Legislator Case Law & Legislation
d6d24084-9276-4ac3-ad24-2b6e4e55d45d AI generated

d6d24084-9276-4ac3-ad24-2b6e4e55d45d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d6d24084-9276-4ac3-ad24-2b6e4e55d45d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-149-815/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01875-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos – L. V.-G. atstovui – advokatui Liutaurui Baikščiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – L.

Legislator headnote

AI generated

d6d24084-9276-4ac3-ad24-2b6e4e55d45d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tokiu bÅ«du labiausiai socialiai pažeidžiamos asmenų grupės atsidurs visiÅ¡ko teisinio netikrumo ir teisinio nesaugumo situacijoje, bus paneigtos Å¡ių asmenų įgytos teisės, nepagrįstai pabloginta jų teisinė padėtis. Vertinant nuosekliÄ ir aiÅ¡kiÄ Konstitucinio Teismo praktikÄ (2003 m. kovo 4 d., 2007 m. birželio 7 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai), toks teisinis reguliavimas ir asmenų teisinės padėties bloginimas nėra leistinas net ypatingų situacijų (ekonomikos krizės ir kt.) metu.2.2.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-149-815/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01875-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos – L. V.-G. atstovui – advokatui Liutaurui Baikščiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – L.

V.-G. skundÄ atsakovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja – L. V.-G. (toliau – ir pareiÅ¡kėja), atstovaujama advokato Tomo Venckaus (atstovavimo sutartis (b. l. 10–11, 74–75)) su skundu (b. l. 1–8) ir patikslintu skundu (b. l. 65–73) (toliau Å¡ioje nutartyje skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sÄ voka) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2010 m. gegužės 26 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-3104 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1)I-3104);1.2. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimÄ Nr. 6-26-805 „Dėl L.

V. G. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-26-805);1.3. panaikinti Fondo valdybos 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-5943 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1)I-5943);1.4. panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimÄ Nr. 6-26-2721 „Dėl L. V. G. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-26-2721);1.5.

įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ Nr. 6-24-25151 „Dėl L. V. G. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-24-25151) jame nustatytomis sÄ lygomis nuo sprendimo Nr. 6-26-805 priėmimo iki motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo pareiÅ¡kėjai termino pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 3 d.;1.6. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas;1.7. sustabdyti administracinę bylÄ , pradėtÄ pagal šį pareiÅ¡kėjos skundÄ , ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 73–75 punktai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.2.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad nuo 2009 m. lapkričio 10 d. jai suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. 24-25151 „Dėl L. V. G. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ visam pareiÅ¡kėjos vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiui nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 3 d. apskaičiavo ir paskyrė motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ : pirmaisiais vaiko priežiÅ«ros atostogų metais (iki vaikui sukaks vieneri metai) – 5 888,10 Lt (atskaičiavus mokesčius), antraisiais vaiko priežiÅ«ros atostogų metais (iki vaikui sukaks dveji metai) – 5 006,46 Lt (atskaičiavus mokesčius), kad sprendimas Nr. 24-25151 buvo pradėtas vykdyti ir pareiÅ¡kėja pagrįstai tikėjosi, jog paskirto dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa bus mokama visÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį, kaip ir buvo nurodyta sprendime Nr. 24-25151, tačiau paÅ¡alpa pareiÅ¡kėjai buvo sumažinta du kartus: pirmÄ kartÄ â€“ sprendime Nr. 6-26-805, antrÄ kartÄ â€“ sprendime Nr. 6-26-2721.

PareiÅ¡kėja nesutinka su jos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos sumažinimu, skundÄ grindžia tokiais argumentais.2.1. Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo2.1.1. Remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 6 straipsnio 2 dalimi, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį;

Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžio sumažinimo taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms. Ä®statymų leidėjas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpas, susiejo Å¡ių paÅ¡alpų apskaičiavimÄ su teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu ir tokiu bÅ«du užtikrino paÅ¡alpų gavėjų teisėtų lÅ«kesčių principo įgyvendinimÄ visÄ paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpį.Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, socialinės paÅ¡alpos paskyrimas sukuria paÅ¡alpos gavėjui teisėtus lÅ«kesčius, kad nustatyto dydžio paÅ¡alpa bus mokama visÄ paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į paskirtÄ ir mokamÄ socialinę paÅ¡alpÄ yra laikoma paÅ¡alpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu.2.1.2.

Seimas Laikinajame įstatyme įtvirtino nuostatas, prieÅ¡taraujančias konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgal ir kt. principams, Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui ir kt. Laikinajame įstatyme įtvirtinta nuostata, jog patvirtinus naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo paÅ¡alpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį (9 straipsnio 2 dalis).

Dar daugiau, Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, remiantis kuriomis motinystės socialinių paÅ¡alpų gavėjams, kuriems motinystės (tėvystės) socialinės paÅ¡alpos buvo paskirtos ir mokamos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo 2010 m. liepos 1 d. bus mažinamos. Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas įtvirtino naujai priimto įstatymo nuostatų galiojimÄ atgal, t. y. galiojimÄ pagal ankstesnį teisinį reguliavimÄ jau paskirtų socialinių paÅ¡alpų gavėjų atžvilgiu.2.1.3.

PareiÅ¡kėjos teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį, t. y. 2009 m. lapkričio mėn., Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis sudarė 1 488 Lt. Remdamasis Å¡iuo dydžiu, VSDFV Vilniaus skyrius apskaičiavo ir paskyrė pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ visam pareiÅ¡kėjos vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiui. Vyriausybei 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1771 patvirtinus naujÄ 1 170 Lt einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, galiojantį nuo 2010 m. sausio 1 d., VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime Nr. 6-26-805 buvo perskaičiuota ir sumažinta pareiÅ¡kėjai 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendime paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa.

Nuo 2010 m. liepos 1 d., remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime Nr. 6-26-2721 dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta pareiÅ¡kėjai paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, mokėtina visÄ likusį vaiko priežiÅ«ros atostogų laikÄ .2.2. Dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai2.2.1. PareiÅ¡kėjai kyla teisiÅ¡kai pagrįsta abejonė, ar Å¡ios Laikinojo įstatymo nuostatos pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai: 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1d.

– motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ – Konstitucijos 23, 38 ir 52 straipsniams, konstituciniams valdžių padalijimo, teisės aktų hierarchijos, teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; 9 straipsnio 2 dalies nuostata „Patvirtinus naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo paÅ¡alpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį“, 10 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytoms iÅ¡mokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d.“, 10 straipsnio 2 dalies nuostata „Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės malinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų paÅ¡aipos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio“, 10 straipsnio 3 dalies nuostata „Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa“ – Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; 16 straipsnio 4 dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ – Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.2.2.2.

Teisė į motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas kyla iÅ¡ Konstitucijos 52 straipsnio ir iÅ¡ Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimai), konstatuotina, kad motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos yra nuosavybė, kuri yra ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu.Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyse bei 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta teisė perskaičiuoti jau paskirtas socialinio draudimo paÅ¡alpas vertintina ir kaip Konstitucijoje įtvirtinto Å¡eimos, motinystės bei tėvystės apsaugos principo pažeidimas, kadangi toks teisinis reguliavimas suponuoja teisinį netikrumÄ , suteiktų teisių neapibrėžtumÄ ir tokiu bÅ«du neigiamai veikia tokias socialiai reikÅ¡mingas ir saugotinas vertybes kaip Å¡eima, motinystė bei tėvystė.2.2.3.

Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyse, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu paneigiama valstybės pareiga laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų mokėti galiojančių teisės aktų pagrindu paskirtas nustatyto dydžio socialinio draudimo paÅ¡alpas, pažeidžiami asmenų, kuriems paskirtos nurodytos paÅ¡alpos, teisėti interesai, jų teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Vyriausybei nustačius naujus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydžius, iÅ¡ asmenų, kuriems teisėtai pagal galiojusius teisės aktus buvo paskirtos ir iÅ¡ anksto sumokėtos socialinio draudimo paÅ¡alpos (pavyzdžiui, motinystės paÅ¡alpa, mokama nėštumo ir gimdymo atostogų metu), bus reikalaujama grÄ Å¾inti susidariusiÄ permokÄ .

Tokiu bÅ«du labiausiai socialiai pažeidžiamos asmenų grupės atsidurs visiÅ¡ko teisinio netikrumo ir teisinio nesaugumo situacijoje, bus paneigtos Å¡ių asmenų įgytos teisės, nepagrįstai pabloginta jų teisinė padėtis. Vertinant nuosekliÄ ir aiÅ¡kiÄ Konstitucinio Teismo praktikÄ (2003 m. kovo 4 d., 2007 m. birželio 7 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai), toks teisinis reguliavimas ir asmenų teisinės padėties bloginimas nėra leistinas net ypatingų situacijų (ekonomikos krizės ir kt.) metu.2.2.4.

Laikinajame įstatyme nustatyta ad hoc bazinių dydžių ir koeficientų kaita neturi savyje porcingumo elementų ir nenumato skirtingų Å¡io Laikinojo įstatymo socialinių kategorijų tarpusavio priklausomybės, tuo nustatydama neproporcingÄ naÅ¡tÄ Laikinojo įstatymo subjektams. Be to, Laikinajame įstatyme nustatytos skirtingos valstybinių socialinio draudimo pensijų, kompensuojamojo uždarbio, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) iÅ¡mokų ir nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų, iÅ¡mokų vaikui mažinimo proporcijos Å¡ių grupių viduje, kai iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo gautos didesnės iÅ¡mokos tos pačios socialinės grupės nariams mažinamos didesne procentine dalimi negu mažesnės iÅ¡mokos.

Toks teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį proporcingumo principÄ .2.2.5. Remiantis Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas turėjo nustatyti motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpų, kaip socialinio draudimo iÅ¡mokų, ginamų Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu, kompensavimo mechanizmÄ , tačiau įstatymų leidėjas, nepagrįstai diferencijuodamas atskiras socialinės paramos reikalingas grupes, Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatė tik valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų kompensavimÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. 2.2.6.

Paminėtos Laikinojo įstatymo nuostatos yra įtvirtintos Nuostatų 73–75 punktuose, taigi, Nuostatų 73–75 punktai taip pat laikytini prieÅ¡taraujančiais atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams. II 1. Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 50–52, 86–88) nurodo, kad skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai Nr. 6-26-805 ir Nr. 6-26-2721 bei Fondo valdybos sprendimai Nr. (11.1)I-3104 ir Nr. (11.1)I-5943 yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ nėra teisinio pagrindo, praÅ¡o Å¡iÄ administracinę bylÄ sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas iÅ¡spęs klausimÄ dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, o nusprendus nestabdyti bylos, atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1.1.

PareiÅ¡kėja 2009 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 iki 2011 m. rugsėjo 3 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. 6-24-25151 pareiÅ¡kėjai paskyrė 148 800 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 iki 2011 m. rugsėjo 3 d. (vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta 7 440 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį, iki vaikui sukaks dveji metai – 6 324 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį).

Vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendime Nr. 6-26-805 perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ (vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta 5 850 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį, iki vaikui sukaks dveji metai – 4 972 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį).1.2. L. V.-G. vaiko priežiÅ«ros atostogos suteiktos nuo 2009 m. lapkričio 10 d., todėl, vadovaujantis Ä®statymo ir Nuostatų nuostatomis, pareiÅ¡kėjai kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiÅ¡kėjos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., t. y.

Å¡iuo laikotarpiu turėtas draudžiamÄ sias pajamas padalinus iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus (128 050,72 Lt / 250 d. d.= 512,20 Lt). Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2009 m. lapkričio mėn. galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1 488 Lt) 5 dydžių sumÄ bei 2009 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, buvo 352,61 Lt (1 488 Lt x 5 / 21,1 d. d.), todėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-24-25151 pareiÅ¡kėjai, taikant maksimalų vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį – 352,61 Lt, paskirta maksimali 7 440 Lt (100 proc.) dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį iki vaikui sukaks vieneri metai ir 6 324 Lt (85 proc.) dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa per mėnesį iki vaikui sueis dveji metai.1.3.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose buvo numatyta, kad patvirtinus naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo paÅ¡alpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1771 buvo patvirtintas 2010 m. draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt.

Pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, buvo perskaičiuojamos visos iki 2010 m. sausio 1 d. paskirtos ir mokamos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, kurios virÅ¡ijo einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumÄ . Kadangi L. V.-G. paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa virÅ¡ijo 2010 m. draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumÄ , VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. sausio 27 d. sprendime Nr. 6-26-805 pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. taip pat perskaičiavo pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, taikydamas maksimalų 277,25 Lt vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime Nr. 6-26-805 pareiškėjai vaiko priežiūros atostogų metu iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta 5 850 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa, iki vaikui sukaks dveji metai – 4 972,50 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa.1.3. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010 m. liepos 1 d. pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.

Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010 m. birželio 30 d. galiojusias Ligos Įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa. Minėtų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Nuostatų 75 punkte. Vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyrius sprendime Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo L. V.-G. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ už vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 3 d.1.4.

VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų mažinimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažeidžia Konstitucijos nuostatas bei valdžių padalijimo, teisės aktų hierarchijos, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę, proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principus. Priimdamas LaikinÄ jį įstatymÄ , Seimas atsižvelgė į tai, jog Konstitucinis Teismas ne kartÄ konstatavo, jog iÅ¡imtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina iÅ¡mokoms mokėti, iÅ¡mokų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, iÅ¡mokos mažinamos tokiu mastu, kokiu bÅ«tina gyvybiÅ¡kai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti.1.5.

Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose pagal pareiÅ¡kėjų skundus dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų sumažinimo nuo 2010 m. sausio 1 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d., jau kreipėsi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymais iÅ¡tirti, ar Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatos, 10 straipsnio 1 bei 3 dalies nuostatos, taip pat Nuostatų 73–75 punktai ta apimtimi, kuria numatomas jau paskirtų motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovo nuomone, tikslinga sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , kol Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs Laikinojo įstatymo nuostatų, dėl kurių kreiptasi į Konstitucinį TeismÄ , konstitucingumo klausimÄ .2. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. gruodžio 12 d. raÅ¡te Nr. (1.21)3-76635 (b. l. 107) prašė administracinę bylÄ Nr. I-467-815/2011 sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs kausimÄ dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 73–75 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

III Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 30–33, 92–94) nurodo, kad neprieÅ¡tarauja Å¡ios bylos stabdymui, kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės praÅ¡ymus dėl teisės aktų nuostatų, taikytinų ir Å¡ioje administracinėje byloje, atitikties Konstitucijai, taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjos argumentai, jog Fondo administravimo įstaigos, taikydamos LaikinÄ jį įstatymÄ pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei pagrindinius teisės principus, yra nepagrįsti, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1.

PareiÅ¡kėjai vaiko priežiÅ«ros atostogos suteiktos nuo 2009 m. lapkričio 10 d., todėl vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, vadovaujantis Ä®statymu ir Nuostatais, apskaičiuotas pagal pareiÅ¡kėjos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., buvo 512,20 Lt. Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2009 m. lapkričio mėn. galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1 488 Lt) penkių dydžių sumÄ bei 2009 m. vidutinį metinį darbo dienų skaičių, buvo 352,61 Lt.

Todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. 6-24-25151 paskyrė maksimaliÄ 7 440 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .2. Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo paÅ¡alpos už laikotarpį nuo Å¡ių draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Nuo 2010 m. sausio 1 d.

Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1 170 Lt. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsniu, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. sausio 27 d. sprendime Nr. 6-26-805 nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį; apskaičiuota maksimali mėnesio pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa iki vaikui sukaks vieneri metai buvo 5 850 Lt, nuo Å¡ios sumos atskaičiavus 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ (351 Lt) bei 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (870 Lt, pritaikius 150 Lt papildomÄ neapmokestinamÄ jį pajamų dydį), VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai pareiÅ¡kėjai mokėjo 4 629 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .3.

Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010 m. birželio 30 d. galiojusias Įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos 75 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa. Å ių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Nuostatų 75 punkte. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1771 patvirtintas ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydis – 800 Lt.4.Kadangi pareiÅ¡kėjai iki 2010 m. birželio 30 d. paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa virÅ¡ijo patvirtintÄ ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydį, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ikiva9kui sukaks vieneri metai (2010 m. rugsėjo 3 d.), taikydamas 90proc., o nuo vaiko vienerių iki dvejų metų, taikydamas 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydį.

Pagal 512,20 dydžio vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa iki vaikui sukaks vieneri metai – 9 726,88 Lt virÅ¡ijo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ 4 680 Lt (1 170 Lt x 4), o iki vaikui sukaks dveji metai – 8 105,57 Lt – 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų4 dydžių sumÄ 3 510 Lt (1 170 Lt x 4), nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta 4 680 Lt, o iki vaikui sukaks dvejų metai – 3 510 Lt dydžio paÅ¡alpa.

Nuo 4 680 Lt atskaičiavus 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ (280,80 Lt) bei 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (694,50 Lt, pritaikius 150 Lt papildomÄ neapmokestinamÄ jį pajamų dydį), VFSDV Vilniaus skyrius pagrįstai pareiÅ¡kėjai mokėjo 3 704,70 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Nuo 3 510 Lt atskaičiavus 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ (210,60 Lt) bei 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (519 Lt, pritaikius 150 Lt papildomÄ neapmokestinamÄ jį pajamų dydį), VFSDV Vilniaus skyrius pagrįstai pareiÅ¡kėjai mokėjo 2 780,40 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .5.

Pareiškėjos argumentas, kad jai priklausanti motinystės (tėvystės) pašalpa perskaičiuota neteisėtai, nes vadovautasi poįstatyminiais teisės aktais, yra neteisingas ir nepagrįstas, nes pareiškėjai pašalpa perskaičiuota remiantis Laikinuoju įstatymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1771 patvirtintas tik nuo 2010 m. sausio 1 d. taikomas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė tvirtinti šį dydį nustatyta įstatymuose (Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis, 6 straipsnio 5 dalis).

Taip pat pareiÅ¡kėjos teiginys, jog Ä®statymas nenumato galimybės perskaičiuoti jau paskirtos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos ir todėl nebuvo galima nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuoti paÅ¡alpos, laikytinas nepagrįstu, kadangi Ä®statymas ir Laikinasis įstatymas teisiÅ¡kai vertintini kaip bendroji ir specialioji taisyklės. Todėl taikytinos specialiosios normos, t. y. perskaičiavimo galimybę numatantis Laikinasis įstatymas.6. VSDFV Vilniaus skyrius nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusių teisės aktų atgal netaikė ir pareiÅ¡kėjos paÅ¡alpÄ perskaičiavo tik nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. nuo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų pasikeitimo datos.Be to, vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigÅ«nai veikia įstatymo apibrėžtose ribose.

VieÅ¡ajai teisei taip pat bÅ«dingas adekvatus teisės normų aiÅ¡kinimas, todėl Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniams skyriams (kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektams) nesuteikta teisė minėtų teisės normų aiÅ¡kinti plečiamai ir skirti bei mokėti paÅ¡alpas kitaip, negu numatyta minėtuose įstatymuose ir Nuostatuose.7. Laikinojo įstatymo preambulėje labai aiÅ¡kiai pasisakyta dėl Å¡io įstatymo galimos kolizijos su Lietuvos Respublikos Konstitucija: Seimas, konstatuodamas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas nulemtas valstybės Å«kį apėmusios ekonomikos krizės, pabrėždamas bÅ«tinybę stabilizuoti deficito didėjimÄ bei siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti iÅ¡mokų mokėjimÄ laiku, įvertindamas Konstitucinio Teismo ne kartÄ konstatuotÄ aplinkybę, kad iÅ¡imtinais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina iÅ¡mokoms mokėti, iÅ¡mokų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, iÅ¡mokos mažinamos tokiu mastu, kokiu bÅ«tina gyvybiÅ¡kai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti, priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ .

Taigi, pats įstatymų leidėjas, priimdamas LaikinÄ jį įstatymÄ , apsvarstė Å¡io įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimÄ bei vadovavosi Konstitucinio Teismo praktika. Be to, pabrėžtina, kad Ä®statymų leidėjas Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje nustato, kad Å¡is įstatymas galioja tik laikinai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. IV 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 116-127) administracinę bylÄ Nr. I-467-815/2011 (dabar – Nr. I-149-815/2013) sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės konstitucinės justicijos bylÄ Nr. 99/2010 ir joje įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.2.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė:„1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, teisė į kurias įgyta iki Å¡io laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieÅ¡taravo konstituciniam teisinės valstybės principui.2.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.3.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.4.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija;

Žin., 2009, Nr. 158-7164) nuostata „asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.6.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.7.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.8.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75.2 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.9.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 1.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.10. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 2.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“3.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 131-134) nutarė atnaujinti Å¡iÄ administracinę bylÄ . VTeismo posėdyje pareiÅ¡kėjos – L. V.-G. atstovas – advokatas Liutauras BaikÅ¡tys (2013 m. birželio 17 d. perįgaliojimas (b. l. 147) bei atstovavimo sutartis (b. l. 10–11, 74–75)) palaikė skundÄ , prašė jį tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a:

1. PareiÅ¡kėja – L. V.-G. skunde, be kita ko, praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2010 m. gegužės 26 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-3104 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (b. l. 12-13, 40-41), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimÄ Nr. 6-26-805 „Dėl L. V. G. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 15-16, 61-62), Fondo valdybos 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-5943 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (b. l. 76-77, 102-103) bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimÄ Nr. 6-26-2721 „Dėl L.

V. G. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 79-80, 89-90).2. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėja savo skundÄ iÅ¡ esmės grindė Laikinojo įstatymo nuostatų galima prieÅ¡tara Konstitucijai, prašė sustabdyti administracinę bylÄ , pradėtÄ pagal šį pareiÅ¡kėjos skundÄ , ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 73–75 punktai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas įvykdė šį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame 2013 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, kad atitinkamos Laikinojo įstatymo nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Tačiau minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad, esant ekonominiam sunkmečiui, socialinės paÅ¡alpos iÅ¡ esmės gali bÅ«ti mažinamos, todėl pareiÅ¡kėjos atstovo teismo posėdyje iÅ¡sakyti argumentai dėl galimo tam tikrų Laikinojo įstatymo nuostatų neįvertinimo Konstitucijos požiÅ«riu nėra pagrįsti.

Teismas neabejoja, kad tam tikra apimtimi, nepažeidžiant konstitucinių teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo, saugumo principų, socialinių paÅ¡alpų mažinimas ekonominio sunkmečio laikotarpiu buvo pagrįstas. Todėl pareiÅ¡kėjos pakartotinis praÅ¡ymas sustabdyti administracinę bylÄ , pradėtÄ pagal šį pareiÅ¡kėjos skundÄ , ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 73–75 punktai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atmestinas kaip nepagrįstas.3.

Pažymėtina, jog atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, jog pripažįsta, kad pareiškėjai L. V.-G. susidarė 11758, 50 Lt (neatskaičius mokesčių) motinystės pašalpos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 135-136, 137-138), tačiau kartu pateikė įrodymus, kad ši nepriemoka jau yra išmokėta pareiškėjai (b. l. 145, 146). Vadinasi, skundžiami sprendimai, nors ir stokojo teisinio pagrįstumo, šiuo metu yra įgyvendinti, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje apimtyje pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.4. PareiÅ¡kėja – L. V.-G. praÅ¡o įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ Nr. 6-24-25151 „Dėl L. V. G. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ (b. l. 17-18, 57-58) jame nustatytomis sÄ lygomis nuo sprendimo Nr. 6-26-805 priėmimo iki motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo pareiÅ¡kėjai termino pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 3 d.

Teismas parėžia, kad pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpos nepriemoka jau yra iÅ¡mokėta (b. l. 145, 146), todėl Å¡is iÅ¡vestinis reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis nėra pagrįstas.5. PareiÅ¡kėja L. V.-G. praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tai jos reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos – L. V.-G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Egidija Puzinskaitė                                                                               Ernestas Spruogis                                                                               Nijolė Žalnieriūnienė