2023-01-11 Nr. AB-884-3-62-3-03048-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-98-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03048-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. spalio 18 d. raštą Nr. 1SS-1543-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 8SD-3804-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus raštas) dėl dalies, kuria atsisakyta pretendentui V. P. G. atkurti nuosavybės teises perduodant lygiaverčius žemės sklypus; 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą buvusio savininko I. G. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtą žemę pretendentui V. P. G. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno mieste įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per (plotą)), o taip pat lygiavertį sklypą Kauno mieste įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę.

II. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos R. A. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, kaip V. P. G. įpėdinė, kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės I. G. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę pretendentui V. P. G. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m. įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per (plotą), o taip pat lygiavertį sklypą Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę. NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimu šis pareiškėjos prašymas netenkintas. Nesutikdama su šiuo NŽT Kauno miesto skyriaus raštu pareiškėja, pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, su skundu kreipėsi į NŽT, pareiškėjos skundo netenkino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalimis, ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėja, pasinaudojusi privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundą teismui turėjo pateikti per vieną mėnesį nuo NŽT rašto priėmimo dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 18 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2022 m. lapkričio 24 d., teismas nustatė, kad pareiškėja 6 dienas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti. Todėl teismas pareiškėjos skundo pagrindinius ir išvestinį reikalavimą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), grąžino sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.), išaiškino, kad tai neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus, kartu pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėja R. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja, vadovaudamasi NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, remdamasi NŽT rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, teigia, kad NŽT raštas galėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos.

Pareiškėja nurodo, kad, elgdamasi rūpestingai ir periodiškai tikrindama savo pašto dėžutę, t. y. ne rečiau kaip kas antrą dieną, o dažnai ir kiekvieną dieną, pašto siuntą su NŽT raštu gavo tik 2022 m. spalio 25 d. ir nepraleisdama skundo padavimo termino kreipėsi į teismą.

Pareiškėja teigia, kad dėl to, jog NŽT raštas buvo išsiųstas neregistruota pašto siunta, objektyviai neturi galimybių pateikti siuntos įteikimą patvirtinančių įrodymų, nes iš siuntų paieškos sistemos išrašo matyti, jog suvedus pašto siuntos numerį duomenų nerasta. Pareiškėja NŽT rašto anksčiau gauti negalėjo, atsižvelgus į NŽT rašto priėmimo dieną, dėl aplinkybių, jog pašto siunta buvo nepirmenybinė, siųsta iš Vilniaus į Kauną, 2022 m. spalio 22–23 d. buvo savaitgalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjos R. A. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas. Šiuo atveju skundo priėmimo klausimas nėra apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti naują sprendimą ir priimti pareiškėjos skundą nenagrinėjamas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą pagal įstatymuose nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), paduoti skundą nepraleidus nustatyto skundo padavimo termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su 2022 m. liepos 7 d. prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą, priėmė NŽT Kauno miesto skyriaus raštą, kuriuo, be kita ko, netenkino pareiškėjos prašymo. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Kauno miesto skyriaus raštu ir pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į NŽT, kuri pareiškėjos skundą 2022 m. spalio 18 d. atmetė, priimdama NŽT raštą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, nustatęs, kad NŽT raštas turėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos, ir konstatavęs, kad pareiškėja praleido šį terminą 6 dienas ir neprašė šio termino atnaujinti.

Pareiškėja, atskirajame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad NŽT raštas galėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo NŽT rašto gavimo dienos ir šio termino pareiškėja nepraleido.

Skundų padavimo administraciniam teismui terminai reglamentuojami, be kita ko, ABTĮ 28 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr. 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Iš to seka, kad vertinant, ar nėra praleistas terminas skųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą būtina nustatyti termino, per kurį tokį sprendimą galima skųsti administraciniam teismui, eigos pradžią.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Įgyvendinant Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad skundų nagrinėjimo tvarką tvirtina NŽT vadovas, patvirtintos Taisyklės (2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1P-305-(1.3.) redakcija), kurių 33 punkte nustatyta, kad NŽT direktoriaus sprendimas vadovaujantis ABTĮ per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui. Šis Taisyklių punktas galiojo priimant NŽT raštą.

Vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą teismui galėjo pateikti per vieną mėnesį nuo NŽT rašto gavimo dienos, o ne nuo NŽT rašto priėmimo dienos.

Pareiškėjos skunde aiškiai nurodyta, jog ji NŽT raštą gavo 2022 m. spalio 25 d., o prie skundo pridėti priedai patvirtina, kad pareiškėja skundą teismui prioritetine tvarka išsiuntė 2022 m. lapkričio 24 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir turėdamas pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), netyrė ir nesiaiškino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl NŽT rašto įteikimo pareiškėjai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė