄ ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ pakartotinai, teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ atmetė nurodydamas, kad nėra pagrindų sprendimÄ naikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ leidžiantį įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , kadangi tokius veiksmus draudžia galiojantys įstatymai, o pareiÅ¡kėjos nurodyta naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė neatitinka jos turinio, t. y. ji ne paaiÅ¡kėjo po teismo sprendimo priėmimo, o atsirado (buvo pakeistas Statybos įstatymas).

Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, todėl skundu praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir praÅ¡ymÄ tenkinti – panaikinti 2008 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ leisti atsakovei (pareiÅ¡kėjai) gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka.Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus procesÄ , byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. atnaujinus procesÄ byloje teismai patikrina priimto sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

Kaip minėta, Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 nustatęs, kad po Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 įsiteisėjimo naujai paaiÅ¡kėjo aplinkybė, t. y. pareiÅ¡kėjai gavus iÅ¡vadas dėl namo techninės bÅ«klės ir jos padarinių Å¡alinimo galimybės paaiÅ¡kėjo, kad pasikeitus teisės aktams, nustatyta tvarka paruoÅ¡us projektinę dokumentacijÄ galima sutvirtinti pastato pamatus ir sienas, taigi įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ procesinė norma dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių turi atitikti tokius kriterijus:

1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti nustatyta Å¡ių aplinkybių visuma, neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų procesas negali bÅ«ti atnaujintas. Atsakovės nurodyta naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė - nauja Statybos įstatymo redakcija įtvirtinanti statytojo teisę kreiptis dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, kaip teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, - atsirado po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusiai aplinkybei taikomo kriterijaus, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali bÅ«ti laikomos įstatymų nuostatos, ar teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimai, taip pat teisės akto priėmimas po bylos užbaigimo. Nepaisant to, byloje atnaujinus procesÄ , byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).PareiÅ¡kėja siekia įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , kuriÄ 2008 m. kovo 27 d. sprendimo ji įpareigota paÅ¡alinti.

Pažymėtina, kad ji nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , prie kurio savavaliÅ¡kai pastatytas stiklo paketų priestatas (veranda) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 22-25). Å i teritorija su joje esančiais statiniais patenka į valstybės saugomo kultÅ«ros paveldo objektų teritorijÄ - (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietę (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 10305) ir yra kultÅ«ros paveldo objektai (1 t. b. l. 18-19). (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietė 2010 m. spalio 6 d.

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. IV- 498 yra paskelbta valstybės saugomu kultÅ«ros paveldo objektu. Tuo pačiu įsakymu yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietės nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialusis planas, teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas, bei paveldotvarkos projektas. Atsakovės rekonstruotas gyvenamasis namas yra įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ . Å iam namui yra galimi tvarkybos darbai: taikomieji ir ardomieji tyrimai, remonto darbai, avarijos grėsmės paÅ¡alinimo darbai, konservavimo darbai, restauravimo darbai, pritaikymo darbai, atkÅ«rimo darbai, Å¡ių darbų planavimas ir projektavimas.

Galimybės rekonstruoti kultÅ«ros paveldo statinį pagal specialiųjų planÄ nenumatyta. Be to, gyvenamasis namas yra DzÅ«kijos nacionalinio parko teritorijoje. Bylos duomenimis atsakovei (apeliantei) 2007 m. kovo 19 d. yra suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas įpareigojant pastatytÄ priestatÄ â€“ verandÄ nugriauti (1 t. b. l. 58).Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavaliÅ¡ka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį (buvusi Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis) teismas, nagrinėdamas bylas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas, Å¡io asmens lėšomis per nustatytÄ terminÄ leisti parengti projektininę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tuo atveju, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, jog vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultÅ«ros paveldo objektÄ pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės pase, naudojimo bÅ«dams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumÄ - pristatyti priestatus, papildomus aukÅ¡tus, įrengti naujas mansardas, formuoti naujÄ planinę struktÅ«rÄ ir kitaip naikinti autentiÅ¡kumo požymius.

Be to, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje galioja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (patvirtinta 1997 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 419) ir Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (patvirtintas 2002 m. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 437). Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 29 punktas imperatyviai nustato, jog kultūriniuose ir kraštovaizdžio draustiniuose esančių sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus. Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29. nutarimu Nr. 419 (Žin., 1997, Nr. 40-972), (duomenys neskelbtini) kaimas priskirtas konservacinių interesų prioriteto (kultūros paveldo saugančių) atkuriamojo (degeneracinio) reglamento kaimų grupei.

Å ios gyvenvietės (atskiros sodybos ar pastatai) tvarkomos tik pagal specialius detalius planus, o pastatai - pagal kultÅ«ros paveldo specialistų parengtus techninius projektus. Nurodytos nuostatos sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantės atlikta savavaliÅ¡ka statyba negalėtų bÅ«ti įteisinta vadovaujantis Statybos įstatymo pasikeitusiomis nuostatomis, kadangi ji prieÅ¡tarauja specialiesiems teisės aktams, t. y. Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 daliai, DzÅ«kijos nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 419 (Žin., 1997, Nr. 40-972) 54.1.2 punktui, draudžiančiam kokiÄ nors statybÄ , pažeidžiančiÄ gyvenvietę (Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini), kaip vientisÄ architektÅ«rinį erdvinį kompleksÄ ir jos tradicinius ryÅ¡ius su gamtos aplinka.

Taigi, atsakovės savavaliÅ¡ka statyba prieÅ¡tarauja imperatyviems nekilnojamo kultÅ«ros paveldo, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimams, todėl apskritai negali bÅ«ti įteisinta (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis).Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitusio Statybos įstatymo nuostatos, net ir statiniui nesant saugomoje teritorijoje ir jam nesant paveldosaugos objektu, negalėtų bÅ«ti taikomos atsakovės savavaliÅ¡kos statybos atveju, kadangi įstatymų leidėjas numatė statytojams (užsakovams) galimybę įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ dar iki valstybės institucijai, atliekančiai statybų priežiÅ«rÄ , pradedant savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ .

Å ia procedÅ«ra statytojas turi teisę pasinaudoti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipęsis į savivaldybės administracijÄ dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo (24 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, atsakovei savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ra yra pradėta. Tačiau, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė stoginę pastatė pažeisdama imperatyvius reikalavimus ir nėra galimybių pažeidimų paÅ¡alinti kitokiais bÅ«dais, kaip tik nugriauti stoginę (verandÄ ), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas naikinti 2008 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , leidžiantį įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , priėmė pagrįstÄ nutartį.

Apeliantė skunde nurodo, kad jai trukdoma pasinaudoti jos teisėmis dėl statinio įteisinimo ir tokiu bÅ«du ji nepagrįstai patiria iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiÅ¡kiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio.

Vertinant teisės į nuosavybę apsaugÄ neteisėtos statybos kontekste taip pat bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali bÅ«ti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytojÄ statomÄ statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali bÅ«ti paÅ¡alinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, iÅ¡laikyti teisingÄ visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugÄ , tinkamÄ , racionalų teritorijų naudojimÄ ir vertintinas kaip konstituciÅ¡kai pagrįstas.

Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais n u t a r i a: Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas