Legislator Case Law & Legislation
d6d7f882-e1c6-4a3a-b672-670ec63e3f62 AI generated

d6d7f882-e1c6-4a3a-b672-670ec63e3f62 · Kauno apygardos teismas

Case Number d6d7f882-e1c6-4a3a-b672-670ec63e3f62
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, A. M., D. S., A. G., A. U., J. M., V. G., V. L.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai V. K. ir A. K. tikslindami reikalavimus, teismo prašė nustatyti juridinį valdymo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai valdo 1455 kv. m. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal faktines ribas, kurias nustato iÅ¡likusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas.

Legislator headnote

AI generated

d6d7f882-e1c6-4a3a-b672-670ec63e3f62 · Kauno apygardos teismas: Visi Å¡ie į bylÄ pateikti įrodymai aiÅ¡kiai paneigia teismo teiginius, kad byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjų pretenzijas dėl plotų neatitikimo. 10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino 2000 m. lapkričio 15 d. sutarties tekstÄ . Sutartis turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinama tiek į Å¡alių ketinimus (į tai, už kokio ploto žemės sklypÄ A. K. sumokėjo), tiek į faktines žemės sklypo ribas, egzistavusias dar prieÅ¡ prasidedant privatizavimo procesui. Teismo pozicija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja su privatizavimo procesu susijusiems teisės aktams. 10.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-1773-264/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15111-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja AuÅ¡ra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. K. ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 pagal pareiÅ¡kėjų V.

K. ir A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, A. M., D. S., A. G., A. U., J. M., V. G., V. L.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai V. K. ir A. K. tikslindami reikalavimus, teismo prašė nustatyti juridinį valdymo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai valdo 1455 kv. m. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal faktines ribas, kurias nustato iÅ¡likusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas.

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai naudojosi ir iki Å¡iol naudojasi bei valdo 0,1455 ha asmeninio Å«kio žemės sklypu, kuris buvo suteiktas Kauno rajono Ramučių kolÅ«kio valdybos 1992 m. sausio 6 d. sprendimu. Juridinį faktÄ nustatyti bÅ«tina, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises ir tinkamai atlikti teisinę sklypo registracijÄ , įregistruoti nuosavybės teises į faktiÅ¡kai valdomÄ Å¾emės sklypÄ , 151 kv. m. didesnį, nei dabar įregistruotas, nes kitokia tvarka negali gauti Å¡ios dalies nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų dėl esamų dokumentų prieÅ¡taravimų.

Žemės sklypo įsigijimo dokumentuose nurodoma, kad A. K. buvo parduodamas 1861 kv. m. dydžio žemės sklypas. 2000 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo pirkimo sutartimi Kauno apskrities virÅ¡ininkas A. K. pardavė 1710 kv. m., todėl atsirado dokumentų prieÅ¡taravimas, neaiÅ¡ku, kodėl parduotas mažesnis žemės plotas, skirtumas sudaro 151 kv. m., tuo tarpu A. K. tikėjosi iÅ¡sipirkęs sklypÄ pagal faktines ribas.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad A. K. 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ valstybės įsigijo 0,1710 ha žemės sklypo dalį iÅ¡ 1,6381 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius 2016 m. sausio 13 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, paženklintas 2004 metais atlikus kadastrinius matavimus, už sklypo ribos, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribÄ , yra pradėta statyti tvora, pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai stulpeliai.

Tarnyba 2016 m. kovo 4 d. raÅ¡tu atsisakė organizuoti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, besiribojančio su pareiÅ¡kėjai priklausančiu žemės sklypu rytinėje pusėje, kadangi Å¡is žemės plotas yra bendro naudojimo kelias į kaimyninius žemės sklypus ir neatitinka teisės aktuose apibrėžtos įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo sÄ vokos.

4. Suinteresuoti asmenys A. M., A. G., A. U. bei J. M. su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog jie neturi privažiavimo prie nuosavybės teise priklausančių sklypų, dėl ko negali keisti ir žemės sklypo paskirties. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmetė.

6. Teismas nustatė, kad nors įkainojimo akte ir nurodytas didesnis parduodamos žemės sklypo plotas, visgi iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjai įsigijo ne 1861 kvadratinius metrus žemės, bet 1710 kv.m., kas ir buvo registruota viešajame registre, o šiuo metu pareiškėjų nuosavybės teise yra registruotas 0, 1304 ha žemės sklypo plotas. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad šalia pareiškėjų žemės sklypo yra vietinės reikšmės kelias, kuriuo privažiuojama prie D. S., A. U., J. M., A. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjai teisėtu bÅ«du bÅ«tų įgiję didesnį, nei yra įgiję pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį žemės plotÄ . Å io ginčo atveju, pareiÅ¡kėjams nuosavybės teisę į žemės sklypÄ sukÅ«rė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis su joje apibrėžtu žemės plotu – 1710 kv.m. Sandoris yra teisėtas ir galiojantis. Nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjai įsigijo didesnį žemės plotÄ , nei nurodyta žemės pirkimo sutartyje ir registruota VÄ® „Registrų centras“.

8. Teismas nenustatė, jog pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su D. S. žemės sklypu, kadangi iš byloje esančio 2000 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke Abriso (2 t., b.l. 22), žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. N. S., ribojasi su 4 metrų pločio keliu (1-5 taškai). Byloje pateikta nuotrauka iš regia.lt (1 t., b. l. 32-33) taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sklypas ribojasi su keliu.

9. Teismas konstatavo, kad duomenų, kad pareiÅ¡kėjai valstybinę žemę, esančiÄ prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra užėmę ir valdo teisėtai – nėra. PareiÅ¡kėjų neteisėtai valdoma valstybinė žemė, esanti prie jų sklypo, apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribÄ , yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ - V.

K. ir A. K. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismo formalus pirkimo - pardavimo sutarties teksto vertinimas Å¡iuo atveju neatitinka CK reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, turėjo konstatuoti, kad 2000 m. lapkričio 15 d. sutartimi Å¡alys iÅ¡ tiesų susitarė dėl 1861 m2 dydžio žemės sklypo perleidimo, o sutartyje tik įsivėlė klaida. 10.2. Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie neginčijamÄ sutartį Å¡iai bylai yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi ginčyti 2000 m. lapkričio 15 d. sutartį bÅ«tų netikslinga, nes ginčas nėra kilęs dėl to, ar pareiÅ¡kėjai privatizacijos metu apskritai turėjo įgyti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 10.3.

Visi Å¡ie į bylÄ pateikti įrodymai aiÅ¡kiai paneigia teismo teiginius, kad byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjų pretenzijas dėl plotų neatitikimo. 10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino 2000 m. lapkričio 15 d. sutarties tekstÄ . Sutartis turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinama tiek į Å¡alių ketinimus (į tai, už kokio ploto žemės sklypÄ A. K. sumokėjo), tiek į faktines žemės sklypo ribas, egzistavusias dar prieÅ¡ prasidedant privatizavimo procesui. Teismo pozicija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja su privatizavimo procesu susijusiems teisės aktams. 10.5.

Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas todėl, kad juo yra grubiai paneigiamos pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas. 10.6. Sprendimu taip pat yra paneigiamos ir pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės, kadangi pareiÅ¡kėjai turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad valdo žemės sklypÄ tokio ploto, už kurį jie sumokėjo, ir kurio ribas žymėjo sena tvora (ji žemės sklype buvo prieÅ¡ pareiÅ¡kėjams šį sklypÄ Ä¯sigyjant). Atsižvelgdami į šį teisėtÄ lÅ«kestį, pareiÅ¡kėjai pasistatė ir namÄ , atnaujino tvorÄ .

Paneigus pareiÅ¡kėjų teisę į 1455 m2 ploto žemės sklypÄ , gali susiklostyti tokia situacija, kad namas neatitiks teisės aktų reikalavimų (bus per arti nuo žemės sklypo ribų), tvora turės bÅ«ti nugriauta (tvoros nugriovimo klausimas jau yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1117-258/2018). 10.7. PareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi atsakingi už valstybės institucijų klaidas, todėl sprendimas, kuriuo atsakomybė už tokias klaidas taikoma pareiÅ¡kėjams, yra neteisėtas. 10.8.

Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjai neteisėtai valdo valstybinę žemę, nors jokių reikalavimų dėl tariamai neteisėtai užvaldyto valstybinės žemės sklypo Å¡ioje byloje nebuvo pareikÅ¡ta. Kita vertus, tai, ar pareiÅ¡kėjai yra užėmę valstybinės žemės sklypÄ , ar ne, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1 PareiÅ¡kėjai nėra įgiję nuosavybėn 151 kv.m valstybinės žemės ploto valdymo nei 2000 m. lapkričio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P52/2000-1762, nei kitu pagrindu, nustatytu CK 4.47 straipsnyje, kadangi teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis), nesant byloje duomenų, paneigiančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ar 2000 m. lapkričio 15 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P52/2000-1762, pareiÅ¡kėjų apeliacinio skundo argumentai apie teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ ir pareiÅ¡kėjų nuosavybės neliečiamumÄ yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ Kauno apylinkės teismo sprendimÄ . 11.2 Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nesant byloje duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų įgiję nuosavybės teisę į 151 kv. m. valstybinės žemės plotÄ , kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡uo metu jie yra dingę, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ . 11.3 Nesutinka su pareiÅ¡kėjų teiginiais, kad teismas pažeidė 2000 m. lapkričio 15 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P52/2000-1762 aiškinimo taisykles, nes byloje nėra duomenų, kad 2000 m. lapkričio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P52/2000-1762 būtų pripažinta negaliojančia, apeliacinio skundo argumentai dėl jos įrodomosios reikšmės ir aiškinimo šioje byloje yra nepagrįsti. 11.4 Kauno apylinkės teismas, skundžiamame sprendime, konstatavęs, kad pareiškėjų užimtas žemės plotas yra bendro naudojimo kelias ir pareiškėjų valdomas neteisėtai, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, o įvertino byloje pateiktus įrodymus. 11.5 Pažymi, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimu, bylos Nr. A2.1.-61-660/2017, pareiškėja V.

K. pripažinta padariusi administracinį teisė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 45 straipsnio 1 dalyje (SavavaliÅ¡kas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas arba savavaliÅ¡kas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas) ir nubausta 289 Eur bauda. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

13. Pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Ä®vertinus apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

14. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai V. K. ir A. K. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie valdo 1455 kv. m. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal faktines ribas, kurias nustato iÅ¡likusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas. PareiÅ¡kėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmestas.

15. Pažymėtina, kad CPK 442 straipsnyje pateiktas sÄ raÅ¡as bylų, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Å is sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo (1 punktas), taip pat bylas dėl daiktinių teisių, iÅ¡skyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas).

16. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikÅ¡mę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

17. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).

18. Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

19. Pažymėtina, kad iÅ¡ patikslinto pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjai byloje kėlė žemės sklypo dalies (151 kv. m.) valdymo nuosavybės teise fakto klausimÄ .

20. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisės įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie įgijo nuosavybės teisę į didesnį 151 kv. m. plotu nei jų turimas (1304 kv. m.) nuosavybės teise, vienu iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų – 2000 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau per klaidÄ pirkimo-pardavimo sutartyje parduoto pareiÅ¡kėjui A. K. žemės sklypo plotas nurodytas mažesnis, t.y. vietoj 1861 kv. m., parduota – 1710 kv. m., taip pat nurodė, kad 151 kv. m. ploto skirtumas susidarė dėl to, kad V.

K. 1304 kv. m. sklypas neteisingai apmatuotas, ne pagal faktinę sklypo ribÄ , kuriÄ Å¾ymėjo sena tvora ir kaip reikalavo privatizavimo procesus reglamentuojantys teisės aktai. Teisiniu pareiÅ¡kimo pagrindu pareiÅ¡kėjai nurodė CK 4.22, 4.23, 4. 27, 4.37, 4.47 straipsnius, CPK 443-448 straipsnius. Pažymėtina, kad pareikÅ¡tų reikalavimų tinkamas teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjų nurodytÄ faktinį pareiÅ¡kimo pagrindÄ bei pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ , bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjų pareikÅ¡tas reikalavimas kvalifikuotinas ne kaip reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o kaip reikalavimas, reiÅ¡kiamas ypatingÄ ja teisena dėl juridinio fakto nustatymo.

Tai konstatavus, darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK XXVI skyriaus normas.

21. Valdymas kaip daiktinė teisė yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (CK 4. 22 straipsnio 1 dalis), tačiau pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį žemės valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas jeigu pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡uo metu jie yra dingę, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka ir nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

Nors apeliantai savo procesiniuose dokumentuose žemės sklypo dalies - 151 kv. m. ploto valdymo teisėtumo pagrindu nurodo Kauno rajono Ramučių kolÅ«kio valdybos 1992-01-06 sprendimÄ Nr. 1, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas A. K. 1992 m. vasario 24 d. sutartimi Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgijo nuosavybėn butÄ ir 2 Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei Žemės sklypo įkainojimo aktu, kuriame nurodyta, kad A. K. parduodamas 1861 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendra žemės sklypo pirkimo kaina – 3499,72 litai pinigais arba 87,49 litai investiciniais čekiais II-os indeksacijos, fotonuotraukomis ir kt. (1 t., b. l. 15, 19, 21-22, 2 t. b. l.124-144), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ , pripažintini nepakankamais ir neįrodo pareiÅ¡kėjų naudojamo didesnio 151 kv. m. ploto valdymo teisėtumo nei jų turimas nuosavybės teise 1304 kv. m. ploto žemės sklypas (CPK 178, 185 str.).

22. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad šalia pareiškėjų žemės sklypo yra vietinės reikšmės 4 metrų pločio viešasis kelias, einantis į dešinę iš Ramiosios gatvės šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suprojektuotas Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos projekte ir yra skirtas privažiuoti iki kitų žemės sklypų, kuriuos įgiję byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys (2 t. b. l. 126-128).

Be to iÅ¡ byloje esančių NŽT Kauno rajono skyriaus 2016-03-04 raÅ¡to „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ, 2016-01-13 žemės naudojimo patikrinimo akto nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribÄ , yra pradėta statyti tvora, pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai (1 t., b. l. 38, 98-100, 101-102).

23. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, turėjo konstatuoti, kad 2000 m. lapkričio 15 d. sutartimi Å¡alys iÅ¡ tiesų susitarė dėl 1861 m2 dydžio žemės sklypo perleidimo, o sutartyje tik įsivėlė klaida. Tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto patenkinimui. Kad pareiÅ¡kėjai minėta sutartimi įsigijo ne 1861 kvadratinius metrus žemės sklypÄ namų valdai adresu (duomenys neskelbtini), bet 1710 kv.m., patvirtina ne tik minėta sutartis, bet ir tolimesni pačių pareiÅ¡kėjų veiksmai, jÄ Ä¯gyvendinus, kurie sukėlė atitinkamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų paneigiančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, kad pareiÅ¡kėja V. K. 2005-04-20 Turto pasidalijimo sutarties Nr. 2-5533 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 0, 1304 ha žemės sklypÄ , žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kuris suformuotas Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 02-05-1953 pagrindu bei 2004 m. gegužės 5 d. bendraturčiu susitarimu atiteko A.

K., padalijus daiktÄ , žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus (1 tomas b.l. 28-31, 2 t. b.l. 26). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl 2000 m. lapkričio 15 d. sutarties netinkamo aiÅ¡kinimo ir pareiÅ¡kėjų siekį įgyti didesnio ploto sklypÄ atmestini.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentams, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 dalis, 4.47 str.).

25. Kaip žinia, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-61-660/2017 V. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje (SavavaliÅ¡kas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas arba savavaliÅ¡kas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas) ir nubausta 289 Eur bauda.

Kauno apygardos teismas 2017-04-03 nutartimi, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)175/2016, Kauno apylinkės teismo 2017-02-06 nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjų užimtas žemės plotas yra bendro naudojimo kelias ir pareiÅ¡kėjų valdomas neteisėtai, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.

26. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktÄ , žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo ribos sÄ voka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraÅ¡tovaizdžio elementais ir grafiÅ¡kai pažymėta žemės sklypo plane. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018). Nagrinėjamu atveju administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas pareiÅ¡kėjams 1304 kv. m. ploto sklypas, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nurodyti Å¡ios nutarties 21-23, 25 punktuose apie pareiÅ¡kėjams priklausančio ginčo sklypo naudojimÄ pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, nesant objektyvių duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjams paskirtÄ naudojimui didesnio ploto nei buvo įgytas 2000 m. sutarties bei vėlesne - 2004 m. pasidalijimo sutarties pagrindu, leidžia konstatuoti labiau tikėtinÄ apie ginčo sklypo dalies -151 kv. m. ploto valdymo neteisėtumÄ , todėl pareiÅ¡kėjų apeliacinio skundo argumentai apie teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ ir pareiÅ¡kėjų nuosavybės neliečiamumÄ nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

28. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Byloje nepakanka duomenų iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjai nurodytÄ ginčo žemės sklypo didesnį plotÄ â€“ 151 kv. m. valdo teisėtai.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra visų juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui bÅ«tinų sÄ lygų. Skundžiamojo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai.

Atmetus apeliantų apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jų po lygiai į valstybės biudžetÄ priteisiama 6, 56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ apeliantų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3, 28 Eur (tris eurus ir 28 ct) iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja AuÅ¡ra Baubienė