A-146-3011-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-3011/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00673-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Audriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja J. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464 ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai visą priklausančią išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2010 m. balandžio 26 d. paraišką (reg. Nr. 10-1005485231-A1-1), taip pat priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad 2010 m. balandžio 26 d. pateikė Agentūrai paraišką (reg. Nr. 10-1005485231-A1-1) dėl tiesioginių išmokų už 2010 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones (toliau – ir 2010 m. balandžio 26 d. paraiška). 2010 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu Agentūra informavo apie nustatytą plotų neatitikimą, t.y., kad kontroliniame sklype Nr.216556-0592 deklaruotame lauke Nr.2 dvigubai deklaruotas 10 ha plotas. Nesutikdama su šiais duomenimis, pareiškėja pateikė Agentūrai papildomus įrodymus: žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus laukams dėl kurių Agentūra nustatė dvigubą ploto deklaravimo atvejį. 2011 m. rugsėjo 29 d. Agentūra priėmė pirmą sprendimą Nr. BR-(3.82)-8149, kuriuo pritaikė pareiškėjai ilgalaikes sankcijas, kadangi, anot Agentūros, nebuvo įrodytas žemės dirbimo faktas. Šį Agentūros sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino, patenkindamas pareiškėjos skundą (administracinė byla Nr. I-1175-244/2012). Agentūra dėl 2010 m. balandžio 26 d. paraiškos priėmė naują 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. BR6-1670464, kuriuo po pakartotino patikrinimo skyrė sankciją, šį kartą nurodydama, kad įrodytas žemės dirbimo faktas, tačiau neįrodytas žemės valdymo faktas. Dėl Agentūros 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. BR-(3.82)-8149 pagal pareiškėjos skundą teisme vyksta administracinis ginčas (Vilniaus apygardos administraciniame teismo administracinė byla Nr. I-1711-629/2012). Agentūra dėl tos pačios 2010 m. balandžio 26 d. paraiškos priėmė trečią sprendimą, t.y. 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464 (toliau – ir 2012 m. sausio 26 d. sprendimas), kuriame nurodytas sankcijos dydis liko nepakeistas, tačiau nurodyti pažeidimai skiriasi nuo nurodytų ankstesniuose sprendimuose pažeidimų, už kuriuos buvo skirta sankcija, t. y. šį kartą nurodyta, kad sankcija taikoma už tai, kad pareiškėjos įbraižyto deklaruoto lauko riba persidengia su kito pareiškėjo įbraižyta lauko riba (viršija 20 proc. deklaruoto ploto).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių (toliau – ir 2010 m. Administravimo taisyklės) 50.1.2 punktą, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 procentų, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama. Dėl to, jog įbraižyta lauko riba persidengė su kito pareiškėjo įbraižytu lauku, laikoma, kad pareiškėja deklaravo 42,29 ha, bet faktiškai nustatyta 32,29 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis nemokama. Pareiškėja pažymėjo, kad 2010 m. balandžio 26 d. paraišką užpildyti ir teisingai įbraižyti deklaruojamus laukus jai padėjo seniūnijos darbuotojas, todėl kontroliniame sklype Nr. 216556-0592 deklaruotame lauke Nr. 2, kuriame Agentūra nustatė 10,00 ha dvigubai deklaruotą plotą, lauko riba negalėjo persidengti su kito asmens lauko riba. Agentūra nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima įsitikinti, ar deklaruoti laukai iš tiesų yra įbraižyti neteisingai, taip pat nepateikė vietovės ortofoto žemėlapio kopijos su įbraižytomis kaimyninių laukų ribomis. 2012 m. sausio 26 d. sprendime nenurodyta kuo remdamasi Agentūra nusprendė, kad lauko ribas neteisingai įbraižė būtent pareiškėja, o ne kitas asmuo. Šiuos argumentus pareiškėja grindė 2010 m. Administravimo taisyklių 52, 71, 44.1 punktų nuostatomis. 2012 m. sausio 26 d. sprendime nėra aiškiai, išsamiai, suprantamai ir argumentuotai išdėstyta, kodėl Agentūra, neturėdama jokių papildomų dokumentų (faktų ir įrodymų), 2012 m. sausio mėnesį nusprendė pakartotinai peržiūrėti pareiškėjos 2010 m. balandžio 26 d. paraišką. Pareiškėjos teigimu, sankcija jai taikyta nepagrįstai, be to, už tą patį neva padarytą pažeidimą sankcija taikyta keletą kartų. Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas neatitinka bendrųjų individualaus administracinio akto reikalavimų: jame nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių jis yra priimtas; viešojo administravimo subjektas dėl tos pačios paraiškos negalėjo priimti kelis vienas kitam prieštaraujančius sprendimus. Skundžiamas Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), todėl turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 17) paaiškino, kad, administruojant pareiškėjos pateiktą 2010 m. balandžio 26 d. paraišką buvo nustatytas neatitikimas: kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 esančio lauko Nr. 2 (16,83 ha) 5GP-1 (ganyklos (pievos) iki 5 m.)) dalis (10,00 ha) deklaruota kito pareiškėjo paraiškoje, todėl 2010 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjai buvo išsiųstas paklausimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo. Pareiškėja pateikė žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus – 2009 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 89 ir išrašą iš nekilnojamojo turto kadastro su žemės sklypo planu bei žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus – galvijų pasų kopijas ir sąskaitas faktūras už pieną. Administruojant 2010 m. balandžio 26 d. paraišką buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 deklaruotame lauke Nr. 2. Pagrindinė išmokos dalis pareiškėjai nemokėta, be to, pritaikyta ilgalaikė sankcija. Pakartotinai įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir turimą gyvulių kiekį dėl nustatyto dvigubo deklaravimo atvejo kontroliniame žemės sklype Nr. 216556-0592 deklaruotame lauke Nr. 2 buvo priimtas sprendimas peradministruoti pareiškėjos 2010 m. balandžio 26 d. paraišką ir laikyti, kad žemės dirbimo faktas įrodytas. Dėl to buvo priimtas Agentūros 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, apie kurį pareiškėja buvo informuota raštu. Pareiškėjos skundžiamas Agentūros 2012 m. sausio 26 d. raštas Nr. BR6-1670464 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ jai buvo išsiųstas dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos ir yra negaliojantis. Apie tai Agentūra informavo pareiškėją 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. BR6-(2.47)-2028 „Dėl sprendimo negaliojimo“. Agentūra savo 2012 m. sausio 26 d. raštą Nr. BR6-1670464 pripažino negaliojančiu, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjos J. Ž. skundą patenkino iš dalies: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-16701464 panaikino, o reikalavimą dėl Agentūros įpareigojimo sumokėti visą išmoką paliko nenagrinėtą. Taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 300 Lt teismo išlaidų.

Teismas nustatė, kad administracinis ginčas kilo dėl Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimo dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-1670464 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išmokėti pareiškėjai visą priklausančią išmoką už žemės ūkio naudmenų, pasėlių plotus pagal 2010 m. balandžio 26 d. paraišką (reg. Nr. 10-1005485231-A1-1). 2012 m. sausio 26 d. sprendime Nr. BR6-1670464 nurodyta, kad Agentūra, pakartotinai įvertinusi pareiškėjos 2010 m. balandžio 26 d. paraišką, vietoj 13754,60 Lt išmokos, apskaičiuotos už 32,29 ha ir už 10 ha deklaruotos ir dirbtos žemės neapskaičiuotos išmokos, išmokės tik 2753,80 Lt (b. l. 11–12). Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje paaiškino, kad Agentūros 2012 m. sausio 26 d. raštas Nr. BR6-1670464 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ pareiškėjai buvo išsiųstas dėl informacinės sistemos klaidos ir yra negaliojantis. Apie tai Agentūra informavo pareiškėją 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. BR6-(2.47)-2028 „Dėl sprendimo negaliojimo“. Pareiškėjos atstovas prašė panaikinti Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464, nes jis yra galiojantis ir gali sukelti pareiškėjai neigiamų pasekmių.

Teismas nustatė, kad atsakovas nepriėmė jokio akto, kuriuo būtų panaikintas 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464, kadangi Agentūros 2012 m. kovo 12 d. raštas Nr. BR6-(11.13)-2028 „Dėl sprendimo negaliojimo“ (b. l. 19) laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, o ne aktu, kuris panaikina minėtą 2012 m. sausio 26 d. sprendimą.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos ginčijamas Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų yra individualus administracinis aktas, kuris yra galiojantis ir gali sukelti pareiškėjai neigiamų pasekmių, teismas tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino šį sprendimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Pareiškėjos reikalavimą dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti visą priklausančią išmoką už žemės ūkio naudmenų, pasėlių plotus pagal 2010 m. balandžio 26 d. paraišką (reg. Nr. 10-1005485231-A1-1), teismas paliko nenagrinėtą vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu. Motyvavo tuo, kad dėl 2010 m. balandžio 26 d. paraiškos Agentūroje yra priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kurį pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1711-629/2012) pareiškėjos skundas buvo patenkintas, Agentūros 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 panaikintas (b. l. 23–29). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas, teismas priteisė jai iš atsakovo 100 Lt žyminio mokesčio (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas iš byloje esančios 2011 m. gruodžio 15 d. teisinių paslaugų sutarties nustatė, kad skundą teismui parengė advokatas Arvydas Penelis (b. l. 5), patirtoms 400 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti pagrįsti pateiktas 2012 m. gegužės 28 d. pinigų priėmimo kvitas. Pareiškėjos prašoma priteisti iš atsakovo 400 Lt patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Atsižvelgdamas į patenkintų skundo reikalavimų dalį bei teismų praktiką (adm. bylos Nr. AS63-440/2008, Nr. AS525-582/2008), teismas priteisė pareiškėjai 200 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t.y. iš viso 300 Lt teismo išlaidų.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 47–48) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad Agentūra dėl 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BR6-1670464 pripažinimo negaliojančiu nėra priėmusi jokio administracinio akto. Apelianto teigimu, Agentūra, pastebėjusi, kad pareiškėjos skundžiamas 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 jai buvo išsiųstas dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos, 2012 m. kovo 12 d. rašte Nr. BR6-(2.47)-2028 „Dėl sprendimo negaliojimo“ aiškiai išreiškė savo valią, jog minėtas sprendimas negalioja. Apelianto nuomone, pareiškėjai, gavusiai šį raštą, neturėjo kilti abejonių dėl to, kad 2012 m. sausio 26 d. raštas Nr. BR6-1670464 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ yra negaliojantis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Agentūros 2012 m. kovo 12 d. rašto Nr. BR6-(2.47)-2028 turinį ir tikslus, išnagrinėjo ginčą formaliai ir dar kartą panaikino Agentūros 2012 m. sausio 26 d. raštą Nr. BR6-1670464. Tai, pasak apelianto, patvirtina, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylai svarbių aplinkybių (ABTĮ 81 str.), sprendimą priėmė pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio reikalavimą, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjai yra priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, o galutinio teismo sprendimo dėl ginčo nėra, apeliantas taip pat nesutinka ir su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios, patenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjai nebūtų priteistos.

Pareiškėja atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo (b. l. 57-58).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų bei įpareigoti atsakovą išmokėti visą jai priklausančią išmoką pagal 2010 m. balandžio 26 d. paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, mokamą už 2010 metus (reg. Nr. 10-1005485231-A1-1).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464 laiko negaliojančiu vadovaudamasis savo 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. BR6-(2.47)-2028 „Dėl sprendimo negaliojimo“, kuriuo informavo pareiškėją apie tai, jog šis sprendimas yra negaliojantis ir J. Ž. buvo išsiųstas dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos, o dėl 2010 m. balandžio 26 d. paraiškos galioja 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. BR6-1670464. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus nustatė, kad Agentūros 2012 m. kovo 12 d. raštas Nr. BR6-(11.13)-2028 yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jis negali būti laikomas administraciniu aktu, kuriuo atsakovas pripažino netekusiu galios savo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464 dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464, pabrėždamas, kad jis yra galiojantis individualaus pobūdžio aktas, kuris gali sukelti pareiškėjai neigiamų pasekmių.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad Agentūros 2012 m. kovo 12 d. raštas Nr. BR6-(2.47)-2028 „Dėl sprendimo negaliojimo“ laikytinas administraciniu aktu, kuriuo Agentūra išreiškė savo valią dėl savo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BR6-1670464 ir jį pripažino netekusiu galios Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas panaikino sprendimą, kurį pati Agentūra jau buvo pripažinusi netekusiu galios ir apie tai pranešusi pareiškėjai.

Atsakovas neginčija, kad Agentūra 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų pareiškėjos atžvilgiu priėmė nepagrįstai. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs tik dėl to, ar Agentūros 2012 m. kovo 12 d. raštas Nr. BR6-(2.47)-2028 „Dėl sprendimo negaliojimo“ gali būti pripažintas individualiu administraciniu aktu, kuriuo Agentūra pripažino netekusiu galios savo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendime teisingai nurodė, kad Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 yra individualus administracinis aktas. Individualaus administracinio akto turinio bendrieji reikalavimai nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Individualiu administraciniu aktu viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju Agentūra) pagal kompetenciją nustato kitam subjektui (šiuo atveju pareiškėjai) atitinkamas teises bei pareigas. Viešojo administravimo subjektas, nustatęs aplinkybes, kurios yra pagrindas pakeisti, papildyti, ar pripažinti netekusiu galios anksčiau priimtą individualų administracinį aktą, savo valią turi motyvuotai išreikšti individualiame administraciniame akte, kuris turi atitikti bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

Iš Agentūros 2012 m. kovo 12 d. rašto Nr. BR6-(2.47)-2028 turinio matyti, kad šiuo raštu Agentūra informavo pareiškėją apie tai, kad 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 jai buvo išsiųstas dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos ir yra negaliojantis. Be to, šiame rašte pažymėta, kad dėl pareiškėjos 2010 m. balandžio 26 d. paraiškos Agentūroje yra priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. BR6-1670464, taip pat pasiūlyta pareiškėjai dėl išsamesnės informacijos kreiptis į Agentūrą. Prie Agentūros 2012 m. kovo 12 d. rašto Nr. BR6-(2.47)-2028 nėra jokių priedų. Byloje nustatyta, kad Agentūra dėl savo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BR6-1670464 negaliojimo yra pasisakiusi tik 2012 m. kovo 12 d. rašte Nr. BR6-(2.47)-2028. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, teisingai nustatė, kad Agentūros 2012 m. kovo 12 d. raštas Nr. BR6-(2.47)-2028 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, o ne administracinis aktas dėl Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BR6-1670464 pripažinimo netekusiu galios.

Agentūra 2012 m. kovo 12 d. rašte Nr.BR6-(11.13)-2028 pareiškėjai, atsiliepime į skundą, taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 pareiškėjai buvo išsiųstas dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus, kadangi administracinio akto išsiuntimas adresatui yra tik organizacinis - techninis veiksmas, kuriuo išsiunčiamas viešojo administravimo subjekto vadovų ar įgaliotų specialistų pagal kompetenciją priimtas administracinis aktas.

Atsižvelgiant į atsakovo argumentus, esą Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 pareiškėjai buvo išsiųstas dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos, yra reikšmingas teisinis reguliavimas, nustatantis šios sistemos veiklą.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Programos administravimo taisyklės, bylai aktuali 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.3D-1108 redakcija) XVI skyriaus „Informacinė sistema“ nuostatas Programos valdymui ir įgyvendinimo priežiūrai atlikti naudojamos informacinės sistemos (246 p.). Pagal Programos administravimo taisyklių 247 punktą Agentūra, be kita ko, yra atsakinga už tai, kad į informacines sistemas būtų įtraukiami visi duomenys, susiję su: paraiškų registravimu, vertinimu, atranka ir paramos sutarčių sudarymu; mokėjimų prašymų ir kasmetinių prašymų registravimu ir tikrinimu; atliktais administraciniais patikrinimais bei patikromis vietoje; paramos gavėjams išmokėtomis paramos lėšomis; pažeidimais, paramos gavėjams nustatytomis sankcijomis, susigrąžintomis bei susigrąžintinomis paramos lėšomis; paramos gavėjų pateiktomis projektų įgyvendinimo ataskaitomis, projektų pasiekimų ir rezultatų rodikliais; kiti KPP administravimui reikalingi duomenys.

Atsakovo nurodyta Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinė sistema (toliau – ir STIS) yra viena iš Programos administravimo taisyklėse numatytos žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos (toliau – ir ŽŪPAIS) duomenų bazių, kurias numato Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu (galioja 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. BR1-1096 redakcija) patvirtinti Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos nuostatai (toliau – ir ŽŪPAIS nuostatai). ŽŪPAIS nuostatų 16.3 punkte nurodyta, kad STIS modulio duomenų bazėje saugomi duomenys apie tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir kaimo plėtros priemonių kompensacines išmokas, skiriamas už plotus, iki jų išmokėjimo, t.y: duomenys apie pareiškėjų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti ir kaimo plėtros programose dalyvaujančių asmenų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, auginamas kultūras; apskaičiuotas paramos sumas; duomenys apie pažeidimus, paramos gavėjams nustatytas sankcijas, susigrąžintas bei susigrąžintinas paramos lėšas; žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų geografinė informacija; informacija apie užregistruotas paraiškas – pareiškėjo valdos numeris, fizinio/juridinio asmens/įmonės kodas, fizinio/juridinio asmens vardas, pavardė/pavadinimas, įmonės juridinė forma, pareiškėjo banko kodas, einamoji paraiškos būsena; kontrolinių žemės sklypų informacija; kadastrinių sklypų numeriai; patikrų duomenys; informavimo būdas; siunčiami pranešimai. ŽŪPAIS nuostatų 20.3 punkte nurodyta, kad STIS modulyje tvarkomi šių Nuostatų 16.3 punkte nurodyti duomenys.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad duomenys apie pažeidimus, paramos gavėjams nustatytas sankcijas, į STIS įvedami atitinkamų (pirminių) dokumentų pagrindu, o pranešimai paramos gavėjams yra vienas iš STIS modulio duomenų bazėje saugotinų duomenų. Taigi duomenys apie apskaičiuotas paramos sumas, pažeidimus, paramos gavėjams nustatytas sankcijas gali būti gauti tik iš atitinkamų Agentūros priimtų administracinių aktų. Minėta, kad administracinio akto išsiuntimas adresatui yra tik organizacinis - techninis veiksmas, kuriuo išsiunčiamas priimtas administracinis aktas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjos skundžiamas Agentūros 2012 m. sausio 26 d. „Sprendimas dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1670464 yra individualus administracinis aktas, kuris pareiškėjai gali sukelti teisines pasekmes. Šiame sprendime nurodyta, kad jis priimtas remiantis J. Ž. 2012 m. balandžio 26 d. paraiškos pakartotinio vertinimo duomenimis, nurodyti nustatyti pažeidimai, taikytina sankcija ir išmokėtina (galutinė) išmokos suma. Pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, kad Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464, kurį jos atžvilgiu priėmė ir pasirašė Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus struktūrinio padalinio vadovas, ji gavo paštu.

Taigi akivaizdu, kad šis sprendimas yra ne STIS savaime sugeneruotas ir perduotas pareiškėjai produktas, tačiau Agentūros atitinkamų specialistų (žmogiškojo faktoriaus) veiklos rezultatas. Pažymėtina, kad pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 buvo priimtas po to, kai pareiškėja iškėlė teisme administracinį ginčą (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.1-1711-629/2012) dėl Agentūros 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. BR6-1670464, priimto dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų pagal tą pačią 2010 m. balandžio 26 d. paraišką.

Iš Agentūros 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. BR6-1670464 ir 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BR6-1670464, kurie priimti skirtinguose Agentūros Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus struktūriniuose padaliniuose, turinio matyti, kad šie sprendimai nėra tapatūs, nors išmokos ir sankcijos sumos nesiskiria. 2012 m. sausio 26 d. sprendime nurodyta, kad dvigubai deklaruotas plotas buvo ne tik kontrolinio žemės sklypo Nr.216556-0592 deklaruotame lauke Nr.2, bet ir kontrolinio žemės sklypo Nr.216556-2010 deklaruotame lauke Nr.1, taip pat iš dalies pakeisti sankcijos taikymo motyvai.

Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėja turėjo pakankamą pagrindą teigti, kad Agentūra pagal tą pačią 2010 m. balandžio 26 d. paraišką priėmė antrą sprendimą dėl sankcijos skyrimo, kuriuo pakeitė savo motyvus dėl nustatytų pažeidimų. Minėtos byloje nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 pareiškėjai buvo išsiųstas dėl STIS klaidos. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, kad Agentūra, nustačiusi, jog 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1670464 pareiškėjos atžvilgiu priėmė nepagrįstai, dėl šio sprendimo pripažinimo netekusiu galios turėjo priimti atitinkamą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstą administracinį aktą.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio ir 86 straipsnių reikalavimus iš esmės pagrįsti atsakovo nesutikimu su teismo atliktu Agentūros 2012 m. sausio 26 d. rašto Nr. BR6-1670464 vertinimu. Įstatymas nustato, kad vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.) teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pagrįsta teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir teisės normomis, atitinka esminius 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegija apeliacinėje instancijoje nenustatė pagrindo 2012 m. sausio 26 d. raštą Nr. BR6-1670464 įrodymų visumos kontekste vertinti kitaip nė jį vertino pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje taip pat prašė teismo įpareigoti Agentūrą išmokėti visą jai priklausančią išmoką pagal 2010 m. balandžio 10 d. paraišką. Teismas šioje dalyje pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu (jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo). Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies bylos proceso šalys neapskundė. ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą, teisėjų kolegija patikrino ir neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą bei teisėtumą.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo, t. y. Agentūros sprendimo dėl pareiškėjai mokėtinos sumos ir sankcijų pagal 2010 m. balandžio 26 d. paraišką (Agentūros 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. BR6-1670464). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas, kuriuo panaikintas Agentūros 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. BR6-1670464 (administracinė byla Nr.1-1711-629/2012) neįsiteisėjęs, kadangi yra apskųstas apeliacine tvarka. Pareiškėjos reikalavimas dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti pagal 2010 m. balandžio 26 d. paraišką visą išmokos sumą, t.y. netaikyti sankcijos, negali būti siejamas su nagrinėjamoje byloje apskųstu Agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BR6-1670464, kuris teismo panaikintas dėl to, kad Agentūra, pati nustačiusi, jog šis sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, nepriėmė tinkamo administracinio akto dėl šio sprendimo pripažinimo netekusiu galios. Taigi pareiškėjos pretenzijos atsakovui dėl išmokos gali būti siejamos ne su 2012 m. sausio 26 d. sprendimu, o su 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu, t.y. su administracinėje byloje Nr.1-1711-629/2012 pareiškėjos ginčijamu administraciniu aktu. Nors pareiškėja administracinėje byloje Nr.1-1711-629/2012 nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti visą išmoką pagal 2010 m. balandžio 26 d. paraišką, tačiau ginčo administracinėje byloje Nr.1-1711-629/2012 dėl Agentūros 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. BR6-1670464 baigtis turės įtakos pareiškėjos teisėms bei pareigoms dėl išmokų pagal 2012 m. balandžio 26 d. paraišką. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012 m. birželio 7 d. sprendimą pagrįstai taikė ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą, palikdamas nenagrinėtą pareiškėjos reikalavimą dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti visą išmoką pagal 2010 m. balandžio 26 d. paraišką.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis