2021-09-15 Nr. AB-18775-3-61-3-00880-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2691-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00880-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „NILL NILL“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 3R-78(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimu atsakovas nusprendė pareiškėjui paskirti papeikimą už tai, kad jis pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/79 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 6 straipsnio 1 dalį, nes neįrodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens M. K. asmens duomenis perdavė pareiškėjo atstovui P. P., remdamasis bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėtumo sąlyga, taip pat neinformavo M. K. apie jo asmens duomenų tvarkymą per nustatytą terminą, tokiu būdu pažeisdamas ir BDAR 12 straipsnio 4 dalį.

2.2. Pareiškėjui nebuvo pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens M. K. skundas, t. y. pareiškėjas nebuvo supažindintas su tokio skundo turiniu. M. K. asmens duomenys P. P. buvo perduoti teisėtai. Sprendime padaryta išvada dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisėtumo sąlygos pažeidimo yra nepagrįsta. Pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą tvarkyti M. K. asmens duomenis, teisėtą interesą gauti trečiojo asmens duomenis turėjo ir P. P. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo naudai iš M. K. priteisė 49 879 Eur sumą, o Lietuvos apeliacinis teismas tokį sprendimą paliko nepakeistu, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo teismo sprendimo nevykdė, todėl pareiškėjas kreipėsi į antstolį. Ši faktinė aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl M. K. asmens duomenų turėdamas teisinį pagrindą ir teisėtą interesą. P. P. šie duomenys buvo žinomi, nes jis buvo Bendrovės vadovu.

2.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog perdavė P. P. 50 000,00 Eur sumą, kurią gavo iš pareiškėjo ir dėl šio ginčo taip pat buvo inicijuota byla. Dėl to pareiškėjui buvo būtina gauti M. K. banko sąskaitos išrašą, iš kurio buvo akivaizdu, kad M. K. negalėjo perduoti P. P. nurodytos sumos, priklausiusios pareiškėjui. Minėtą banko sąskaitos išrašą turėjo antstolis I. G., taigi P. P. M. K. banko sąskaitos išrašą gavo tiek kaip Bendrovės vadovas, tiek kaip savarankiškas išieškotojas. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas turėjo teisę trečiojo suinteresuoto asmens duomenis perduoti P. P. BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, nes civilinėje byloje Nr. e2-323-425/2019 P. P. turėjo pareigą įrodyti, kad M. K. meluoja dėl 50 000,00 Eur sumos perdavimo.

2.4. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo sukelti jokie neigiami padariniai. Su paminėtu banko sąskaitos išrašu P. P. būtų bet kuriuo atveju susipažinęs, net jei šių duomenų nebūtų gavęs iš antstolio, nes AB „Swedbank“, vykdydamas teismo nutartį, turėjo pateikti tokį banko sąskaitos išrašą į civilinę bylą.

2.5. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė BDAR 12 straipsnio 4 dalį, nes pareiškėjas jokių prašymų iš M. K. nebuvo gavęs, todėl negalėjo pateikti atsakymo į jo prašymą.

3. Pareiškėjas, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikšmingi yra tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, nagrinėti teisminiai ginčai bei trečiojo asmens nesąžiningas ir neteisėtas elgesys, kas akivaizdžiai patvirtina trečiojo asmens duomenų perdavimo P. P. teisėtumą. Nagrinėjamoje situacijoje taip pat reikšminga aplinkybė, kad vykdomosiose bylose prieš skolininką M. K. išieškotoju buvo ne tik pareiškėjas, ir Bendrovės vadovas. Kadangi išieškotojas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, todėl tiek pareiškėjas, tiek Bendrovės vadovas turėjo teisę susipažinti su vykdomojoje byloje esančiu trečiojo suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašu.

4. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ADTAĮ, Įstatymas) nėra įtvirtinta Inspekcijos pareiga pateikti skundo kopiją skundžiamam asmeniui, tačiau šis asmuo turi teisę pats susipažinti su skundo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją. Tai reiškia, kad pareiškėjas tiek skundo nagrinėjimo metu, tiek priėmus Sprendimą galėjo pateikti Inspekcijai prašymą susipažinti su skundo medžiaga, tačiau to nepadarė.

4.2. Prašymą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga antstoliui pateikė P. P. pareiškėjo vardu kaip juridinio asmens vadovas ir atstovas. M. K. banko sąskaitos išrašą gavo pareiškėjas, kaip prašymą pateikęs subjektas. Pareiškėjas paminėtą banko sąskaitos išrašą pateikė P. P., kaip fiziniam asmeniui, nesant tam pagrindo, kadangi prašymą pateikė ir medžiagą iš antstolio gavo būtent pareiškėjas, o ne P. P., kaip fizinis asmuo.

4.3. Apie tai, kad duomenys buvo perduoti P. P. teisėtų interesų pagrindu, pareiškėjas Inspekcijai nenurodė. Kadangi pareiškėjo skunde teismui nurodytas asmens duomenų tvarkymo pagrindas nebuvo nurodytas trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo metu, Inspekcija negalėjo įvertinti šios informacijos. Pareiškėjas skunde teismui pateikė informaciją, kuri skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nebuvo žinoma. Skundo nagrinėjimo metu vertinamas pats asmens duomenų tvarkymo pažeidimo faktas, o ne kilusios pažeidimo pasekmės.

4.4. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad jis negavęs M. K. prašymo, į jį negalėjo atsakyti. Inspekcijai M. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjui pašto siunta buvo išsiųsta ir įteikta. Be to, pareiškėjas skunde teismui nepateikė argumentų, kurie leistų daryti prielaidą, jog Sprendimas yra nepagrįstas ar pažeidžiantis teisės normas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Jis atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Įstatymas nenumato atsakovui pareigos pareiškėjui pateikti skundą, tačiau numato pareigą sudaryti sąlygas susipažinti su visa bylos medžiaga.

5.2. BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šešios savarankiškos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Esant bent vienai iš jų, tokiu mastu, kokiu atskira sąlyga yra taikoma, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu. Faktas, jog pareiškėjas perdavė duomenis tretiesiems asmenims, siekdamas jų interesų gynimo, negali būti vertinamas kaip pagrįstas, nes trečiųjų asmenų interesų gynyba pareiškėjas nesiverčia, o ir teisės tam neturi.

5.3. Pareiškėjo perduoti duomenys P. P. yra ne tik trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, tačiau ir kitų asmenų duomenys.

5.4. Pareiškėjas pats nurodo, jog duomenys buvo reikalingi Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje, taip pat pateikė įrodymus, kad P. P. aktyviai gynė savo teises civilinėje byloje. Tai reiškia, kad P. P., veikdamas tiek kaip pareiškėjo atstovas, tiek kaip fizinis asmuo suvokė ir suprato savo veiksmų neteisėtumą. Teismas pripažino nevieša bylos medžiaga būtent pačios pareiškėjos išreikalautus duomenis, o ne P. P. pateiktus dokumentus.

5.5. Šiuo atveju nėra sprendžiamas M. K. ir pareiškėjo ginčas, o šios bylos dalykas yra pareiškėjo imperatyvių teisės aktų pažeidimas. Pareiškėjas nėra pasitvirtinęs asmens duomenų tvarkymo taisyklių, kaip tai numato įstatymai, už asmens duomenų apsaugą nėra atsakingas joks asmuo, kuris galėtų patvirtinti kitų asmenų interesų gynybos bei tokių veiksmų teisėtumą. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tokie neteisėti pareiškėjo veiksmai sąlygojo tai, kad buvo atskleisti ne tik trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, bet ir kitų fizinių asmenų, kurie nėra susiję su Bendrove ar P. P.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „NILL NILL“ skundą atmetė kaip nepagrįstą bei priteisė trečiojo suinteresuoto asmens M. K. naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BDAR 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjo banko sąskaitoje nurodyti jo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir asmens kodas yra asmens duomenys BDAR 4 straipsnio prasme.

8. Teismas nustatė, kad Bendrovė antstoliui I. G. pateikė prašymą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Jame nurodė, kad šiuo metu vykdomas išieškojimas, pagal kurį Bendrovei iš atsakovo M. K. išieškoma atitinkama pinigų suma, todėl Bendrovė prašo jai pateikti antstolio turimą vykdomosios bylos medžiagą. Teismas, susipažinęs su prašymo turiniu sprendė, kad prašymą pateikė pareiškėjo vardu P. P. kaip juridinio asmens vadovas ir atstovas. Nustatęs šią aplinkybę, teismas pritarė Inspekcijos padarytai išvadai, kad trečiojo suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašą gavo pareiškėjas kaip prašymą pateikęs subjektas.

9. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė, perduodama P. P. trečiojo suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašą, atliko minėto asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-323-425/2019 ieškovu buvo M. K., o atsakovu P. P., kuris iš pareiškėjo gautą trečiojo suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašą pateikė Panevėžio apygardos teismui. Teismas, iš tokios aplinkybių sekos padarė išvadą, kad Bendrovė pateikė P. P. duomenis kaip fiziniam asmeniui, todėl sutiko su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas perdavė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis P. P. nesant jokio teisėto pagrindo, nes prašymą pateikė ir medžiagą iš antstolio gavo būtent pareiškėjas, o ne P. P.

10. Teismas, įvertinęs tai, kad Bendrovė nenurodė Inspekcijai, kokiu pagrindu remiantis jį perdavė trečiojo suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašą P. P., sprendė, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas šį banko išrašą perdavė P. P. neteisėtai. Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė atsakovui nenurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenis perdavė remiantis bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėtumo sąlyga, konstatavo, kad tokiais savo veiksmais Bendrovė pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, numatantį, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu.

11. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad trečiojo suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašas taip pat buvo pateiktas ir paties banko, nes jį įpareigojo tai padaryti teismas, kuris nagrinėjo bylą, tačiau ši aplinkybė nepašalina pareiškėjo pareigos laikytis BDAR nuostatų, tvarkant trečiojo suinteresuoto asmens duomenis.

12. Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą nurodė, kad pareiškėjas jokio savarankiško intereso atskleisdamas duomenis neturėjo ir negynė. Teismas vertino, kad nebuvo jokios pareigos pareiškėjui tenkinti tokį interesą ir toks interesas galėjo būti patenkintas pačiam P. P. imantis teisinės gynybos priemonių. Todėl nebuvo būtinybės atskleisti duomenis trečiajam asmeniui, o vertinant interesų pusiausvyros požiūriu, buvo atskleista reikšminga informacija apie privatų gyvenimą ir tokios informacijos apsauga buvo viršesnis interesas nei trečiojo asmens interesas, todėl duomenų perdavimas neatitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos sąlygos.

13. Teismas pagal byloje esančius pašto siuntų sekimo sistemos duomenis nustatė, kad M. K. prašymas Bendrovei buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 3 d. (pastaba: pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta data – 2020 m. gegužės 3 d. – laikytina rašymo apsirikimu), o įteiktas – 2019 m. gegužės 9 d. (registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, kaip patvirtina bylos medžiaga, M. K. su prašymu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu Bendrovė perdavė M. K. asmens duomenis kitiems asmenims. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis negavo M. K. prašymo, tačiau prie skundo pateikti įrodymai paneigia šią aplinkybę. Bendrovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šią informaciją (skunde taip pat nėra jokių pareiškėjo paaiškinimų dėl šios Inspekcijos Sprendime nustatytos aplinkybės). Teismas nenustatęs jokių įrodymų, paneigiančių šią informaciją, padarė išvadą, kad Bendrovė neinformavo M. K. apie jo asmens duomenų tvarkymą ir tokiais savo veiksmais pažeidė BDAR 12 straipsnio 4 dalį.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jam nebuvo įteiktas trečiojo suinteresuoto asmens skundas, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, pats pareiškėjas šiuo atveju turėjo būti pakankamai aktyvus ir naudotis savo Įstatyme numatytomis teisėmis bei domėtis pradėtu tyrimu.

15. Apibendrinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principą ir nusprendė pripažinti pagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens skundą bei pareiškė pareiškėjui papeikimą, kaip tai numatyta BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punkte. Teismas vertino, kad Inspekcijos pritaikytos poveikio priemonės teisingos ir proporcingos.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti bei priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos papildomus rašytinius įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą sprendimą, kuriuo nepagrįstai konstatavo BDAR nuostatų pažeidimą. Todėl procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti, nes teismas netinkamai jas pritaikęs priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

16.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis P. P. perdavė nesant tam teisinio pagrindo ir trečiojo suinteresuoto asmens duomenų perdavimas neatitiko nei vienos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytos duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Byloje surinktų duomenų visuma bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta teisėtumo sąlyga.

16.3. Teismas neatsižvelgė į nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo, P. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklosčiusius teisinius santykius, nagrinėtus teisminius ginčus bei paties trečiojo suinteresuoto asmens nesąžiningą ir neteisėtą elgesį, kas patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens duomenų perdavimo P. P. teisėtumą. Nei teismas, nei Inspekcija neįvertino bylai svarbios aplinkybės, kad teisėtą interesą gauti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis turėjo ne tik pareiškėjas, bet ir P.P. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad vykdomosiose bylose prieš skolininką trečiąjį suinteresuotą asmenį išieškotoju buvo ne tik pareiškėjas, bet ir P. P. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, tiek pareiškėjas, tiek ir P. P. turėjo teisę susipažinti su vykdomojoje byloje esančiu trečiojo suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašu. Teismas netinkamai pritaikė BDAR nuostatas, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašą perdavė P. P. neteisėtai. Pirmiau išdėstyti argumentai kaip tik patvirtina, kad teisėtai gauti ir teisėtam interesui panaudoti trečiojo asmens duomenys padėjo P. P. įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir apginti save nuo nesąžiningų trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų.

16.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad banko sąskaitos išrašo perdavimu trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų kilę kokie nors neigiami padariniai, tačiau to pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino.

16.5. Pareiškėjas nesutinka su BDAR 12 straipsnio 4 dalies pažeidimo konstatavimu. Jis nebuvo gavęs jokių trečiojo suinteresuoto asmens prašymų dėl paaiškinimo, kokiu teisiniu pagrindu buvo perduoti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis kitiems asmenims. Net ir konstatavus minėtos normos pažeidimą, šis pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis ir formalus, nesukeliantis pareiškėjui pagrindo atsakomybės taikymui.

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis duomenys buvo perduoti P. P. Tai, kad duomenys pastarajam asmeniui buvo perduoti nesant teisėto pagrindo, Inspekcija konstatavo įvertinusi atsakymą, kuriame nebuvo nurodyta, kad duomenys buvo perduoti P. P. teisėtų interesų pagrindu. Duomenų perdavimo pagrindą pareiškėjas nurodė tik pirmosios instancijos teismui, o ne Inspekcijai.

17.2. Trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo nagrinėjamas dėl jo asmens duomenų perdavimo. Pareiškėjas painioja du skirtingus momentus – trečiojo suinteresuoto asmens duomenų gavimą ir duomenų perdavimą, būtent dėl kurio ir buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens skundas. Atsakovas Sprendimu vertino pareiškėjo, o ne P. P. veiksmų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės pareiškėjo argumentai dėl egzistavusių P. P. teisėtų interesų. Šių argumentų pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti.

17.3. Vertinant pažeidimą, svarbu konstatuoti paties pažeidimo faktą ir taikyti poveikio priemones, kad ateityje pažeidimas nepasikartotų. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nevertino, ar dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiami padariniai, taip pat nesigilino į duomenų perdavimo teigiamus rezultatus. Šių aspektų vertinimo nenumato nei Įstatymas, nei BDAR. Todėl pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar priimtas pažeidus teisės normas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo perduoti P. P. duomenų, nes P. P. neturėjo teisėto intereso gauti trečiojo asmens duomenų, taip kaip jis suprantamas (turėtų būti suprantamas) BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto kontekste. Nagrinėjamu atveju P. P. teisėti interesai (vykdyti įrodinėjimo pareigą privačiame civiliniame procese) nepatenka į Nuomonėje dėl teisėtų interesų nurodytus pavyzdžius, kurie, visų pirma, yra susiję su visuomenės ar didesnės grupės žmonių interesais (net ir padedant privatiesiems suinteresuotiesiems subjektams kovoti su neteisėta veikla galutinai siekiamas tikslas yra užkirsti kelią veikai, kuri įstatymu yra pripažinta pavojinga, taigi susijusi su visos visuomenės interesu apsisaugoti nuo tokios veikos). Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, jog P. P. teisėti interesai savaime yra pagrindas atskleisti trečiojo asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu.

18.2. Pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo perduoti P. P. duomenų, nes pareiškėjo atliktas duomenų perdavimas neatitiko būtinumo sąlygos, pastarojo asmens interesas nebuvo aukščiau trečiojo asmens interesų. Dėl to duomenų atskleidimas sukėlė trečiajam suinteresuotam asmeniui neigiamus padarinius, o pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių šiems padariniams sumažinti.

18.3. Pareiškėjas, siekdamas sumenkinti trečiojo suinteresuoto asmens interesų viršenybę apeliaciniame skunde išdėsto teiginius dėl trečiojo asmens nesąžiningumo, tačiau visi šie teiginiai yra arba nepagrįsti arba nesusiję su nagrinėjama byla, todėl neturi jokios įrodomosios galios. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad ne tik pareiškėjas, bet ir P. P. buvo teisėtu duomenų valdytoju.

18.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą dėl duomenų pateikimo pareiškėjui išsiuntė 2019 m. gegužės 3 d. Patikrinus Lietuvos pašto siuntų sekimo sistemą pagal siuntos registracijos numerį nustatyta, kad siunta pareiškėjui buvo įteikta 2019 m. gegužės 9 d. Visus įrodymus dėl prašymo siuntimo bei įteikimo trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsakovui kartu su skundu dėl pareiškėjo atlikto duomenų perdavimo. Atitinkamai pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šį prašymo įteikimo faktą, neiškėlė ir nesiaiškino apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl siuntos įteikimą patvirtinančių dokumentų dubliavimosi. Taigi, tiek atsakovas, tiek teismas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neinformavo M. K. apie jo asmens duomenų tvarkymą ir tokiais veiksmais pažeidė BDAR 12 straipsnio 4 dalį.

18.5. Dėl naujų įrodymų pateikimo byloje trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nuo pat pradžių teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymo negavo, taigi turėjo visas galimybes pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Taigi šie įrodymai nagrinėjamu atveju neturėtų būti priimami ir vertinami.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 3R-78 (2.13-1.) „Dėl M. K. 2019 m. liepos 5 d. skundo“, kuriuo pareiškėjui pareikštas papeikimas dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto, 6 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimų tvarkant trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu bei aiškinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, jog dėl nurodytų pažeidimų teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prie bylos medžiagos prijungti naujus rašytinius įrodymus ir juos vertinti nagrinėjamos bylos kontekste.

22. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Šios procesinės teisės normos kontekste vertindama pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas neturėjo galimybių šiuos dokumentus pateikti atsakovui, kurių metu atliekamas visų sprendžiamam klausimui aktualių faktinių aplinkybių tyrimas bei vertinimas. Taip pat nenustatyta ir objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju kalbėti apie procesinio netikėtumo, dėl kurio pareiškėjui būtinybė teikti naujus įrodymus kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą byloje teisinių pagrindų nėra. Todėl šie teisiniai argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas viešojo administravimo procedūrų metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme. Būtent dėl to, teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme. Priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos, todėl pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų prijungimo prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetamas, grąžinant pareiškėjui jo pateiktus įrodymus.

24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

25. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

26. ADTAĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcija yra atsakinga už stebėseną, kaip taikomas BDAR ir šis Įstatymas bei užtikrina, kad minimi teisės aktai būti taikomi, išskyrus šio Įstatymo straipsniu, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio Įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

27. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 dalį, asmens duomenimis laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Duomenų tvarkymas tai bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 str. 2 p.).

28. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 str. 1 d.).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo veiksmų, nei nurodoma Inspekcijos priimtame ginčijamame sprendime. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Bendrovė perduodama trečiojo suinteresuoto asmens banko išrašą trečiajam asmeniui (t. y. fiziniam asmeniui P. P.), kuriame pateikti ne tik trečiojo suinteresuoto asmens asmeniniai (privatūs) duomenys (vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir kt.), bet ir kitų asmenų asmens duomenys, kurie priskirtini asmens duomenų kategorijai, turėjo prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti visas prievoles, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, nustatytas BDAR. Teisėjų kolegija byloje surinktų bei ištirtų įrodymų pagrindu taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas neįrodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens banko išraše pateiktus asmeninius duomenys tvarkė teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu bei tikslu, tokiu būdu pažeisdamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytu pagrindu. Šiame kontekste primintina, kad pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, asmens duomenys gali būti tvarkomi siekiant tik teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas M. K. asmens duomenis rėmėsi fizinio asmens P. P. asmeniniu interesu gauti informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens turtą. Nustatyta, kad šis interesas pasireiškė tuo, jog pastaroji informacija buvo reikalinga sprendžiant P. P. (ne kaip Bendrovės vadovo, o kaip fizinio asmens) ir M. K. civilinį ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovė šiuo atveju neturėjo teisėto intereso tokį P. P. (trečiosios šalies BDAR 6 str. 1 d. f p. prasme) interesą patenkinti. Pastarasis trečiosios šalies interesas galėjo būti patenkintas tik jam pačiam imantis teisinės gynybos priemonių, inter alia (be kita ko), civilinei bylai nagrinėti reikalingą informacija apie M. K. asmenines banko sąskaitas gaunant teisėtais būdais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokiu būdu buvo atskleista reikšminga informacija apie M. K. privatų gyvenimą ir tokios informacijos apsauga buvo viršesnis interesas nei P. P. interesas tokius duomenis gauti, ir kad toks paminėtų trečiojo suinteresuoto asmens duomenų perdavimas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatytos teisėtumo sąlygos.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Bendrovės vadovas vykdomojoje byloje taip pat buvo išieškotoju, ir kad nebuvo sukelta tokiais veiksmai jokių neigiamų padarinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti argumentai neturi esminės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ar poveikio priemonės taikymui. Tai, kad Bendrovės vadovas vykdomojoje byloje užima išieškotojo procesinę padėtį ar, kad nekilo jokie neigiami padariniai, nereiškia, jog pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė ir panaudojo teisėtai. Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti faktą, kad buvo padaryti atitinkami BDAR pažeidimai.

32. Pareiškėjo teigimu, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė BDAR 12 straipsnio 4 dalį, nes jis jokių prašymų iš trečiojo suinteresuoto asmens negavo, dėl to ir negalėjo pasiaiškinti, kokiu pagrindu ir tikslu buvo renkami trečiojo suinteresuoto asmens duomenys.

33. Atsakant į paminėtą apeliacinio skundo argumentą, primintina, kad BDAR 15 straipsnyje įtvirtinta duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir šios dalies a-h punktuose nurodoma informacija.

34. Skaidrus informavimas, pranešimas ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygos reglamentuotas BDAR 12 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius; tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių; duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. BDAR 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone. Pagal šio straipsnio 6 dalį nedarant poveikio 11 straipsniui, kai duomenų valdytojas turi pagrįstų abejonių dėl BDAR 15–21 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę.

35. Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo raštu prašė Bendrovės paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ji perdavė jo asmens duomenis trečiajam asmeniui. Pašto siuntų sekimo sistemos duomenys patvirtina, kad šis trečiojo suinteresuoto asmens prašymas pareiškėjui įteiktas 2019 m. gegužės 9 d. Paminėti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis jokių prašymų nėra gavęs. Pareiškėjas nei Inspekcijai, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių svarių įrodymų, paneigiančių šią informaciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Bendrovė neįvykdė jai BDAR 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį apie jo asmens duomenų tvarkymą.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasi aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, sprendžia, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu konstatavo BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto, 6 straipsnio 1 dalies f punkto ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pažeidimus.

37. Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį už nagrinėjamu atveju nustatytus BDAR nuostatų pažeidimus gali būti „<...> skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė priskiriami prie tokių, už kuriuos gali būti skiriamos didžiausios baudos“. BDAR preambulės 148 punkte nustatyta, kad „nedidelio pažeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali būti pareikštas papeikimas“. Vadinasi, už nagrinėjamu atveju nustatytus BDAR nuostatų pažeidimus pritaikyta poveikio priemonė – papeikimas – yra švelniausia poveikio priemonė. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga padarytiems pažeidimams.

38. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas. Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė