2018-09-06 Nr. AB-15371-3-61-3-00901-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-595-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00901-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. T. (I. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. (I. T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlygimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. kovo 19 d. buvo gautas pareiškėjo I. T. (I. T.) skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), dėl 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas neturtinę žalą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 16 d. Nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko minimalaus 3,6 m2 ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo bendros gyvenamosios patalpos bei tai, kad dėl to, kad buvo per mažas plotas judėti, pareiškėjas susirgo lėtiniu prostatitu.

Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir pažymėjo, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą tuo pačiu pagrindu ir jo atžvilgiu Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8097-331/2016 ir 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2624-643-2017, kuriais pareiškėjo skundus patenkino iš dalies ir priteisė neturtinę žalą.

Teisme 2018 m. balandžio 12 d. buvo gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose jis nesutiko su atsiliepime išdėstytais argumentais ir pažymėjo, kad šiuo skundu prašė atlyginti neturtinę žalą dėl pablogėjusios sveikatos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir nutraukė administracinę bylą Nr. I-2283-789/2018 pagal pareiškėjo I. T. (I. T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, įvertinęs skunde išdėstytus argumentus, darė išvadą, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis su skundais dėl to paties dalyko ir to paties pagrindo į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris buvo priėmęs du sprendimus ir priteisęs pareiškėjui neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą visiškai.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo faktą, kad pareiškėjo skundai yra tapatūs. Pareiškėjas nurodo, kad teismas prisiteisė neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 16 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti kompensaciją už sveikatos sutrikdymą, kuris atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas akcentuoja, kad teikdamas skundus pirmosios instancijos teismui dar nežinojo apie savo ligos pobūdį (lėtinė), nes po 2016 m. vasario 24 d. Lukiškių TI-K gydytojo-urologo apžiūros ir 2016 m. kovo 1 d. Lukiškių TI-K gydytojo-urologo paskirtų vaistų, gydytojo-urologo teigimu, pareiškėjas turėjo pasveikti.

Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K nesuteikė pareiškėjui pakankamo laisvo ploto pasivaikščiojimams, todėl liga ne tik nebuvo išgydyta, bet ir paūmėjo ir tapo lėtine. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad liga atsirado dėl Lukiškių TI-K kaltės, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl atsiradusios ligos tapo nedarbingas, pablogėjo asmeniniai santykiai, taip pat pareiškėjas priverstas vartoti vaistus, kurie turi neigiamą poveikį kepenims.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, nutraukė administracinę bylą dėl to, kad yra įsiteisėję teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Skundžiama 2018 m. birželio 21 d. nutartimi buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2018 m. kovo 19 d. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš skundo turinio, neturtinės žalos atsiradimą nagrinėjamu atveju pareiškėjas grindė tuo, kad nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 16 d. periodiškai buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas kameros plotas ir sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų, dėl ko paūmėjo pareiškėjo liga. Skunde pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų plotą mažino ir ten buvęs perteklinis inventorius, kiti baldai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Primintina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009).Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (140 str., 151 str.), apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tapatūs pareiškėjo skundai jau išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3028-525/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02662-2016-8) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2624-643-2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00599-2017-6). Teisėjų kolegija pastebi, kad 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas byloje Nr. I-2624-643-2017.

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. A-3028-525/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02662-2016-8) buvo nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8097-331/2016 teisėtumo ir pagrįstumo. Iš administracinėje byloje Nr. A-3028-525/2017 priimtos nutarties aprašomosios dalies matyti, kad šioje byloje patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. birželio 28 d. kamerose jam trūko ploto, nepakako laiko pasivaikščioti kiemeliuose, nebuvo galima pasivaikščioti esant prastam orui (ant grindų būdavo daug vandens ar sniego), sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo patalpos, kameroje nuolat degė šviesa.

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-2624-643-2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00599-2017-6) buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš administracinėje byloje Nr. I-2624-643-2017 priimto sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad šioje byloje patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. sausio 16 d. jam nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo diagnozuotas lėtinis prostatitas. Dėl to jam buvo paskirti vaistai, gydytojai rekomendavo kuo daugiau vaikščioti. Tačiau pareiškėjui Lukiškių TI-K administracija nesuteikė galimybės daugiau vaikščioti, nes ignoravo prašymus laikyti pareiškėją vieną kameros tipo patalpoje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose vasarą dėl nelygaus paviršiaus po lietaus susidarė balos, o žiemą pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo labai slidu, vaikščioti buvo labai sunku, todėl šiuo atveju valandos, skirtos pasivaikščioti, nepakako. Pareiškėjo teigimu, dėl to pablogėjo jo sveikata.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjo skundo (taip, kaip jis suformuluotas) tapatumo kitose bylose pareikštiems. Vilniaus apygardos administracinį teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendime, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl sveikatos sutridymo (lėtinio prostatito).

ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą arba patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. ABTĮ 98 strapnio 2 dalis nustato, kad apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad administracinėje byloje Nr. I-2624-643-2017 priimtą sprendimą pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka, apeliacinis skundas nėra išnagrinėtas, t. y. šioje byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs.

ABTĮ 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi, kaip minėta, tarp šalių kilęs ginčas dėl neturtinės žalos dar yra nagrinėjamas teisme, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo skundas administracinėje bylą Nr. I-2283-789/2018 paliekamas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. T. (I. T.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo I. T. (I. T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlygimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė