d6d6437e-0d58-44cf-b17a-b56f24d3ccf4 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-35-440/2020 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39252-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.11.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3909-845/19 pagal ieÅ¡kovės R. I. ieÅ¡kinį atsakovėms Vilniaus m. savivaldybei, Vilniaus m. savivaldybės tarybai ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimo ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2018-11-12 raÅ¡to panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. I. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimÄ nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės bÅ«sto (duomenys neskelbtini)iÅ¡nuomojimo R. I. Å¡eimai ir terminuotos Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutarties sudarymo“;

2) panaikinti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2018-11-12 raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl tarybos sprendimo“;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2012-12-07 ieÅ¡kovė ir atsakovei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ sudarė Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovei už užmokestį buvo perduotos sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti bei naudotis socialinio bÅ«sto gyvenamosios patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2017-08-22 ieÅ¡kovė ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria anksčiau minėtas butas buvo perduotas ieÅ¡kovei naudotis jau ne kaip socialinis bÅ«stas, bet kaip Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«stas; sutartimi butas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas iki 2018-06-28. 2018-11-12 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl tarybos sprendimo“ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ informavo ieÅ¡kovę, kad parengė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ â€žDėl Savivaldybės bÅ«sto (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo ieÅ¡kovės Å¡eimai ir terminuotos Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutarties sudarymo“.

Projekte buvo numatyta iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovės Å¡eimai Savivaldybės bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini)vieniems metams nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos bei sudaryti su ieÅ¡kove terminuotÄ nuomos sutartį, nustatant nuomos mokestį pagal galiojančiÄ tvarkÄ ; 2018-10-17 įvykusio Tarybos posėdžio Nr. 70 metu nuspręsta nepritarti projektui. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė iki 2019-02-17 turėjo atlaisvinti savivaldybės bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini). Pasibaigus nuomos sutarties terminui (2018-06-28), ieÅ¡kovė su Å¡eima ir toliau naudojasi iÅ¡nuomotu butu, laiku moka nuomos mokestį, nėra gavusi iÅ¡ nuomotojo jokių prieÅ¡taravimų dėl naudojimosi butu, o atsakymas dėl nuomos sutarties termino pratęsimo jai buvo pateiktas jau po Sutarties termino pasibaigimo, praėjus keturiems su puse mėnesio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.481 straipsnį, nuomos sutartis tapo neterminuota. Be to, pagal CK 6.607 straipsnio 1 dalį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sÄ lygas; pagal CK 6.607 straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti nuomininkui apie pasiÅ«lymÄ sudaryti naujÄ nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sÄ lygomis arba apie atsisakymÄ pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienus metus jis nenumato nuomoti.

Jeigu Å¡ios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sÄ lygomis. Sutartis tapo pratęsta iki 2019-06-28, CK 6.607 straipsnio 2 dalies pagrindu. Duomenų, kad likus trims mėnesiams iki nuomos sutarties termino pabaigos nuomotojas raÅ¡tu bÅ«tų pranešęs apie atsisakymÄ pratęsti sutartį, esant CK 6.607 straipsnio 2 dalyje nurodytai sÄ lygai, nėra. Tarybos 2018-10-17 sprendimas, kaip ir jo pagrindu suraÅ¡ytas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ raÅ¡tas, kuriuo atsisakyta sudaryti su ieÅ¡kove nuomos sutartį, bei kuriuo praÅ¡oma ieÅ¡kovės iÅ¡sikelti iÅ¡ buto iki 2019-02-17, yra neteisėti.

IÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti spendžiamas ne buto iÅ¡nuomojimo klausimas, bet tik jo nuomos įforminimo klausimas, nes buto nuoma tapo neterminuota. Tiek ginčijamų sprendimų priėmimo dienÄ , tiek Å¡iuo metu butas nėra priskirtas socialiniam bÅ«stui. Be to, nei sprendime, nei raÅ¡te nenurodyti motyvai, kodėl nebuvo pritarta projektui. Taigi, sprendimas bei jo pagrindu suraÅ¡ytas raÅ¡tas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, o jį priėmę subjektai nesilaikė gero administravimo principo.

3. Atsakovė Vilniaus m. savivaldybė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2015 ir 2016 metais ieÅ¡kovės Å¡eimos pajamos, turtas virÅ¡ijo minėtame įstatyme nustatytus dydžius. Nurodė, kad Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ nuomoti nebe kaip socialinį, o kaip savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės bÅ«sto, socialinio bÅ«sto nuomos mokesčių ir bÅ«sto nuomos ar iÅ¡perkamosios bÅ«sto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar Å¡eima neturi nuosavybės teise kito tinkamo bÅ«sto.

IÅ¡ 2017-08-22 savivaldybės bÅ«sto nuomos sutarties 21 punkto matyti, kad Å¡i Sutartis buvo terminuota, iÅ¡nuomojant ieÅ¡kovei butÄ tik vieniems metams, o 23 punkte įtvirtinant, kad sutarčiai pasibaigus ir jos neatnaujinus, nuomininkas privalo savivaldybės bÅ«stÄ atlaisvinti. Socialinio bÅ«sto kaip savivaldybės bÅ«sto nuomos galimybė yra tik savivaldybės tarybos teisė, o ne pareiga, ir paprastai asmenims Å¡i galimybė suteikiama vieneriems metams kaip papildomas, pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys ar Å¡eimos, dėl padidėjusių pajamų netekę teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ , turėtų galimybę susirasti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ rinkos sÄ lygomis.

Pasibaigus minėtos sutarties vienerių metų terminui, ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus deklaruotos pajamos per 2017 metus pagal metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ sudarė 17 455 Eur, o tai net 5865 Eur virÅ¡ijo Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme įtvirtintÄ dydį kartu su leistinu 25 procentų pervirÅ¡iu, t. y. 11 590 Eur. Be to, kaip matyti iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės pateiktų duomenų, ji turi ir registruoto nekilnojamojo turto, kuris yra 21 500 Eur vertės (bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovės finansinė padėtis nėra bloga, kokia paprastai yra asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ir laukiančių eilėje Å¡iam bÅ«stui gauti. 2017 metų asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti sÄ raÅ¡e, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įraÅ¡yti net 1342 asmenys ir Å¡eimos, laukiantys socialinio bÅ«sto. Dar vieniems metams iÅ¡nuomojus ieÅ¡kovei butÄ kaip savivaldybės, bÅ«tų pažeistas Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 punktas.

Todėl savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, Sutarties 21 bei 23 punktais ir Paramos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu socialinio teisingumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad parama bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti teikiama asmenims ir Å¡eimoms, įvertinus jų turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir Å¡eimos socialine padėtimi susijusius veiksnius.

4. Atsakovė SÄ® „Vilniaus mieto bÅ«stas“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016-10-14 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo ieÅ¡kovę, kad jos pateiktoje ataskaitinių 2015 metų pajamų, turto deklaracijoje matyti, kad ieÅ¡kovės pajamos, turtas virÅ¡ijo įstatyme nustatytus dydžius. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovės pajamos 2016 metais taip pat virÅ¡ijo Ä®statyme įtvirtintÄ dydį su leistinu 25 procentų pervirÅ¡iu. Vadovaujantis Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalimi, jeigu asmens ar Å¡eimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį bÅ«stÄ , deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas daugiau kaip 25 procentus virÅ¡ija įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar Å¡eimos praÅ¡ymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ nuomoti kaip savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės bÅ«sto nuomos mokesčių ir bÅ«sto nuomos ar iÅ¡perkamosios bÅ«sto nuomos mokesčių dalies kompensavimo dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar Å¡eima neturi nuosavybės teise kito tinkamo bÅ«sto.

Savivaldybės būsto nuomos santykiams pagal sutartį pasibaigti buvo teisėtas pagrindas, nuomos sutartis su ieškove nutraukta pasibaigus terminui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu iešminį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, jog Å¡alys, sudarydamos 2017-08-22 Savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apibrėžė nuomos sutarties terminÄ (sutarties 21 p.) bei numatė galimybę, bet ne pareigÄ atnaujinti sutartį CK nustatyta tvarka (sutarties 22 p.). Ä®vertintina ir tai, jog ieÅ¡kovė akceptavo Sutarties 25.1 p. sÄ lygÄ â€“ nutraukti sutartį pasibaigus jos terminui, jeigu ji nebus pratęsta. Taigi, ieÅ¡kovė 2017-08-22 sudarydama Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį, galėjo protingai numatyti, jog pasibaigus jos terminui, Sutartis gali bÅ«ti nutraukta.

Juolab, kad tokiÄ galimybę nustatė sutarties 25.1 p. ir tokia sÄ lyga neprieÅ¡taravo CK nuostatoms, reglamentuojančioms nuomos sutarties pabaigÄ suėjus jos terminui. Nors ieÅ¡kovė teigė, jog ginčo butas nėra priskirtas socialiniam bÅ«stui, Å¡i aplinkybė automatiÅ¡kai neįpareigojo savivaldybės pratęsti nuomos santykius su ieÅ¡kove. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma priskirtina prie jos socialinių funkcijų, tai nėra jos komercinės veiklos forma.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė – Vilniaus m. savivaldybė, įgyvendindama valstybės politikÄ , Å¡iuo atveju – aprÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis, atliko teisėtus ir nuoseklius veiksmus, o bÅ«tent – priėmė administracinį sprendimÄ nepratęsti nuomos santykių su ieÅ¡kove. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas, įvertinus ieÅ¡kovės gaunamas pajamas 2015 ir 2016 metais bei nustačius, jog jos virÅ¡ijo paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti dydį, sudarantį teisinį pagrindÄ iÅ¡nuomoti savivaldybei priklausantį bÅ«stÄ ; tai patvirtina ieÅ¡kovės pateiktos turto ir pajamų deklaracijos. Juolab, buvo atsižvelgta ir į aplinkybę jog ieÅ¡kovė turi nekilnojamojo turto (butÄ (duomenys neskelbtini)). Teismas sprendė, jog savivaldybė, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostatas, tinkamai įgyvendino jai priskirtiÄ funkcijÄ â€“ kontroliuoti jai nuosavybės teise priklausančio turto naudojimÄ .

8. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sÄ raÅ¡e, buvo įraÅ¡yti 1342 asmenys ir Å¡eimos, laukiantys socialinio bÅ«sto. Å is sÄ raÅ¡as yra vieÅ¡as https://vilnius.It/lt/parama-bustui-isigyti-ar-issinuomoti/. Tokio pobÅ«džio duomenys liudija, jog yra gana didelis socialinio bÅ«sto poreikis savivaldybėje.

IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog nuomos santykiai su kitais asmenimis, praradus teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , tęsėsi, sudarant naujas nuomos sutartis ar leidžiant iÅ¡sipirkti savivaldybei priklausiusius butus, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog ginčo buto nuomos terminas nepagrįstai buvo nepratęstas su ieÅ¡kove. Pažymėjo jog ieÅ¡kovės situacija buvo iÅ¡nagrinėta individualiai ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimas nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės bÅ«sto (duomenys neskelbtini)iÅ¡nuomojimo R.

I. šeimai ir terminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo“ yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad tai, kokiu pagrindu buvo pratęsti nuomos santykiai su kitais asmenimis ar leista jiems išsipirkti butus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

9. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog savivaldybės sprendimas nepratęsti nuomos termino buvo proporcinga priemonė, atsižvelgiant ne tik į jos tikslÄ â€“ tinkamai kontroliuoti savivaldybei priklausančio turto naudojimÄ , bet ir į visuomenės interesÄ . Ä®vertinus byloje konstatuotus faktus, jog ieÅ¡kovės pajamos virÅ¡ijo paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme įtvirtintÄ dydį ir, kad ji turi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, įpareigojimas savivaldybės sudaryti su ieÅ¡kove bÅ«sto, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei, nuomos sutartį, užkirstų keliÄ savivaldos institucijoms vykdyti joms priskirtas funkcijas administruoti savivaldybės turtÄ taip, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme bei Konstitucijoje.

10. Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, jog ji ir po 2018-06-28 naudojosi ginčo butu, t. y. pasibaigus nuomos terminui, dėl to nuomos sutartis CK 6.481 straipsnio ir 6.607 straipsnio 2 dalies pagrindais tapo neterminuota, Å¡ios aplinkybės savaime nesukÅ«rė ieÅ¡kovei teisėto lÅ«kesčio į nuomos teisinių santykių pratęsimÄ . Å ios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad ieÅ¡kovė, sudarydama 2017-08-22 Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį, žinojo, jog bÅ«stas buvo iÅ¡nuomotas iki 2018-06-28, o sutarties 22 punktas nustatė tik sutarties atnaujinimo galimybę, o ne atsakovų besÄ lyginį įsipareigojimÄ tęsti nuomos santykius.

Be to, sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisės pratęsti nuomos teisinius santykius, pažymėtina, kad CK normos, reglamentuojančios nuomos termino partęsimÄ , netaikomos mechaniÅ¡kai, Å¡ios bylos kontekste yra svarbus socialinio teisingumo principo įgyvendinimas. Byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovė neatitiko esminių nurodytų teisės aktų sÄ lygų dėl jos gaunamų pajamų dydžio. Teismo vertinimu, pagerėjus ieÅ¡kovės turtinei padėčiai ir esant pakankamai dideliam socialinio bÅ«sto poreikiui ir paramai Å¡eimoms, atsakovės priimtas sprendimas netęsti nuomos santykių su ieÅ¡kove vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas; ieÅ¡kovės turtinis interesas negali atsverti visuomenės intereso.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovei sudarius su ieÅ¡kove terminuotÄ nuomos sutartį, ieÅ¡kovė objektyviai turėjo numatyti ir įvertinti tai, ar ji turi galimybę pratęsti nuomos santykius su savivaldybe. Kadangi ieÅ¡kovė atitiko keliamus įstatymo reikalavimus, nuomos santykiai buvo pagrįstai tęsiami su ja. O pasikeitus ieÅ¡kovės turtinei padėčiai, t. y. nustačius, jog jos ir sÅ«naus deklaruotos pajamos per 2017 metus pagal metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ sudarė 17 455 Eur ir 5865 Eur virÅ¡ijo Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme įtvirtintÄ dydį kartu su leistinu 25 procentų pervirÅ¡iu, t. y. 11 590 Eur bei nustačius, kad ieÅ¡kovė turi butÄ (duomenys neskelbtini), atsakovė pagrįstai atsisakė pratęsti bÅ«sto nuomos santykius.

Be to, įvertinta ir tai, jog pratęsus su ieÅ¡kove nuomos sutarties terminÄ vieniems metams (2017-08-22 savivaldybės bÅ«sto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), jai buvo suteiktas papildomas, pereinamasis laikotarpis, per kurį pastaroji turėjo galimybę susirasti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Ä®vertinta tai, jog Å¡is terminas buvo pratęstas pasikeitus (pagerėjus) jos turtinei padėčiai, t. y. sutikus pastarajai mokėti didesnį nuomos mokestį. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė penkerius metus naudojosi ginčo butu nuomos santykių pagrindu, nėra svarus argumentas įpareigoti atsakovę pratęsti nuomos santykius.

Juolab, kad Å¡ios bylos kontekste svarbi yra nuomos santykių prigimtis (socialinė). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė R. I. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino sutartyje nustatytÄ sutarties terminÄ bei galimybę nutraukti sutartį, suėjus joje nustatytam terminui.

Ir visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo faktinę aplinkybę, kad sutarties Å¡alys, tiek iki sutarties termino pabaigos, tiek suėjus sutarties terminui, jokių aktyvių veiksmų, siekiant nutraukti sutartį, neatliko, ieÅ¡kovė ir toliau ilgÄ laiko tarpÄ naudojosi butu, mokėjo su juo susijusius mokesčius. Ginčo atveju iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti spendžiamas ne buto iÅ¡nuomojimo klausimas, bet tik buto nuomos įforminimo klausimas. 11.2. IeÅ¡kovė virÅ¡ijo įstatyme įtvirtinus dydžius tik nežymiai.

IeÅ¡kovė nuomojasi butÄ ne socialinio bÅ«sto nuomos, bet rinkos sÄ lygomis, ir moka už butÄ ne socialinio bÅ«sto nuomos kainÄ , bet rinkos kainÄ , o nuo 2018 m. lapkričio mėn. dar ir padidintÄ . Dėl to jos kiek didesnės pajamos, nei, kad įstatyme nustatytos, socialiniam bÅ«stui gauti, Å¡iuo atveju nėra tiek svarbios, sprendžiant klausimÄ dėl jos pažeidžiamumo, ir visiÅ¡kai nėra aktualios, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės (bÅ«tinybės) tęsti su ieÅ¡kove nuomos santykius rinkos kainomis.

IeÅ¡kovei su neįgaliais Å¡eimos nariais, gyventi 25,26 kv. m. bendro ploto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra neįmanoma. Tinkamo gyvenimui bÅ«sto nei ieÅ¡kovė, nei jos neįgalÅ«s Å¡eimos nariai neturi, taip pat neturi ir vertingo nekilnojamojo turto, kurį realizavę, galėtų investuoti į naujo bÅ«sto įsigijimÄ . O minėto buto vertė Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis siekia vos 9297 Eur. 11.3. Remiantis įstatymo Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, Nuomos mokesčio apraÅ¡o 17 punktu, bei tuo, kad jokio kito tinkamo bÅ«sto gyvenimui nei ieÅ¡kovė, nei jos du likę Å¡eimos nariai, kurie yra neįgalÅ«s, –neturėjo, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ir jos Å¡eima ginčo atveju turėjo teisę nuomotis savivaldybei priklausantį butÄ .

Kad ieÅ¡kovės padėtis bÅ«tų buvusi geresnė, nei likusių 7 asmenų, su kuriais buvo pratęsti nuomos santykiai antriems metams rinkos kainomis, ir kad dėl to su ja, prieÅ¡ingai nei su nurodytais 7 asmenimis, nebÅ«tų turėję bÅ«ti tęsiami nuomos santykiai, rinkos kainomis, nei vienas iÅ¡ atsakovų jokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Taip pat nepateikė ir įrodymų, kad ieÅ¡kovės padėtis, lyginant jÄ su 2017 m., kada buvo sudaryta su ieÅ¡kove nuomos sutartis rinkos kainomis, pagerėjo, ir/ (ar) kad socialinio bÅ«sto poreikis taip stipriai iÅ¡augo, kad buto nuoma ieÅ¡kovei rinkos kainomis tapo negalima.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė vertinti faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovės netektas darbingumas – 70 proc., ji turi du neįgalius Å¡eimos narius, kuriais turi rÅ«pintis. Dėl to ieÅ¡kovės kiek didesnės pajamos, lyginant jas su tomis, kurios numatytos įstatyme, siekiant socialinio bÅ«sto nuomos, nelaikytinos tiek reikÅ¡mingomis, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tų atimta galimybė tęsti buto nuomos santykius. 11.4. NežiÅ«rint to, kad ginčijamu sprendimu Taryba įgyvendino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte įtvirtintÄ iÅ¡imtinę savivaldybės tarybos kompetencijÄ priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir nustatyti Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles, toks Tarybos jai suteiktų teisių įgyvendinimas, ginčo aplinkybių kontekste, nebuvo nei pagrįstais, nei teisingas, nei sÄ Å¾iningas visų pirma dėl to, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti sprendžiamas ne naujos buto nuomos sutarties sudarymo klausimas, bet jau esamos pratęsimo įforminimo klausimas, jai tapus neterminuotai/ ir (ar) pratęstai; antra, dėl to, kad ieÅ¡kovė, dėl jos ne tik kad nepagerėjusios, bet dar ir pablogėjusios padėties, investicijų, atliktų bute, iÅ¡saugojo teisę tęsti buto nuomos santykius rinkos sÄ lygomis; trečia, valdžios institucijos turi tarnauti žmonėms, o ne veikti savo nuožiÅ«ra; ketvirta, valdžios institucijos savo sprendimus turi motyvuoti; penkta, valdžios institucijos neturi teisės taikyti dvigubų standartų – Å¡iuo atveju su vienais asmenimis tęsiant nuomos santykius rinkos kainomis, ilgiau nei metus laiko, su kitais atsisakant tÄ daryti. 11.5.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ieÅ¡kovės atstovei nedalyvaujant, nors į bylÄ buvo pateiktas ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį, dėl ligos, ir iÅ¡ karto po apsilankymo gydymo įstaigoje, buvo pateikti įrodymai į bylÄ , kad ieÅ¡kovės atstovė iÅ¡ tikrųjų turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, sukliudžiusių jai dalyvauti bylos nagrinėjime, manytina, netinkamai įgyvendino ieÅ¡kovės teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai, užkirto keliÄ ieÅ¡kovei tinkamai bei visapusiÅ¡kai realizuoti savo teisę į teisingÄ bei teisėtÄ teismÄ .

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Socialinio bÅ«sto kaip savivaldybės bÅ«sto nuomos galimybė yra tik savivaldybės tarybos teisė, o ne pareiga, tai yra vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtinta Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje, taip pat ir pačios sutarties 23 punkte, kuriame teisė atnaujinti Sutartį numatyta tik kaip Å¡alių galimybė, o ne pareiga.

Paprastai asmenims Å¡i galimybė suteikiama vieniems metams kaip papildomas, pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys ar Å¡eimos, dėl padidėjusių pajamų netekę teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ , turėtų galimybę susirasti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ rinkos sÄ lygomis. Å i savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos galimybė yra labiau iÅ¡imtis, negu įprasta nuomos santykių forma, kadangi, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė savivaldybės įgyvendinama funkcija, o ne komercinės veiklos forma. 12.2.

Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė penkerius metus naudojosi ginčo butu nuomos santykių pagrindu, arba tai, kad ieÅ¡kovė kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-481-866/2019, nesėkmingai siekė Å¡io buto privatizavimo lengvatine tvarka (civilinė byla nutraukta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu), nėra pagrindas Savivaldybės tarybai pratęsti su ieÅ¡kove Å¡io buto nuomos santykius. 12.3. IeÅ¡kovės atstovė abstraktų praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį per elektroninę sistemÄ teismui pateikė tik likus mažiau nei valandai iki paskirtojo teismo posėdžio, kartu su praÅ¡ymu nepateikdama jokių svarbias priežastis patvirtinančių dokumentų – tik savo pareiÅ¡kimÄ apie ketinimÄ kreiptis į gydymo įstaigÄ .

Vertinti ieÅ¡kovės atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežasties rimtumo, svarbumo ir iÅ¡skirtinumo teismas neturėjo galimybės, kadangi kartu su ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymu atidėti teismo posėdį dėl svarbios priežasties nebuvo pateikti jokie įrodymai, galintys teikti informacijos apie neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbumÄ . Ä®statymo pagrindu ieÅ¡kovei procese kyla pareiga sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso – rÅ«pintis kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamÄ teismo praneÅ¡imÄ , atvykti į posėdį ir tinkamai vykdyti kitus teismo ar įstatymo numatytus nurodymas.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė ir jos atstovė apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo informuotos tinkamai, o liga civilinį procesÄ reglamentuojančiose įstatymo nuostatose bei teismų praktikoje nėra laikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, vertintina, jog teismas, siekdamas proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principo, pagrįstai tęsė bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovės atstovei nedalyvaujant.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė VÄ® Vilniaus miesto bÅ«stas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesi. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog Savivaldybės taryba iÅ¡ esmės turėjo spręsti ne buto iÅ¡nuomojimo klausimÄ , bet tik buto nuomos įforminimo klausimÄ , nes buto nuoma faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo kontekste tapo neterminuota / ir (ar) pratęsta iki 2019-06-28. Yra 2018-06-19 apeliantės praÅ¡ymas pratęsti su ja nuomos sutartį.

Be to, akivaizdu, jeigu apeliantė praÅ¡o pratęsti su ja nuomos sutartį, tai parodo, kad ji aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai supranta nuomos sutarties galiojimo termino pabaigÄ . Byloje esant duomenims, kad nuomos sutartis pasibaigė, akivaizdu ir tai, kad Savivaldybės taryba svarstė buto iÅ¡nuomojimo klausimÄ , o ne esamos nuomos įforminimo klausimÄ . Apeliantė prarado teisę nuomotis butÄ socialinio bÅ«sto sÄ lygomis jai virÅ¡ijus Ä®statyme numatytÄ pajamų dydį, pasinaudojo galimybe vienus metus šį butÄ nuomotis savivaldybės bÅ«sto sÄ lygomis, kuris yra laikomas kaip pereinamasis laikotarpis nuomininkams tuo atveju, jeigu per metus jų pajamos ir vėl sumažėtų. 13.2.

NesÄ Å¾ininga apeliantės pozicija dėl turimo nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantė negali jame gyventi, tai neatima iÅ¡jos galimybės minėtÄ turtÄ realizuoti, t. y. parduoti, iÅ¡nuomoti ar kt., ir iÅ¡ to gauti papildomų pajamų. Be to, savivaldybei neatsižvelgus į šį argumentÄ , akivaizdu, bÅ«tų pažeista kitų socialinio bÅ«sto laukiančių eilėje asmenų (Å¡eimų), kurių pajamos nevirÅ¡ija Ä®statyme nustatytų dydžių ir kurie neturi nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, atžvilgiu.

Apeliantės pajamos virÅ¡ijo Ä®statyme nustatytÄ pajamų dydį socialinei paramai bÅ«stui iÅ¡sinuomoti net dvejus metus, o praradus teisę socialinei paramai gauti, nepateikė duomenų, kad jos pajamos sumažėjo, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra duomenų, kad apeliantės pajamos ir toliau nevirÅ¡ija Ä®statyme nustatytų dydžių. 13.3. Apeliantės atstovė dalyvavo parengiamajame posėdyje, iÅ¡dėstė savo pozicijÄ , pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų papildomus įrodymus; taip pat pati teikė papildomus įrodymus.

Net ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje be apeliantės atstovės, teismas pridėjo prie bylos (jau po iÅ¡nagrinėjimo) jos paraÅ¡ytÄ baigiamÄ ja kalbÄ . Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantės atstovė gavo iÅ¡imtinę teisę pateikti savo baigiamÄ jÄ nuomonę, argumentus jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo. PrieÅ¡ingai, teismui pridėjus apeliantės atstovės baigiamÄ jÄ kalbÄ jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo, atsakovams buvo užkirstas kelias reikÅ¡ti replikas dėl joje iÅ¡dėstytų argumentų.

Byloje nėra duomenų apie tai, kas sutrukdė pačiai apeliantei dalyvauti teismo posėdyje. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl ginčo esmės 16. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sÄ vokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko bÅ«sto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio bÅ«sto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) bÅ«stas.

Visais atvejais toks bÅ«stas, kad ir kaip jis bÅ«tų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali bÅ«ti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

17. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes jų turimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais. Tai reiÅ¡kia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ , siekiant maksimalios naudos (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-51/2010).

18. Byloje nustatyta, kad 2012-12-07 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ sudarė Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kove, kuria iÅ¡nuomojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl socialinio bÅ«sto (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo R. I.“. VÄ® Registrų centro duomenimis nurodytas butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei.

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2017-06-28 sprendimu „Dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo sÄ rašų tvirtinimo įgyvendinant LR Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymÄ â€œ ir nuomos sutarčių pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«stas (duomenys neskelbtini), kuris buvo iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovei, iÅ¡brauktas iÅ¡ Vilniaus m. savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo sÄ raÅ¡o.

Pasikeitus bÅ«sto statusui, 2017-03-17 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ Vilniaus miesto bÅ«stÄ su praÅ¡ymu, nurodydama, jog ji sutinka mokėti didesnį bÅ«sto nuomos mokestį. 19. 2017-08-22 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ sudarė su ieÅ¡kove Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 21 p. nurodyta, jog bÅ«stas iÅ¡nuomojamas iki 2018-06-28. Sutarties 22 punkte nustatyta, jog sutartis gali bÅ«ti atnaujinta CK nustatyta tvarka; pagal sutarties 25.1 p., sutartis nutraukiama pasibaigus sutarties nuomos terminui, jeigu ji nebuvo pratęsta.

Byloje esantis ieÅ¡kovės 2018-06-19 praÅ¡ymas dėl socialinio bÅ«sto nuomos terminuotos sutarties pratęsimo patvirtina, jog ji kreipėsi į Vilniaus m. bÅ«stÄ , praÅ¡ydama pratęsti terminuotÄ nuomos sutartį. Nustatyta, jog ginčo bute ieÅ¡kovė gyvena su neįgaliu sÅ«numi.

20. Ä®vykusiame Tarybos posėdyje (2018-10-17 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo svarstytas klausimas dėl bÅ«sto (duomenys neskelbtini)iÅ¡nuomojimo ieÅ¡kovės Å¡eimai ir terminuotos Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutarties sudarymo, tačiau nuspręsta nepritarti sprendimo projektui „Dėl Savivaldybės bÅ«sto (duomenys neskelbtini)iÅ¡nuomojimo ieÅ¡kovės Å¡eimai ir terminuotos nuomos sutarties sudarymo. IÅ¡ 2018-07-26 įvykusio komisijos posėdžio dėl nuomos teisinių santykių nagrinėjimo protokolo matyti, jog ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus pajamos 2017 m. sudarė 17455 Eur ir virÅ¡ijo Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatyto dviejų asmenų leistinÄ dydį (11590 Eur); be to, byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2018-11-12 raÅ¡tu „Dėl Tarybos sprendimo“ informavo ieÅ¡kovę, jog 2018-10-17 įvykusio Tarybos posėdžio Nr. 70 metu buvo nuspręsta nepritarti projektui iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovės Å¡eimai savivaldybės bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini)nesant teisinio pagrindo, todėl prašė iki 2019-02-17 atlaisvinti nurodytÄ butÄ .

22. Gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos, iÅ¡dėstytos CK XXXI skyriuje. Remiantis CK 6.575 straipsnio nuostatomis – Å¡io skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarkÄ , kai Å¡ios patalpos priklauso :

1) fiziniams asmenims;

2) valstybei ar savivaldybei;

3) juridiniams asmenims. Pagal CK 6.582 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti neterminuota arba terminuota. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡alys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotÄ nuomos sutartį sudarydamos naujÄ terminuotÄ arba neterminuotÄ nuomos sutartį. Tame pačiame skyriuje reglamentuotos ir gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės, t. y. kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar buvę Å¡eimos nariai turi iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios patalpos, o neiÅ¡sikėlusieji iÅ¡ jos iÅ¡keldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alys, sudarydamos 2017-08-22 savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apibrėžė nuomos sutarties terminÄ (sutarties 21 p.) bei numatė galimybę, bet ne pareigÄ atnaujinti Sutartį CK nustatyta tvarka (sutarties 22 p.). IeÅ¡kovė akceptavo Sutarties 25.1 p. sÄ lygÄ â€“ nutraukti sutartį pasibaigus jos terminui, jeigu ji nebus pratęsta. Taigi, ieÅ¡kovė sudarydama savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį, galėjo protingai numatyti, jog pasibaigus jos terminui, sutartis gali bÅ«ti nutraukta.

Juolab, kad tokiÄ galimybę nustatė sutarties 25.1 p. ir tokia sÄ lyga neprieÅ¡taravo CK nuostatoms, reglamentuojančioms nuomos sutarties pabaigÄ suėjus jos terminui. Nors ieÅ¡kovė teigė, jog ginčo butas nėra priskirtas socialiniam bÅ«stui, Å¡i aplinkybė neįpareigojo savivaldybės pratęsti nuomos santykius su ieÅ¡kove. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma priskirtina prie jos socialinių funkcijų, tai nėra jos komercinės veiklos forma.

24. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog nuomos santykiai su kitais asmenimis, praradus teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , tęsėsi, sudarant naujas nuomos sutartis ar leidžiant iÅ¡sipirkti savivaldybei priklausiusius butus, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog ginčo buto nuomos terminas nepagrįstai buvo nepratęstas su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovės situacija buvo iÅ¡nagrinėta individualiai, skundžiamas savivaldybės tarybos 2018-10-17 sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Kokiu pagrindu buvo pratęsti nuomos santykiai su kitais asmenimis ir ar leista jiems iÅ¡sipirkti butus, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti teikimo asmenims ir Å¡eimoms principus, finansavimo Å¡altinius, formas, paramÄ bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio bÅ«sto ir savivaldybės bÅ«sto nuomos bei bÅ«sto pardavimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymas (toliau – ir Ä®statymas). Ä®statymo 11 straipsnis nustato asmenų ir Å¡eimų vertinamų pajamų ir turto metinius dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramÄ bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti.

Pagal Ä®statymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , socialinio bÅ«sto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais virÅ¡ija Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad, jeigu asmens ar Å¡eimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį bÅ«stÄ , deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais virÅ¡ija Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar Å¡eimos praÅ¡ymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ nuomoti kaip savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės bÅ«sto, socialinio bÅ«sto nuomos mokesčių ir bÅ«sto nuomos ar iÅ¡perkamosios bÅ«sto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar Å¡eima neturi nuosavybės teise kito tinkamo bÅ«sto.

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 360 patvirtintos Socialinės paramos koncepcijos 2 punktu – socialine parama siekiama sudaryti bÅ«tiniausias gyvenimo sÄ lygas asmenims (Å¡eimoms, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitokios pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos, kad jie (jos) galėtų pasirÅ«pinti savimi. IeÅ¡kovės pajamos 2017 m. sudarė 17455 Eur, tai virÅ¡ija Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme numatytÄ dydį, tačiau ir vertinant socialinės paramos tikslų kontekste negali bÅ«ti laikomos nepakankamomis pasirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis savo lėšomis, juolab, kad ieÅ¡kovė turi nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavus ar iÅ¡nuomojus galėtų gauti papildomų pajamų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieÅ¡kovė nurodo, jog Å¡is turtas mažos vertės, kadangi buto vertė Nekilnojamojo turto registro centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis siekia vos 9297 Eur, pažymėtina, kad iÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡io buto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2003 metais, todėl atsižvelgiant į dabartines sostinėje esančio gyvenamosios paskirties turto tendencijas, galima daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei priklausančio buto vertė lyginant su 2003 metais yra žymiai padidėjusi.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog ieÅ¡kovė penkerius metus naudojosi ginčo butu nuomos santykių pagrindu, mokėjo mokesčius, atliko investicijas bute, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu įpareigoti savivaldybę pratęsti nuomos santykius. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovei neužkertamas kelias kelti reikalavimÄ savivaldybei dėl lėšų atlyginimo, jeigu ji yra atlikusi kokius nors pagerinimus ginčo bute, esant pagrindui, vadovaujantis CK 6.492 straipsniu (kapitalinio remonto atveju) ir 6.493 straipsniu (einamojo remonto atveju).

28. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti faktinę aplinkybę, kad ieškovės netektas darbingumas – 70 proc., ji turi du neįgalius šeimos narius, kuriais turi rūpintis. Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nurodytų aplinkybių, tačiau atsakovės argumentai dėl nedarbingumo lygio, jos prižiūrimų neįgalių šeimos narių skaičiaus negalėjo lemti palankaus ieškovei sprendimų, tam nebuvo teisinio pagrindo.

Priešingu atveju būtų pažeisti kitų laukiančių eilėje savivaldybės būsto asmenų, kurių pajamos atitinka Įstatyme įtvirtintus kriterijus, interesus. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad be kitų aplinkybių, pagrindinis vertinimo kriterijus, kuriuo remiantis su ieškove galėjo būti tęsiama savivaldybės būsto nuoma, buvo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintų nuostatų atitikimas – nepakankamas ieškovės šeimos gaunamų pajamų dydis.

Savivaldybės taryba, priimdama ieÅ¡kovės ginčijamÄ sprendimÄ , įgyvendino nuosavybės teisę panaudoti bÅ«stÄ pagal paskirtį, suteikiant prioritetÄ apgyvendinti teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

29. Be kita ko, minėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieÅ¡koti galimybių užtikrinti sau ir savo Å¡eimai žmogaus orumÄ atitinkančių gyvenimo sÄ lygų, ji neturi virsti privilegija; pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimÄ , todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirÅ«pinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017). Taigi asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomÄ turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (Å¡eimoms) forma.

Pareiga rÅ«pintis savo Å¡eima, užtikrinti bent minimalias gyvenimo sÄ lygas, pasirÅ«pinti bÅ«stu ir kt. negali bÅ«ti perkeliama nei Lietuvos Respublikai, nei jokiai kitai institucijai.

30. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad parama įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais:

1) lygiateisiškumo (parama teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę);

2) socialinio teisingumo (parama teikiama asmenims ir Å¡eimoms, įvertinus jų turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir Å¡eimos socialine padėtimi susijusius veiksnius);

3) pasirinkimo (paramos teikimas remiasi teise asmenims ir Å¡eimoms rinktis vienÄ iÅ¡ kelių paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti formų);

4) veiksmingumo ir efektyvumo (parama teikiama siekiant didinti asmenų ir Å¡eimų, pagal šį įstatymÄ turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti, motyvacijÄ integruotis į darbo rinkÄ ir racionaliai naudoti turimus iÅ¡teklius).

31. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sÄ raÅ¡e, buvo įraÅ¡yti 1342 asmenys ir Å¡eimos, laukiantys socialinio bÅ«sto. VieÅ¡ai prieinamais duomenimis, 2019 metais į sÄ raÅ¡Ä buvo įraÅ¡yti 1637 asmenys ir Å¡eimos, turintys teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/parama-bustui-isigyti-ar-issinuomoti/eiliu-sarasai-socialinio-busto-nuomai/).

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, jog savivaldybei priklausančio bÅ«sto pasiÅ«la yra gerokai mažesnė negu tokio bÅ«sto paklausa, t. y. asmenys, turintys teisę bÅ«sto nuomai, privalo laukti eilėje bÅ«stui iÅ¡sinuomoti, taigi turintys pakankamas pajamas savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savo gyvenamÄ ja vieta asmenys, kaip Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, reikalaudama pratęsti savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį, apsunkina Å¡io bÅ«sto gavimÄ kitiems mažesnes pajamas nei ieÅ¡kovė gaunantiems asmenims, kuriems pagal įstatymus jis iÅ¡ tikrųjų priklausytų.

Taigi ieÅ¡kovės veiksmai – naudojimasis bÅ«stu, kai jos pajamos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme įtvirtintus dydžius, įvertinus ir tai, kad ieÅ¡kovė turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , kurį realizavus galėtų gauti papildomas pajamas – nepagrįstai suvaržo kitų asmenų, turinčių teisę gauti socialinį bÅ«stÄ , teises ir teisėtus interesus ir tuo pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

32. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė skunde iÅ¡ esmės pakartoja ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tai nereiÅ¡kia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo.

Ä®vertinus skundžiamo sprendimo turinį, daroma iÅ¡vada, kad visos apeliantės nurodomos aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Taigi vien apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis nesuteikia teisinio pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo nepagrįstumÄ bei neteisėtumÄ . Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, todėl nėra tikslinga teismo motyvų kartoti. Be to, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iÅ¡ esmės pritariant teismo padarytoms iÅ¡vadoms ir priimtam sprendimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir iÅ¡samiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sÄ sajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių. Dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo nedalyvaujant ieÅ¡kovei ir jos atstovei 34. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ nedalyvaujant ieÅ¡kovei bei jos atstovei, nes buvo pateiktas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti dėl ieÅ¡kovės atstovės sveikatos bÅ«klės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotos tinkamai.

IeÅ¡kovės atstovė prieÅ¡ pat teismo posėdį pateikė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį dėl jos ligos, nurodydama, jog dokumentÄ , patvirtinantį ligos faktÄ , pateiks vėliau, bet iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymų gauta nebuvo. Pažymėjo, jog atstovė nedarbingumo pažymėjimÄ pateikė teismui 2019-03-25, t.y. kai teismas jau buvo išėjęs į priėmimo kambarį priimti sprendimo. Tiek ieÅ¡kovės atstovė, tiek atsakovės pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alys taipogi iÅ¡dėstė savo pozicijÄ parengiamajame teismo posėdyje, be to, teismas pridėjo prie bylos ieÅ¡kovės atstovės pateiktÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos, ieÅ¡kovei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, iÅ¡dėstytuose tiek ieÅ¡kinyje, tiek baigiamojoje kalboje, buvo suteikta teisė komentuoti atsakovių iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir pateiktus įrodymus.

35. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu ieÅ¡kovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju, prie ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys ieÅ¡kovės ar jos atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis, todėl teismas pagrįstai atmetė pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Be to, ieÅ¡kovės interesams byloje atstovavo profesionali teisininkė, todėl spręstina, kad neatvykimo į teismo posėdį teisinės pasekmės buvo žinomos. Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, teismo motyvus dėl sprendimo iÅ¡nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovei ir jos atstovei neatvykus, į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę ne tik visas galimybes laisvai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 13, 42, 140 straipsniai) bet ir tam tikras pareigas (CPK 7, 12,178, 246 straipsniai) ir kita.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 straipsnis (teisė į teisingÄ teismÄ ) neužtikrina teisės asmeniÅ¡kai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylÄ (paaiÅ¡kinimus) teismui. EŽTT Å¡iame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi bÅ«ti analizuojamas platesniame teisės į teisingÄ procesÄ kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui – proceso Å¡aliai – buvo suteikta tinkama galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiÅ¡kimų bei įrodymų, pateiktų kitos Å¡alies ir pristatyti savo bylÄ tokiomis sÄ lygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų Å¡aliai prieÅ¡ oponentÄ (Koni v.

Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ieÅ¡kovės teisių, tinkamai taikė procesinės teisės normas netenkindamas ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį ir turėjo teisinį pagrindÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ teismo posėdyje nedalyvaujant ieÅ¡kovei ir jos atstovei. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas, kaip ji nurodė, užkirto keliÄ jai tinkamai bei visapusiÅ¡kai realizuoti savo teisę į teisingÄ teismÄ .

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei sprendžia, kad dėl kitų ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti nes jie nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl bylos procesinės baigties 37. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kinio faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus skundÄ neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Duomenų apie atsakovų patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė