d6ee078c-e01a-443d-9035-0f3a4bad2502 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-305-829/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48599-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.16.1.3; 2.3.6.4.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 28 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Loreta MasevičiÅ«tė, sekretoriaujant E. P., I. U., dalyvaujant Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokurorui L. F., kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui M. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 196 straipsnio 3 dalyje. Teismas nustatė: kaltinamasis R. V. dirbdamas (duomenys neskelbtini) draudimo agentu, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. liepos 10 d., bÅ«damas supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareigybės nuostatais, bÅ«damas (duomenys neskelbtini)autorizuotu sistemos „TIA“ vartotoju, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. pasinaudodamas jam suteikta teise administruoti draudimo sutartis, keisti draudėjų kontaktinius duomenis, paskambinęs trumpuoju telefono Nr. 4444 bendrovės informacinėje sistemoje „TIA“ neteisėtai pakeitė bendrovėje registruotų draudėjų kontaktinius duomenis: 1. 2017 m. birželio 17 d. 10 val. 34 min. draudėjo V.

V. telefono numerį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 2. 2017 m. birželio 22 d. 9 val. 53 min. draudėjo D. B. telefono numerį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 3. 2017 m. birželio 22 d. 15 val. 48 min. draudėjo E. Č. telefono numerį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 4. 2017 m. birželio 27 d. 8 val. 30 min. ištrynė draudėjo V. M. telefono numerį (duomenys neskelbtini); 5. 2017 m. birželio 27 d. 8 val. 30 min. draudėjo G. B. telefono numerį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 6. 2017 m. birželio 27 d. 9 val. 22 min. draudėjos T.

R. telefono numerį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 7. 2017 m. birželio 28 d. 17 val. 16 min. draudėjo V. G. telefono numerį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 8. 2017 m. birželio 29 d. 8 val. 20 min. draudėjo J. P. telefono numerį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 9. 2017 m. liepos 1 d. 13 val. 1 min. draudėjo V. K. telefono numerį ir el. paÅ¡to adresÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 10. 2017 m. liepos 4 d. 9 val. 50 min. draudėjos J.

K. telefono numerį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 11. 2017 m. liepos 8 d. 11 val. 6 min. draudėjo A. M. telefonÄ ir el. paÅ¡to adresÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), el. paÅ¡to adresas iÅ¡trintas; 12. 2017 m. liepos 10 d. 8 val. 8 min. draudėjo R. S. telefono numerį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 13. 2017 m. liepos 10 d. 8 val. 11 min. draudėjos J. G. telefono numerį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 14. 2017 m. liepos 10 d. 8 val. 21 min. draudėjos J.

G. el. paÅ¡to adresÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); tokiu bÅ«du R. V. apribojo naudojimÄ si tokiais duomenimis padarydamas AB „Lietuvos draudimas“ nedidelės žalos – 56,44 Eur. Kaltinamasis R. V. nepripažino kaltės. Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ dirbo iki 2017 m. liepos 11 d. Pagal dokumentus, reglamentuojančius jo veiklÄ , jis privalėjo užtikrinti duomenų tikrumÄ . Jo pareiga buvo kiekvienÄ dienÄ tikrinti kontaktus, todėl sistemoje radęs neatitikimų ir pasinaudodamas telefono Nr. 4444 keitė klientų kontaktus tiek, kiek tai susiję su jo pareigomis bendrovėje.

Pats duomenų keisti negalėdavo. Eidavo pas žmones, o jų telefono numerius užsiraÅ¡ydavo ant lapelių. Lapelius laikė pas save. Dabar sÄ siuvinio neturi, nes kai išėjo iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, viskÄ sunaikino. Manė, kad pas jį lapeliuose esantys duomenys yra teisingi. Neatsimena kodėl visiÅ¡kai iÅ¡trynė kai kuriuos telefono numerius ir elektroninius paÅ¡to adresus. Jis žino, kad sistemoje iÅ¡lieka ankstesni duomenys. Jis klientų nenorėjo persivilioti, kadangi tikėjosi likti dirbti AB „Lietuvos draudimas“.

Įmonėje buvo išdirbęs (duomenys neskelbtini) metus, todėl išsiskyrimas jam buvo skaudus. Jis norėjo dirbti AB „Lietuvos draudimas“, todėl jokių tyčinių veiksmų neatliko. Ginčo ar konflikto dėl išėjimo iš darbo nebuvo. 2017 m. birželio mėnesį vadovė užsiminė, kad nuo liepos 1 d. atstovų neliks, bet jis tikėjosi, kad jį perves į konsultantus. Jam sekėsi dirbti, turėjo savo klientus. Į telefono Nr. 4444 paskutiniu metu skambino daug kartų – virš 80.

Skambino ne tik dėl duomenų sutikrinimo, bet ir kitais reikalais. Jis tikslindavo klientų duomenis, skolas, pasiaiškindavo kaip apdrausti. Dar liepos 10 d. jis kontaktavo su klientais, tikslino duomenis bei skolas. Jis nesutinka, kad draudimui atsirado 177,82 Eur žala. Mano, kad tokia žala per didelė telefonų numerių atstatymui. Neleistinų veiksmų nevykdė. Mano, kad galėjo jo blogas matomumas sutrukdyti arba klientas klaidingai pasakė duomenis, gal jis pats klaidingai šiuos užsirašė. Regėjimas jam kelia nepatogumus, trukdo darbui.

Jaučia diskomfortÄ , reikia nuolat gydytis. Nelabai mato skaičius „6“, „0“, „9“. PanaÅ¡ių skaičių nemato, todėl prie akinių dar naudodavo lupÄ Å¾iÅ«rėdamas į savo užraÅ¡us. Kartais jis lupos neturėdavo, užmirÅ¡davo jÄ , buvo netgi pametęs. Kaltinamajame akte nurodytus asmenis pažįsta, tačiau su jais bendravo tik darbiniai reikalais. Neatsimena su kuriais kaltinamajame akte nurodytais asmenimis bendravo 2017 m. birželio mėnesio pabaigoje. Taip pat neprisimena, kurie iÅ¡ jų sudarė ar pratęsė sutartis.

Garso įraÅ¡uose yra jo balsas. IÅ¡trynė keletÄ numerių, nes iÅ¡trinti pasakė klientai – kad neskambintų. Elektroninio paÅ¡to adresai buvo pataisyti, kadangi taip pasakė klientai. Å iuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Ä®monėse pareigos ir funkcijos panaÅ¡ios. Naujame darbe su buvusiais klientais nebendravo (t. 1, b. l. 125–128; t. 2, b. l. 20). Civilinės ieÅ¡kovės atstovas R. N. paaiÅ¡kino, kad informacijÄ apie tai, kad galimai nepagrįstai buvo keičiami duomenys informacinės sistemoje, gavo iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojų, kurie negalėjo susisiekti su klientais.

Kaip paaiÅ¡kėjo, duomenys buvo netikslÅ«s ir neteisingi. Jam atsiųstos informacijos pagrindu, t. y. R. V. vadovės Z. R., kuri yra (duomenys neskelbtini) vadovė, ir skambučių centro grupės vadovės M. S., pateikė raÅ¡tÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat paprašė paskaičiuoti žalÄ , t. y. kiek kainavo atstatyti nekorektiÅ¡kus duomenis. Buvo gauta informacija iÅ¡ Z. R. Tai buvo duomenys apie tai, kiek ji pati kontaktavo ir jos darbuotojos važiavo pas klientus, kuriems negalėjo prisiskambinti.

Taip pat informacijÄ pateikė skambučių centro vadovė M. S., kuri nurodė kiek laiko truko atstatyti nekorektiÅ¡kus duomenis. Apskaitos skyrius tuo pagrindu apskaičiavo kokia žala buvo padaryta AB „Lietuvos draudimas“ dėl nekorektiÅ¡kų duomenų atstatymo. Anksčiau konsultantams buvo leidžiama patiems koreguoti kontaktus, tačiau buvo pastebėta, kad ne visais atvejais elgiamasi sÄ Å¾iningai bei apdariai. Ta teisė iÅ¡ darbuotojų buvo atimta, įvedant daugiau kontrolės. Tokiu bÅ«du konsultantas ar atstovas, norėdamas pakeisti kliento kortelėje esančius kontaktinius duomenis, turi skambinti į skambučių centrÄ , prisistatyti kas jis yra.

Darbuotojas yra identifikuojamas ir tada skambučių centro darbuotojas pakeičia kontaktus. Pokalbiai yra įraÅ¡inėjami, o darbuotojai įspėjami, kad pokalbis yra įraÅ¡omas. Mano, kad R. V. padaryto duomenų keitimų kiekio ir bÅ«do netyčia suklysti nelabai įmanoma. Be to, tai buvo duomenų keitimas iÅ¡ teisingų į neteisingus prieÅ¡ pat paliekant senÄ jį darbdavį. Gali bÅ«ti 2–3 klaidos, bet kai jų daugiau, tai jau yra sistema. Jeigu sudarant sutartis duomenyse pasitaiko klaida, polisas performinamas ir iÅ¡duodamas naujas, teisingas (1 t., b. l. 128–129).

Liudytoja M. S. parodė, kad dirba AB „Lietuvos draudimas“ privačių klientų departamento vidinio aptarnavimo grupės vadove. Jos grupė atlieka techninį darbÄ , kur vienas iÅ¡ darbų yra kontaktų keitimas. Jos darbuotojai priima skambučius ir užklausas. Ä® jÄ kreipėsi pardavimų skyriaus vadovė Z. R., kadangi jai kilo įtarimų dėl kontaktų klastojimo. Ji prašė pateikti visus R. V. pokalbių įraÅ¡us nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 11 d. Ä®raÅ¡ai buvo pateikti.

Ji taip pat perklausė kelis pokalbius. IÅ¡ pokalbių, kuriuos perklausė, jos darbuotojai R. V. klausdavo, ar jis nori prijungti klientus prie „savas.ld“. Å is atsakydavo, kad klientus nori prijungti prie „savas.ld“. Jeigu klientas ateina į skyrių ir nori prisijungti prie „savas.ld“ sistemos, o jo kontaktuose telefono numeris blogas, yra galimybė paskambinti į jos grupę ir darbuotojas nurodytÄ telefono numerį pakeis tam, kad klientas, dar bÅ«damas skyriuje, su konsultanto pagalba galėtų prisijungti prie klientų sistemos.

Paskui klientas sistema gali naudotis savarankiškai. Pirminis prijungimas prie sistemos vyksta su konsultanto pagalba. Iš pokalbių įrašų atrodydavo, kad klientas yra šalia R. V., tačiau neįtikėtina, kad R. V. klientus keisdavo kas kelias minutes. Skambučiai „krenta“ nebūtinai tam pačiam darbuotojui, todėl nėjo pamatyti, kad R. V. skambina ir duomenis keičia kas kelias minutes. R. V. atlikinėjo pakeitimus jos darbuotojų pagalba. Pagrinde buvo pakeisti telefonų numeriai bei elektroninių paštų adresai.

Istorijoje lieka atlikti veiksmai, t. y. matosi ir ankstesni duomenys, ir pakeisti. Kontaktų keitimas vyksta kai klientas informuoja agentÄ apie pasikeitusį adresÄ , telefono numerį, elektroninio paÅ¡to adresÄ . Kontaktai gali pasikeisti ir sutarties galiojimo metu. Jeigu konsultantas mato, kad yra neteisingas kontaktas, jis turi jį iÅ¡taisyti. Toks yra konsultanto darbas (1 t., b. l. 129–131). Liudytoja Z. R. parodė, kad dirba AB „Lietuvos draudimas“ skyriaus vadove. Kaltinamasis yra buvęs darbuotojas, kuris dirbo iki 2017 m. liepos 11 d.

Kai R. V. išėjo iÅ¡ darbo, pastebėjo, kad klientai neatsiliepia nurodytais kontaktais. Pamatė, kad kontaktuose nurodytas ne tas numeris. Kreipėsi į skambučių centrÄ ir paprašė, kad pažiÅ«rėtų kas vyko su kontaktų keitimu. Jai atsiuntė paklausyti įraÅ¡us. Perklausė daugiau nei 10 pokalbių, kuriuose girdėjo, kad sistemiÅ¡kai telefono numeryje buvo keičiamas vienas skaičius. Klausyti įraÅ¡ai buvo padaryti mėnesio bėgyje. Tada kreipėsi į teisininkus. Sutarties sudarymas prasideda nuo kliento duomenų patikslinimo.

Kitais atvejais skambinama kai klientas skatinamas prisijungti prie klientų aptarnavimo sistemos. Niekas neskatina darbuotojus skambinti ir tikslinti asmens duomenis. Kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už kontaktinių duomenų saugumÄ ir teisingumÄ . R. V. dažnai skambindavo į skambučių centrÄ . Kartais net ir dėl sutarties sudarymo klausimų. Jeigu jam reikėdavo, jis ir turėdavo teisę skambinti. Jai nėra žinomos R. V. klaidos dėl regos. Apskaitos skyriuje sutartys yra patikrinamos. G. B. yra R.

V. giminaitis, kuris perėjo į (duomenys neskelbtini). Matydama sÄ raÅ¡Ä , kurį tikrino, tokių asmenų atrinktų daugiau. Dalis klientų išėjo į kitÄ draudimo bendrovę – E(duomenys neskelbtini). Yra girdėjusi, kad pas žmones atėjo R. V. ir juos apdraudė. Buvo ir tokių klientų, su kuriais spėjo sukontaktuoti ir susigrÄ Å¾inti atgal. Praradimai AB „Lietuvos draudimas“ yra dideli. Labai sunku įvertinti kiek kainuoja darbas. Ji dėl kontaktinių duomenų sugaiÅ¡o ne vienÄ dienÄ , nes važinėjo po seniÅ«nijas, konsultantai važinėjo ir bendravo su žmonėmis, kadangi jų kitaip nėjo surasti.

Visa tai kainuoja ir nėra pigu. Konsultanto važiavimas yra ne tik degalai, bet ir transporto priemonės eksploatacija, darbas. Ji iÅ¡tisomis valandomis sėdėjo prie telefono bandydama atrasti skaičių kombinacijas. Ä® seniÅ«nijas važiavo, nes kai kurie klientai neturėjo duomenų istorijos. Buvo dalis klientų, kurių numeriai nebuvo suvesti. Kai kaltinamasis iÅ¡eidinėjo, iÅ¡traukė klientų sÄ raÅ¡Ä ir paprašė Å¡io suraÅ¡yti duomenis. Jis pažadėjo duomenis sukelti ir suraÅ¡yti.

Pažadėjęs, matyt, persigalvojo ir jai duomenų neatvežė. Ji liko su klientais, kurių kontaktų kortelėse nebuvo. Papildomai nurodė, kad važiavo ne pas tuos klientus, kurių buvo pakeisti telefonų numeriai, o pas tuos, kurių duomenys nebuvo suvesti. Su kaltinime nurodytais asmenimis jos važiavimo iÅ¡laidos nėra susijusios. Apie 17 asmenų numerius iÅ¡siaiÅ¡kino patys, nes su didžiÄ ja jų dalimi turėjo galimybę susisiekti atradus duomenų istorijÄ . Pirmiau buvusi informacija asmens kortelėje iÅ¡lieka.

Tai pastebėjo kai pradėjo aiÅ¡kintis giliau. Kortelėje iÅ¡lieka vienas ankstesnis įraÅ¡as. Duomenys, jos manymu, buvo pakeisti tyčia. Jeigu viename numeryje bÅ«tų radusi tokį keitimo bÅ«dÄ , jai įtarimo nebÅ«tų kilę. Su R. V. dirbo keletÄ metų. Kaip darbuotojÄ , pagal rezultatus, jį vertina ne itin gerai. Kaip žmogų – jai jis jokio įtarimo nekėlė. Ji su R. V. jau senokai kalbėdavo dėl darbo ir galimybės dirbti. Kalbėjo, kad jam reikia pagerinti rezultatus, kad galėtų darbuotis toliau.

R. V. pareigybė darėsi savaime nykstanti. Žmonės, kurie rodė rezultatÄ , ėjo į konsultantus, o kurie negalėjo parodyti rezultatų, priiminėjo kitokius sprendimus. Nežino, ar R. V. turėjo piktumo, bet dirbant jie turėjo kalbėtis apie darbo rezultatus, kaip ir iÅ¡ ko juos pasiekti (1 t., b. l. 135–138). Liudytoja J. G. parodė, kad R. V. pažįsta. IÅ¡ pradžių jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, o paskui jis buvo kaip ir jų draudėjas. Å iuo metu su kaltinamuoju nebendrauja. Kažkada R.

V. pasiÅ«lė, o jie sutiko draustis AB „Lietuvos draudimas“. Kai baiginėdavosi draudimas, Å¡is jai paskambindavo ir tada jie derindavo draudimo sÄ lygas, kainÄ . Draudėsi 2–3 metus. Jos telefono numeris visÄ laikÄ buvo tas pats – (duomenys neskelbtini). Telefono numeris niekada nesikeitė ir nėra pasikeitęs dabar. R. V. yra siÅ«lęs naudotis kitos draudimo bendrovės – lyg (duomenys neskelbtini), paslaugomis. Jai atrodo, kad tada jis buvo užsukęs pas juos į sodybÄ , nes ten jie bÅ«na kiekvienÄ savaitgalį.

Nepamena smulkmenų, bet kažkokia kalba apie tai buvo. Negali pasakyti kada R. V. siÅ«lė keisti draudimo kompanijÄ . Jie nesutiko draustis kitoje bendrovėje. Negali pasakyti ir, ar tuo metu R. V. jau dirbo kitoje draudimo bendrovėje. Jos elektroninio paÅ¡to adresas anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), o paskui keitėsi į (duomenys neskelbtini). R. V. jai siųsdavo draudimo dokumentus elektroniniu paÅ¡tu, kai nebuvo prisijungusi prie svetainės. Jai nėra žinoma įmonė pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir ji tokioje įmonėje niekada nėra dirbusi.

Niekada nėra buvę kalbos su R. V., kad keičiasi jos kontaktiniai duomenys (2 t., b. l. 12–13). 2001 m. balandžio 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ Marijampolės filialas sudarė darbo sutartį su R. V., pagal kuriÄ jis buvo priimtas į draudimo agento, vėliau į draudimo konsultanto pareigas (1 t., b. l. 19). 2017 m. liepos 11 d. su R. V. buvo nutraukta darbo sutartis (t. 1, b. l .32). R. V. pareiginėse nuostatose nurodyta, kad viena iÅ¡ R. V. pareigybės funkcijų yra savalaikis teisingos ir pilnos informacijos apie klientÄ suvedimas į duomenų bazes ir jos atnaujinimas (1 t., b. l. 35).

Informaciniame raÅ¡te nurodyta informacija apie R. V. klientų duomenų pakeitimus (1 t., b. l. 41). 2017 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pagal pateiktÄ AB „Lietuvos draudimas“ sÄ raÅ¡Ä buvo susiekta su dalimi nurodytų draudėjų, kurių duomenys sistemoje buvo pakeisti. Skambinta telefono numeriais nurodytais skiltyje „Pakeisti iš“ kur kaip manoma yra nurodyti tikrieji telefono numeriai. Tokiu bÅ«du buvo susiekta su draudėjais: J. G., R. S., A. M., J. K., J.– A.

Y. Visi asmenys, su kuriais buvo susisiekta, patvirtino, kad jie R. V. pažįsta, tačiau nurodė nekeitę savo kontaktinių duomenų. Kodėl R. V. duomenis pakeitė sistemoje paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 42). Daikto apžiūros protokole nurodyta, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ pateiktame kompaktiniame diske užfiksuoti pokalbiai telefonu laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. Kiekvienu skambučio atveju prisistačius atsakingam darbuotojui, paskambinęs asmuo prisistato „Šakiai, V.“, toliau tvarko draudimo duomenis ar nustatytais atvejais keičia draudėjų kontaktinius duomenis (t. 1, b. l. 42–44).

Civilinė ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ reiÅ¡kia 177,82 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl pakeistų asmens duomenų atstatymo į tikrus (1 t., b. l. 52–53). AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu dėl netesybų priteisimo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. V. 2 000 Eur netesybų, procesines palÅ«kanas – 5 proc. nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 45 Eur žyminį mokestį bei uždrausti atsakovui naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informacijÄ , kuri yra ieÅ¡kovės komercinė paslaptis, t. y. informacijÄ apie ieÅ¡kovės klientus, jų kontaktinę informacijÄ , sudaromų ir sudarytų sandorių sÄ lygas, finansinę informacijÄ bei įpareigoti atsakovÄ juos sunaikinti (1 t., b. l. 68–72).

Dėl BK 196 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal BK 196 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, paÅ¡alino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais bÅ«dais apribojo naudojimÄ si tokiais duomenimis padarydamas žalos, o pagal BK 196 straipsnio 3 dalį – kas padarė Å¡iame straipsnyje numatytÄ veikÄ padarydamas nedidelės žalos. Taigi minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodyta eilė neteisėtų veiksmų, kurie užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o neteisėti veiksmai gali pasireikÅ¡ti tiek sugadinimu, sunaikinimu ar elektroninių duomenų pakeitimu.

Esanti galimybė specialios programinės įrangos pagalba atstatyti, atkurti sunaikintus, sugadintus, pakeistus ar pašalintus duomenis nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis R. V. keitė bendrovėje registruotų draudėjų kontaktinius duomenis autorizuotoje sistemoje „TIA“, tačiau nurodė, kad tai darė netyčia, o klaidos galėjo atsirasti dėl jo blogo matomumo arba klientas klaidingai pasakė duomenis, arba jis pats klaidingai šiuos užsirašė.

Regėjimas jam kelia nepatogumų, trukdo darbui. Nelabai mato skaičius „6“, „0“, „9“. PanaÅ¡ių skaičių taip pat nemato, todėl prie akinių dar naudodavo lupÄ Å¾iÅ«rėdamas į savo užraÅ¡us. Teismas atmeta kaltinamojo R. V. teiginius apie tai, kad jis tyčia duomenų nekeitė, kadangi jo neteisėtÄ veikÄ byloje patvirtina surinktų ir teisme iÅ¡tirtų duomenų visuma: Kaltinamasis R. V. teismui pateikė medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡us. 2014 m. gruodžio 18 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad R.

V. atlikta operacija – Bevacizumabo (VLK) suleidimas į stiklakÅ«nį. 2017 m. spalio 5 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad R. V. diagnozuota geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degenerasicca AD et exudativa, cicatrix OS. Tačiau R. V. pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad kaltinamasis negali matyti tam tikrų skaičių ar iÅ¡ viso dirbti. Liudytoja Z. R. nurodė, kad jai nebuvo žinoma aplinkybė apie blogÄ R. V. regėjimÄ , galimai dėl to padarytas klaidas, nes apskaitos skyriuje sudarytos draudimo sutartys yra patikrinamos.

IÅ¡ telefonų pokalbių turinio nustatyta, kad R. V. visÄ laikÄ skambindamas telefono Nr. 4444 diktavo klientų asmens kodus, sutarties numerius, tačiau juos nurodydamas nesuklydo, nors Å¡ie taip pat sudaryti iÅ¡ skaičių. Pažymėtina, kad R. V. dažniausiai pakeisdavo tik vienÄ telefono numerio skaičių, nors tokių pačių skaičių tame numeryje bÅ«davo ne vienas. Pvz.: telefono numeryje (duomenys neskelbtini), yra net du skaičiai „0“, tačiau pakeistas buvo tik vienas skaičius „0“ į skaičių „9“.

Tai darė sistemiÅ¡kai, ne vienÄ ir ne du kartus – 14 kartų per mažesnį nei mėnesio laikotarpį. Kodėl kai kuriuos kontaktus iÅ¡trynė, iÅ¡ pradžių R. V. negalėjo paaiÅ¡kinti, vėliau nurodė, jog klientai jo patys to prašė. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad klientai patys bÅ«tų prašę keisti asmens kontaktinius duomenis, kad bÅ«tų tuo laikotarpiu sudarinėję naujas draudimo sutartis ar bandę prisijungti prie klientų aptarnavimo sistemos. Liudytoja Z.

R. parodė, kad ji, bÅ«dama AB „Lietuvos draudimas“ skyriaus vadove, su R. V. jau senokai kalbėdavo dėl darbo ir galimybės dirbti. Kalbėjo, kad jam reikia pagerinti rezultatus, kad galėtų darbuotis toliau. Žmonės, kurie rodė rezultatÄ , buvo pervesti dirbti konsultantais, o kurie negalėjo parodyti rezultatų, priiminėjo kitokius sprendimus. Pats kaltinamasis R. V. nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį vadovė užsiminė, kad nuo liepos 1 d. atstovų neliks. Žinodamas apie išėjimÄ R.

V., turėjo nusikalstamos veikos motyvÄ kerÅ¡tauti ir sukelti neigiamas pasekmes bendrovei. IÅ¡ objektyvių duomenų nustatyta, kad nusikalstama veika įvykdyta nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. liepos 10 d., t. y. mėnesio laikotarpyje iki R. V. išėjimo iÅ¡ darbo, kadangi 2017 m. liepos 7 d. praÅ¡ymu R. V. prašė jį nuo 2017 m. liepos 11 d. atleisti. Kaltinamojo versijos, kad jis norėjo ir toliau dirbti AB „Lietuvos draudimas“ bei dar liepos 10 d. jis kontaktavo su klientais, tikslino duomenis bei skolas, nepatvirtina jokie duomenys byloje.

Atvirkščiai byloje pateiktuose garso įraÅ¡uose matyti, kad 2017 m. liepos 10 d. R. V. pakeitė klientų kontaktinius duomenis iÅ¡ teisingų į klaidingus. 2017 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad buvo susiekta su draudėjais: J. G., R. S., A. M., J. K., J. – A. Y. Visi asmenys, su kuriais buvo susisiekta, patvirtino, kad jie R. V. pažįsta, tačiau nurodė nekeitę savo kontaktinių duomenų. Å iÄ informacijÄ patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja J. G. nurodydama, kad jos telefono numeris visÄ laikÄ buvo tas pats – (duomenys neskelbtini).

Telefono numeris niekada nesikeitė ir nėra pasikeitęs dabar. Jos elektroninio pašto adresas anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), o paskui keitėsi į (duomenys neskelbtini). R. V. jai siųsdavo draudimo dokumentus elektroniniu paštu, kai nebuvo prisijungusi prie svetainės. Jai nėra žinoma įmonė pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir ji tokioje įmonėje niekada nėra dirbusi. Niekada nėra buvę kalbos su R. V., kad keičiasi jos kontaktiniai duomenys. R. V. yra siūlęs naudotis kitos draudimo bendrovės paslaugomis.

Be to liudytoja Z. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai R. V. iÅ¡eidinėjo, iÅ¡traukė klientų sÄ raÅ¡Ä ir paprašė Å¡io suraÅ¡yti klientų duomenis, nes jie iÅ¡ viso nebuvo suvesti į sistemÄ . R. V. pažadėjo duomenis sukelti ir suraÅ¡yti, tačiau duomenų jis jai neatvežė. Ji liko su klientais, kurių kontaktų kortelėse nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad R. V. Å¡iuo metu taip pat dirba tokio paties pobÅ«džio darbÄ , tik kitoje draudimo bendrovėje. Taigi, R. V. veikdamas tyčia neteisėtai, t. y. turėdamas ribotÄ teisę dirbti su elektroniniais duomenimis, virÅ¡ydamas savo įgaliojimus, paÅ¡alino ir pakeitė AB „Lietuvos draudimas“ elektroninius duomenis, dėl ko įmonei buvo padaryta nedidelė žala.

Å iuo atveju teismas pastebi, kad žala civilinės teisės prasme skiriasi nuo žalos sÄ vokos turinio baudžiamajame procese, kur žala pripažįstami bet kokie neigiami padariniai. Spręsdamas dėl žalos teismas įvertina sukeltas pasekmes, keistų ir naikintų elektroninių duomenų pobÅ«dį, kilusius nepatogumus ir realiai patirtus nuostolius dėl duomenų atstatymo, įtakÄ Ä¯monės funkcionavimui ir veiklai. Tokiu bÅ«du teismas pripažįsta, kad R. V. nusikalstama veika Å¡ioje dalyje atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 196 straipsnio 3 dalies, sudėtį.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis R. V. tyčia 2017 m. birželio 22 d. 15 val. 57 min., 2017 m. birželio 17 d. 9 val. 34 min. bei birželio 1 d. 17 val. 44 min. keitė bendrovėje registruotinų draudėjų kontaktinius duomenis. Byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai bei informacinis raštas patvirtina, kad R. V. šiais minėtais laikais keitė duomenis iš neteisingų į teisingus, todėl nurodytos aplinkybės šalintinos iš pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai keistinas nusikalstamos veikos laikotarpis iš „nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d.“ į „nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. liepos 10 d., taip pat patikslintinas laikas kada buvo pakeistas draudėjos J.

G. telefono numerį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes toks laikas kaltinime nebuvo nurodytas iÅ¡ viso, nors įrodytas byloje esančiais duomenimis. Be to kaltinamajame akte dėl raÅ¡ymo apsirikimo klaidingai nurodyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ apribojo naudojimÄ si tokiais duomenimis, todėl AB „Lietuvos draudimas“ keistinas į R. V. Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo Už BK 196 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu.

Kaltinamasis R. V. neteistas, dirbantis, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose byloje valstybinis kaltintojas nepateikė. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas bei nepavojingumas yra vertinamieji požymiai.

Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, turi būti atsižvelgiama ir į objektyviuosius, ir į subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi.

Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumÄ , jo tikslus, motyvus. Aptariant objektyvųjį veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo kriterijų, atkreipiamas dėmesys į tai, jog iÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). BÅ«tent žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimų pavojingumÄ , t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.

Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-230-697/2017).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog, vertinant veikÄ kaip mažareikÅ¡mę, pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, apraÅ¡ytoms formaliosiomis sudėtimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007, 2K-60-303/2018). Taigi, Å¡iuo atveju vertintina, ar R. V. padaryti teisės pažeidimai buvo tokie, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sÄ lygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus.

Teismas sprendžia, kad formaliai R. V. padaryta veika, pasireiškusi neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenis, atitinka BK 196 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pakeisti duomenys buvo atkurti, nes jų istorija draudimo duomenų bazėse buvo išlikusi, į tai, kad nėra byloje duomenų, kiek tiksliai truko asmens duomenų atstatymas, į tai, kad buvo pakeista tik dalis asmens duomenų – tik kontaktiniai, tačiau nebuvo pakeisti toki duomenys, kaip asmens vardai bei pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos, į tai, kad byloje nėra duomenų kokia dalis kaltinime nurodytų apdraustųjų pakėtė draudimo bendrovę, atsižvelgus į tai, kad nebuvo pasikėsinta į tokius svarbius įstatymo saugomus gėrius kaip sveikata, turtas;

įvertinus tai, kad nors ir padaryta turtinė žala, tačiau ji yra nedidelė – nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Teismas įvertino elektroninių duomenų pobÅ«dį, jų statusÄ , nukentėjusiosios ypatybes, pažeistų interesų svarbÄ , kiek ji reikÅ¡minga tokiÄ Å¾alÄ patyrusiai nukentėjusiajai.

Taigi, nagrinėjamu atveju tiek pagal objektyviuosius kriterijus (padaryta nereikÅ¡minga žala įstatymo saugomoms vertybėms), tiek pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į R. V. tyčios kryptingumÄ , motyvus) yra sÄ lygos pripažinti R. V. veikÄ mažareikÅ¡me. Pažymėtina ir tai, kad į R. V. anksčiau nėra nusikaltęs. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. V. asmenybę, jo elgesį proceso metu, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju jo veika nulemta nepamatuoto ir neapgalvoto elgesio, todėl vien jau pradėtas ir tęstas baudžiamasis procesas, pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, turės jam auklėjamÄ jį poveikį bei užtikrins, kad ateityje jis elgsis atsakingai ir panaÅ¡ių veikų nebedarys.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis bendraisiais teisės principais ir BK 37 straipsnio nuostatomis, teismas mano, kad R. V. nusikalstama veika, numatyta BK 196 straipsnio 3 dalyje, vertintina kaip mažareikšmė, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK kodekso 303 straipsnio 4 dalis, BK 37 straipsnis). BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. R.

V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, įvertinus padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kaltinamojo asmenybę (neteistas), iÅ¡silavinęs, dirbantis, pensininkas, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta 2017 m., t. y. iki 2018 m. sausio 1 d, kai pasikeitė MGL dydis.

Teismo vertinimu, tokia įmoka, nors ir ne už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , tačiau teigiamai veiktų kaltinamojo asmenybę, motyvuotų nebenusikalsti. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimÄ , nenumato jokių iÅ¡imčių, dėl kurių Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė negali bÅ«ti taikoma Å¡iuo konkrečiu atveju. Civilinė ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ pareiÅ¡kė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 177,82 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad žalÄ sudaro prarastų kontaktų su klientais atstatyti bÅ«tini resursai. Ä® bylÄ pateikta skaičiavimo lentelė. PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo aplinkybes dėl duomenų keitimo 2017 m. birželio 22 d. 15 val. 57 min., 2017 m. birželio 17 d. 9 val. 34 min., bei birželio 1 d. 17 val. 44 min., civilinis ieÅ¡kinys mažintinas iki 177,52 Eur. Taip pat liudytoja Z. R. nurodė, kad su kaltinime nurodytais asmenimis važiavimo iÅ¡laidos nėra susijusios. Nurodė, kad ne pas tuos važiavo klientus, kuriuos buvo perkeisti numeriai, o pas tuos, kuriuos nėra suvesti duomenys.

Pirmiau buvusi informacija asmens kortelėje išlieka. Tai pastebėjo kai pradėjo aiškintis giliau. Taigi šiuo atveju iš kaltinamojo nėra priteistinos ir kuro išlaidos – 8,97 Eur bei vadovės Z. R. sugaišta 1 darbo diena – 112,11 Eur. Pripažintina, kad dėl nusikaltimo AB „Lietuvos draudimas“ buvo padaryta 56,44 Eur dydžio žala, kuri priteistina iš kaltinamojo R. V. Kita pareikšto civilinio ieškinio dalis atmestina ir atsižvelgiant į tai, kaltinime teismas tikslina padarytos nedidelės žalos dydį iš 177,82 Eur į 56,44 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas), pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje. Proceso iÅ¡laidų nebuvo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas nusprendžia: R. V., padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 196 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir bylÄ nutraukti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Civilinės ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. V. penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus keturiasdeÅ¡imt keturis centus (56,44 Eur) žalos atlyginimo civilinei ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės R. V. neskirti. Skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) palikta baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė