2025-10-29 Nr. AB-18065-3-61-3-02186-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2594-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02186-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. K. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. N. K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 25S89299, kuriuo nuspręsta atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išspręsti prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl duomenų nacionaliniame sąraše ir į SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jis negali gauti leidimo laikinai gyventi ar vizą Ispanijoje. Vertino, kad nustatyti draudimai yra neproporcingi. Sprendimas yra ydingas, nes jame nenurodytos visos jam gresiančios pasekmes ir apribojimai, nurodytas tik formalus tekstas. Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) ir viešajai tvarkai.

3. Pareiškėjas rėmėsi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 50.2 punktu ir 50.3.2 papunkčiu. Pareiškėjas teigė, kad jokio pažeidimo nėra padaręs, nesislėpė nuo pareigūnų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodant kokiu pagrindu. Nesant jokio pagrindo atsakovas privalo išbraukti jo duomenis iš nurodyto sąrašo.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad aktyviai bendradarbiauja su atsakovu ir atsako į visus atsakovo atstovų skambučius ar klausimus. Sprendimas nėra susijęs su pavojumi Lietuvos Respublikai, kad reikėtų asmeniui uždrausti atvykti ir gyventi Šengeno zonoje.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 28 d., vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu priėmė sprendimą Nr. 24S88677 panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S106933 uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), nes buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

7. Pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Ramrenta“ pagrindu. Migracijos departamentas vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu 2024 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. 24S123000 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. balandžio 22 d. Pareiškėjas 2025 m. kovo 21 d. užpildė prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo Nr. 2503-DA-0090. Migracijos departamentas išnagrinėjęs su prašymu pateiktą medžiagą priėmė Sprendimą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 24S88677 ir 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 24S106933 neskundė, jie yra įsiteisėję ir juose nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškėjo tikslas nebuvo dirbti Lietuvos Respublikoje, yra neginčytinos. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 7 d., atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, sutarties su tarpininkaujančia įmone nesudarė. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo, nustatė papildomas aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pareiškėjas žinodamas, kad jam leidimas laikinai gyventi, be kita ko, suteikiantis teisę judėti Šengeno erdvėje, buvo išduotas darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, darbo sutarties su įmone nesudarė (kaip nurodo įmonė „neatvyko dirbti“), bet, naudodamasis juo, išvyko į Ispaniją, taip pat žinodamas, jog jam yra uždrausta atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, sąmoningai ir toliau liko Ispanijoje, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis.

9. Atsakovas teigė, kad nėra pagrindo išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo. Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka 50.1 punktu, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad turi būti nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis buvo pagrįstas. Atsakovas rėmėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktų nuostatomis.

10. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 24S88677 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2024 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S106933 uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

13. Pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Ramrenta“ pagrindu. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. 24S123000 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. balandžio 22 d.

14. Pareiškėjas 2025 m. kovo 21 d. pateikė prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo Nr. 2503-DA-0090, kuriuo prašė išbraukti duomenis apie jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Sprendimu nuspręsta atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo; nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

15. Teismas vadovavosi UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies, Kriterijų vertinimo tvarkos 11, 12, 14, 49 ir 50 punktų nuostatomis.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Migracijos departamento 2024 m. kovo 28 d. sprendimu panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindais, t. y. taip pat ir dėl to, jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Pareiškėjas šio sprendimo teismui neskundė, todėl jis yra galiojantis. Taip pat pareiškėjas teismui neskundė Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Todėl ir šis sprendimas yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes. Teismas pažymėjo, kad įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2025 m. kovo 21 d. teikdamas prašymą dėl draudimo atvykti iš esmės nurodė, jog Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 24S106933, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi iki 2027 m. balandžio 22 d., neleidžia jam dirbti ar užsiimti jokia ūkine ir komercine veikla ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvės šalyse. Šiuo metu jis rado darbą Ispanijoje ir yra susitvarkęs dokumentus, leidžiančius teisėtai gyventi ir dirbti Ispanijoje.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei prašyme Migracijos departamentui, nei skunde teismui nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų naujai įvertinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo pagrindą. Pareiškėjo nurodyti duomenys apie tai, kad jis ketina gyventi ir dirbti Ispanijoje, nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertinamos priimant minėtą Sprendimą bei galinčiomis lemti šio Sprendimo pagrindą.

19. Įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį arba išbraukti duomenis apie pareiškėją iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo. Todėl, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio netrumpino ir neišbraukė pareiškėjo duomenų iš Nacionalinio sąrašo. Teismas nenustatė kitų pagrindų, kuriems esant išbraukiami duomenys apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo (nenustatyta, kad pareiškėjas turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą).

20. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ginčijamo atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Migracijos departamento įpareigojimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

21. Teismas vertino, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nėra esminiai ir nekeičia sprendime padarytų išvadų, todėl jų nenagrinėjo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Netenkinus šio reikalavimo, pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, o netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimų – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas tenkintas. Teigia, kad jo duomenys iš SIS turi būti pašalinti, kadangi jis neturi galimybės gauti leidimo laikinai gyventi, o šis draudimas yra ypatingai neproporcingas.

24. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į įsiteisėjusius teismų sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024, kuriose nurodyta, jog atsakovo sprendimai dėl draudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti.

25. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento Sprendimas yra per griežtas.

26. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju jis negavo jokios informacijos, kurį pagrįstų, jog jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, priešingai, jis siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau surado naują darbdavį, jam nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir / arba jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi. Teigia, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, jame nėra nurodyti jokie argumentai, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl vien dėl šios priežasties atsakovo Sprendimas turėjo būti panaikintas.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad jokių pažeidimų Lietuvos Respublikoje nėra padaręs.

28. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas jo nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, neteisingai vertino įrodymus ir juos vertino atsakovo naudai.

29. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teigia, kad tiek ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįsti, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl turi būti panaikintas.

30. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

31. Atsakovas, pakartodamas faktines aplinkybes, nurodo, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 24S88677 ir 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 24S106933 neskundė, jie yra įsitesėję ir juose nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškėjo tikslas nebuvo dirbti Lietuvos Respublikoje, yra neginčytinos. Pareiškėjas, 2023 m. lapkričio 7 d., atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, sutarties su tarpininkaujančia įmone nesudarė. Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo Nr. 2503 DA-0092 nustatė papildomas aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pareiškėjas, žinodamas, kad jam leidimas laikinai gyventi, be kita ko, suteikiantis teisę judėti Šengeno erdvėje, buvo išduotas darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, darbo sutarties su įmone nesudarė (kaip nurodo įmonė, „neatvyko dirbti“), bet, naudodamasis juo, išvyko į Ispaniją, taip pat žinodamas, jog jam yra uždrausta atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, sąmoningai ir toliau liko Ispanijoje, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis.

32. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-1137-822/2025 ir Nr. eA-2467-789/2024 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi yra įsiteisėjęs, taigi pagrindo panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką nėra. Be to, pareiškėjo minimoje teismų praktikoje, skundžiamas sprendimas yra uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą į SIS. Šioje byloje pareiškėjas skundžia Migracijos departamento Sprendimą atsisakyti išbraukti duomenis iš NAS ir atšaukti įspėjimą SIS, o ne sprendimą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).

33. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo cituojama teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo nurodytose byloje buvo skundžiami sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS. Akcentuoja, kad šiuo atveju ginčijamas Sprendimas yra atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Tokios pat pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2382-662/2025, kad argumentai dėl jau įsiteisėjusių sprendimų nėra pagrindas panaikinti sprendimą atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir pašalinti perspėjimą iš SIS.

34. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, atsakovas teigia, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir užsieniečio duomenys neišbraukiami iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, jog nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

35. Atsakovas nurodo, kad taip pat nenustatyta NAS taisyklių 32 punkte nurodytų teisinių pagrindų, kuriems esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti Šengeno informacinei sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).

36. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

37. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 8 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimas yra per griežtas, neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jame nėra nurodyti jokie argumentai, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be to, pirmosios instancijos teismas jo nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, neteisingai vertino įrodymus ir juos vertino atsakovo naudai, sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

43. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, objektyviai ir detaliai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kuriais jis grindžia Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos skundžiamam Sprendimui priimti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ar juos vertino atsakovo naudai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

45. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nes, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. jame nurodytas teisinis ir faktinis Sprendimo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios buvo reikšmingos priimant ginčijamą Sprendimą.

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 28.1 ir 32 punktais bei Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.

48. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. <...> Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

49. Pagal Taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

50. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1. motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2. draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3. valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4. aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.

Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2. sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3. išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1. nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2. nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3. nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4. nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 21 d. prašyme prašė panaikinti draudimą, kuris nustatytas 2024 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 24S106933, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, nes pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas. Pareiškėjo įsitikinimu, priimtas sprendimas yra per griežtas, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimas į SIS neleidžia jam dirbti ir užsiimti jokia veikla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Šengeno šalyse.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, be kita ko, atsižvelgęs ginčijamame Sprendime į pareiškėjo prašyme nurodytą informaciją bei aplinkybes, į tai, jog Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 23 d. yra priėmęs sprendimą Nr. 24S106933, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir tokiam pačiam terminui į traukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), į tai, kad asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas nustačius, jog užsienietis darbo sutarties su jį kvietusia įmone nesudarė, į pareiškėjo papildomai nurodytus argumentus bei įrodymus, taip pat į tai, jog pareiškėjas, žinodamas, jog jam leidimas laikinai gyventi, be kita ko, suteikiantis teisę judėti Šengeno erdvėje, buvo išduotas darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, darbo sutarties su įmone nesudarė (kaip nurodo įmonė „neatvyko dirbti“), bet, naudodamasis juo, išvyko į Ispaniją, taip pat žinodamas, kad jam yra uždrausta atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, sąmoningai ir toliau liko Ispanijoje, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis, vertino, jog išnagrinėjus asmens prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei informaciją, naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti asmeniui taikomą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje, nenustatyta.

Įvertinęs draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, bei tai, kad nenustatyta asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Migracijos departamentas sprendė, kad asmeniui draudimo atvykti laikotarpis, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 11, 12 ir 14 punktais, yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Nurodė, kad vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir užsieniečio duomenys neišbraukiami iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

Migracijos departamentas taip pat nenustatė Taisyklių 32 punkte nurodytų teisinių pagrindų, kuriems esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti Šengeno informacinei sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė Migracijos departamento ginčijamame Sprendime išdėstytai pozicijai, taip pat nurodė, jog pareiškėjas nei prašyme Migracijos departamentui, nei skunde teismui nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų naujai įvertinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo pagrindą, todėl pagrįstai sprendė, jog naikinti ginčijamą Sprendimą nėra jokio pagrindo.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išbraukti jo (pareiškėjo) duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei perspėjimą jo atžvilgiu SIS sistemoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas aiškiai nenurodo kokias faktines aplinkybes netinkamai nustatė (nenustatė) bei teisės normas netinkamai taikė (netaikė) Migracijos departamentas, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo aptartos situacijos vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, bei Migracijos departamentas.

55. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. N. K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Beata Martišienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Skirgailė Žalimienė