d6e6639c-2d0f-4d35-bfac-e0597e005239 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1678-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00464-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5;1.8.2; 3.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Dianai Šėperienei, dalyvaujant atsakovei N.V., 2016 m. gegužės 2 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovei N.V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ymu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 134,82 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad pagal 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimÄ nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Vietinė rinkliava apskaičiuota už nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei nuosavybės teise.

PareiÅ¡kėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su praÅ¡ymo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2014-12-31 nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, todėl atliekos nebuvo kaupiamos, taigi ir nebuvo Å¡alinamos per atliekų tvarkymo sistemÄ . Å ias aplinkybes pagrindžia teikiami įrodymai apie vandens suvartojimÄ . Be to pareiÅ¡kėjas neteikė vietinės rinkliavos mokėjimo praneÅ¡imų už įvardijamÄ laikotarpį, todėl 2015-11-30 pateikė pretenzijÄ , kurioje iÅ¡dėstė atsisakymo apmokėti vietinės rinkliavos sumÄ argumentus.

Taipogi atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai savo reikalavimÄ grindžia Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, kurios Å¡iems teisiniams santykiams netaikytinos. Atsakovė Å¡iais ir atsiliepime į praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstytais argumentais (b.l.12-14) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiÅ¡koms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ . (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis).

Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis). Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis.

Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011). Taigi Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose kompetencijos ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotus TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedÄ vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>.

IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų Å¡alinimo vietų steigimo, priežiÅ«ros (įskaitant priežiÅ«ra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan. Europos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas „teršėjas moka“ principÄ , yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Å iuo metu galiojančioje Europos SÄ jungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomÄ konkretų komunalinių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo metodÄ , todėl Å¡is padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu bÅ«ti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu bÅ«du. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

Å iuo požiÅ«riu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemÄ buvo perkeltas įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus, bei sÄ voka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiÅ¡kinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu bÅ«du.

Kaip matyti iÅ¡ byloje teikiamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ turtÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5-6) atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas: pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). PareiÅ¡kėjas vadovaudamasis Nuostatų 1 priedu, vietinę rinkliavÄ apskaičiavo pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotÄ .

Atsakovė nurodo, kad Å¡is nekilnojamais daiktas nebuvo naudojamas pagal paskirtį pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme įvardijamu laikotarpiu ir to patvirtinimui teikia AB Klaipėdos vanduo 2016-04-19 pažymÄ , kurioje nurodoma, jog 2013-01-01 – 2014-12-31 laikotarpiu vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugų sutartis nebuvo sudaryta ir vanduo nebuvo tiekiamas (b.l.20). Taip pat teismui pateikta 2015-12-30 AB Lesto pažyma, kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 suvartota 3382 kWh elektros energijos, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 suvartota 4060 kWh elektros energijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių aktų nustatytais pagrindais ir tvarka). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iÅ¡ jos kylantys teisiniai santykiai yra vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas. Å ie santykiai – tai valdingo pobÅ«džio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (Å¡ių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų).

Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (Å¡iuo klausimu pagal analogijÄ , pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).Kaip jau paminėta, atsakovė yra vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo daikto savininkė, todėl pagal Nuostatų 3 punktÄ pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja ir jai tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ už nekilnojamojo turto objektus.

Atsakovė nurodo, kad įvardintu nekilnojamojo turto objektu ginčo laikotarpiu nesinaudojo, todėl nepagrįstai apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as). Å io ApraÅ¡o 4 punktas numatė, kad kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo bÅ«dus ir atvejus, inter alia – tais atvejais, kai nekilnojamas turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali bÅ«ti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava (4.2 punktas).

Pagal Tvarkos apraÅ¡o 8 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir pageidaujantis, kad jam bÅ«tų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamų metų kovo 31 d. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir Å¡iuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktÄ pagrindžiančius dokumentus: 8.1 AB „Lesto“ pateiktÄ informacijÄ (turtiniam vienetui) apie sunaudotÄ elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2.

AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktÄ informacijÄ (turtiniam vienetui) apie sunaudotÄ vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; <...> 8.4 kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Pagal ApraÅ¡o 9 punktÄ vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris einamaisiais kalendoriniais metais nuo vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pradžios iki vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-ius) nekilnojamÄ jį turtÄ (-us) ir pageidaujantis, kad jam bÅ«tų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d.

KRATC pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir Å¡io ApraÅ¡o 8 punkte nurodytus dokumentus. Å io ApraÅ¡o 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nurodytuose dokumentuose turi bÅ«ti pateikta informacija už tÄ laikotarpį, už kurį praÅ¡oma taikyti nulinę metinę vietinė rinkliavÄ . Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , akivaizdu, kad cituojamu norminiu aktu ir jame nustatytais pagrindais bei tvarka, numatyta galimybė taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris nėra naudojamas.

Tačiau vietinės rinkliavos mokėtojas pats turi kreiptis praÅ¡ymu dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir pateikti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktÄ pagrindžiančius dokumentus. Kaip jau minėta Å¡iame sprendime, ApraÅ¡o 9 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris einamaisiais kalendoriniais metais nuo vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pradžios iki Vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos nenaudojo nuosavybės ar kita teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir pageidaujantis, kad jam bÅ«tų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d.

KRATC pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir Å¡io ApraÅ¡o 8 punkte nurodytus dokumentus. Å io ApraÅ¡o 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nurodytuose dokumentuose turi bÅ«ti pateikta informacija už tÄ laikotarpį, už kurį praÅ¡oma taikyti nulinę metinę vietinė rinkliavÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ApraÅ¡o 9 punkte nustatyta tvarka iÅ¡ vis nesikreipė dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamojo turto objektui ir 2013-2014 m. laikotarpiu nebuvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti 134,82 Eur vietinę rinkliavÄ , apskaičiuotÄ už nekilnojamojo turto objektÄ Â (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2014-12-31, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismui nėra suteikta diskrecija ir teismas nevertina aplinkybių ar buvo teisinės prielaidos tenkinti/netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, jei jis bÅ«tų pateiktas. Teisinei kvalifikacijai Å¡iuo atveju yra svarbus faktas ar pareiÅ¡kėja pasinaudojo jai suteikta diskrecija kreiptis dėl tokios lengvatos taikymo. Teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, jog atsakovė gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) deklaravo tik nuo 2015-01-28, kadangi teisėkÅ«ros subjektas atskaitos taÅ¡ku vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nekilnojamojo turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ , t. y. nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), kuris nebÅ«tinai turi sutapti su asmens deklaruota gyvenamÄ ja vieta (Civilinio kodekso 2.16-2.17 straipsniai).

Atsakovė taip pat nurodo, kad vietinės rinkliavos administravimui negali būti taikomos Mokesčių administravimo nuostatos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, jog atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Å iuo atveju taip pat taikytina MAÄ® 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ tenkinti. IÅ¡ atsakovės N.V., gim. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 134,82 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                               Remigijus Arminas                                                                                    Â