2023-04-05 Nr. AB-7435-3-61-3-02641-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-567-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02641-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utenos diena“ ir V. R. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Mūsų Ignalina“ ir J. B. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos diena“ (toliau – ir Bendrovė) ir V. R. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (SK-8, 2021)SPR-185 „Dėl publikacijoje „Svetimi marškiniai ilgai nešildys“ („Mūsų Ignalina“, (duomenys neskelbtini), 2020-12-08) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjų skundas pripažintas nepagrįstu, ir perduoti šį klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjai skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2020 m. gruodžio 8 d. laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išspausdinta J. B. publikacija „Svetimi marškiniai ilgai nešildys...“ (toliau – ir Publikacija), kurioje buvo pateikta neigiamo pobūdžio informacija apie Bendrovę ir joje dirbančio vyriausiojo redaktoriaus pareiškėjo V. R. veiklą. Paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kenkia Bendrovės dalykinei reputacijai bei žemina minėto fizinio asmens garbę ir orumą. Publikacijoje detaliai pasisakyta apie Bendrovės leidžiamą laikraštį „Ignalinos diena“, nurodyti tam tikri faktai ir aprašyti įvykiai, itin neigiamai pasisakyta apie pareiškėją, vyriausiąjį redaktorių, jo profesinę veiklą, taip pat apie reikalavimus dėl laikraščio „Nauja vaga“ užsidarymo.

2.2. Sprendime atribotos dvi sąvokos – žinia ir nuomonė, pagal tai Publikacijos tekstas išskirtas dalimis, atskirais teiginiais, nurodant, kurie teiginiai priskirtini nuomonės išreiškimui, o kurie – laikytini žinia. Tačiau vertinant visą Publikaciją, t. y. jos pavadinimą, turinį bei prie Publikacijos pridėtą fotonuotrauką, spręstina, kad visuomenei buvo pateikta žinia, o ne nuomonė, apie pareiškėjų, kaip teigiama, netinkamus, neteisėtus ir priešiškus veiksmus, kuriais jie siekė populiarumo, „nukonkuruojant“ laikraščius „Mūsų Ignalina“ ir „Nauja vaga“. Vien iš Publikacijos pavadinimo galima prieiti prie išvados, kad teksto turinys yra apie asmenį ar asmenis, kurie, pasinaudodami kitų įtaka, elgiasi neteisėtai.

2.3. Publikacijoje pateikti tikslūs ir aiškūs teiginiai, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys faktai. Vertinant tai visuomenės aspektu, t. y., kaip šią informaciją supras skaitytojas, akivaizdu, kad tai nebus vertinama kaip išsakyta nuomonė, tačiau kaip pagrįstų faktų bei atskleistos tiesos ir žinių patvirtinimas. Be to, Publikacijos autorius nenurodė, kad tai yra tik jo nuomonė.

2.4. Tai, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Mūsų Ignalina“, norėjo sumenkinti Bendrovės dalykinę reputaciją ir pažeminti vyriausiojo redaktoriaus garbę bei orumą, patvirtina Publikacijos pateikimo aplinkybės, forma ir būdas. Publikacija paskelbta 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. svarbiausiu kiekvienai leidyklai laikotarpiu, nes būtent metų pabaigoje skaitytojai užsiprenumeruoja laikraščius ateinantiems metams. Publikacijoje paskelbta fotonuotrauka, kurioje ant klozeto sudėtos Bendrovės leidžiamų laikraščių „Ignalinos diena“ kopijos, taip pat menkina dalykinę reputaciją skaitytojų ir visuomenės atžvilgiu.

2.5. Sprendime nepateiktas situacijos bei aplinkybių vertinimas, neatsižvelgta į tai, kokią nuomonę nurodyta informacija sudarys skaitytojams, ką VšĮ „Mūsų Ignalina“ šia Publikacija norėjo perteikti skaitytojams.

2.6. Sprendimu VšĮ „Mūsų Ignalina“ buvo tik įspėta apie Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ, Įstatymas) 2 straipsnio 36 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Tačiau Publikacija palikta galioti, todėl visuomenės klaidinimas, pareiškėjo garbės ir orumo pažeminimas, Bendrovės dalykinės reputacijos sumenkinimas nebus ištaisytas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. EKS-16/21 pareiškėjų skundas patenkintas visiškai, t. y. buvo pripažinti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 8, 20, 51 ir 53 straipsnių pažeidimai, o VšĮ „Mūsų Ignalina“ įpareigota paskelbti minėtą sprendimą laikraštyje „Mūsų Ignalina“ ir portale (duomenys neskelbtini).

2.7. Atsakovas nevertino skundo bei VšĮ „Mūsų Ignalina“ padarytų pažeidimų Etikos kodekso, kurio atitinkamos teisės normos neabejotinai buvo pažeistos, prasme, nors Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir Komisija) tokius pažeidimus konstatavo. Be to, pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti ar paneigti Publikacijoje paskelbtos informacijos, nors teisės aktuose įtvirtinta tokia teisė.

2.8. Bendrovė yra nepriklausomas leidėjas, o žurnalistai ir kiti darbuotojai nėra susiję su jokia politine jėga ir nedalyvauja politinėje veikloje. Publikacijoje pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kad pareiškėjai priklauso konkrečiai politinei partijai, tačiau portale (duomenys neskelbtini) yra skelbiamos publikavimo taisyklės bei skaidrumo politika, su kuriomis yra supažindinti visi Bendrovės žurnalistai bei kiti darbuotojai, taip pat jie susipažinę su Etikos kodeksu ir pasirašę, kad vykdydami veiklą laikysis Etikos kodekso nuostatų. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Publikacijos autorius yra laikraščio „Mūsų Ignalina“ ir portalo (duomenys neskelbtini) publikacijų autorius bei (duomenys neskelbtini), t. y. priklauso konkrečiai politinei partijai, o tai yra griežtai draudžiama.

2.9. Bendrovės laikraštis „Ignalinos diena“ leidžiamas nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., tačiau Ignalinos rajono savivaldybė neprisidėjo prie jo išleidimo. Be to, 2020 m. rudenį paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas, kurį teisėtai laimėjo Bendrovės leidžiamas laikraštis „Ignalinos diena“. 2020 m. lapkričio 19 d. pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis tarp Bendrovės ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, ir, nors VšĮ „Mūsų Ignalina“ galėjo dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, tačiau to nepadarė. Todėl teiginiai, kad laikraštis „Ignalinos diena“ yra išlaikomas Ignalinos rajono savivaldybės, neatitinka tikrovės.

2.10. Publikacijoje aprašytas laikraščio prenumeratos kainų dempingas, tačiau nepagrįsta lyginti 2 kartus per savaitę leidžiamo laikraščio „Mūsų Ignalina“ kainos su 1 kartą per savaitę Bendrovės leidžiamu laikraščiu „Ignalinos diena“. Bendrovės 2 kartus per savaitę leidžiamas laikraštis „Utenos diena“ metams kainuoja 41,72 Eur, o tik šeštadieniais leidžiamas numeris – 24,48 Eur. VšĮ „Mūsų Ignalina“ taip pat du kartus per savaitę leidžiamas laikraštis „Mūsų Ignalina“ metams kainuoja 35,70 Eur, neįgaliesiems – 28,05 Eur. Bendrovės laikraščio „Ignalinos diena“, leidžiamo 1 kartą per savaitę, prenumeratos kaina metams yra 15,30 Eur, o laikraštis „Utenos apskrities žinios“, kuris leidžiamas 2 kartus per savaitę, metams kainuoja 39,17 Eur, šeštadieniais leidžiamas numeris – 19,58 Eur. Todėl Publikacijoje nurodyta informacija, kuri išreikšta kaip „chamiškas veiksmas“, yra neteisinga ir klaidina visuomenę.

3. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Tarnyba ir Komisija yra skirtingi savarankiški subjektai, priimantys savarankiškus sprendimus, be to, tik Komisija kompetentinga vertinti žurnalistų elgesį ir jo atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, todėl Tarnyba Sprendime Etikos kodekso pažeidimų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

4.2. Pareiškėjai skunde teismui pripažino, kad Sprendimu trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė VIĮ 2 straipsnio 36 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei dėl to buvo įspėtas. Atsakovas pabrėžė, kad galima įpareigoti paneigti ne bet kokią informaciją, o tik tokią, kuri neatitinka tikrovės ir žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Publikacija, kuri buvo paskelbta interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), pašalinta, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo ir nebuvo įpareigotas pašalinti teiginius, pažeidžiančius VIĮ nuostatas.

4.3. Sprendime Tarnyba įvertino ginčijamus teiginius bei jų dalis, o Publikacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo tik išsakė kritišką požiūrį į pareiškėjų leidžiamą laikraštį, sudarytą paslaugų pirkimo sutartį su Ignalinos rajono savivaldybe bei laikraščio turinį, ir tam tikrais atvejais pasirinko aštresnę formuluotę („invazinį skaitalą“, „padus laižantis laikraštis“, „chamiškas veiksmas“). Pareiškėjų atžvilgiu nebuvo išsakyta niekinančio pobūdžio epitetų, nesiekta sumenkinti jų garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos.

4.4. Vien tai, kad Bendrovės leidžiamo laikraščio kopijos sudėtos ant klozeto, savaime nereiškia dalykinės reputacijos menkinimo. Publikacijoje pateikiama informacija atitinka viešąjį interesą – informuojama apie pareiškėjų ir Ignalinos rajono savivaldybės sudarytą paslaugų pirkimo sutartį, kuria Bendrovės leidžiamuose laikraščiuose bus skelbiama Ignalinos rajono savivaldybės nurodoma informacija, be to, pareiškėjai įsipareigojo leisti specialų laikraščio priedą, kuriame bus skelbiama išskirtinai Ignalinos rajono savivaldybės pageidaujama informacija. Kadangi Publikacijoje aprašyta pareiškėjų veikla, asociatyviai pateikta ir leidžiamo laikraščio nuotrauka.

4.5. Žinia ir nuomonė atskiriama pagal VIĮ išvardintus kriterijus, o ne vertinant juos visuomenės aspektu. Nagrinėjamu atveju nuomonės ir žinios atribojimo klausimas išspręstas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad žiniai ir nuomonei taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, Sprendime buvo nustatyta, ar Publikacijoje skelbiamos žinios, ar nuomonė. Publikacijos teiginiuose pateikiamas subjektyvus požiūris, supratimas, vertinimas, spėjimas, teiginiams nėra galimybės pritaikyti tiesos kriterijaus, todėl buvo konstatuota, jog skelbiama nuomonė. Be to, teiginiuose reiškiami svarstymai, spėjimai, keliamos versijos, nepateikiamas joks galutinis ir kategoriškas vertinimas.

4.6. Nors ginčijamų teiginių pobūdis nustatytas atskiriant kiekvieną teiginį, tačiau Tarnyba nesutiko, kad tai lėmė Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Nustačius, ar buvo skelbiamos žinios ar nuomonė, teiginių atitiktis VIĮ nuostatoms buvo vertinama atsižvelgus į paskelbtos Publikacijos kontekstą, surinktus duomenis bei remiantis teismų praktika.

4.7. Publikacijos ar jos teiginių turinys nepatvirtina, kad buvo kalbama apie pareiškėjų priklausymą kuriai nors politinei partijai. Publikacijoje tik pasisakoma apie galimą palankumą konkrečiai politinei partijai bei naujai pradėtą leisti laikraštį. Pareiškėjų ginčijamas teiginys dėl politinės partijos bei naujai pradėto leisti laikraščio turi faktinį pagrindą, kadangi Bendrovė pirkimo su Ignalinos rajono savivaldybės administracija sutartimi įsipareigojo skelbti savivaldybės administracijos pageidaujamą informaciją, o tokia informacija tenkina viešąjį interesą ir visuomenė turi teisę žinoti, kokią informaciją ir ko užsakymu skelbia vietiniai laikraščiai.

4.8. Teiginys „Kitas chamiškas veiksmas – prenumeratos kainų dempingas (tyčinis kainos mažinimas, kad privilioti prenumeratorius). Tik kai vis tiek savivaldybė maitina šį skaitalą, tai jau reikėjo metinę prenumeratą daryti kokius 5, o ne 15 eurų“ yra nuomonė ir situacijos vertinimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo paskelbė aštresnio pobūdžio kritiką pareiškėjų atžvilgiu dėl prenumeratos kainų skirtumų bei hiperbolizuotai prenumeratos skirtumą įvardijo kaip dempingą, tačiau tokia informacija nesiekiama pažeminti, kaltinti ar įžeisti pareiškėjus. Analogiškai atsakovas vertino teiginius „lakstydamas po rajoną, nesibodi prisistatyti, kad jis esą iš „savivaldybės laikraščio“, tad duokit informaciją. Už ją, sako, ir dar kai ko paprašo. Čia tokia redaktoriaus žurnalistinė kultūra (interviu šis, sako, nepavyko, „redaktorius“ buvo pavarytas lauk“)“. Nagrinėjamu atveju buvo remtasi žurnalistės suteikta informacija, kuri nėra laikytina oficialiu informacijos šaltiniu. Tačiau ginčijami teiginiai nėra žeminančio pobūdžio, kad būtų pripažinti pažeidžiantys garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją, o vartojamos kalbinės išraiškos priemonės neturi vulgaraus ar niekinančio stilistinio atspalvio.

4.9. Sprendime konstatuota, kad laikraščio „Nauja vaga“ likvidavimas buvo susijęs ne su pareiškėjo veiksmais ar pageidavimais, o su Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais. Todėl nustatyta, kad skelbiamas teiginys neatitinka tikrovės. Skelbiama informacija apie vieno iš Ignalinos laikraščių užsidarymą bei keliami klausimai dėl užsidarymo priežasčių yra teisėtas ir pagrįstas viešasis interesas. Tačiau pateikiama informacija, kad pareiškėjas pageidavo, jog laikraštis būtų uždarytas, turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, kad tokia žinia būtų skelbiama kaip objektyviai egzistuojanti, todėl Sprendime pripažinta, jog buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, nes paskelbta neteisinga informacija.

4.10. Pareiškėjai Publikacijoje jų atžvilgiu išreikštą sąžiningą kritiką nepagrįstai prilygino garbės ir orumo pažeidimui. Tam tikra neigiamai asmenį apibūdinanti informacija yra nemaloni, tačiau teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ir teisę skleisti informaciją, kuri yra šokiruojanti, trikdanti visuomenę ar jos dalį. Ginčijama informacija nėra žeminančio pobūdžio, pareiškėjas nebuvo užgauliai vadinamas ar jo veiksmai nebuvo įžeidžiai apibūdinami, todėl garbės ir orumo pažeidimas pagrįstai nebuvo nustatytas.

4.11. Pareiškėjai Tarnybai neskundė teiginio „Bet „dienos“ redaktorius (pasirašinėja „Jūsų redaktorius“) V. R. jau dabar, neturėdamas nė vieno prenumeratoriaus ar pirkėjo (laikraštis mėtomas už dyką), rėkauja, esą jo skaitalas didžiausias rajone.“, todėl atsakovas negalėjo jo įvertinti. Todėl ši skundo dalis negali būti nagrinėjama.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino, panaikino Sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu, ir grąžino Tarnybai šią skundo dalį nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė Bendrovei iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

6.1. 2020 m. gruodžio 8 d. interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) ir laikraštyje „Mūsų Ignalina“ buvo publikuotas straipsnis „Svetimi marškiniai ilgai nešildys...“ (Publikacija), kurio autorius ir redaktorius yra J. B..

6.2. Pareiškėjai Bendrovė, atstovaujama direktoriaus ir leidėjo D. R., ir Bendrovės vyriausiasis redaktorius V. R. 2021 m. sausio 4 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydami atlikti tyrimą, skundą pripažinti pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti, taip pat reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Skunde nurodė, kad Publikacija yra šmeižianti, neetiška, išgalvota ir neparemta jokiais konkrečiais faktais ar šaltiniais. Be to, Publikacijoje paskelbti teiginiai yra melagingi ir žemina Bendrovės vyr. redaktoriaus garbę ir orumą. Pažymėjo, kad laikraštis nėra susijęs su konkrečia politine partija, taip pat laikraščio prenumeratos kainos nėra dempinguojamos. Be to, Publikacijos autorius nesikreipė į pareiškėjus ir nesudarė jiems galimybės pateikti savo paaiškinimus.

6.3. Tarnyba 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į VšĮ „Mūsų Ignalina“, prašydama iki 2021 m. sausio 28 d. pateikti paaiškinimus. Tarnyboje 2021 m. sausio 29 d. gauti J. B., „Mūsų Ignalina“ leidėjo ir redaktoriaus, rašytiniai paaiškinimai.

6.4. Komisija 2021 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-16/21, kuriuo pripažino, kad Publikacijoje buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8, 20, 51 ir 53 straipsniai, o VšĮ „Mūsų Ignalina“ įpareigota ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti minėtą Komisijos sprendimą laikraštyje „Mūsų Ignalina“ ir portale (duomenys neskelbtini).

6.5. Žurnalistų etikos inspektorius 2021 m. liepos 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėjų skundą dėl paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti VšĮ „Mūsų Ignalina“ dėl VIĮ 2 straipsnio 36 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Tarnyba, be kita ko, konstatavo, kad:

6.5.1. Publikacijoje esančiuose teiginiuose: „Atvykęs į vieną miestelį, interviu su vienos įstaigos vadovu pradėjo klausimu Jūs miegate su tuo ir tuo... “, teiginio „Kad „vagos“ neliktų, buvo V. R. pageidavimas, tad rajono valdžia galimai to laikraščio moteriškes įkalbino ar privertė užsidaryti“ dalis „buvo V. R. pageidavimas“, „Tad tame laikraštyje daugiau nei pusė informacijos sudėta iš savivaldybės internetinio tinklalapio, reklama ir dar dalis informacijos – iš Utenos, „Ten nerasite istorijos temų, pasakojimų apie rajono žmones, skaitinių laisvalaikiui, nespausdinamos užuojautos, įvykių suvestinės ir pan.“, teiginio „O kai vienas valdžiai padus laižantis laikraštis yra tos valdžios visiškai išlaikomas, o kitas visaip ujamas, neteikiama informacija ir neužsakomi net mokami skelbimai, tai kur čia sveika konkurencija?“ dalis „O kai vienas valdžiai padus laižantis laikraštis yra tos valdžios visiškai išlaikomas“, skelbiamos žinios.

6.5.2. Teiginiuose: „Lakstydamas po rajoną, nesibodi prisistatyti, kad jis esą iš „savivaldybės laikraščio“, tad duokit informaciją. Už ją, sako, ir dar kai ko paprašo. Čia tokia redaktoriaus žurnalistinė kultūra (interviu, šis, sako, nepavyko, „redaktorius“ buvo pavarytas lauk)“, „Socialdemokratai (b), siekdami užčiaupti burną opozicinei „Mūsų Ignalinai“, pagalbą pasikvietė iš Utenos, ten prieš to rajono socdemus „Kepurinę“ šokantį laikraštį, kuris mūsų rajone pradėjo leisti invazinį skaitalą „Ignalinos diena“. Jį, pasak šaltinių rajono savivaldybėje, galimai visiškai išlaiko rajono valdžia, už kiekvieną numerį mokėdama maždaug ar daugiau nei po 400 eurų „Žurnalistiniu požiūriu, tas laikraštis tuščias“, Kitas chamiškas veiksmas – prenumeratos kainų dempingas (tyčinis kainos mažinimas, kad privilioti prenumeratorius). Tik kai vis tiek savivaldybė maitina šį skaitalą, tai jau reikėjo metinę prenumeratą daryti kokius 5, o ne 15 eurų“, „Skaitytojams priminsiu: „Ignalinos dienoje“ niekada nerasite nė vieno bent kiek kritiškesnio krislo valdžios atžvilgiu, tik pagyras ir liaupses. Tiesiog nėra kam rašo. Ir ko vertas laikraštis, kuris leidžiamas tik dėl pinigų melžimo, o ne širdžiai vedant“, skelbiamos nuomonės.

6.5.3. Dalį teiginių viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė hiperbolizuodamas ir šaržuodamas susidariusią situaciją, o, įvertinus visas aplinkybes, laikytina, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neperžengė saviraiškos laivės ribų ir VIĮ nuostatų pažeidimas nenustatytas. Sprendime nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 19 d. Bendrovė ir Ignalinos rajono savivaldybės administracija sudarė paslaugų pirkimo sutartį, kurios pagrindu Ignalinos rajono savivaldybė perka viešinimo paslaugas Bendrovės leidžiamame laikraštyje, įskaitant laikraščio priedą, kuriame spausdinama išskirtinai Ignalinos rajono savivaldybės užsakyta informacija ir medžiaga, o, jei Bendrovė pageidautų spausdinti kitokią informaciją, ją turėtų suderinti su Ignalinos rajono savivaldybe. Todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), atsižvelgdamas į sutarties turinį, paskelbė informaciją apie tai, kad Bendrovės laikraštis galbūt rodo palankumą savivaldybei ir jos darbuotojams. Be to, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) hiperbolizuotai įvardijo, kad Bendrovės leidžiamas laikraštis yra išlaikomas savivaldybės. Įvertinus tai, kad skelbiama informacija nėra įžeidaus turinio, ja nesiekiama pažeminti Bendrovės, bet siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į laikraščio turinį bei sudaromas pirkimo sutartis su savivaldybe, VIĮ nuostatų pažeidimas konstatuotas nebuvo.

6.5.4. Kadangi Bendrovė sudarė sutartį su Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kuria įsipareigojo skelbti savivaldybės administracijos pageidaujamą informaciją, tokia informacija neabejotinai tenkina viešąjį interesą, nes visuomenė turi teisę žinoti, kokią informaciją ir ko užsakymu skelbia vietiniai laikraščiai. Dėl išvardintų priežasčių atsakovas sprendė, kad teiginys „Tad tame laikraštyje daugiau nei pusė informacijos sudėta iš savivaldybės internetinio tinklalapio, reklama ir dar dalis informacijos – iš Utenos“ yra pateiktas hiperbolizuojant ir šaržuojant situaciją, nebuvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos ir VIĮ nuostatų pažeidimas nenustatytas.

6.5.5. Teiginys „Mūsų Ignalinos“ jokia valdžia neprivers užsidaryti (nors V. R. man akiplėšiškai tai piršo) vardan sau palankaus invazinio laikraščio“ nėra neigiamo pobūdžio, juo nesiekiama pažeminti V. R.. Teiginys pateiktas hiperbolizuojant, neperžengiant VIĮ keliamų reikalavimų. Įvertinęs teiginį „O kai vienas valdžiai padus laižantis laikraštis yra tos valdžios visiškai išlaikomas, o kitas visaip ujamas, neteikiama informacija ir neužsakomi net mokami skelbimai, tai kur čia sveika konkurencija?“ atsakovas sprendė, kad viešosios informacijos skleidėjas hiperbolizuotai įvardijo, jog Bendrovės leidžiamas laikraštis yra išlaikomas savivaldybės, tačiau šia informacija nesiekiama pažeminti Bendrovės, todėl VIĮ nuostatų pažeidimas nekonstatuotas.

6.5.6. Teiginys „Socialdemokratai (b), siekdami užčiaupti burną opozicinei „Mūsų Ignalinai“, pagalbą pasikvietė iš Utenos, ten prieš to rajono socdemus „Kepurinę“ šokantį laikraštį, kuris mūsų rajone pradėjo leisti invazinį skaitalą „Ignalinos diena“ įvertintas kaip atitinkantis nuomonės raiškai keliamus reikalavimus ir neperžengiantis teisės skleisti informaciją ribų. Pažymėta, kad ginčijama nuomonė turi faktinį pagrindą, kadangi Bendrovė sudarė pirkimo sutartį su Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kuria įsipareigojo skelbti savivaldybės administracijos pageidaujamą informaciją.

Tokia informacija neabejotinai tenkina viešąjį interesą. Be to, panaudotomis meninės raiškos priemonėmis nesiekiama sumenkinti ar įžeisti pareiškėjų, o vaizdingiau perteikti aprašomą situaciją. Sprendime teiginiai „Žurnalistiniu požiūriu, tas laikraštis tuščias“ ir „Tiesiog nėra kam rašo“ įvertinti kaip kritika, nukreipta į Bendrovės vykdomas darbines funkcijas, tačiau teiginiai nėra įžeidaus ar neigiamo pobūdžio, todėl konstatuota, kad jie nepažeidžia nuomonės raiškai keliamų reikalavimų. Teiginys ,Jį, pasak šaltinių rajono savivaldybėje, galimai visiškai išlaiko rajono valdžia, už kiekvieną numerį mokėdama maždaug ar daugiau nei po 400 eurų“ vertintas kaip skelbiama nuomonė, turinti faktinį pagrindą, kadangi Publikacijos autorius sugretino turimus faktus apie sudarytą paslaugų pirkimo sutartį ir hiperbolizuotai įvardijo, jog Bendrovės leidžiamas laikraštis išlaikomas savivaldybės. Tačiau teiginys nėra įžeidaus turinio, juo nesiekiama pažeminti Bendrovės, todėl VIĮ nuostatų pažeidimas nekonstatuotas.

Vertinant teiginius „Kitas chamiškas veiksmas – prenumeratos kainų dempingas (tyčinis kainos mažinimas, kad privilioti prenumeratorius). Tik kai vis tiek savivaldybė maitina šį skaitalą, tai jau reikėjo metinę prenumeratą daryti kokius 5, o ne 15 eurų“ padaryta išvada, kad juose įvertintas prenumeratų kainų skirtumas, todėl VIĮ nuostatų pažeidimas nekonstatuotas. Sprendime teiginys „Skaitytojams priminsiu: „Ignalinos dienoje“ niekada nerasite nė vieno bent kiek kritiškesnio krislo valdžios atžvilgiu, tik pagyras ir liaupses“ įvertintas kaip nuomonė, turinti faktinį pagrindą, kadangi leidinyje neskelbiama kritika savivaldybei ar kitai valdžios institucijai, šia nuomone nesiekiama pažeminti Bendrovės, išsakoma kritika jos darbinei veiklai, todėl VIĮ pažeidimas nekonstatuotas.

Teiginys „Ir ko vertas laikraštis, kuris leidžiamas tik dėl pinigų melžimo, o ne širdžiai vedant“ Sprendime įvertintas kaip kritika dėl Bendrovės laikraščio leidimo motyvų, išsakyta kritika dėl Bendrovės ir savivaldybės sudarytos paslaugų pirkimo sutarties, todėl ginčijama nuomonė, nors ir aštresnio pobūdžio, tačiau neturi neigiamo pobūdžio ir laikytina neperžengiančia teisės skleisti informaciją ribų. Vertindamas nuotrauką, kurioje ant tualeto pridėta Bendrovės leidžiamų laikraščių „Ignalinos diena“ kopijų, atsakovas pažymėjo, jog, kadangi Publikacijoje aprašoma Bendrovės veikla, asociatyviai pateikiama ir jos leidžiamo laikraščio nuotrauka, tačiau vien tai, kad laikraščio kopijos sudėtos ant klozeto, savaime nereiškia dalykinės reputacijos menkinimo.

Todėl Bendrovės laikraščio nuotraukos paskelbimas Publikacijoje nepažeidžia VIĮ nuostatų.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VIĮ nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymėjo, kad tiriant ir vertinant informaciją, svarbu vertinti ir bylos aplinkybių visumą, analizuoti paskleistų teiginių kontekstą, atsižvelgti į jų formuluotes.

8. Teismas nustatė, kad Publikacijoje jos autorius konkrečiai kalba apie Bendrovės leidžiamą laikraštį ir jo vyriausiąjį redaktorių (pareiškėją), kritikuodamas jų veiklą, laikraščio turinį, savivaldybės teikiamą išlaikymą ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimą, konstatavo, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

9. Teismas nurodė, kad Tarnyba, spręsdama, kurie teiginiai yra laikytini žinia, o kurie – nuomone, nepateikė savo argumentų, kokiais kriterijais remiantis priėjo prie šių išvadų. Sprendime teiginiai suskirstyti į grupes, nemotyvuojant, kodėl jie laikytini žinia ar nuomone. Teismas pažymėjo, kad teiginys „jį, pasak šaltinių rajono savivaldybėje, galimai visiškai išlaiko rajono valdžia, už kiekvieną numerį mokėdama maždaug ar daugiau nei po 400 eurų“ Tarnybos įvertintas kaip nuomonė, tačiau frazė „pasak šaltinių rajono savivaldybėje“ ir teiginyje nurodoma aiški suma, kiek mokama už leidinį, rodo, kad remiamasi kitais šaltiniais, informaciją galima patikrinti, o ne išreiškiama tik autoriaus nuomonė ar spėjimas. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad žodžių „galimai“ ir kt. buvimas rodė, kad reiškiama nuomonė, tačiau šie argumentai Sprendime nenurodyti.

10. Teismas vertino, kad Tarnyba teiginius, kuriuos laikė žinia, patikrino ne išsamiai. Pavyzdžiui, publikacijoje teigiama, kad „tame laikraštyje daugiau nei pusė informacijos sudėta iš savivaldybės internetinio tinklalapio, reklama ir dar dalis informacijos – iš Utenos“, tačiau Tarnyba, įvertinusi tai kaip pagrįstą žinią, rėmėsi tik dviem leidinio numeriais, išleistais 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nėra Tarnybos atlikto išsamaus vertinimo, patvirtinančio teiginius, jog informacija laikraštyje atspindi informaciją, esančią savivaldybės interneto puslapyje, pavyzdžiui, nėra pateikta konkrečių ištraukų, sutampančių tiek interneto puslapyje, tiek leidinyje.

11. Sprendime nėra duomenų, kuriais remiantis Tarnyba sutiko su Publikacijos teiginiu, kad laikraštis yra visiškai išlaikomas valdžios, t. y. nėra duomenų, kad jį išlaiko tik rajono valdžia, nėra kitų rėmėjų, kad būtent laikraščio turiniu išreiškiamas palankumas valdžios atstovams vien dėl jo išlaikymo. Todėl išvada, kad šiuo teiginiu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į laikraščio sudaromas pirkimo sutartis su savivaldybe, teismo vertinimu, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Sprendime taip pat nenurodyta, kaip Tarnyba atsižvelgė į faktą, kad prenumeratos kainos skiriasi ir dėl to, kad vienas leidinys leidžiamas kartą per savaitę, o kitas – du.

12. Sprendime nenurodyta, kaip įvertinta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesuteikė galimybės pareiškėjui išsakyti savo poziciją jo skelbiamomis temomis. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Faktus ir duomenis, kuriais remiantis Publikacijoje buvo pateikta nuomonė (faktų vertinimas), turėtų nurodyti viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), tačiau tai neatleidžia Tarnybos nuo pareigos aktyviai siekti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jomis pagrįsti priimamą sprendimą.

13. Teismas nustatė, kad administracinės procedūros metu Tarnyba paprašė trečiojo suinteresuoto asmens J. B. pateikti poziciją dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų. Tarnyba, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamus teiginius vertino ir kaip žinią, ir kaip nuomonę, siekdama išsamiai išnagrinėti pateiktą skundą, turėjo patikrinti, ar minėti teiginiai pateikti nepažeidžiant Įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatų, t. y. teiginiai, kuriuose pateikta nuomonė, buvo pareikšti sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, tačiau atsakovas tokio vertinimo neatliko. Be to, kadangi nagrinėjamu atveju paskelbta nuomonė yra faktų vertinimas, administracinės procedūros metu atsakovas turėtų prašyti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) pateikti duomenis (įrodymus), kuriais remiantis buvo prieitos išvados, pateiktos paskelbtoje nuomonėje bei, prireikus, paaiškinti, kaip buvo prieita prie atitinkamų išvadų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai teigia, jog paskelbta informacija apie juos ir jų darbinę veiklą yra neteisinga, jiems taip pat turėtų būti suteikta galimybė pagrįsti, kad Publikacijose nurodyti teiginiai buvo pareikšti nesąžiningai ar neetiškai, sąmoningai nuslepiant ar iškreipiant faktus ir duomenis.

14. Teismas konstatavo, kad ginčo teiginių iš esmės nevertinus administracinės procedūros metu, ši analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes nagrinėjamos bylos aplinkybėmis tai reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl Sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad Publikacijos teiginiai nepažeidė VIĮ nuostatų, yra nepagrįsta ir naikintina. Kitus ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

III. 15. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti skundžiamą Sprendimą.

16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjų skundas bei kartu pateikti įrodymai buvo išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai. Tyrimo metu atsakovas kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį ir gavo jo paaiškinimus bei tinkamai juos įvertino. Atsakovas taip pat savarankiškai rinko įrodymus, vertino teismų praktiką ir kitą tyrimui būtiną informaciją. Ginčo teiginiai išnagrinėti tinkamai, išvados yra motyvuotos. Tai, kad pareiškėjų skundas buvo patenkintas iš dalies, nepaneigia Sprendimo išsamumo.

16.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, spręsdamas, kurie teiginiai laikomi žinia, o kurie – nuomone, nepateikė savo argumentų. Sprendime pateikti žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijai, paaiškintos VIĮ nuostatos, nurodyta aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teiginiai pagal požymius buvo suskirstyti grupėmis ir nurodyta, kokius požymius jie atitinka, teiginiai buvo priskirti žinioms ir nuomonėms. Atsakovas pakartoja ginčo teiginių vertinimą ir pažymi, kad nustačius teiginių pobūdį jie buvo vertinami detaliau ir plačiau, t. y. buvo vertinama, ar teiginiai, kurie buvo pripažinti žiniomis, atitinka tikrovę, ar teiginiai, pripažinti nuomonėmis, atitinka nuomonės raiškai keliamus reikalavimus. Atsakovo sprendimo dalys negali būti vertinamos atskirai. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra neargumentuotas.

16.3. Teismas nepagrįstai nustatė teiginio „jį, pasak šaltinių rajono savivaldybėje, galimai visiškai išlaido rajono valdžia, už kiekvieną numerį mokėdama maždaug ar daugiau nei po 400 eurų“ pobūdį, teigdamas, kad frazė „pasak šaltinių rajono savivaldybėje“ ir teiginyje nurodoma aiški suma, patvirtina, kad remiamasi kitais šaltiniais ir informaciją galima patikrinti, todėl skelbiama žinia. Atsakovas pažymi, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesios ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Vien faktas, kad atskiras teiginyje skelbiamos informacijos dalis galima patikrinti objektyviais duomenimis, bei, kad skelbiami tikslūs skaičiai, savaime nereiškia, kad teiginyje yra skelbiama žinia. Taip pat tai, kad teiginyje skelbiama tiksli suma, savaime nereiškia, kad bus skelbiama žinia, kadangi reikia įvertinti teiginio formuluotę. Aptariamame teiginyje aiškiai ir nedviprasmiškai išsakomas trečiojo suinteresuoto asmens pasvarstymas (vartojami žodžiai „galimai išlaiko“), todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad teiginyje skelbiama nuomonė.

16.4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas teiginius, kuriuos laikė žinia, patikrino neišsamiai. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir akcentuoja, kad tai, jog nebuvo visiškai pakartotas tekstas, sutampantis Bendrovės laikraštyje ir savivaldybės tinklalapyje, nepaneigia fakto, kad pasikartojanti informacija buvo paskelbta. Atsakovas taip pat pagrįstai sprendė, kad visuomenės informavimo priemonėse siekiant vaizdingiau ir įdomiau perduoti informaciją, gali būti panaudotos literatūrinės išraiškos priemonės. Žurnalistų teisė skleisti informaciją apima ir tam tikro laipsnio faktų hiperbolizavimą, todėl asmens teisių negalima suabsoliutinti ir dėl mažiausio informacijos netikslumo spręsti, kad jos buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos, kadangi nepripažino visuomenės teisės gauti hiperbolizuotą informaciją, o viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) teisę informaciją pateikti naudojant meninės raiškos priemones.

16.5. Sprendime nebuvo nurodyta, kaip atsakovas atsižvelgė į faktą, kad prenumeratos kainos skiriasi ir dėl to, kad vienas leidinys leidžiamas kartą per savaitę, o kitas – du, kadangi tai nagrinėjamu atveju nėra aktualu. Šio fakto teismas nepaneigė, tik perrašė pareiškėjo argumentą ir nurodė, jog atsakovas to nevertino. Publikacijoje nebuvo pasisakoma apie laikraščio leidimo kiekį, tik bendrai nurodyta, kad prenumeratos kainos skiriasi. Atitinkamai atsakovas pasisakė dėl prenumeratos kainų skirtumo bei kaip šį skirtumą apibūdino trečiasis suinteresuotas asmuo.

16.6. Atsakovas nustatė teiginių pobūdį ir vertino kiekvieną teiginį atskirai, o trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai nurodyti Sprendime. Be to, pareiškėjai užpildė atsakovo rekomenduojamą skundo formą, pažymėdami garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos langelius. Atsakovas pareiškėjams suteikė visas galimybes pateikti visą, jų nuomonę, būtiną medžiagą, jie taip pat galėjo skundą tikslinti, teikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus, tačiau tokia teise tyrimo metu nepasinaudojo.

16.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į viešąjį interesą, kuris buvo vertinamas Sprendime. Publikacijoje buvo skelbiama informacija apie vieno iš Ignalinos laikraščių užsidarymą bei keliami klausimai dėl užsidarymo priežasčių. Publikacijoje taip pat buvo pateikiama informacija apie Bendrovės ir Ignalinos rajono savivaldybės sudarytą paslaugų pirkimo sutartį, kuria Bendrovės leidžiamuose laikraščiuose bus skelbiama Ignalinos rajono savivaldybės informacija, be to, Bendrovė įsipareigojo leisti specialų laikraščio priedą, kuriame bus skelbiama išskirtinai Ignalinos rajono savivaldybės pageidaujamą informacija. Nurodyta informacija turi būti laikoma viešuoju interesu.

17. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

18.1. Atsakovas, spręsdamas, kurie teiginiai yra laikytini žinia, o kurie – nuomone, nepateikė savo argumentų bei nenurodė, kokiais kriterijais remiantis priėjo prie tokios išvados. Sprendime visi teiginiai tiesiog suskirstyti į grupes, nemotyvuojant, kodėl jie laikytini žinia ar nuomone.

18.2. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad „skunde teismui pateiktas teiginys „Bet „dienos“ redaktorius (pasirašinėja „Jūsų redaktorius“) V. R. jau dabar, neturėdamas nė vieno prenumeratoriaus ar pirkėjo (laikraštis mėtomas už dyką), rėkauja, esą jo skaitalas didžiausias rajone“, kurio pareiškėjai neskundė Tarnybai, todėl atsakovė negalėjo jo įvertinti, tad ši skundo dalis negali būti nagrinėjama“. Šis teiginys yra nesuprantamas, kadangi jis yra įrašytas Publikacijoje, todėl yra neatsiejama jos dalis.

18.3. Vertinant Publikaciją atsakovas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir išsamiai bei detaliai įvertinti nustatytas aplinkybes, tačiau to neįvykdė.

18.4. Dėl Publikacijoje nurodyto teiginio dėl 400 Eur už leidinį, pareiškėjai pabrėžia, kad atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su pateikiama informacija, teiginio konstrukciją ir kt. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausimo forma, gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Todėl minėtame teiginyje išreiškiama tik autoriaus nuomonė ar spėjimas, nors Publikacijoje nevartojami žodžiai, patvirtinantys, kad tai yra tik autoriaus nuomonė. Skaitytojams galėjo susidaryti nuomonė, kad Publikacijoje pateikiama ne autoriaus nuomonė, o žinia.

18.5. Atsakovas „leido“ tretiesiems suinteresuotiems asmenims pateikti perdėtą informaciją, o tai lemia, kad pareiškėjų skundo vertinimą apeliantas atliko neteisingai ir aplaidžiai, neatsižvelgdamas į teiginių esmę, Publikacijos turinį. Be to, atsakovas, konkrečius teiginius priskyręs žiniai (faktų konstatavimui), kuriais pateikta informacija turi atitikti teisingumo kriterijus, šios informacijos netikrino. Šias aplinkybes ir atsakovo atlikto tyrimo netikslumus tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

18.6. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjai turėjo galimybė pagrįsti, kad Publikacijoje nurodyti teiginiai buvo nesąžiningi ar neetiški, tačiau Sprendime nenurodyta, kaip buvo įvertinta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesuteikė galimybės pareiškėjams išsakyti savo pozicijos. Etikos kodekse 20 straipsnyje nurodyta, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

18.7. Publikacijoje pateikiami teiginiai negali būti pripažinti viešuoju interesu. Publikacijos tikslas buvo ne informuoti visuomenę, o įžeisti bei neigiamai atsiliepti apie pareiškėjus ir jų leidžiamą laikraštį. VšĮ „Mūsų Ignalina“, paskelbdama šią Publikaciją turėjo konkretų ir aiškų tikslą, t. y. sumenkinti Bendrovės dalykinę reputaciją ir pažeminti vyr. redaktoriaus garbę bei orumą. Pareiškėjai pakartoja pirmosios instancijos teismui šiuo aspektu nurodytus argumentus ir pažymi, kad jų teiginius patvirtina Publikacijos pavadinimas, jos pateikimo aplinkybės, forma ir būdas.

18.8. Atsakovas vertina, kad pareiškėjai turi toleruoti netinkamą elgesį ir jų teisių pažeidimą dėl visuomenės informavimo, nepaisant to, kad visuomenė yra informuojama netinkamai, pateikiant tikrovės neatitinkančią bei melaginą informaciją. Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino, panaikino Sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu, ir grąžino Tarnybai šią skundo dalį nagrinėti iš naujo. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, teisės taikymu bei aiškinimu ir prašo teismo sprendimą panaikinti.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo teiginį dėl nepagrįsto teismo sprendimo, nes juo nepagrįstai konstatuotas Sprendimo dalies neatitikimas VAĮ nuostatoms, pažymi, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjų skundą, išnagrinėjo ir įvertino visas byloje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepritarė atsakovo Sprendime išdėstytiems argumentams, savaime nereiškia, kad tokie teismo motyvai yra nepagrįsti.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kuri įtvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, jog laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr., pvz., 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 25181/94), 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 64816/01), 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 22824/04). Tačiau saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais. Turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28871/95).

24. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 89 d.; redakcija, galiojusi Publikacijos skelbimo metu ir Sprendimo priėmimo metu). Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str. 36 d.).

25. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą). Tokiu atveju teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

26. Saviraiškos laisvės ribojimų visuma, taikoma nuomonei skleisti, yra mažesnė, nei žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pavyzdžiui, mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr., pvz., EŽTT 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 22824/04).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme, taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai yra reikšmingi teisiniam (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio aspektu) kvalifikavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5009-520/2020).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau išdėstytu aktualiu šiam ginčui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad į pareiškėjų skundą nebuvo atsakyta aiškiai ir argumentuotai, nebuvo nurodytos skundo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės bei konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovas rėmėsi vertindamas pareiškėjų skundą. Kaip matyti, Tarnyba Sprendime tik formaliai suskirstė teiginius į grupes, priskirdama juos žinios arba nuomonės kategorijoms, nes tokių išvadų nepagrindė argumentais, nenurodė kokiais kriterijais remiantis buvo prieita prie tokių išvadų; išvada, kad informacija laikraštyje iš tikrųjų atspindi informaciją, esančią savivaldybės interneto puslapyje, padaryta neatlikus išsamaus šių teiginių vertinimo; Sprendime taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu Tarnyba laikė pagrįstu Publikacijos teiginį, kad laikraštis yra visiškai išlaikomas vietinės valdžios. Todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

31. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalyse įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat ir patirtų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstina, kad pareiškėjai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32. Byloje pateikti dokumentai (2022 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas serija MJM Nr. 02507 ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad UAB „Utenos diena“ už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 484 Eur. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2, 7, 8.11 punktais, pareiškėjų prašoma priteisti suma (484 Eur) neviršija Rekomendacijose numatytos galimos priteisti sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijas šiuo atveju sudarytų 2 248,87 Eur (1729,9 Eur x 1,3)). Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nustatytus protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl pareiškėjų prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjams uždarajai akcinei bendrovei „Utenos diena“ ir V. R. 484 eurų (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė