2021-12-01 Nr. AB-25909-3-61-3-03041-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1489-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03041-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.5; 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindamas nustatytus trūkumus patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (19)SN-155)S-529 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir skundžiamas raštas); 2) įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) ir Kontrolierių išnagrinėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. (1.1.36.142)4-2207 „Dėl skundo persiuntimo“ (toliau – ir Ministerijos raštas) iš esmės Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kontrolierius skundžiamu raštu atsisakė nagrinėti Sveikatos apsaugos ministerijos persiųstą skundą dėl diskriminavimo tautybės pagrindu, t. y. Kontrolierius neatliko savo pareigų arba blogai jas atliko. Pareiškėjui neaišku, kodėl nebuvo inicijuotas skundo nagrinėjimas, nesurinkti skundžiamo asmens – viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinikos (toliau – ir Poliklinika) darbuotojo, Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) nario V. P. – paaiškinimai. Lietuvos bioetikos komitetas (toliau – ir Komitetas) konstatavo, jog gydytojas V. P. paaiškinime neneigė, kad pacientui buvo užduotas klausimas apie tautybę – tai patvirtina ir GKK metu dalyvavę kiti GKK nariai. V. P. pareiškėjo elgesį vertino kaip netinkamą, teigdamas: „<...> ne negerai elgesys netvarkoj“, ir nepaaiškino, kokiu pagrindu remiantis ir kodėl tris kartus siekė išgauti duomenis apie pareiškėjo tautybę, neužtikrindamas, užkirsdamas ar kitaip apribodamas jo teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Pareiškėjo teigimu, V. P. konsultacija buvo neproduktyvi, gydytojas savo elgesiui buvo nekritiškas. GKK narių M. J. ir D. T. elgesys taip pat buvo nekritiškas, nes toleravo neetišką V. P. elgesį. Pareiškėjas laikėsi nuostatos neatskleisti duomenų apie tautybę, bet pastarasis gydytojas naudojo spaudimą, nepradėjo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Gydytojas turi tinkamai atlikti savo pareigas ir pacientui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatsižvelgiant į tautybę, rasinę ar etninę priklausomybę ir pan. Išsamūs gydytojo V. P., M. J. ir D. T. paaiškinimai dėl VšĮ Centro poliklinikoje 2016 m. spalio 26 d. susiklosčiusių apliinkybių atskleistų gydytojo V. P. nusistatymą prieš pareiškėją tautybės, religinių įsitikinimų, etninės priklausomybės pagrindu.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnybos ir Kontrolieriaus kompetencija yra pakankama, kad būtų atliktas išsamus tyrimas dėl minėtų įvykių – iš Poliklinikoje 2016 m. spalio 26 d. daryto garso įrašo (toliau – ir garso įrašas) girdėti, kaip V. P. priekabiaudamas pareiškėją dirgino jį ir rinko atitinkamus asmens duomenis apie jo tautybę, gautų duomenų pagrindu šis gydytojas darė atitinkamas išvadas, neigiamai vertino pareiškėją ir jo elgesį. Duomenų rinkimas itin svarbus kovojant su diskriminacija, nes duomenys gali būti būtini siekiant įrodyti tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, todėl tai yra dar vienas argumentas, kad Tarnyba ir Kontrolierius, atsižvelgdami į Lietuvos bioetikos komiteto išvadas ir garso įrašą, atliktų išsamų tyrimą, surinktų ir nustatytų būtinus duomenis, patvirtinančius faktines aplinkybes ir įrodančius tai, kad VšĮ Centro poliklinikoje V. P. 2016 m. spalio 26 d. rinko ir siekė išgauti duomenis apie pareiškėjo tautybę ir privatų gyvenimą, veikė netinkamai, nepagrįstai ir neetiškai. Gydytojas, užduodamas tris kartus tą patį klausimą, darė spaudimą ir tuo momentu neužtikrino, užkirto ar kitaip apribojo lygias galimybes gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, gydytojo veika, teikint medicinines paslaugas ir siekiant išgauti, surinkti, valdyti ar kitaip disponuoti duomenimis apie pacientą, neturėtų pažeisti asmens privatumo arba tapti tautinio, religinio, pilietinio, etninio ar rasinio profiliavimo pagrindu. Pareiškėjo nuomone, jo teisė kreiptis į valdžios įstaigą, kad būtų išnagrinėtas tokio pobūdžio ginčas, negali būti ribojama, todėl Kontrolierius neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą ir spręsti klausimą dėl lygių galimybių užtikrinimo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į Europos sąjungos Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims, nepriklausomai nujo jų rasės arba etninės priklausomybės (toliau – ir Direktyva 2000/43/EB), taip pat į Europos Parlamento rezoliuciją dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems – pagrindų strategiją (2005/2191(INI)).

7. Pareiškėjas nurodė, kad jei gydytojas V. P. priekabiavo ir konkrečiu momentu neteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų, todėl įrodinėjimo pareiga paneigti šiuos teiginius, pareiškėjo manymu, tenka gydytojui, o atsakovui – pareiga inicijuoti tyrimą. Pareiškėjas akcentavo, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. V. P. paaiškinime neneigė uždavęs klausimą apie tautybę, gydytoja D. T. paaiškinime tą faktą irgi patvirtino, VšĮ Centro poliklinikos administracija 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakyme taip pat patvirtino šią aplinkybę. Kontrolieriaus skundžiamame rašte keliama abejonė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip šis klausimas palietė pareiškėją asmeniškai, yra neetiškas, susijęs su privataus gyvenimo duomenimis ir verčiantis išgyventi itin neigiamas emocijas.

8. Dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba). Pareiškėjas konsultacijos metu jautėsi pažemintas, o Ministerija, tinkamai nekontruoliuodama sveikatos priežiūros įstaigos, sukūrė nesaugią, nepagarbią aplinką ir pažeidė pareiškėjo teises.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Tarnyba paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (1.1.36.142)4-2207, kuriuo persiųstas pareiškėjo skundas dėl gydytojo V. P. veiksmų. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, pavaduojanti lygių galimybių kontrolierių, įvertinusi skunde išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir LGĮ) 14 straipsniu ir 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti skundą, kai nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.

11. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Lygių galimybių įstatymas ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taikomas tik nustatytų subjektų veiklai bei atitinkamiems socialiniams santykiams. Pagal Lietuvos antidiskriminaciniuose įstatymuose įtvirtintą teisinį reguliavimą diskriminacija siejama su konkrečiu asmeniu, kuris buvo traktuojamas mažiau palankiai tam tikroje situacijoje nei kitas asmuo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, jog vizito metu buvo diskriminuojamas tautybės pagrindu, kadangi gydytojas kelis kartus paklausęs, ar jis yra žydų tautybės, priekabiavo. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ Centro poliklinika, kurioje teikia paslaugas gydytojas, yra sveikatos priežiūros įstaiga, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – juridinis asmuo, teikiantis sveikatos priežiūros paslaugas, teigtina, kad gydytojas yra betarpiškas šių paslaugų teikėjas. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo suteiktos, tačiau jos buvo suteiktos šiek tiek vėliau, po gydytojo užduotų klausimų apie priklausymą žydų tautybei. Pareiškėjas gydytojo aktyvų domėjimąsi, ar jis yra žydų tautybės asmuo, vertino kaip priekabiavimą. Atsakovo manymu, galbūt dėl to, kad gydytojas teiravosi pareiškėjo tautybės, primygtinai prašydamas atsakyti į klausimą, ar jis yra žydų tautybės, pareiškėjas pajuto spaudimą, tačiau duomenų, kad sveikatos priežiūros paslaugos jam nebuvo suteiktos, nėra. Remiantis tuo, kad buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo pagrindo pradėti tyrimą dėl galimos diskriminacijos.

13. Tarnyba akcentavo, kad Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojanti paslaugų teikėjų pareigą įgyvendinti lygias galimybes vartotojų teisių apsaugos srityje, numato vienodų sąlygų gauti tokius pačius gaminius ir paslaugas užtikrinimą, tačiau nenumato priekabiavimo, kaip vienos iš tiesioginės diskriminacijos formų, draudimo vartotojų teisių apsaugos srityje. Nesant reglamentavimo, pagal kurį draudžiamas priekabiavimas paslaugų teikimo srityje, Kontrolierius negalėjo atlikti tyrimo dėl priekabiavimo, šiuo atveju – dėl priekabiavimo tautybės pagrindu sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje.

14. Tarnyba sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad gydytojas turėjo tinkamai atlikti pareigas ir kiekvienam pacientui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatsižvelgdamas į tautybę. Tuo atveju, jei pareiškėjas skunde būtų nurodęs aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad gydytojas nesuteikė sveikatos priežiūros paslaugų dėl jo tautybės ir gydytojo veiksmai būtų atlikti ne daugiau nei prieš 3 mėnesius nuo kreipimosi į Tarnybą arba būtų tęstiniai, Kontrolierius, tikėtina, pradėtų tyrimą dėl Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos, o tai, kad gydytojas galbūt netinkamai atliko savo pareigas, turėtų svarstyti VšĮ Centro poliklinika bei Lietuvos bioetikos komitetas.

15. Dėl skundo teiginių, kad atsakovas neatsižvelgė į Europos Sąjungos institucijų teisės aktus, Tarnyba nurodė, jog direktyva, skirtingai nei reglamentas, yra teisės aktas, nustatantis tikslą, kurį visos ES šalys privalo pasiekti, taip pat nėra tiesioginio taikymo teisės aktas. Šiuo metu galiojančioje Lygių galimybių įstatymo redakcijoje nėra nuostatos, draudžiančios priekabiavimą vartotojų teisių apsaugos srityje, t. y. Kontrolierius atsisakė pradėti tyrimą dėl galimos diskriminacijos, nesant reglamentavimo, pagal kurį draudžiamas priekabiavimas paslaugų teikimo srityje.

16. Tarnyba pabrėžė, jog pareiškėjo skundžiami veiksmai įvyko 2016 metais. Pagal Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnį, skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo; skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip. Duomenų, kad gydytojo veiksmai būtų buvę tęstiniai arba pareiškėjui būtų buvusi apribota teisė kreiptis į Tarnybą per Lygių galimybių įstatyme numatytą terminą, pareiškėjas nepateikė.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

18. Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kad paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnyje, to paties įstatymo 23 straipsnyje nustatyta pacientų galbūt pažeistų teisių gynimo tvarka. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, susiję su gydytojo pastabomis apie priklausomybę konkrečiai tautybei, jau buvo išnagrinėti. Lietuvos bioetikos komiteto 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr.2-235 pareiškėjas buvo informuotas, jog gydytojas V. P. pažeidė bioetikos reikalavimus. VšĮ Centro poliklinika informuota, kad šis gydytojas būtų pakartotinai pasirašytinai supažindintas su darbuotojų elgesio kodeksu ir pagarbaus bendravimo taisyklėmis. Ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pakartotinai prašo ištirti tas pačias aplinkybes ir faktus, dėl kurių Komitetas jau pasisakė – tenkino pareiškėjo pateikto skundo dalį.

19. Ministerija nurodė, kad Tarnybos sprendimas atitinka visus reikalavimus. Be to, pareiškėjas nesilaikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintos tokio pobūdžio skundų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, jo pateiktuose skunduose nenurodyti suformuluoti aiškūs reikalavimai. Jeigu pareiškėjas mano, jog skundžiamais veiksmais buvo padaryta žala ar gydymo įstaigose buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų ir iš to kilo žala, jis buvo informuotas, kad teikdamas skundus, laikytųsi teisės aktuose įtvirtintos pacientų teisių gynimo tvarkos, skundus teiktų tik kompetentingoms institucijoms.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateikė skundą Sveikatos apsaugos ministerijai dėl gydytojo V. P. priekabiavimo, kuriame nurodė, kad minėtas gydytojas kelis kartus primygtinai teiravosi, ar jis žydų tautybės; Sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1.1.36.142)4-2207 pareiškėjo skundą persiuntė Tarnybai. Lygių galimybių kontrolierius 2019 m. rugpjūčio 20 d. skundžiamu raštu pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, nurodęs, jog skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.

22. Teismas vadovavosi LGĮ 1 straipsnio, 8 ir 10 straipsnių nuostatomis ir nurodė, jog sveikatos priežiūros paslaugų teikimas priskiriamas Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio reglamentuojamai lygių galimybių įgyvendinimo vartotojų teisių apsaugoje sričiai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad diskriminacija bendrąja prasme teisinėje literatūroje suprantama kaip mažiau palankus asmens traktavimas ar mažiau palankus elgesys su asmeniu negu tomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis buvo, yra ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu. Teismas analizavo LGĮ 2 straipsnio 1 dalyje, 5 ir 9 dalyse pateikiamas diskriminacijos, tiesiginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokas bei pabrėžė, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos III antraštinėje dalyje, skirtoje lygybei, įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principas (20 straipsnis), taip pat įtvirtintas bet kokios diskriminacijos draudimas, ypatingai dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

23. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog vertinant galimą diskriminaciją, būtina nustatyti diskriminacijos pagrindą bei nustatyti, ar šiai santykių sričiai yra taikomas Lygių galimybių įstatymas. Vertindamas skundo teiginius, kad prie pareiškėjo gydytojas priekabiavo tautybės pagrindu, nes kelis kartus primygtinai teiravosi, ar jis yra žydų tautybės, teismas vadovavosi Lygių galimybių įstatyme įtvirtintomis tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokomis, LGĮ 8 straipsnio nuostatomis ir darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklausė Tarnybos kompetencijai. Teismo vertinimu, priekabiavimas vartotojų teisių apsaugos srityje negali būti siejamas su diskriminacija, kadangi įstatymas to nereglamentavo. Teismas pažymėjo, kad tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, būtina nustatyti, kad paslaugų teikėjas, teikdamas atitinkamas paslaugas, sudarė skirtingas sąlygas vartotojui jas gauti.

24. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, jog pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, ir pabrėžė, jog pareiškėjas skunde aplinkybių dėl tinkamai suteiktų paslaugų neneigė. Teisams atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas Lietuvos bioetikos komiteto funkcijas ir darė išvadą, kad Tarnyba teisėtai pareiškėjo skundą persiuntė minėtai institucijai. Pažymėjęs, kad Lietuvos bioetikos komitetas 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2-235 pareiškėją informavo, jog gydytojas V. P. pažeidė bioetikos reikalavimus ir dėl to VšĮ Centro poliklinika buvo informuota, kad gydytojas būtų pakartotinai pasirašytinai supažindintas su darbuotojų elgesio kodeksu ir pagarbaus bendravimo taisyklėmis, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo išsamiai analizuotos ir įvertintos Lietuvos bioetikos komitete.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teisams nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame nurodytais motyvais, ir netenkinęs skundo reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, teismas netenkino skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir ja paremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, teismas vertino, kad kiti pareiškėjo teiginiai nekeitė teismo padarytų išvadų, ir nurodė, kad jie detaliau nagrinėjami nebus.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ištaisyti nustatytus pažeidimus, išspręsti ginčą iš esmės bei priimti naują sprendimą.

28. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde prašo iš Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl akredituotoje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių specialistų neteisėtų veiksmų, netinkamai suteiktų, nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, patirtų dvasinių išgyvenimų, nesklandumų ir neteisingumo jausmo.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo iškviesti į teismą liudytojus V. P., M. J., N. Š., P. P., A. J. – R., A. V.

30. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas pažeidė arba neteisingai taikė proceso teisės normas, pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nesigilino į skundo esmę, todėl teismo sprendimas naikintinas.

31. Apeliantas pabrėžia, jog ginčo esmę sudarė pažeista apelianto teisė, o būtent tai, kad valstybinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar joje dirbantys darbuotojai atliko priešingus teisei veiksmus (neveikimą), dėl kurių apeliantui buvo sumažintos, apribotos arba apskritai atimtos lygios galimybės realizuoti savo teises vienodomis su kitais individais sąlygomis. Pagal kompetenciją Akreditavimo tarnyba nustatė, kad VšĮ Centro poliklinikoje apeliantas negavo teisės aktų reikalavimus atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Apeliantas laikosi pozicijos, kad dėl neatskleistos tautybės apelianto elgesį gydytojas V. P. vertino kaip netinkamą. Apeliacinės instancijos teismas privalo išreikalauti iš Sveikatos apsaugos ministerijos pagrįstą ir išsamų paaiškinimą, kuo remiantis akredituotas specialistas kėlė žydo klausimą ir rinko perteklinę, privačią informaciją.

32. Apeliaciniame skunde nurodomos pareiškėjo kreipimosi į VšĮ Centro poliklinikos administraciją aplinkybės, pažymima, kad ginčo esmė yra gilesnė, kadangi Lietuvoje kitatautis yra žeminamas, prašoma apeliacinės instancijos teismo prisiminti istorinę tiesą. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir joje dirbantys darbuotojai ne tik diskriminavo apeliantą, bet ir veikė priešingai įstatymuose nustatytai tvarkai, kada dar 2016 metais neįregistravo apelianto skundo dėl neteisėtų V. P. veiksmų, o jokia valdžios institucija netyrė VšĮ Centro poliklinikos darbuotojos (A. J. R.) veiksmų neregistruojant pareiškėjo skundo, pareiškėjo skundų dėl šių aplinkybių nenagrinėjo ir kitos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius.

33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatliktas tinkamas tyrimas dėl skundo esmės, nepateiktas 2016 m. spalio 26 d. incidento teisinis vertinimus, pateikti neįtikinantys, tikrovės neatitinkantys teismo motyvai, nepakankamas ir klaidingas faktinių bylos aplinkybių konstatavimas, formaliai ir neteisingai taikoma teisė.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui atlygintina sukelta neturtinė žala, toks prašymas teismui yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio nuostatas, nurodė, kad detaliai neatsakinės į kiekvieną argumentą, tačiau pareiškėjas nebuvo pilnai išgirstas, teismas nepagrįstai nenagrinėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris buvo suformuluotas 2020 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tačiau teismas šį reikalavimą atsisakė priimti. Neturtinės žalos atlyginimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija neužtikrina pareiškėjo teisės veiksmingai kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo, neįregistruoja pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. pareiškimo ir jo nenagrinėja. Apelianto teigimu, nėra pagrindo, kuris sudarytų kliūtis priimti apelianto reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes reikalavimas susijęs su apelianto byla, patiriamais neigiamais išgyvenimais ir sukrėtimais dėl neteisėtų ir netinkamų valdžios įstaigų ar jose dirbančių darbuotojų neteisėtų veiksmų.

35. Pareiškėjo įsitikinimu, yra dokumentai, patvirtinantys, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos Poliklinikoje jam buvo neprieinamos ir nekokybiškos, o V. P. neteisėti veiksmai buvo iš esmės diskriminuojančio pobūdžio. Pareiškėjas išvardija asmens sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie, jo teigimu, buvo padaryti minėto gydytojo 2016 m. spalio 26 d. Pažeidimus nustatė Akreditavimo tarnyba, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, neatitinka tikrovės.

36. Apeliantas skundžiasi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo vilkinama, teismo tarnautojas nenurodė jokio teisėto pagrindo, kuomet byla gali būti išnagrinėta nesilaikant įstatyme nustatytų terminų. Apeliantas kelia pirmosios instancijos teismo patikimumo klausimą ir akcentuoja, kad pažeistas lygiateisiškumo principas, nebuvo rungtyniško proceso, teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės pristatyti savo atvejį, nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas šaukti teismą, iškviesti liudytojus, išreikalauti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesugebėjo išreikalauti nuomonės iš atsakovo ir trečio suinteresuoto asmens nuo 2019 m. lapkričio 16 d. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas 2019 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą kviesti liudytojus, šaukti teismą, išreikalauti įrodymus, priimti pareiškėjo teikiamus įrodymus ir jame pagrindė minėtus prašymus. Pareiškėjui neišaiškinta, kodėl teismas šio prašymo netenkino, taigi byla neteisingai išnagrinėta.

37. Jeigu apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl taikomų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar ES teisei, apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar atitinkamai į ES teismus. Apeliantas pareiškia, kad jis tapo Konvencijos 6, 8 straipsnių ir Konvencijos 12 protokolo 1 straipsnyje garantuojamų teisių pažeidimo auka.

38. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas prideda nagrinėjamos bylos procesinius dokumentus (priimtus pirmosios instancijos teisme ar teiktus šiam teismui), taip pat naujus įrodymus - 2020 m. vasario 13 d. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, 2020 m. vasario 13 d. „Outlook“ programos duomenis, Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. balandžio 14 d. raštus, Komisijai adresuotą 2020 m. kovo 6 d. pareiškimą, pareiškėjo 2020 m. kovo 14 d. pranešimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, 2020 m. kovo 23 d. skundą Seimo kontrolieriui, Akreditavimo tarnybos 2020 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. T4-18-(1.34.).

39. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo.

40. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų sprendimo priėmimui, Direktyva 2000/43/EB, diskriminacijos apibrėžimą ir diskriminacijos elementus pateikia siaurai ir nepakankamai, todėl susiaurėja apelianto teisinės gynybos priemonės taikymo sritis. Apeliantas prašo kreiptis į ESTT ir prašyti išaiškinti: 1) ar Direktyvos 2000/43/EB taikymo sritis, būtent 3 straipsnio 1 dalies e) punktas turi būti aiškinamas kaip draudžiantis priekabiavimą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; 2) ar Direktyva 2000/43/EB taikoma nukentėjusiems dėl priekabiavimo pacientams, kai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; 3) ar Direktyvos 2000/43/EB 1 straipsnis ir 3 straipsnio 1 dalies e) punktas turėtų būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybėms narėms, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas priekabiauti ir netiesiogiai diskriminuoti asmenis (pacientus) dėl: a) pacientų įsitikinimo neatskleisti tautybės; b) pacientų įsitikinimo, kad nešioti ir būti su galvos apdangalu yra natūrali tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma; c) pacientų įsitikinimo laikymosi, kad būti su barzda yra natūrali tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ar tradicijų visuma; 4) ar Direktyvos 2000/43/EB 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad valstybėms narėms draudžiama atlikti veiksmingą visapusišką diskriminacinio incidento tyrimą neteismine tvarka, motyvuojant tariama įstaigos (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos) nekompetencija. Jeigu atsakymai į šiuos klausimus būtų teigiami, apeliantas nori žinoti, ar atsakovas privalo netaikyti atitinkamo nacionalinio įstatymo. Vadovaujantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105–107 straipsniais, yra pagrindas spręsti klausimą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagreitinta arba skubos tvarka, motyvuojant tuo, kad visapusiškas diskriminacinio įvykio tyrimas vilkinamas nuo 2016 metų.

41. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateikė apeliacinio skundo reikalavimo tikslinimą, kuriame nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

43. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Tarnybai pateiktame skunde ir skunde pirmosios instancijos teismui neginčijo aplinkybės, kad jam asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos, o skundėsi, kad gydytojas primygtinai prašė atskleisti pareiškėjo tautybę. Toks elgesys, tikėtina, traktuotinas kaip viena iš diskriminacijos formų – priekabiavimas, tačiau paslaugos buvo suteiktos. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde yra skundžiami Poliklinikos gydytojų veiksmai, tačiau vertina tokius veiksmus ne Tarnyba, o Lietuvos bioetikos komitetas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde peržengia skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui ribas, ir prašo įvertinti tai, kas jau buvo išnagrinėta Lietuvos bioetikos komitete.

44. Atsakovas akcentuoja, kad Lygių galimybių įstatymas nenustato reglamentavimo, pagal kurį būtų draudžiamas priekabiavimas paslaugų teikimo srityje, todėl Kontrolierius negalėjo atlikti tyrimo dėl priekabiavimo. Be to, pareiškėjas praleido Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą, per kurį jis galėjo pateikti skundą.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat nenagrinėti (arba atmesti) pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų reikalavimų, netenkinti prašymo iškviesti liudytoju sveikatos apsaugos ministrą A. V..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje nagrinėjamas Kontrolieriaus skundžiamo rašto, kuriuo Kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą dėl to, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Kontrolieriaus kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

47. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, pripažindamas, kad Kontrolierius tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

48. Pareiškėjas prašo teismo atsižvelgti į papildomus pareiškėjo 2020 m. birželio 4 d. pateiktus paaiškinimus, prašyti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikti papildomus paaiškinimus, apklausti liudytojus. Į pareiškėjo papildomus paaiškinimus atsižvelgtina. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant neapklausiant pareiškėjo nurodytų liudytojų bei neprašant bylos dalyvių pateikti papildomų paaiškinimų nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

49. Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2768 redakcija) numatyta, kad Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius. Kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą remdamasis Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu – skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.

50. Byloje ginčijamu raštu Kontrolierius vertino 2019 m. rugpjūčio 16 d. gautą Sveikatos apsaugos ministerijos raštą, kuriuo persiųstas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje gautas pareiškėjo skundas. Šiame skunde pareiškėjas nurodo, jog 2016 m. spalio 26 d. vizito sveikatos priežiūros įstaigoje metu gydytojas klausė pareiškėjo, ar jis nėra žydų tautybės. Skunde pareiškėjas prašo pradėti tyrimą dėl gydytojo priekabiavimo.

51. Kaip matyti iš Lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2768 redakcija), kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ir jos padalinys turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo. Skundo reikalavimai išvardyti Lygių galimybių įstatymo 25 straipsnyje.

52. Nagrinėjamu atveju Kontrolierius konstatavo, kad remiantis Lygių galimybių įstatymo 4 straipsniu, pareiškėjas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius lygių galimybių pažeidimą, t. y. jam nustatyta pareiga pateikti pakankamus faktus, kurie leistų preziumuoti, kad diskriminacija buvo. Kontrolieriaus vertinimu, pareiškėjas tokių aplinkybių skunde nepateikė. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos taisyklė, asmeniui kreipiantis į teismą į teismus ar kitas kompetentingas institucijas dėl diskriminacijos vienu iš šiame straipsnyje numatytų pagrindų – pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Taigi, pareiškėjui „nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo“ skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad buvo priešingai.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje numatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nesietina su Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atsisakymo Kontrolieriui nagrinėti asmens skundą pagrindu. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kurią turi paneigti skundžiamas asmuo, jei pareiškėjas „nurodo aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo“. Tačiau šis straipsnis nesprendžia Kontrolieriaus kompetencijos buvimo ar nebuvimo pagal Lygių galimybių įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-392-629/2020 pažymėjo, kad Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių nesuponuoja, jog Kontrolierius būtų atleidžiamas nuo pareigos atlikti teisėtą, objektyvų ir išsamų tyrimą.

54. Kontrolierius skundžiamame rašte pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog gydytojas jį diskriminavo, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip šis klausimas jį asmeniškai palietė. Toks atsisakymo nagrinėti skundą pagrindas iš Lygių galimybių įstatymo nekyla. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Kontrolieriaus išvada galima tik tuo atveju, jei Kontrolierius pagal kompetenciją atliktų objektyvų tyrimą dėl galimo diskriminacijos atvejo.

55. Rašte Kontrolierius taip pat nurodė, jog „[d]uomenų, kad [g]ydytojas nesuteikė Jums sveikatos priežiūros paslaugų, Jūs nepateikėte, todėl atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos tautybės pagrindu <...> nėra pagrindo“. Kaip matyti, Kontrolierius atsisakymą nagrinėti pareiškėjo skundą sieja su aplinkybe, kad pareiškėjas nepateikė duomenų dėl to, buvo ar nebuvo jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

56. Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio skundo Kontrolieriui priimtinumo pagrindo, kad asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės jam suteikiant paslaugas, nepateikė informacijos dėl to, buvo ar nebuvo suteiktos konkrečios paslaugos, Lygių galimybių įstatyme nėra numatyta. Kontrolieriui teikiamam skundui keliami reikalavimai numatyti Lygių galimybių įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas abejoja dėl tariamos diskriminacijos paslaugų teikimo metu. Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis neužkerta galimybės Kontrolieriui nagrinėti atvejų, kai asmenys galimai diskriminuojami paslaugų teikimo metu – tokio tyrimo metu Kontrolieriaus tarnyba galėtų įvertinti ir tai, ar tariamas lygių galimybių reikalavimo pažeidimas nenulėmė konkrečios paslaugos suteikimo ribota apimtimi.

58. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodo, kad pareiškėjo nurodomi priekabiavimo veiksmai vyko 2016 m., o remiantis Lygių galimybių įstatymo 26 straipsniu, skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip. Taigi, Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnio nuostatos sudaro galimybę Kontrolieriui vertinti, ar egzistuoja faktiniai ir teisiniai pagrindai, leidžiantys skundą nagrinėti praėjus 3 mėnesių terminui. Ginčijamame rašte toks vertinimas nėra atliktas, o Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnyje numatytas pagrindas nėra nurodytas.

59. Taigi, iš pirmiau nurodytų argumentų matyti, kad Kontrolierius nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas įpareigojant Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

60. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, siekiant išaiškinti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Direktyva 2000/43/EB yra įgyvendinta Lygių galimybių įstatyme, į kurį perkeltos šiai bylai aktualios Direktyvos 2000/43/EB nuostatos yra aiškios, jų turinys ir apibrėžtys teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl konkrečių Lygių galimybių įstatyme nustatytų skundo atsisakymo pagrindų aiškinimo, taigi nacionalinių procedūrinių normų, kurios nepaneigia Direktyvos 2000/43/EB nuostatų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo T. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (19)SN-155)S-529 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. G. 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundą dėl tariamo jo diskriminavimo sveikatos priežiūros įstaigoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys