2019-09-11 Nr. AB-17104-3-61-3-01585-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-670-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01585-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

S P R E N D I M A S

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mabilta“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba, atsakovas) 2017 m. balandžio 7 d. direktoriaus įsakymą Nr. 1-101 „Dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimo panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „Mabilta“ (toliau – Įsakymas), kuriuo panaikintas UAB „Mabilta“ leidimo naudoti žemės gelmių išteklius galiojimas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2006 m. vasario 21 d. išdavė pareiškėjui leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 2p-06 (toliau – ir Leidimas), kuriame buvo nurodoma, kad pareiškėjui nuo 2006 m. vasario 28 d. suteikiama teisė naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pašilių telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamos naudojimo sutarties (toliau – ir Naudojimo sutartis) sąlygas. Prie leidimo pridedamoje Naudojimo sutartyje buvo nurodyta, kad Bendrovė žvyro išteklius gali kasti tik sudariusi žemės nuomos sutartį ir turėdama patvirtintą skirtos telkinio dalies išteklių naudojimo projektą.

Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad ji galioja iki 2021 m. vasario 27 d., todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad ir leidimo galiojimas siejamas būtent su šia data. Vykdydama sutartyje nurodytas sąlygas, Bendrovė 2006 m. balandžio 6 d. pasirašė Valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo valstybei priklausantį 7,4452 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone (toliau – žemės sklypas). Sutartyje buvo nurodoma, kad žemės sklypas išnuomojamas iki 2021 m. vasario 27 d. Pareiškėjo teigimu, jis nuo sklypo nuomos sutarties sudarymo tinkamai ją vykdo, laiku moka nuomos mokestį, sutartis iki šiol yra galiojanti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) 2006 m. sausio 24 d. raštu patvirtino, kad Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) yra neprivalomas. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad apie minėtą atrankos išvadą planuojamos veiklos organizatorius privalo informuoti visuomenę. Pareiškėjas, pradėjęs visuomenės informavimo procedūras, susidūrė su dideliu vietos gyventojų bei Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) pasipriešinimu.

Pareiškėjas 2006 m. spalio 31 d. pateikė Savivaldybei prašymą suderinti Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos – rekultivavimo) projektą, tačiau, išnagrinėjusi šį prašymą, Savivaldybė 2007 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą atsisakyti projektą suderinti, o 2007 m. kovo 19 d. raštu informavo Bendrovę, kad Pašilių žvyro telkinio naudojimo projekto nesvarstys. Šie Savivaldybės sprendimai buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2007 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7289-20/2007.

Pareiškėjas 2007 m. liepos 30 d. antrą kartą Savivaldybei pateikė derinti Pašilių žvyro telkinio dalies kasybos ir rekultivavimo projekto originalą, tačiau ši institucija 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu (sprendimu) pakartotinai atsisakė derinti projektą. VAAT 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8532-764/2007 minėtą sprendimą panaikino. Šios priežastys pareiškėjai užkirto kelią toliau tęsti išteklių naudojimo plano rengimo ir tvirtinimo procedūras.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas ir UAB „Skaldenis“ 2016 m. vasario 10 d. pasirašė Teisių perleidimo sutartį, kuria pareiškėjas UAB „Skaldenis“ perleido nuosavybės teise priklausančias autorines bei turtines teises ir pareigas į jo turimus dokumentus, reikalingus Pašilių žvyro telkinio, kuriame esančių žvyro išteklių naudojimui Bendrovei buvo išduotas leidimas, išteklių naudojimo procedūroms įgyvendinti. Pagal šią sutartį UAB „Skaldenis“ įgijo teisę inicijuoti naujos PAV atrankos išvados ir telkinio dalies išteklių naudojimo projekto rengimą. UAB „Skaldenis“ iniciatyva Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. kovo 10 d. išdavė atrankos išvadą, jog PAV neprivalomas, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centras nesutiko su tokia išvada, todėl buvo atliekamas pakartotinis vertinimas. Jį atlikus, Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. gegužės 27 d. išdavė galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-5592, kuria pakartotinai buvo konstatuota, kad Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimui PAV nėra privalomas. Pakartotinai informavus visuomenę apie šios atrankos išvados priėmimą, suinteresuotos visuomenės atstovai kreipėsi į VAAT su skundu dėl minėtos atrankos išvados panaikinimo. VAAT 2017 m. kovo 21 d. sprendimu suinteresuotos visuomenės skundai buvo atmesti, sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

4. Pareiškėjas teigė, kad yra keliami du reikalavimai prieš pradedant naudoti žemės gelmių išteklius – turi būti parengtas žemės gelmių naudojimo planas ir įgyta nuosavybės arba valdymo teisė į žemės sklypą, kuriame yra ištekliai. Pareiškėja antrą sąlygą įgyvendino jau 2006 m. balandžio 6 d. pasirašydama Valstybinės žemės nuomos sutartį. Tačiau žvyro gavybos darbai negalėjo būti pradedami dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių (vyksta teisminiai ginčai), laiku nebuvo suderintas žemės gelmių naudojimo planas. Pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas, kad žvyro gavyba Pašilių žvyro telkinyje būtų pradėta, t. y. kad būtų įgyvendinta leidime numatyta sąlyga pradėti veiklą per 5 metus nuo leidimo išdavimo. Tačiau dėl suinteresuotos visuomenės ir Savivaldybės veiksmų įstatymuose ir sutartyje numatytos procedūros žvyro gavybai pradėti nebuvo atliktos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 64.2.10 punkte nustatyta leidimo panaikinimo pagrindo išimtis susijusi su nuo leidimo turėtojo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis – konkrečiu atveju su žemės sklypo, kuriame turėtų būti išgaunami žemės ištekliai, įsigijimu. Minėta išimtis aiškiai rodo, kad Vyriausybė numatė galimybę, kad išduotame leidime numatyta veikla gali būti nevykdoma dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių, kaip yra atsitikę ir šiuo atveju. Taigi, atsakovas, prieš priimdamas sprendimą naikinti leidimo galiojimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo dokumentu jai suteiktos teisės faktiškai nebuvo įgyvendintos dėl trečiųjų asmenų veiksmų, o ne dėl pareiškėjo neveikimo.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo laiku moka valstybei nuomos mokestį, įrodo jo suinteresuotumą kuo greičiau pradėti vykdyti žvyro gavybos veiklą Pašilių žvyro telkinyje, nes jau nuo 2006 m. patiria išlaidas, mokėdamas nuomos mokestį už žemės sklypą, kuriuo nesinaudoja.

6. Ginčijamas Įsakymas dėl leidimo galiojimo panaikinimo neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, pažeidžia jos, kaip visus teisės aktų reikalavimus vykdžiusio ūkio subjekto, teisėtus lūkesčius. Bendrovės nuomone, prieš pritaikydamas jai griežčiausią poveikio priemonę, atsakovas turėjo suteikti jai teisę teikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius leidimo sąlygų nevykdymo priežastis, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta. Atsakovo sprendimas yra neproporcingai varžantis jos teises, kadangi šiuo atveju galėjo būti taikomos mažiau pareiškėjos teises ribojančios poveikio priemonės.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad gavo Lietuvos geologijos tarnybos 2017 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (7)-1.7-1516 „Dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes“ (toliau – ir raštas), kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas 2017 m. balandžio 7 d. Įsakymu panaikino leidimo galiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo raštu buvo informuotas apie išduoto leidimo galiojimo panaikinimą, o Įsakymas pateiktas tik 2017 m. gegužės 12 d., kai į Tarnybą su prašymu kreipėsi jo atstovas.

8. Atsakovo raštas, pareiškėjo manymu, negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Jis yra tik informavimo priemonė apie priimtą sprendimą. Nepateikus sprendimo, buvo apribota teisė tinkamai ginti savo teises. Neinformavus Bendrovės apie priimto sprendimo bei taikytų poveikių priemonių motyvus buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos. Sprendimo kopijos pateikimas skundo teikimo dieną ir tik po paties pareiškėjo atstovo prašymo, nelaikytinas tinkamu VAĮ nuostatų įgyvendinimu. Pareiškėjas, rengdamas skundą, vadovavosi rašte nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, kuri neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Iš atsakovo atsiųstos sprendimo kopijos matyti, kad sprendime jo apskundimo tvarka visai nenurodoma. Taip pat Bendrovė nurodė, kad nors ir neturint laiko detaliau įvertinti sprendimą, yra akivaizdu, kad jis neatitinka anksčiau VAĮ 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad informaciją apie termino atidėjimus veiklai vykdyti sužinojo tik gavęs atsakovo atsiliepimą. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas ir dabar deda visas pastangas, kad veikla būtų vykdoma.

10. Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad 2006 m. vasario 21 d. pareiškėjui išdavė leidimą naudoti Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalį 7,3 ha plote. Prie šio leidimo sudarytos žvyro išteklių naudojimo sutarties 5 punktu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2006 m. gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Lietuvos geologijos tarnybai tvirtinti jam skirtos Pašilių telkinio dalies išteklių naudojimo projektą, minėtos sutarties 14 punkte nurodyta kasybos darbus pradėti ne vėliau kaip per 5 metus nuo leidimo įsigaliojimo dienos, 15 punkte įpareigotas žvyro išteklius pradėti kasti tik turėdamas patvirtintą skirtos telkinio dalies išteklių naudojimo projektą.

12. Nuo leidimo išdavimo iki jo panaikinimo, pareiškėjas Pašilių žvyro telkinio išteklių gavybos nevykdė. Taisyklių 64.2.10 punkte numatyta išimtis, kada leidimo galiojimo panaikinimo sankcija leidimo turėtojui netaikoma. Pareiškėjo atveju ši išimtis negalioja, nes žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams naudoti, buvo išsinuomotas pagal 2006 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Taip pat objekto žemė nepriklauso leidimo turėtojui nuosavybės teise, ji yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

13. Pareiškėjo teiginiai, jog žvyro gavybos darbų negalėjo pradėti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, neatitinka tikrovės. Šiuo metu vykstančiuose teisminiuose ginčuose dėl galimybės naudoti Pašilių žvyro telkinio išteklius, pareiškėjas nedalyvauja.

14. Bendrovė pagal 2006 m. vasario 21 d. išteklių naudojimo sutartį privalėjo per 5 metus (iki 2012 m. vasario 21 d.) pradėti naudoti telkinio išteklius. Pareiškėjas tik 2011 m. pateikė Lietuvos geologijos tarnybai informaciją (2011 m. sausio 24 d. raštas Nr. 11-4) apie 2007 m. vykusius teisminius ginčus su Savivaldybe, sutrukdžiusius laiku įvykdyti išteklių naudojimo sutartyje numatytus įpareigojimus. Skunde pareiškėjas klaidingai teigė, kad Savivaldybės veiksmai užkirto kelią sąlygos būtinos žvyro kasybos pradžiai žemės sklype įgyvendinimui, kadangi tuo pačiu raštu buvo pateikti duomenys ir apie tai, kad Savivaldybė 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T3-259 pritarė Pašilių žvyro telkinio naudojimui.

15. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2011 m. sausio 24 d. rašte nurodytas priežastis, jam skirtos Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo projekto parengimo ir patvirtinimo terminas atsakovo 2011 m. vasario 19 d. raštu buvo atidėtas iki 2012 m. sausio 1 d. Bendrovė 2012 m. kovo 14 d. vėl pateikė prašymą atidėti projekto užbaigimo terminą dar vieneriems metams. Atsakovo 2012 m. kovo 27 d. raštu šis terminas pratęstas iki 2013 m. kovo 1 d. Naudojimo projektas nustatytu terminu Lietuvos geologijos tarnybai tvirtinti nebuvo pateiktas, taip pat nebuvo pateikti paaiškinimai, kokios objektyvios ar subjektyvios priežastys sutrukdė Bendrovei užbaigti jai skirtų naudoti Pašilių telkinio išteklių naudojimo projekto rengimo procedūras po to, kai šiai veiklai pritarė Vilniaus rajono savivaldybė. Paskutinis pareiškėjo raštas Lietuvos geologijos tarnyboje – 2012 m. kovo 16 d. prašymas, iki leidimo galiojimo panaikinimo pareiškėjas į Lietuvos geologijos tarnybą daugiau nesikreipė.

16. Pareiškėjas 2016 m. vasario 10 d. teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Skraidenis“ visas jam nuosavybės teise priklausančias autorines bei turtines teises, susijusias su Pašilių žvyro telkinio naudojimu. Tuo pareiškėjas išreiškė savo valią kaip neketinantis naudoti žemės gelmių išteklių pagal 2006 m. vasario 21 d. išduotą leidimą.

17. Aplinkybė, kad UAB „Skaldenis“ 2016 m. kreipėsi į atsakingas institucijas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūrų atlikimo tame pačiame plote, kuriame 2006 m. vasario 21 d. buvo išduotas leidimas pareiškėjui, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes UAB „Skaldenis“ neturėjo pagrindo inicijuoti planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūras kito ūkio subjekto naudojamoje Pašilių žvyro telkinio dalyje.

18. Skundo argumentas, kad laiku mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis pagrindžia suinteresuotumą kuo greičiau pradėti naudoti Pašilių žvyro telkinio išteklius, pasak atsakovo, nepagrįstas. Mokestį pareiškėjas privalo mokėti pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, nes kitu atveju neteks šios teisės ir leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.

19. Atsakovas pažymėjo, kad jam nebuvo pagrindo kreiptis į pareiškėją ar vykdyti veiklos patikrinimą. Bendrovė nevykdė ir net neturėjo galimybės vykdyti žvyro gavybos Pašilių žvyro telkinyje, kadangi neturėjo būtino žemės gelmių naudojimo plano. Būtent pareiškėjas nuo 2012 m. nutraukė bet kokius kontaktus su Lietuvos geologijos tarnyba dėl Pašilių telkinio naudojimo, o 2016 m. ėmėsi veiksmų, aiškiai liudijančių apie jos ketinimus nepradėti leidime Nr. 2p-06 nurodytos veiklos.

20. Atsakovas 2017 m. balandžio 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi Taisyklių 6.5 ir 64.2.10 punktais, 2017 m. balandžio 7 d. panaikino 2006 m. vasario 21 d. išduoto pakartotinio leidimo Nr. 2p-06 naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pašilių telkinio žvyro išteklių dalį galiojimą. Rašte nurodytas panaikinimo pagrindas – leidimo turėtojui skirtame naudoti objekte nepradėjus nurodytos veiklos per 5 metus nuo leidimo išdavimo dienos, taip pat nurodyta apskundimo tvarka.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2006 m. vasario 21 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. 2p-06 naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus raj. Pašilių telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas.

23. Pareiškėjas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 6 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 41/2006-M-227, kurias pareiškėjas išsinuomojo 7,4452 ha ploto žemės sklypą Nr. 4117/0300:218 esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj.

24. Pareiškėjas 2011 m. sausio 24 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad užsitęsus teisminiam ginčų nagrinėjimui tarp pareiškėjo, Savivaldybės bei Aplinkos apsaugos departamento, kurie nepagrįstai nederina pareiškėjos paruošto Vilniaus raj. Pašilių telkinio žvyro išteklių kasybos ir rekultivavimo projekto, buvo nespėta patvirtinti projekto ir sutartyje numatytu laiku pradėti naudoti telkinį. VAAT panaikino Savivaldybės sprendimus, kuriais Bendrovė buvo informuota, kad projektas bus nederinamas ir įpareigojo Savivaldybės administraciją išnagrinėti prašymą suderinti Pašilių telkinio žvyro išteklių kasybos ir rekultivavimo projektą iš naujo. Tačiau Savivaldybė vilkino įvykdyti įsigaliojusį teismo sprendimą ir projekto nederina. Savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T3-259 buvo pritarta Pašilių žvyro telkinio naudojimo planuojamai ūkinei veiklai su tam tikromis pastabomis, kurioms įvykdyti reikalingas ilgesnis laiko tarpas. Pareiškėjas prašė 1 metams pratęsti Pašilių telkinio žvyro išteklių kasybos ir rekultivavimo projekto pateikimo Tarnybai terminą ir telkinio naudojimo pradžią. Atsakovas 2011 m. vasario 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad neprieštarauja, jog Vilniaus raj. Pašilų žvyro telkinio išteklių naudojimo projekto pateikimo tvirtinti Tarnybai terminas būtų atidėtas iki 2012 m. sausio 1 d.

25. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 3 d. informavo atsakovą, kad Vilniaus raj. Pašilių žvyro telkinio naudojimo projektas yra parengtas ir vyksta projekto derinimas. Liko suderinti su vietos savivaldos institucija ir VRAAD. Bendrovė 2012 m. kovo 14 d. pateikė atsakovui prašymą atidėti projekto pateikimo terminą iki 2013 m. kovo 1 d., nes trūksta kelių parašų, pakartotinai nurodė, kad projektas yra parengtas ir liko suderinti su vietos savivaldos institucija ir VRAAD. Atsakovas 2012 m. kovo 27 d. raštu informavo pareiškėją, jog sutinka terminą atidėti iki 2013 m. kovo 1 d.

26. Pareiškėjas ir UAB „Skaldenis“ 2016 m. vasario 10 d. sudarė Teisių perleidimo sutartį, kuria pareiškėjas perleido ir perdavė UAB „Skaldenis“ nuosavybėn visas jai nuosavybės teise priklausančias autorines bei turtines teises ir pareigas į: 1) Vilniaus raj. Pašilų žvyro telkinio naujo ploto detaliosios žvalgybos ataskaitą, telkinio dalies ištekliams, detaliai išžvalgytiems pardavėjo lėšomis 7,4452 ha plote ir apimančią 405 000 kub. m. išteklių, identifikavimo kodas 331; 2) informaciją dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, VRAAD 2006 m. sausio 24 d. atrankos išvada Nr. 1.7-261 dėl Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai privalomo vertinimo; 3) archeologinių žvalgomųjų tyrimų Vilniaus raj. Riešės sen., Pašilių k. Pašilių žvyro telkinio vietoje esančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ataskaitos išvados; 4) teritorijų detalųjį planą; 5) žemės sklypo planą.

27. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius 2017 m. balandžio 7 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, vadovaujantis Taisyklių 6.5 ir 64.2.10 punktu ir Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos posėdžio 2017 m. balandžio 6 d. protokolu Nr. 12 nutariamąja dalimi, panaikino 2006 m. vasario 21 d. pareiškėjui išduoto leidimo Nr. 2p-06 naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus raj. Pašilių telkinio žvyro išteklių dalį galiojimą. Lietuvos geologijos tarnyba 2017 m. balandžio 11 d. raštu informavo pareiškėją apie šio Įsakymo priėmimą.

28. Teismas nurodė, kad iš naudojimo sutarties 14 ir 15 matyti, kad pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 5 metus nuo leidimo įsigaliojimo pradėti vykdyti leidime nurodytą veiklą. Tam, jog veikla būtų pradėta vykdyti turėjo įgyvendinti dvi sąlygas, t. y. sudaryti žemės nuomos sutartį ir turėti išteklių naudojimo projektą. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas įgyvendino tik vieną iš sąlygų, t. y. 2006 m. balandžio 6 d. sudarė žemės nuomos sutartį.

29. Teismo vertinimu, Taisyklių 64.2.10 punktas įtvirtina dvi išimtis, kuomet reikalavimas pradėti per 5 metus veiklą gali būti netaikomas ir leidimas nepanaikinamas, t. y. jeigu išduotame leidime nurodyta, kad veikla nevykdoma dėl sprendžiamų žemės sklypo įsigijimo klausimų, nepriklausančių nuo leidimo turėtojo, arba jeigu objekto žemė priklauso leidimo turėtojui nuosavybės teise. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji negali suderinti žemės gelmių naudojimo plano bei pradėti vykdyti leidime nurodytos veiklos, nepatenka į Taisyklių 64.2.10 punkte nurodytas išimtis. Be to, šios priežastys nėra nurodytos ir pareiškėjui išduotame leidime. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nebuvo įpareigotas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgti į pareiškėjo nurodomas priežastis.

30. Teismas skunde nurodytus argumentus, jog Bendrovė dėjo visas įmanomas pastangas, kad veikla būtų pradėta vykdyti, vertintino kritiškai, kadangi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas apie vykstančius teisminius ginčus pirmą kartą informavo atsakovą tik 2011 m. sausio 24 d. prašymu, be to, tame pačiame prašyme informavo, kad Savivaldybė 2009 m. liepos 31 d. pritarė pareiškėjo Pašilių žvyro telkinio naudojimo planuojamai ūkinei veiklai. Nepaisant to, kad buvo gautas Savivaldybės pritarimas, pareiškėjas su ja nesuderino veiklos plano ir tiek minėtu raštu, tiek 2012 m. kovo 14 d. raštu Lietuvos geologijos tarnybos prašė atidėti plano pateikimo ir veiklos vykdymo pradžios terminus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjo prašymus tenkino, tačiau Bendrovė plano nesuderino ir vykdyti veiklos nepradėjo. Teismas nesutiko su pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad faktą, jog terminai veiklai vykdyti buvo pratęsti, pareiškėjas sužinojo tik gavęs atsakovo atsiliepimą. Iš pareiškėjo 2011 m. gegužės 3 d. rašto atsakovui matyti, kad apie tai, jog terminas atidėtas iki 2012 m. sausio 1 d., jis žinojo. Be to, pateikęs 2012 m. kovo 14 d. prašymą dėl termino atidėjimo, pareiškėjas apskritai nustojo bendradarbiauti su atsakovu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo ir UAB „Skaldenis“ 2016 m. vasario 10 d. teisių perleidimo sutarties 3.2 punkte buvo susitarta, kad Bendrovė pateiks raštą Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo Nr. 2p-06 panaikinimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas nesistengė pradėti leidime nurodytos veiklos ir suderinti žemės gelmių naudojimo planą, o kaip tik sudarydama sutartį, susitarė, kad kreipsis dėl jai išduoto leidimo veiklai vykdyti panaikinimo.

31. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo suteikti pareiškėjui teisę pasiaiškinti ir pateikti įrodymus, teismas nurodė, kad Taisyklėse nėra nustatyta atsakovo pareiga prieš priimant sprendimą panaikinti išduoto leidimo galiojimą kreiptis į asmenį, kuriam jis išduotas, ir pasiūlyti pateikti pasiaiškinimus ar įrodymus, kodėl leidime nurodytos sąlygos nėra įgyvendinamos.

32. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog leidimo panaikinimas yra neproporcinga priemonė, ir konstatavo, kad pareiškėjui skirta poveikio priemonė – išduoto leidimo galiojimo panaikinimas, laikytina tinkama ir proporcinga, kadangi pats pareiškėjas nedėjo pastangų, jog leidime nurodytos sąlygos būtų įgyvendintos, be to, buvo įsipareigojęs kreiptis į atsakovą dėl šio leidimo panaikinimo.

33. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su VAĮ 8 straipsnio pažeidimu, teismas nurodė, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2017 m. balandžio 7 d., o pareiškėjas apie jo priėmimą informuotas 2017 m. balandžio 11 d. raštu. Įsakymas pareiškėjui pateiktas nebuvo. Iš teismui pateikto atsakovo 2017 m. gegužės 12 d. rašto matyti, kad skundžiamas sprendimas buvo pateiktas tik kartu su šiuo raštu. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė reikalavimą kartu su informaciniu raštu pateikti priimtą sprendimą. Tačiau teismas nelaikė šio pažeidimo nagrinėjamu atveju esminiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, kadangi pareiškėjo skundas teisme buvo priimtas, jis turėjo galimybę pateikti visus ginčui nagrinėti reikalingus įrodymus, tiek kartu su teikiamu skundu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat turėjo galimybę pasisakyti, užduoti klausimus atsakovui teismo posėdžio metu.

34. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi yra nurodyta, kuo remiantis jis yra priimtas, t. y. Taisyklių 6.5 ir 64.2.10 punktais bei Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos posėdžio 2017 m. balandžio 6 d. protokolo Nr. 12 nutariamąja dalimi.

35. Teismas, įvertinęs skundžiamą Įsakymą, konstatavo, kad jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, ji numatyta tik 2017 m. balandžio 11 d. rašte. Teismas atkreipė dėmesį, kad vertinant, ar skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, į minėtą raštą neatsižvelgiama, kadangi jis nėra skundžiamo sprendimo sudėtine dalimi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, pažeidė VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimą nurodyti apskundimo tvarką, tačiau šio pažeidimo nelaikė esminiu bei tai nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

III. 36. Pareiškėjas UAB „Mabilta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Įsakymą.

37. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937, papildomai nurodo, kad Taisyklės yra priimtos Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pagrindu, kurio 18 straipsnis nustato leidimų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatyti trys leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai, tarpu kurių nėra leidimų panaikinimo sąlygos, kuria rėmėsi atsakovas, panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą. Veiklos nepradėjimas per 5 metus nuo leidimo išdavimo yra išteklių naudojimo sutarties sąlygų pažeidimas, kuris patenka į Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus atvejus, todėl leidimo naikinimas šiuo atveju yra galimas tik pasibaigus kontroliuojančios institucijos terminui pašalinti numatytus pažeidimus.

38. Pareiškėjo nuomone, Taisyklės neatitinka aukštesnės galios teisės aktuose (VAĮ ir Žemės gelmių įstatyme) numatyto reguliavimo. Taisyklių 64 punkte yra išplečiamas leidimo galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašas, numatytas Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Be to, Taisyklės numato griežtesnę poveikio priemonių už galimai nustatytus leidimo turėtojo padarytus pažeidimus skyrimo tvarką. Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatoma, kad leidimo panaikinimas už išteklių naudojimo sutarties sąlygų pažeidimą yra tik alternatyvi sankcija, kuri skiriama po to, kai leidimo turėtojas neištaisė kontroliuojančios institucijos nustatytų pažeidimų. Taisyklių 64 punkte yra skiriama griežčiausia poveikio priemonė – leidimo galiojimo panaikinimas, nenumatant jokių tokios sankcijos alternatyvų ar papildomų terminų pažeidimams pašalinti. Teismas turėjo išsiaiškinti, ar Taisyklių nuostatos, kurių pagrindu panaikintas pareiškėjo leidimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

39. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių nuostatos neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, pareiškėjas daro išvadą, kad leidimo galiojimo panaikinimo išimčių baigtinio sąrašo nustatymas Taisyklėse taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato daug išsamesnę ir ūkio subjektui palankesnę galimo pažeidimo tyrimo ir poveikio priemonių skyrimo procedūrą nei ta, kuri numatyta Taisyklėse (Žemės gelmių įstatymas nustato, kad leidimas gali būti panaikinamas arba jo galiojimas yra stabdomas, jei ūkio subjektas nepašalina nustatyto pažeidimo per nustatytą terminą, pagal VAĮ, tiek nustatant galimą ūkio subjekto daromą pažeidimą, tiek skiriant ūkio subjektui poveikio priemones, turi būti skiriamas laikas ūkio subjekto paaiškinimams ir atsikirtimams į jam keliamus kaltinimus pateikti). Taisyklių 64.2.10 punktas nepagrįstai susiaurina griežčiausios poveikio priemonės skyrimo išimčių atvejus, nes visos kitos aplinkybės, nepatenkančios į išimčių atvejus, bet galimai objektyviai lėmusios atitinkamo pažeidimo padarytą ir dėl to naikinančios ūkio subjekto atsakomybę dėl pažeidimo, pagal Taisyklių punktą yra tiesiog nevertinamos.

40. Pareiškėjas pažymi, kad Išteklių naudojimo sutartyje numatytas 5 metų terminas veiklai pradėti pirmą kartą turėjo baigtis 2011 m. vasario 28 d., todėl pareiškėjas į atsakovą kreipėsi laiku (2011 m. sausio 24 d. ), minėtam terminui dar nepasibaigus. Dėl šios priežasties kreipimosi į atsakovą data negali būti vertinama kaip netinkamas Pareiškėjo veiksmas.

41. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesistengė pradėti leidime nurodytos veiklos. Pareiškėjas teigia, kad nors Teisių perleidimo 3.2 punkte numatyta, kad pareiškėjas pateiks atsakovui prašymą dėl leidimo panaikinimo, tačiau iki šiol toks prašymas faktiškai nebuvo pateiktas, kadangi nėra įvykdytos visos Teisių perleidimo sutartyje numatytos sąlygos, kurios lemtų sutartinių santykių pabaigą ir šalių atsiskaitymą pagal minėtą sutartį. Pareiškėjas paaiškina teismui, kad tarp jo ir UAB „Skaldenis“ sudaryta Teisių perleidimo sutartis nagrinėjamo ginčo atveju yra svarbi tik tuo, kad ja UAB „Skaldenis“ buvo suteiktos pareiškėjo turimos teisės - inicijuoti PAV atrankos išvados gavimo ir žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo procesus, ką UAB „Skaldenis“ iki šiol ir darė. Jei minėtos procedūros būtų sėkmingai baigtos iki Teisių perleidimo sutarties galiojimo pabaigos, tuomet pareiškėjas būtų įgyvendinęs sutarties 3.2. punkte. numatytą įsipareigojimą ir būtų atsisakęs turimo leidimo. Tačiau pasibaigus Teisių perleidimo sutarties galiojimui (kuris pagal sutarties priedą Nr. 1 numatytas 2017 m. gruodžio 30 d.) ir šalims nepasiekus susitartų rezultatų, Teisių perleidimo sutartis būtų nutraukiama 7.2 p. pagrindu. Tokiu atveju Leidimo turėtoju ir veiklos vykdytoju išliktų pareiškėjas. Taigi, bet kuriuo atveju Teisių perleidimo sutartis nedaro jokio neigiamo poveikio Leidime nurodytos veiklos vykdymui. Ši veikla būtų pradėta (pareiškėjo ir UAB „Skaldenis“), jei tik būtų suderintas žemės gelmių naudojimo planas.

42. Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nenurodė, kad Taisyklių nuostatos prieštarauja Konstitucijai arba įstatymui. Informacijos, kad yra priimtas sprendimas pripažinti Taisykles ar jų punktą prieštaraujant Konstitucijai ar įstatymams, šioje byloje nėra pateikta.

44. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad 2006 m. vasario 21 d. leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes numatyta veikla nebuvo pradėta vykdyti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Pareiškėjas savo neveikimą grindžia Savivaldybės 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T3-259, tačiau šio sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad deda asmenines pastabas, remiasi kitų subjektų pagalba, kompetencija ir patirtimi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iki leidimo panaikinimo Pašilių žvyro telkinio išteklių gavybos nepradėjo vykdyti.

45. Atsakovas teigia, kad Teisių perleidimo sutarties 3.2 punktu išreiškė valią atsisakyti nuo 2006 m. vasario 21 d. leidimo UAB „Skaldenis“ naudai. Nors pareiškėjas teigia, kad toks prašymas atsakovui nebuvo pateiktas, todėl Teisių perleidimo sutartis šia apimtimi netaikoma, atsakovo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija prieštarauja sutarties turiniui, tinkamam sutarties įvykdymui būtina sąlyga, kad pareiškėjas atsisako leidimo. Kitu atveju sutartis prarastų savo sudarymo tikslą ir esmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos geologijos tarnybos 2017 m. balandžio 7 d. direktoriaus Įsakymo, kuriuo panaikintas UAB „Mabilta“ leidimo naudoti žemės gelmių išteklius galiojimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, akcentavo, kad pareiškėjas nėra pagal Naudojimo sutarties 14 ir 15 punktuose nustatytos sąlygas pradėjęs (t.y. ne vėliau kaip per 5 metus nuo leidimo įsigaliojimo) leidime nurodytos veiklos, nėra suderinęs išteklių naudojimo projekto, nuo 2012 m. liovėsi bendradarbiavęs su atsakovu, ir konstatavo, kad Įsakymu, vadovaujantis Taisyklių 6.5 ir 64.2.10 punktu, Leidimas panaikintas teisėtai ir pagrįstai.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo skunde, papildomai pažymėjo, kad Taisyklių 64.2.10 punkte numatytas Leidimo panaikinimo pagrindas neatitinka Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, kad Leidimo panaikinimas už išteklių naudojimo sutarties sąlygų pažeidimą gali būti taikomas tik tuomet, kai Leidimo turėtojas neištaiso pažeidimų per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą.

49. Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes. Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizuoja ir atlieka valstybinius žemės gelmių tyrimus, nustato žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas, kontroliuoja tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, kuria, saugo ir valdo valstybinę geologinę informacijos sistemą, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti (įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

50. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas neturi suderinto išteklių naudojimo projekto, t. y. nėra įvykdęs esminės, būtinos Naudojimo sutarties sąlygos, todėl negali pradėti naudoti žemės gelmių išteklių.

51. Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes gali būti sustabdytas arba panaikintas, jei naudotojas: 1) pažeidžia išteklių ar ertmių naudojimo sutarties sąlygas ar naudojimo plane numatytus reikalavimus arba darbų atlikimo terminus ir kontroliuojančios institucijos nurodytu laiku nepašalina pažeidimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas yra pažeidęs Naudojimo sutarties sąlygas, nes nepradėjo leidime nurodytos veiklos per 5 metus, iki šiol nėra suderinęs išteklių naudojimo projekto. Tokios aplinkybės galėtų būti materialiuoju teisiniu pagrindu panaikinti Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau minėta įstatymo nuostata reikalauja, kad kontroliuojanti institucija privalo laikytis Leidimo panaikinimo procedūros reikalavimo – turi nustatyti terminą pažeidimui pašalinti.

52. Tiek atsakovas priimdamas ginčijamą Įsakymą, tiek pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Įsakymo teisėtumo, vadovavosi išimtinai Taisyklių nuostatomis – 64.2.10 punktu, kuris numato, kad Leidimo galiojimas panaikinamas, kai skirtame naudoti objekte nepradedama nurodyta veikla per 5 metus nuo leidimo išdavimo dienos arba paskutinius 5 metus nevykdoma leidime nurodytos veikla, kai objekto ištekliai išžvalgyti paties leidimo turėtojo lėšomis. Aptariamas leidimo galiojimo panaikinimo atvejis atitinka Naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo situaciją, reglamentuojamą Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

53. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad ginčo atveju Leidimo galiojimo panaikinimas negali būti pripažintas teisėtu, nes nėra įvykdyti įstatymo reikalavimai, numatantys pažeidimų pašalinimo per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą procedūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad pažeidimų pašalinimo procedūra nėra numatyta Taisyklėse, atsakovas privalo ją taikyti, nes ji numatyta aukštesnės galios teisės akte, reglamentuojančiame tuos pačius teisinius santykius. Tai reiškia, kad Leidimo galiojimo panaikinimas gali būti laikomas teisėtu tik tuomet, jei bus įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog į Taisykles nėra perkelta Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga, kad nustačius Naudojimo sutarties sąlygų pažeidimą Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius gali būti panaikintas tik jei kontroliuojančios institucijos nurodytu laiku nepašalinamas pažeidimas, nėra kliūtimi įgyvendinti įstatymo reikalavimus, kilusiam ginčui išspręsti įstatymo nuostatos taikytinos tiesiogiai, dėl Taisyklių 64.2.10 punkte išdėstyto teisinio reglamentavimo nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą.

54. Kitos pareiškėjo byloje nurodomos aplinkybės dėl priežasčių, susijusių su išteklių naudojimo projekto derinimu, Teisių perleidimo sutarties sudarymu ir vykdymu, Taisyklių 64.2.10 punkte numatytų išimčių taikymu nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl neturi būti vertinamos.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus dėl netinkamo Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina, panaikina Įsakymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ skundą patenkinti, panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. direktoriaus įsakymą Nr. 1-101 „Dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimo panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „Mabilta“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė