2020-02-27 Nr. BB-1195-1-06-2-00268-2016-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK 681/2020

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00268-2016-4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo M. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir šioje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį pripažįstant kaltu vien tik nuteistojo A. N. parodymų pagrindu organizavus sunkaus nusikaltimo įvykdymą, o apeliacinės instancijos teismas, neištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir tuo pats padarydamas esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, priėmė neteisingą sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, jog byloje nesilaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos principas, nes teismui pripažįstant jį kaltu buvo remiamasi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, kuriuo dėl to paties nusikaltimo padarymo buvo pripažinti kaltais ir kiti asmenys.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, nurodanti kokiais įrodymais remtis ar kokius atmesti. Dėl įrodymų vertinimo bei nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Pateiktame skunde analizuojami bylos duomenys, kurie buvo pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį M. K. atžvilgiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Skunde abejojama bylos proceso metu išnagrinėtų duomenų įrodomąja verte bei jų pakankamumu pripažįstant M. K. padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Įrodymų pakankamumo klausimas priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos sritis. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato įrodymų kiekybinio kriterijaus pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo. BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė išlyga, jog nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Skunde nėra pateikti teisiniai argumentai, jog bylos duomenys, kuriais grindžiamas M. K. apkaltinamasis nuosprendis, yra gauti iš esmės pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Nepateikti ir teisiniai argumentai dėl neišsamaus bei neatitinkančio įstatymo reikalavimų bylos apeliacinio nagrinėjimo, nes apeliacinio proceso metu buvo atliktas teisminis įrodymų tyrimas, o nesutikimas su teismo išvadomis nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindo. Skundo teiginiai dėl ankstesnio – 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio prejudicinės reikšmės skundžiamam 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiui nėra pagrįstas konkrečiais teisiniais argumentais, kokių BPK normų pažeidimais tai pasireiškė, nes dėl 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio vyko savarankiškas teismo procesas su pilnu įrodymų nagrinėjimu ir vertinimu tuo paremiant išvadas dėl M. K. kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė