Legislator Case Law & Legislation
d6dd44a0-e6f9-4ee5-ab7f-f424b43abf1d AI generated

Appeal dismissed; lower court correctly applied civil procedure rules on design infringement and costs allocation.

Case Number d6dd44a0-e6f9-4ee5-ab7f-f424b43abf1d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appeals filed by Waltcher GmbH and its defendants regarding a design infringement lawsuit. The lower court had rejected claims that the plaintiff failed to meet procedural deadlines, ruling that such delays did not justify shifting litigation costs. Consequently, the appellate court upheld the first-instance judgment, leaving the design registration invalid and the injunction in place.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 331 straipsnis: The Court of Appeal must affirm the lower court's decision if no legal grounds exist to overturn it based on procedural errors or incorrect application of substantive law.

Keywords

AI generated
design infringement litigation costs allocation procedural deadlines appeal dismissal civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnis
CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse
CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai

Cited Case Law

AI generated
Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-83-798/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00363-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17;2.7.3;3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Waltcher GmbH ir atsakovų M.

R. bei uždarosios akcinės bendrovės „Miltonas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Waltcher GmbH ieÅ¡kinį atsakovams M. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Miltonas“ dėl neteisėto Bendrijos dizaino naudojimo, nacionalinio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, nesÄ Å¾iningos konkurencijos, turtinių autoriaus teisių pažeidimo bei neteisėtų veiksmų nutraukimo ir atsakovų M. R. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Miltonas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Waltcher GmbH dėl Bendrijos dizaino pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Ieškovė Waltcher GmbH yra registruotų Bendrijos dizainų ,,Iš duonos pagaminti lakštai, bandelės, ,,Petit four“ (maži pyragėliai)“ Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005 savininkė. Ieškovės registruotų Bendrijos dizainų prioriteto data – 2013 m. sausio 3 d. Ieškovės vardu registruoti bendrijos dizainai atrodo taip: Nr. 002161554-0001 Nr. 002161554-0003 Nr. 002161554-0004 Nr. 002161554-0005 Atsakovas M.

R. yra dizaino ,,Kepiniai“ Nr. 1785 savininkas. Jo vardu registruoti aštuoni dizaino pavyzdžiai. Paraiškos padavimo data – 2014 m. balandžio 14 d., registracijos data – 2014 m. spalio 30 d. Atsakovo vardu registruoti dizainai atrodo taip: Taip pat atsakovė UAB „Miltonas“ platina produktus – grybuko formos sausainius „Linksmučiai“, pvz.:

2. Ieškovė Waltcher GmbH ieškiniu prašė:

1) pripažinti atsakovo M. R. nacionalinio dizaino „Kepiniai“ registracijÄ Nr. 1785 negaliojančia, 2) įpareigoti atsakovus M. R. ir uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Miltonas“ nutraukti neteisėtÄ gaminių, kurių vaizdai pateikti antstolio V. M. 2016 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1118, naudojimÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti bet kokį siÅ«lymÄ tokius gaminius parduoti, gaminių pardavimÄ , pateikimÄ Ä¯ rinkÄ , importÄ , eksportÄ , kaupimÄ ir naudojimÄ bet kokių gaminių ar jų dalių, ir uždrausti atlikti Å¡iuos veiksmus ateityje visų Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) valstybių narių teritorijose, 3) įpareigoti atsakovus savo lėšomis sunaikinti gaminius, kurių vaizdai pateikti antstolio V.

M. 2016 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1118, 4) įpareigoti atsakovus savo lėšomis dienraÅ¡tyje „Lietuvos Rytas“ paskelbti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, 5) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei 93 467,29 Eur nuostolių atlyginimÄ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., 6) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo M. R. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, o iÅ¡ atsakovės UAB „Miltonas“ 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 7) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės teigimu, vėlesnis atsakovo vardu registruotas nacionalinis (Lietuvos) dizainas Nr. 1785 yra iÅ¡ esmės tapatus ankstesniems ieÅ¡kovės dizainams, kurie yra saugomi ir kaip autoriaus teisių objektas, todėl yra pagrindas dizaino registracijÄ Nr. 1785 pripažinti negaliojančia. Atsakovė UAB „Miltonas“ be ieÅ¡kovės sutikimo ar leidimo siÅ«lydama parduoti bei parduodama ieÅ¡kovės Bendrijos dizainui iÅ¡ esmės identiÅ¡kas prekes, pažeidė ieÅ¡kovės, kaip registruotų Bendrijos dizainų savininkės bei teisėtos jų naudotojos, teises bei teisėtus interesus, dėl to ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas iÅ¡laidas.

3. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės Waltcher GmbH vardu registruotÄ Bendrijos dizainÄ Nr. 002161554-0001 (registracijos data 2013 m. sausio 3 d.) ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovų teigimu, Å¡okoladinių grybukų dizainas, kuriame vaizduojamas konditerinis gaminys ruda kepurėle ir gelsvu koteliu, neturi individualių savybių. IeÅ¡kovės registruoti Bendrijos dizainai yra tapatÅ«s (panašūs) į Japonijos korporacijos Meiji, Pietų Korėjos maisto pramonės ORION CORPORATION ir Rusijos įmonių „Jeliseevskij Konditerskij Dom“ bei „PENZA FOOD“ anksčiau į rinkÄ pateiktus gaminius Å¡okoladinius grybukus.

„Jeliseevskij Konditerskij Dom“ ir ginčijamo Bendrijos dizaino atvaizdai yra tapatÅ«s, skiriasi tik tam tikrais neesminiais elementais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų 5. Atsakovas nurodė, kad bÅ«damas UAB ,,Miltonas“ vadovu, 2011 m. sugalvojo gaminti ir platinti Å¡okoladinius grybukus, pradėjo domėtis grybukų gamybos ir pakavimo galimybėmis Lietuvoje, tobulinti grybukų dizainÄ , taip, kad jo sukurti ir gaminami konditeriniai gaminiai bÅ«tų paprasti pagaminti, bei įsimintini ir patrauklÅ«s vartotojams.

Å iai aplinkybei pagrįsti, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė paraiÅ¡kÄ registruoti Bendrijos dizainus pateikė 2013 m. sausio 3 d., o atsakovas paraiÅ¡kÄ Lietuvos Respublikos patentų biurui pateikė 2014 m. balandžio 14 d., sprendė, jog prioritetÄ laiko prasme turi ieÅ¡kovės registruoti Bendrijos dizainai ,,IÅ¡ duonos pagaminti lakÅ¡tai, bandelės, ,,Petit four“ (maži pyragėliai)“ Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005 (toliau – ir ieÅ¡kovės registruoti Bendrijos dizainai).

Prioriteto data laikoma 2013 m. sausio 3 d.

6. IeÅ¡kovė aplinkybę, jog atsakovo registruotas dizainas ,,Kepiniai“ Nr. 1785 yra iÅ¡ esmės tapatus ieÅ¡kovės anksčiau registruotiems dizainams įrodinėja Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentės, LDIS sÄ jungos, Lietuvos Grafinio Dizaino Asociacijos (LGDA) narės, M. K. 2016 m. kovo 21 d. iÅ¡vada.

7. Teismo vertinimu, atsakovai teisingai nurodė, jog vertinant dizainerio laisvę kuriant gaminio dizainÄ , bÅ«tina įvertinti faktÄ , jog nagrinėjamu atveju buvo siekiama sukurti masinei gamybai skirto smulkių gabaritų konditerijos gaminio Å¡okoladinio grybuko formos gaminio dizainÄ su grybams bÅ«dingomis formomis – kepurėle ir koteliu. Pats savaime grybas, kuris sutinkamas gamtoje, yra organizmas, turintis tipinę formÄ , kuriÄ sudaro kepurėlė ir kotelis (www.žodynas.lt). Be to, daugelio gamtoje aptinkamų grybų kepurėlė yra ruda (nuo blyÅ¡kiai rudos iki tamsiai rudos).

Grybas, kaip organizmas, neiÅ¡siskiria ypatinga forma ar iÅ¡vaizda, tačiau maisto pramonėje yra paplitę konditeriniai gaminiai – įvairÅ«s stilizuoto grybuko formos kepiniai. Atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad jau daugelį metų yra gaminami ir platinami ne vienoje pasaulio valstybėje grybukų formos konditeriniai gaminiai. 1975 m. Å¡okoladinius grybukus, pavadinimu „Kinoko No Yama“, pradėjo gaminti Japonijos bendrovė Meiji Seika Kaisha, Ltd. Å okoladinių grybukų gamybos tradicijas 2004–2005 m. plačiu mastu pratęsė Pietų Korėjos maisto pramonės bendrovė ORION CORPORATION, pradėjusi gaminti visame pasaulyje žinomÄ gaminį – Å¡okoladinius grybukus „Choco Boy“.

Å okoladinių grybukų „Choco Boy“ dizainÄ bei įvairias pakuotes įmonė ORION CORPORATION yra užregistravusi kaip dizainÄ ar prekių ženklus ne vienoje pasaulio valstybėje. Å okoladinių grybukų dizainas 2005 m. buvo pateiktas registracijai ir sėkmingai įregistruotas bei platinamas Rusijoje. Kadangi grybas (grybukas), kaip konditerinis gaminys, yra struktÅ«riÅ¡kai sudarytas iÅ¡ kepurėlės ir kotelio, be to, yra plačiai paplitęs maisto pramonėje, pats savaime, dėl savo kilmės ir plataus naudojimo, nėra itin originalus, teismo vertinimu, net ir maži vieno ar kito grybuko dizaino ypatumai, lemia kiekvieno sukurto dizaino individualumÄ ir originalumÄ .

8. Apygardos teismas, palyginęs ieÅ¡kovės ir atsakovo registruotus dizainus (sprendimo 83 ir 85 punktuose pavaizduotus dizainus), sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo registruotas dizainas su aÅ¡tuonių formų pavyzdžiais, yra tapatus ieÅ¡kovės registruotiems Bendrijos dizainams. Teismo vertinimu, tam, kad konstatuoti ieÅ¡kovės ir atsakovo grybukų dizaino tapatumÄ , nepakanka ieÅ¡kovės pateiktoje ekspertės iÅ¡vadoje konstatuotų faktų, jog lyginami dizainai sutampa gaminių rūšimi (visi yra kepiniai), bendra gaminių forma ir struktÅ«ra (grybuko forma, kepurėle ir pailgu koteliu), dalies gaminių kepurėlės forma, ar, kad semantine prasme lyginamieji pavyzdžiai yra tapatÅ«s ir priklauso kepinių grupei.

Jau minėta, grybas (grybukas), kaip konditerinis gaminys, yra įprastai struktÅ«riÅ¡kai sudarytas iÅ¡ kepurėlės ir kotelio, be to, yra plačiai paplitęs maisto pramonėje, todėl pats savaime, dėl savo kilmės ir plataus naudojimo, nėra itin originalus. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgdamas ir į tai, kad dizainerio (atsakovo) laisvė kuriant kepinių – Å¡okoladinių grybukų – dizainÄ buvo ribota ir sÄ lygota objektyvių galimybių: siekio sukurti bÅ«tent grybuko formos konditerinio gaminio dizainÄ ; konditerinis gaminys turėjo bÅ«ti mažų gabaritų, kas lėmė, kad gaminys bÅ«tų kuo paprastesnių geometrinių formų; gaminys turėjo bÅ«ti skirtas galutiniam vartojimui, taigi jo kaÅ¡tai neturėjo bÅ«ti dideli (tai neturėjo bÅ«ti įmantrių formų gurmaniÅ¡kas maisto produktas); kuriamo gaminio grybuko kotelio formÄ nulėmė techniniai gamybos ypatumai (pasak atsakovo, kuris eilę metų užsiima Å¡okoladinių kepinių gamyba, gaminio kotelis turi bÅ«ti „kauliuko“ formos (t. y. kotelio galai kiek platesni už patį kotelį), nes kitos formos kotelio įstatyti į kepurėlės formoje stingstančiÄ Å¡okolado skonio masę nebÅ«tų įmanoma); siekio konditerijos gaminį gaminti masinėje gamyboje (atsižvelgiant į tai, kepurėlių forma turėjo bÅ«ti kuo paprastesnė ir lengviau iÅ¡liejama).

IeÅ¡kovės registruoti Bendrijos dizainai ir atsakovo registruotas dizainas skiriasi esminėmis savybėmis: erdviniu vaizdu, kepurėlės forma, kotelio forma ir kotelio ornamentika, aÅ¡tuntasis atsakovo dizaino pavyzdys skiriasi spalva, kotelio forma, ornamentika ir stilistika, o atsakovo registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 turi individualių savybių, lyginant su ieÅ¡kovės registruotais dizainais, todėl informuotam vartotojui ieÅ¡kovės ir atsakovo registruoti dizainai sudarytų skirtingÄ bendrÄ Ä¯spÅ«dį.

9. Teismas konstatavo, jog atsakovo registruoti aštuoni dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdžiai patys tarpusavyje nėra tapatūs ar panašūs, kadangi visi aštuoni pavyzdžiai skiriasi galvučių (kepurėlių) forma; pavyzdžiai Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 dėl savo stilizuotų kepurėlių net nėra panašūs į tipinius grybukus – vidutiniam vartotojui jie gali būti panašūs į gėlytes ar kitus stilizuotus objektus; pavyzdys Nr. 8 kardinaliai skirtingas – nuo visų kitų dizaino pavyzdžių, nes skiriasi tiek jo kotelio spalva ir ornamentika, tiek kepurėlės bei kotelio spalva ir forma.

AnalogiÅ¡kai ir paties ieÅ¡kovės registruoti Bendrijos dizainai tarpusavyje skiriasi, nes skiriasi visų keturių dizainų galvučių (kepurėlių) forma. Dizainai taip pat skiriasi kotelio forma – pirmųjų dviejų dizainų kotelių apačia ovali, kitų dviejų dizainų kotelių apačia stačiakampė. Trečiasis dizainas nuo visų kitų ieÅ¡kovės registruotų Bendrijos dizainų skiriasi tiek kepurėlės forma ir spalva, tiek kotelio spalva. Teismas, palyginęs ieÅ¡kovės ir atsakovo dizainus, sprendė, jog akivaizdu, kad didžiausiÄ panaÅ¡umo lygį turi ieÅ¡kovės Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 ir atsakovo dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdyje Nr. 1 pavaizduotas grybukas.

Tačiau, teismo vertinimu, lyginant Å¡iuos dizainus, yra pakankamai požymių, kurie juos individualizuoja ir leidžia laikyti netapačiais, bei konstatuoti, jog lyginami dizainai, atsižvelgiant į konditerinio gaminio – grybuko – platų paplitimÄ bei menkÄ originalumÄ , kurio gamybai ir yra registruoti ieÅ¡kovės ir atsakovo dizainai, jų savybės skiriasi pakankamai, t. y. esminėmis detalėmis (Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

10. Kadangi ieÅ¡kovė pripažįsta, kad didžiausiÄ panaÅ¡umo lygį turi ieÅ¡kovės Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 ir atsakovo dizaino ,,Kepiniai“ Nr. 1785 pavyzdyje Nr. 1 pavaizduotas grybukas, teismas sprendė, jog tikslinga yra palyginti tik Å¡iuos dizainus: IeÅ¡kovo Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 Atsakovo dizaino Nr. 1785 Pavyzdys Nr. 1 11. Teismo vertinimu, atsakovo registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 ir ieÅ¡kovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001, jų savybės, kaip tokio tipo dizainui, skiriasi pakankamai, t. y. esminėmis detalėmis (Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

O bÅ«tent, atsakovo gaminio kepurėlės apačia yra lygi, o ieÅ¡kovės gaminio kepurėlės apačia yra dvisluoksnė (registruoto dizaino pieÅ¡inyje akivaizdžiai matomas iÅ¡kilimas gaminio kepurėlės apačioje). Kaip teisingai nurodė atsakovai, savo registruojamo dizaino teisinės apsaugos apimtį apibrėžia pats pareiÅ¡kėjas, pateikdamas dizainÄ registruojančiai institucijai dizaino fotografijas ar grafinius vaizdus. Todėl ieÅ¡kovė, pateikusi ESINT paraiÅ¡kÄ su grafiniais pieÅ¡iniais, kuriuose akivaizdžiai matyti dvisluoksnė kepurėlė bei – ypač aiÅ¡kiai – stačiakampio formos kojelė, neturi teisėto pagrindo teigti, jog jo dizaino apsauga galioja ir konditerijos gaminių su lygia kepurėlės apačia bei ovalo formos kojele (ar dizaino, kuriuose vaizduojami bÅ«tent tokie gaminiai) atžvilgiu.

Atsakovės dizaine grybuko kotelio kraštai užapvalinti ir aptakūs, kotelio skersmuo ovalo formos. Tuo tarpu ieškovės dizaine grybuko kotelis yra plokščias, kraštai stačiakampiai, kojelės skersmuo griežto stačiakampio formos, simetriškomis lygiagrečiomis kraštinėmis. Taigi, kotelių forma akivaizdžiai skiriasi. Šis skirtumas (tiek grafiniame piešinyje, tiek lyginant pagal registruotus dizainus pagamintus gaminius) akivaizdžiai pastebimas bet kuriam informuotam vartotojui. Be to, dizainai skiriasi ne tik kotelių forma, bet ir kotelių spalva, dekoru.

Atsakovės dizaine grybuko kotelis yra vienspalvis. Tuo tarpu ieÅ¡kovės dizaine grybuko kotelis yra iÅ¡margintas tamsiai rudos (kepurėlės spalvos) spalvos įstrižomis, simetriÅ¡kai iÅ¡dėstytomis stačiakampėmis juostelėmis, kas vertinama kaip papildomas ieÅ¡kovės dizainÄ individualizuojantis požymis, padedantis atskirti ieÅ¡kovės ir atsakovės dizainus. Å ie grybukų dizaine esantys skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi bet kuriam informuotam vartotojui. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas, nenustatęs Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų pažeidimų, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti atsakovo M.

R. nacionalinio dizaino „Kepiniai“ registracijÄ Nr. 1785 negaliojančia, atmetė.

12. Dėl ieÅ¡kovės nurodyto Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nustatančio, kad dizainui panaudotas autorių teisių saugomas kÅ«rinys, jeigu autorius ar jo teisių perėmėjas nėra davęs sutikimo, pažeidimo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovo registruotÄ dizainÄ â€žKepiniai“ registracijos Nr. 1785 sukÅ«rė ieÅ¡kovė ar, kad atsakovai kitokiais savo veiksmais bÅ«tų pažeidę ieÅ¡kovės, kaip autoriaus turtinių teisių į Bendrijos Dizainus turėtojo, teises ir teisėtus interesus. Kadangi buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo dizainai nėra panašūs, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė UAB ,,Miltonas“ neteisėtai gamino, platino ieÅ¡kovės sukurto autorinio kÅ«rinio originalÄ ar kopijas.

13. Teismas, nenustatęs, kad atsakovai neteisėtai savo veikloje, konditerinių gaminių gamyboje, prekyboje, importe, eksporte naudojo ieškovės vardu registruotus dizainus ar ieškovei priklausančius autorinius kūrinius, atmetė kaip nepagrįstus šiuos ieškinio reikalavimus.

14. Taip pat ieÅ¡kovė prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 93 467,29 Eur nuostolių atlyginimÄ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. Teisę į žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovė grindė CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, Dizaino įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismo vertinimu, ginčo Å¡alių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas deliktinės atsakomybės taikymo klausimas.

Kadangi teismas konstatavo, jog atsakovės UAB ,,Miltonas“ veikloje naudojamas konditerijos gaminių – grybukų – dizainas, kuris yra registruotas atsakovo M. R. vardu, nėra tapatus ieškovės registruotam Bendrijos dizainui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dizaino ,,Kepiniai“ registracijos Nr. 1785 pagrindu gamindami, reklamuodami ir platindami šokoladinius grybukus. Taip pat teismas nenustatė Dizaino įstatymo 36 straipsnyje nurodytų dizaino savininko teises pažeidusių veiksmų, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dizaino ,,Kepiniai“ registracijos Nr. 1785 pagrindu gamindami, reklamuodami ir platindami šokoladinius grybukus.

15. IeÅ¡kovė remiasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsniu. Teismo vertinimu, atsakovai teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė lygina ne dizaino „Kepiniai“ pavyzdžių bei ieÅ¡kovės registruotų Bendrijos dizainų tapatumÄ ar panaÅ¡umÄ , o atsakovų dizaino „Kepiniai“ pagrindu gaminamų konditerinių gaminių – Å¡okoladinių grybukų – ir ieÅ¡kovės įregistruotų Bendrijos dizainų realų panaÅ¡umÄ . Kadangi teismas sprendė, jog UAB ,,Miltonas“ gaminami ir platinami Å¡okoladiniai grybukai nėra tapatÅ«s ar klaidinamai panašūs į ieÅ¡kovės registruotus Bendrijos dizainus, be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji yra Å¡ių gaminių ar dizaino autorė, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų autoriaus turtinių teisių kontekste.

16. Teismas nenustatė ir kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų: žalos (nuostolių), priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos, atsakovų kaltės atsakovų deliktinei atsakomybei kilti, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus taip pat atmetė. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 17. Teismo vertinimu, nagrinėjant dizaino savininko teisių pažeidimo bylÄ , atsakovai pasinaudojo Dizaino įstatymo 47 straipsnio 6 dalimi suteikta teise pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia.

Atmetant ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atsakovo dizaino pripažinimo negaliojančiu buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo dizainai pasižymi individualiomis savybėmis, nėra tapatÅ«s ir toks dizaino skirtingumo lygis, įvertinus gaminių, kuriems yra registruoti, didelį paplitimÄ , yra pakankamai originalus, kad galėtų koegzistuoti kepinių rinkoje, prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas tampa savitiksliu ir nesukuriančiu atsakovams siekiamų teisinių padarinių. Taigi, konstatavus, jog kepinių rinkoje gali koegzistuoti įvairios kepinių – grybukų – variacijos, kurios nors ir su neypatingais skirtumais, tačiau gali bÅ«ti vertinamos kaip netapačios, besiskiriančios ne tik neesminiais skirtumais, bet pripažįstamos pakankamai originaliomis, teismas jau iÅ¡dėstytų argumentų ir motyvų pagrindu atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

18. Kita vertus, teismas pastebėjo, jog atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik siekdami atsikirsti į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, tokiu bÅ«du įrodinėdami, kad pati ieÅ¡kovė galimai neteisėtai yra įregistravusi dizainÄ . Å iame kontekste teismas sprendė, jog atsakovai Å¡iuo atveju neturi materialinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, todėl neturi reikalavimo teisės. Nors Dizaino įstatymo 47 straipsnio 6 dalis ir nustato, jog nagrinėjant dizaino savininko teisių pažeidimo bylÄ , atsakovas turi teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nustatant, ar ieÅ¡kovas turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, turėtų bÅ«ti remiamasi bendrosiomis taisyklėmis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, o bÅ«tent, kai dizainas neatitinka naujumo kriterijaus, nes Bendrijos dizaino paraiÅ¡kos padavimo dienÄ buvo atskleistas visuomenei tapatus ar panašų įspÅ«dį sukuriantis dizainas, ir neturi individualių savybių, teismo vertinimu, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne bet kokio subjekto, tačiau tik tokio, kuris turi teisę į Bendrijos dizainÄ pagal Bendrijos reglamento dėl dizaino 14 straipsnio nuostatas.

Kadangi atsakovas neįrodinėja, jog yra sukÅ«ręs kepinių – Å¡okoladinių grybukų – dizainÄ anksčiau nei ieÅ¡kovė, o remiasi kitų gamintojų anksčiau nei ieÅ¡kovės atlikta registracija naudotais ir registruotais dizainais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovai neturi materialiojo suinteresuotumo į prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. reikalavimo teisės reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės Bendrijos dizaino Nr. 002161554-0001 pripažinimo negaliojančiu, nes Å¡i teisė priklauso iÅ¡imtinai dizaineriui arba jo teisių perėmėjui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Waltcher GmbH praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Dėl bendro panaÅ¡umo vertinimo. Pirma, pirmosios instancijos teismo atliktas dizainų individualių savybių vertinimas negali bÅ«ti laikomas atliktu tinkamai, kadangi teismas apeliantės įregistruotus dizainus lygino su atsakovu įregistruoto dizaino pavyzdžiais bendrai, neiÅ¡skirdamas kiekvieno apelianto ir atsakovo dizaino ir nelygindamas tarpusavyje vieno su kitu.

Mano, jog lyginant individualias dizainų savybes, turėtų bÅ«ti identifikuojami ryÅ¡kiausi, t. y. stipriausiai pasireiÅ¡kiantys dizaino požymiai (savybės). Vėliau, Å¡ie požymiai turėtų bÅ«ti vertinami lyginant konkretų vertinamÄ dizainÄ informuoto vartotojo akimis, t. y. nustatoma, kurie lyginamų dizainų požymiai sutampa, o kurie yra dizainerio kÅ«rybinės veiklos rezultatas. IÅ¡tyrus ir atskyrus sutampančius dizainų bruožus ir individualius požymius, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinama, ar Å¡ie individualÅ«s požymiai, kurių nėra kitame lyginame dizaine, yra pakankami iÅ¡skirti vertinamÄ dizainÄ iÅ¡ kitų dizainų, t. y. ar dizainas gali bÅ«ti laikomas netapačiu (ar tapačių) kitam dizainui.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės įregistruotus dizainus su atsakovo įregistruoto dizaino pavyzdžiais apsiribojo itin siauru, itin abstrakčiu ir pavirÅ¡utiniÅ¡ku įvertinimu, kuris negali bÅ«ti laikomas pagrįstu, tinkamu, protingu ir teisingu. Antra, nustatytas bent vieno pavyzdžio tapatumas leidžia pripažinti registruoto dizaino registracijÄ negaliojančia iÅ¡ dalies, tačiau teismas tokios galimybės nesvarstė. Apeliantė lyginamųjų dizainų tapatumÄ grindžia specialistės kaip informuotos vartotojos M.

K. 2016 m. kovo 21 d. iÅ¡vada, kuri patvirtina, jog lyginamų gaminių proporcijos, atskirų detalių ir bendras vaizdas yra labai panašūs; kai kurių iÅ¡ pateiktų pavyzdžių erdvinės formos yra tapačios arba labai panaÅ¡ios; papildomi dekoravimo elementai (smulkÅ«s, nekontrastingi, atliekantys pagalbinę funkcijÄ ) neįtakoja arba mažai įtakoja bendrÄ vaizdÄ , dėl to negali bÅ«ti traktuojami kaip esminiai skirtumai; gaminių spalvinį sprendimÄ nulemia pasirinkti produktai (Å¡okoladas, miltai) ir gamybos technologijos (kepimas), kurios sÄ lygoja dalinį, bet neesminį kiekvieno gaminio skirtingumÄ nuo kitų to paties dizaino gaminių; esminiu skiriamuoju bruožu yra gaminio erdvinė forma bei jos proporcijos. 19.2.

Dėl apeliantės dizaino Nr. 002161554-001 ir atsakovo dizaino pavyzdžio Nr.

1. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo 113 ir 114 punktuose nurodytais argumentais. Mano, kad ginčo dizainai gali būti vertinami kaip tapatūs, tačiau jokiu būdu šie dizainai negali būti traktuojami kaip besiskiriantys esminėmis savybėmis. Nepaisant to, kad:

a) grybukai, kaip konditeriniai gaminiai, yra paplitę ne vienoje pasaulio Å¡alyje ir b) grybukas yra struktÅ«riÅ¡kai sudarytas iÅ¡ kepurėlės ir kotelio, tokio gaminio dizainerio laisvės mastas vis tiek iÅ¡lieka didelis, todėl tai netrukdo kÅ«rėjui suprojektuoti tokį dizainÄ , kuris, nors ir bÅ«tų skirtas konditeriniai pramonei ir bÅ«tų jai pritaikytas, bÅ«tų visiÅ¡kai skirtingas nuo kitų panaÅ¡ių dizainų ir pagal dizainus sukurtų gaminių. Akcentuoja, jog grybuko kojelė yra kauliuko formos, t. y. iÅ¡ esmės tapati atsakovės grybuko kojelės dizaino formai, prilygstančiai kauliukÄ ir taip patvirtina bendras dizaino vaizdas, pateiktas registracijos iÅ¡raÅ¡e. Tai, kad apelianto grybuko kepurėlės apačia turi vos įžiÅ«rimÄ minimalų dvisluoksnį pagrindÄ , negali bÅ«ti laikoma esminiu požymių, neva lemiančių dizainų skirtingumÄ .

Tokie minimalÅ«s skirtumai nepatrauks informuoto vartotojo dėmesio. 19.3. Dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos M. K. 2016 m. kovo 21 d. iÅ¡vados ir dėl „informuoto vartotojo“ sÄ vokos. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino specialistės M. K. iÅ¡davos, o tiesiog jÄ pacitavo. Dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsnius. Pažymi, jog specialistės iÅ¡vadoje nurodyta, kad apeliantės dizaino Nr. 002161554-001 ir atsakovo dizaino pavyzdžio Nr. 1 bei pastarojo dizaino pagrindu pagamintas grybuko gaminys yra apeliantės dizaino kopija, o smulkÅ«s, pagalbinę funkcijÄ atliekantys dekoravimo elementai turi bÅ«ti traktuojami kaip neesminiai, nesukuriantys jokio skirtumo tarp dizainų.

TokiÄ apelianto pozicijÄ iÅ¡ esmės pripažino ir atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kuriuo siekė nuginčyti apelianto dizaino Nr. 002161554-001 registracijÄ , manydami, kad pateikti pavyzdiniai dizainai yra tapatÅ«s. 19.4. Dėl dizainerio laisvės kriterijaus iÅ¡aiÅ¡kinimo ir gaminių ypatumų. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo 101 ir 104 punktuose iÅ¡dėstytais argumentais ir mano, jog netinkamai interpretuotas dizaino teisėje bÅ«dingas dizainerio kÅ«rybinės laisvės kriterijus. Nors grybas (grybukas) yra struktÅ«riÅ¡kai sudarytas iÅ¡ kepurėlės ir kotelio, bet tokio gaminio dizainerio laisvės mastas vis tiek iÅ¡lieka didelis.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad maisto pramonėje nebÅ«tų įmanoma sukurti kitokios formos, storio, ilgio, konfigÅ«racijos, stiliaus ir pan. gaminio, kuris skirtųsi nuo apeliantės įregistruotų Bendrijos dizainų. Akcentuoja, kad grybukų gaminimas maisto pramonėje ir gaminamas įvairiose pasaulio valstybėse nereiÅ¡kia, kad dizaineriai, kurdami dizainÄ , gali peržengti savo kÅ«rybinės laisvės ribas tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų pažeistas kito dizainerio sukurtas dizaino suteikiamos teisės. Faktas, jog pasaulyje maisto pramonėje yra paplitę konditeriniai grybukai, kaip tik ir leidžia pasireikÅ¡ti dizainerio kÅ«rybiniam originalumui, siekiant sukurti tokį dizainÄ , kuris savo esminėmis individualiomis savybėmis iÅ¡siskirtų iÅ¡ kitų tokio paties gaminio dizainų.

Apeliantė kategoriÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu neva net ir maži vieno ar kito grybuko dizaino ypatumai lemia kiekvieno sukurto dizaino individualumÄ ir originalumÄ . Å iuo Å¡alių įregistruoti dizainai yra tapatÅ«s ir atsakovo dizainai neturi tokių esminių individualių savybių, kurios leistų vidutiniam informuotam vartotojui atskirti Å¡alių įregistruotus dizainus. Tai patvirtinta ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas. 19.5. Dėl autoriaus teisių pažeidimo. Apeliantė kategoriÅ¡kai nesutinka su skundžiamo sprendimo 115 ir 133 punktų teiginiais.

Teigia, jog atsakovų gaminamuose Å¡okoladiniuose grybukuose yra nukopijuotas apeliantės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001. Apeliantės vertinimu, atsakovų realiai naudojamas gaminys yra dar panaÅ¡esnis į apeliantės registruotÄ dizainÄ , nei atsakovo pateiktas registruoti dizainas. Naudojamo atsakovo gaminio ir apeliantės registruoto dizaino iÅ¡orinio vaizdo sutapimÄ patvirtina ir specialistės M. K. iÅ¡vada. Pažymi ir tai, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui autoriaus teisių perdavimo sutartį, pagal kuriÄ autoriai I.

I. B., V. I. E. ir O. N. P. autorines turtines teises į apeliantės registruotÄ dizainÄ perdavė apeliantei. Taigi, pripažinus, kad atsakovo naudojamas dizainas yra apeliantės registruoto dizaino prototipas, galima daryti aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pažeistos apeliantės teisės. Autoriaus turtinių teisių pažeidimas sudaro atskirÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį tenkinti net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio pagal teises, kylančias iÅ¡ apeliantės dizaino registracijos. 19.6.

Dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį reikalavimÄ tiek Dizaino įstatymo, tiek ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų pagrindu, o apie teisinių sÄ lygų reikalavimui tenkinti Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nepasisakė. Apeliantė reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo grindė negautomis pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 10 proc. licencinį atlyginimÄ nuo gautų pajamų iÅ¡ grybukų su ginčo dizaino panaudojimo laikė neprotingai dideliu, tačiau naudojo ginčo dizainÄ savo komercinėje veikloje beveik du metus, prekiavo visoje Lietuvos teritorijoje ir gavo daugiau kaip pusę savo pajamų, apeliantei priklausytų ne mažesnė kaip 7 proc. licencinio atlyginimo suma nuo gautų pajamų už ginčo dizaino panaudojimÄ .

20. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Miltonas“ ir M. R. praÅ¡o: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovė neturi autorių turtinių teisių į Waltcher GmbH registruotus ginčijamus Bendrijos dizainus Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004, Nr. 002161554-0005; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ dalyje, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas ir tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo šiuos apeliacinio skundo motyvus: 20.1. Dėl procesinės teisės pažeidimų. Skundžiamu sprendimu teisingai konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad ji yra apeliantų nacionalinio dizaino „Kepiniai“ autorius, ar kad apeliantai kitokiais savo veiksmais būtų pažeidę ieškovės, kaip autoriaus turtinių teisių į jos registruotus Bendrijos dizainus turėtojo, teises ir teisėtus interesus (skundžiamo Sprendimo 115 ir 133 punktai). Tačiau Vilniaus apygardos teismas visiškai nepasisakė ir neanalizavo klausimo, ar ieškovė turi teisę į savo registruotus Bendrijos dizainus (dėl kurių tariamo pažeidimo reiškė nepagrįstus reikalavimus apeliantams) kaip autorių turtinių teisių objektus.

Apeliantų nuomone, ieškovė savo autoriaus turtines teises į registruotus Bendrijos dizainus bando pagrįsti tariamu susitarimu dėl autorių teisių perdavimo. Pažymi, jog ieškovė pripažino, kad nėra registruotų Bendrijos dizainų autorė, nes juos sukūrė kiti fiziniai asmenys (autoriai) ir šias teises tariamo susitarimo dėl autorių teisių perdavimo pagrindu perdavė ieškovei. Todėl ieškovė apskritai neturi ir net negali turėti autorių turtines teises į ieškovės registruotus Bendrijos dizainus.

Šios aplinkybės Vilniaus apygardos teismui buvo apeliantų nurodytos procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu, tačiau teismas dėl tariamo susitarimo dėl autorių teisių perdavimo tikrumo sprendime nepasisakė. Papildomai pažymi, kad teisminis ginčas tarp šalių prasidėjo 2016 m. vasario mėn., šalys viso pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme metu turėjo galimybę teikti papildomus įrodymus ir šia teise šalys visus metus aktyviai naudojosi.

Tačiau ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos medžiagos papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ tariamÄ susitarimÄ dėl autorių teisių perdavimo, – pateikė tik praėjus daugiau kaip metams po ieÅ¡kinio pateikimo ir pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijai (2016 m. gruodžio 6 d. rezoliucija nustatyta bylos nagrinėjimo teisme datÄ ) bei likus vos kelioms dienoms iki 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdžio. Susitarimo originalo teismui nepateikė. 2017 m. gruodžio 12 d. (bylos nagrinėjimo teisme posėdžio dienÄ ) ieÅ¡kovė pateikė papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ Rusijos Vidaus reikalų ministerijos Stavropolio kraÅ¡to Vyriausios valdybos Kočiubejevsko rajono skyriaus pažymÄ , kurioje nurodoma, kad pil.

V. P. Č. (Č.) 2017 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl odinio portfelio su dokumentais pametimo, o portfelyje, be kita ko, buvo: ir „Baibora“ ir „Waltchr“ licencijos sutartis dėl „Gribočki“ produkcijos gamybos. Tačiau apeliantai pažymi, kad tariamÄ susitarimÄ pasirašė trys fiziniai asmenys, todėl neaiÅ¡ku kaip pažymoje įvardintas dokumentas („licencijos sutartis tarp „Waltchr“ ir „Baibora“) gali bÅ«ti siejamas su susitarimu dėl autorių teisių perdavimo.

Atkreipia dėmesį, jog I. I. B. pateikė 2017 m. kovo 27 d. raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , jog ji niekada nepasiraÅ¡inėjo analizuojamo dokumento, taip pat nėra suteikusi teisių savo vardu jį pasiraÅ¡yti kitiems asmenims; jos žiniomis, tokio dokumento taip pat nepasirašė ir kiti jame nurodyti autoriai, taip pat ir patentinis patikėtinis A. A. Å . (Å eveliov). BÅ«tent Å¡is asmuo yra nurodytas kaip I. I. B. atstovas Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės institute registruoto Å¡okoladinių grybukų dizaino Nr. 84796 registracijos informacijoje. 2015 m.

I. I. B. (veikdama per tÄ patį patentinį patikėtinį A. A. Å .) kreipėsi tiesiogiai į apeliantus su pasiÅ«lymu iÅ¡duoti licencijÄ apeliantams jų veikloje naudoti I. I. B. sukurtÄ ir Rusijos Federacijos dizainu saugomÄ grybuko formos gaminį (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 psl., 2015-03-30 A. A. Å . laiÅ¡kas M. R.). Taip pat apeliantams kelia pagrįstų abejonių susitarimo turinys – formaliai nurodyta, kad jį sudaro tiesiog „Waltcher GmbH“, o pabaigoje yra neįskaitomas fizinio asmens paraÅ¡as, patvirtintas ieÅ¡kovės antspaudu.

Palyginus ieÅ¡kovės direktoriaus D. S. (D. S.) paraÅ¡us, esančius ant tariamo susitarimo dėl autorių teisių perdavimo ir teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartyje matyti (pavyzdys pateiktas apeliaciniame skunde), jog paraÅ¡ai vizualiai skiriasi. Apeliantų įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas turėjo vadovutis contra spoliatorem taisykle ir nurodytÄ ieÅ¡kovės procesinį elgesį įvertinti jos nenaudai, nustatant, kad: i) ginčijamų Bendrijos dizainų atvaizdų autoriai yra I. I. B., V. I.

E. ir O. N. P., ii) šie autoriai ieškovei niekada neperdavė teisių į Bendrijos dizainų atvaizdus, iii) ieškovė neturi autorių turtinių teisių į Bendrijos dizainų atvaizdus. Atitinkamai, ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų apeliantams dėl neegzistuojančių teisių į Bendrijos dizainus bei jų atvaizdus (kaip autorių turtinių teisių objektus) pažeidimų. Todėl Vilniaus apygardos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys atmestas keistinas, nurodant, jog ieškovė neturi teisių į Watcher GmbH registruotus dizainus kaip autorių teisių objektus. 20.2.

Dėl materialinės teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės pažeidimÄ (skundžiamo sprendimo 135–146 punktai). Apeliantų įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo motyvai bei pats sprendimas dalyje, kuri atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, yra netinkami, nepagrįsti ir neteisėti dėl Å¡ių priežasčių: 20.2.1. dėl teisės ginčyti Bendrijos dizaino registracijÄ . GinčijamÄ Bendrijos dizainÄ apeliantai prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijo remdamiesi 2011 m. gruodžio 12 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (toliau – Bendrijos dizaino reglamentas) 25 straipsniu, pagal kurį Bendrijos dizainÄ gali ginčyti bet kuris subjektas. Å iÄ taisyklę Sprendime patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas (skundžiamo sprendimo 90 punktas), tačiau vėliau nuo jos nukrypo, nepateikęs tinkamų ir aiÅ¡kių motyvų. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. 20.2.2. Teismas turėjo pripažinti, kad ginčijamas Bendrijos dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių.

Padaręs iÅ¡vadÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, Vilniaus apygardos teismas plačiau neanalizavo prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų ir įrodymų dėl ginčijamo Bendrijos dizaino registracijos negaliojimo. Apeliantų įsitikinimu, ginčijamo Bendrijos dizaino registracijos negaliojimas, t. y., faktas, kad ginčijamas Bendrijos dizainas tuo metu, kai ieÅ¡kovas teikė paraiÅ¡kÄ jo registracijai, nebuvo naujas ir neturėjo individualių savybių (lyginant jį su kitais rinkoje jau anksčiau egzistavusiais konditerijos gaminio Å¡okoladinio grybuko dizainais) Å¡iame teismo procese buvo pagrįstas iÅ¡samiais apeliantų pateiktais įrodymais ir argumentais.

Akcentuoja ir tai, kad Å¡okoladiniai grybukai yra elementarios formos ir nesudėtingai pagaminamas produktas, internete galima rasti vieÅ¡os informacijos apie jų gamybÄ arba gamintojų siÅ«lomus parduoti grybukus arba jų kojeles. Užsienio valstybėse platinami specialÅ«s rinkiniai, kuriuos sudaro plastikinės grybukų kepurėlių formelės, tÅ«belės su skysta kakavos ar kita mase bei sausainių kojelės. Taigi, Å¡okoladinius grybukus vartotojai lengvai gali pasigaminti net ir buitinėmis sÄ lygomis namuose; aptariami konditerijos gaminiai yra standartiniai Å¡okoladiniai grybukai (ovalia rudos spalvos kepurėle ir gelsvu koteliu).

Iki ginčijamo Bendrijos dizaino pateikimo paraiÅ¡kos (2013 m. sausio 3 d.), Å¡okoladinio grybuko, tapataus ginčijamam Bendrijos dizainui arba sukeliančio panašų bendrÄ Ä¯spÅ«dį, dizainas jau buvo naudojamas: gaminamas, teikiamas rinkai, reklamuojamas, pristatomas parodose ir skelbiamas reklaminiuose kataloguose bei internete. 20.2.3. Dėl teisinio pagrindo panaikinti ginčijamÄ Bendrijos dizainÄ . Faktas, jog tam tikras dizainas buvo registruotas kaip Bendrijos dizainas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog toks dizainas atitinka naujumo ir individualių savybių kriterijus.

Tai reiÅ¡kia tik faktÄ , jog tokio Bendrijos dizaino galiojimas iki Å¡iol nebuvo ginčijamas. 20.2.4. Ginčijamas Bendrijos dizainas yra tapatus ir / arba sukuria panašų bendrÄ Ä¯spÅ«dį su anksčiau visuomenei atskleistais Å¡okoladinių grybukų dizainais. Kauno Technologijos Universiteto Mechanikos Inžinerijos ir Dizaino fakulteto Dizaino centro vadovė R. V. palygino pateiktų gaminių bruožus (formÄ ir sudedamÄ sias dalis, linijas bei kontÅ«rus, spalvÄ , tekstÅ«rÄ , ornamentikÄ , medžiagas) ir konstatavo, jog visi Å¡ie ginčijamo dizaino ir ankstesnio dizaino požymiai yra panašūs, t. y. neturi absoliučiai jokių individualių detalių, bendras įspÅ«dis nesiskiria.

Apeliantų nuomone, akivaizdu, jog ginčijamas Bendrijos dizainas gali bÅ«ti tapatinamas ir sukurti panašų bendrÄ Ä¯spÅ«dį kaip ir kitų konditerijos gaminių Å¡okoladinių grybukų dizainai. 20.3. Å okoladiniai grybukai, tapatÅ«s ar sukuriantys panašų bendrÄ Ä¯spÅ«dį kaip ir registruotas Bendrijos dizainas, buvo gaminami, platinami ir reklamuojami dar iki 2013 m. Apeliantai prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė net keletÄ tarpusavyje nesusijusių praktinių pavyzdžių dėl tapačių ar panašų bendrÄ Ä¯spÅ«dį sukeliančių Å¡okoladinių grybukų gaminių, kurie buvo užregistruoti dizaino tarnybose ir / arba gaminami, pateikti rinkai, demonstruojami parodose bei interneto svetainėje Youtube, skelbiami reklaminiuose kataloguose ar kitaip reklamuojami iki ieÅ¡kovė pateikė paraiÅ¡kÄ registruoti ginčijamÄ Bendrijos dizainÄ (iki 2013 m. sausio 3 d.). 20.4.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė ir Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantų nuomone, teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, yra nepagrįsta. Apeliantai, gindamiesi nuo Å¡io nepagrįsto ieÅ¡kinio, bylinėjimosi iÅ¡laidų nebÅ«tų patyrę. Taip pat, gindamiesi nuo Å¡ių nepagrįstų ir nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovės reikalavimų, apeliantai nebÅ«tų teikę prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Å iuo atveju aktyvia gynybos priemone (pareiÅ¡kę prieÅ¡ieÅ¡kinį) apeliantai gynėsi nuo nepagrįstų ieÅ¡kovės reikalavimų. Net jei Lietuvos apeliacinis teismas manytų, jog ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimas reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas neturi bÅ«ti sprendžiamas, svarbu atkreipti dėmesį, jog CPK 93 straipsniu numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendro bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo principo. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesÄ Å¾iningai, tendencingai klaidino Vilniaus apygardos teismÄ , įvairius procesinius dokumentus teikė likus neproporcingai trumpam terminui iki teismo numatytų žodinių bylos nagrinėjimo posėdžių, taip sukeldamas papildomas bylinėjimosi iÅ¡laidas. be to ieÅ¡kovė pateikė tariamÄ susitarimÄ dėl autorių teisių perdavimo tik 2017 m. kovo 9 d.

Å iÄ dienÄ jau buvo:

i) praėję daugiau nei vieneri metai nuo teisminio ginčo pradžios (ieÅ¡kinys paduotas 2016 m. vasario 17 d.), ii) pasibaigusi pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijai (2016 m. gruodžio 6 d. rezoliucija nustatyta bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teisme data) ir iii) likus vos keliolikai dienų iki 2017 m. kovo 28 d. žodinio bylos nagrinėjimo posėdžio dienos. IeÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (dėl žalos dydžio) 2017 m. kovo 27 d., t. y., likus vos vienai dienai iki žodinio bylos nagrinėjimo posėdžio dienos, todėl žodinis bylos nagrinėjimas buvo nukeltas.

Akcentuoja, jog ieÅ¡kovė buvo teismo įpareigota pateikti tariamo susitarimo dėl autorių teisių perdavimo originalÄ iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., bet per nustatytÄ terminÄ ir dar beveik 4 mėnesius po to jo jokių argumentų dėl minėto dokumento buvimo ar nebuvimo neteikė; informacijÄ dėl tariamo neidentifikuoto dokumento praradimo teismui pateikė tik 2017 m. gruodžio 12 d. (žodinio bylos nagrinėjimo posėdžio dienÄ ). Apeliantų nuomone, ieÅ¡kovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, trukdė Vilniaus apygardos teismui operatyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ , apsunkino apeliantų galimybes planuoti tolesnes teisminės gynybos priemones bei provokavo vis naujus papildomus apeliantų procesinius veiksmus, kurių atlikimas pareikalavo naujų / papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Todėl apeliantai Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o pakeisti skundžiamojo sprendimÄ dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pritesimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas apeliantų patirtas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas.

21. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai UAB „Miltonas“ ir M. R. praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu argumentus: 21.1. Dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo reiÅ¡kiant reikalavimus. IeÅ¡kovė nuosekliai klaidina teismÄ teigdama, jog M. R. vardu registruotas nacionalinis dizainas „Kepiniai“ yra iÅ¡ esmės tapatus ieÅ¡kovės registruotiems Bendrijos dizainams.

Atsakovų nuomone, ieškovė nepateikė jokių tinkamų įrodymų, patvirtinančių, jog dizainu „Kepiniai“ įregistruoti dizaino pavyzdžiai ir ieškovės registruoti Bendrijos dizainai yra galimai panašūs, ar, juo labiau, tapatūs. 21.2. Ieškovė neturi teisių į ieškovės registruotus Bendrijos dizainus kaip autorių turtinių teisių objektus. Pažymi, kad ieškovė nei anksčiau, nei šiuo metu negamina gaminių pagal savo registruotus Bendrijos dizainus, o užsiima iš esmės kito pobūdžio gamybine veikla – konditerijos ir šokolado pramonės įrenginių eksportu ir importu.

Nei oficialiame ieÅ¡kovės puslapyje http://waltcher.com/, nei vieÅ¡ojoje erdvėje nėra jokios informacijos apie ieÅ¡kovės gaminamus ar platinamus Å¡okoladinius grybukus. Waltcher GmbH buvo įkurta 2009 m., ir pagal bendrovės „Creditinfo“ iÅ¡raÅ¡Ä pastaraisiais metais joje dirba tik 1 darbuotojas; teismui nėra pateikta jokia oficiali informacija apie ieÅ¡kovės vadovÄ , įmonės realiai vykdomÄ veiklÄ ar pan. IeÅ¡kovė, siekdama pagrįsti savo tariamas turtines teises į ieÅ¡kovės registruotus Bendrijos dizainus, pateikė suklastoto dokumento kopijÄ â€“ tariamo susitarimo dėl autorių turtinių teisių perdavimo kopijÄ .

Šį susitarimÄ tariamai pasiraÅ¡iusi viena iÅ¡ autorių I. I. B. raÅ¡tu patvirtino aplinkybę, jog tokio susitarimo nei ji, nei kiti jame autoriais nurodyti asmenys niekada nepasirašė. Papildomai atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovo atstovė žodinių bylos nagrinėjimo posėdžių metu patvirtino, jog nėra mačiusi Å¡io susitarimo originalo bei nežino, koks konkretus asmuo ieÅ¡kovės vardu šį susitarimÄ pasirašė. Taigi, ieÅ¡kovės siekiai Å¡iame teisminiame procese yra nesÄ Å¾iningi ir pagrindinis IeÅ¡kovo siekis yra noras nesÄ Å¾iningai pasipelnyti. 21.3.

Dėl ieÅ¡kovės pateiktos specialistės iÅ¡vados. Visų dizaino „Kepiniai“ pavyzdžių panaÅ¡umÄ Ä¯ ieÅ¡kovės registruotus Bendrijos dizainus grindžia specialistės M. K. 2016 m. kovo 21 d. iÅ¡vada, kurios duomenimis, lyginamų grybuko formos gaminių proporcijos, atskirų detalių ir bendras vaizdas yra labai panašūs; kai kurių iÅ¡ pateiktų pavyzdžių erdvinės formos yra tapačios arba labai panaÅ¡ios. Atsakovai nuosekliai laikosi nuomonės, jog specialistės M. K. iÅ¡vada dėl visų dizainų tapatumo negalima remtis, nes Å¡i iÅ¡vada yra pagrįsta ne „informuoto vartotojo“, o „vidutinio vartotojo“ testu.

Be to, ieÅ¡kovės pasitelktos specialistės iÅ¡vadoje ginčui itin reikÅ¡mingi aspektai net nebuvo analizuojami, nors dizaino specialistė negalėjo nepastebėti esminių skirtingų elementų ir bent jau palyginti, kokį įspÅ«dį informuotam vartotojui jie gali sukurti. Todėl skundžiamajame sprendime teisingai konstatuota, jog ieÅ¡kovės specialistės iÅ¡vadoje konstatuoti faktai dėl sutampančių tam tikri lyginamų dizainų aspektų, nepakankami tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti Å¡ių lyginamų dizainų tapatumÄ (skundžiamojo sprendimo 106 punktas). 21.4.

IeÅ¡kovės registruoti bendrijos dizainai ir atsakovų dizainas „Kepiniai“ nėra tapatÅ«s. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodyta, kad lyginant ieÅ¡kovo registruotus Bendrijos dizainus ir atsakovų nacionalinio dizaino „Kepiniai“ atvaizdus yra pakankamai požymių, kurie juos individualizuoja ir leidžia laikyti netapačiais bei konstatuoti, jog lyginami dizainai, atsižvelgiant į konditerinio gaminio – grybuko – platų paplitimÄ bei menkÄ originalumÄ , kurio gamybai ir yra registruoti ieÅ¡kovės ir atsakovų dizainai, jų savybės skiriasi pakankamai, t. y. esminėmis detalėmis (skundžiamo sprendimo 111 punktas): 21.4.1. atsakovas M.

R. Valstybiniame patentų biure įregistravo aštuonis dizaino pavyzdžius, kurie pavyzdžiai net patys tarpusavyje nėra nei tapatūs, nei panašūs, nes:

a) visi aštuoni pavyzdžiai akivaizdžiai skiriasi galvučių (kepurėlių) forma;

b) pavyzdžiai Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 dėl savo stilizuotų kepurėlių net nėra panašūs į tipinius grybukus – vidutiniam vartotojui jie gali būti panašūs į gėlytes ar kitus stilizuotus objektus;

c) pavyzdys Nr. 8 kardinaliai skirtingas – nuo visų kitų dizaino pavyzdžių skiriasi tiek jo kotelio spalva ir ornamentika, tiek kepurėlės spalva ir kepurėlės forma. Ieškovės atskirais Bendrijos dizainais įregistruoti keturi dizainai tarpusavyje skiriasi, nes:

a) visi keturi dizainai skiriasi galvučių (kepurėlių) forma;

b) dizainai skiriasi kotelio forma – pirmųjų dviejų dizainų kotelių apačia ovali, kitų dviejų dizainų kotelių apačia stačiakampė;

c) trečiasis dizainas (registruotas Bendrijos dizainu Nr. 002161554-0003) nuo visų kitų IeÅ¡kovo registruotų Bendrijos dizainų skiriasi tiek kepurėlės forma ir spalva, tiek kotelio spalva. 21.4.2. IeÅ¡kovė neiÅ¡skyrė, kurie dizaino „Kepiniai“ yra panašūs į kuriuos konkrečius ieÅ¡kovės registruotus Bendrijos dizainus. Pažymi, kad 2015 m. vasarÄ , kuomet prasidėjo Å¡alių komunikacija, atsakovė gamino ir Lietuvoje platino Å¡okoladinius grybukus pagal vienintelį dizaino „Kepiniai“ pavyzdį Nr.

1. Atsakovai neneigia fakto, jog registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 ir ieÅ¡kovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 turi panaÅ¡umų, nes abu dizainai vaizduoja Å¡okoladinį grybukÄ , kurį sudaro rudos spalvos kepurėlė ir gelsvos spalvos kotelis. Atsakovams yra akivaizdu, kad atsakovo registruoto Dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 ir ieÅ¡kovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 skiriasi Å¡iomis esminėmis savybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Å¡ie dizainų skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi bet kuriam informuotam vartotojui (skundžiamojo sprendimo 113 punktas).

Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė yra pateikusi Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybai paraiÅ¡kÄ su grafiniais pieÅ¡iniais, kuriuos matyti grybuko dvisluoksnė kepurėlė bei stačiakampio formos skersmens kojelė. Todėl ieÅ¡kovės registruoti Bendrijos dizainai ir atsakovų nacionalinio dizaino „Kepiniai“ grafiniai pieÅ¡iniai nėra tapatÅ«s ir nesukuria informuotam vartotojui bendro vienodo įspÅ«džio. 21.5. Dėl dizainerio laisvės, kuriant konditerijos gaminius (Å¡okoladinius grybukus).

Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovė klaidina teismÄ , kadangi atsakovai įrodė, kad Å¡okoladiniai grybukai, sudaryti iÅ¡ sausainio kojelės ir Å¡okoladinės kepurėlės, yra masinės gamybos produktai, kuriuos gamina konditerijos įmonės įvairiose pasaulio Å¡alyse. Tiek Å¡ių konditerijos gaminių kojelę (sausainių gaminius), tiek kepurėlės formas Å¡ios konditerijos įmonės dažniausiai perka gamintojų, kurie užsiima masine kojelių (sausainių gaminių) ar plastikinių formų (naudojamų kepurėlėms gaminti) gamintojų.

Kojelės „kauliuko” formÄ (t. y. nedidelį susiaurėjimÄ per vidurį) lemia ne dizainerio iÅ¡radingumas ar laisvė sukurti iÅ¡skirtinės formos konditerijos gaminio dizainÄ , o technologinis procesas, kadangi bÅ«tinas svorio centro perkėlimas į kraÅ¡tus. IeÅ¡kovės registruotų Bendrijos dizainų kojelė skiriasi nuo įprastos „kauliuko formos“ kojelės, kuri naudojama kitų gamintojų, taip pat ir atsakovų, gaminių dizainuose ir gaminiuose. Trys ieÅ¡kovės registruoti Bendrijos dizainai turi stačiakampio formos kojelę, vienas ne stačiakampio formos kojelę.

Taip pat ieÅ¡kovės registruoto Bendrijos dizaino ir pagal atsakovų nacionalinį dizainÄ â€žKepiniai“ gaminamo gaminio kojelės forma vaizde iÅ¡ apačios, skiriasi. 21.6. Dėl tariamų ieÅ¡kovės autoriaus turtinių teisų pažeidimo. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia neva atsakovų gaminamuose Å¡okoladiniuose grybukuose yra nukopijuotas ieÅ¡kovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001. IeÅ¡kovė remiasi specialistės iÅ¡vada bei tariamu susitarimu dėl autorių turtinių teisių perdavimo.

Atsakovai su šiais teiginiais nesutinka, nes:

1) ieškovė savo autoriaus turtines teises grindžia tariama (suklastota) autorių teisių perdavimo sutartimi, 2) ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 neatitinka autorių teisių objektui būtino originalumo reikalavimo, todėl negali būti laikomas autorių teisių objektu. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas spręstų, jog ieškovo registruoto Bendrijos dizaino Nr. 002161554-0001 registracija turėtų būti panaikinta, turėtų būti įvertinamas ir ieškovės registruoto Bendrijos dizaino Nr. 002161554-0001, kaip autorių teisių objekto statusas (t. y., ar šis dizainas gali būti saugomas kaip autorių teisių objektas, t. y., kūrinys).

IeÅ¡kovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 – grybuko rusva kepurėle bei gelsvu koteliu pieÅ¡inėlis ir juo vaizduojamas gaminys – nėra nei naujas, nei savitas ar originalus kÅ«rinys, o tiesiog atvaizduoja įprastÄ grybukÄ , kuris dažniausiai yra vaizduojamas rusva kepurėle ir gelsvu koteliu. IeÅ¡kovės registruoto Bendrijos dizaino Nr. 002161554-0001 pieÅ¡inėlis panaÅ¡us į grybuko pieÅ¡inėlius, pateikiamus pieÅ¡tų grybų rinkiniuose arba knygose vaikams. Kitų gamintojų visame pasaulyje gaminami, platinami, reklamuojami ir demonstruojami parodose konditeriniais gaminiai – Å¡okoladiniais grybukai su rusva galvute bei gelsvu sausainio koteliu (savo spalva, forma ir kitais skiriamaisiais požymiais) yra itin panašūs ar net tapatÅ«s su ieÅ¡kovės registruotu Bendrijos dizainu Nr. 002161554-0001.

Kadangi kÅ«rinio originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl esant ginčui Å¡iÄ aplinkybę turi nustatyti teismas vertindamas reikÅ¡mingus klausimui iÅ¡spręsti įrodymus. 21.7. Dėl nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pirma, reikalauti priteisti iÅ¡ anksto nenumatytas gauti pajamas draudžiama tiek pagal CK nuostatas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Negautos pajamos turi bÅ«ti realios, tikėtinos. Antra, ieÅ¡kovė neįrodė reikalaujamo 7 proc. licencinio atlyginimo nuo gautų pajamų už ieÅ¡kovės registruoto Bendrijos dizaino Nr. 002161554-0001 naudojimÄ UAB „Miltonas“ veikloje 2014-01-01–2015-12-14 metų laikotarpiu.

Be to, ieÅ¡kovė, apskaičiuodama savo tariamai patirtus nuostolius, privalo iÅ¡ savo sukalkuliuoto tariamai negauto licencinio atlyginimo už atitinkamÄ laikotarpį sumų minusuoti pelno mokestį. Tokių įrodymų nepateikė. PaaiÅ¡kina, kad licenciniai mokesčiai paprastai nėra vieÅ¡ai skelbiami, dėl jų licenciatas su licenciaru susidera privačiai; licencinis mokestis praktikoje nustatomas atsižvelgiant į daugelį kriterijų, pvz., dizaino / autorių teisių objekto sukÅ«rimo kaÅ¡tus, licencijos rūšį (iÅ¡imtinė, neiÅ¡imtinė), suteikiamos licencijos terminÄ ir teritorijÄ , paties licenciaro indėlį populiarinant licencijuojamÄ gaminį ir didinat visuomenės susidomėjimÄ juo, licenciaro veiksmus ir įsipareigojimus reklamuojant gaminį, ir kt.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl savo atliktų darbų, panaudotų priemonių ar bet kokio kito indėlio kuriant ar vystant ieÅ¡kovės registruotÄ Bendrijos dizainÄ Nr. 002161554-0001 ir kitusi registruotus Bendrijos dizainus Lietuvoje ar kitose pasaulio valstybėse. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė niekada negamino gaminių pagal savo registruotÄ Bendrijos dizainÄ Nr. 002161554-0001 ir kitus registruotus Bendrijos dizainus, taip pat nepateikė įrodymų, kad suteikė teisę už licencinį atlyginimÄ juos gaminti kitiems subjektams.

IeÅ¡kovės pateiktas nepasiraÅ¡ytas Vokietijos įmonės atstovo patvirtinimas dėl Å¡okoladinių grybukų gamybos bei komercinis pasiÅ«lymas „Maxima“ prekybos tinklui kelia daugiau nei pagrįstų abejonių. Atsakovės gaminamus Å¡okoladinius grybukus Lietuvoje savo lėšomis reklamavo ir populiarino tik UAB „Miltonas“ ir tai stipriai padidino jų populiarumÄ ir atvėrė kelius naujoms mažmeninės prekybos niÅ¡oms bei naujiems pirkėjams. Neatlikus minėtų veiksmų, Å¡okoladinių grybukų pardavimų apimtys bÅ«tų buvusios gerokai mažesnės. 21.8.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Tarp Å¡alių vyko ne derybos, o komunikacija, nes ieÅ¡kovė tiesiog vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatinėjo galimo licencinio mokesčio sumas ir reikalavo, kad atsakovai jai mokėtų 10 proc. licencinį atlyginimÄ nuo gautų pajamų; atsakovui M. R. nurodžius, kad galėtų kalbėti apie 3 650,00 Eur per metus, ieÅ¡kovė pareikalavo, kad atsakovai mokėtų 3 650,00 Eur kaip metinį licencijos mokestį ir papildomai 8 proc. licencinį atlyginimÄ nuo pardavimo apimčių per mėn.; kartu pasiÅ«lė pirkti sausainio kojelę Å¡okoladiniams grybukams (t. y. masinės gamybos gaminį) bei uždrausti ukrainietiÅ¡kų grybukų įvežimÄ Ä¯ ES.

22. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Waltcher GmbH praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nepakeistas bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su atsakovų apeliaciniu skundu motyvus: 22.1. Dėl apeliantų teisės reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir materialinės teisės pažeidimo nebuvimo. Apeliantai neteisingai interpretuoja skundžiamo sprendimo 135–146 punktuose iÅ¡dėstytus argumentus. Å iuo atveju teismas konstatavo, jog kepinių rinkoje gali koegzistuoti įvairios kepinių – grybukų – variacijos, kurios nors ir su neypatingais skirtumais, tačiau gali bÅ«ti vertinamos kaip netapačios, besiskiriančios ne tik neesminiais skirtumais, bet pripažįstamos pakankamai originaliomis.

Todėl teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovės nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinio logiÅ¡kai neįmanoma patenkinti, t. y. neįmanoma pasakyti, kad grybukų dizainas yra ir originalus ir ne naujas tuo pat metu. Apeliantai skundo 2.12–2.16 papunkčiais nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje rėmėsi Dizaino reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktu – pagal Å¡iÄ nuostatÄ bet koks subjektas turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ . Tuo tarpu teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodydamas, kad subjektas, norėdamas remtis dizaino neatitikimo naujumo ir individualių savybių kriterijui, turi turėti teisę į Bendrijos dizainÄ pagal Dizaino reglamento 14 straipsnio nuostatas, kurios apeliantai neturi.

Ieškovė pažymi, kad šis teismo argumentas (apeliantai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo) yra papildomas ir neesminis. Net jei ir teismas laikytų, kad Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiškino Dizaino reglamento 25 straipsnį, ieškovė yra įsitikinusi, jog teismas pagrįstai ir teisėtai priešieškinį atmetė. 22.2. Dėl nepagrįstų teiginių, kad neva ginčijamas bendrijos dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių. Ieškovė nesutinka su apeliantų argumentais, jog gaminio dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių.

Pirma, vien ta aplinkybė, kad teismas detaliai neaptarė kiekvieno įrodymo, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas jų nevertino; skundžiamo sprendimo 47–54 punktuose aptarta prieÅ¡ieÅ¡kinio pozicija. Antra, atmetus ieÅ¡kinį yra logiÅ¡kai neįmanoma Å¡ios bylos teisiniame kontekste prieiti kitokios iÅ¡vados dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio. Trečia, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje, ankstesnis Bendrijos dizainas galioja ir teisės į šį dizainÄ ginamos tol, kol nėra pateikta įrodymų, t. y. galutinio teismo sprendimo, jog ankstesnis Bendrijos dizainas, kuriuo remiamasi ginče yra pripažintas negaliojančiu.

IeÅ¡kovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 yra galiojantis. Ketvirta, apeliantų teiginys, jog konditerijos gaminiai Å¡okoladiniai grybukai nuo seno yra žinomi vartotojams visame pasaulyje ir gaminami įvairiose pasaulio Å¡alyse yra nepagrįstas. 22.3. Dėl ankstesnio dizaino atskleidimo oficialiai įregistruojant ir paskelbiant atitinkamose dizaino registracijos duomenų bazėse. Pirma, Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės institute registruotas dizainas Nr. 61461 (paraiÅ¡kos Nr. 20005501302, paraiÅ¡kos data: 2005-04-29, registracijos data: 2007-02-16) nebuvo lengvai pasiekiamas per vieÅ¡Ä sias duomenų bazes ir internete, dėl to negalėjo bÅ«ti žinomas Europos SÄ jungoje veikiantiems atitinkamiems specialistams (dizaineriams, gamintojams ir prekybininkams ir kt.).

Antra, aplinkybė, kad Pietų Korėjos įmonė Orion Corporation yra įregistravusi dizainÄ â€žKonditerijos gaminys (paraiÅ¡kos padavimo data 2006-10-03, registracijos Nr. 1578, registracijos data 2007-08-27), taip pat neturi jokios reikÅ¡mės, nes Å¡io konditerinio gaminio dizainas skiriasi nuo ieÅ¡kovės registruoto Bendrijos dizaino pavyzdžių. Tuo pačiu taip pat nėra aktuali informacija, kad Å¡io gaminio dizainas Pietų Korėjos Onon Corporation vardu 2006 metais taip pat registruotas ir Estijoje (paraiÅ¡ka D2006000092), Latvijoje (paraiÅ¡ka D-06-39), Bulgarijoje (paraiÅ¡ka 702006000008566-0001), Čekijoje (paraiÅ¡ka 33706-0001).

Dėl tos pačios priežasties neaktualu, jog 2010 m. lapkričio 15 d. Å¡ie grybukai buvo reklamuojami „Choco Boy“ televizijos reklamoje. IeÅ¡kovės registruoto dizaino vaizdas buvo vieÅ¡ai prieinamas duomenų bazėse. 22.4. Dėl ankstesnio dizaino atskleidimo dizainÄ demonstruojant ir naudojant versle. IeÅ¡kovė sutinka su apeliantais, jog dizainas gali bÅ«ti laikomas vieÅ¡ai atskleistu, jį demonstruojant parodose ir naudojant versle, tačiau ir tokiam atskleidimui yra taikoma iÅ¡imtis – į tokius ankstesnio dizaino atskleidimo veiksmus neturi bÅ«ti atsižvelgiama, kai yra pateikiami įtikinami faktai, įrodymai ir argumentai, kurie pagrindžia, kad Å¡ie įvykiai nebuvo žinomi įprastinėmis verslo sÄ lygomis asmenų ratui, besispecializuojančiam atitinkamam sektoriuje Europos SÄ jungoje.

IeÅ¡kovės nuomone 2008 m. rugsėjo mėn. „Jeliseevskij Konditerskij Dom“ Å¡okoladinių grybukų eksponavimas tarptautinėje maisto pramonės parodoje „World Food Moscow“ negalėjo bÅ«ti žinomas įprastinėmis verslo sÄ lygomis asmenų ratui, besispecializuojančiam atitinkamame sektoriuje Europos SÄ jungoje, nes:

i) paroda buvo skirta visai maisto pramonei, o ne specialiai konditeriniams gaminiams, ii) nėra duomenų iÅ¡ kokių valstybių 2008 m. parodoje dalyviai, besispecializuojantys konditerijos sektoriuje ES, dalyvavo. „Jeliseevskij Konditerskij Dom“ reklaminis katalogas parengtas rusų kalba, o dauguma ES piliečių Å¡ios kalbos nemoka. IeÅ¡kovė nesutinka ir su apeliantų teigimu, kad Rusijos Federacijos subjekto Jeliseejevskio konditerijos namų ir ieÅ¡kovės Bendrijos dizaino Nr. 002161554-0001 atvaizdai gali bÅ«ti tapatinami ir sukelti informuotam vartotojui tÄ patį įspÅ«dį.

Ieškovės vertinimu, tai, kad ankstesnis Jeliseejevskio konditerijos namų dizainas buvo prieinamas Rusijos Federacijos teritorijoje, tai nereiškia, kad minėtas dizainas ir gaminys galėjo pagrįstai tapti žinomu įprastu būdu Bendrijoje atitinkamos srities specialistui, nes nėra jokių įrodymų, kad šiuo gaminiu buvo prekiaujama ES teritorijoje ir, kad jis buvo žinomas Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams. Nuo ankstesnio dizaino apelianto registruotas dizainas skiriasi kepurėlių forma (ankstesniojo dizaino kepurėlė yra mažesnio dydžio) ir kotelių forma, ornamentika.

Ankstesniojo dizaino kotelis per vidurį yra siauresnis, nepastebima jokių dekoro elementų, prieÅ¡ingai negu ant ginčijamo Bendrijos dizaino kotelio, kuris yra platesnis bei dekoruotas taisyklingai iÅ¡dėstytais skersiniais įspaudais. Pastebi, jog iÅ¡ pateiktos PENZA FOOD grybukų nuotraukos negalima susidaryti pilno vaizdo, kokios formos grybukai yra, todėl yra neįmanoma atlikti minėtų grybukų palyginimo. Taip pat ieÅ¡kovė nesutinka, kad Japonijos Meiji įmonių Meiji Seika Kaisha, Ltd. Å¡okoladiniai grybukai yra ankstesnis dizaino atskleidimas, nes ieÅ¡kovo gaminio kepurėlė yra pusapvalė, taisyklinga, jos apačia yra dvisluoksnė, gaminio kotelis pailgas, tiesus, paženklintas brÅ«kÅ¡neliniais ornamentais, tuo tarpu Japonijos įmonės grybuko kepurėlės forma nėra pusapvalė, o daugiau primena suskleistÄ skėtį, todėl skiriasi savo esminiais požymiais ir nesudarytų informatyviam vartotojui to paties įspÅ«džio. 22.5.

Dėl ankstesnio dizaino atskleidimo dizainÄ skelbiant internete. IeÅ¡kovė sutinka su apeliantais, kad ankstesnis dizainas gali bÅ«ti atskleistas internete, kai yra aiÅ¡kiai identifikuotina Å¡io atskleidimo data, tačiau tokiais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ios svetainės prieinamumÄ ir paieÅ¡kos galimybes. Taip pat sutinka, kad Youtube yra prieinama ir lengvai paieÅ¡koma svetainė asmenų ratui, besispecializuojančiam konditerijos sektoriuje Europos SÄ jungoje, tačiau, kaip anksčiau minėta, nei Orion Corporation Å¡okoladinių grybukų dizainas, kuris atsispindi „Choco Boy“ reklaminiame video klipe internete, Youtube įkeltas 2010 m. lapkričio 15 d., nei PENZA FOOD video įraÅ¡e, kuriame fiksuojamas Å¡okoladinių grybukų gamybos procesas, į kanalÄ Youtube įkeltas 2011 m. liepos 12 d., nei Å¡okoladinių grybukų „Kinoko No Yama“ reklaminis įraÅ¡as, į Youtube įkeltas 2009 m. spalio 27 d., negali bÅ«ti laikomas ankstesniu dizaino atskleidimu, nes, kaip anksčiau paaiÅ¡kinta, Å¡ie dizainai ir ginčijimas Bendrijos dizainas yra nepanašūs. Be to, didžioji dalis informacijos internete yra japonų ar rusų kalba, t. y. ne Europos SÄ jungos kalba. 22.6.

Dėl ieÅ¡kovės teisės į dizainus kaip autorinius kÅ«rinius. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliantų argumentu, neva pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo ieÅ¡kovės teisės į Bendrijos dizainus kaip autorinius kÅ«rinius turėjimo ir neva buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės Å¡ioje dalyje. Sprendimo 115 punkte nurodyta, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad dizainÄ sukÅ«rė ieÅ¡kovė, ar kad atsakovai kitokiais savo veiksmais bÅ«tu pažeidę ieÅ¡kovės, kaip autoriaus turtinių teisių į Bendrijos dizainus turėtojų teises ir teisėtus interesus; tuo tarpu sprendimo 133 punkte teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji yra ginčo gaminių ar dizaino autorė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų autoriaus turtinių teisių kontekste.

IeÅ¡kovė teises į gaminio formÄ , kaip autoriaus teisių objektÄ , yra įgijusi pagal sutartį su autoriais, pagal kuriÄ autorių I. I. B., V. I. E., O. N. P. autorinės turtinės teisės į ieÅ¡kovės registruotÄ dizainÄ buvo perduotos ieÅ¡kovei. Apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties galiojimo nepagrįsti. Å i sutartis yra galiojanti. Argumentas dėl sutarties pateikimo laiko (ne kartu su ieÅ¡kiniu) ar pasiraÅ¡ančio asmens vardo nenurodymo negali sÄ lygoti jos negaliojimo. Sutarties originalo nepateikimas buvo motyvuotas ir pagrįstas oficialiu dokumentu – pažyma iÅ¡ Rusijos VRM skyriaus, patvirtinančia, jog sutarties originalas buvo pamestas.

Apeliantų pateiktas I. B. 2017 m. kovo 27 d. pareiÅ¡kimas buvo paneigtas ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktu vėlesniu pareiÅ¡kimu, kuriame I. B. pranešė teismui, kad jos suraÅ¡ytÄ 2017 m. kovo 27 d. raÅ¡tÄ UAB „Miltonas“ direktoriui M. R., ji pasirašė veikiama nesÄ Å¾iningo elgesio ir bÅ«dama suklaidinta iÅ¡ UAB „Miltonas“ pusės ir Å¡is raÅ¡tas buvo patvirtintas to paties patentinio patikėtinio A. A. Å . 22.7. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Situacijoje, kada yra atmestas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis, bylinėjimosi iÅ¡laidos ir turėjo bÅ«ti paliktos Å¡alims, nes nė vienos Å¡alies reikalavimai nebuvo patenkinti (CPK 93 straipsnis), todėl, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra jokio pagrindo teigti, jog apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas privalo atlyginti ieÅ¡kovė.

Taip pat ieÅ¡kovė nesutinka su apeliantų pozicija neva Lietuvos apeliaciniam teismui yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio, kadangi ieÅ¡kovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi neva nesÄ Å¾iningai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nagrinėjamos bylos ribų 23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo 24. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalimi reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 28 d. gavo atsakovų M. R. ir UAB „Miltonas“ praÅ¡ymÄ priimti ir pridėti prie bylos Rusijos Federacijos Federalinio pramoninės nuosavybės tarnybos Kolegijos atlikto prieÅ¡taravimo nagrinėjimo rezultatų iÅ¡vadÄ ir Rusijos Federacijos Federaliniame pramonės nuosavybės institute registruoto Å¡okoladinių grybukų dizaino Nr. 84796 registracijos iÅ¡raÅ¡Ä . Å iais dokumentais atsakovai grindžia aplinkybes, jog Bendrijos dizaino paraiÅ¡kos registracijai pateikimo metu ginčijamas ieÅ¡kovės dizainas nebuvo naujas ir neturėjo jokių individualių savybių, lyginant jį su kitais rinkoje anksčiau egzistavusiais konditerijos gaminais – grybukais.

Taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacijoje registruoto dizaino autorė ir savininkė yra tik I. I. B., o ieÅ¡kovė pateikė susitarimo kopijÄ , kurioje nurodyti trys autoriai. IeÅ¡kovė 2019 m. vasario 8 d. atsiliepimu prašė atsakovų pateiktų naujų dokumentų nepriimti.

25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovų pateiktais naujais dokumentais, sprendžia jų nepriimti ir grÄ Å¾ina juos padavusiam asmeniui, kadangi praÅ¡omas prijungti prie bylos Rusijos Federacijos sprendimas yra apskųstas ir neįsiteisėjęs, kartu su atsakovų 2017 m. birželio 30 d. tripliku (teisme gautas 2017 m. liepos 3 d.), Priedas Nr. 2, į bylÄ pateiktas Rusijos Federacijos Federaliniame pramonės nuosavybės institute registruoto Å¡okoladinių grybukų dizaino Nr. 84796 registracijos iÅ¡raÅ¡as su vertimu į lietuvių kalbÄ bei ieÅ¡kovės pozicija Å¡iuo klausimu yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta procesiniuose dokumentuose.

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinimo 26. Dėl dizainų tapatumo / netapatumo. Pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, tiek literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių, tiek ir įregistruoto dizaino savininkų teises Lietuvos Respublikoje gina įstatymai, kurie be autoriaus ir/ar dizaino savininko sutikimo draudžia kitiems asmenims atgaminti kÅ«rinį bet kokia forma ar bÅ«du, platinti kÅ«rinio originalÄ ar jo kopijas, siÅ«lyti parduoti, parduoti, pateikti į rinkÄ , importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspÅ«džio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino.

Tačiau dizainas pripažįstamas nauju ir tokio dizaino naudojimas negalės bÅ«ti laikomas įregistruoto dizaino savininko teisių pažeidimu, jeigu toks dizainas turės individualių savybių ir jeigu informuotam vartotojui sudarys bendrÄ dizaino įspÅ«dį, kuris skirsis nuo įregistruotojo dizaino (Dizaino įstatymo 4, 5, 6, 36 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-2005).

27. Europos SÄ jungos Tarybos 2001 m. gruodžio 12 d. Reglamento (EB) Nr.6/2002 dėl Bendrijos dizaino (toliau – ir Bendrijos dizaino reglamentas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui iÅ¡imtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai Å¡aliai; naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siÅ«lymas, pateikimas į rinkÄ , importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas Å¡iems tikslams.

28. Dizainas yra viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos (Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis (Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Dizaino įstatymo 6 straipsnis numato, jog dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio.

Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainÄ . Numatydamas, kokiais atvejais dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, Bendrijos dizaino reglamento 6 straipsnis nurodo, jog dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspÅ«dis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspÅ«džio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei:

a) iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo pirmÄ kartÄ prieinamas visuomenei, jei tai yra neregistruotasis Bendrijos dizainas;

b) iki paraiÅ¡kos įregistruoti dizainÄ , kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o praÅ¡ant prioriteto – iki prioriteto datos, jeigu tai yra registruotasis Bendrijos dizainas. Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – ir ESINT) netikrina nei dizaino naujumo, nei individualių savybių. ESINT atlieka paraiÅ¡kos registruoti Bendrijos dizainÄ ekspertizę (t. y. patikrina, ar paraiÅ¡ka atitinka formalius reikalavimus, ar registruojamas dizainas atitinka formalų dizaino apibrėžimÄ ). Jei ESINT nustato, jog registruojamas Bendrijos dizainas atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus, ESINT paraiÅ¡kÄ Ä¯traukia į Bendrijos dizainų registrÄ kaip registruotÄ jį dizainÄ . Taigi, ESINT tikrina tik registruojamo Bendrijos dizaino atitiktį formaliesiems reikalavimams, tačiau netikrina nei dizaino naujumo, nei individualių savybių.

29. Originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikÅ¡mingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimÄ , taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių iÅ¡raiÅ¡kos elementų, leidžiančių iÅ¡skirti tokiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ ir trukdančių jÄ prilyginti darbų rezultatams, kurie neiÅ¡eina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015).

30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Å¡alių dizainai nėra tapatÅ«s bei nesutinka su skundžiamo sprendimo 108 punkte nurodytais argumentais bei mano, kad nustatytas bent vieno pavyzdžio tapatumas leidžia pripažinti registruoto dizaino registracijÄ negaliojančia iÅ¡ dalies, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės nesvarstė.

31. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino atsakovo registruotus aÅ¡tuonis dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdžius tarpusavyje bei padarė iÅ¡vadÄ , jog jie nėra tapatÅ«s ar panašūs, kadangi visi aÅ¡tuoni pavyzdžiai skiriasi galvučių (kepurėlių) forma; pavyzdžiai Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 dėl savo stilizuotų kepurėlių net nėra panašūs į tipinius grybukus – vidutiniam vartotojui jie gali bÅ«ti panašūs į gėlytes ar kitus stilizuotus objektus; pavyzdys Nr. 8 kardinaliai skirtingas – nuo visų kitų dizaino pavyzdžių, nes skiriasi tiek jo kotelio spalva ir ornamentika, tiek kepurėlės bei kotelio spalva ir forma (skundžiamo sprendimo 109 punktas).

Taip pat teismas tyrė ir vertino ieÅ¡kovės registruotus keturis Bendrijos dizainus tarpusavyje bei padarė iÅ¡vadÄ , jog skiriasi visų keturių dizainų galvučių (kepurėlių) bei kotelio forma – pirmųjų dviejų dizainų kotelių apačia ovali, kitų dviejų dizainų kotelių apačia stačiakampė. Trečiasis registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0003 nuo visų kitų ieÅ¡kovės registruotų Bendrijos dizainų skiriasi tiek kepurėlės forma ir spalva, tiek kotelio spalva (skundžiamo sprendimo 110 punktas).

Palyginęs ieÅ¡kovės ir atsakovo dizainus, pirmosios instancijos teismas vertino, jog didžiausiÄ panaÅ¡umo lygį turi ieÅ¡kovės Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 ir atsakovo dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdyje Nr. 1 pavaizduotas grybukas. Tačiau teismo vertinimu, lyginant Å¡iuos dizainus, yra pakankamai požymių, kurie juos individualizuoja ir leidžia laikyti netapačiais, bei konstatuoti, jog lyginami dizainai, atsižvelgiant į konditerinio gaminio – grybuko – platų paplitimÄ bei menkÄ originalumÄ , kurio gamybai ir yra registruoti ieÅ¡kovės ir atsakovo dizainai, jų savybės skiriasi pakankamai, t. y. esminėmis detalėmis (skundžiamo sprendimo 111 punktas).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 ir ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 skiriasi esminėmis detalėmis: atsakovo grybuko kepurėlės apačia yra lygi, o ieškovės grybuko kepurėlės apačia yra dvisluoksnė (registruoto dizaino piešinyje akivaizdžiai matomas iškilimas gaminio kepurėlės apačioje); atsakovės grybuko kotelio kraštai užapvalinti ir aptakūs, kotelio skersmuo ovalo formos, o ieškovės grybuko kotelis yra plokščias, kraštai stačiakampiai, kojelės skersmuo griežto stačiakampio formos, simetriškomis lygiagrečiomis kraštinėmis.

Taigi, kotelių forma akivaizdžiai skiriasi. Å is skirtumas (tiek grafiniame pieÅ¡inyje, tiek lyginant pagal registruotus dizainus pagamintus gaminius) akivaizdžiai pastebimas bet kuriam informuotam vartotojui. Be to, dizainai skiriasi ne tik kotelių forma, bet ir kotelių spalva, dekoru: atsakovės grybuko kotelis yra vienspalvis, o ieÅ¡kovės grybuko kotelis yra iÅ¡margintas tamsiai rudos (kepurėlės spalvos) spalvos įstrižomis, simetriÅ¡kai iÅ¡dėstytomis stačiakampėmis juostelėmis, kas vertinama kaip papildomas ieÅ¡kovės dizainÄ individualizuojantis požymis, padedantis atskirti ieÅ¡kovės ir atsakovės dizainus.

Šie grybukų dizaine esantys skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi bet kuriam informuotam vartotojui (skundžiamo sprendimo 113 punktas).

32. Teisėjų kolegijai palyginus ieškovės registruotus keturis Bendrijos dizainus (toliau – ir ieškovės grybukai): Nr. 002161554-0001 Nr. 002161554-0003 Nr. 002161554-0004 Nr. 002161554-0005 su atsakovo registruotais aštuoniais dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdžiais (toliau – ir atsakovo grybukai; jų pavyzdžiai): nustatyta, jog atsakovo penkių grybukų kepurėlių stilizuotos formos (pavyzdžiai Nr. 3, Nr.

4. Nr. 5, Nr. 6 ir Nr.

7) yra skirtingos visoms ieškovės grybukų kepurėlių formoms. Atsakovo visų grybukų koteliai skirtingi ieškovės dviejų grybukų koteliams (Nr. 002161554-0004 ir Nr. 002161554-0005). Dviejų atsakovo grybukų (pavyzdžiai Nr. 1 ir Nr.

8) kepurėlių formos iÅ¡ dalies panaÅ¡ios į vienÄ ieÅ¡kovės grybuko kepurėlės formÄ ((Nr. 002161554-0001), t. y. atsakovo grybuko (pavyzdys Nr.

8) kepurėlė yra stilizuota spalvomis, atsakovo grybukų (pavyzdžiai Nr. 1 ir Nr.

8) kepurėlių formos kraštai nėra suapvalinti, o ieškovės grybuko kepurėlės formos (Nr. 002161554-0001) kraštai suapvalinti. Taip pat atsakovo grybuko (pavyzdys Nr.

1) kotelio forma panaši į ieškovės dvejų ieškovės grybukų kotelių formas (Nr. 002161554-0001 ir Nr. 002161554-0003), tačiau atsakovo grybuko (pavyzdys Nr.

8) kotelio forma yra akivaizdžiai skirtinga visoms ieškovės grybukų kotelių formoms. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog vizualiai panašiais (ne identiškais) galima vertinti tik ieškovės Bendrijos dizaino Nr. 002161554-0001 ir atsakovo dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdyje Nr. 1 pavaizduotus grybukų atvaizdus: Atsakovo registruoto ir gaminamo nacionalinio dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 Ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 33. Apeliantės teigimu, ieškovės grybukų koteliai (Nr. 002161554-0004 ir Nr. 002161554-0005) yra kauliuko formos, t. y. iš esmės tapatūs atsakovės grybukų kotelių (pavyzdžiai Nr. 1, Nr. 2, Nr.

3. Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr.) dizaino formai. Tai, kad apelianto grybuko kepurėlė turi vos įžiÅ«rimÄ minimalų suapvalintÄ (arba dvisluoksnį) pagrindÄ , negali bÅ«ti laikoma esminiu požymiu, lemiančiu dizainų skirtingumÄ .

34. Teisėjų kolegija, palyginusi ieÅ¡kovės grybuko kepurėlės formÄ (Nr. 002161554-0001) su atsakovo grybuko kepurėlės forma (pavyzdys Nr. 1): Atsakovo grybuko kepurėlė (pavyzdys Nr.

1) Ieškovės grybuko kepurėlė Nr. 002161554-0001 konstatuoja, jog šios formos yra skirtingos, kadangi, kaip minėta, ieškovės grybuko kepurėlės formos (Nr. 002161554-0001) apačia yra aptaki dvisluoksnė (arba suapvalinta), o atsakovo kepurėlės apačia yra lygi, tarsi nukirsta, nupjauta. Pažymėtina, kad Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentės M. K. išvadoje taip pat nurodyta, jog ieškovės grybuko kepurėlė pusapvalė, taisyklinga, o atsakovo grybuko kepurėlė yra nupjauto taisyklingo kūgio formos. Taigi, lyginamųjų grybukų kepurėlių formos skirtingos.

35. Palyginus ieškovės registruoto Bendrijos dizaino ir atsakovų gaminamo grybuko kotelių formas: Ieškovės grybuko kotelis Nr. 002161554-0001 Atsakovo grybuko kotelis (pavyzdys Nr.

1) nustatyta, jog ieÅ¡kovės grybuko kotelio skersmens kraÅ¡tai stačiakampiai (simetriÅ¡komis lygiagrečiomis kraÅ¡tinėmis), o atsakovo grybuko kotelio kraÅ¡to kontÅ«ras užapvalintas; ieÅ¡kovės grybuko kotelis stilizuotas (su brÅ«kÅ¡niniais įspaudas), o atsakovo grybuko kotelis nestilizuotas (be brÅ«kÅ¡ninių įspaudų). Taigi, kotelių kraÅ¡tai skirtingi. IeÅ¡kovės ir atsakovo grybukų kotelio „kauliuko“ formos (nedidelis susiaurėjimas per vidurį) naudojimo pasirinkimas sÄ lygotas masės centro, per kurį eina jo dalių sunkio atstatomoji, paskirstymo, t. y. svorio centras perkeltas į kraÅ¡tus, kad kojelės kraÅ¡tai bÅ«tų sunkesni už kojelės centrÄ .

36. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentės, Lietuvos Grafinio Dizaino Asociacijos (toliau – ir LGDA) narės M. K. 2016 m. kovo 21 d. iÅ¡vados nustatė, kad lyginami dizainai sutampa Å¡iais požymiais: gaminių rūšimi (visi yra kepiniai), bendra gaminių forma ir struktÅ«ra (grybuko forma, kepurėle ir pailgu koteliu), dalies gaminių kepurėlės forma; lyginamų gaminių proporcijos, atskirų detalių ir bendras vaizdas yra labai panašūs; kai kurių iÅ¡ pateiktų pavyzdžių erdvinės formos yra tapačios; papildomi dekoravimo elementai (smulkÅ«s, nekontrastingi, atliekantys pagalbinę funkcijÄ ) nelemia arba mažai lemia bendrÄ vaizdÄ , dėl to negali bÅ«ti traktuojami kaip esminiai skirtumai; gaminių spalvinį sprendimÄ nulemia pasirinkti produktai (Å¡okoladas, miltai) ir gamybos technologijos (kepimas), kurios sÄ lygoja dalinį, bet neesminį kiekvieno gaminio skirtingumÄ nuo kitų to paties dizaino gaminių.

Specialistės nuomone, semantine prasme lyginamieji pavyzdžiai yra tapatÅ«s, o atsižvelgiant į tai, kad jie priklauso tai pačiai produktų grupei, atsiranda galimybė suklaidinti vartotojÄ . Tokioje situacijoje esminiu skiriamuoju bruožu yra gaminio erdvinė forma bei jos proporcijos. Tai tampa lemiamu kriterijumi identifikuojant produktÄ ir atskiriant jį nuo kitų tos pačios grupės gaminių.

37. Apeliantės teigimu, specialistė M. K., turinti 24 metų staÅ¾Ä dizaino srityje, yra „informuota vartotoja“, gebanti suprasti dizainerio kÅ«rybinės laisvės mastÄ , kÅ«rybinius procesus ir dizainų ypatumus. Todėl Å¡ios specialistės 2016 m. kovo 21 d. iÅ¡vada patvirtina aplinkybes, jog lyginamų gaminių proporcijos, atskirų detalių ir bendras vaizdas (erdvinės formos) yra tapatÅ«s arba labai panašūs, o atsakovo grybukas (pavyzdys Nr.

1) yra ieškovės grybuko (Nr. 002161554-001) dizaino kopija. Atsakovų nuomone, negalima remtis specialistės M. K. išvada, nes ši išvada yra pagrįsta ne „informuoto vartotojo“, o „vidutinio vartotojo“ testu.

38. Remiantis Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnybos praktika, „informuoto vartotojo“ sÄ voka yra tarp vidutinio vartotojo, kuriam nereikalingos kokios nors specifinės žinios, sÄ vokos, vartojamos sprendžiant prekių ženklo klausimus, ir atitinkamos srities eksperto, kuris turi iÅ¡samias technines žinias, sÄ vokos. Informuoti vartotojai nėra dizaineriai arba techninių žinių turintys ekspertai, bet žino apie įvairius dizainus, kurie naudojami atitinkamoje srityje, turi tam tikrų žinių, susijusių su savybėmis, kurios paprastai naudojamos tokiuose dizainuose, ir todėl dėl suinteresuotumo atitinkamais gaminiais tokie vartotojai skiria pakankamai didelį dėmesį juos naudodami (2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Representation of a circular promotional item (C-281/10 P) 53 ir 59 punktai).

39. Pirmiausia pažymėtina, jog grybų (grybukų), kaip organizmų bendrÄ ja prasme, struktÅ«ra (kotelis ir kepurė) yra iÅ¡ esmės vienoda, dėl to akivaizdu, kad vidutiniam vartotojui susidaro panaÅ¡us jų bendras dizaino įspÅ«dis. Dėl to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vidutinis vartotojas neįžvelgtų individualių dizaino savybių taip, kaip jas iÅ¡skirtų vartotojas, susipažinęs su tam tikrų gaminių grupe ir jai bÅ«dingu dizainu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentė M. K., turinti 24 metų darbo staÅ¾Ä dizaino srityje atitinka „informuoto vartotojo“ sÄ vokÄ , nes ji turi specialias žinias dizaino (grafinių pieÅ¡inių) srityje, tačiau akcentuoja, kad specialistės, kaip informuotos vartotojos, lyginamuoju bÅ«du atlikta ginčo Å¡alių dizainų analizė nepakankama konstatavimui, jog atsakovas grybuko dizainÄ (pavyzdys Nr.

1) nukopijavo nuo ieškovės grybuko dizaino (Nr. 002161554-001). Kokias naujas ir individualias ieškovės grybuko savybes nukopijavo atsakovas, M. K. nenurodė ir grybuko, kaip konditerinio gaminio, originalumo vertinamo jo plataus gaminimo / platinimo maisto pramonėje aspektu taip pat neatliko.

40. Atsakovai pateikė į bylÄ duomenis apie ankstesnį (iki 2013 m. sausio 3 d.) įvairių Å¡okoladinių grybukų, kaip konditerinio gaminio, dizainų registravimÄ bei grybukų dizaino atskleidimÄ (gaminimÄ , reklamavimÄ , vieÅ¡inimÄ , platinimÄ ir kt.) įvairiose Å¡alyse: Rusijos įmonė „Jeliseevskij Konditerskij Dom“ nuo 2007 m. gamina , platina ir reklamuoja Å¡okoladinius grybukus; 2008 m. rugsėjo mėn. Å¡okoladinius grybukus eksponavo tarptautinėje maisto pramonės parodoje „World Food Moscow“, taip pat reklamavo iÅ¡leistame reklaminiame kataloge;

Å¡okoladinių grybukų nuotraukas 2010 m. rugpjūčio 2 ir 3 d. kartu su komerciniais pasiÅ«lymais atsiuntė UAB „Miltonas“ elektroniniu paÅ¡tu. Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės institute registruoti 17 konditerinio gaminio Å¡okoladinio grybuko dizaino pavyzdžių, kurie įregistruoti ir vieÅ¡ai paskelbti 2007 m. vasario 16 d.; pavyzdyje pateiktu registruotu dizainu apsaugotas gaminys. Nagrinėjamos bylos metu Rusijos Federacijos Federalinio pramoninės nuosavybės tarnybos sprendimas (dėl Rusijos Federacijos pramoninio dizaino pavyzdžio patento Nr. 84796 pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir iÅ¡davimo naujo pramoninio pavyzdžio) yra neįsiteisėjęs. Rusijos įmonė PENZA FOOD naudoja Å¡okoladinio grybuko dizainÄ ir nuo 2011 m. gamina Å¡okoladinius grybukus su ruda galvute ir gelsvu koteliu. 2011 m. liepos 12 d.

įkeltas į vieÅ¡Ä Youtube svetainę gamybos procesas, fiksuojantis vaizdo įraÅ¡as apie plastikinėse formose (apversti žemyn kepurėlėmis) gaminamus Å¡okoladinius grybukus rusva ovalo kepurėle ir gelsvu koteliu. Korėjos įmonės ORION CORPORATION Å¡okoladiniai grybukai „Choco Boy“ įvairiose Europos SÄ jungos valstybėse registruoti 2004–2006 metais. ORION CORPORATION Å¡okoladiniai grybukai „Choco Boy“ buvo plačiai reklamuojami per televizijÄ , o 2010 m. lapkričio 11–15 d. ir vieÅ¡oje interneto svetainėje Youtube.

Japonijos farmacijos ir maisto pramonės korporacijos Meiji įmonių Meiji Seika Kaisha, Ltd gaminami Å¡okoladiniai grybukai „Kinoko No Yama“ teikiami į rinkÄ ir reklamuojami nuo 1975 m.; grybukų reklama į vieÅ¡Ä Youtube svetainę įkelta 2009 m. Ä®vairių gamintojų interneto svetainėse, pvz: https://www.youtube.com/watch?v=o3TzA3lLx_A&feature=youtu.be; https://www.youtube.com/watch?v=oll4BSQ1uec) yra vaizduojami grybuko gaminamo procesai.

41. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog grybukų gaminimo paplitimas, koegzistavimas skirtingose rinkose neįrodo aplinkybės, kad ieškovės registruotas Bendrijos ginčijamas dizainas paraiškos registracijai metu neatitiko naujumo kriterijaus ir neturėjo individualių savybių. Priešingai, palyginus ieškovės grybukų dizainus ir Rusijos įmonės „Jeliseevskij Konditerskij Dom“, Rusijos įmonė PENZA FOOD, Japonijos įmonės Meiji Seika Kaisha, Ltd ir Korėjos įmonės ORION CORPORATION naudojamais / gaminamais grybukų pavyzdžiais (dizainais), galima pastebėti daug tam skirtumų, pavyzdžiui:

a) Pietų Korėjos ORION CORPORATION įregistruotas dizainas „Konditerijos gaminys (paraiÅ¡kos padavimo data 2006 m. spalio 3 d., reg. Nr. 1578,) skiriasi nuo ieÅ¡kovės registruoto Bendrijos dizaino pavyzdžių, kadangi ieÅ¡kovės grybuko kepurėlė yra pusapvalė, taisyklinga, jos apačia yra dvisluoksnė, gaminio kotelis pailgas, tiesus, paženklintas brÅ«kÅ¡nelių ornamentais, o Pietų Korėjos įmonės grybukas turi subliuÅ¡kusiÄ grybelio kepurėlės formÄ , kuri dengia dalį kotelio, grybo kotelis pasviręs;

b) Japonijos įmonės Meiji Seika Kaisha, Ltd (nuo 1975 m.) gaminami Å¡okoladiniai grybukai „Kinoko No Yama“ taip pat skiriasi nuo ieÅ¡kovės registruoto Bendrijos dizaino pavyzdžių, kadangi ieÅ¡kovės grybuko kepurėlė yra pusapvalė, taisyklinga, jos apačia yra dvisluoksnė, gaminio kotelis paženklintas brÅ«kÅ¡nelių ornamentais, o Japonijos įmonės grybukas turi ornamentinę kepurėlės formÄ , grybo kotelis be brÅ«kÅ¡nelių ornamentų;

c) Rusijos įmonių PENZA FOOD (nuo 2011 m.) bei „Jeliseevskij Konditerskij Dom“ (nuo 2007 m.) naudojami šokoladinio grybuko dizainai ir gaminami grybukai su ruda galvute ir gelsvu koteliu irgi skiriasi nuo ieškovės registruoto Bendrijos dizaino pavyzdžių. Taigi konstatuotina, jog ieškovės registruotas Bendrijos ginčijamas dizainas turi kitokių individualių savybių.

42. Dizaino įstatymo 6 straipsnio 2 dalis ir 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamente Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino nurodyta, jog vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainÄ . Dizainerio laisvę iÅ¡ esmės galima apibÅ«dinti kaip kÅ«rybinės laisvės ribas, sÄ lygotos objektyvių to dizaino gaminio subtilybių (pvz., gaminio paskirties ir kt.). Didelis dizainerio laisvės kuriant dizainÄ mastas sustiprina iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ esmės nesiskiriantys lyginami dizainai sudaro informuotam vartotojui tokį patį bendrÄ Ä¯spÅ«dį.

Dizainerio laisvės mastas apibrėžtas, be kita ko, suvaržymais, susijusiais su gaminio arba gaminio sudėtinės dalies techninės paskirties charakteristikoms ar netgi gaminiui taikomomis teisės aktų nuostatomis. Dėl šių suvaržymų nustatomi tam tikrų charakteristikų standartai, kurie tampa bendrai taikomi aptariamam gaminiui naudojamiems dizainams (2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Kwang Yang Motor / VRDT–Honda Gi ken Kogyo (Vidaus degimo variklis), T-11/08, EU:T:2011:447).

43. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo dizaino teisėje bÅ«dingÄ dizainerio kÅ«rybinės laisvės kriterijų. Teigia, jog vertinant dizainerio kÅ«rybinę laisvę, bÅ«tina atsižvelgti į pastarojo kÅ«rybinės laisvės ribas, t. y. ar jos nepažeidžia kito dizaino savininko teisių ir teisėtų interesų.

44. Dizaino registravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3R-72 „Dėl Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo įgyvendinimo“, 41 punktu numatyta, jog dizaino fotografijos ar grafiniai vaizdai yra pagrindinis dokumentas, kuriame yra informacija apie registruojamÄ dizainÄ , nustatanti teisinės apsaugos apimtį. Kaip pabrėžiama teisės doktrinoje, dizaino teisinė apsauga apsiriboja tuo gaminio vaizdu, kuris yra fiksuotas paraiÅ¡koje, nepriklausomai nuo to, koks dizainas buvo naudojamas gamyboje (žr.

R. B., D. K., N. J. M., L. M., J. U.. Intelektinės nuosavybės teisė, Vilnius, 2010, 740 psl.) Tapatus principas galioja ir registruojant Bendrijos dizainÄ . 2002 m. spalio 21 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2245/2202, įgyvendinančio Tarybos ReglamentÄ Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, 4 straipsnio 1 dalyje detalizuojama kokius reikalavimus turi atitikti kartu su Bendrijos dizaino registracijos paraiÅ¡ka teikiamo dizaino vaizdas – jis turėtų bÅ«ti pateikiamas neutraliame fone, jo negalima retuÅ¡uoti ar taisyti, vaizdas turi bÅ«ti tokios kokybės, kad bÅ«tų galima aiÅ¡kiai iÅ¡skirti visas dizaino, kuriam praÅ¡oma apsaugos, detales ir kad kiekvienÄ vaizdÄ bÅ«tų galima sumažinti arba padidinti, ir kt. 2014 m. sausio 2 d.

Registruotojo Bendrijos dizaino nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnybos Prekių ženklai ir Dizainas gairių skyriaus „Paraiškų dėl Bendrijos dizaino nagrinėjimas“ 3.3.1 poskyryje, šių reikalavimų tikslas yra sudaryti galimybę trečiosioms šalims nuodugniai išnagrinėti visas Bendrijos dizaino detales, kurioms siekiama teisinės apsaugos.

45. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybai paraiÅ¡kÄ su grafiniais pieÅ¡iniais (dizainais), taip pat ir grybuko kepurėlės Nr. 002161554-0001 grafinį pieÅ¡inį su vaizduojamu grybuku, kurį sudaro: suapvalinta (arba dvisluoksnė) kepurėlė ir stačiakampio formos stilizuotas kotelis. Atsakovas registravo ginčo dizainÄ taip pat pagal pavyzdį, kuriame vaizduojamas grybukas, turintis lygiÄ kepurėlės apačia bei nestilizuotÄ ovalo formos kotelį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kaip dizainerio kūrybinės laisvės ribos nepažeidė apeliantės teisių ir teisėtų interesų į jos registruotus grybukų vaizdus (dizainus), fiksuotus paraiškoje (Bendrijos dizainus Nr. 002161554-0001 (ginčo dizainas), Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005), kadangi grybams būdinga forma (kepurėle ir kotelis) yra individualizuoti ir šių individulių elementų (būtent kepurėlės apačios dvisluoksniavimo) atsakovas savo dizaine nenaudoja.

Naujumas aiškinamas siaurai ir labai panašus dizainas nėra vertinamas kaip nenaujas (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2016 m. kovo 29 d. Nr. 2Ap-1752 sprendimas).

46. Dėl Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies taikymo. Konkurencijos įstatymo 43 straipsniu nustatomi Å¡io įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimu padarytos žalos atlyginimo ypatumai. Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas bylas dėl žalos, padarytos dėl Å¡io įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, teismas įvertina, ar permokos dalis (ir koks jos dydis) buvo perkelta ieÅ¡kovo pirkėjams.

Teismas, vertindamas netiesioginiam pirkėjui perkeltÄ permokos dalį, atsižvelgia į Europos Komisijos metodinio pobÅ«džio dokumentus, nurodančius, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltÄ permokos dalį. Pagal Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 101 straipsnį kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybÄ ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iÅ¡kraipymas vidaus rinkoje, o 102 straipsnis draudžia bet kokį vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimÄ dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintį paveikti valstybių narių tarpusavio prekybÄ .

47. Nagrinėjamu atveju ginčas nėra susijęs su veiksmais, kuriais pažeidžiami Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 101 ar 102 straipsniai, arba kitais Konkurencijos įstatymo draudžiamais konkurencijÄ ribojančiais veiksmais. Turtinės žalos atlyginimo tvarkÄ dizaino teisių turėtojo teisių pažeidimo atveju reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Dizaino įstatymas (DÄ® 48 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala civilinėje teisėje atlyginama kompensaciniu principu, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas įsakmiai ir nedviprasmiÅ¡kai numato kitaip.

Dėl to žalos atlyginimas bendru atveju negali bÅ«ti baudinis. ŽalÄ patyrusiam asmeniui žala turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai, bet bendru atveju ne daugiau, negu jos teismo nustatyta pagal Å¡alių byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005). Dizaino savininko teisių pažeidimo atveju žalos atlyginimo tikslas – kompensuoti dėl teisės pažeidimo atsiradusius neigiamus turtinius padarinius. Žalos dydį civilinę bylÄ nagrinėjant teisme pagal civilinio proceso taisykles privalo įrodyti žalÄ nurodantis ir jos reikalaujantis asmuo – ieÅ¡kovas.

48. Dėl nuostolių. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės, kad atsakovė UAB „Miltonas“ savo komercinėje veikloje naudoja grybukų dizainÄ (gamina Å¡okoladinius grybukus ir jais prekiauja), kuris panaÅ¡us į ieÅ¡kovės registruotus Bendrijos dizainus, neturėdama ieÅ¡kovės leidimo. Vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų apeliantė prašė nutraukti neteisėtÄ gaminių, kurių vaizdai pateikti antstolio V. M. 2016 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1118, naudojimÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti bet kokį siÅ«lymÄ tokius gaminius parduoti, gaminių pardavimÄ , pateikimÄ Ä¯ rinkÄ , importÄ , eksportÄ , kaupimÄ ir naudojimÄ bet kokių gaminių ar jų dalių, ir uždrausti atlikti Å¡iuos veiksmus ateityje visų Europos SÄ jungos valstybių narių teritorijose.

Taigi, pareikštu reikalavimu yra siekiama, kad atsakovės veiksmai būtų nutraukti ir uždrausta juos atlikti ateityje. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad, ieškovui pareiškus prevencinį ieškinį, atsakovas nutraukia neteisėtus veiksmus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio tenkinimas tokiu atveju būtų nepagrįstas, nes išlieka neteisėtų (būsimų) veiksmų galimybė ir realus pavojus (grėsmė), jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012).

49. Dizaino įstatymo 48 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad vietoj žalos (nuostolių), faktiÅ¡kai atsiradusios dėl Å¡io Ä®statymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo Å¡io Ä®statymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas, jeigu pažeidėjas bÅ«tų teisėtai naudojęs dizainÄ (t. y. gavęs leidimÄ ), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio Å¡io atlyginimo. Taigi, Dizaino įstatymo 48 straipsnio 4 dalimi numatytas žalos atlyginimas pagal vadinamÄ licencijos analogijÄ .

Tai specialus palengvintas dizaino teisių turėtojo teisių gynimo bÅ«das, nustatantis teisę reikalauti alternatyvaus žalos atlyginimo. Europos Parlamento ir tarybos 2004 m. balandžio 29 d. Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, kuri įgyvendinta priimant atitinkamus Dizaino įstatymo pakeitimus, 13 straipsnio 1 dalies b punktas, numatantis „alternatyvÄ a punktui“, kai gali bÅ«ti nustatyta vienkartinė žalos atlyginimo suma ir teismo priteisiamas „autorinis atlyginimas arba vienkartinis mokestis kuris bÅ«tų sumokėtas, jei pažeidėjas bÅ«tų prašęs leidimo naudotis atitinkama intelektinės nuosavybės teise“.

50. IeÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti nuostolių dydį, nepaisant kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ jis pasirenka: atlyginti negautas pajamas ar sumokėti atlyginimÄ už naudojimÄ si dizainu, nes žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 2A-332-798/2016). Taigi, apeliantė, praÅ¡ydama priteisti atlyginimÄ pagal Dizaino įstatymo 48 straipsnio 4 dalį turėjo pateikti įrodymus, kad už tam tikrÄ mokestį yra suteikusi teisę naudotis jai priklausančiu dizainu, pavyzdžiui, licencines sutartis su kitais asmenimis, pasiÅ«lymus ar kt. Tokios pozicijos dėl atlyginimo, kuris bÅ«tų sumokėtas, jei pažeidėjas bÅ«tų prašęs leidimo naudotis intelektinės nuosavybės teise, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-540-180/2015; 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-407/2017).

51. Apeliantė pateikė elektroninę korespondencijÄ , kuria įrodinėja aplinkybes dėl Å¡alių vykusios diskusijos ir apeliantės praÅ¡yto 10 procentų licencinio atlyginimo nuo atsakovo gautų pajamų iÅ¡ ginčo dizaino panaudojimo UAB „Miltonas“ veikloje. Atsakovai pateikė įrodymus dėl Å¡alių vykusių derybų, dėl ne mažesnio kaip 8 procentų licencinio atlyginimo (atsakovų tripliko priedas Nr. 3). Ä® bylÄ yra pateikta UAB „Apskaitos praktika“ 2017 m. sausio 11 d. pažyma, kurios duomenimis UAB „Miltonas“ iÅ¡ konditerinių gaminių (grybukų) veiklos 2014-01-01–2015-12-14 metų laikotarpiu gavo 1 335 247,00 Eur pajamų; 301 394,00 Eur 2014 m. ir 1 033 853,00 Eur 2015 m.

Apeliantės nuomone, kadangi atsakovas 10 proc. licencinį atlyginimÄ nuo gautų pajamų iÅ¡ grybukų su ginčo dizaino panaudojimo vertina neprotingai dideliu, tačiau naudojo ginčo dizainÄ savo komercinėje veikloje beveik du metus, prekiavo visoje Lietuvos teritorijoje ir gavo daugiau kaip pusę savo pajamų, apeliantei priklausytų ne mažesnė kaip 7 proc. licencinio atlyginimo suma nuo gautų pajamų už ginčo dizaino panaudojimÄ , t. y. 93 467,29 Eur.

52. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad už tam tikrÄ mokestį yra suteikusi teisę naudotis jai priklausančiu Bendrijos dizainu, pavyzdžiui, licencines sutartis su kitais asmenimis, pasiÅ«lymus ar kt., o reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo grindė negautų pajamų, t. y. kokios pajamos bÅ«tų gautos teisėtai naudojantis objektu, dydžiu. Todėl konstatuotina, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal Dizaino įstatymo 48 straipsnio 4 dalį (vadinamÄ licencijos analogijÄ ) yra neįrodytas, todėl ieÅ¡kovei žala gali bÅ«ti priteisiama pagal Dizaino įstatymo 48 straipsnio 2–3 dalis.

53. Teismas nustatydamas dėl Dizaino įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes (Dizaino įstatymo 48 straipsnio 2 dalis). Šio Įstatymo 47 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio Įstatymo saugomu dizainu (t. y.

į atlyginimÄ , kuris paprastai mokamas už teisėtÄ dizaino naudojimÄ ), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sÄ lygas pajamoms gauti (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl dizaino naudojimo sutarčių sudarymo ir kita) (Dizaino įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatytas apeliantės Dizaino įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktas, todėl nėra teisėto pagrindo pagal Dizaino įstatymo 48 straipsnio 2–3 dalis priteisti žalÄ .

Dėl atsakovų apeliacinio skundo netenkinimo 54. Dėl ieÅ¡kovės teisės į Bendrijos dizainus. Apeliantų teigimu Vilniaus apygardos teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė ir neanalizavo klausimo, ar ieÅ¡kovė turi teisę į savo registruotus Bendrijos dizainus kaip autorių turtinių teisių objektus. IeÅ¡kovė atsikerta, jog autoriai I. I. B., V. I. E. ir O. N. P. autorines turtines teises į ieÅ¡kovės registruotÄ dizainÄ susitarimu perdavė Waltcher GmbH.

55. Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, 2017 m. kovo 10 d., ieÅ¡kovė pateikė 2009 m. birželio 5 d. susitarimo dėl autorinių teisių perleidimo kopijÄ , sudarytÄ tarp Waltcher GmbH (kliento) ir I. I. B., V. I. E., O. N. P. (autorių). Susitarimo dėl autorinių teisių perleidimo originalas nepateiktas ir jo pateikti ieÅ¡kovė negali. Å iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė teismui 2017 m. lapkričio 9 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Stavropolio kraÅ¡to Vyriausiosios valdybos Kočiubejevsko rajono skyriaus pažymos Nr. 15711 kopijÄ , kurios duomenimis pilietis V.

P. Č. 2017 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl odinio juodo portfelio su dokumentais pametimo; pamestame portfelyje taip pat buvo „Baibora“ ir „Waltchtr“ licencijos sutartis dėl „Grigočki“ produkcijos gamybos. BaudžiamÄ jÄ bylÄ pagal faktÄ (portfelio pametimÄ ) atsisakyta iÅ¡kelti. Apeliantai 2017 m. kovo 28 d. pateikė teismui 2017 m. kovo 27 d. autorės I. I. B. paneigimÄ dėl 2009 m. birželio 5 d. susitarimo dėl autorinių teisių perleidimo pasiraÅ¡ymo, kuriuo I.

I. B. nurodė, jog neperdavė jokių teisių pasiraÅ¡yti savo vardu kitiems autoriams V. I. E. ir O. N. P.. Taip pat į bylÄ autorė I. I. B. pateikė savo 2017 m. liepos 20 d. paneigimÄ , kuriuo nurodė, jog 2017 m. kovo 27 d. raÅ¡tÄ pateikė apeliantams bÅ«dama jų suklaidinta ir nežinodama, kad Å¡is raÅ¡tas skirtas teismo institucijai, todėl jį atÅ¡aukia.

56. Apeliantai kvestionuoja susitarimo dėl autorių teisių perdavimo tikrumÄ . Nurodo, jog Rusijos Vidaus reikalų ministerijos Stavropolio kraÅ¡to Vyriausios valdybos Kočiubejevsko rajono skyriaus pažyma konstatuota, kad pamestame portfelyje, be kita ko, buvo ir „Baibora“ ir „Waltchr“ licencijos sutartis dėl „Gribočki“ produkcijos gamybos. Tačiau tariamÄ susitarimÄ pasirašė trys fiziniai asmenys, taip pat neaiÅ¡ku, kodėl dokumentas įvardintas „licencijos sutartimi“.

Taip pat susitarime dėl autorių teisių perdavimo nurodyta, kad jį sudaro „Waltcher GmbH“, pasirašyta yra neįskaitomu fizinio asmens parašu, patvirtinta ieškovės antspaudu. Apeliantų nuomone, palyginus ieškovės direktoriaus D. S. (D. S.) parašus, esančius ant tariamo susitarimo dėl autorių teisių perdavimo ir teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartyje (pavyzdys pateiktas apeliaciniame skunde) matyti, jog parašai vizualiai skiriasi. Apeliantų įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas turėjo vadovutis contra spoliatorem taisykle, atitinkamai vertinti, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų apeliantams dėl neegzistuojančių teisių į Bendrijos dizainus bei jų atvaizdus (kaip autorių turtinių teisių objektus) pažeidimų.

57. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

58. Pateikus tik dokumento kopijÄ ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikÅ¡mės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikÅ¡mės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymÄ ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopijÄ pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nustatydamas bylos faktines aplinkybes.

Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

59. Kaip minėta, į bylÄ pateikta 2009 m. birželio 5 d. susitarimo dėl autorinių teisių perleidimo, kurio originalas pamestas, kopija ir viena iÅ¡ šį susitarimÄ pasiraÅ¡iusių autorių I. I. B. paneigė (atÅ¡aukė) savo paneigimÄ dėl Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo. Susitarimas dėl autorinių teisių perleidimo įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ir galioja. Todėl teisėjų kolegija iÅ¡likusiÄ aptarimo susitarimo kopijÄ pripažįsta įrodymu ir vertina jos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę dėl ieÅ¡kovės teisės reikÅ¡ti reikalavimus apeliantams, dėl teisių į Bendrijos dizainus bei jų atvaizdus (kaip autorių turtinių teisių objektus) pažeidimų.

60. Iš susitarimo dėl autorinių teisių perleidimo kopijos turinio nustatyta, jog autoriai I. I. B., V. I. E., O. N. P. suteikė klientei Waltcher GmbH visas naudojimo teises į Priede Nr. 1 pateiktus brėžinius (kūrinius), o klientas įsipareigojo perimti perleidžiamas teises į kūrinius (susitarimo dėl autorinių teisių perleidimo 1.1 papunktis). Priede Nr. 1 pavaizduoti šie kūriniai (grybukų brėžiniai): 61. 2009 m. birželio 5 d. susitarimo dėl autorinių teisių perleidimo pagrindu autoriai suteikė Waltcher GmbH visas naudojimo teises į Priede Nr. 1 pateiktus brėžinius (grybukų dizainus), kuriuos (analogiškus) 2013 m. sausio 3 d. ieškovė registravo Bendrijos dizainų prioriteto data:

Nr. 002161554-0001 Nr. 002161554-0003 Nr. 002161554-0004 Nr. 002161554-0005 62. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė, kaip registruotų Bendrijos dizainų ,,Iš duonos pagaminti lakštai, bandelės, ,,Petit four“ (maži pyragėliai)“ Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005 savininkė, turinti susitarimo dėl autorinių teisių perleidimo pagrindu visas naudojimo teises į registruotus dizainus, turi teisę reikšti reikalavimus apeliantams.

63. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ankstesnis Bendrijos dizainas galioja ir teisės į šį dizainÄ ginamos tol, kol nėra pateikta įrodymų, t. y. galutinio teismo sprendimo, jog ankstesnis Bendrijos dizainas, kuriuo remiamasi ginče yra pripažintas negaliojančiu (Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimas C-96/09P byloje, EU:C:2011:189, §9–95). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės registruoti Bendrijos dizainai Nr. 002161554-0001 (ginčo dizainas), Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005 yra galiojantys (galioja iki 2023 m. sausio 3 d.) ir nėra priimto galutinio teismo sprendimo dėl Å¡ių Bendrijos dizainų pripažinimo negaliojančiais. Todėl Waltcher GmbH Bendrijos dizainai Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005 galioja ir ginamos ieÅ¡kovės teisės į minėtus dizainus.

64. Dėl atsakovų teisės reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Bendrijos dizaino reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktu nustatyta, jog Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu, jei jis neatitinka Å¡io reglamento 4–9 straipsnių reikalavimų (be kita ko, neatitinka naujumo kriterijaus ir neturi individualių savybių). Pagal Bendrijos dizaino reglamento 81 straipsnį Bendrijos dizaino teismams iÅ¡imtinai teismingi ieÅ¡kiniai dėl teisių pažeidimų bei prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai paskelbti Bendrijos dizainÄ negaliojančiu, kylantys iÅ¡ a punkte minėtų ieÅ¡kinių.

Å iuo atveju apeliantai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ginčijamo Bendrijos dizaino pripažinimo negaliojančiu Vilniaus apygardos teismui. Bendrijos dizaino reglamento 25 straipsniu numatyta, jog tam tikras iÅ¡imtis, kuomet konkrečiais pagrindais Bendrijos dizainÄ ginčyti gali tik tam tikti konkretÅ«s subjektai. Bendrijos dizaino reglamento 25 straipsnio 2–5 dalimis nustatyta, jog reiÅ¡kiant reikalavimus dėl dizaino negaliojimo, pagrindais, numatytais 25 straipsnio 1 dalies (c)–(g) punktais, gali remtis tik tiesiogiai susiję asmenys (pavyzdžiui, ankstesnės teisės pareiÅ¡kėjas ar savininkas, subjektas, suinteresuotas naudotis dizainÄ ir pan.).

Specialios sÄ lygos ginčyti Bendrijos dizaino galiojimÄ Bendrijos dizaino reglamento 25 straipsnio 1 dalies (b) punkto pagrindu nėra numatytos. Taigi, minėtu pagrindu Bendrijos dizainÄ gali ginčyti bet kuris subjektas.

65. Dėl teisinio pagrindo panaikinti ginčijamÄ Bendrijos dizainÄ nebuvimo. Pagal Dizaino įstatymo 43 straipsnį dizaino registracija gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia Å¡io Ä®statymo 44 straipsnyje nurodytų asmenų praÅ¡ymu teismo, remiantis Å¡io Ä®statymo 9 ir (ar) 10 straipsniuose nustatytais pagrindais. Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad dizainas tapatus įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam dizainui, kuris buvo paskelbtas visuomenei po paraiÅ¡kos padavimo datos, o kai praÅ¡oma prioriteto, – po prioriteto datos.

66. Bendrijos dizaino reglamento 4 straipsniu numatyta, kad dizainas pagal Bendrijos dizainÄ saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis naujas ir ar turi individualių savybių. Bendrinos dizaino 5 straipsniu nustatyta, kad dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei: a) iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo pirmÄ kartÄ prieinamas visuomenei, jeigu tai yra neregistruotasis Bendrijos dizainas;

b) iki paraiÅ¡kos įregistruoti dizainÄ , kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o praÅ¡ant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotasis Bendrijos dizainas. Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis. Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspÅ«dis informuotam vartotojui skirais nuo bendro įspÅ«džio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei:

a) iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo primÄ kartÄ prieinamas visuomenei, jei tai yra neregistruotas Bendrijos dizainas;

b) iki paraiÅ¡kos įregistruoti dizainÄ , kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o praÅ¡ant prioriteto – iki prioriteto, jeigu tai yra registruotasis bendrijos dizainas. Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastÄ kuriant dizainÄ (Bendrijos dizaino reglamento 6 straipsnis). Taikant Bendrijos dizaino reglamento 5 ir 6 straipsnius dizainas laikomas tapęs prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ie įvykiai atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 6 straipsnio 1 dalies a punkte arba atitinkamai 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos negalėjo pagrįstai tapti įprastu bÅ«du žinomas Bendrijoje veikiantiems atitinkamo srities specialistams.

67. Apeliantai teigia, kad Å¡okoladiniai grybukai tapo prieinami visuomenei ir plačiai žinomi vartotojams visame pasaulyje beveik 40 metų anksčiau, todėl ginčijamas Bendrijos dizainas neatitinka Bendrijos dizaino reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytų naujumo reikalavimų (nes ankstesnis dizainas buvo atskleistas iki paraiÅ¡kos padavimo) ir individualių savybių reikalavimų (nes yra tapatus bei sukuria panašų bendrÄ Ä¯spÅ«dį kaip anksčiau atskleistieji dizainai).

68. Teisėjų kolegija šios nutarties 41 punkte jau pasisakė dėl ieškovės grybukų dizaino ir Rusijos įmonės „Jeliseevskij Konditerskij Dom“, Rusijos įmonė PENZA FOOD, Japonijos įmonės Meiji Seika Kaisha, Ltd ir Korėjos įmonės ORION CORPORATION grybukų pavyzdžių (dizainų) skirtumų bei konstatavo, jog ieškovės registruotas Bendrijos ginčijamas dizainas turi kitokių individualių savybių. Todėl apeliantų teiginiai, kad ginčijamas Bendrijos dizainas yra tapatus ir / arba sukuria panašų įspūdį su Rusijos įmonės „Jeliseevskij Konditerskij Dom“, Rusijos įmonės PENZA FOOD, Japonijos įmonės Meiji Seika Kaisha, Ltd ir Korėjos įmonės ORION CORPORATION grybukų dizainais, kurie visuomenei buvo atskleisti anksčiau, atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju dizainai nelaikomi tapačiais, nes jų savybės skiriasi esminėmis detalėmis (Bendrijos dizaino reglamento 5 straipsnis).

69. Apeliantai į bylÄ yra pateikę Kauno Technologijos Universiteto Mechanikos Inžinerijos ir Dizaino fakulteto Dizaino centro vadovės R. V. grybukų formos ir sudedamųjų dalių palyginimÄ su padaryta iÅ¡vada, jog visi ginčijamo dizaino ir ankstesnio dizaino požymiai yra panašūs, t. y. neturi absoliučiai jokių individualių detalių, bendras įspÅ«dis nesiskiria. Teisėjų kolegija dar kartÄ pastebi, kad grybų (Å¡iuo atveju konditerijos gaminių grybukų) kaip organizmų bendrine prasme vienoda sandara (kepurėlė ir kotelis) ir technologiÅ¡kai nesudėtingas jų pagaminamo bÅ«das (procesas) nesudaro pagrįsto pagrindo konstatavimui, jog ieÅ¡kovės registruotas bendrijos ginčijamas dizainas neatitiko naujumo kriterijaus ir neturėjo individualių savybių tuo metu, kai ieÅ¡kovė teikė paraiÅ¡kÄ jo registracijai (2013 m. sausio 3 d.).

PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, jog skirtingi pasaulio Å¡alių maisto pramonės gamintojai įvairius grybukus (jų dizainus) skelbia atitinkamose dizaino registracijos duomenų bazėse, gamina, reklamuoja, platina skirtingų Å¡alių rinkose ir pan. Taigi, Å¡iuo atveju bÅ«tent grybuko, kaip organizmo, dizainas, dėl jo sandaros (kepurėlės ir kotelio) yra analogiÅ¡kas ir visuotinai žinomas (atskleistas), dėl to vidutiniam vartotojui sukelia panašų bendrÄ Ä¯spÅ«dį, tačiau teisinė apsauga (Å¡iuo atveju grybuko dizainas) apima ne standartinius (atskleistus, visuotinai žinomus, paskelbtus ir pan.) grybukų dizainus, o modifikuotus, t. y. turinčius individualias kepurėlių / kotelių dizaino savybes, kurios lemia kiekvieno sukurto dizaino individualumÄ ir originalumÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovo grybuko kepurėlė ir kotelis skiriasi nuo ieškovės grybuko kepurėlės ir kotelio (žr. šios nutarties 32, 34 ir 35 punktus).

70. Apeliantai pateikė duomenis apie anksčiau vieÅ¡ai atskleisto Rusijos įmonės „Jeliseevskij Konditerskij Dom“ 2005 m. pateikto registruoti Å¡okoladinio grybuko dizainÄ ir Å¡ios įmonės gaminamų bei platinamų Å¡okoladinių grybukų dizainÄ , paskelbtÄ tarptautinėje parodoje „World Food Mostow 2008“ bei Å¡ios įmonės reklaminiuose lankstinukuose. Taip pat apeliantai pateikė duomenis apie:

i) Rusijos įmonės PENZA FOOD nuo 2011 m. liepos 12 d. įkelto į Youtube interneto svetainę vaizdo įraÅ¡Ä apie Å¡okoladinių grybukų gamybÄ ; ii Japonijos įmonės „Kinoko No Yama“ Å¡okoladinių grybukų reklamos 2009 m. įkėlimÄ Ä¯ Youtube interneto svetainę; iii) Pietų Korėjos įmonės ORION CORPORATION Å¡okoladinių grybukų „Choco Boy“ 2010 m. lapkričio 15 d. reklama per televizijÄ ir Youtube interneto svetainėje.

71. Bylos duomenimis „Jeliseejevskij Konditerskij Dom“ 2005 m. įsteigė verslininkai V. I. E. ir I. I. B., kurie autorines turtines teises į ieÅ¡kovės registruotus Bendrijos dizainus 2009 m. birželio 5 d. susitarimu perdavė Waltcher GmbH. Taigi, „Jeliseejevskij Konditerskij Dom“ registruoto, gaminamo ir reklamuojamo grybuko dizainas nuo 2009 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovei ne atskleistas, o perduotas. Nagrinėjamų apeliacinių skundų dienai Rusijos Federacijos sprendimas dėl Federaliniame pramonės nuosavybės institute registruoto Å¡okoladinių grybukų dizaino Nr. 84796 registracijos panaikinimo yra neįsiteisėjęs. Kaip minėta, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje, ankstesnis Bendrijos dizainas galioja ir teisės į šį dizainÄ ginamos tol, kol nėra pateikta įrodymų, t. y. galutinio teismo sprendimo, jog ankstesnis Bendrijos dizainas, kuriuo remiamasi ginče yra pripažintas negaliojančiu.

72. Dėl ankstesnio dizaino atskleidimo jį demonstruojant parodose bei naudojant versle, Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnyba yra suformulavusi bylose Å¡iuos principus:

1) dizaino atskleidimas bet kurioje pasaulio vietoje vykstančioje tarptautinėje parodoje yra įvykis, kuris gali tapti įprastu bÅ«du žinomas Europos SÄ jungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams (2008 m. liepos 7 d. Sprendimas Cans (R 1516/2007- 3); 2009 m. spalio 27 d. Sprendimas Watches (R 167/2008-3); 2010 m. kovo 26 d. Sprendimas Footwear (R 9/2008-3), 2012 m. birželio 1 d. Sprendimas Lamps (R 1622/2010-3));

2) naudojimas versle yra kitas Bendrijos dizaino reglamento 7 straipsnio 1 dalyje pateikiamas dizaino atskleidimo būdo pavyzdys, nepaisant to, ar dizainas naudojamas ES viduje, ar už jos ribų (2010m. kovo 26 d. Sprendimas Footwear (R 9/2008-3));

3) dizainas gali būti atskleidžiamas dėl jo naudojimo versle net ir tais atvejais, kai nėra dokumentinių įrodymų apie tai, kad gaminiai, kuriuose pritaikytas ankstesnis dizainas, buvo faktiškai pateikti Europos rinkai. Pakanka to, kad parduodamos prekės buvo siūlomos dalijamuose kataloguose (2007m. spalio 22 d. Sprendimas Ornamentation (R 1401/2006-3)l 2011 m. birželio 14 d. Sprendimas Watch attached to a lanyard (T-68/10)); 2012 m. kovo 9 d. Sprendimas Bottle (T-450/08)).

73. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad Rusijos Federacija nesuteikia lengvai paieÅ¡komos Rusijos Federacijos pramoninių dizainų paieÅ¡kos. Todėl Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės institute registruotas dizainas Nr. 61461 (paraiÅ¡kos Nr. 20005501302, paraiÅ¡kos data: 2005-04-29, registracijos data 2007-02-16) nebuvo įprastu bÅ«du pasiekiamas per vieÅ¡Ä sias duomenų bazes ir internete, dėl to galėjo bÅ«ti nežinomas Europos SÄ jungoje veikiantiems atitinkamiems specialistams (dizaineriams, gamintojams, prekybininkams ir kt.).

Atitinkamai ir „Jeliseejevskij Konditerskij Dom“ Å¡okoladinio grybuko dizaino eksponavimas 2008 m. vykusioje tarptautinėje parodoje „World Food Moscow 2008“ negali pagrįsti aplinkybės, jog Europos SÄ jungoje veikiantys konditerijos srities specialistai Å¡iÄ parodÄ aplankė. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad „Jeliseejevskij Konditerskij Dom“ Å¡okoladinius grybukus reklamavo rusų kalba. VieÅ¡ai žinoma, kad Europos SÄ jungoje yra 24 oficialios kalbos ir tarp jų rusų kalbos nėra.

Europos SÄ jungoje dominuoti susikalbėjimo kalba yra anglų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai apie Rusijos Federacijoje rinkoje veikiančio gamintojo produkcijos (Å¡okoladinių grybukų) gaminimÄ bei reklamavimÄ nėra pakankami konstatavimui, kad grybukai, kuriuose pritaikytas ankstesnis dizainas, buvo faktiÅ¡kai pateikti Europos SÄ jungos rinkai.

74. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog grybukai (jų dizainas) tiek iki ieškovės grybukų dizainų, tiek ir atsakovo grybukų dizainų pavyzdžių įregistravimo, buvo ir yra gaminami, reklamuojami, parduodami ir pan., konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad maisto pramonėje yra paplitę konditeriniai gaminiai – įvairūs stilizuoto grybuko formos kepiniai, gaminiai, kurie gaminami bei platinami ne vienoje pasaulio valstybėje (koegzistuoja daugelyje šalių).

Tačiau pažymėtina, jog ieÅ¡kovės grybukų dizainai turi individualių savybių, dėl kurių bendras įspÅ«dis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspÅ«džio, kurį tokiam vartotojui padaro Rusijos įmonės PENZA FOOD, Japonijos įmonės „Kinoko No Yama“, Pietų Korėjos įmonės ORION CORPORATION Å¡okoladinių grybukų dizainai, kurie buvo anksčiau prieinami visuomenei. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 75. Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, kaip nepagrįstus. Šiuo atveju teismas ieškinio ir priešieškinio netenkino, todėl bylinėjimosi išlaidų našta tenka ieškovei ir atsakovams. Aplinkybės, kad ieškovė įvairius procesinius dokumentus teikė likus neproporcingai trumpam terminui iki pirmosios instancijos teismo numatytų žodinių bylos nagrinėjimo posėdžių ir dėl to atsakovai patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

IeÅ¡kovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, todėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos taip pat nepriteisiamos. Dėl bylos procesinės baigties 76. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Ä® esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Antanas Rudzinskas Egidijus Žironas