Legislator Case Law & Legislation
d6ee329e-a5ca-4f2d-af09-7c2c8aeca1f4 AI generated

d6ee329e-a5ca-4f2d-af09-7c2c8aeca1f4 · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number d6ee329e-a5ca-4f2d-af09-7c2c8aeca1f4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-469-399/2020 Teisminio proceso Nr.2-28-3-03961-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.; 1.3.5.7. ; 3.2.6.5. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 13 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai K. V., atsakovės L. M. atstovui advokato padėjėjui (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L.

Legislator headnote

AI generated

d6ee329e-a5ca-4f2d-af09-7c2c8aeca1f4 · Marijampolės apylinkės teismas: Taigi Å¡iai dienai atsakovė skolinga ieÅ¡kovei ir tokiais bÅ«dais vadovaujantis LR CK 6.242 str. 1 d. ji nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, nes gavo didesni darbo užmokestį negu jei priklausė gauti. VisiÅ¡kai nesutinka, su darbo ginčų komisijos sprendimu dėl iÅ¡skaitos atliktos iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio. Dėl žalos padarymo ieÅ¡kovė atsakovei padarė iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbo užmokesčio padarytai turtinė žalai atlyginti, (žalos iÅ¡skaitos atsakovė darbo ginčų komisijai neginčijo), kuri nevirÅ¡ija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (vadovaujantis LR DK 156 str. 1 d.), t.y. iÅ¡ atsakovės buvo iÅ¡skaityta 572,71 euro suma.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-469-399/2020 Teisminio proceso Nr.2-28-3-03961-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.; 1.3.5.7. ; 3.2.6.5. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 13 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai K. V., atsakovės L. M. atstovui advokato padėjėjui (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L.

M. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo, atsakovės reikalavimų ieÅ¡kovei dėl su darbo santykiais susijusių sumų netenkinimo ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo bei atsakovės L. M. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl netesybų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ieÅ¡kovė) patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o bylÄ nagrinėti pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį, patikrinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau darbo inspekcijos arba VDI) Kauno darbo ginčų komisijos (toliau DGK) 2019 m. spalio 01 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat praÅ¡o atsakovės L. M. (toliau atsakovės) reikalavimus ieÅ¡kovei, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 527,17EUR be pagrindo įgytų lėšų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo Å¡ias aplinkybes: Atsakovė kreipėsi j Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais. 2019-10-01 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ L.

M. naudai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas susijusias su darbo santykiais - 1359,87 eurų. Su Å¡iuo Darbo ginčų komisijos sprendimu visiÅ¡kai nesutinka, mano, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas neteisėtas, priimtas nesivadovaujant pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, bei pažeidžiant teisės normas, todėl vadovaujantis LR Darbo kodekso 296 str. teikia ieÅ¡kinį dėl sprendimo patikrinimo ir atsakovės reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas susijusias su darbo santykiais atmetimo, bei be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2018-11-06 buvo sudaryta darbo sutartis. Atsakovė pagal darbo sutartį dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Su atsakove iki 2019-02-25 Å¡iai padarius žalÄ ieÅ¡kovės turtui, t.y. grįžus iÅ¡ reiso Anglija - PrancÅ«zija, kitiems vairuotojams perėmus vilkikÄ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad apgadintas kairys vilkiko bakas, informacijos atsakovė apie apgadinimus nepateikė. Po iÅ¡kilusių kivirčų atsakovė 2019-04- 15 registruotu paÅ¡tu ieÅ¡kovei pateikė praÅ¡ymÄ (registruotas laiÅ¡kas įteiktas 2019-04-17) dėl atleidimo iÅ¡ darbo bei daugiau darbe nepasirodė, su ieÅ¡kove nebendravo.

Atleidus iÅ¡ darbo ir iÅ¡mokėjus pagal įstatymÄ visas iÅ¡mokas, tame tarpe ir darbo užmokestį, atsakovė 2019-08-13 kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ teigdama jog jai , jai neiÅ¡mokamas darbo užmokestis už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius, taip siekdamas neteisėtai praturtėsi ieÅ¡kovės sÄ skaita. IeÅ¡kovė darbo ginčų komisijai pateikė banko iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad su atsakove buvo pilnai atsiskaityta, todėl atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , o darbo ginčų komisija negalėjo priteisti atsakovei darbo užmokesčio, kuris jai buvo jau iÅ¡mokėtas.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad banko iÅ¡raÅ¡e matyti, jog mokėjimo paskirties laukelyje, kai kuriais mėnesiais padarytos klaidos ir nurodomas neteisingas mėnuo, už kurį buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida ir dėl tokios klaidos neturėtų bÅ«ti pagerinama kito asmens (Å¡iuo atveju atsakovės) turtinė padėtis. Tai, kad atsakovei iÅ¡mokėtas ne tik visas jai priklausantis darbo užmokestis, bet Å¡iai dienai yra ir 527,17 eurų permoka, kurios atsakovė nenori grÄ Å¾inti, patvirtina tiek banko iÅ¡raÅ¡uose esanti bendra suma, tiek ir darbo užmokesčio pažyma, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė su atsakove yra pilnai atsiskaičiusi ir atsakovė Å¡iai diena ieÅ¡kovei yra skolinga 527,17 eurų ir laikytina, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Nurodo, kad viso buvo paskaičiuota iÅ¡mokėti 403,33 eurų su mokesčiais suma. IÅ¡ Å¡ios darbo užmokesčio sumos ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 15 proc. pajamų mokesčio ir 9 proc. įmokų Sodrai t.y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 40,05 eurų mokesčių, taigi ieÅ¡kovė atsakovei už 11 mėnesį turėjo pervesti 363,28 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iÅ¡ 2018.12 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbÄ ir pagrindinį atlyginimÄ iÅ¡ viso buvo paskaičiuota iÅ¡mokėti 569,07 eurų su mokesčiais suma.

