d6dcf9a2-ba4e-4c0d-8e1b-c017170a6a5e · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-531-252/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03322-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 2.6.1.1; 2.6.1.3.1. (S) PANEVĖIO APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

S. ir atsakovo R. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-06-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-129-1105/2021 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. L. dėl nuostolių atlyginimo, Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė I. S. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. L. 16 000 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo tėvui P. A. L. liko negyvenama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini) m. pasiÅ«lė ieÅ¡kovei joje apsigyventi ir prižiÅ«rėti jÄ . IeÅ¡kovė tuo metu su Å¡eima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir su pasiÅ«lymu sutiko.

3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas pasiÅ«lė pasilikti sodyboje gyventi visam laikui. Tuo tikslu ji su atsakovu žodžiu susitarė sudaryti nekilnojamojo turto mainus, t.y. ieÅ¡kovės butÄ iÅ¡keisti į sodybÄ . IeÅ¡kovė į sodybÄ investavo savo lėšų, jėgų ir laiko.

4. Atsakovas (duomenys neskelbtini) m. vasaros pabaigoje atvykęs į sodybÄ pareiÅ¡kė, kad jam skubiai reikia pinigų, todėl jis dabar norėtų parduoti butÄ , nors nuosavybės teisė į butÄ , įgytų tik po sodybos ir buto mainų sutarties sudarymo. Jis aiÅ¡kino, kad greit turės paveldėjimo teisės į sodybÄ liudijimÄ ir pradėjo ieÅ¡koti ieÅ¡kovės buto pirkėjo. Atsakovas įtikinėjo ieÅ¡kovę paraÅ¡yti jam įgaliojimÄ , kurio pagrindu jis visus reikalus dėl buto pardavimo sutvarkys jos vardu.

5. IeÅ¡kovė iÅ¡ pradžių nesutiko parduoti buto, bet buvo įkalbinėjama, be to, atsirado ir buto pirkėjas, o galiausiai atsakovas pasakė, kad jis parduos sodybÄ .

6. Kadangi ieÅ¡kovė sodyboje su Å¡eima gyveno kaip savo namuose, todėl nuvyko į Panevėžio rajono notarų biurÄ sudaryti įgaliojimÄ atsakovui dėl buto pardavimo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pardavė ieÅ¡kovės butÄ , o gautus pinigus pasiliko sau. IeÅ¡kovė laukė tolesnių atsakovo veiksmų.

7. Sodyboje atsakovas pasirodė tik (duomenys neskelbtini) m. vasarÄ , žadėjo įforminti sodybos nuosavybės perdavimÄ , bet kuriam laikui dingo, o (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėnesį į sodybÄ atvykusi V. P. informavo ieÅ¡kovę, kad (duomenys neskelbtini) sodybÄ nusipirko iÅ¡ atsakovo. (duomenys neskelbtini) V. P. raÅ¡tiÅ¡kai pareikalavo iki (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikraustyti iÅ¡ sodybos.

8. Nurodo, kad atsakovas nuo pat pradžių elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl yra pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti. Jis ikisutartinių santykių metu pardavęs ieÅ¡kovės butÄ , sau pasilikęs pinigus, sukÅ«rė ieÅ¡kovei pagrįstÄ pasitikėjimÄ ir įsitikinimÄ , kad nekilnojamojo turto mainų sutartis bus įgyvendinta ateityje. IeÅ¡kovė dėl atsakovo kaltės neįgijusi jokių teisių į sodybÄ , patyrė 16 000 Eur nuostolių, kuriuos sudaro netekto buto vidutinė rinkos vertė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-06-07 ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. L. ieškovės I. S. naudai 6 950,88 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-06-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 30 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 38 Eur žyminio mokesčio.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 226 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. LikusiÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu atsakovas po savo tėvo mirties paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalis, o jo motina paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, kiemo statinių bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) r. Civilinės bylos nagrinėjimo dienai gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) r., asmeninės nuosavybės teise priklauso V.

P. (duomenys neskelbtini) turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu; 0,1533 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r., nuosavybės teise priklauso V. P. ir R. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. G. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad Å¡is turtas buvo parduotas už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kainÄ ; nekilnojamojo turto rinkos kaina sandorio sudarymo metu buvo 34 214 Lt (9 909,06 Eur).

11. Teismas sprendė, kad ginčas kilo dėl Å¡alių skirtingai aiÅ¡kinamos jų tarpusavio žodinės sutarties turinio ir pasekmių. IeÅ¡kovės teigimu, maždaug (duomenys neskelbtini) metais ji su atsakovu sutarė sudaryti nekilnojamojo turto mainų sutartį, pagal kuriÄ ji turėjo atsakovui nuosavybėn perleisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas - sodybÄ . Atsakovas gi tvirtino, kad jokio susitarimo dėl mainų su ieÅ¡kove nebuvo, tačiau pripažino, kad ieÅ¡kovė norėjo pirkti ginčo sodybÄ , o jis buvo sutikęs jÄ parduoti. Tuo tarpu, ieÅ¡kovei priklausiusį butÄ pastaroji atsakovui perleido už tai, kad sodyboje gyveno ir buvo atsakovui skolinga.

12. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto mainų sutartis tiek pagal 1964 m. civilinį kodeksÄ , tiek pagal 2000 m. civilinį kodeksÄ turėjo bÅ«ti notarinės formos. Nors tokios sutarties nėra, tačiau teismo vertinimu faktinės aplinkybės, raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ tarp Å¡alių buvus žodiniam sutarimui dėl nekilnojamojo turto viena kitai perleidimo.

13. Teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo kildina iÅ¡ ikisutartinių santykių buvimo, nurodydama, kad atsakovas Å¡iuose santykiuose nebuvo sÄ Å¾iningas, nes pradėdamas su ieÅ¡kove derybas dėl nekilnojamo turto mainų, ne tik nuslėpė nuo ieÅ¡kovės faktinę bei teisinę aplinkybę, jog iÅ¡ savo tėvo paveldėjo ne visÄ , o tik (duomenys neskelbtini) sodybos dalis, bet nuslėpė ir tai, jog (duomenys neskelbtini) notarine pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaudamas savo motinÄ , jos paveldėtas sodybos (duomenys neskelbtini) dalis pardavė V.

A.. Be to, atsakovas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ valstybės asmeninės nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) dalis sodybos žemės sklypo, kurios Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-700-589/2009 dėl santuokos nutraukimo, tapo jo sutuoktinės nuosavybe. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė nurodė jog atsakovas ikisutartinių santykių metu, pardavęs butÄ , kaip savo, ir pasilikęs visus gautus pinigus, savo elgesiu sukÅ«rė ieÅ¡kovei pagrįstÄ pasitikėjimÄ ir įsitikinimÄ , jog nekilnojamo turto mainų sutartis neabejotinai bus įgyvendinta ateityje.

14. Nustatęs, jog Å¡alis siejo ikisutartiniai santykiai dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties sudarymo ateityje, šį turtÄ perleidžiant vienas kito nuosavybėn skirtingu laiku, teismas sprendė dėl pagrindo buvimo atsakovui taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ , atitinkantį ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusio atsakovo perleisto buto, vertę.

15. Teismas konstatavo, kad vykdydama savo ikisutartinius įsipareigojimus, ieÅ¡kovė atsakovui (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė įgaliojimÄ parduoti jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) m. Å io įgaliojimo pagrindu, atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė minėto turto pirkimo – pardavimo sandorį. Už buto pardavimÄ gautų pinigų atsakovas ieÅ¡kovei neperdavė ir tai pripažino teismo posėdžių metu. Tuo tarpu, savo prievolės ieÅ¡kovei perduoti jo vardu registruoto nekilnojamojo turto dalį, atsakovas neįvykdė.

16. Teismas sprendė, kad pačios ieÅ¡kovės byloje pateikti paaiÅ¡kinimai ir surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina buvus atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ikisutartiniuose santykiuose. Tačiau teismas vertino, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad atsakovas nėra ginčo sodybos savininkas ir tai pati patvirtino savo ieÅ¡kinio reikalavime, nurodydama, kad laukė kol atsakovas gaus paveldėjimo teisės liudijimÄ .

17. Teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovė byloje reikalauja jai kompensuoti netekto nekilnojamojo turto vertę pinigais – pagal UAB „Ober Haus“ įvertinimÄ â€“ 16 000 Eur. Taikyti kitÄ Å¾alos atlyginimo bÅ«dÄ (atlyginti žalÄ natÅ«ra) nėra galimybės, nes turtas yra perleistas kitų asmenų nuosavybėn. Atsakovo teigimu butas buvo parduotas už 10 000 litų (2 896,20 Eur) ir tai patvirtina byloje esanti buto pirkimo – pardavimo sutartis.

18. Teismas konstatavo, jog atsakovas perleido ieÅ¡kovės butÄ ir Å¡io sandorio pagrindu gautų piniginių lėšų ieÅ¡kovei neperdavė, t. y. gavo naudos, kuri pripažintina ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) sudaryto Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio metu Å¡is turtas buvo perleistas už 24 000 Lt (6 950,88 Eur) sumÄ , pasisakęs, kad tai pagrindžia liudytoju apklausto, (duomenys neskelbtini) R. K. paaiÅ¡kinimai teismui.

Pastarasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesį renkant įrodymus buvo darytas garso įraÅ¡as, tarp jo ir buto savininko R. G.. Pokalbio metu buvo bandoma aiÅ¡kintis buto tikrÄ jÄ pardavimo kainÄ . R. G. nurodė nepamenantis kiek jo mama B. S. sumokėjo už perkamÄ butÄ , todėl jai skambino ir R. K. nurodė, kad butÄ pirko už 6 000 JAV dolerių, t. y. už 24 000 Lt. Teismas pasisakė, kad neturi pagrindo netikėti Å¡io civilinėje byloje pateikto įrodymo tikrumu ir patikimumu, todėl juo grindė iÅ¡vadÄ dėl turto vertės.

19. Nors ieÅ¡kovė prašė priteisti jos parduoto buto rinkos vertę, apytiksliai nustatytÄ UAB „Ober – Haus“ (duomenys neskelbtini) pažymoje, teismas vertino, kad siekiant nustatyti realiai ieÅ¡kovės patirtus nuostolius dėl atsakovo jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, aktuali yra ginčo turto pardavimo kaina, o ne jo rinkos vertė.

20. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas nebeketina vykdyti (duomenys neskelbtini) metais sutarimu prisiimto įsipareigojimo ieškovei perleisti ginčo sodybos tapo žinoma nuo (duomenys neskelbtini) metų gruodžio mėnesio, kuomet V. P. pranešė ieškovei apie tai, kad ji yra naujoji sodybos savininkė, todėl nuo šio laiko turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Kadangi reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalies pagrindu taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o ieškinys pateiktas (duomenys neskelbtini), teismas laikė, kad ieškovė ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti nėra praleidusi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 21. IeÅ¡kovė I. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-06-07 sprendimÄ ir jos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai - priteisti iÅ¡ atsakovo R. L. 16 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020-06-16, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o leisti atlikti naujÄ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kainos vertinimÄ bei leisti jį pateikti teismui kartu su ieÅ¡kinio dalyko padidinimu.

22. Nurodo, kad atsakovas mainų sutarties pagrindu turėjo įgyti nuosavybę į butÄ , o ieÅ¡kovė - į namų valdÄ . Atsakovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė neteko jai nuosavybės teisėmis priklausiusio buto, o ne pinigų, kuriuos pardavęs minėtÄ butÄ gavo atsakovas. Ji iÅ¡ atsakovo pinigų už butÄ nereikalavo, nes ne pinigai buvo mainų sutarties objektas. Patirti nuostoliai yra jos prarastas butas su Å¡ios dienos jo rinkos verte, o ne atsakovo gauti pinigai (duomenys neskelbtini) metais pardavus butÄ .

23. Pažymi, kad ieÅ¡kovė neprašė bei nereikalavo atsakovo parduoti jos butÄ , tai jis padarė savo iniciatyva, tenkindamas savo asmeninius poreikius. Atsakovas mainų sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teises į butÄ , buvo laisvas savo apsisprendime kÄ daryti su Å¡iuo turtu. Tuo tarpu nuosavybės teisų į namų valdÄ ieÅ¡kovė neįgijo.

24. Atsakovas namų valdÄ , kuri buvo mainų sutarties su ieÅ¡kove objektas, pirkimo- pardavimo sandorio pagrindu (duomenys neskelbtini) perleido kitam asmeniui – V. P.. Naujoji namų valdos savininkė reikalauja ieÅ¡kovę iÅ¡ Å¡ios namų valdos iÅ¡sikelti, ieÅ¡kovė neturi nuosavybės į gyvenamÄ bÅ«stÄ , nes turėtÄ gyvenamÄ bÅ«stÄ ji prarado, o nuosavybės į namų valdÄ neįgijo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

25. Pabrėžia, kad pastaruoju metu (2021 metų pirmas pusmetis) butų kainos (duomenys neskelbtini) labai smarkai sukilo, todėl net ir 16 000 Eur Å¡iuo metu nebėra reali buto rinkos kaina, t.y. ne mažiau kaip 24 000 Eur. Todėl reikalauja priteisti jos naudai prarasto buto rinkos kainÄ Å¡iai dienai, nes tik taip Å¡iuo konkrečiu atveju gali bÅ«ti įgyvendintas visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas. Žala turi bÅ«ti apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienÄ , jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

26. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje susiklosčiusios neordinarios situacijos aplinkybes, remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo suma dėl jo neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji prarado butÄ , gali bÅ«ti nustatyta pagal UAB „Ober-Haus” (duomenys neskelbtini) nustatytÄ buto kainÄ .

27. Nors CPK draudžia kelti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus apeliaciniam teismui, apeliantė vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡o teismo leisti pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ , t.y. leisti atlikti naujÄ buto rinkos kainos vertinimÄ , leisti jį pateikti teismui kartu su ieÅ¡kinio dalyko padidinimu.

28. Nurodo, kad ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra užaukÅ¡tintos, o pakeitus teismo sprendimÄ jos turi bÅ«ti perskirstytos.

29. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

30. Nurodo, kad ieÅ¡kovės butas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt (2896,20 Eur), kai UAB „Ober - Haus“ vertinimÄ atliko (duomenys neskelbtini) metų kainomis, net neapžiÅ«rėjus turto, nesusipažinus su dokumentais. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovės butas jo pardavimo metu buvo labai prastos bÅ«klės ir su skolomis už jo komunalinius patarnavimus, todėl akivaizdu, kad jo vertė buvo nedidelė. 16 000 Eur vertės turto (duomenys neskelbtini) metais įgaliojusi atsakovÄ parduoti jos butÄ ieÅ¡kovė neprarado. Tokios vertės turto ieÅ¡kovė neprarado ir atsakovui už 1 731 Eur V. P., o ne ieÅ¡kovei, pardavus ieÅ¡kovės sudegintas (duomenys neskelbtini) dalis pastatų. Tokios vertės nuostolių ieÅ¡kovė nepatyrė ir dėl, jos nuomone, atsakovo vestų nesÄ Å¾iningų derybų dėl turto mainų.

31. Mano, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo praÅ¡ymas leisti atlikti naujÄ buto rinkos kainos vertinimÄ bei leisti jį pateikti teismui kartu su ieÅ¡kinio dalyko padidinimu yra neteisėtas, todėl atmestinas.

32. Atsakovas R. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-06-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio netenkinti. Pakeitus teismo sprendimÄ perskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

33. Mano, kad teismas buvo šališkas ir nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, bei tik ieškovei palankiais liudytojų parodymais ir kritiškai vertino bei atmetė atsakovo argumentus.

34. Teismas neteisingai identifikavo ginÄÄ tarp Å¡alių. Ginčas kilo ne dėl Å¡alių sudarytos žodinės sutarties aiÅ¡kinimo, o dėl to, ar tarp Å¡alių apskritai buvo susitarimas sudaryti mainų sutartį, ar buvo sutarta dėl esminių sutarties sÄ lygų ar prisiimti įsipareigojimai dėl kurių nevykdymo bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę, ar yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti, ar nuostoliai atsirado dėl Å¡alių nutrÅ«kusių derybų, kaip teigia ieÅ¡kovė, ar iÅ¡ atstovavimo santykių.

35. Nurodo, kad neaiÅ¡ku kokiais įrodymais remiantis teismas vertino, jog atsakovas įkalbinėjo ieÅ¡kovę parduoti butÄ . Pabrėžia, kad atsakovas pardavė ieÅ¡kovės butÄ jos papraÅ¡ytas, ieÅ¡kovei paraÅ¡ius įgaliojimÄ atsakovui pas notarÄ .

36. Jei tarp Å¡alių bÅ«tų sudarytas susitarimas dėl mainų, tai ieÅ¡kovė bÅ«tų pardavusi butÄ atsakovui, o ne raÅ¡iusi įgaliojimÄ . Pati ieÅ¡kovė dublike nurodė, kad tarp jos ir atsakovo buvo sutarta, jog likusius už parduotÄ butÄ pinigus, atskaičius skolas, atsakovas atiduos ieÅ¡kovei. Todėl apeliantės argumentai dėl mainų yra nepagrįsti.

37. Ä® bylÄ yra pateiktas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės raÅ¡ytas skolos raÅ¡telis atsakovui, kuriame ji pati nurodo, kad gyvena ne savo, o atsakovo sodyboje, tai patvirtina, kad praėjusi ir 3 metams po buto pardavimo ji suprato, kad sodyba jai nepriklauso, o yra atsakovo.

38. Mano, kad apeliantė neįrodė esminių aplinkybių dėl Å¡alių susitarimo sudaryti mainų sandorį. Teismas be pagrindo konstatavo, kad tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) m. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl mainų sutarties ateityje sudarymo. Teismas nenurodo dėl kokių esminių sÄ lygų buvo sutarta.

39. Teismo iÅ¡vada, kad atsakovas siÅ«lęs pirkti sodybÄ ieÅ¡kovei, kai dar nebuvo jos savininkas, dėl ko tokio sandorio sudaryti negalėjo, kartu padarė prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl mainų sandorio jis galėjo tartis. Kita vertus, pardavus ieÅ¡kovės butÄ trečiajam asmeniui, jokia mainų sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta. Tokiu bÅ«du tarp Å¡alių susiklostė atstovavimo santykiai.

40. Konstatuodamas nekilnojamojo turto mainų sandoriui reikalavimÄ dėl privalomos notarinės formos, teismas spręsdamas dėl žodinio susitarimo įrodytinumo, netinkamai taiko teisės normas numatančias pasekmes nesilaikius reikalaujamos sandorio formos. Pabrėžia, kad 1964 CK nereglamentavo ikisutartinių santykių, tačiau nuo 2001-01-01 įsigaliojęs CK įtvirtino preliminarios sutarties sÄ vokÄ ir nustatė tokiam susitarimui privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ , o jos nesilaikymas daro preliminariÄ sutartį negaliojančia.

41. Teismo iÅ¡vada dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu ir reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ atitinkantį buto vertę prieÅ¡tarauja teisės normoms.

42. Nurodo, kad atsakovas ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovei pirkti jo sodybos dalį, tačiau ji atsisakydavo motyvuodama, kad neturi pinigų. Tai patvirtino ir liudytoja V. P. ir pati ieÅ¡kovė. Å alys nepasirašė jokių ikisutartinių dokumentų, todėl neprisiėmė jokių įsipareigojimų viena kitai, dėl kurių neįvykdymo kiltų civilinė atsakomybė.

43. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu dėl jo nesÄ Å¾iningumo. Pažymi, kad pinigus už buto pardavimÄ atsakovas pasiliko su ieÅ¡kovės žinia. IeÅ¡kovės sÅ«nus R. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad ir po buto pardavimo jo mama buvo skolinga atsakovui, kad jam pinigus vežė tiek sesuo tiek brolis, o ir pati ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) m. pasirašė skolos lapelį atsakovui. IeÅ¡kovė neteikė teismui įrodymų, kad bÅ«tų praÅ¡iusi perleisti turtÄ , o atsakovas tai bÅ«tų atsisakęs padaryti. V. P. teisme patvirtino, kad dar (duomenys neskelbtini) m. atsakovas jai pasakė, kad ieÅ¡kovė nenorėjo pirkti sodybos, kad net du kartus buvo užsakytos notaro paslaugos, bet ji atsisakė vykti pas jį. R. L., kuri nėra atsakovo mama, o jo tėvo antroji žmona turėjo teisę jai priklausiusiÄ (duomenys neskelbtini) dalį statinių parduoti V. A..

44. Mano, kad nėra deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. IeÅ¡kovė naudojosi atsakovui priklausiusias pastatai, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė taip pat gavo iÅ¡ atsakovo naudos natÅ«ra. Jis jai jokios žalos nepadarė. Apeliantui nesuprantama, kaip žala (perleisto turto pardavimo kaina), kuri kildinama iÅ¡ ikisutartinių santykių gali bÅ«ti siejama su (duomenys neskelbtini) sandoriu, kurį atsakovas sudarė atstovavimo pagrindu.

45. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė jį kaltina tuo, kad jis neperleido jai turto, o po (duomenys neskelbtini) pardavė V. P. už 1 731 Eur. Tad jei atsakovas, ieÅ¡kovės ir teismo nuomone, bÅ«tų sÄ Å¾iningas, ir bÅ«tų ieÅ¡kovei pardavęs jos sudegintÄ atsakovo namo dalį už 1 731 Eur, tai ji jokių nuostolių nebÅ«tų patyrusi, o dėl to, kad atsakovas turto dalį pardavė V. P., ji patyrė 6 950,88 Eur žalÄ . Apelianto įsitikinimu, tokios teismo iÅ¡vados yra nelogiÅ¡kos.

46. Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatyta parduoto buto verte. Teismas savo išvadas dėl turto vertės grindė ieškovės(duomenys neskelbtini) R. K. ir buto pirkėjos sūnaus R. G. pokalbio garso įrašu, pastarajam nežinant, kad toks įrašas buvo daromas. Garso įrašas padarytas ne tarp sandorį sudariusių šalių, bet ir tendencingai užduodant (duomenys neskelbtini) klausimus, kas rodo, kad toks įrodymus neobjektyvus ir netiesioginis.

47. Be to, liudytoju R. K. apklaustas teismo iniciatyva, nors teismas tokiose bylose nėra aktyvus.

48. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas senaties termino pradžiÄ siejo su 2017 m. gruodžio mėnesiu.

49. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

50. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įrodinėjimo taisyklių. Atsakovas savo skundÄ grindžia tais pačiais argumentais, kurie egzistavo bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir dėl kurių yra pasisakyta.

51. Nesutinka su apeliantu, jog vien tai, kad teismas savo iniciatyva į posėdį kvietė liudytojÄ R. K., rodo, kad jis priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ , ar buvo aktyvus nesant tam pagrindo. Å is liudytojas buvo iÅ¡kviestas į posėdį tam, kad teismas patikrintų patikimumÄ ieÅ¡kovės pateikto įrodymo - garso įraÅ¡o. teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 52. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo Å¡alių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

53. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant jo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo.

54. Apeliaciniu skundu keliamas reikalavimas leisti atlikti naujÄ ginčo buto rinkos kainos vertinimÄ ir jį pateikti su ieÅ¡kinio dalyko padidinimu, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas byloje turėtų bÅ«ti sprendžiamas naujais aspektais, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme, kas CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme neleistina. Tokia apeliantės pozicija yra prieÅ¡taringa, nes tuo pačiu apeliaciniu skundu ji yra suformulavusi reikalavimÄ pakeisti teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį (kuriuo pati apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas), tenkinti visiÅ¡kai, t.y. priteisti pagal jos į bylÄ jau pateiktÄ Ä¯vertinimÄ nurodytÄ sumÄ â€“ 16 000 Eur.

Jokių argumentų, susijusių su bÅ«tinybe atlikti naujÄ vertinimÄ , ir kodėl tokia pozicija nebuvo reiÅ¡kiama nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nenurodoma. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės skunde iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja pagrindas netaikyti CPK 312 straipsnyje nustatytų ribojimų, todėl pirmiau aptartas praÅ¡ymas atmestinas.

55. Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kiniu nekeliant reikalavimų, susijusių su mainų sandorio galiojimu, pirmosios instancijos teismas, sprendimo 16 punkte darydamas iÅ¡vadÄ , kad mainų sutarties sudarymas prasidėjo galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, o jos vykdymas tęsėsi įsigaliojus naujajam kodeksui, sprendime per plačiai analizuodamas akivaizdžiai nesusiformavusių tarp Å¡alių mainų sutartinių teisinių santykių aspektus, peržengė ieÅ¡kiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

57. IÅ¡ abiejų bylos Å¡alių nurodomų neginčijamų faktinių aplinkybių dėl ieÅ¡kovės buto pardavimo, matyti, kad butas, kurio vertės dydžiu grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai dėl nuostolių dydžio, parduotas dar (duomenys neskelbtini), atsakovui veikiant, kaip ieÅ¡kovės įgaliotam asmeniui. Tad prieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ginčo turtas nuo 1(duomenys neskelbtini) CK 6.432 straipsnio prasme, nebegalėjo bÅ«ti mainų sandorio dalyku. Taip pat reikÅ¡minga, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, argumentuodama tuo, kad atsakovo veiksmai tik sukÅ«rė ieÅ¡kovei įsitikinimÄ , jog nekilnojamojo turto mainų sutartis bus įgyvendinta ateityje, o ieÅ¡kovė patyrė nuostolius netekto buto rinkos verte, nes atsakovas, jos suteikto įgaliojimo pagrindu, savo iniciatyva, tikslais ir naudai (duomenys neskelbtini) pardavė jos butÄ pasilikdamas visus pinigus.

58. Teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (LAT 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

59. Pirmiau aptarto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas ypatingai didelį dėmesį skirdamas ikisutartinių mainų teisinių santykių analizei, procesinę pareigÄ tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius vykdė netinkamai. Teismas gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu asmuo aiÅ¡kiai suformuluoja savo reikalavimÄ ir to reikalavimo pagrindÄ . Å iuo atveju galima spręsti ir apie ieÅ¡kinio turinio ydingumÄ , nes siekiant tinkamai iÅ¡spręsti ginÄÄ net ir per ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ turėtų bÅ«ti tikslintina kokio teisinio santykio pagrindu yra susiformavę jos reikalaujami nuostoliai – nekilnojamojo turto mainų, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, ar atstovavimo. Atitinkamai turi bÅ«ti įvertinti įstatymo leidėjo keliami reikalavimai tokių sandorių formai bei formos nesilaikymo pasekmės sandorių Å¡alims įrodinėjimo procese.

60. Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos materialinės ir procesinės klaidos sukliudė atskleisti bylos esmę ir dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovės nors ir ydingai suformuluotÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , siejamÄ su nuostolių susiformavimo pagrindimu, teismas nesiaiÅ¡kino tų esminių faktinių bylos aplinkybių, kurias, esant pareikÅ¡tiems tokiems reikalavimams, buvo bÅ«tina aiÅ¡kintis. Taip pat teismas nevykdė civilinio proceso įstatyme įtvirtintos pareigos iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei teisę tikslinti pareikÅ¡to reikalavimo pagrindÄ bei galimybę reikÅ¡ti kitus reikalavimus, susijusius su jų suformuluotų ieÅ¡kininių reikalavimų pagrindu.

61. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus. Ginčijamo teismo sprendimo 31 punkte pateikta iÅ¡vada, kad atsakovas iki (duomenys neskelbtini) pabaigos ketino laikytis susitarimo perleisti ieÅ¡kovei sodybÄ nuosavybėn, nes (duomenys neskelbtini) m. buvo parengęs dokumentus sodybos pardavimui, o (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi perleisdamas nuosavybę kitam asmeniui, nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai tarp jo ir ieÅ¡kovės buvusį susitarimÄ dėl sodybos perleidimo, ir dėl to nuo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio (kuomet dar nuosavybės į ginčo sodybÄ neįgijusi V. P., kuri beje, yra su ieÅ¡kove asmeniniais ryÅ¡iais susijęs asmuo, pranešė ieÅ¡kovei, kad yra naujoji savininkė), turi bÅ«ti skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas, neidentifikavus ginčo santykio iÅ¡ kurio kilo nuostoliai, yra padaryta atsietai nuo į bylÄ pateiktų įrodymų analizės ir iÅ¡ esmės prieÅ¡taringo pobÅ«džio.

62. Tik nustačius ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nuostolių pagrindÄ , teisiÅ¡kai identifikavus ginčo tarp Å¡alių esmę ir teisiniam vertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas turi galimybę tinkamai nustatyti (ir beje tikslindamas Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti), galima spręsti apie ieÅ¡kinio senaties instituto taikymui reikÅ¡mingus aspektus, įskaitant ir Å¡io termino pradžios momentÄ .

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡tyrus bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

64. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos ginčo pobÅ«dį ir nesant vieÅ¡ojo intereso byloje, pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva kviesti liudytojo R. K. (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymo nustatytÄ bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ , Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Jei Å¡io liudytojo parodymai galėjo patvirtinti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ patvirtinančias aplinkybes, tai bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo teisę praÅ¡yti teismÄ leisti jai savo iniciatyva ir sÄ skaita įteikti Å¡aukimÄ Å¡iam liudytojui.

65. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieÅ¡kovės į bylÄ pateikto garso įraÅ¡o, kaip įrodymo, patikimumo ir leistinumo.

66. Bylos duomenys patvirtina, kad R. G. nebuvo tikroji ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio Å¡alis. Sandorį faktiÅ¡kai sudarė jo motina su atsakovu, veikiančiu ieÅ¡kovės vardu, atstovavimo santykių pagrindu ir bÅ«tent R. G. motina B. S. mokėjo pinigus už butÄ . Pastaroji teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartyje yra nurodyta tikroji buto įsigijimo kaina.

67. IÅ¡ R. K., prisistačiusio, tuometiniu (duomenys neskelbtini) padėjėju, kuris nurodė garso įraÅ¡u fiksavęs savo ir R. G. pokalbį, paaiÅ¡kinimų, galima spręsti, kad egzistuoja ne vienas pokalbių įraÅ¡o fragmentas, o garso įraÅ¡e fiksuotas pokalbis patvirtina, kad apklausiamam asmeniui nežinoma už kiek įsigytas butas. Tik pasakęs, kad perskambins motinai, asmuo kažkam skambina ir baigęs pokalbį nurodo kainÄ . Liudytojas R. K. nurodė, kad įraÅ¡as padarytas (duomenys neskelbtini) mėnesį, iÅ¡sikvietus R. G. į ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) kontorÄ , suradus jį per Facebook, bei nepaneigus, kad asmuo nebuvo informuotas apie patį įraÅ¡inėjimo faktÄ ar jo turinio vėlesnio atskleidimo tikimybę.

68. Bylos duomenimis ieškovė atstovavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) kontora sudarė tik (duomenys neskelbtini), tad garso įrašas atliktas nesant ieškovės pavedimo atstovauti jos interesus, t.y. be jokio teisėto pagrindo. Esant aptartoms aplinkybėms, ieškovės pateiktas garso įrašas nepripažintinas leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

69. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neiÅ¡aiÅ¡kintos ir motyvuotai neįvertintos esminės Å¡alių santykių kvalifikavimui aplinkybės, kas turi reikÅ¡mės Å¡alių ginčo objektyviam iÅ¡sprendimui. Paprastai apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, taigi dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Tačiau pagal neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai sudaro pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisė pasinaudoti pirmÄ ja teismine instancija ir teise į apeliacijÄ . Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi bÅ«ti teikiamas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

70. SkundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinus ir bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylÄ nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, Å¡alių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi bÅ«ti vertinami pakartotinai 71. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-06-07 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Teisėjai Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė