2024-06-03 Nr. CB-3566-2-68-3-18034-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1963

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18034-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2024 m. gegužės 13 d. paduotu ieškovo A. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Byla vieną kartą nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-1120/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. sprendimą (kuriuo Vilniaus apygardos teismas tenkino ieškinį ir pripažino, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. birželio 10 d. įsakymu neteisėtai iš ieškovui A. L. mokėtino darbo užmokesčio išskaitė 1361,60 Eur; priteisė ieškovui iš atsakovės 1361,60 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 8169,60 Eur dydžio netesybas) ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 22 d. sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą atmesti ieškovo A. L. ieškinį.

Ieškovas A. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, kad atsakovė tik sudarė galimybes ieškovui įgyti žinias, tačiau faktiškai mokymų metu papildomos žinios nebuvo įgytos, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi atlyginti mokymosi išlaidas pagal susitarimą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, sudarytą pagal DK 37 straipsnio nuostatas. Ieškovo įsitikinimu, žinių, viršijančių darbuotojo atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją), suteikimas yra privaloma sąlyga, kad darbuotojui atsirastų pareiga atlyginti mokymosi išlaidas pagal DK 37 straipsnio nuostatas. Darbdaviui neįrodžius, kad darbuotojas dalyvavo mokymuose ir gavo papildomas žinias, darbuotojui negali atsirasti pareiga atlyginti darbdavio turėtas mokymo išlaidas pagal DK 37 straipsnyje numatytą susitarimą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo. Jeigu darbdavys apmokėjo mokymosi išlaidas, tačiau darbuotojas mokymuose nedalyvavo dėl darbuotojo kaltės ir tokiu būdu darbdaviui buvo sukelti nuostoliai, tai tokių nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis DK 151 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, o ne įpareigojant darbuotoją atlyginti negautų mokymų išlaidas pagal susitarimą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavęs ieškovo kaltę dėl nebaigtų mokymų ir pripažinęs ieškovo pareigą atlyginti atsakovės turėtas išlaidas mokymams, kurie nebuvo pabaigti ir kuriose ieškovas praktiškai nedalyvavo, iš esmės taikė žalos atlyginimo (DK 151 straipsnis) institutą, nors bylos dalykas buvo ne žalos atlyginimas, o mokymosi išlaidų atlyginimas pagal DK 37 straipsnio nuostatas (pagal papildomą darbo sutarties sąlygą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnis).

2. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet kokie darbuotojo apmokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali lemti darbuotojo pareigą atlyginti dėl jų darbdavio patirtas išlaidas. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas turėtų atsirasti tuomet, jei darbuotojas, kuris ir be apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti pavestas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją), kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-1120/2023, 41 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl darbdavio patirtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojui buvo suteiktos žinios, atitinkančios DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus t. y. turi būti įrodyti du palyginamieji dalykai: kokios žinios reikalingos darbuotojo darbo funkcijoms atlikti ir tai, kad mokymuose darbuotojui suteiktos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-301-1120/2023, 42 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė tik sudarė galimybes ieškovui įgyti žinias, tačiau faktiškai papildomos žinios nebuvo įgytos ir ieškovas neįgijo papildomos vertės darbo rinkoje. Konstatavęs faktą, kad ieškovui mokymų metu nebuvo suteiktos papildomos žinios, teismas vis vien konstatavo ieškovo pareigą atlyginti mokymosi išlaidas pagal susitarimą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, sudarytą pagal DK 37 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė