2019-01-30 Nr. AB-2752-3-61-3-04818-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3415-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04818-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lazdynų poliklinikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lazdynų poliklinikos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo: Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (teisių perėmėjas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lazdynų poliklinika (toliau – ir pareiškėjas, Poliklinika) 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. D1-776 (toliau – ir Įsakymas) 4 punktą, kuriuo pareiškėjui skiriama maksimali subsidijos suma – 14 481 Eur; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) priimti įsakymą, kuriuo pareiškėjui būtų skirta maksimali subsidijos suma – 29 596,40 Eur; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Fondas) pateikė paraišką Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamo projekto paramai gauti pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2015 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.1.1. p.) „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kt., išskyrus biokuro) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“. Paraiškoje buvo klaidingai nurodyta lėšų pasiskirstymo suma, todėl pareiškėjas, siekdamas ištaisyti klaidą, pateikė patikslintą paraišką, tačiau Fondas jokių pastabų nepateikė, o Ministerija pareiškėjui skyrė maksimalią subsidijos sumą tik pagal pirminę paraišką. Pareiškėjo nuomone, jis turėjo teisę patikslinti paraišką, tokia galimybė yra numatyta ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos apraše, patvirtiname Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Be to, Fondas 2016 m. gegužės 26 d. pasiūlyme nurodė 2016 m. kovo 7 d. patikslintos paraiškos vertinimo rezultatus, o ne 2015 m. birželio 17 d. pirminės paraiškos finansinius duomenis. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo Fondui riboti maksimalią paraiškoje prašomą subsidijos sumą, lėšas rezervuojant.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas Fondui pateikė paraišką su prašoma subsidijos suma – 14 481 Eur, tačiau paraiška buvo gauta po Fondo pranešimo apie paraiškų priėmimo sustabdymą, todėl buvo įtraukta į rezervinį projektų sąrašą, kaip tai numatyta Tvarkos aprašo 491.2 papunktyje. „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kt., išskyrus biokuro) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“ priemonei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. D1-684 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-278 „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2015 m. sąmatą detalizuojančio plano patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo skirtas papildomas finansavimas, todėl Fondo vertinimui buvo imami ir teikiami finansavimo sprendimui priimti projektai iš rezervinio projektų sąrašo, tarp jų – pareiškėjo paraiška. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, teikdamas paraišką, įsipareigojo užtikrinti indėlį savo lėšomis – 9 353 Eur, tuo pačiu patvirtindamas, jog paraiškoje nurodyti duomenys teisingi.

Pareiškėjas buvo supažindintas, kad paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki kol pakanka priemonei skirtų lėšų, todėl didesnė nei pirminėje paraiškoje prašoma subsidija negali būti svarstoma ar skiriama, nes būtų pažeisti kitų pareiškėjų interesai – pareiškėjui padidinus pirminėje paraiškoje prašomą finansavimą, numatytų lėšų nepakaktų kitiems. Atsakovas sutiko su pareiškėju, kad Tvarkos apraše yra numatyta galimybė, nustačius trūkumus ar esant neaiškumams, tikslinti paraišką ir pateikti trūkstamus dokumentus.

Tokia galimybe pareiškėjui buvo leista pasinaudoti, Fondui atlikus paraiškos administracinės atitikties vertinimą ir 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (4)-S-2229 pareiškėjo paprašius patikslinti paraišką bei pateikti trūkstamus dokumentus. Tačiau pareiškėjas, atsakydamas į Fondo 2015 m. lapkričio 24 d. raštą ir 2016 m. vasario 12 d. raštą, ne tik ištaisė Fondo nurodytus trūkumus, bet ir padidino prašomos subsidijos sumą, klaidingai tapatindama tinkamų išlaidų bei subsidijos sąvokas. Fondas pareiškėjui suteikė galimybę patikslinti paraišką dėl nurodytų trūkumų, o ne prašomos subsidijos sumos dydį.

Teisės aktai nenumato subsidijos sumos didinimo po pirminės paraiškos pateikimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad paraiškos priimamos tęstiniu būdu iki kol pakanka priemonei skirtų lėšų, klimato kaitos specialiosios programos lėšos rezervuojamos pagal pirminėse paraiškose nurodytą subsidijos dydį, todėl didesnė nei pirminėje paraiškoje prašoma subsidija negali būti svarstoma ar skiriama. Pareiškėjo sprendimas koreguoti paraišką, padidinant prašytą subsidijos sumą, negali būti laikomas pagrįstu, nes tai draudžia Tvarkos aprašo 653 punktas. Pareiškėjas neteisingai laiko, jog sprendimas skirti subsidiją pagal pirminėje paraiškoje nurodytą prašomą subsidijos dydį yra Tvarkos apraše nenustatytas subsidijos sumos mažinimo pagrindas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendime pareiškėjo VšĮ Lazdynų poliklinikos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pagal 2015 m. gegužės 18 d. interneto svetainėje www.laaif.lt paskelbtas kvietimas nuo 2015 m. gegužės 19 d. teikti paraiškas pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kt., išskyrus biokuro) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“, nurodant paraiškų pateikimo terminus, paraiškų priėmimo ir atrankos būdą bei kitą paraiškoms pateikti reikalingą informaciją. Pareiškėjas Fondui 2015 m. birželio 17 d. pateikė paraišką su prašoma subsidijos suma – 14 481,00 Eur. Fondas 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (2)-S-669 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (2)-S-1930) Ministerijai pateikė Poliklinikos projekto „Saulės elektrinės VšĮ Lazdynų poliklinikoje įrengimas“ paraiškos Nr. KKS-P-48 (2015/1.2.1.1/1) vertinimo dokumentus. Aplinkos ministras ginčijamu 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. D1-776 4 punktu skyrė finansavimą pareiškėjo projektui, nustatant maksimalią skiriamą subsidijos sumą – 14 481 Eur.

9. 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (4)-S-2229 Fondas paprašė pareiškėjo patikslinti paraišką bei pateikti trūkstamus dokumentus. Šio rašto 3 punkte buvo nurodyta, kad paraiškos biudžete neteisingai suskirstytos išlaidų kategorijos pagal jų tinkamumą, todėl paprašyta patikslinti projekto biudžetą, vadovaujantis aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projekto išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos specialiosios programos finansavimo kryptis patvirtinimo“. Kartu su 2015 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 01-734 pareiškėjas Fondui pateikė pakoreguotą paraišką, padidindamas prašomos subsidijos sumą iki 28 839,14 Eur. Fondas 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. (4)-S-219 pateikė pastabas dėl nenumatytų, tačiau būtinų projektui įgyvendinti išlaidų, pridėtinės vertės mokesčio atskaitos galimybių pagrindimo, nurodė projektavimo išlaidas priskirti prie netinkamų finansuoti klimato kaitos specialiosios programos lėšomis išlaidų. Pareiškėjas kartu su 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. 01-138 pateiktame patikslinime dar kartą padidino prašomos subsidijos sumą, iki 29 596,40 Eur. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė patikslinti jo pateiktą pirminę paraišką ir jis šia teise pasinaudojo. Tačiau, taisydamas pirminės paraiškos trūkumus ir pateikdamas trūkstamus dokumentus, t. y. tikslindamas paraišką, jis tuo pačiu padidino ir prašomos subsidijos sumą: pirmą kartą – iki 28 839,14 Eur, antrą kartą – iki 29 596,40 Eur.

10. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog Tvarkos apraše neįtvirtinta galimybė didinti prašomos skirti subsidijos dydį po pirminės paraiškos ir kitų dokumentų pateikimo Fondui, todėl pareiškėjo prašomos subsidijos sumos padidinimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas, tikslindamas pirminę paraišką, galėjo tik koreguoti duomenis, kurie yra neesminiai (kurie negali turėti esminės įtakos paraiškų vertinimo rezultatams), ir tik pareikalavus atsakingai institucijai (šiuo atveju – Fondui). Fondas, vertindamas pareiškėjos paraišką, tiek 2015 m. lapkričio 24 d. rašte, tiek 2016 m. vasario 12 d. rašte konkrečiai nurodė, kokie yra trūkumai, konstatavo, ką reikėtų pareiškėjui patikslinti bei kokius papildomus dokumentus pateikti. Pareiškėjas patikslino prašomos subsidijos sumą be Fondo paklausimo, savo iniciatyva. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui skiriant maksimalią subsidijos sumą – 14 481 Eur, pagrįstai buvo vadovautasi pirminės paraiškos vertinimo išvadomis, Tvarkos aprašo nuostatos nebuvo pažeistos. Todėl pagrindas panaikinti Įsakymą buvo nenustatytas, o pareiškėjo skundas – atmestas. Atsižvelgiant į tai, netenkintas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Pareiškėjas VšĮ Lazdynų poliklinika apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Pareiškėjo vertinimu, teismas neįvertino kilusio ginčo pobūdžio, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepasisakė dėl byloje surinktų reikšmingų įrodymų, taip pat neįvertino duomenų dėl nepateiktų įrodymų. Teismas nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu negalima didinti prašomos skirti subsidijos dydžio, teikiant patikslintą paraišką. Teismas pripažino, kad galima tikslinti paraišką – tai yra pareiškėjo teisė, tačiau nustatė neegzistuojančius paraiškos tikslinimo kriterijus – neesminiai ir esminiai duomenys. Tvarkos apraše nėra nurodyta, jog gali būti tikslinami tik esminiai ar neesminiai duomenys, todėl darytina išvada, kad gali būti tikslinami bet kurie paraiškos duomenys. Pareiškėjo teigimu, gavęs jo paraišką, Fondas turėjo bendradarbiauti, konsultuoti ir patarti pareiškėjui dėl paraiškos, jos duomenų, reikalingų, kad būtų patvirtinta paraiška su pareiškėjui palankiu subsidijų dydžiu, paraiškų teikimo ir vertinimo procesu, bet Fondas to nepadarė. Taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad Poliklinika yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl finansiniai ir kiti klausimai gali įtakoti ne tik jos biudžetą, bet ir jos darbuotojų darbo ir finansines sąlygas, pacientams teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės užtikrinimą.

13. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Poliklinikos direktorius dar 2015 m. liepos 23 d. elektroniniu paštu Fondo specialistus informavo, kad pateiktame projekte buvo klaidų nurodant tinkamas finansuoti išlaidas, pateikti ne visi reikiami dokumentai, bei klausė, ar galima savo iniciatyva iki vertinimo šia klaidas ištaisyti. Fondo specialistas A. B. 2015 m. liepos 23 d. atsakė, kad, jei paraiška bus vertinama, vertinimo metu bus galima ištaisyti visas klaidas ir pateikti trūkstamus dokumentus. Šiuo pagrindu Poliklinika teikė patikslintas paraiškas su padidinta prašomos subsidijos suma. Teismas taip pat neatsižvelgė į teismo posėdžio metu Poliklinikos direktoriaus pateiktų paaiškinimų, jog jis telefonu asmeniškai kalbėjo su Fondo specialistais dėl pirminėje paraiškoje neteisingai nurodyto subsidijos dydžio, kitų trūkumų. Po šių pokalbių ir žodinio patvirtinimo, kad galima tikslinti paraišką, pabrėžiant, jog reikia didinti prašomos subsidijos dydį pagal apskaičiuotą aplinkosauginio efektyvumo kriterijų, Poliklinika net du kartus tikslino paraišką ir prašomos subsidijos dydį. Be to, Fondo teikiami paklausimai buvo tiesiogiai susiję su Poliklinikos projekto išlaidų pagrindimu, jo verte ir projekto finansavimu, tarp jų – subsidijos dydžiu.

14. Pareiškėjas teigia, jog teismas nevertino Fondo 2016 m. rugpjūčio 19 d. klimato kaitos specialiosios programos projekto vertinimo ataskaitos. Būtent ši ataskaita sudaro pagrindą pareiškėjo reikalavimus laikyti pagrįstais, kadangi Fondas vertino būtent pareiškėjo prašymą skirti 29 596,40 Eur dydžio subsidiją ir atsakovui siūlė priimti sprendimą pareiškėjui skirti 27 872,10 Eur dydžio subsidiją. Teismas taip pat nevertino Fondo 2016 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. 1930, su kuriuo buvo pateikta minėta ataskaita, kuriame šios aplinkybės paaiškintos plačiau. Iš šių dokumentų akivaizdu, jog Fondui nebuvo teisinių ar kitų faktinių kliūčių pripažinti, kad Poliklinikos paraiška yra tinkama ir teisinga, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių Ministerija priėmė pareiškėjui neigiamą sprendimą. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas 2016 m. spalio 3 d. rašte Nr. 7463 nurodė, kad pagal pareiškėjo pirmosios paraiškos duomenis buvo rezervuota subsidijų suma, tačiau teisminio proceso metu nei atsakovas, nei Fondas nenurodė jokių teisės aktų, kurie nustatytų taisykles apie projekto lėšų rezervavimą ir pan. Atsakovas nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad būtent Poliklinikos patikslintų paraiškų pateikimo, vertinimo ar Įsakymo priėmimo metu nebuvo laisvų lėšų šiai programai ir tuo pačiu paraiškoje prašomai subsidijų sumai mokėti. Šias aplinkybes patvirtinančius duomenis gali pateikti tik atsakovas, todėl tai, kad tokie duomenys nebuvo pateikti, vertintina pareiškėjo naudai. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas ir Fondas pažeidė atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, pagal kurį visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

15. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teisės normų aiškinimu, pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Atsakovas papildomai nurodo manantis, kad pareiškėjas, nepagrįstai tapatindamas tinkamų išlaidų bei subsidijos sąvokas, klaidingai laikosi pozicijos, jog Fondas prašė ištaisyti finansuotiną ar, kitaip tariant, subsidijos dydį. Fondas pareiškėjui suteikė galimybę patikslinti paraišką dėl nurodytų trūkumų, o ne dėl prašomos subsidijos sumos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas, nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas atsakovas pažeidė. Atsakovas tvirtina, kad Įsakymas buvo priimtas įvertinus Fondo 2016 m. gegužės 26 d. rašte Nr. (2)-S-669 (taip pat 2016 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (2)-S-1930) pateiktus duomenis bei 2016 m. gegužės 11 d. projekto vertinimo ataskaitos išvadas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad gali būti tikslinami bet kurie paraiškos duomenys. Sutiktina su teismo išvada, kad gali būti koreguojami tik neesminiai (esminės įtakos paraiškų vertinimo rezultatams neturintys) duomenys ar sprendiniai. Be to, iš pareiškėjo ir A. B. 2015 m. liepos 23 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina tinkamų finansuoti išlaidų bei subsidijos apibrėžimus, todėl klaidingai tvirtinta turėjęs pagrindą teikti patikslintas paraiškas su padidintu prašomos subsidijos dydžiu.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jis nė viename rašte pareiškėjui neleido didinti pirminėje paraiškoje nurodyto subsidijos dydžio. Pareiškėjas, neteisingai aiškindamas sąvokas, atitinkamai daro nepagrįstas išvadas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepasisako dėl Poliklinikos vadovo ir Fondo specialistų pokalbių telefonu, nes jų turinys jam nėra žinomas. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Fondas nei raštu, nei žodžiu jam nenurodė, jog negalima didinti pirminėje paraiškoje nurodyto subsidijos dydžio.

Dar prieš pateikdamas pareiškėjo projekto vertinimo ataskaitą Ministerijai, Fondas 2016 m. gegužės 26 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją (projekto valdytojo uždarosios akcinės bendrovės "Vilniaus vystymo kompanija" atstovą), kad vertinimo išvadose, teikiamose Ministerijai, siūlomas subsidijos dydis yra 14 481 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas, pateikdamas pirminę paraišką, sąmoningai užpildė mažos apimties projektams skirtą paraiškos formą (tai aiškiai matyti iš pirminės paraiškos viršutinio lapo), t. y. projektams, kurių finansavimas neviršija 14 500 Eur, ir paraiškoje paprašė 14 481 Eur dydžio subsidijos.

Iš esmes Įsakymas yra ginčijamas tik tuo pagrindu, kad pareiškėjas po paraiškos pateikimo nebenorėjo prisidėti nuosavomis lėšomis tokia apimtimi, kokia įsipareigojo pirminėje paraiškoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad pagal tą pačią priemonę į paramą pretendavusi VšĮ Šakių ligoninė, kuri pirminėje paraiškoje taip pat neteisingai nurodė prašomos subsidijos ir kitų finansavimo šaltinių sumas bei prašė padidinti subsidijos dydį, Fondo buvo informuota apie negalimumą didinti pirminėje paraiškoje nurodytą subsidijos dydį.

Todėl VšĮ Šakių ligoninė nusprendė projekto nebeįgyvendinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. D1-776 4 punkto, kuriuo pareiškėjui skiriama maksimali subsidijos suma – 14 481 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl bylos proceso šalių nurodytų aplinkybių, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai skirta tik 14 481 Eur dydžio subsidija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, jog Tvarkos apraše neįtvirtinta galimybė didinti prašomos skirti subsidijos dydį po pirminės paraiškos ir kitų dokumentų pateikimo Fondui, todėl atsakovas subsidiją pareiškėjui pagrįstai skyrė pagal pirminėje paraiškoje prašytą sumą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, tvirtina, jog teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir dėl galimybės pareiškėjui didinti pirminėje paraiškoje nurodytą prašomos subsidijos sumą.

22. Tikslinio Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo tvarką, pagal šią programą finansuojamų projektų atrankos, finansavimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, pareiškėjų, aplinkos ministro paskirto Aplinkos ministerijos struktūrinio padalinio, koordinuojančio programos administravimą, ir atsakingos institucijos, atliekančios programos lėšomis finansuojamų projektų paraiškų surinkimą, vertinimą ir priežiūrą, teises ir pareigas nustato Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo 491 punkte yra nurodyti paraiškų atrankos būdai – konkursinis ir tęstinis. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog šiuo atveju paraiškų atranka vyko tęstiniu būdu.

23. Pagal Tvarkos aprašo 491.2 papunktį (2012 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. D1-635 redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 2 d.), esant tęstiniam paraiškų teikimo bei atrankos būdui, paraiškos projektų vertinimui atlikti priimamos iki tol, kol pakanka lėšų, skirtų finansavimo priemonei. Paraiškos, gautos pasibaigus šiam terminui, įtraukiamos į rezervinį projektų sąrašą, bet nevertinamos. Projektų paraiškų priėmimui į rezervinį sąrašą nustatomas 30 dienų trukmės laikotarpis nuo paraiškų priėmimo projektų vertimui atlikti termino pabaigos arba 30 proc. nuo priimtų paraiškų projektų vertinimui atlikti bendros prašomos subsidijos vertės ribojantis dydis. Rezervinio projekto sąrašo sudarymo būdas nustatomas Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo sąmatą detalizuojančiame plane. Paraiškos registruojamos eilės tvarka pagal registracijos datą. Rezervinių projektų sąrašas tvirtinamas Atsakingos institucijos vadovo įsakymu. Projektų, esančių rezerviniame sąraše, paraiškos gali būti vertinamos ir sprendimas skirti finansavimą priimamas tuo atveju, jei pateiktos paraiškos projektų vertinimui atlikti buvo atmestos, pareiškėjai patys atsiėmė paraiškas ar dėl kitų priežasčių joms negali būti skiriamas finansavimas. Einamaisiais metais priėmus sprendimą skirti papildomą finansavimą šiai priemonei, naujas kvietimas neskelbiamas, o vertinimui ir finansavimui projektai teikiami eilės tvarka iš rezervinio projektų sąrašo.

24. Iš Tvarkos aprašo 97 ir 50 punktų matyti, kad paraiškų vertinimą sudaro šie etapai: 1. administracinės atitikties vertinimas, ir 2. aplinkosauginės naudos atitikties vertinimas (aplinkosauginis – techninis vertinimas). Administracinės atitikties vertinimo metu nustatoma, ar paraiška tinkamai užpildyta, ar pateikti visi reikalaujami dokumentai, ar pareiškėjas yra tinkamas subsidijai gauti, ar tenkinami nustatytieji specialieji reikalavimai. Jeigu atliekant paraiškų vertinimą nustatoma, kad pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (ar) paraiška užpildyta netinkamai, pareiškėjui taikomos paraiškos tikslinimo procedūros kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 492 punkte (Tvarkos aprašo 97.1 p.). Pagal Tvarkos aprašo 492 punktą, atsakinga institucija ar Aplinkos ministerija (informacinių ir tiriamųjų klimato kaitos projektų atveju) turi teisę atmesti paraišką, jei nepateikiama bent pusė su paraiška privalomų pateikti dokumentų; jeigu atliekant paraiškų vertinimą nustatoma, kad pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (ar) paraiška užpildyta netinkamai, pareiškėjui raštu arba el. paštu siunčiamas pranešimas, kuriame paprašoma pareiškėjo per nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 15 darbo dienų, pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją; jei per nurodytą terminą paraiška nepatikslinama ar nepateikiami trūkstami dokumentai ir priežastys, kodėl nebuvo galima per nurodytą terminą patikslinti paraiškos, nepripažįstamos svarbiomis (ligos atvejis ar pan.), paraiška atmetama.

25. Pagal Tvarkos aprašo 3.6 papunktį, mažos apimties projektas – projektas, kuriam prašomas finansavimas neviršija 14 500 Eur, taip pat projektai, įgyvendinami daugiabučiuose namuose pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo sąmatose nurodytas finansavimo priemones. Mažos apimties projektų priėmimas, vertinimas ir atranka atliekama vadovaujantis Tvarkos aprašo 53–62 punktais. Mažos apimties projektų paraiškų administracinės atitikties vertinimas ir aplinkosauginis – techninis projekto vertinimas atliekami vienu metu (Tvarkos aprašo 54 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Tvarkos aprašo 53–62 punktuose nėra detalizuota mažos apimties projektų vertinimo tvarka, nagrinėjamam ginčui aktualios ir Tvarkos aprašo nuostatos, reglamentuojančios vidutinės ir didelės apimties projektų priėmimo, vertinimo ir atrankos tvarką, tarp jų – kad pateiktoje paraiškoje nurodyti duomenys be Atsakingos institucijos paklausimo po paramos paraiškos pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami (653 p.).

26. Tvarkos aprašo 43 punkte įtvirtinta, kad projekto tinkamų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į pareiškėjo išlaidų realumą ir būtinumą bei reikalavimus, keliamus tinkamoms finansuoti išlaidoms. Tinkamų išlaidų dalį, kurių nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti pats.

27. 2015 m. birželio 17 d. pateiktoje Paraiškoje klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamam mažos apimties projektui (priemonei) (I t., b. l. 8–13) pareiškėjas nurodė, kad bendra projekto vertė (su PVM) – 28 839,14 Eur; subsidija (parama Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis) – 14 481 Eur; nuosavos lėšos – 9 353 Eur.

28. Fondas 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (4)-S-2229 (I t., b. l. 92–93) nurodė užregistravęs pareiškėjo paraišką, atlikęs paraiškos administracinės atitikties vertinimą ir nustatęs trūkumus, kuriuos prašė pašalinti, tarp jų – paraiškos biudžete neteisingai suskirstytos išlaidų kategorijos pagal jų tinkamumą; prašė patikslinti projekto biudžetą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projekto išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos specialiosios programos finansavimo kryptis patvirtinimo“.

29. Pareiškėjas, atsakydamas į Fondo 2015 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. (4)-S-2229, 2015 m. gruodžio 4 d. pateikė patikslintą paraišką (I t., b. l. 96–101), kurioje nurodyta, kad bendra projekto vertė (su PVM) – 28 839,14 Eur; subsidija (parama Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis) – 28 839,14 Eur; nuosavos lėšos – pagal poreikį, viešo konkurso būdu paaiškėjus papildomų lėšų poreikiui, kiti finansavimo šaltiniai – galimos Vilniaus miesto savivaldybės lėšos, pagal poreikį ir galimybes.

30. Fondas 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. (4)-S-219 (I t., b. l. 102–103) nurodė atlikęs pareiškėjo paraiškos aplinkosauginį – techninį vertinimą ir pateikė pastabas, be kita ko, apie lėšų poreikį įsigyto materialiojo turto žymėjimui ir (ar) suteiktos paramos viešinimui, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ataskaitos parengimui, galutinio projekto išlaidų audito atlikimui.

31. Pareiškėjas, atsakydamas į Fondo 2016 m. sausio 29 d. raštą Nr. (5)-S-154, 2016 m. vasario 5 d. raštą Nr. (5)-S-173 ir 2016 m. vasario 12 d. raštą Nr. (4)-S-219, 2016 m. kovo 7 d. pateikė paaiškinimus (I t., b. l. 104–105), jog, kadangi paraiška buvo įregistruota į rezervinį paraiškų sąrašą ir nebuvo tiksliai žinoma, ar bus suteikta subsidija projektui įgyvendinti, bei atlikus rinkos apklausą, dėl nuosavų lėšų trūkumo Poliklinika nusprendė vystyti 15 kW saulės jėgainės projektą, o ne 20kW saulės jėgainės projektą, kaip buvo numatyta pirminėje paraiškoje (pirminė paraiška buvo pateikta neatlikus galimybių analizės); bei patikslintą paraišką (I t., b. l. 106–117), kurioje nurodyta, kad bendra projekto vertė – 30 928,57 Eur; subsidija – 29 596,40 Eur; nuosavos lėšos – 1 332,17 Eur.

32. Fondas 2016 m. gegužės 11 d. klimato kaitos specialiosios programos projekto vertinimo ataskaitoje (I t., b. l. 122–125) įvertino Poliklinikos planą ant stogo įrengti 15 kW galios saulės elektrinę ir nurodė, kad lėšų poreikis (su PVM) – 30 928,57 Eur; tinkamos finansuoti lėšos (su PVM) – 29 596,40 Eur; netinkamos finansuoti lėšos (su PVM) – 1 332,17 Eur; prašoma subsidija – 29 596,40 Eur; siūloma subsidija – 14 481 Eur. Ataskaitoje konstatuota, kad projektas atitinka Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, ir pasiūlyta pritarti projekto finansavimui, suteikiant 14 481 Eur subsidiją (48,93 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, atsižvelgiant į pirmojoje paraiškoje prašytą subsidijos dydį), su sąlyga, kad pareiškėjas finansavimo sutartyje nurodytu laiku Fondui pateiks techninį projektą ir leidimą gaminti elektros energiją, išduodamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu.

33. Fondas kartu su 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (2)-S-1930 (I t., b. l. 141) Ministerijai pateikė naują projekto paraiškos vertinimo ataskaitą, nurodydamas, kad pareiškėjas pirminėje paraiškoje padarė klaidą ir nurodė prašomos subsidijos dydį – 14 481 Eur, o pagal apskaičiuotą aplinkosauginio efektyvumo kriterijų galima subsidijos suma yra 27 872,10 Eur. 2016 m. rugpjūčio 19 d. klimato kaitos specialiosios programos projekto vertinimo ataskaitoje (I t., b. l. 142–145) buvo įvertintas Poliklinikos planas ant stogo įrengti 15 kW galios saulės elektrinę ir nurodyta, kad lėšų poreikis (su PVM) – 30 928,57 Eur; tinkamos finansuoti lėšos (su PVM) – 29 596,40 Eur; netinkamos finansuoti lėšos (su PVM) – 1 332,17 Eur; prašoma subsidija – 29 596,40 Eur; siūloma subsidija – 27 472,10 Eur (94,17 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, atsižvelgiant į aplinkosauginį vertinimo kriterijų), su sąlyga, kad pareiškėjas finansavimo sutartyje nurodytu laiku Fondui pateiks techninį projektą ir leidimą gaminti elektros energiją, išduodamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu.

34. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 23 d. skunde (I t., b. l. 47–49) Ministerijai paaiškino, kad jis 2015 m. birželio 17 d. paraiškoje nurodė klaidingą lėšų paskirstymą (subsidijos suma turėjo būti 28 839,14 Eur), bet šią klaidą ištaisė 2015 m. gruodžio 4 d. pateiktoje paraiškoje, nurodydamas prašomą finansuoti projekto vertę – 28 839,14 Eur, taisymas atliktas atsižvelgiant Fondo 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (4)-S-2229 nustatytą reikalavimą ištaisyti nustatytą neatitikimą – projekte netinkamai paskirstytas finansuotinas sumas. 2016 m. kovo 7 d. pareiškėjas pateikė dar kartą patikslintą paraišką, nes, atsižvelgiant į įvykusio rangos darbų viešojo pirkimo rezultatus, bendra projekto vertė nežymiai išaugo (30 928,57 Eur), todėl prašoma finansuoti projekto verte nurodyta 29 596,4 Eur.

35. Atsakovas 2016 m. spalio 3 d. rašte Nr. (10-5)-D8-7463 (I t., b. l. 52–53), atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 23 d. skundą, pažymėjo, jog, vadovaujantis Tvarkos aprašo 491.2 papunkčiu, esant tęstiniam paraiškų teikimo ir atrankos būdui, paraiškos projektų vertinimui atlikti priimamos, kol pakanka lėšų, skirtų finansavimo priemonei. Todėl lėšos projektui rezervuojamos pagal pirminėse paraiškose prašomą subsidijos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pirminėje paraiškoje sutiko prisidėti prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis (9 353 Eur) ir atitinkamai Fondas pareiškėjui rezervavo pirminėje paraiškoje nurodytą subsidijos sumą, taip pat į tai, kad programos lėšos yra ribotos ir teikiant paramą visiems pareiškėjams turi būti taikomos vienodos sąlygos, kad nebūtų pažeisti visų pareiškėjų interesai, be to, teisės aktai nenumato subsidijos sumos didinimo po paraiškos pateikimo galimybės, pareiškėjui negali būti didinama pirminėje paraiškoje numatyta subsidijos suma.

36. Atsakovas ginčijamu 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. D1-776 (I t., b. l. 67–69) 4 punktu nusprendė pareiškėjui skirti 14 481 Eur dydžio subsidiją.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo pakankamai duomenų, todėl, siekiant teisingai išspręsti bylą, 2019 m. sausio 3 d. nutartimi Ministerija ir Fondas buvo įpareigoti teismui pateikti papildomą informaciją. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 01-7 (II t., b. l. 92–93), paaiškina, kad minėtoje 2019 m. sausio 3 d. nutartyje byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, joje tik pateikti argumentai, kuriais remiantis Ministerija ir Fondas buvo įpareigoti pateikti informaciją, būtiną norint atsakyti į tuo metu teismui kilusius klausimus, todėl pareiškėjo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nepagrįstai nepasisakė dėl tam tikrų aplinkybių, kurias pareiškėjas laiko svarbiomis, yra atmestini.

38. Ministerija 2019 m. sausio 18 d. rašte (II t., b. l. 102–104) paaiškino, kad Fondas 2015 m. gegužės 19 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Klimato kaitos specialiąją programą. Pagal Tvarkos aprašo 491.2 papunktį, paraiškos tęstiniu būdu galėjo būti teikiamos iki tol, kol užteko minėtai priemonei skirtų lėšų – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-278 buvo skirta 7 mln. Eur. Paraiškų teikimo terminas baigėsi tą pačią dieną, kadangi buvo gauta paraiškų, kurių bendra prašomų subsidijų suma – 7,4 mln. Eur. Pasibaigus kvietimui teikti paraiškas į pagrindinį sąrašą, buvo nustatytas 30 dienų laikotarpis teikti paraiškas į rezervinį sąrašą, kurios buvo vertinamos tik gavus papildomų lėšų finansavimui. Pareiškėjo paraiška pateikta 2015 m. birželio 17 d., todėl ji pateko į rezervinį sąrašą ir buvo pradėta vertinti tik gavus papildomą finansavimą, t. y. aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-684 paramos dydį šiai priemonei padidinus iki 11,42 mln. Eur. Atsakovas teismą informavo, kad pareiškėjas projektą jau įgyvendino, jam 2018 m. gruodžio 19 d. buvo perversta 13 760,79 Eur subsidijos dalis, o likusi subsidijos dalis (720,21 Eur) bus pervesta kitame etape.

39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) 2019 m. sausio 17 d. rašte (II t., b. l. 107–109) pirmiausiai paaiškino, kad 2018 m. balandžio 3 d. buvo baigtas Fondo reorganizavimas, visas pastarosios įstaigos teises ir pareigas perėmė Agentūra. Agentūra rašte nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir Ministerija 2019 m. sausio 3 d. rašte. Kartu su minėtu raštu Agentūra pateikė pagrindinį sąrašą (II t., b. l. 110), rezervinį sąrašą, kuriame Poliklinika buvo 35 iš 39 (II t., b. l. 111–117), Ministerijos 2016 m. birželio 28 d. raštą Nr. (10-5)-D8-5038 (II t., b. l. 18), kuriame, atsakant į Fondo 2016 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (2)-S-782, paaiškinta paraiškų priėmimo ir vertinimo tvarka, ir pažymėta, kad tiek Poliklinika, tiek VšĮ „Šakių ligoninė“, teikdamos paraiškas, įsipareigojo užtikrinti indėlį savo lėšomis ir patvirtino, kad paraiškoje pateikti duomenys yra teisingi, todėl pareiškėjams neturi būti didinamos pirminėse paraiškose nurodytos subsidijos; patį Fondo 2016 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (2)-S-782 (II t., b. l. 119–120); bei elektroninių laiškų, kuriuose Agentūra ir Poliklinika aptarė projekto įgyvendinimo rezultatus, kopijas (II t., b. l. 121–124).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, priėjo išvadą, kad paraiškų priėmimo projektų vertimui atlikti terminas prasidėjo ir baigėsi 2015 m. gegužės 19 d., 30 dienų paraiškų priėmimo į rezervinį sąrašą terminas baigėsi 2015 m. birželio 18 d. Pareiškėjas nagrinėjamam ginčui aktualią paraišką, kurioje nurodė 14 481 Eur prašomos subsidijos sumą, pateikė 2015 m. birželio 17 d., todėl ši paraiška pateko į rezervinį sąrašą. Rezerviniame sąraše esančių paraiškų vertinimas prasidėjo aplinkos ministrui 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-684 skyrus papildomas lėšas Klimato kaitos specialiajai programai įgyvendinti, šiuo įsakymu paraiškų priėmimo projektų vertimui atlikti terminas ir paraiškų priėmimo į rezervinį sąrašą terminas nebuvo atnaujinti ar pratęsti. Fondas 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (4)-S-2229 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas ištaisyti paraiškoje nustatytus trūkumus, tarp jų – nustatyta, kad paraiškos biudžete neteisingai suskirstytos išlaidų kategorijos pagal jų tinkamumą; prašyta patikslinti projekto biudžetą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projekto išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos specialiosios programos finansavimo kryptis patvirtinimo“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Fondo atstovės išsakyta pozicija, kad tokiu reikalavimu pareiškėjo buvo prašoma tik patikslinti tinkamų finansuoti išlaidų skirstymą. Šiame rašte Fondas pareiškėjo neprašė keisti 2015 m. birželio 17 d. paraiškoje nurodytą prašomos subsidijos sumą, juolab šią sumą padidinti. Nepaisant to, pareiškėjas 2015 m. lapkričio 24 d. pateiktoje pataisytoje paraiškoje prašomos subsidijos sumą padidino iki 28 839,14 Eur, o, taisydamas Fondo 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. (4)-S-219 nurodytus trūkumus, 2016 m. kovo 7 d. pateiktoje pataisytoje paraiškoje prašomos subsidijos sumą padidino iki 29 596,40 Eur.

41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pirminėje paraiškoje nurodytas subsidijos dydis vėliau negali būti didinamas, ypač atsižvelgiant į kitų paraiškas pateikusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo 2015 m. lapkričio 24 d. paraiškoje ir 2016 m. kovo 7 d. paraiškoje, nesant Fondo nurodymo, buvo padaryti esminiai pakeitimai, dėl kurių šios paraiškos laikytinos iš esmės naujomis paraiškomis prašomos subsidijos sumos atžvilgiu. Tokios naujos paraiškos buvo pateiktos jau suėjus paraiškų priėmimo projektų vertimui atlikti terminui ir paraiškų priėmimo į rezervinį sąrašą terminui, todėl Ministerija pagrįstai nesprendė dėl galimybės pareiškėjui skirti paramą pagal 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. kovo 7 d. paraiškose nurodytą prašomos subsidijos dydį. Be to, kaip minėta, tam tikrų išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti savaime nereiškia, jog šioms išlaidoms apmokėti bus skiriama parama (nutarties 27 p.). Taip pat akcentuotina, kad galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Ministerija, o Fondo vertinimo ataskaitose pateikti siūlymai Ministerijai nėra privalomi. Nagrinėjamu atveju Fondas 2016 m. gegužės 11 d. klimato kaitos specialiosios programos projekto vertinimo ataskaitoje pareiškėjui siūlė suteikti 14 481 Eur subsidiją (pagal pirminėje paraiškoje nurodytą sumą), bet vėliau pateikė naują – 2016 m. rugpjūčio 19 d. – klimato kaitos specialiosios programos projekto vertinimo ataskaitą, kurioje pareiškėjui siūlė suteikti 27 472,10 Eur subsidiją (pagal vėlesnėse paraiškose nurodytas sumas). Teisėjų kolegijos vertinimu, Ministerija priėmė teisingą sprendimą pareiškėjui skirti subsidiją pagal pirminėje (2015 m. birželio 17 d.) paraiškoje nurodytą prašomos subsidijos sumą – 14 481 Eur, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. D1-776 4 punktą.

42. Pareiškėjas tvirtina, kad Fondas turėjo bendradarbiauti, konsultuoti ir patarti pareiškėjui dėl paraiškos, jos duomenų, reikalingų, kad būtų patvirtinta paraiška su pareiškėjui palankiu subsidijų dydžiu, paraiškų teikimo ir vertinimo procesu, bet to nepadarė. Tačiau pareiškėjas nenurodo atvejų, kai jis būtų kreipęsis į Fondą su prašymais suteikti konsultaciją ar paklausimais (ypač iki pateikiant pirminę paraišką), bet Fondas į šiuos jo kreipimusis nebūtų atsakęs arba jo atsakymai pareiškėjo nebūtų tenkinę. Priešingai, iš paties pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad Fondas, pareiškėjo pateiktoje paraiškoje nustatęs trūkumus, net du kartus prašė juos ištaisyti, detaliai nurodydamas būtinus atlikti veiksmus. Į pareiškėjo klausimus, pateiktus elektroniniu paštu, buvo atsakyta tą pačią dieną, jam paaiškinta paraiškos trūkumų taisymo tvarka, pareiškėjas padėkojo „už išsamius atsakymus“ (2015 m. liepos 23 d. laiškų nuorašai, I t., b. l. 65–66). Šiuose elektroniniuose laiškuose pareiškėjas neužsiminė apie pageidavimą didinti subsidijos sumą, nurodė negalėjęs su atsakingais specialistais susisiekti telefonu. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas į Fondą dėl klaidų 2015 m. birželio 17 d. paraiškoje kreipėsi jau suėjus paraiškų priėmimo projektų vertimui atlikti terminui ir paraiškų priėmimo į rezervinį sąrašą terminui, todėl jis nebeturėjo galimybės teikti naują paraišką, be kita ko, paraišką su nurodyta didesne prašomos subsidijos suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl Fondo netinkamo pareigų vykdymo yra atmetami.

43. Pareiškėjo teorinio pobūdžio pasvarstymus, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galbūt dar buvo likę pakankamai programos lėšų, jog būtų galima skirti vėlesnėse jo paraiškose nurodytas sumas, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingus, kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjui skirta subsidijos suma buvo siejama ne su likusiomis laisvomis programos lėšomis, o su paraiškų pateikimo laiku. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kaip juridinio asmens teisine forma ir atliekamomis funkcijomis. Teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Fondo 2016 m. rugpjūčio 19 d. klimato kaitos specialiosios programos projekto vertinimo ataskaitą ir kartu su ja pateiktą 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 1930, nes, kaip minėta, šie dokumentai atsakovui nesukuria pareigos pareiškėjui skirti būtent siūlomą 27 472,10 Eur subsidiją, juolab kad trimis mėnesiais anksčiau (2016 m. gegužės 11 d.) tas pats Fondas atsakovui pateikė kitą klimato kaitos specialiosios programos projekto vertinimo ataskaitą, kurioje siūlė paramą pareiškėjui skirti pagal jo pateiktą pirminę paraišką. Atsakovo argumentai, kodėl pareiškėjui buvo skirta būtent pirminėje paraiškoje prašytos subsidijos suma, yra aiškiai išdėstyti 2016 m. spalio 3 d. rašte Nr. (10-5)-D8-7463, kuriame atsakyta į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 23 d. skundą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjui neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas priėmė jam neigiamą sprendimą, yra nepagrįsti.

44. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, netenkina jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnį 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 d.); teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo įsakymo dalies, kurioje pareiškėjui buvo apskaičiuota paramos suma. Fondas yra atsakinga institucija, atliekanti programos lėšomis finansuojamų projektų paraiškų surinkimą, vertinimą ir priežiūrą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog šiame materialiniame teisiniame santykyje yra galimas teisių perėmimas. Remiantis aplinkos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-66, Fondas buvo reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant prie Agentūros, kuriai po reorganizavimo pereina visos Fondo teisės ir pareigos. Agentūra teismą informavo, kad Fondo reorganizavimo procedūra baigėsi 2018 m. balandžio 3 d. Teisėjų kolegija nenustatė kliūčių Agentūrai perimti Fondo procesines teises.

46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiąjį suinteresuotą asmenį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą pakeisti jo teisių perėmėju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Lazdynų poliklinikos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė