d6ea67bb-beda-43bd-ae7a-b8fdbb477cbe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-173-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00518-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1.; 2.1.2.7.; 2.4.2.5.; 3.3.1.14. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Å imonio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

B. individualios įmonės apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-834-443/2017 pagal ieÅ¡kovės G. B. individualios įmonės ieÅ¡kinį atsakovėms O. S. ir A. B., trečiajam asmeniui R. M., dėl nuomininko teisių perkėlimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama perkelti ieÅ¡kovei G. B. įmonei nuomos teises ir pareigas pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių O.

S., A. B. ir trečiojo asmens R. M., bei priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi bendrasavininkės (bendrosios dalinės nuosavybės teise) O. S. ir A. B. iÅ¡nuomojo G. B. įmonei 24,7 ha bendro ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), numatant, jog sutartis galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. Minėta sutartis buvo nutraukta 2016 m. sausio 29 d. Å¡alių susitarimu, kuriame Å¡alys numatė, kad atsakovėms patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis, bus pasiraÅ¡oma nauja nuomos sutartis sklypui, projekto Nr. 68-2, kurio plotas 13,6011 ha.

Dėl Å¡io žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2017 m. spalio 31 d. su ieÅ¡kove buvo sudaryta 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutartis. 2016 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutartimi atsakovės 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tuo pačiu adresu, iÅ¡nuomojo trečiajam asmeniui R. M.. 2016 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovės O. S. ir A. B. 13,6011 ha bendro ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė Romai ir A.

M.. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarydamos 2016 m. balandžio 6 d. 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypo nuomos sutartį, pažeidė ieÅ¡kovės G. B. įmonės teises ir teisėtus interesus pirmenybės teise iÅ¡sinuomoti ginčo sklypÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimÄ lėmė tai, jog atsakovės pageidavo patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis ir savo asmeniniam naudojimui pasilikti 11,2690 ha dalį žemės sklypo, o ne jį ar jo dalį iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims.

Atsakovės, iÅ¡nuomodamos šį žemės sklypÄ trečiajam asmeniui apie tai neinformavo ieÅ¡kovės. Todėl vadovaujantis CK 6.566 straipsnio ir CK 6.482 straipsnio nuostatomis, tokį atsakovių elgesį ieÅ¡kovė laiko nesÄ Å¾iningu ir pažeidžiančiu jos pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, tuo labiau, kad ieÅ¡kovė niekada nei žodžiu, nei raÅ¡tu neatsisakė pirmumo teisės nuomoti 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypo dalį. Pažymi, kad ieÅ¡kovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nepadarė žalos ginčo sklypui ir už jo nuomÄ tinkamai atsiskaitė.

Todėl jai turi bÅ«ti perkeltos nuomos teisės ir pareigos pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių ir trečiojo asmens.A. O. S. ir A. B. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. susitarimu atsakovėms su ieÅ¡kove nutraukus 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartį, Å¡alys susitarė, kad patikslinus kadastro duomenis, bus pasiraÅ¡oma nauja nuomos sutartis sklypui projekt. Nr. 68-2, kurio plotas 13,6011 ha.

Pažymėjo, kad patikslinus kadastro duomenis, buvo suformuoti du nauji atskiri 13,6011 ha ir 11,2690 ha žemės sklypai, kurie nėra tapatÅ«s pagal pirminę sutartį ieÅ¡kovės nuomotam daiktui – pirminiam sklypui. Todėl, atsakovių nuomone, nuo 2016 m. vasario 6 d. iÅ¡nyko pats daiktas, kurį iÅ¡nuomoti naujam terminui ieÅ¡kovė turėjo pirmumo teisę. Tokiu bÅ«du iÅ¡nyko ir ieÅ¡kovės pirmumo teisė iÅ¡sinuomoti minėtus atskirus sklypus. Kartu pažymėjo, kad 2016 m. vasario 27 d. sutartis dėl 13,6011 ha žemės sklypo nuomos su ieÅ¡kove sudaryta ne dėl to, kad atsakovės turėjo tokiÄ pareigÄ pagal CK 6.566 straipsnį, o siekiant tinkamai įvykdyti 2016 m. sausio 29 d. susitarimÄ , kuriame atsakovės įsipareigojo su ieÅ¡kove sudaryti naujÄ nuomos sutartį dėl 13,6011 ha pirminio žemės sklypo dalies.

Atsakovės nurodė, kad dar 1999 m. su R. M. buvo sudaryta panaudos sutartis 11,2690 ha ploto žemės sklypui, tačiau pagal anksčiau nusistovėjusiÄ tvarkÄ , ji nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta VÄ® Registrų centre. Iki 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutarties sudarymo iÅ¡ bendro 25,20 ha ploto žemės sklypo 11,2690 ha ploto žemės sklypo plotÄ Å¾emės Å«kio veiklai naudojo R. ir A. M.. Be to, nors pradinėje nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas 25,20 ha ploto žemės sklypas, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai visada naudojosi tik 13,6011 ha ploto žemės sklypo dalimi ir tik už Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį mokėjo nuomos mokestį.

Taip pat pažymėjo, kad 13,6011 ha ploto žemės sklypÄ 2016 m. balandžio 13 d. pardavė R. ir A. M., nes jie pasiÅ«lė didesnę kainÄ nei ieÅ¡kovė. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neturėjo pirmumo teisės iÅ¡sinuomoti atsakovėms nuosavybės teise priklausantį 11,2690 ha ploto žemės sklypÄ , kadangi 2016 m. sausio 29 d. susitarimu ieÅ¡kovė atsisakė iÅ¡sinuomoti minėto ploto sklypo dalį.

Todėl atsakovė neprivalėjo ieÅ¡kovės informuoti apie ketinimÄ iÅ¡nuomoti naujai suformuotÄ 11,2690 ha ploto žemės sklypÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti CK 6.482 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo perkelti jai nuomininko teises ir pareigas pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių ir trečiojo asmens. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å akių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

B. įmonės atsakovėms O. S. ir A. B. 1 244,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, jas pervedant į atsakovės O. S. asmeninę banko sÄ skaitÄ bei 7,46 Eur iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartis Å¡alių susitarimu pirma laiko nutraukta 2016 m. sausio 29 d. susitarimu. Å alių pasiraÅ¡ytas susitarimas yra galiojantis, dėl jo pretenzijų Å¡alys nereiÅ¡kė.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos baigėsi 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutarties galiojimas, kartu pasibaigė ir žemės nuomos sutarties terminas. Teismas pažymėjo, kad nutraukiant 2009 m. vasario 10 d. nuomos sutartį, Å¡alys iÅ¡ anksto susitarė, jog ieÅ¡kovė naujos sutarties pagrindu iÅ¡sinuomos tik dalį žemės sklypo, t. y. 13,6011 ha. Tokiu bÅ«du teismas laikė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį tik į dalį žemės sklypo, kuria galimai naudojosi ir iki tol.

Dėl 11,2690 ha ploto žemės sklypo, kurį bylos duomenimis faktiÅ¡kai visÄ laikÄ naudojo trečiasis asmuo R. M., atsakovės jokio susitarimo su ieÅ¡kove nepasirašė. Todėl teismas vertino, kad šį žemės sklypÄ atsakovės, kaip teisėtos žemės sklypo savininkės, disponuodamos nuosavybės teise galėjo iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims.IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas 25,20 ha ploto žemės sklypas (nuomos plotas 24,70 ha), registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus sklypus: 13,6011 ha ploto žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,2690 ha ploto žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad naujai suformuoti žemės sklypai yra savarankiÅ¡ki nekilnojamieji daiktai, įregistruoti vieÅ¡ajame registre. Teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad 25,20 ha ploto žemės sklypÄ padalijus į du atskirus turtinius vienetus, pirminio sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, nebeliko, kartu iÅ¡nyko ir objektas, į kurį ieÅ¡kovė galimai turėjo pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės atstovas G. B. tiek teismo posėdžio metu, tiek pareikÅ¡damas raÅ¡ytinę pretenzijÄ atsakovėms ir trečiajam asmeniui patvirtino, kad faktiÅ¡kai dirbo ir naudojosi tik dalimi žemės sklypo, t. y. 13,6011 ha žemės sklypo plotu, o patikslinus deklaruojamo ir dirbamo žemės sklypo plotÄ , nuo 2016 m. balandžio 11 d. naudojosi tik 12,54 ha ploto žemės sklypu.

Minėtas aplinkybes patvirtina mokėjimo nurodymai, kurių paskirtyje nurodyta, kad G. B. įmonė mokėjo žemės nuomos mokestį O. S. pagal 2009 m. vasario 10 d. nuomos sutartį už 12,54 ha ploto. Tokiu bÅ«du teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nevaldė viso 25,20 ha ploto žemės sklypo (nuomos plotas 24,70 ha), kuris jai buvo iÅ¡nuomotas 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi.Teismas, spręsdamas dėl CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį sÄ lygos dėl tvarkingo nuomos sutarties vykdymo, nustatė, kad atsakovės nereiÅ¡kė pretenzijų ieÅ¡kovei dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, tačiau pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ne tik faktiÅ¡kai nedirbo dalies žemės sklypo (ginčo sklypo), tačiau už jį ir neatsiskaitinėjo, o 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartį vykdė tik dėl jos faktiÅ¡kai naudojamos dalies žemės sklypo (12,54 ha ploto), kÄ patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai.

Be to, teismas pastebėjo, kad iÅ¡ pateiktų mokėjimų nurodymuose esančių sumų, matyti, kad ieÅ¡kovė atsakovėms mokėjo žymiau mažiau nei po 100 Eur už vienÄ hektarÄ , kas rodo, jog atsakovės, sudarydamos naujÄ 11,2690 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, jį iÅ¡nuomojo palankesnėmis sÄ lygomis. Kartu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai nebuvo pažeisti, nes ji neįrodė, jog turėjo lÅ«kesčių sudaryti 11,2690 ha ploto žemės nuomos sutartį už didesnę kainÄ ar pasiÅ«lyti geresnes sÄ lygas.

Teismas pažymėjo, kad žemės nuomininko pirmumo teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad bÅ«tų paneigiamas nuomotojo interesas iÅ¡ savo daikto gauti jam priimtinÄ ekonominę naudÄ ar naujojo nuomininko interesas turėti jo situacijai lanksčiai pritaikytus naudojimosi santykius. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei CK 6.566 straipsnyje įtvirtintomis pirmumo teisės sudaryti naujÄ Å¾emės nuomos sutartį prielaidomis, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė G. B. įmonė neturėjo pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, naujai suformuotam 11,2690 ha ploto žemės sklypui, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .Atmetus ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovėms O.

S. ir A. B. priteisė jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 244,60 Eur bei valstybei 7,46 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. B. individuali įmonė praÅ¡o teismo panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantės nuomone, teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, objektyviai neįvertinęs byloje esančių visų įrodymų, o dalį įrodymų vertino iÅ¡imtinai atsakovių naudai. Pažymi, kad teisėjas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija, yra nagrinėjęs ir kitas bylas, kuriose proceso Å¡alis buvo apeliantė (pvz.: Å akių rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-15-443/2015, Å akių rajono apylinkės prokuratÅ«roje 2012 m. birželio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 91-2-00009-12, kuriame įtarimai pareikÅ¡ti G.

B., procesinius veiksmus atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjui A. R., t. y. priimant Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 nutartį, proceso Nr. 8R-5-24; 8R-5-25). Minėtais atvejai teisėjas priėmė apeliantei nepalankius procesinius sprendimus, kurie vėlesniais aukÅ¡tesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais buvo iÅ¡spręsti apeliantės naudai. Apeliantė pažymi, kad esant minėtoms aplinkybėms nepasinaudojo įstatyme numatyta teisėjo nuÅ¡alinimo galimybe, viliantis, kad teisėjas bylÄ iÅ¡nagrinės objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Teismas, 2017 m. birželio 28 d. neskundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie galimai atsakovių nedeklaruotas pajamas už laikotarpį nuo 2009 iki 2015 metų, gautas iš joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 24,7 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pagal 2009 m. vasario 10 d. Privačios žemės nuomos sutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomi išreikalauti duomenys yra nesusiję su šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyku.

Apeliantė pažymi, kad trečiasis asmuo 2017 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu (1 val. 08 min. 54 sek. teismo posėdžio garso įraÅ¡o) duodamas paaiÅ¡kinimus, pripažino, kad pagal 2001 m. su atsakovėmis sudarytÄ Panaudos sutartį dėl naudojimosi tam tikra dalimi 24,70 ha bendro ploto žemės sklypo atsiskaitydavo paslaugomis. IÅ¡ to seka, kad trečiasis asmuo neiÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nors trečiojo asmens Å«kis yra PVM mokėtojas. Tokiu bÅ«du valstybei galimai buvo padaryta žala dėl į biudžetÄ nesumokėtų mokesčių ir galimai atliktų nusikalstamų veikų.

Apeliantės nuomone, Å¡iuo atveju kilus abejonių dėl atsakovių sÄ Å¾iningumo, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir, siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones ir apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , turėjo tenkinti pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ . Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai valdė 12,54 ha žemės sklypo dalį iÅ¡ 25,20 ha ploto žemės sklypo (nuomos plotas 24,70 ha), kuris jai buvo iÅ¡nuomotas 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi. Apeliantė pažymi, kad ji teisėtai laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2016 m. valdė atsakovėms priklausiusį 24,70 ha bendro ploto žemės sklypÄ , kÄ patvirtina VÄ® „Registrų centas“ duomenys.

Be to, 2009 m. vasario 10 d. Privačios žemės nuomos sutartis nebuvo nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Pažymi, kad atsakovė O. S. visada apeliantės reikalavo mokėjimo pavedimų už žemės sklypo nuomÄ pagal 2009 m. vasario 10 d. Privačios žemės nuomos sutartį paskirtyje įraÅ¡yti „Lėšų grÄ Å¾inimas“, o ne „Mokestis už žemės nuomÄ â€œ. Tačiau atsakovė nepaneigė, kad minėti mokėjimai atlikti už žemės sklypo nuomÄ . Be to, 2009 m. vasario 10 d. sutarties 8 punktu apeliantė įsipareigojo atsakovėms suteikti 300-400 kg grÅ«dų už 1 ha metams (t. y. 24,7 ha x 0,3 t x 1,40 Eur/ t = 1037,40 Eur/ metams).

Minėtus įsipareigojimus apeliantė vykdė. Atsakovės jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos mokesčio mokėjimo apeliantei nereiÅ¡kė. Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė atsakovių bei trečiųjų asmenų nurodytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų, nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo teisėtai naudojosi atsakovėms priklausančio 11,2690 ha ploto žemės sklypo dalimi, ignoruojant 2009 m. vasario 10 d.

Privačios žemės nuomos sutartį, kadangi minėtos sutarties 11 punktu sandorio Å¡alys susitarė, kad tik nuomininkas G. B. individuali įmonė gali minėtÄ Å¾emę subnuomoti trečiajam asmeniui, gavus nuomotojo sutikimÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė siekia suabsoliutinti pirmumo teisę žemės nuomos santykiuose. PrieÅ¡ingai, apeliantė pažymi, kad jos veikla susijusi su žemės Å«kiu ir naudojimasis žemės sklypais yra bÅ«tina sÄ lyga įmonės veiklos vykdymui.

Apeliantė tinkamai vykdė nuomos sutartį, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apeliantei tinkamai vykdžius visas nuomininko pareigas, jos teisėti lÅ«kesčiai dėl nuomos sutarties termino atnaujinimo pirmenybės nebus pažeisti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė O. S. praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.

Atsakovės nuomone, apeliantė minėtÄ skundo argumentÄ grindžia tik subjektyvia nuomone, nepateikdama jokių konkrečių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė byloje pateiktų įrodymų. PrieÅ¡ingai, teismas prijungė visus apeliantės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Tuo tarpu vienintelio apeliantės minimo praÅ¡ymo dėl duomenų iÅ¡reikalavimo netenkinimas, neįtakojo priimto byloje teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nebuvo susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pagal 2001 m. su atsakovėmis sudarytÄ Panaudos sutartį dėl naudojimosi tam tikra dalimi 24,70 ha bendro ploto žemės sklypo, trečiasis asmuo atsiskaitydavo paslaugomis, dėl ko galimai pastarasis nesumokėjo mokesčių valstybei. Pažymi, kad vien tai, jog asmuo paliudijo žemės sklype atlikęs vienokius ar kitokius veiksmus, dar nereiÅ¡kia, kad buvo teikiamos paslaugos, už kurias turėjo bÅ«ti mokami mokesčiai. Nepagrįstai apeliantė sutapatina faktinį ginčo žemės sklypo valdymÄ su juridiniu faktu – nuomos sutarties įregistravimu.

Pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė pati pripažino, jog faktiÅ¡kai valdė tik dalį ginčo žemės sklypo, apeliantei buvo žinoma, kad kitÄ ginčo sklypo dalį visÄ laikÄ valdė ir valdo trečiasis asmuo.Atsakovė pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su ginčo objekto iÅ¡nykimu. 2016 m. sausio 29 d. susitarimu Å¡alys susitarė, kad po žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo su apeliante bus pasiraÅ¡oma nauja sutartis tik dėl dalies (13,6011 ha) žemės sklypo nuomos.

Kadangi minėtas susitarimas nebuvo nuginčytas, apeliantė neturėjo pirmumo teisės sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutarties. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina tik apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, o nustačius, kad Å¡i nuomininko teisė buvo pažeista, praÅ¡oma perkelti nuomininko teises ir pareigas. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės su trečiuoju asmeniu R.

M. sudarydamos 2016 m. balandžio 6 d. 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuomos sutartį, pažeidė ieÅ¡kovės G. B. įmonės teises ir teisėtus interesus, nes ji mano, kad turėjo pirmenybės teisę iÅ¡sinuomoti šį sklypÄ , todėl ieÅ¡kovė prašė perkelti jai nuomos teises ir pareigas pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių ir trečiojo asmens. IeÅ¡kovė nurodė, kad tinkamai vykdė 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartį, o jos nutraukimÄ lėmė žemės savininkių noras patikslinti kadastrinius matavimus ir žemę naudoti savo interesams.

IeÅ¡kovė tvirtina, kad sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, nei žodžiu, nei raÅ¡tu neatsisakė pirmumo teisės nuomoti 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypo dalį. Apeliantės nuomone, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, objektyviai neįvertinęs byloje esančių visų įrodymų, o dalį įrodymų vertino iÅ¡imtinai atsakovių naudai. Teisėjų kolegija spręs, ar Å¡ie apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ laikyti neteisėtu ir nepagrįstu. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo  Apeliantė nurodo, kad teisėjas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija, yra nagrinėjęs ir priėmęs nepalankius apeliantei procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose (pvz.:

Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-15-443/2015), be to, teisėjas atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas (priėmė 2014 m. rugpjūčio 18 nutartį, proceso Nr. 8R-5-24; 8R-5-25) Šakių rajono apylinkės prokuratūroje 2012 m. birželio 4 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 91-2-00009-12, kuriame įtarimai pareikšti G. B.. Minėtais atvejais teisėjo priimti sprendimai aukštesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais buvo išspręsti apeliantės naudai.

Apeliantė pažymi, kad esant minėtoms aplinkybėms nepasinaudojo įstatyme numatyta teisėjo nuÅ¡alinimo galimybe, viliantis, kad teisėjas bylÄ iÅ¡nagrinės objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis).

Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusiÅ¡alinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).

Apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nepasinaudojo įstatyme numatyta teisėjo nuÅ¡alinimo galimybe, nes vylėsi, kad teisėjas bylÄ iÅ¡nagrinės objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliantės argumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jai nekilo abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teisėjo Å¡aliÅ¡kumu ji suabejojo tik teismui priėmus jai nepalankų teismo sprendimÄ . Tačiau apeliantės nesutikimas su priimtu sprendimu neduoda pagrindo spręsti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Apeliantės nurodyti bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo priimti procesiniai sprendimai kitoje civilinėje byloje, iÅ¡nagrinėtoje tarp kitų Å¡alių (kito ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dviem fiziniams asmenims, t. t. G. B.) dėl sandorių, nesusijusių su nagrinėjamu ginču, pripažinimo negaliojančiais ar teisėjo atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl dokumentų klastojimo, apeliantei apeliaciniame skunde nenurodžius kuo Å¡is ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti susijęs su nagrinėjamu ginču, nesuponuoja iÅ¡vados, kad teisėjas turėjo pagrindÄ nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva (CPK 65–66 straipsniai).

Be to, teisėjų kolegija aptariamu aspektu pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimo, todėl apeliantės argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmetami. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G.

B. 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiÅ¡kimÄ dėl apgaulingos buhalterijos vedimo trečiojo asmens R. M. Å«kyje, taip pat dėl atsakovės O. S. mokesčių slėpimo 2009 – 2015 m. už nuomÄ , gautÄ iÅ¡ G. B. nuomojamo sklypo. Å iame nutarime nurodyta, kad G. B. patikslino, jog teismo posėdyje R. M. teigė, kad dalį jo nuomojamo žemės sklypo nuo 2001m. iki 2015 m. 12 mėn. dirbo, todėl jos Å«kis gavo pajamų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad praÅ¡yme nėra jokio nusikaltimo požymių, todėl pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl R.

M. ir O. S. nėra pagrindo (BPK 168 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas, pateikdamas šį nutarimÄ , akcentavo teismo neveiklumÄ , jam iÅ¡sakius abejones dėl vieÅ¡o intereso pažeidimo, galimai nesumokėto GPM, kuomet teismas nesikreipė į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie LR FM. Todėl bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, kad tarp atsakovių ir trečiojo asmens 2001 m. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl jam iÅ¡nuomoto 23,70 ha žemės sklypo dalies, jis pats kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organus.

Apeliantas nurodo, kad atsakovė O. S. 2017 m. liepos 21 d. teismo posėdyje melavo, kad sumokėjo GPM valstybei. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Å ioje normoje įtvirtinta įrodymų sÄ sajumo taisyklė, reiÅ¡kianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi bÅ«ti nukreiptas į faktų, kuriuos bÅ«tina nustatyti, iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

Ä®rodymai gali bÅ«ti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikÅ¡mės iÅ¡vados padaryti neleidžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 50 punktÄ ; 2014 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014 ir kt.).

Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 178 – 181 straipsnių nuostatomis ir vadovaudamasi šios nutarties 23 punkte nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis dėl įrodymų ryšio su byla nustatymo, konstatuoja, kad apeliantės teikiamas naujas įrodymas, nors ir gautas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, negali būti priimtas ir nagrinėjamas kartu su kita bylos medžiaga jau vien todėl, kad jis neturi ryšio su byla.

Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl GPM ar kitų mokesčių sumokėjimo teisėtumo/neteisėtumo, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. birželio 28 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka priimta nutartimi atsisakęs iÅ¡reikalauti iÅ¡ VMI prie LR Finansų ministerijos duomenis apie atsakovių sumokėtÄ valstybei GPM, nuomojant 24,70 ha. žemės sklypÄ per 2009-2016 m., padarė aptariamų procesinės teisės normų pažeidimus.

Dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartįByloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė G. B. įmonė ir atsakovės O. S. ir A. B. 2009 m. vasario 10 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei 24,7 ha bendro ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2022 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 7). Å i sutartis buvo nutraukta prieÅ¡ terminÄ 2016 m. sausio 29 d. susitarimu (I t. b. l. 9). Å alys Å¡iuo susitarimu susitarė ne tik nutraukti žemės nuomos sutartį.

Jos susitarė taip pat, kad patikslinus kadastrinius duomenis bus pasiraÅ¡oma nauja nuomos sutartis sklypui Nr. 68-2, kurio plotas 13,6011 ha. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o galima nustatyti, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas 25,20 ha ploto žemės sklypas (nuomos plotas 24,70 ha), registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus sklypus: 13,6011 ha ploto žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,2690 ha ploto žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11,12).

Dėl vieno iÅ¡ naujai suformuoto 13,6011 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Å¡alys sudarė 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutartį, kaip ir buvo susitarę pirmiau paminėtu 2016 m. sausio 29 d. susitarimu (I t., b. l. 10). Kitas naujai suformuotas 11,2690 ha ploto žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui 2016 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutartimi (I t., b. l. 13-14). IeÅ¡kovė mano, kad bÅ«tent Å¡i nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant jos pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį ir yra nagrinėjimo ginčo objektu.   CK 6.566 straipsnis reglamentuoja, kad kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sÄ lygomis iÅ¡sinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naujÄ Å¾emės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.566 straipsnis yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu. CK 6.482 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė Å¡alių susitarimu keisti atnaujinamos nuomos sutarties sÄ lygas. Taip įgyvendinamas sutarties Å¡alių laisvės principas, suteikiantis teisę žemės savininkui ir nuomininkui laisvai apsispręsti, kokiomis sÄ lygomis sudaryti atnaujinamÄ sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2015).Å ios nutarties 27 punkte nurodytos Civilinio kodekso normos, įtvirtinančios nuomininko pirmumo teisę sudaryti nuomos sutartį, tarp jų ir žemės nuomos sutartį, reglamentuoja situacijÄ , kai atnaujinama nuomos sutartis, pasibaigus anksčiau nustatytam jos terminui, ir kai, be ankstesnio nuomininko, nuomos sutartį su nuomotoju sudaryti pretenduoja ir kiti asmenys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46-421/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 25,20 ha ploto žemės sklypo nuomos buvo nutraukta prieÅ¡ terminÄ 2016 m. sausio 29 d. susitarimu. Å io susitarimo turinys leidžia spręsti ne tik dėl nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ , tačiau ir dėl susitarimo Å¡alių valios dėl tolesnės žemės nuomos, kai bus patikslinti kadastriniai duomenys, t. y. žemės sklypai bus atidalinti (I t. b. l. 9). Å is raÅ¡tu sudarytas susitarimas aiÅ¡kiai patvirtina, kad ieÅ¡kovė pretendavo tik į nuomos sutarties sklypui Nr. 68-2, kurio plotas 13,6011 ha., sudarymÄ .

Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nuomos sutarties Å¡alys abipusiu susitarimu laisva valia apsisprendė dėl nuomos sutarties sudarymo naujam terminui - dėl nuomos santykių tęsimo tvarkos ir apimties, todėl nėra pagrindo konstatuoti nei atsakovių atsisakymo sudaryti su ieÅ¡kove likusios dalies žemės sklypo nuomos sutartį, nei CK 6.482 straipsnio 2 dalyje numatytos nuomotojo pareigos pažeidimo.  Teisėjų kolegija nelaiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu pirmosios instancijos teismo argumentÄ , kad naujai suformuoti du atskiri žemės sklypai: 13,6011 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,2690 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11,12), atsiradę padalinus 25,20 ha ploto žemės sklypÄ (nuomos plotas 24,70 ha), registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), yra savarankiÅ¡ki nekilnojamieji daiktai, įregistruoti vieÅ¡ajame registre.

Todėl pirminio ieÅ¡kovės nuomoto žemės sklypo – nuomos objekto, jau nebeliko. Dėl to apeliantės argumentai, kad atsakovės savo nesÄ Å¾iningu elgesiu pažeidė ieÅ¡kovės teises atnaujinti nuomos sutartį jo nuomotam 24,70 ha žemės sklypui, yra neteisingi. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojo tik dalimi žemės sklypo, t. y. 13,6011 ha žemės sklypo plotu, o patikslinus deklaruojamo ir dirbamo žemės sklypo plotÄ , nuo 2016 m. balandžio 11 d. naudojosi tik 12,54 ha ploto žemės sklypu, o likusia dalimi naudojosi trečiasis asmuo R.

M.. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji reikalavo trečiojo asmens nustoti naudotis jo nuomojamo žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovė 2017 m. sausio 25 d. pretenzijoje (I t. b. l. 15-18) aiÅ¡kiai pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. M., pagal žemės Å«kio naudmenų deklaravimo sistemos duomenis, nuo 2010 m. iki 2016 m. ieÅ¡kovės nuomojame žemės sklype deklaravo savo žemės Å«kio naudmenas. Kad R. M. ir A. M., o ne ieÅ¡kovė, faktiÅ¡kai dirbo 11,27 ha bendro ploto žemės sklypÄ , 2017 m. liepos 21 d. teismo posėdyje neneigė ir ieÅ¡kovės atstovas (garso įraÅ¡as nuo 28:32 iki 30:15).

Apie tai Å¡iame teismo posėdyje nuosekliai paaiÅ¡kino R. M. (garso įraÅ¡as nuo 1:00:50 iki 1:06:31) bei A. M. (garso įraÅ¡as nuo 1:14:40 iki 1:19:50). Pastarasis liudytojas nurodė, kad žodinės panaudos sutarties neįregistravo registrų centre tik todėl, kad jame jau buvo registruota ieÅ¡kovės 2009 m. vasario 10 d. nuomos sutartis. Byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai – ieÅ¡kovės 2016 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 607 ir vietinis mokėjimas, kuriame ji nurodė, jog moka žemės nuomos mokestį už 2015 m. pagal 2009-02-10 nuomos sutartį už 12,54 ha plotÄ (I t. b. l. 60).

Nustačius, kad faktiÅ¡kai ginčo žemę dirbo ne ieÅ¡kovė, galima padaryti labiau tikėtinÄ ir pagal bylos duomenis logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys 2016 m. sausio 29 d. susitarimu ir 2016 m. vasario 27 privačios žemės nuomos sutartimi teisiÅ¡kai įformino tarp Å¡alių faktiÅ¡kai jau egzistavusius teisinius santykius dėl 13,6011 ha žemės nuomos ir jos tęstinumo, padalinus 25,20 ha ploto žemės sklypÄ (nuomos plotas 24,70 ha).Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų konstatavęs, jog trečiasis asmuo teisėtai naudojosi atsakovėms priklausančio žemės sklypo dalimi, ignoruodamas 2009-02-10 nuomos sutartį ir jos 11 punktÄ , kuris reglamentavo ieÅ¡kovės teisę subnuomoti žemę trečiajam asmeniui, tik gavus nuomotojo sutikimÄ , t. y. tik ieÅ¡kovė galėjo subnuomoti žemės sklypo dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė be pagrindo nurodo tokius argumentus, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nesprendė, ar trečiasis asmuo teisėtai ar neteisėtai ir kokiu pagrindu naudojosi dalimi žemės sklypo, kuris buvo iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovei paminėta sutartimi. Teismas skundžiamame sprendime tik akcentavo, kad ieÅ¡kovė visu jai iÅ¡nuomotu 24,70 ha žemės sklypu nesinaudojo, ko ir pati neneigia. Todėl padalinus 2009-02-10 nuomos sutartimi iÅ¡nuomotÄ sklypÄ Ä¯ du atskirus nekilnojamojo turto objektus, ieÅ¡kovė ir atsakovės susitarė tik dėl 13,6011 ha žemės tolesnės nuomos.Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, bei konstatuoja, kad jie aptariamu aspektu nesudarė pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , neperkeldamas ieÅ¡kovei G.

B. įmonei nuomos teises ir pareigas pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių O. S., A. B. ir trečiojo asmens R. M.. Dėl bylos procesinės baigtiesApibendrinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors ir Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės turėtos žyminio mokesčio iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). A. O. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad praÅ¡o priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovei nepateikus turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, jos praÅ¡ymas netenkinamas (CPK 98, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,51 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:         Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .      Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

B. individualios įmonės, j. a. k. 174375343, 12,51 Eur (dvylika eurų 51 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                    Marius Bartninkas                                                                                                                                                Dalė Burdulienė            Mindaugas Å imonis