IÅ¡ Å¡ios darbo užmokesčio sumos ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 15 proc. pajamų mokesčio ir 9 proc. įmokų sodrai t.y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 92,26 mokesčių, taigi ieÅ¡kovė atsakovei už 12 mėnesį turėjo pervesti 476,81 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iÅ¡ 2019.01 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbÄ ir pagrindinį atlyginimÄ iÅ¡ viso buvo paskaičiuota iÅ¡mokėti 1073,52 eurų su mokesčiais suma.

IÅ¡ Å¡ios darbo užmokesčio sumos ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų sodrai t.y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 398,92 eurų mokesčių, taigi ieÅ¡kovė atsakovei už 01 mėnesį turėjo pervesti 674,60 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iÅ¡ 2019.02 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbÄ ir pagrindinį atlyginimÄ iÅ¡ viso buvo paskaičiuota iÅ¡mokėti 879,85 eurų su mokesčiais suma.

IÅ¡ Å¡ios darbo užmokesčio sumos ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai t.y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 313,13 eurų mokesčių, taigi ieÅ¡kovė atsakovei už 02 mėnesį turėjo pervesti 566,72 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iÅ¡ 2019.03 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbÄ ir pagrindinį atlyginimÄ iÅ¡ viso buvo paskaičiuota iÅ¡mokėti 480,02 eurų su mokesčiais suma.

IÅ¡ Å¡ios darbo užmokesčio sumos ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai t.y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 138,24 eurų mokesčių, taigi ieÅ¡kovė atsakovei už 03 mėnesį turėjo pervesti 341,78 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Tačiau atsakovė padarė žalÄ Ä¯monės transportui, kad buvo padaryta žala ir apgadintas bakas, todėl iÅ¡ atsakovės nutarta iÅ¡skaičiuoti 572,71 eurų (vienas vidutinis darbo užmokestis pagal atliktus paskaičiavimus), todėl už šį mėnesį atsakovei ne tik kad nepriklausė darbo užmokestis, tačiau atsakovė dar liko skolingas ieÅ¡kovei 230,93 eurų, nes iÅ¡laidų suma (žala + mokesčiai (iÅ¡ viso 710,95 eurai)) yra didesnė negu pats darbo užmokestis, dėl Å¡ios priežasties mokėjimo lapelyje nurodyta suma yra su minusu, nes Å¡iÄ sumÄ liko skolinga atsakovė ieÅ¡kovei ir Å¡i suma buvo iÅ¡skaityta iÅ¡ bendro darbo užmokesčio galutinio atsiskaitymo dienÄ apskaičiavus ieÅ¡kovės visus atliktus pavedimus.

Kaip matyti iÅ¡ 2019.04 atlyginimo lapelio atsakovei už nepanaudotas atostogas iÅ¡ viso buvo paskaičiuota iÅ¡mokėti 364,14 eurų su mokesčiais suma. IÅ¡ Å¡ios darbo užmokesčio sumos ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai t.y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė už atsakovę sumokėjo 90,39 eurus mokesčių, taigi ieÅ¡kovė atsakovui už 04 mėnesį turėjo pervesti 273,75 eurų už nepanaudotas atostogas atskaičius mokesčius. Taigi atsakovei per visÄ jo dirbtÄ laikotarpį turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta atskaičius mokesčius 2124,23 eurai darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, kadangi ieÅ¡kovė nemokėjo tvarkingai darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais priklausančių įmokų, dėl buhalterės klaidos atsakovei per visÄ laikotarpį buvo aplikti Å¡ie mokėjimai susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis iÅ¡mokomis: 2018-12-13 - 461,83 eurai; 2019- 01-20 - 435,53 eurai; 2019-02-15 - 649,33 eurai; 2019-02-15 - 516,19 eurai, 2019-03-17 - 588,52 eurai Taigi ieÅ¡kovė atsakovei jos atleidimo dienÄ pagal atliktus pavedimus buvo pervedusi iÅ¡ viso 2651,40 eurų, darbo užmokesčio ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas t.y. 527,17 eurų daugiau negu turėjo pervesti (2651,40 eurų (iÅ¡mokėtas darbo užmokestis pagal atliktus pavedimus) - 2124,23 eurai (turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas viso darbo užmokesčio) = 527,17 eurų permoka), todėl Å¡iai dienai atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 527,17 eurų permokÄ , kuriÄ ji gavo dėl buhalterinės klaidos.

Taigi Å¡iai dienai atsakovė skolinga ieÅ¡kovei ir tokiais bÅ«dais vadovaujantis LR CK 6.242 str. 1 d. ji nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, nes gavo didesni darbo užmokestį negu jei priklausė gauti. VisiÅ¡kai nesutinka, su darbo ginčų komisijos sprendimu dėl iÅ¡skaitos atliktos iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio. Dėl žalos padarymo ieÅ¡kovė atsakovei padarė iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbo užmokesčio padarytai turtinė žalai atlyginti, (žalos iÅ¡skaitos atsakovė darbo ginčų komisijai neginčijo), kuri nevirÅ¡ija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (vadovaujantis LR DK 156 str. 1 d.), t.y. iÅ¡ atsakovės buvo iÅ¡skaityta 572,71 euro suma.

Å i iÅ¡skaitos suma nevirÅ¡ijo atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ir yra leidžiamas LR darbo kodekso. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nurodyto pobÅ«džio iÅ¡skaita nereikalauja kreiptis į darbo ginčų komisijÄ ir tik dėl virÅ¡ijančios iÅ¡skaitos bÅ«tų reikėję kreiptis į darbo ginčų komisijÄ vadovaujantis LR DK 156 str. 2d. Be to, kaip matyti iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, darbo ginčų komisijos pateiktos bylos, kuriÄ iÅ¡sireikalavo teismas, atsakovė į darbo ginčų komisijÄ kreipėsi tik 2019-08-13, dėl neatleidimo iÅ¡ darbo ir galutinio atsiskaitymo.

Atsakovė iÅ¡ darbo buvo atleista 2019-04-29, t.y. vadovaujantis DK 220 str. 1 d. atsakovas į darbo ginčų komisijÄ turėjo kreiptis iki 2019-07-29. Kaip matyti iÅ¡ darbo ginčų komisijos pateiktos bylos medžiagos, duomenų, kad atsakovė bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ byloje nėra, todėl darbo ginčų sprendimas yra neteisėtas priimtas pažeidžiant įstatymus, t.y. atsakovei praleidus trijų mėnesių terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

Taip pat darbo ginčų komisija nurodė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovės naudai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas su mokesčiais valstybiniam socialiniam draudimui ir valstybinei mokesčių inspekcijai, kai ieÅ¡kovė Å¡ias sumas yra pervedus tiek valstybiniam socialiniam draudimui, tiek valstybinei mokesčių inspekcijai už atsakovę. IeÅ¡kovė taip pat teikė byloje paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, kuriuose detaliai iÅ¡dėstė kokias sumas priklausė iÅ¡mokėti atsakovei ir kaip jas faktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais iÅ¡dėstytais procesiniame dokumente, nurodė jog atsakovei darbo užmokestis yra iÅ¡mokėtas pilnai ir su ja visiÅ¡kai atsiskaityta, nesutinka jog ieÅ¡kovė netinkamai padarė iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio, nes nevirÅ¡ijo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, nesutinka jog ne atsakovė padarė žalÄ ieÅ¡kovei apgadindama transporto priemonę, kurios valst.

Nr. yra (duomenys neskelbtini), permoka atsakovei atsirado dėl buhalterinės klaidos ir be pagrindo gautÄ sumÄ atsakovė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. PrieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, nes jo nepripažįsta visiÅ¡kai, kadangi su atsakove yra visiÅ¡kai atsiskaityta jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ir jokių netesybų atsakovei nepriklauso. Palaiko motyvus iÅ¡dėstytus atsiliepime ieÅ¡kovės į atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovė iÅ¡ darbo buvo atleista ne 2019 m. rugsėjo 4 d. Atsakovė L.

M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį, į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsiliepimo neteikė, o pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė Å¡ias aplinkybes: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau vadinama DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimÄ teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis - atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Minėta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės L. M. 527,17 eurų. IeÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ traktuoja kaip permokÄ . Su tokiu reikalavimu negalima sutikti dviem aspektais. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo iÅ¡mokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos iÅ¡mokos, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai arba nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos.

Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo iÅ¡reikalauti be pagrindo įgytÄ darbo užmokestį ir jam prilygintas iÅ¡mokas iÅ¡imtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesÄ Å¾iningumÄ ir sÄ skaitybos klaidÄ . Bylos duomenys nepatvirtina nei atsakovės nesÄ Å¾iningumo, nei to, kad buvo padaryta sÄ skaitybos klaida. Tai reiÅ¡kia, kad nėra jokio pagrindo tenkinti minėtÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ . DK 220 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimÄ darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustatyta, kad: darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, - per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ (1 dalis); praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ darbo ginčų komisija atnaujina Å¡ias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme (2 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo Å¡alys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo darbo ginčo Å¡alis turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

Jeigu asmuo kreipėsi į teismÄ nesilaikydamas ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį arba palieka jį nenagrinėtÄ ir iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). IndividualÅ«s darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma iÅ¡ankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės L. M. 527,17 eurų nepriskirtinas prie tų reikalavimų, kurie tiesiogiai nagrinėtini teisme. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ , ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinio, taip pat ieÅ¡kovas nepadavė Darbo ginčų komisijai pareiÅ¡kimo su savarankiÅ¡kais reikalavimais. Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės L. M. 527,17 eurų yra paduotas nesilaikant ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas (duomenys neskelbtini) (toliau atstovas) nepripažino ieÅ¡kovės reikalavimų visiÅ¡kai ir prašė juos atmesti, palaikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti visa apimti. Atsakovės atstovas nurodė, kad su L. M. nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta, kadangi jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už kovo ir balandžio mėnesius bei nesumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį turėjo darbo užmokestį mokėti du kartus per mėnesį, tačiau jį mokėjo vienÄ kartÄ ir už praeitÄ mėnesį.

Paskutinį kartÄ darbo užmokestis atsakovei mokėtas 2019 m. kovo 17 d., taigi jis mokėtas už vasario mėnesį. IÅ¡skaita iÅ¡ atsakovė iÅ¡skaičiuota nepagrįstai, nes atsakovė transporto priemonės, kuri ieÅ¡kovės teigimu buvo apgadinta, nevairavo tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Pateikti duomenys patvirtina jog atsakovė iÅ¡ darbo buvo atleista 2019 m. rugsėjo 4d., todėl ieÅ¡kovė ir privalo mokėti netesybas, nes pagal atsakovės praÅ¡ymÄ delsė jÄ atleisti iÅ¡ darbo ir dėl to atsakovė buvo priversta ne tik kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , bet ir reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje, kurį atsakovė pilnai palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti motyvais bei argumentais iÅ¡dėstytais patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje.

Teismo praÅ¡o vadovautis ne ieÅ¡kovės teiktomis pažymomis, kurios prieÅ¡tarauja viena kitai, o banko iÅ¡raÅ¡ais. Pagal esančius duomenis ieÅ¡kovė duomenis apie L. M. atleidimÄ Ä¯vedė SODRA programoje atgaline data, tai yra jau po 2019 m. rugsėjo 4 dienos. Atsakovė L. M. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 5044,86 EUR netesybas už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , tai yra už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo Å¡ias aplinkybes: Atsakovė pagal 2018 m. lapkričio 6 d. darbo sutartį Nr. 40 pas ieÅ¡kovÄ dirbo tolimųjų reisų vairuotoja. Darbo sutartimi buvo sulygtas minimalus darbo užmokestis. Atsakovė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įteikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį nuo 2019 m. balandžio 29 d. Darbdavys įformino darbo sutarties pasibaigimÄ tik 2019 m. rugsėjo 4 d. Po darbo sutarties pasibaigimo darbdavys su atsakove neatsiskaitė, t.y. neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio bei 364,14 eurų kompensacijos už panaudotas atostogas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 5.1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Minėta, kad darbo užmokestis buvo neiÅ¡mokėtas už 2019 m. kovo mėnesį, reiÅ¡kia atsakovės vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio ir vasario kalendoriniai mėnesiai.

Pažymėtina, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 840,81 euro [(879,85+1073,52+569,07) +3=840,81], Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių“. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su atleista iÅ¡ darbo atsakove 2019 m, rugsėjo 4 d, Kadangi ieÅ¡kovas su atsakove tinkamai neatsiskaitė, tai Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisti netesybas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Laikytina, kad Å¡ioje normoje įtvirtinta tam tikra garantija darbuotojui sauganti jį nuo darbdavio piktnaudžiavimo, kai darbdavys nevykdo (ar netinkamai vykdo) įstatymo nustatytos pareigos laiku ir visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, taip pažeisdamas įstatyme nustatytas savo pareigas ir teisėtus darbuotojo interesus - už atliktÄ darbÄ gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas bei savarankiÅ¡kai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis. Darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas, konstatavęs, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama teisės aktų reikalavimus uždelsė atsiskaitymÄ su atsakove, tuo pačiu turi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sumokėti netesybas - vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius, Toks atsakovės praÅ¡ymas nelaikytinas naujo reikalavimo iÅ¡kėlimu, nes jis tiesiogiai susijęs su ginčo, kurį nagrinėjo Darbo ginčų komisija, pagrindu ir dalyku, ir Å¡io praÅ¡ymo vertinimas patenka į darbo ginčo nagrinėjimo tiek darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme ribas, Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Teismas jau pasisakė, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti argumentais ir motyvais iÅ¡dėstytais procesiniame dokumente. IeÅ¡kovė teikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir nurodė atsiliepime, kad visų pirma atsakovė savo patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas su atsakovu atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ neatsiskaitė - neiÅ¡mokėjo priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

Kaip matyti iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį bei byloje esančių rašytinių įrodymų atsakovas nuo bylos užvedimo byloje nei karto neginčijo ir nenurodė aplinkybių, kad jai nėra išmokėtas darbo užmokestis. Tiek dirbdama pas ieškovę, tiek išsidarbinusi atsakovė niekada nėra nereiškė reikalavimo ar pretenzijų ieškovei dėl atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio, tai patvirtina byloje esantys susirašinėjimai, kuriuose nurodyta, net ne pačios atsakovės, o jos kolegos L.

G., kad jam nebuvo sumokėti dienpinigiai laiku. Taigi atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar reikalavimų dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo. Tai, kad atsakovei buvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis patvirtina bankiniai pavedimai, atlyginimų lapeliai, bei visa bendra pinigų suma per visÄ atsakovės iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ieÅ¡kovės įmonėje t.y. nuo 2018 metų lapkričio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio 29 dienos, kada atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo.

Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį atsakovei buvo paskaičiuota iÅ¡mokėti atskaičius mokesčius mokėtinus Sodrai ir VMI 2124,23 eurai, atsakovei buvo iÅ¡mokėta netgi per daug, iÅ¡ viso 2651,40 eurų. Imant ginčo laikotarpį (2019 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius) atsakovei buvo priskaičiuota1724,01 eurai su mokesčiais, atskaičius mokesčius (174,55 eurų pajamų mokesčio, 367,21 eurų įmokų Sodrai) atsakovei turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta - 1182,25 eurai, net ir neatskaičius 572,71 eurų žalos, atsakovei pagal atliktus pavedimus buvo iÅ¡mokėta 1754,04 eurai (2019-02-15 649,33 eurai, 2019-02-15 516,19 eurai, 2019-03-17 588,52 eurai), t.y 571,79 eurais daugiau negu atsakovė turėjo gauti darbo užmokesčio.

Taigi remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovė su atsakove yra pilnai atsiskaičius ir atsakovės patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Sprendžiant klausimÄ dėl netesybų priteisimo svarbu atsižvelgti kokių nepatogumų ir nuostolių patirtų ieÅ¡kovė jei bÅ«tų tenkintinas patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, įmonė turi darbuotojų kuriems turi mokėti darbo užmokesčius, dienpinigius, lizingus, mokėti už kurÄ ir draudimus. Tuo tarpu atsakovė, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos nepatyrė jokių nepatogumų.

Ieškovės duomenimis atsakovė dar dirbdama pas ieškovę įsidarbino kitoje darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) kur dirbo apie mėnesį laiko, vėliau UAB (duomenys neskelbtini), kur pradirbo apie pusantro mėnesio, tada UAB (duomenys neskelbtini). Neatsiskaitymo fakto priešingai nei nurodo atsakovė byloje nėra, ieškovės kaltės dėl to nėra, darbo užmokestis atsakovei yra išmokėtas, todėl reikalavimas priteisti netesybas yra visiškai nepagrįstas neteisėtas ir turi būti atmestas.

Taip pat patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, kodėl atsakovė nesikreipė darbo ginčų komisijoje dėl netesybų priteisimo, o tik dabar pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėjant bylÄ pagal ieÅ¡kovės reikalavimus, juk kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų procesinių dokumentų atsakovę darbo ginčų komisijos sprendimas visiÅ¡kai tenkino, todėl manome, kad tokiais veiksmais atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs jog taikant Darbo kodekso (toliau - DK) 141 str. 3 d. nuostatas bÅ«tina nustatyti Å¡ias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiko faktÄ , antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje teisės normoje padarinių taikymas turi bÅ«ti siejamas su darbdavio kalte ir darbuotojo kaltės nebuvimu (LAT 2008-12-23 Nr. 3K-3-625/2008).

Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ mokėjimas nustato kompensuojamÄ jį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojama darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui už kurį yra skiriama (LAT 2008-01-02 3K-3-82/2008, 2016-12-19 3K3-501-701/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama bÅ«tinybė užtikrinti proporcingumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ (LAT 2013-03-15 3K-3-87/2013). Atsakovė kaip atkreiptinas teismo dėmesys ir kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, grįžusi iÅ¡ reiso darbe nepasirodė, nepateikė jokių pretenzijų, reikalavimų, registruotu paÅ¡tu tik atsiuntė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2019-04- 29, praÅ¡yme taip pat jokių reikalavimų kitų nenurodė. Praleidusi trijų mėnesių terminÄ nepagrįstai kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , o darbo ginčų komisija nesigilindama į ieÅ¡kovės argumentus priteisė darbo užmokestį su mokesčiais iÅ¡ atsakovo prieÅ¡ tai neatnaujinę termino praÅ¡ymui pateikti.

Kaip ir nurodė patikslintame ieÅ¡kinyje bei atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį visas darbo užmokestis atsakovei yra iÅ¡mokėtas. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad netesybos gali bÅ«ti skaičiuojamos nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ , o ne iki dabar ir tik nuo nesumokėtos sumos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė dirbdamas ieÅ¡kovo įmonėje tolimųjų reisų vairuotoja bei turėdamas galimybę susipažinti su Ä®monėje taikoma apmokėjimo už darbÄ tvarka, bendraujant su kitais vairuotojais per visÄ laikotarpį nepareiÅ¡kė jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo ar kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimu, todėl Å¡ios aplinkybės taip pat turi turėti įtakos sprendžiant bylÄ dėl netesybų priteisimo (Klaipėdos apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2-5483-1032/2018).

Taip pat netesybos ypatingai apsunkintu bendrovės finansinę padėtį, nurodyta suma akivaizdžiai per didelė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ netesybų priteisimas reikÅ¡tų per ne lyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, kas bÅ«tų nesuderinta su DK 2 str. įtvirtintais darbo teisės principais (LAT 2012-04-18 Nr. 3K-3-179/2012), kas reiÅ¡kia, kad bet kokios netesybos, baudos ar kitos sankcijos, turi bÅ«ti suderintos su DK 2 str. 35 str.

įtvirtintais principais ir yra adekvati darbdavio padarytam teisės pažeidimui (civilinė byla e2-249-474/2019 Plungės apylinkės teismas). Teismas K o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami Teikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl termino ieÅ¡kiniui paduoti atnaujinimo ir nurodė jog terminÄ praleido faktiÅ¡kai 13 minučių 16 sekundžių dėl sutrikusio internetinio ryÅ¡io. Taip pat pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartį 2019 m. lapkričio 6 d. (byla Nr. e2-28522-615/2019), kuria buvo atsisakyta ieÅ¡kinį priimti kaip neteismingÄ .

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja spręsdama ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , atsižvelgė į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes kaip svarbias ir ieÅ¡kinį priėmė, vadinasi ir atnaujino terminÄ jam paduoti ieÅ¡kinio priėmimo metu. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 231 str. 1 d. nustatyta. Kad nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu Å¡alis, gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Praleistas Å¡is terminas gali bÅ«ti teismo atnaujintas teismui nustačius jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (DK 231 str. 2d.) . Å is terminas yra procesinis ir jam taikomos CPK nuostatos (procesiniai terminai) . Darbo ginčas pagal L. M. praÅ¡ymÄ buvo nagrinėjamas DGK Kauno skyriuje, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį teikė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams , kuris buvo atsisakytas priimti kaip neteismingas tam teismui2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Teikiant ieÅ¡kinį Kauno rÅ«mams vieno mėnesio terminas buvo praleistas keliolika minučių ir teismas vertina jog tai negali bÅ«ti pagrindu dėl ginčo nenagrinėjimo teisme.

IeÅ¡kinys Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams pateiktas 2019 m. lapkričio 19 d. ir nors vieno mėnesio terminas praleistas, tačiau teismas vertina jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas jį atnaujina (atnaujino ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, DK 231 str. 2d.). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo patikrinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS -(duomenys neskelbtini),2019 m. spalio 01 dienos ir atmesti reikalavimus, kurių pagrindu buvo priimtas DGK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal DK 231 str. 4 d.

Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūrėjimo dalykas. Pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčas nagrinėjamas iš esmės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir teismas, jeigu laiko reikalingu, gali vadovautis DGK surinktais įrodymais (DK 231 str. 3 d. ir 5 d.). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta jog buvo nagrinėjamas L.

M. praÅ¡ymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais bei praÅ¡oma įpareigoti darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal 2019 m. balandžio 15 d. praÅ¡ymÄ Ä¯ kurį atsakovas (darbo byloje) nereaguoja. DGK sprendime konstatavo jog darbo santykiai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 29 pagal DK 55 str. 1 d. (darbuotojo praÅ¡ymu – iniciatyva) bei nurodė jog vadovaujasi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais , tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) pažymomis, sprendžiant klausimÄ ar pilnai atsiskaityta su L.

M. (CPK 197 str. 2 d ). DGK sprendė jog nėra duomenų, kad su L. M. atsiskaityta nuo 2019-02-01 iki 2019-04-29 ir nutarė išieškoti iš UAB „|(duomenys neskelbtini)“ L. M. 1359,87 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir kitas išmokas, susijusias su darbo teisniais santykiais. Pasisakė sprendime jog dėl L. M. galimai padarytos žalos darbdaviui nesprendžia ir netiria įrodymų nesant prašymo dėl to. Civilinėje byloje esančioje Darbo sutartyje Nr. 40, 2018 m. lapkričio 6 d. yra duomenys, kad L.

M. įsidarbino pas ieÅ¡kovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoja, nurodyta jog darbo funkcijos detalizuojamos pareiginiuose nuostatuose, kurie yra neatskiriama darbo sutarties dalis. Dėl darbo užmokesčio nurodyta jog mokamas nustatytas bazinis minimalus atlyginimas, mokami dienpinigiai. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį nuo 5 iki 15 ir nuo 20 iki 25 dienos. Darbo sutartis sudaryta neterminuota, nurodyta jog darbo laiko norma yra 9 valandos per parÄ , Å¡eÅ¡ios darbo dienos per savaitę.

Darbuotoja pradeda dirbti 2018 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus praneÅ¡ime Darbo ginčų komisijai 2019 m. rugsėjo 4 d. yra duomenys „informuojame, kad 2019 m. rugsėjo 4dienÄ darbuotoja L. M. yra atleista. Darbuotoja atleista iÅ¡ darbo pagal jos pateiktÄ praÅ¡ymÄ nuo 2019 m. balandžio 29 d. Su darbuotoja yra pilnai atsiskaityta. Darbuotoja yra skolinga pinigų įmonei“. L. M. praÅ¡ymu raÅ¡tu 2019 m. balandžio 1 dienos prašė jÄ atleisti iÅ¡ einamų pareigų nuo 2019 m. balandžio 29 dienos.

Pagal pateiktÄ Ä¯ bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sakymÄ ` 2019 m. balandžio 26 d. dėl L. M. atleidimo iÅ¡ darbo, atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę byloje nuo 2019 m. balandžio 29 dienos. Kartu su paaiÅ¡kinimais raÅ¡tu ieÅ¡kovė teikė pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas atsakovei, vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymÄ , kurioje nurodyta jog atsakovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 572,71 EUR, atlyginimo lapelius bei Swedbank AB mokėjimo nurodymus, kuriuose yra duomenys jog 2018-12-13 pervesta į atsakovės sÄ skaitÄ 461,83 EUR darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio mėn., 2019-01-20 pervesta atsakovei 435,53 EUR darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 2019-02-15 pervesta atsakovei 649,33 EUR darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. bei 2019-02-15 pervesta atsakovei 516,19 EUR darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn., 2019-03-17 pervesta atsakovei 588,52 EUR darbo užmokestis už 2019 m. vasario mėn. (tokia paskirtis nurodyta pačiuose mokėjimo nurodymuose).

DK 146 str. 1d. nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, darbuotojui praÅ¡ant gali bÅ«ti mokama vienÄ kartÄ per mėnesį. Darbo sutartyje nurodyta jog L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulygo jog darbo užmokestis atsakovei byloje bus mokamas du kartus per mėnesį. L. M. praÅ¡ymo mokėti jį kartÄ per mėnesį nėra, tačiau faktiÅ¡kai beveik visada jis buvo mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį, tačiau ginčo dėl to byloje nėra.

L. M. teikdama praÅ¡ymÄ DGK nurodė jog su ja nebuvo pilnai atsiskaityta už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius. Å iÄ aplinkybę atsakovė įrodinėja ir teisme. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia jog su darbuotoja buvo pilnai atsiskaityta atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Teismas spręsdamas ginÄÄ Å¡ioje dalyje, vadovaujasi Swedbank AB pavedimais patvirtinančiais kiek kurį mėnesį L. M. iÅ¡mokėta darbo užmokesčio ir paskutinį kartÄ jai iÅ¡mokėta 588,52 EUR už 2019 m. vasario mėn., tačiau turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta už šį mėnesį 879,85 EUR, taigi liko neiÅ¡mokėta 291,33 EUR, be to neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2019 m. kovo mėn. – 480,02 EUR ir 364, 14 EUR už nepanaudotas atostogas ir Å¡ios sumos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei L.

M., kadangi darbdavys su darbuotoja neatsiskaitęs iki Å¡io laiko, tai yra priteisiama 1135,49 EUR, DGKS sprendime nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) 1359,87 EUR , teismas priteisia 1135,49 EUR, todėl dėl 224,38 EUR ieÅ¡kovės reikalavimas nepriteisti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, tenkinamas, kitoje dalyje atmetamas (3 patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas). Dėl 527,17 EUR be pagrindo įgytų lėšų priteisimo IeÅ¡kovė teigia jog atsakovei buvo be pagrindo iÅ¡mokėta 527,17 EUR dėl buhalterės klaidos ir šį reikalavimÄ praÅ¡o tenkinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.237 str. (pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ) ir 6.242 str. (nepagrįstas praturtėjimas) pagrindu.

L. M. su Å¡iuo reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Dėl Å¡io reikalavimo teismas pasisako jog nagrinėjant darbo ginÄÄ DGK UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio reikalavimo (praÅ¡ymo) DK 220 str., 223 str. tvarka nebuvo pareiÅ¡kusi ir Å¡ios aplinkybės darbo byloje neįrodinėjo kaip ir neprašė priteisti iÅ¡ L. M. bendrovei padarytÄ Å¾alÄ dėl transporto priemonės apgadinimo, tai matyti iÅ¡ DKK sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-01. IeÅ¡kovė ir Å¡ioje civilinėje byloje nepareiÅ¡kusi reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir neįrodinėja jog dėl L.

M. kaltės buvo apgadinta transporto priemonė, todėl šiuo klausimu teismas pasisako tik tiek kiek tai susiję su pareikštais reikalavimais (CPK 5 str., 135 str., 143 str.). Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų raštu ieškovė, tai jog L. M. be pagrindo praturtėjo minima suma 527, 17 EUR, sieja su tuo jog buvo padaryta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išskaita iš L. M. išmokėtinų sumų, kadangi paaiškinimuose raštu nurodo jog „ už 2018 m. lapkričio mėn. buvo pervesta daugiau darbo užmokesčio negu paskaičiuota, tai yra turėjo išmokėti 363,28 EUR atskaičius mokesčius, o pervedė 461,83 EUR, už 2019 m. kovo mėn. pervesta 588,52 EUR nors tuo tarpu atsakovė dar buvo skolinga įmonei 230,93 EUR“.

Teismas nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovės teiginiais, kadangi, 588,52 EUR L. M. pervesti 2019 m. kovo mėn. , tačiau jie pervesti už 2019 m. vasario mėn. IeÅ¡kovė neįrodė, kad L. M. yra ar buvo skolinga įmonei 230,93 EUR ar kitÄ sumÄ . IeÅ¡kovė tvirtina jog permoka L. M. atsirado dėl tuo metu dirbusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės klaidos, tačiau ieÅ¡kovė tinkamų įrodymų jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuota tokia klaida ir, kad L.

M. apie tai buvo informuota nepateikė. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad sprendžiant klausimus dėl be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo pirmiausia reikia nustatyti ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieÅ¡kovo turto sumažėjimÄ , priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo, Å¡alis kurios turtas sumažėjo neturi bÅ«ti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, ieÅ¡kovas negali (turi negalėti) apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose 3K-3-489-695/2016,22 p. ir 3K-3-236-313/2017, 32 p.).

IeÅ¡kovė neįrodė aplinkybių jog L. M. praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita bei svarbiausia neįrodė ir neįrodinėjo to, kad ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sumažėjo 527, 17 EUR suma ir kitų pirmiau iÅ¡vardintų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės L. M. 527,17 EUR netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio (netesybų). Atsakovė L. M. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5044, 86 EUR netesybų nuo 2019 m. balandžio 29 d iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

IeÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡io reikalavimo nepripažįsta, nurodo, kad su darbuotoja buvo pilnai atsiskaityta jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ir taip pat nepripažįsta Å¡io reikalavimo jog jis nebuvo spręstas darbo byloje, tai yra dėl netesybų praÅ¡ymo DGK L. M. neteikė. DK 146 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju , bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Teismas vertina jog pagal pateiktus byloje įrodymus yra nustatyta, kad L. M. darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė 2019 m. balandžio 29 dienÄ , taigi tÄ dienÄ darbdavys privalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su darbuotoja, tačiau neatsiskaitė, nes neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėn., neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėn. bei neiÅ¡mokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį padauginus iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių (DK 147 str. 2 d.).

L. M. faktiškai prašo priteisti netesybas už šešis mėnesius, nurodo jog L. M. vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 840,81 EUR. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir netesybų paskaičiavimo teisingumo. Darbo ginčas dėl teisės nagrinėjamas pagal CPK XX skyriaus (darbo bylų nagrinėjimo ypatumai) nuostatas (DK 231 str. 1 d.). CPK 412 str. nustatyta, kad asmeniui pateikus ieškinį, nesilaikant išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos , teismas turi atsisakyti priimti ieškinį arba palikti jį nenagrinėta ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Å iuo konkrečiu atveju L. M. jau negali pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi darbo ginčas pagal jos praÅ¡ymÄ jau iÅ¡nagrinėtas darbo ginčų komisijoje ir dėl jo priimtas sprendimas darbo byloje. Teismas sutinka, kad praÅ¡yme darbo ginčų komisijai L. M. neprašė priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ netesybas, tačiau nurodė, kad su ja nėra pilnai atsiskaityta ir prašė iÅ¡ieÅ¡koti neiÅ¡mokėtas jai sumas iÅ¡ darbdavio. Darbo byloje L.

M. nesinaudojo advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba ir teismo vertinimu tai jog ji nenurodė praÅ¡yme 2019-08-13 jog praÅ¡o iÅ¡ darbdavio ir netesybų nėra pagrindu nenagrinėti jos patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio teisme, kadangi CPK 417 str. leidžia teismui tenkinti daugiau reikalavimų negu pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl tų reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti , tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Netesybos be abejo susiję su darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡mokėjimu ir tokio iÅ¡mokėjimo terminais, todėl teismas patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė ir iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Byloje nenustatyta jog su L.

M. neatsiskaityta pilnai dėl jos pačios kaltės ir nustatyta, kad su ja nebuvo pilnai atsiskaityta atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ yra pasisakęs, kad Å¡i sankcija (netesybos) kaip ir bet kuri kita gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju , jeigu ji yra proporcinga teisės pažeidimui už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009, 3K-3-501-701/2016). Taip pat Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs jog DK 147 str. 2 d. nustato kompensuojamÄ jį mechanizmÄ , kuriuo kompensuojama darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos iÅ¡mokos, susiję su darbo santykiais.

Taip pat akcentuojama bÅ«tinybė užtikrinti proporcingumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbuotoja L. M. pilnai neatsiskaitė ir dėl to ji patyrė nepatogumus (nuostolius) bei turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ dėl Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo, ,nustačius jog darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoja ir nenustačius dėl to darbuotojos L.

M. kaltės, netesybas priteisia, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu nesumokėtos sunos: darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas yra iÅ¡ieÅ¡kota vykdant DGKS Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra antstolės depozitinėje sÄ skaitoje, nesumokėta darbuotojai suma yra žymiai mažesnė nei praÅ¡omos priteisti netesybos, vadovaudamasis proporcingumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principu bei bendru protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principu, jas mažina ir priteisia 2522,50 EUR netesybų.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nutartimi 2020 m. sausio 17 d. buvo tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymas ir taikyta laikinoji apsaugos priemonė sustabdytas antstolės A. K. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0133/19/01716 kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal DGKS Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®siteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 7 d.), todėl laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinio (patikslinto) tenkinama 6 procentai, priešieškinio (patikslinto) tenkinama 50 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 95 EUR žyminio mokesčio bei 500 EUR advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovės ieškovei reikia priteisti 35,70 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė L. M. sumokėjo 220 EUR advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 110 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, atlikus įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiama atsakovei L. M. 74,30 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsakovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1135, 49 EUR neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslinto ieÅ¡kinio dalyje dėl 527,17 EUR be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovės L. M. netenkinti (atmesti). Atsakovės L. M. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti dalinai ir priteisti atsakovei L.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2522, 50 EUR netesybų už uždelsimo atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo ir 74,30 EUR advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje atsakovės L. M. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. LaikinÄ jÄ apsaugos priemonę taikytÄ Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nutartimi 2020 m. sausio 17 d. – sustabdyti antstolės A. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0133/19/01716 palikti galioti iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Konstatuoti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje netenka galios darbo ginčų komisijos sprendimas. Sprendimo patvirtintÄ kopijÄ per tris dienas iÅ¡siųsti antstolei A. K.. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėja Janina Zaržeckienė