AS-662-708-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-708/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01355-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. S. ir I. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. S. ir I. S. skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Neringos savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. S. ir I. S. (toliau – ir pareiškėjai) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė priteisti jiems solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, žalai atlyginti 1 304 273,53 Lt ir 1 500 Lt, sumokėtų dėl turto vertinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (t. I, b. l. 1-7).

Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija prašė administracinę bylą sustabdyti iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Verslo investicijų projektų centras“ skundą (t. I, b. l. 147-150). Prašymą motyvavo tuo, kad yra visos sąlygos bylai stabdyti, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. administracinę bylą Nr. I-3245-437/2012 sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012.

Nustatė, kad nurodytos bylos yra glaudžiai susijusios: abiejose bylose atsakovai yra tie patys, žalos atsiradimas abiejose bylose kildinamas iš analogiškų atsakovų veiksmų. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 yra pasisakęs atsakovų kaltės klausimu. Šis teismo sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nustatė, kad Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ši byla dar nėra paskirta nagrinėjimui. Pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turės pareikšti savo poziciją atsakovų kaltės klausimu. Pažymėjo, kad abiejose bylose pagrindinis klausimas yra būtent dėl atsakovų kaltės. Nurodė, kad prie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-876-437/2012 yra prijungta Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta daugiatomė civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, kurioje yra nagrinėjamai bylai reikalingi įrodymai. Abiejose bylose keliamas klausimas dėl žalos, kuris susijęs su to paties statinio – Jachtininkų viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pirkimu-pardavimu. Teismas vertino, kad bylos yra glaudžiai susijusios ir nagrinėjamos bylos negalima baigti nagrinėti, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – administracinės bylos Nr. I-3245-437/12 nestabdyti.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai aiškinant teisės aktų nuostatas, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos taikant ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl yra naikintina. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-301/2011 ir kt.).

Administracinės bylos instituto sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012). Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog bylos glaudžiai susijusios. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaudami priteisti jiems turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės bei Neringos savivaldybės. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-876-437/2012 pagal pareiškėjo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš valstybės ir Neringos savivaldybės, žalą kildinant iš tų pačių valstybės ir savivaldybės veiksmų, kurie minimi ir šioje administracinėje byloje Nr. I-3245-437/12.

Argumentuoja, kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas bylos sustabdymo pagrindas negali būti taikomas padarius vien tik bendro pobūdžio išvadą dėl galimybės nagrinėti bylą nebuvimo, motyvuojant tuo, kad analogiškos faktinės aplinkybės bus nustatinėjamos kito teismo nagrinėjamoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012). ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu byla galėtų būti stabdoma tik tuomet, jei kitoje administracinėje byloje būtų nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius šios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė faktų ar aplinkybių, kurių nenustačius administracinės bylos Nr. I-3245-437/12 nagrinėjimas būtų neįmanomas. Pažymi, kad kitoje byloje nustatyti faktai tik palengvintų įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), tačiau tai nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos dėl kitos teisme nagrinėjamos bylos. Be to, teismas netinkamai traktuoja teisės aktus nurodydamas, kad pagrindinis klausimas abiejose administracinėse bylose yra atsakovų kaltė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda be kaltės. Kadangi abiejose administracinėse bylose keliamas klausimas dėl valdžios institucijų atsakomybės, kaltės klausimas jose nėra aktualus. Abiejose bylose bendras klausimas yra valstybės ir Neringos savivaldybės neteisėti veiksmai, sukėlę pareiškėjams žalą. Mano, jog valstybės ir savivaldybės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo faktas abiejose bylose gali būti nustatytas savarankiškai.

Vien ta aplinkybė, kad kitas teismas nagrinėja tam tikrų veiksmų neteisėtumo klausimą ir tokios bylos baigtis galėtų supaprastinti šios bylos procesą, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nėra pakankamas pagrindas sustabdyti bylą. Pagrindo sustabdyti šią administracinę bylą nesudaro ir tas faktas, kad prie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-876-437/2012 yra prijungta Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta daugiatomė civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, kurioje yra nagrinėjamai bylai reikalingi įrodymai.

Pareigą pateikti byloje įrodymus turi pačios šalys, todėl nesant galimybės prijungti tam tikros bylos medžiagos, šalys pačios turėtų pateikti įrodymus į šią bylą. Be to, svarbi aplinkybė ir ta, kad pareiškėjai byloje iš atsakovų prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sustabdžius bylą tokių palūkanų skaičiavimas nėra sustabdomas. Taigi nepagrįstai sustabdžius bylą, valstybei gali atsirasti dideli ir nepagrįsti finansiniai nuostoliai dėl procesinių palūkanų priteisimo už bylos sustabdymo laikotarpį.

Pareiškėjai J. S. ir I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Nurodo, jog tarp administracinės bylos Nr. I-3245-437/2012 ir administracinės bylos Nr. I-876-437/2012 nėra prejudicinio ryšio. Administracinė byla Nr. I-3245-437/2012 gali ir turi būti nagrinėjama nesulaukus, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012, nes nėra tokių faktų ar aplinkybių, kurių nenustačius administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 administracinės bylos Nr. I-3245-437/2012 nagrinėjimas būtų negalimas (neįmanomas). Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo teismo išaiškinimai atsakovų kaltės klausimu išnagrinėjus administracinę bylą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 neturės jokios prejudicinės reikšmės šiai bylai.

Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas yra pripažintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį, šios administracinės bylos įrodinėjimo dalykas iš esmės yra tik žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nustatyti žalai ir priežastiniam ryšiui nėra reikšmingi faktai ar aplinkybės, kurie bus nustatyti administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp administracinės bylos Nr. I-3245-437/2012 ir administracinės bylos I-876-437/2012 neegzistuoja toks ryšys, dėl kurio administracinės bylos Nr. I-3245-437/2012 nagrinėjimas būtų neįmanomas neišnagrinėjus administracinės bylos Nr. I-876-437/2012. Darant priešingą išvadą, nepagrįstai ir neteisėtai užsitęstų administracinės bylos Nr. I-3245-437/2012 nagrinėjimas ir taip būtų pažeistas proceso operatyvumo principas. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nepagrįstas bylos sustabdymas siejamas su žmogaus teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012). Vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010 ir kt.).

Mano, kad motyvas dėl prie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-876-437/2012 prijungtos Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos nėra ir negali būti pagrindas stabdyti šią administracinę bylą. Jeigu minėtoje civilinėje byloje, kuri yra prijungta prie administracinės bylos Nr. I-876-437/2012, yra šiai bylai reikalingi įrodymai, atsakovai turėjo teisę prašyti juos išreikalauti, tačiau tokių prašymų nebuvo. Jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas nuspręstų ex officio išreikalauti dokumentus iš nurodytos bylos, tai dokumentai pirmiausia turi būti konkrečiai nurodyti.

Tokiu atveju pareiškėjai yra pasirengę savo sąskaita gauti patvirtintas civilinės bylos dokumentų kopijas ir jas pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui savo lėšomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą iš esmės sutinka su pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytais argumentais bei prašo jį tenkinti.

Pareiškėjai atsiliepimu į Inspekcijos atskirąjį skundą sutinka su Inspekcijos atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais bei prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirieji skundai tenkintini.

Pareiškėjai ir Inspekcija atskiraisiais skundais ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria teismas nutarė sustabdyti administracinę bylą Nr. I-3245-437/2012 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012. Tiek Inspekcija, tiek pareiškėjai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, jog nėra pagrindo sustabdyti administracinę bylą Nr. I-3245-437/2012.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602–259/2012).

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012 ir kt.)

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, kad abiejose bylose pagrindinis klausimas yra būtent dėl atsakovų kaltės. Teismas nurodė, kad prie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-876-437/2012 yra prijungta Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta daugiatomė civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, kurioje yra nagrinėjamai bylai reikalingi įrodymai. Abiejose bylose keliamas klausimas dėl žalos, kuris susijęs su to paties statinio – Jachtininkų viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pirkimu-pardavimu. Teismas vertino, kad bylos yra glaudžiai susijusios ir nagrinėjamos bylos negalima baigti nagrinėti, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, kuriuo, be kita ko, nusprendė pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 19 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; pripažinti negaliojančiu 2004 m. balandžio 26 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini) 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), esantį jachtininkų viešbutį, taikyti restituciją natūra: priteisti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini), esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. 4400-0318-4060, turintį 260,28 kv. m bendro ploto, priteisti iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt ir J. S. 1 150 000 Lt.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad administracinėje byloje Nr. I-3245-437/2012 pareiškėjai teismo prašo priteisti jiems solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 1 304 273,53 Lt žalai atlyginti ir 1 500 Lt, sumokėtų dėl turto vertinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (t. I, b. l. 1-7). Kaip matyti iš pareiškėjų skundo, patirtą žalą pareiškėjai sieja su tuo, jog Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija bei Klaipėdos apskrities viršininko administracija netinkamai įvykdė imperatyviose teisės aktų normose nustatytas pareigas, susijusias su teritorijų planavimu, statybomis ir saugomų teritorijų apsauga; jei atsakovai būtų veikę tinkamai, nebūtų buvusi išduota neteisėta sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patikrinimo išvada (aktas) ir nebūtų patvirtintas jo detalusis planas, nebūtų išduoti projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti Jachtininkų viešbutį, ir kita, dėl ko nebūtų buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, J. S. nebūtų sudaręs 2006 m. kovo 3 d. kredito sutarties Jachtininko viešbučio pirkimo finansavimui.

Administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012, iki kurios išnagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos Nr. I-3245-437/2012 nagrinėjimą, pareiškėjas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundu prašo priteisti solidariai iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos bei Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 9 550 699,96 Lt turtinės žalos atlyginimui. Pastarojoje administracinėje byloje pareiškėjas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo taip pat kildina iš Neringos savivaldybės tarnybos ir Neringos savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, susijusių su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimu ir kitais veiksmais.

Kaip teisingai pažymi Inspekcija ir pareiškėjai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–2159/2011). Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą Nr. I-3245-437/2012 sustabdė nepagrįstai, nes nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nesulaukus galutinio teismo procesinio sprendimo kitoje administracinėje byloje (Nr. I-876-437/2012), kuriuo būtų nustatyta, ar pagrįstas pareiškėjo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ reikalavimas priteisti solidariai iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos bei Neringos savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, turtinę žalą, šios administracinės bylos (Nr. I-3245-437/2012) nagrinėjimas, kurios nagrinėjimo objektas yra žalos iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atlyginimas ir sumos, sumokėtos dėl turto vertinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisimas, tampa neįmanomas. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje byloje (Nr. I-876-437/2012) nustatytos aplinkybės galimai palengvintų įrodinėjimo procesą konkrečioje byloje, tačiau tai dar nesuponuoja išvados, jog tarp šių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog paralelinis abejų bylų nagrinėjimas keltų grėsmę, jog nebus nuoseklumo teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose ir bus neteisingai išspręstas ginčas. Darant priešingą išvadą, nepagrįstai ir neteisėtai užsitęstų administracinės bylos Nr. I-3245-437/12 nagrinėjimas ir taip būtų pažeistas proceso operatyvumo principas. Ta aplinkybė, jog prie administracinės bylos Nr. I-876-437/2012 yra prijungta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, kurioje yra nagrinėjamai bylai reikalingi įrodymai, taip pat nesudaro pagrindo bylos sustabdymui, kadangi, esant būtinybei, šiuos įrodymus galima išsireikalauti.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė administracinę bylą Nr. I-3245-437/2012. Todėl pareiškėjų ir Inspekcijos atskirieji skundai tenkintini, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis naikintina, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. S. ir I. S. bei trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė