2018-11-07 Nr. AB-19958-3-61-3-01263-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5328-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01263-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. (M. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. (M. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (15/5-10)11U-435(00457) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei M. D., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, neišsamus, o išvados padarytos tinkamai neįvertinus susiklosčiusios situacijos ir nesurinkus visų reikiamų duomenų. Sprendime nurodoma, jog Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėja yra išbraukta iš studentų sąrašų ir nebestudijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete (toliau – ir Universitetas). Pareiškėja iš studentų sąrašų buvo išbraukta vienašališkai Universiteto rektoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. SC-1-12 (toliau – ir Įsakymas) dėl galimo akademinio nesąžiningumo. Pareiškėja dėl minėto Įsakymo yra pateikusi ieškinį Kauno apylinkės teismui.

3. Pareiškėja pabrėžė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko ir čia reziduoja vieninteliu tikslu – gauti jos pasirinktą ir Universiteto teikiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pareiškėja yra trečiojo kurso odontologijos studijų studentė. Į studijas Universitete pareiškėja per visą savo studijų laikotarpį jau yra investavusi apie 30 000 Eur, todėl yra suinteresuota tęsti pradėtas studijas toliau. Pareiškėja pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas, leidimas laikinai gyventi) jai yra išduotas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Net ir vertinant galimybę, kad Universiteto rektoriaus Įsakymas galbūt liks nepakeistas, pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato 2014 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 47-05 patvirtinto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų reglamento (pakeistas 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 94-04) 202 punktą Universitetas su pareiškėja 2019 m. vasario 19 d. galės atnaujinti studijų sutartį bei suteikti galimybę pareiškėjai tęsti studijas įprastine tvarka.

4. Pareiškėja paaiškino, kad per visus keturis rezidavimo Lietuvos Respublikoje metus nei karto nėra pažeidusi įstatymų ar bausta administracine tvarka, gerbia visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, niekada nėra sukėlusi pavojaus saugiam eismui, žmonių sveikatai ar turtui. Todėl nėra pagrindo nepalikti galioti pareiškėjai išduoto leidimo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. pareiškėja tuo pagrindu, kad ji ketina studijuoti Universitete, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – Įstatymas) 46 straipsnio nuostatas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau ir – Migracijos skyrius) pateikė prašymą pakeisti leidimą ir dokumentus dėl leidimo išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys, kad pareiškėja yra Universiteto Odontologijos fakulteto antrojo kurso dieninių vientisųjų studijų studentė. Pareiškėja pagal tuo metu turėtus duomenis atitiko kitus Įstatymo reikalavimus, todėl 2017 m. liepos 27 d. Migracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjai pakeisti leidimą nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

7. Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 28 d. Migracijos skyrius gavo Universiteto 2018 m. vasario 26 d. raštą Nr. TR-01-18 „Dėl užsienio studento braukimo iš LSMU sąrašų“, kuriuo informuojama, kad iš Universiteto studentų sąrašų Įsakymu dėl akademinio nesąžiningumo buvo išbraukta pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja buvo išbraukta iš Universiteto studentų sąrašų, pareiškėjai buvo panaikintas leidimas, kuris buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėja gyventų Lietuvos Respublikoje tam, kad studijuotų Universitete. Universitetas Migracijos departamentui nėra pateikęs jokios kitos informacijos, kuri paneigtų 2018 m. vasario 26 d. rašto Nr. TR-01-18 „Dėl užsienio studento išbraukimo iš LSMU sąrašų“ turinį, taip pat kompetentingos migracijos institucijos nėra gavusios ir pareiškėjos studijų įstaigos prašymo nepanaikinti minėtai užsienietei leidimo dėl pasikeitusių aplinkybių. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu ar šiuo metu ji atitiktų leidimo išdavimo pagrindą.

8. Atsakovas pabrėžė, kad aplinkybė, jog tarp pareiškėjos ir Universiteto yra kilęs civilinis ginčas, Migracijos departamentui nebuvo žinoma. Nei pati pareiškėja, nei Universitetas nėra pateikę jokių duomenų Migracijos departamentui arba pareiškėjos gyvenamosios vietos migracijos tarnybai apie tai, kad Universiteto rektoriaus Įsakymas yra apskųstas teismine tvarka. Pareiškėjos nurodoma civilinė byla, kurioje yra ginčijamas Įsakymas, yra susijusi su pareiškėjos ir Universiteto tarpusavio civiliniais teisiniais santykiais, dėl to neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas nepanaikinti leidimo, kai Įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad tokiu atveju, kai užsienietis yra išbrauktas iš studentų sąrašų, leidimas privalo būti panaikintas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11331-285/2018 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovui Universitetui, kuriuo prašoma šalių sudarytos užsienio kalba studijuojančio studento sutarties vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu, panaikinti Universiteto rektoriaus Įsakymą, įpareigoti Universitetą vykdyti šalių sudarytą užsienio kalba studijuojančio studento sutartį įprastine tvarka.

11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – sustabdyti Universiteto rektoriaus Įsakymo vykdymą, iki galutinai bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas bei leisti jai tęsti studijas įprastine tvarka. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9720-748/2018 panaikintna Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartis, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1097-480/2018 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartis palikta nepakeista. Todėl teismas pripažino, kad tiek ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, tiek ginčo nagrinėjimo administraciniame teisme metu Universiteto rektoriaus Įsakymas, kuriuo pareiškėja pašalinta iš studentų sąrašų dėl akademinio nesąžiningumo, yra galiojantis.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir šalių pateiktus argumentus, konstatavo, kad Universitetui nutraukus su pareiškėja studijų sutartį, atsirado aplinkybės, numatytos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kurioms esant atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą ir panaikino pareiškėjai leidimą.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendimo dėl leidimo panaikinimo, jį apskundus teismui, vykdymas sustabdomas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja iki galutinio teismo sprendimo priėmimo turi galiojantį leidimą ir, jeigu kilusio civilinio ginčo tarp pareiškėjos ir Universiteto baigtis nulemtų aplinkybę, jog sudarytos studijų sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir (ar) neapgrįstu, t. y. pasikeistų faktinės aplinkybės ir pareiškėjai būtų sudarytos galimybės grįžti į Universitetą tęsti studijas, ji galėtų teikti naują prašymą atsakovui išduoti leidimą studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą (programas).

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 15. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

16. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nekvestionavo jos ketinimų studijuoti ir tęsti pradėtas studijas Universitete. Visi pareiškėjos atlikti ir atliekami veiksmai neabejotinai rodo jos ryžtą tęsti ir baigti įpusėtą Odontologijos studijų programą, t. y. ketinimą toliau studijuoti pasirinktame Universitete ir studijų programoje. Akademinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta egzaminų sesijos metu, o tai reiškia, kad studijas atnaujinti jai taip pat teks egzaminų sesijos metu. Dėl nurodytų aplinkybių akademinės nuobaudos galiojimo periodu pareiškėjai yra ypač svarbu savarankiškai ar korepetitorių pagalba ruoštis egzaminų sesijai ir turėti nuolatinę prieigą prie akademinės literatūros bei turėti praktinius užsiėmimus. Panaikinus pareiškėjos leidimą, ji būtų priversta nedelsiant išvykti iš šalies ir tai neproporcingai suvaržytų jos galimybes tinkamai pasirengti artėjantiems egzaminams. Pareiškėjos nuomone, tokia jos padėtis galėtų būti vertinama kaip diskriminacinė jos atžvilgiu, kadangi kitiems Universiteto studentams, kuriems yra taikoma panaši ar analogiška akademinė nuobauda, nesant būtinybės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, akademinės nuobaudos taikymo metu yra sukuriamos palankesnės sąlygos gilinti savo akademines žinias ir ruoštis studijų pratęsimui.

17. Apeliantės teigimu, jos leidimas buvo panaikintas išimtinai formaliu pagrindu, t. y. dėl jai paskirtos akademinės nuobaudos pritaikymo. Priimant Sprendimą visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos tikruosius ketinimus ruoštis studijoms ir jas tęsti, pareiškėjos charakteristiką, apie tai, kokias pasekmes šis Sprendimas jai sukels. Migracijos departamento Sprendimo panaikinimas ir išduoto leidimo galiojimas teisei neprieštarautų ir jokių neigiamų teisinių ar socialinių pasekmių nesukeltų, todėl pareiškėjos leidimo naikinimas vien formaliais pagrindais neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (15/5-10)11U-435(00457) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei M. D., panaikinimo“ priėmimo metu galiojusios teisės normos nustatė, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad šios teisės normos reiškia tai, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas, tačiau nutraukus studijas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas.

22. Byloje neabejotinai nustatytas faktas, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašų, t. y. studijos nutrauktos. Šio fakto apeliantė neginčija. Taigi sutinkamai su aukščiau paminėtomis normomis leidimas laikinai gyventi užsienietei turėjo būti panaikintas.

23. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti, yra pagrįsta ir teisėta.

24. Apeliantė nurodo, kad išvykus iš šalies bus neproporcingai suvaržytos jos galimybės pasirengti artėjantiems Universiteto egzaminams. Teismas atmeta šiuos argumentus, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būdama pašalinta iš Universiteto turės teisę laikyti egzaminus.

25. Apeliantė nurodo, kad jos atžvilgiu įstatymas taikytas formaliai, ginčijamas Sprendimas yra neteisingas. Teismas pažymi, kad užsienietė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavo studijų tikslu, ji neturėjo jokių teisėtų lūkesčių, kad nutraukus studijas galės pasilikti gyventi Lietuvoje. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas yra logiškas, neteisingumo šioje byloje teismas nenustatė.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos M. D. (M. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan