2019-05-08 Nr. AB-10896-3-62-3-00836-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-198-756/2019

Teisminio proceso 3-62-3-00836-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 53.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 6–9). Skundą pareiškėjas grindė iš esmės šiais argumentais:

1.1. 2017 m. sausio 2 d. prašymu dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių. 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjas gavo Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti jam išvyką į namus. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris 2017 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.

1.2. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pavyzdingai, lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja profesinio mokymo programoje, 2015 m. įgijo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre dailiųjų dirbinių pynėjo kvalifikaciją, 2016 m. – siuvinių gamintojo kvalifikaciją, mokosi pagal baldų apmušėjo mokymo programą, dirba VĮ „Mūsų amatai“, yra daug kartų skatintas. Nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Savo prašyme dėl išvykos suteikimo pareiškėjas nurodė, jog siekia stiprinti ir palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, aplankyti tėvų kapus.

1.3. Komisijos, svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – ir Komisija) posėdžio metu buvo svarstomas ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytas nusikaltimas, nusikaltimo vieta, pobūdis, motyvai. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu jis yra baudžiamas antrą kartą. Be to, Komisijos pirmininkas pateikė 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje, kuri liečia tik pareiškėjo asmeninį gyvenimą ir negali būti viešinama. Tai sukėlė pareiškėjui kančią, dvasinį sukrėtimą. Dėl įvykdyto nusikaltimo pareiškėjas labai gailisi, todėl jam taikomi apribojimai yra nepagrįsti. Dėl minėtų apribojimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniu ir fiziniu skausmu, sveikatos sutrikimu, depresija, stipriomis neigiamomis emocijomis.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52–58). Atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:

2.1. Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), XLVIII skyrius, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-284 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuleistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo“ (toliau – ir Aprašas).

2.2. Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus, nurodydamas, kad šios išvykos tikslas sustiprinti socialinius ryšius su šeima bei aplankyti ir sutvarkyti tėvų kapus.

2.3. Pareiškėjo prašymas buvo svarstytas Komisijoje. Komisijoje vienbalsiai priimtas sprendimas pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus nesuteikti. Toks sprendimas priimtas komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad asmuo yra nuteistas pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už labai sunkų nusikaltimą. Taip pat pareiškėjas nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, šios išvykos suteikimo datos ir kokiu adresu vyktų. Pareiškėjas kiekvieną kartą pateikdamas prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus teigia, kad nori aplankyti žmoną po atliktos operacijos, tačiau pareiškėjas nuolatos yra lankomas žmonos, priklausančių ilgalaikių ir suteikiamų papildomų ilgalaikių pasimatymų metu, paskutinį kartą nuteistajam buvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas su žmona 2016 m. liepos 16 d.. Bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nuobauda skirta nebuvo, apsiribota apsvarstymu drausmės komisijoje. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Pažymėjo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys, tai emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniams veiksniams tai - mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda, tarpasmeninių įgūdžių lygis), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys), nuteistasis priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengia.

2.4. Pravieniškių PN-AK pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

II. 3. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. 2017 m. sausio 2 d. prašyme pareiškėjas yra nurodęs trumpalaikės išvykos į namus tikslus (stiprinti ir išsaugoti socialinius ryšius su šeima, vaikais bei aplankyti ir sutvarkyti tėvų kapus) bei motyvus (pasiilgo artimųjų, nori, kad nenutrūktų socialiniai ryšiai, išvyka suteiktų viltį, kad išėjus iš įkalinimo įstaigos, galės pradėti naują, dorą gyvenimą). Tačiau, kaip nurodyta Komisijos protokole, 2016 metais pareiškėjas iš dukters nėra gavęs nei vieno laiško, iš sūnaus – vieną, iš sutuoktinės – keturis, tačiau paskutinį – 2016 m. rugpjūčio 2 d., kas rodo, jog pareiškėjo artimieji nerodo didelės iniciatyvos bendrauti su juo, nepalaiko glaudaus ir artimo bendravimo.

5. Dėl pareiškėjo argumento, jog, sprendžiant klausimą dėl trumpalaikės išvykos sutiekimo, neturėjo būti vertinamas jo padarytas nusikaltimas, nusikaltimo laikas, vieta ir aplinkybės, teismas pažymėjo, kad Aprašo 19 punkte kaip vieni iš kriterijų, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, nurodyta nuteistojo biografija, aplinkybės, sąlygojusios nusikaltimo padarymą, kokia paskirta laisvės atėmimo bausmė, turimi socialiniai ryšiai ir kt.

6. Komisija rėmėsi tuo, jog pareiškėjas yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (duomenys neskelbtini), rėmėsi L. D. teismui duotais parodymais, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu santuoka yra nutraukta. Komisija, vertindama pareiškėjo prašyme nurodytus išvykos tikslus, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2S-2790-580/2016 (teisminio proceso Nr. 2-45-3-00554-2016-7) pagal ieškovės E. J. D. ieškinį pareiškėjui dėl santuokos nutraukimo. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 str. 6 d.) ir paskelbta viešoje sprendimų paieškoje Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko. Joje nurodyta, kad pareiškėjo sutuoktinė prašė nutraukti santuoką dėl pareiškėjo kaltės, nurodė, kad jis nuo pat šeimos sukūrimo nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, prieš ją naudojo psichologinį smurtą, nesirūpino šeimos gerove, namuose nesiliovė konfliktai. Teismas vertino, kad šiomis aplinkybėmis Komisija pagrįstai rėmėsi, darydama išvadą, kad pareiškėjo įvardintas trumpalaikės išvykos į namus tikslas – sustiprinti socialinius ryšius su sutuoktine, neatitinka tikrovės.

7. Teismas papildomai nurodė, kad už pareiškėjo padarytą nusikaltimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal kurią nuteistiesiems asmenims lygtinis paleidimas pagal galiojančius teisės aktus netaikomas. Todėl vertinamuoju atveju pareiškėjui negalėjo būti taikomos ir BVK 104 straipsnio nuostatos. Nors lygtinio paleidimo netaikymo kriterijus nėra nurodytas Apraše, kaip vienas iš kriterijų į kurį turi būti (gali būti) atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus klausimą, tačiau teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai įvertino ir šią aplinkybę, kuri papildo Komisijos nurodytą kriterijų, t. y. trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Teismas pažymėjo, kad Apraše nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, Komisijai suteikiama teisė savo siūlymą pagrįsti ir kitais kriterijais, kurie turi būti nurodomi Komisijos posėdžio protokole (Aprašo 20 p.).

8. Pagal galiojančius teisės aktus galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (BVK 104 str. 2 d.), t. y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Pravieniškių PN-AK direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

9. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad jis dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, gailisi, bausmę atlieka pavyzdingai, mokosi, turi daugybę paskatinimų, niekada nebuvo baustas nuobaudomis, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dėl ieškinio dengimo pretenzijų neturi, teismas pažymėjo, kad teigiamai vertina minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina teigiamą pareiškėjui paskirtos bausmės poveikį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis trumpalaikės išvykos į namus metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus.

10. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad Pravieniškių PN administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsisakydama suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, atsižvelgdama į pareiškėjo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Kadangi nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taip pat nenustatytas ir neturtinės žalos atsiradimo faktas, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas.

III. 11. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde (b. l. 90) nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

12. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės šiais argumentais:

12.1. Teismas neteisingai vertino šiuos į bylą pateiktus įrodymus – 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. sausio 2 d. dokumentus, juos vertino kaip vieną dokumentą.

12.2. Teiginys, kad pareiškėjas vyktų į tą pačią apskritį, kurioje buvo padarytas nusikaltimas ir dėl to nebus sudaryta saugi aplinka visuomenei pažeidžia pareiškėjo teisę į nekaltumo prezumpciją.

12.3. Komisijos posėdžio metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, kadangi buvo svarstomas pareiškėjo privatus gyvenimas, dėl ko pareiškėjas patyrė išgyvenimus ir sveikatos sutrikimą.

12.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką draudžiama nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias padaryta moralinė žala neatlyginama (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/03).

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 94–95) su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkintas tik nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas padarė išvadą, jog Pravieniškių PN-AK administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsisakydama suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nebūtų pasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesinės ar materialinės teisės normas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas grindžia iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjui nebuvo suteikta trumpalaikė išvyka, taip pat Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimas paliktas galioti, atlyginimo.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas nutraukia bylą, tarp jų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2 p.). Tam, kad byla būtų nutraukta minėtu pagrindu, yra būtina nustatyti du elementus: pirma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (bet koks procesinis sprendimas, be kita ko, nutartis); antra, kad reiškiamas naujas skundas yra tapatus jau išnagrinėtam skundui (tai apima šalių, skundo dalyko ir pagrindo tapatumą).

17. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią grindė Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimais, kuriais pareiškėjui nebuvo suteiktos trumpalaikės išvykos, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. sausio 2 d., buvo pareiškęs ir anksčiau Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtame skunde. 2017 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1209-414/2017 konstatuota, kad „byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2017 m. vasario 1 d. sprendimai (atsakymai), priimti nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. spalio 3 d., 2017 m. sausio 2 d. ir pakartotinai 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. liepos 1 d. bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymus, yra neišsamūs, nepagrįsti ar nemotyvuoti.“

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-375-756/2019, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo, jį atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-375-756/2019 buvo išspręstas ginčas tarp pareiškėjo ir to paties atsakovo kaip ir nagrinėjamoje byloje, dėl to paties dalyko ir to paties pagrindo (dėl neturtinės žalos atlyginimo už nesuteiktą trumpalaikę išvyką). Tai, kad ankstesnėje byloje buvo vertinama daugiau pareiškėjo prašymų dėl trumpalaikių išvykų ir skyrėsi prašomos atlyginti neturtinės žalos suma, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Taigi, yra ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas administracinę bylą nutraukti.

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o administracinė byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė