d6e1b5de-eecb-438e-90ae-8f5267b0d5ab · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-557/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09941-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, gynėjai advokatei Kristinai Marčienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo D.

Č. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. D. Č. buvo kaltinamas pagal BK140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2021-03-24 apie 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto parke, muÅ¡damas V. U., sukėlė jam fizinį skausmÄ , t. y. universalioje žaidimų aikÅ¡telėje tyčia vienÄ kartÄ koja sudavė stovinčiam V.

U. į petį.

2. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io kaltinimo D. Č. iÅ¡teisino konstatavęs, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyviai nustatytų jokių nukentėjusiojo sužalojimų, liekamųjų, nepageidaujamų reiÅ¡kinių, bÅ«dingų inkriminuotiems spyrio koja į petį veiksmams, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinis kontaktas nebuvo pasiekęs aktualiam nusikaltimui bÅ«dingo pavojingumo laipsnio.

II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – D. Č. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams, pareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius, kardomÄ jÄ priemonę palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 3.1. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas D. Č., padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir dėl to priėmė neteisingÄ , neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, jis turi bÅ«ti panaikintas ir D.

Č. turi bÅ«ti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. 3.2. IÅ¡teisindamas D. Č. teismas konstatavo, kad taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimÄ asmens padaryta veika neturi bÅ«ti pripažįstama nusikaltimu vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobÅ«džio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas jÄ laikyti nusikaltimu. Nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai asmens elgesio neteisėtumas siekia bÅ«tinÄ baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį.

Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat skausmo keliamas pavojus konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Fizinis skausmas nėra vienareikÅ¡mis ir pavojingumo prasme gali bÅ«ti labai skirtingų formų, todėl negali bÅ«ti nustatomas ir pripažįstamas automatiÅ¡kai. Fizinis skausmas pasireiÅ¡kia nemaloniais pojūčiais, o tai – nukentėjusiojo subjektyvus suvokimas. Fizinio skausmo kilimas yra nukentėjusiojo reakcija į jam daromÄ fizinį smurtinį poveikį.

Teismas taip pat konstatavo, jog iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. U. po įvykio į medikus nesikreipė, todėl baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiajam D. Č. veiksmais galbūt sukeltų sužalojimų – sumušimo, patinimo, mėlynių ir kt., V. U. jokie išoriniai mechaniniai sužalojimai specialistų, medikų nekonstatuoti. Nukentėjusysis parodė, kad po įvykio nepažiūrėjo, ar mėlynių buvo, taip pat parodė, kad buvo tik vienas spyris, tada jis atsitraukė atgal, bet nenugriuvo, kai įspyrė, skausmas buvo nelabai didelis.

PapraÅ¡ytas teisiamojo posėdžio metu įvertinti skausmo stiprumÄ deÅ¡imtbalėje sistemoje, nukentėjusysis patirtÄ skausmÄ Ä¯vertino maždaug 4 balais. Medicininėje praktikoje naudojamoje skausmo skalėje 4 balų skausmas apibÅ«dinamas kaip „sekinantis“. Minėta, jog fizinis skausmas nukentėjusiojo yra suvokiamas subjektyviai. 3.3. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nukentėjusiojo nepilnamečio V. U. parodymus. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, kiek laiko tęsėsi fizinis skausmas, tačiau 10 balų sistemoje jį įvertino 4 balais.

Tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų, kad po D. Č. spyrio į kairį petį jam skaudėjo apie 10 minučių, tai jam sukėlė fizinį skausmÄ . 3.4. Teismas taip pat nepagrįstai vertino nukentėjusiojo V. U. atstovės pagal įstatymÄ I. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad apie skausmÄ V. U. įvykio dienÄ nieko nesakė, buvo iÅ¡sigandęs. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu I. P., apklausiama po dviejų po įvykio dienų parodė, kad V.

U. buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris buvo momentinis, šiuo metu jam petys nebeskauda. Tas pačias aplinkybes dėl V. U. sukelto fizinio skausmo nurodė ir 2021-03-25 protokolo-pareiškimo rašymo metu. 3.5. Teismas, vertindamas visų liudytojų parodymus, rėmėsi tuo, kad liudytojai B. G. ir N. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog nukentėjusysis V. U. skundėsi, kad jam skauda ar kad spyrio metu ar po jo būtų šaukęs, jog skauda, abu liudytojai tik nurodė, jog po suduoto smūgio V. išėjo lauk iš žaidimų aikštės. Kaip liudytoja teisme apklausta policijos pareigūnė Jūratė Ubartienė, kuri bendravo su nukentėjusiuoju iš karto po įvykio, parodė, jog nukentėjusysis nesiskundė, kad jam skauda, tik buvo susijaudinęs, nukentėjusįjį parvežė namo, medikų neprireikė. 3.6.

Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atstovė pagal įstatymÄ I. P. nurodė ir tai, jog V. U. nesiskundė, kad jam skaudėtų. V. toks yra, jis nesiskundžia, jog jam kas nors skauda. Jis patyli ir nieko nesako, toks jo charakteris. 3.7. Prokuroro manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, jog svarbu, kad skausmo pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018), negali bÅ«ti taikoma visais fizinio skausmo sukėlimo atvejais.

Skausmas turėtų bÅ«ti vertintinas konkrečiai, asmeniÅ¡kai. V. U. 10 balų sistemoje sukeltÄ fizinį skausmÄ Ä¯vertino 4 balais. Teismas tai įvertino remdamasis tuo, kad medicininėje praktikoje naudojamoje skausmo skalėje 4 balų skausmas apibÅ«dinamas kaip „sekinantis“. Pažymėtina ir tai, kad 10 balų skausmo intensyvumo vertinimo skalėje 4, 5 balai vertinami kaip vidutinis skausmas. 3.8. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad D. Č. 2021-03-24 apie 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto parke, muÅ¡damas V.

U., sukėlė jam fizinį skausmÄ . 3.9. Teismas nepagrįstai įvertino ir tas aplinkybes, kad D. Č. nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis V. U. nespyrė, nieko jam nedarė, tik pasakė, kad eitų lauk iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parko. 3.10. Prokuroro vertinimu, D. Č. kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo V. U., liudytojų B. G., N. K. parodymais, SMS žinutėmis, kai D. Č. parašė V. U.: „Gi nieko nepadarė ten galima sakyt tuo momentu paskaudėjo.“ 2.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas D. Č., padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir dėl to priėmė neteisingÄ , neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, prokuroras nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl D. Č. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl smurto prieÅ¡ V. U., kai Å¡is vienÄ kartÄ koja sudavė stovinčiam jam į petį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , teismui konstatavus, jog byloje nėra objektyvių duomenų dėl kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam galbÅ«t sukeltų sužalojimų (sumuÅ¡imo, patinimo, mėlynių ir kt.), tai pagrindžia, kad jų fizinis kontaktas nebuvo pasiekęs nusikaltimui bÅ«dingo pavojingumo laipsnio, taigi D.

Č. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir praÅ¡o D. Č. pripažinti kaltu dėl Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniame skunde ginčydamas įrodymų vertinimÄ , tvirtindamas, jog teismas įrodymus vertino selektyviai (vertino tik palankiÄ nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ ir liudytojų B. G., N. K. parodymų dalį, jog V. U. apie skausmÄ nieko nesakė), todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, tai lėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ D.

Č. iÅ¡teisinimÄ .

5. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, patikrinęs bylÄ ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. IÅ¡vada, kad D. Č. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima neabejotinai pagrįsti byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, pagrįsta iÅ¡samia bylos duomenų visumos analize, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimu taisykles, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

6. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 2 dalies 2–4 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. U. fakto nustatymo.

7. Å iame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-112-458/2020 ir kt.).

8. Spręsdamas dėl fizinio skausmo sukėlimo pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiojo V. U. parodymus (parodė, kad D. Č. spyrė jam deÅ¡ine koja į kairės rankos petį ir jis atsitraukė atgal, bet nenugriuvo, kai įspyrė skausmas buvo nelabai didelis; teisme papraÅ¡ytas įvertinti skausmo stiprumÄ deÅ¡imtbalėje sistemoje skausmÄ Ä¯vertino maždaug 4 balais, kartu nurodė, kad nepamena, ar skausmas tęsėsi, kai grįžo namo, skausmo nejautė); nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ liudytojos I.

P. parodymus (teisme parodė, kad apie skausmÄ V. įvykio dienÄ nieko nesakė, buvo iÅ¡sigandęs, po įvykio jo sveikata nepablogėjo, tik jis jautė baimę); kartu su nukentėjusiuoju V. U. ir D. Č. įvykio metu buvusių kaip liudytojų apklaustų jų draugų parodymus: nukentėjusiojo draugai B. G. ir N. K. patvirtino V. U. parodymus, kad D. Č. spyrė jam į petį (abu Å¡ie liudytojai patvirtino matę, kaip D. Č. spyrė iÅ¡ nugaros V. U., tačiau B. G. nurodė, kad buvo spirta į kairį petį (jam asmeniÅ¡kai neatrodė, kad stipriai spyrė), o N. K. teigė, kad – į deÅ¡inę rankÄ (ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, kad buvo spirta į nugarÄ ), tačiau, kad V.

U. spyrio metu ar po to būtų šaukęs, skundęsis, jog jam skauda, nenurodė, tik teigė, kad po suduoto smūgio jis išėjo lauk iš žaidimų aikštelės); kaip liudytojos teisme apklaustos policijos pareigūnės J. Ubartienės parodymus, kad nukentėjusysis, su kuriuo ji bendravo netrukus po įvykio, nesiskundė, jog jam skauda, tik buvo susijaudinęs, jį parvežė namo, medikų neprireikė; liudytojo A. V., apsaugos darbuotojo, bendravusio su nukentėjusiuoju iš karto po įvykio, teisme duotais parodymus, kad nukentėjusysis jam sakė, kad jį užpuolė, ar skauda, neužsiminė;

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK) vyr. tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 16), be kita ko, užfiksuotus duomenis, kad nuvykus į įvykio vietÄ V. U. nurodė, jog konflikto metu fizinio skausmo nepatyrė, iÅ¡kviesti medikų apžiÅ«rai nepageidavo, bei kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir pagrįstai konstatavo, kad Å¡ių duomenų visumos kontekste iÅ¡vada, jog D. Č. veiksmais V. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, negalima.

Tokia išvada padaryta kartu įvertinus ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiajam D. Č. veiksmais sukeltų galimų sužalojimų – sumušimo, patinimo, mėlynių ir kt. (jis pats apie jokius sužalojimus nenurodė), jokie išoriniai mechaniniai sužalojimai specialistų, medikų V. U. nekonstatuoti. Tokios išvados prokuroro apeliacinio skundo argumentai, akcentuojant, jog teismas nepagrįstai vertino V. U. teisme duotus parodymus, kad neatsimena, kiek laiko tęsėsi fizinis skausmas, nes ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis teigė, kad po D.

Č. spyrio į kairį petį jam skaudėjo apie 10 minučių, taip pat nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ I. P. teisme duotus parodymus, kad apie skausmÄ Ä¯vykio dienÄ jis nieko nesakė, tačiau ikiteisminio tyrimo apklausos metu, taip pat ir 2021-03-25 protokole-pareiÅ¡kime ji nurodė, kad V. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, nepaneigia ir neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir netinkamai teisiÅ¡kai įvertino D. Č. veiksmus.

9. Kaip jau minėta ir kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus. Å iuo atveju, net ir nustačius, kad D. Č. spyrė V. U. (Å¡iuo aspektu D. Č. ir nukentėjusiojo V. U. bei kartu su jais įvykio metu buvusių kaip liudytojų apklaustų jų draugų parodymai skiriasi: D. Č. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiajam nespyrė, tik paprašė eiti lauk iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parko, tuo tarpu nukentėjusysis ir jo draugai nurodė prieÅ¡ingai – kad D.

Č. spyrė V. U.), nagrinėjamu atveju fizinį kontaktÄ neabejotinai pripažinti buvus tiek pavojingÄ , jog jį reikėtų vertinti baudžiamÄ ja teisine prasme, nėra pagrindo. Kaip minėta, nė vienas iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų nenurodė, jog nukentėjusysis spyrio metu ar po to bÅ«tų Å¡aukęs, skundęsis, jog jam skauda, ar kitokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kęs, jog patyrė skausmÄ , tik teigė, kad po suduoto smÅ«gio jis išėjo lauk iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telės. Netrukus po įvykio su nukentėjusiuoju bendravusi tiek policijos pareigÅ«nė J.

Ubartienė, tiek apsaugos darbuotojas A. V. taip pat nurodė, kad nukentėjusysis po įvykio nesiskundė, jog jam skauda (policijos pareigūnė tik nurodė, kad nukentėjusysis buvo susijaudinęs, jį parvežė namo; apsaugos darbuotojas nurodė, kad V. U. jam sakė, kad jį užpuolė, ar skauda, neužsiminė). Kad konflikto metu V. U. fizinio skausmo nepatyrė, iškviesti medikų apžiūrai nepageidavo, kaip minėta, nurodyta ir Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK vyr. tyrėjo 2021-03-24 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 16), o ir pati V.

U. atstovė pagal įstatymÄ I. P., apklausiama teisme, nepatvirtino savo 2021-03-25 protokole-pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotų parodymų, akcentuojamų prokuroro skunde, kad V. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, prieÅ¡ingai, teigė, kad apie skausmÄ V. įvykio dienÄ nieko nesakė, jo sveikata po įvykio nepablogėjo, jis tik jautė baimę.

10. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikimybinėmis iÅ¡vadomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra neabejotinų objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, kad D. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sukėlė V.

U. fizinį skausmÄ , todėl D. Č. pirmosios instancijos teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais iÅ¡ esmės subjektyvaus pobÅ«džio motyvais, nenurodant konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, prokuroro nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymÄ , kurių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl V. U. D. Č. smurtiniais veiksmais (spyrio į petį) sukelto fizinio skausmo lemiama dalimi ir buvo grindžiamas jam inkriminuotas kaltinimas, su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu sutiko ir jo apeliacine tvarka neskundė, apeliaciniame procese nei pats nukentėjusysis, nei jo atstovė pagal įstatymÄ nedalyvavo ir prokuroro apeliacinio skundo nepalaikė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas