Legislator Case Law & Legislation
d6ced159-a4a8-444b-9de4-25b25731feca AI generated

d6ced159-a4a8-444b-9de4-25b25731feca · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d6ced159-a4a8-444b-9de4-25b25731feca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-579/2021 Teismo proceso Nr. 1-04-2-00046-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, nuteistajai E. S., gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, nukentėjusiajai L.

Legislator headnote

AI generated

d6ced159-a4a8-444b-9de4-25b25731feca · Lietuvos apeliacinis teismas: Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvai yra praktiÅ¡kai analogiÅ¡ki nurodytiems prokuroro baigiamojoje kalboje, skundžiamame nuosprendyje vertinami ir analizuojami tik E. S. kaltę patvirtinantys įrodymai, ignoruojant E. S. kaltę paneigiančias aplinkybes. 2.2. Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai be jokio objektyvaus pagrindo E. S. parodymus pripažino neobjektyviais ir prieÅ¡taraujančiais byloje surinktiems įrodymams, nukentėjusiosios L. U. parodymus vertino kaip nuoseklius, nors byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios parodymus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-579/2021 Teismo proceso Nr. 1-04-2-00046-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, nuteistajai E. S., gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, nukentėjusiajai L.

U., nukentėjusiosios atstovei advokatei Violetai Bazienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. S. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. S. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XII-1968 redakcija), E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 2 (dvejų) metų įmokos sumokėjimo terminÄ .

IÅ¡ E. S. nukentėjusiajai L. U. priteista 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. E. S. nuteista už tai, kad panaudodama apgaulę ir pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir perdavė žmogų, siekdama suteikti naudÄ kitam asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuotų nukentėjusįjį, žinodama ir siekdama, kad nukentėjusysis bÅ«tų iÅ¡naudojamas kitiems tikslams – fiktyviai santuokai, o bÅ«tent: veikdama bendrininkų grupe su asmeniu – V.

P., kuri nuteista Klaipėdos apygardos 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, iki 2013 m. spalio 15 d., turėdamos tikslÄ iÅ¡naudoti L. U. (G.) fiktyviai santuokai, sukÅ«rė nusikalstamÄ planÄ ir jo įgyvendinimui pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kad E. S. įkalbės nukentėjusiÄ jÄ atvykti į Jungtinę Karalystę neva legaliam darbui, o pastarajai atvykus, V. P. ir E. S. toliau apgaulės bÅ«du įkalbinės, tokiu bÅ«du verbuodamos, nukentėjusiÄ jÄ fiktyviai iÅ¡tekėti, už tai žadėdamos jai materialinį atlygį.

Vykdydama nusikalstamus veiksmus E. S. naudodamasi socialiniu tinklu „Facebook“ susisiekė su nukentėjusiÄ ja L. U. (G.), gyvenusia (duomenys neskelbtini), ir, pasinaudodama nukentėjusiosios socialiniu pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, t. y. tuo, kad pastarosios Å¡eima yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ , neturi darbo bei pragyvenimo Å¡altinio, yra jauno amžiaus, taip pat pasinaudodama tuo, kad L. U. (G.) diagnozuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas, ji sunkiai skaito ir raÅ¡o, bei pavartodama apgaulę ir žadėdama legalų darbÄ bare Jungtinėje Karalystėje, užverbavo L.

U. (G.) atvykti į Jungtinę Karalystę. Po to 2013 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. U. (G.) iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) gavo lėktuvo bilietÄ iÅ¡ Kauno oro uosto atvykti į Jungtinės Karalystės Gatwick`o oro uostÄ bei 2013 m. spalio 15 d. E. S. per „Western Union“ pervestus 192,97 Lt kelionės iÅ¡laidoms, taip organizavo nukentėjusiosios atgabenimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę. 2013 m. spalio 16 d. Gatwick`o oro uoste L. U. (G.) pasitiko E. S. ir atgabeno į V.

P. namus Jungtinėje Karalystėje, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2013 m. spalio 17 d. E. S. kartu su V. P. Å¡ios namuose, adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdamos nusikalstamÄ veikÄ , įkalbinėjo, žadėdamos 2 000 svarų sterlingų materialinį atlygį, taigi, pasinaudodamos nukentėjusiosios L. U. (G.) socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, kad ji neturės kaip savarankiÅ¡kai grįžti į LietuvÄ , ir nesudarius fiktyvios santuokos jos negalės legaliai įdarbinti Jungtinėje Karalystėje, verbavo L.

U. (G.), kad Å¡i bÅ«tų iÅ¡naudojama kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, siekdamos suteikti naudÄ asmeniui, kuris, bÅ«damas trečiosios Å¡alies piliečiu, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiÅ¡kai kontroliuotų nukentėjusiÄ jÄ , t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu, dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžimui į LietuvÄ , nemoka anglų kalbos, neturės kitos gyvenamosios vietos, iÅ¡skyrus tÄ , kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę.

L. U. (G.) neturint kito pasirinkimo ir sutikus bÅ«ti iÅ¡naudojamai kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, 2013 m. spalio 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, į jų namus atvykus Pakistano Respublikos piliečiui F. A. (F. A.), gim. (duomenys neskelbtini), E. S. ir V. P. perdavė F. A. nukentėjusiÄ jÄ L. U. (G.), kuris nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡sivežė į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė jÄ uždaręs rÅ«syje iki 2013 m. spalio 18 d., kol L. U. (G.) telefonu susisiekus su nevyriausybinės organizacijos projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ „Lietuvos Carito“ socialine darbuotoja K.

R. ir jos papraÅ¡ius pagalbos, bendradarbiaujant Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams, L. U. (G.) buvo iÅ¡vaduota, o F. A. buvo deportuotas į Pakistano RespublikÄ , remiantis tuo, jog gyveno Jungtinėje Karalystėje neturėdamas tam oficialaus leidimo. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 2. Nuteistosios E. S. gynėjas advokatas Aivaras RaiÅ¡utis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir E. S. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai) principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi ne objektyviais byloje surinktais įrodymais, bet prielaidomis ir visiÅ¡kai ignoravo in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai) principÄ .

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvai yra praktiškai analogiški nurodytiems prokuroro baigiamojoje kalboje, skundžiamame nuosprendyje vertinami ir analizuojami tik E. S. kaltę patvirtinantys įrodymai, ignoruojant E. S. kaltę paneigiančias aplinkybes. 2.2. Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai be jokio objektyvaus pagrindo E. S. parodymus pripažino neobjektyviais ir prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams, nukentėjusiosios L. U. parodymus vertino kaip nuoseklius, nors byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios parodymus.

Byloje nėra įrodymų, kad E. S. bÅ«tų komunikavusi su L. U. per „Facebook“ socialinį tinkÄ ar elektroniniu paÅ¡tu, kad bÅ«tų siuntusi pinigų perlaidÄ L. U.. IÅ¡ byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti pinigų perlaidÄ atlikusio asmens tikrosios tapatybės. Be to, nukentėjusioji L. U. net nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme, taip pat nebuvo apklausta socialinė darbuotoja K. R., nors jų parodymais grindžiamos skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados dėl E. S. kaltės padarius nusikaltimÄ bei apklausti jas abi teisme buvo ne kartÄ praÅ¡oma.

Vienintelės liudytojos J. B. (P.) parodymai patvirtina, kad E. S. neva susiraÅ¡inėjo su L. U. per „Facebook“ socialinį tinklÄ ir elektroniniu paÅ¡tu, tačiau susiraÅ¡inėjimas yra iÅ¡trintas pačios liudytojos J. B. (P.). 2.3. Gynėjo vertinimu, iÅ¡ nukentėjusiosios L. U. veiksmų galima spręsti, jog nukentėjusioji puikiai suprato, kur ir ko važiuoja, tai darė laisva valia, tik paskui persigalvojo. Be to, apygardos teismas ignoravo faktÄ , kad pati E. S. buvo priversta sudaryti fiktyviÄ santuokÄ Jungtinėje Karalystėje, o tai padarė V.

P., kuri už tokio pobÅ«džio veikÄ jau yra nuteista.

3. Nukentėjusioji L. U. atsiliepime praÅ¡o nuteistosios E. S. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės rodo nuteistosios veiksmų kryptingumÄ ir tikslingumÄ organizuojant L.

U. atvykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, pasinaudojant nukentėjusiosios neiÅ¡prusimu, pažeidžiamumu dėl socialinės padėties ir sveikatos bÅ«klės. BÅ«tent E. S. susiraÅ¡inėjo su nukentėjusiÄ ja L. U. per „Facebook“ ir įkalbinėjo atvykti į Jungtinę Karalystę, siuntė pinigus ir lėktuvo bilietus, pasitiko nukentėjusiÄ jÄ L. U. oro uoste ir vežė į V. P. namus. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pateikti duomenys patvirtina, kad bÅ«tent E. S. 2013 m. spalio 15 d. per „Western Union“ siuntė nukentėjusiajai 192,97 Lt.

Atsiliepime teigiama, kad nukentėjusioji L. U. suprato buvusi apgauta jau tik atsidÅ«rusi V. P. namuose, kai tiek E. S., tiek V. P. ėmė įkalbinėti už pinigus iÅ¡tekėti už pakistaniečio, o vėliau perdavė nukentėjusiÄ jÄ atvykusiam nepažįstamam vyrui. Kadangi nukentėjusioji L. U. buvo labai iÅ¡sigandusi, patyrė didžiulį stresÄ ir nežiniÄ , neturėdama galimybės pasiprieÅ¡inti, todėl iÅ¡ pradžių sutiko su E. S. ir V. P. siÅ«lymu iÅ¡tekėti už užsieniečio.

Nukentėjusioji L. U. nedelsdama telefonu informavo J. P., o po to ir K. R. apie E. S. ir V. P. veiksmus, siekiant nukentėjusiÄ jÄ prievarta iÅ¡tekinti už pakistaniečio.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji E. S. ir gynėjas advokatas Kęstutis OžiÅ«nas prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė ir nukentėjusiosios L. U. įgaliota atstovė advokatė Violeta Bazienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusioji L. U. savo pozicijos dėl apeliacinio skundo neiÅ¡sakė. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Nuteistosios E. S. gynėjo apeliaciniame skunde, ginčijant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl E. S. veikoje nustatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, kad priimant skundžiamÄ nuosprendį vadovautasi prielaidomis, nepagrįstai buvo atmesti nuteistosios E. S. parodymai, o nukentėjusiosios L.

U. (buvusi pavardė – G.) parodymai pripažinti patikimais, nors byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina nei nukentėjusiosios parodymų, nei jų pagrindu nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimo.

6. Pažymėtina, kad dėl bendrai su nuteistÄ ja E. S. nukentėjusiosios L. U. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-606/2018, iÅ¡ dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-387/2018, buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir V. P.. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paduotame apeliaciniame skunde Å¡iai nuteistajai inkriminuoti nusikalstami veiksmai, jų apimtis ir pobÅ«dis nėra ginčijami, minėti teismų procesiniai sprendimai, priimti iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ V. P. atžvilgiu, yra įsiteisėję ir galiojantys, todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistosios V. P. veiksmai bus analizuojami tik tiek, kiek jie susiję su E. S. inkriminuotais nusikalstamais veiksmais ir bendrininkų grupės požymiu.

7. Teisėjų kolegija, atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad E. S. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir tokio vertinimo pasėkoje padarytomis iÅ¡vadomis dėl E. S. kaltės, panaudojant apgaulę ir pasinaudojant nukentėjusiosios pažeidžiamumu, verbavus, gabenus ir perleidus kitam asmeniui nukentėjusiÄ jÄ L. U. tam, kad Å¡i bÅ«tų iÅ¡naudojama kitiems tikslams – fiktyviai santuokai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, skundžiamo nuosprendžio turinys iÅ¡ esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, pateikti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s įrodymų vertinimo motyvai.

Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

8. Nors pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl E. S. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra iÅ¡ esmės teisingos ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos vertinimu, bet kvalifikuodamas nuteistosios nusikalstamÄ veikÄ pirmosios instancijos teismas taikė neteisingÄ BK 147 straipsnio 1 dalies redakcijÄ . Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, ne visas pirmosios instancijos teismo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, todėl atskiros aplinkybės paÅ¡alintinos iÅ¡ nuteistosios E. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡ymo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktų pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų teismo iÅ¡vadų, kurios neatitinka bylos aplinkybių.

9. BK 147 straipsnyje numatyta atsakomybė už prekybÄ Å¾monėmis. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus laisvę. BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika – tai įvairÅ«s sandoriai (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus), kurių objektas yra žmogus ir kurie sudaromi siekiant iÅ¡naudoti tÄ Å¾mogų. Todėl bÅ«tinas prekybos žmonėmis požymis yra nusikaltimo prieÅ¡ingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavaliÅ¡ku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiu palenkti Å¡io asmens valiÄ , kontroliuoti ir įtraukti jį į iÅ¡naudojimÄ . Veika kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas, jei nustatoma bent viena straipsnio dispozicijoje numatyta alternatyvi nusikalstama veika ir bent vienas nukentėjusiojo asmens valios palenkimo bÅ«das. Aptariamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

10. Nors nuteistoji E. S. nepripažįsta savo kaltės dėl jai inkriminuoto nukentėjusiosios L. U. verbavimo, gabenimo ir perleidimo kitam asmeniui, panaudojant apgaulę ir pasinaudojant nukentėjusiosios pažeidžiamumu, siekiant, kad L. U. būtų išnaudota kitam tikslui – fiktyviai santuokai, tačiau E. S. kaltė ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės yra įrodytos nuosekliais nukentėjusiosios L. U. parodymais, taip pat juos patvirtinančiais liudytojų J. B. (ankstesnė pavardė – P.), K. R. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu atliktais asmens atpažinimo iš nuotraukos, akistatos veiksmais, kita rašytine bylos medžiaga (iš Jungtinės Karalystės gauta informacija).

11. Nuteistoji E. S. pirmosios instancijos teisme kategoriÅ¡kai tvirtino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ su nukentėjusiÄ ja L. U. nesusiraÅ¡inėjo, jokio darbo jai nesiÅ«lė ir nekvietė atvykti į AnglijÄ , nepirko lėktuvo bilieto ir nesiuntė jo elektroniniu paÅ¡tu nukentėjusiajai, taip pat L. U. nesiuntė pinigų kelionės iÅ¡laidoms. E. S. parodė, kad į AnglijÄ dirbti atvyko 2013 m. kovo mėnesį, iÅ¡ pradžių gyveno Mančesteryje, paskui per socialinį tinklÄ â€žFacebook“ susipažino su V.

P., kuri pasiÅ«lė atvažiuoti į LondonÄ dirbti restorane. Sutikusi su Å¡iuo pasiÅ«lymu, nuteistoji E. S. 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje persikėlė į LondonÄ , kur dirbo V. P. sutuoktinio restorane, uždribdavo po 20 Eur per dienÄ . Kadangi susitaupyti pinigų praktiÅ¡kai nebuvo įmanoma, todėl nuteistoji objektyviai negalėjo nukentėjusiajai L. U. nei nupirkti lėktuvo bilieto, nei atsiųsti pinigų kelionės iÅ¡laidoms. Kaip paaiÅ¡kino nuteistoji, iÅ¡ jos pačios (E. S.) buvo paimtas pasas ir telefonas, t. y. pradėjus dirbti V.

P. sutuoktinio restorane, Å¡i pasiÅ«lė E. S. iÅ¡tekėti už pakistaniečio, bet jai atsisakius, V. P. su sutuoktiniu atėmė jos (E. S.) pasÄ ir telefonÄ , grasino, kad niekur nesikreiptų pagalbos, kad nesusiras legalaus darbo, negalės grįžti į LietuvÄ . Nuteistosios E. S. teigimu, prigrasinta ir neturėdama kito pasirinkimo ji iÅ¡tekėjo už pakistaniečio ir tik po santuokos jai buvo grÄ Å¾intas pasas ir telefonas. Nuteistoji nurodė, kad po santuokos iÅ¡sikraustė gyventi pas savo sutuoktinį, bet ateidavo į svečius pas V.

P.. BÅ«tent vienÄ kartÄ besisvečiuodama pas V. P. matė nukentėjusiÄ jÄ L. U., bet tuo metu su nukentėjusiÄ ja nebendravo, nežinojo nei jos vardo ir pavardės, nei lankymosi pas V. P. tikslo. E. S. manymu, bÅ«tent V. P. galėjo pasinaudoti jos (E. S.) telefone buvusiomis elektroninio paÅ¡to ir socialinio tinklo paskyromis.

12. Vertinant nuteistosios parodymų patikimumÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokie kiti byloje surinkti duomenys E. S. parodymų nepatvirtina. Atvirkščiai, nuteistosios parodymai yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Jungtinėje Karalystėje E. S. iÅ¡tekėjo 2013 m. liepos 30 d. už M. U. (t. 1, b. l. 86). Nuteistosios tvirtinimu, po fiktyvios santuokos sudarymo jai buvo grÄ Å¾intas prieÅ¡ tai paimtas asmens pasas ir mobilaus ryÅ¡io telefonas, tuo tarpu nukentėjusioji L.

U. per socialinį tinklÄ â€žFacebook“ buvo įtikinėjama atvykti dirbti į Jungtinę Karalystę, nukentėjusiajai piniginės lėšos buvo atsiųstos 2013 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, tai yra jau atgavus asmens dokumentÄ ir telefonÄ . Atsižvelgiant į tai atmetama kaip nepagrįsta nuteistosios iÅ¡kelta versija, jog verbuojant nukentėjusiÄ jÄ L. U. atvykti į Jungtinę Karalystę tariamai buvo pasinaudota E. S. socialinio tinklo „Facebook“ paskyra ir asmens dokumentu, kai iÅ¡ nuteistosios buvo paimtas pasas ir mobilaus ryÅ¡io telefonas.

Be to, E. S. negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl pati save vertindama kaip prekybos žmonėmis aukÄ nesikreipė pagalbos dėl neva atimto asmens dokumento ir mobilaus ryÅ¡io telefono, priverstinio pasiÅ«lymo sudaryti fiktyviÄ santuokÄ su užsieniečiu ne tik tada, kai neva buvo priklausoma nuo V. P. ir Å¡ios sutuoktinio, bet ir po fiktyvios santuokos sudarymo, kai atgavo iÅ¡ jos paimtus daiktus ir iÅ¡sikėlė gyventi iÅ¡ V. P. namų.

13. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta V. P. jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių nuteistosios parodymus, nenurodė ir tvirtino, kad iÅ¡ matymo pažinojo E. S., bet neigė bendravusi su nukentėjusiÄ ja L. U., siÅ«liusi jai sudaryti fiktyviÄ santuokÄ ar perleidusiÄ kitam asmeniui. IÅ¡ esmės V. P. davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir jos atžvilgiu Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje Å¡ios nuteistosios parodymai buvo atmesti kaip nepagrįsti ir paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl pakartotinai liudytojos V. P. parodymai neaptariami ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

14. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. U. į teismo posėdį nebuvo iÅ¡kviesta ir apklausta, apsiribojant tik jos parodymų, duotų V. P. atžvilgiu Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, pagarsinimu. Tačiau siekiant užtikrinti teisingo teismo proceso, rungimosi principų įgyvendinimÄ , sudaryti sÄ lygas nuteistajai E. S. bei jos gynėjui užduoti klausimus nukentėjusiajai, L. U. buvo apklausta bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Nepaisant to, kad nukentėjusioji nurodė, jog dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo byloje nagrinėjamų įvykių tiksliai visų bylos aplinkybių nepamena, tačiau L.

U. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad prieÅ¡ iÅ¡vykdama į AnglijÄ 2013 m. spalio mėnesį per socialinį tinklÄ â€žFacebook“ susiraÅ¡inėjo su E. S., kuri įkalbinėjo jÄ atvykti į LondonÄ , žadėjo ten darbÄ bare, kelionės iÅ¡laidoms pervedė 50 svarų, pasitiko oro uoste nuskridus į LondonÄ , palydėjo iki V. P. namų, kur vėliau kartu su pastarÄ ja įkalbinėjo sudaryti fiktyviÄ santuokÄ su užsieniečiu, o paskui ir perdavė jÄ (L. U.) bÅ«simam sutuoktiniui. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad sunkiai skaito, gali paraÅ¡yti tik atskiras, mintinai iÅ¡moktas frazes, bendravimo su E. S. metu jokio darbo neturėjo.

15. Nukentėjusioji L. U. patvirtino teismo posėdyje pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 13 d. duotus parodymus (t. 1, b. l. 123-124), kad su E. S. socialiniame tinkle „Facebook“ bendravo apie du mėnesius, E. S. pasiÅ«lė atvažiuoti dirbti į AnglijÄ , siÅ«lė bare plauti indus, patikino, kad darbe nėra reikalinga anglų kalba. Nukentėjusiosios teigimu, iÅ¡ pradžių ji su E. S. pasiÅ«lymu nesutiko, bet nuteistoji ir toliau vis raÅ¡ydavo žinutes siÅ«lydama atvažiuoti į AnglijÄ dirbti, todėl galiausiai L.

U. su E. S. pasiÅ«lymu sutiko. Po to į nukentėjusiosios draugės elektroninį paÅ¡tÄ buvo atsiųsti lėktuvo bilietai, E. S. per „Western Union“ atsiuntė 50 svarų kelionės iÅ¡laidoms, kuriuos L. U. paÅ¡te konvertavo į litus. 2013 m. spalio 16 d. atskridus į LondonÄ , E. S. ir kažkoks užsienietis vyriÅ¡kis pasitiko nukentėjusiÄ jÄ L. U. oro uoste, jie nuvažiavo į namus, kur buvo V. P. ir dar dvi lietuvės merginos, ten permiegojo ir kitÄ dienÄ E. S. su V. P. pradėjo siÅ«lyti už piniginį atlygį – 2 000 svarų iÅ¡tekėti už užsieniečio.

Nukentėjusioji L. U. nurodė, kad su E. S. ir V. P. pasiÅ«lymu nesutiko, bet jos primygtinai ir toliau siÅ«lė sudaryti fiktyviÄ santuokÄ , grasino, jog prieÅ¡ingu atveju nukentėjusioji neras legalaus darbo, neturės kaip grįžti į LietuvÄ , dėl to iÅ¡sigandusi ir neturėdama kito pasirinkimo ji sutiko iÅ¡tekėti už užsieniečio. Kadangi L. U. nemokėjo angliÅ¡kai, todėl E. S. ir V. P. davė jai angliÅ¡kÄ telefono kortelę tam, kad ji (L. U.) galėtų paskambinti jei nesusikalbėtų su bÅ«simu sutuoktiniu.

BÅ«tent pasinaudodama turimu telefonu ir gauta telefono kortele nukentėjusioji teigia vėliau praneÅ¡usi apie susidariusiÄ situacijÄ J. B., paprašė jos pagalbos bei bendravo tiek su J. B., tiek su „Carito“ organizacijos atstove K. R.. Tos pačios dienos vakare atvažiavo nepažįstamas užsienietis, kaip suprato L. U., bÅ«simas jos sutuoktinis, su kuriuo važiuoti kartu nukentėjusiajai nurodė E. S. ir V. P.. Atvažiavus į Å¡io asmens namus, tas vyriÅ¡kis nuvedė L. U. į rÅ«sį ir liepė čia bÅ«ti.

RÅ«sio patalpoje buvo tik spintelė ir čiužinys, Norėdama iÅ¡eiti, turėjo atsiklausti minėto vyriÅ¡kio. Pas nepažįstamÄ asmenį L. U. iÅ¡miegojo vienÄ naktį, apie savo buvimo vietÄ telefonu pranešė K. R., kuriai padedant atvykę policijos pareigÅ«nai jÄ iÅ¡laisvino. AnalogiÅ¡kas aplinkybes L. U. nurodė ir 2017 m. gegužės 19 d. papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 135-137), taip pat apklausta Klaipėdos apygardos teisme V. P. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 156-159) bei 2020 m. liepos 8 d. surengtos akistatos su E. S. metu (t. 4, b. l. 137-140).

Minėtos akistatos metu nukentėjusioji L. U. atpažino E. S. kaip asmenį apie kuriÄ davė parodymus, taip pat nuteistÄ jÄ ji atpažino ir 2017 m. gegužės 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu (t. 1, b. l. 125-129).

16. PrieÅ¡ingai nei deklaratyviai teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios L. U. parodymai yra nuoseklÅ«s. NukentėjusiÄ jÄ du kartus apklausus ikiteisminio tyrimo metu, Klaipėdos apygardos teisme V. P. atžvilgiu iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, taip pat ir nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje, L. U. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nekito. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji L. U. nurodė ir akistatos su E. S. metu. Nors tiek nuteistoji E. S., tiek nuteistoji V. P. tvirtino, kad nukentėjusioji jas apkalba, bet tokių savo deklaratyvių teiginių nė viena iÅ¡ jų negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų iÅ¡ankstinį L. U. nusistatymÄ prieÅ¡ E. S., suinteresuotumÄ sÄ moningai duoti nepalankius nuteistajai parodymus, jÄ apkalbėti. Be to, bÅ«tent nukentėjusiosios L. U., o ne nuteistosios E. S. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.

17. Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. B., pas kuriÄ iki iÅ¡vykimo į Jungtinę Karalystę gyveno L. U., parodė, kad į savo elektroninį paÅ¡tÄ gavo nukentėjusiajai skirtus lėktuvo bilietus, L. U. liudytojai nurodė, jog draugės kvietimu iÅ¡vyksta dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau po 2-3 dienų nuo iÅ¡vykimo paskambinusi (L. U.) sakė, kad jÄ nori parduoti, iÅ¡tekinti už užsieniečio, persiuntė nuotraukas aplinkos, kur nukentėjusioji tuo metu buvo. VisÄ Å¡iÄ informacijÄ liudytoja persiuntė „Carito“ organizacijos atstovei K. R.. J. B. teigimu, nukentėjusioji L. U. prieÅ¡ iÅ¡vykdama rodė draugės, pas kuriÄ vyksta, nuotraukÄ socialiniame tinkle „Facebook“. Anot liudytojos, E. S. yra panaÅ¡i į merginÄ , kurios nuotraukÄ rodė L. U..

18. Kadangi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme liudytojos K. R. tikslios gyvenamosios vietos nepavyko nustatyti, su liudytoja susisiekti nepavyko ir elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti K. R. parodymai (t. 1, b. l. 163-164). Å i liudytoja paaiÅ¡kino, kad dirbo „Carito“ organizacijos socialine darbuotoja nuo 2013 m. gegužės 28 d., L. U. buvo žinoma kaip klientė, kuriai teikė pagalbÄ , nukentėjusioji yra pasakojusi, kad E. S. kviečia atvykti dirbti į AnglijÄ .

Liudytoja siÅ«lė neskubėti, tÄ kartÄ L. U. atsisakė važiuoti, bet E. S. ir toliau kvietė nukentėjusiÄ jÄ atvykti į AnglijÄ . Liudytoja K. R. nurodė, kad apie L. U. iÅ¡važiavimÄ Ä¯ AnglijÄ sužinojo iÅ¡ J. B., kuri tÄ patį ar kitÄ vakarÄ pranešė, jog paskambinusi L. U. nurodė, kad negyvens su merginomis, pas kurias atvyko. PaaiÅ¡kino, kad atvažiuos kažkoks vyriÅ¡kis jos iÅ¡sivežti, su kuriuo merginos siÅ«lė susituokti. Vėliau liudytoja K. R. telefonu tiesiogiai bendravo su L.

U. bent keletÄ kartų, pastaroji nurodė, kad jos jau atvažiavo pasiimti nepažįstamas vyriÅ¡kis, dar vėliau, kad atvažiavo į to vyriÅ¡kio namus, kur nukentėjusiÄ jÄ L. U. uždarė rÅ«syje, o kitÄ dienÄ du kartus skambino praneÅ¡ti apie atvažiuojančius policijos pareigÅ«nus.

19. Aptarti liudytojų parodymai vienas kitÄ papildo bei atitinka nukentėjusiosios L. U. nurodytas aplinkybes tiek apie susiraÅ¡inėjimÄ su E. S. dar bÅ«nant Lietuvoje, tiek apie įvykius jau nuvykus į Jungtinę Karalystę. Nors liudytojos nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes sužinojo ne tiesiogiai, bet bendraudamos su nukentėjusiÄ ja L. U., bet tai nesudaro pagrindo K. R. ir J. B. parodymų vertinti kaip mažiau patikimų, tuo labiau kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina kita bylos raÅ¡ytinė medžiaga.

IÅ¡ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pateiktos informacijos matyti, kad 2013 m. spalio 15 d., t. y. dienÄ prieÅ¡ skrydį į Jungtinę Karalystę, E. S. pervedė L. U. 192,97 Lt, kas atitinka 50 svarų sumÄ (t. 2, b. l. 38). Lietuvos kriminalinės policijos biuras pateikė informacijÄ apie tai, kad 2013 m. spalio 18 d. vienoje iÅ¡ L. U. siųstų žinučių „Carito“ organizacijos darbuotojai K. R. buvo informacijos apie galimÄ nukentėjusiosios buvimo vietÄ , kuriÄ perdavus Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms L.

U. buvo rasta pas pakistanietį F. A. ir išlaisvinta (t. 1, b. l. 117, 193).

20. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė ir 2017 m. liepos 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 142-145). Tačiau parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas nesilaikant BPK 196 straipsnyje numatytų Å¡io tyrimo veiksmo atlikimui keliamų reikalavimų. BPK 196 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į Å¡io asmens nurodytÄ vietÄ ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiÅ¡kai parodo vietÄ , apie kuriÄ davė parodymus, paaiÅ¡kina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Tačiau minėtame parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad ne pati nukentėjusioji L. U. nurodė vietas, kuriose galimai buvo laikoma ar kur galimai gyveno V. P., o nukentėjusiajai buvo pateiktos nuotraukos pastato, iÅ¡ kurio L.

U. buvo išlaisvinta, taip pat nuotraukos pastatų, kuriuose įvykio metu galėjo gyventi V. P.. Toks parodymų patikrinimo vietoje atlikimo būdas iš esmės prieštarauja BPK 196 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, todėl 2017 m. liepos 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nesivadovautina kaip neatitinkančiu BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyto įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo. Kita vertus, byloje yra pakankamai kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios L. U. parodymus.

21. Nuteistosios E. S. nusikalstamų veiksmų nepaneigia ir tai, kad nebuvo iÅ¡saugotas nuteistosios ir nukentėjusiosios L. U. susiraÅ¡inėjimas socialiniame tinkle bei kad liudytoja J. B. iÅ¡trynė į jos elektroninį paÅ¡tÄ nukentėjusiajai atsiųstus kelionės dokumentus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji E. S. ir nebuvo kaltinama tuo, kad bÅ«tent ji nupirko lėktuvo bilietÄ ir elektroniniu paÅ¡tu jį atsiuntė nukentėjusiajai L. U.. Byloje nenustatyta, kas tiksliai atliko Å¡iuos veiksmus, bet tai netrukdo tų veiksmų, kuriuos atliko E. S., vertinti kaip nusikalstamus BK 147 straipsnio 1 dalies prasme. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai kitų duomenų, leidžiančių spręsti apie tarp E. S. ir L. U. vykusį susiraÅ¡inėjimÄ .

22. Ä®vertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvieji ir subjektyvieji E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai yra neginčijamai įrodyti ir nuteistoji pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje. 22.1. Verbavimas, kaip viena iÅ¡ alternatyvių prekybos žmonėmis veikų, suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siÅ«lymai) iÅ¡naudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimÄ , vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tÄ Å¾mogų iÅ¡naudoti laisvę varžančios kontrolės sÄ lygomis.

Verbavimas gali pasireikÅ¡ti kaltininko pasiÅ«lymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprÅ«pinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimÄ bei sprendimÄ atlikti veiksmus, kurie lemtų jų iÅ¡naudojimÄ . Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus iÅ¡naudojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-942/2016, 2K-13-719/2020). 22.2. Byloje nustatyta, kad nuteistoji E. S. per socialinį tinklÄ â€žFacebook“ pradėjo siÅ«lyti L.

U. atvykti į AnglijÄ , žadėjo darbÄ bare, iÅ¡ pradžių nukentėjusioji atsisakė, bet E. S. ir toliau aktyviai siÅ«lant darbÄ , L. U. sutiko su nuteistosios siÅ«lymu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji tuo metu darbo neturėjo, taip pat neturėjo jokio turto ar santaupų, nemokėjo ir anglų kalbos. BÅ«tent dėl sunkios padėties jai teikė pagalbÄ ir „Carito“ organizacijos socialinė darbuotoja. L. U. aplinkybes apie darbo neturėjimÄ ir anglų kalbos nemokėjimÄ , taip pat ir tai, kad sunkiai skaito bei raÅ¡o, susiraÅ¡inėjimo metu buvo nurodžiusi E. S..

Akivaizdu, kad nuteistajai buvo žinoma ir turtinė L. U. padėtis, nes nukentėjusioji pati net neišgalėjo nusipirkti lėktuvo bilieto, jai reikėjo pervesti pinigų būtinosioms kelionės išlaidoms. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji L. U. buvo socialiai pažeidžiama, E. S. tai suprato ir tuo pasinaudojo. Nuteistosios E. S. įtikinėjimas apie galimybę dirbti bare (plauti indus), kur net praktiškai nereikėtų anglų kalbos, o paskui esant galimybei pakilti pareigose, neabejotinai turėjo esminės įtakos nukentėjusiajai apsisprendžiant dėl vykimo į Jungtinę Karalystę.

Visgi joks darbas bare nukentėjusiajai L. U. nebuvo numatytas, todėl pasiÅ«lymai dėl darbo bare laikytini sÄ moningu nukentėjusiosios klaidinimu ir vertinami kaip apgaulės panaudojimas. Taigi, byloje pagrįstai nustatyta, kad E. S. verbavo L. U. atvykti į Jungtinę Karalystę pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir naudojant apgaulę. 22.3. Gabenimas yra suprantamas kaip iÅ¡naudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas (fizinis perkėlimas) iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . Tokie veiksmai gali bÅ«ti daromi tiek vežant automobiliu ar kita transporto priemone, tiek lydint traukiniu, lėktuvu ir pan.

Tačiau gabenimu nelaikomi atvejai, kai nukentėjęs asmuo savarankiÅ¡kai vyksta iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai toks asmens judėjimas yra iÅ¡ anksto suplanuotas ir nulemtas kaltininko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-699/2018, 2K-7-104-719/2021). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai lėktuvo bilietai buvo nupirkti ir atsiųsti, nes pati nukentėjusioji pinigų tam neturėjo. Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai vykusį susiraÅ¡inėjimÄ su E. S., Å¡iai įkalbinėjant nukentėjusiÄ jÄ atvykti į Jungtinę Karalystę, pinginių lėšų (50 svarų) persiuntimÄ kelionės iÅ¡laidoms padengti, akivaizdu, kad nukentėjusiosios L.

U. kelionė į LondonÄ buvo kontroliuojama (nulemta) nuteistosios E. S. ir galimai kitų asmenų. Be to, atskridus į LondonÄ , nukentėjusiÄ jÄ oro uoste pasitiko E. S. ir palydėjo iki V. P. namų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nukentėjusiosios gabenimas nuteistajai E. S. inkriminuotas pagrįstai. 22.4. Atvykusi į Jungtinę Karalystę nukentėjusioji L. U. toliau buvo verbuojama, tik jau ne panaudojant apgaulę, o E. S. ir V. P. atskleidus tikrÄ jį nukentėjusiosios iÅ¡naudojimo tikslÄ â€“ fiktyviai santuokai sudaryti.

Nukentėjusiajai L. U. iÅ¡ pradžių buvo siÅ«loma 2 000 svarų suma už fiktyvios santuokos su užsieniečiu sudarymÄ , bet L. U. atsisakius, E. S. ir V. P., žinodamos, kad nukentėjusioji neturi pinigų, nemoka anglų kalbos, taigi, yra ne tik socialiai pažeidžiama, bet ir praktiÅ¡kai priklausoma nuo jų, pradėjo grasinti, jog L. U. nesusiras legalaus darbo, neturės kaip grįžti į LietuvÄ , taip toliau aktyviai įtikinėjo nukentėjusiÄ jÄ sudaryti fiktyviÄ santuokÄ . 22.5. Nukentėjusiajai L.

U. dėl socialinio pažeidžiamumo bei priklausomumo nuo nuteistosios E. S. ir V. P. neturint kito pasirinkimo ir sutikus su pasiÅ«lymu sudaryti fiktyviÄ santuokÄ , tos pačios dienos vakare atvažiavo nepažįstamas vyriÅ¡kos lyties asmuo (bylos duomenimis F. A.). E. S. ir V. P. nurodė L. U. važiuoti kartu su Å¡iuo asmeniu. Nukentėjusioji suprato, jog Å¡is vyriÅ¡kis bÅ«tent ir yra bÅ«simasis sutuoktinis. L. U. perėmęs asmuo ir toliau faktiÅ¡kai kontroliavo nukentėjusiÄ jÄ , laikė uždaręs rÅ«syje, iÅ¡ kurio be vyriÅ¡kio sutikimo L.

U. negalėjo iÅ¡eiti, ir buvo iÅ¡laisvinta tik policijos pareigÅ«nų. 22.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad E. S. aptartus nusikalstamus veiksmus atliko siekdama, kad nukentėjusioji L. U. sudarytų fiktyviÄ santuokÄ , kas laikytina vienu iÅ¡ kitų asmens iÅ¡naudojimo bÅ«dų, kuris kaip atskiras asmens iÅ¡naudojimo bÅ«das į BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ Ä¯trauktas 2016 m. gegužės 12 d. įstatymu Nr. XII-2340. Taip pat iÅ¡ nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad E. S. suprato savo veiksmų pavojingumÄ (kad L.

U. bus įtraukta į iÅ¡naudojimÄ ) ir sÄ moningais bei aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti nusikalstamus ketinimus (kad nukentėjusioji atvyktų į Jungtinę Karalystę ir sutiktų sudaryti fiktyviÄ santuokÄ ), t. y. veikė tiesiogine tyčia. 22.7. Byloje pagrįstai nustatyta ir tai, kad nuteistoji E. S. veikė bendrininkų grupe su V. P.. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nors byloje nėra surinkta duomenų apie nuteistosios E. S. ir V. P. iÅ¡ankstinį bendravimÄ iki nusikalstamos veikos, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į bendrus E. S. ir V.

P. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį ir intensyvumÄ . E. S. įkalbėjus L. U. atvykti į Jungtinę Karalystę, nukentėjusiajai buvo nupirkti ir atsiųsti lėktuvo bilietai, pervesta pinigų kelionės iÅ¡laidoms, atskridus į LondonÄ , L. U. buvo nuvežta bÅ«tent į V. P. namus, kur Å¡iai jau buvo paruoÅ¡tas kambarys. KitÄ dienÄ E. S. ir V. P. pradėjo įtikinėti nukentėjusiÄ jÄ sudaryti fiktyviÄ santuokÄ ir vos tik L. U. sutikus, atvyko nepažįstamas vyriÅ¡kis, kurio tolimesnei kontrolei buvo perleista nukentėjusioji.

IÅ¡ to, kad nusikalstama veika buvo padaryta per pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ bei iÅ¡ nusikalstamų veiksmų organizuotumo, akivaizdu, jog nuteistosios E. S. ir V. P. veiksmai buvo iÅ¡ anksto apgalvoti ir suderinti, kiekvienos iÅ¡ jų veiksmai prisidėjo prie nusikalstamos veikos plano realizavimo.

23. Nepaisant to, kad nuteistoji E. S. pagrįstai buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, ne visos nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje pasitvirtino. E. S. inkriminuota, kad pagal susitarimÄ nukentėjusiajai L. U. atvykus į Jungtinę Karalystę, V. P. ir E. S. toliau apgaulės bÅ«du įkalbinės L. U. fiktyviai iÅ¡tekėti. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nukentėjusioji L. U. fiktyviai santuokai buvo verbuojama dviem etapais: pirma, E. S., naudodama apgaulę ir pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu, įkalbinėjo L.

U. atvykti į Jungtinę Karalystę žadėdama legalų darbÄ , o nukentėjusiajai atvykus, toliau E. S. kartu su V. P. jau nieko neslėpdamos įkalbinėjo nukentėjusiÄ jÄ sutikti sudaryti fiktyviÄ santuokÄ , todėl pastaruoju atveju apgaulės požymis inkriminuotas nepagrįstai. Be to, nors byloje ir yra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai L. U. buvo diagnozuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas, dėl ko L. U. taip pat yra socialiai pažeidžiama, bet pagal bylos duomenis negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad Å¡i diagnozė buvo žinoma nuteistajai E. S. ir kad nuteistoji bÅ«tų siekusi tokia nukentėjusiosios bÅ«kle pasinaudoti.

Taip pat byloje nėra duomenų, ar nuteistajai E. S. buvo žinoma, jog L. U. Å¡eima yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ . Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl teismo iÅ¡vadų neatitinkančių bylos aplinkybių, paÅ¡alinant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nusikalstamos veikos aplinkybes, kad V. P. ir E. S., pasiskirsčiusios vaidmenimis, sutarė apgaulės bÅ«du įkalbinėti į Jungtinę Karalystę atvykusiÄ L.

U. sudaryti fiktyviÄ santuokÄ ; kad E. S. verbavo nukentėjusiÄ jÄ atvykti į Jungtinę Karalystę pasinaudodama tuo, jog L. U. Å¡eima yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ ir kad L. U. diagnozuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta BK 147 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kuriÄ pripažinta kalta ir nuteista E. S.. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, nepateikiant argumentų, nurodyta, kad E. S. veika kvalifikuotina pagal BK 147 straipsnio 1 dalies 2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2340 redakcijÄ , įsigaliojusiÄ 2016 m. gegužės 25 d. Tačiau E. S. nusikalstama veika padaryta 2013 m. spalio mėnesį, galiojant BK 147 straipsnio 1 dalies 2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcijai. Pagal BK 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Palyginus BK 147 straipsnio 1 dalies 2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 ir 2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2340 redakcijas matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 25 d. galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija neÅ¡velnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Å¡ios baudžiamojo įstatymo redakcijos taikyti kvalifikuojant E. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kvalifikuojant nuteistosios E. S. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 147 straipsnio 1 dalies 2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcijÄ .

25. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl nuteistajai E. S. paskirtos bausmės, jos vykdymo atidėjimo, nukentėjusiajai L. U. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija, patikrinusi Å¡iÄ baudžiamosios bylos dalį esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Ä®vertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, E. S. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, nežymiai didesnė už sankcijoje numatytÄ bausmės minimaliÄ ribÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta, jos suÅ¡velninti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, E. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant, neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus.

26. Å iame kontekste pažymėtina, kad atidėdamas nuteistajai E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ pirmosios instancijos teismas plačiau neaptarė, kokios redakcijos BK 75 straipsnio nuostatas taiko, nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nurodė, jog taikytina BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistajai E. S. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta 2013 m. spalio mėnesį. BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcijoje buvo numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje ir Å¡iuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 27 d.

įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) taip pat nenumatyta galimybė atidėti bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Visgi to paties straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė iÅ¡ dalies atidėti bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose. Nuteistajai E. S. inkriminuotas BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas kaip tik ir yra BK XX skyriuje, už kuriame numatytus sunkius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal dabartinę BK 75 straipsnio redakcijÄ negali bÅ«ti atidėtas.

Tačiau laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimÄ , vykdymo atidėjimo galimybę numatė BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. Å ios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Taigi, nusikaltimų padarymo metu galiojusi ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos numato sunkesnę nagrinėjamoje byloje nuteistos E. S. teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1, 2, 3 dalyje įtvirtintomis baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisyklėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, pagrįstai taikė 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio redakcijÄ , numačiusiÄ galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmių, paskirtų ir už sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat ir numatytus BK 147 straipsnio 1 dalyje, vykdymÄ .

27. Skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvuotas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. U. priteisimo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiajai L. U. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei atitinka byloje nustatytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).

29. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios E. S. gynėjo paduotÄ apeliacinį skundÄ , bet nepradėjus bylos nagrinėti iÅ¡ esmės, nuteistoji E. S. informavo teismÄ , kad neiÅ¡gali susimokėti už gynėjo paslaugas. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Siekiant užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka ir atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus sprendimÄ , nuteistajai E. S. buvo paskirtas gynėjas advokatas Kęstutis OžiÅ«nas (t. 7, b. l. 70, 73).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. (12.32 Mr) PT-7185 nurodyta, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje nuteistajai suteikimo valstybė patyrė 54 Eur iÅ¡laidų (t. 7, b. l. 76). Be to, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi ir nukentėjusioji L. U., kuriai atstovauti nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka buvo paskirta advokatė Violeta Bazienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. (12.32 Mr) PT-4153 nurodyta, kad nukentėjusiajai L.

U. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 273,06 Eur (t. 7, b. l. 33). Taigi, iÅ¡ viso byloje už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ susidarė 327,06 Eur iÅ¡laidų suma. Kadangi baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios E. S. gynėjo apeliacinį skundÄ , kuris iÅ¡ esmės buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl iÅ¡laidos, susidariusios už nuteistajai E. S. ir nukentėjusiajai L. U., suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priteistinos iÅ¡ nuteistosios E. S..

Tačiau įvertinus, kad nuteistoji E. S. Å¡iuo metu nedirba, augina mažametį vaikÄ , jos pajamos yra minimalios, jokio turto neturi, visiÅ¡kas iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ nuteistosios E. S. iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ suma mažintina iki 200 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistosios E. S. gynėjo advokato Aivaro RaiÅ¡učio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistosios E. S. nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendyje kvalifikuotÄ pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2340 redakcija), kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija). IÅ¡ nuteistosios E. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) paÅ¡alinti aplinkybes, kad V. P. ir E. S., pasiskirsčiusios vaidmenimis, sutarė apgaulės bÅ«du įkalbinėti į Jungtinę Karalystę atvykusiÄ L. U. sudaryti fiktyviÄ santuokÄ ; kad E. S. verbavo L. U. atvykti į Jungtinę Karalystę pasinaudodama tuo, kad L. U. Å¡eima yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ ir kad L. U. diagnozuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. IÅ¡ nuteistosios E. S. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti 200 Eur dydžio iÅ¡laidas už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Evaldas Gražys Alenas Piesliakas