Legislator Case Law & Legislation
d6ce4e3c-7a40-431e-9f81-76a6236d5a8a AI generated

d6ce4e3c-7a40-431e-9f81-76a6236d5a8a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d6ce4e3c-7a40-431e-9f81-76a6236d5a8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl įpareigojimo sÄ skaitose teikti papildomÄ informacijÄ nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams; trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja V. P. 2015 m. gegužės 27 d. kreipėsi su skundu į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ (toliau – Komisija), praÅ¡ydama iÅ¡nagrinėti ginÄÄ su Å¡ilumos tiekėja UAB „Litesko“ ne teisme tvarka.

Legislator headnote

AI generated

d6ce4e3c-7a40-431e-9f81-76a6236d5a8a · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovės argumentus dėl įpareigojimo neproporcingumo teismas atmetė dar ir dėl to, kad pirma, ieÅ¡kovė teikia tokiÄ informacijÄ kitiems Å¡ilumos vartotojams, turintiems patalpas Rambyno g. 20, TelÅ¡iuose; antra, ieÅ¡kovė UAB „Litesko“ priklauso įmonių grupei (koncernui) „Veolia“, o Å¡iam koncernui priklausančios kitos įmonės (pvz., UAB „Vilniaus energija“) tokiÄ informacijÄ pateikia ne tik buitiniams vartotojams, bet ir sÄ skaitose, iÅ¡raÅ¡omose komerciniams subjektams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-763-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02273-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.2; 2.5.11.5(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės PiÅ¡kinaitės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

P. dėl įpareigojimo sÄ skaitose teikti papildomÄ informacijÄ nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams; trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja V. P. 2015 m. gegužės 27 d. kreipėsi su skundu į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ (toliau – Komisija), praÅ¡ydama iÅ¡nagrinėti ginÄÄ su Å¡ilumos tiekėja UAB „Litesko“ ne teisme tvarka.

PareiÅ¡kėja skunde, be kitų reikalavimų, prašė Komisijos įpareigoti UAB „Litesko“ iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose už Å¡ilumÄ teikti papildomÄ informacijÄ , kuria vadovaudamasi pareiÅ¡kėja turėtų galimybę patikrinti jai nurodytų apmokėti sumų pagrįstumÄ .Komisija 2015 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡te Nr. 2R-(Å P)-2894 minėtÄ reikalavimÄ pripažino pagrįstu; skundo dalies dėl kitų reikalavimų nagrinėjimÄ nutraukė.IeÅ¡kovė UAB „Litesko“, vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalimi, kreipėsi į teismÄ su skundu (ieÅ¡kiniu) atsakovei V.

P., praÅ¡ydama panaikinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 2R-(Å P)-2894 dalį dėl UAB „Litesko“ įpareigojimo įmonės sÄ skaitose teikti papildomÄ informacijÄ nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams. Nurodė, kad atsakovei priklausančios patalpos, esančios Rambyno g. 20, TelÅ¡iuose (toliau – Patalpos), yra negyvenamosios, komercinės paskirties, todėl atsakovė negali bÅ«ti laikoma buitiniu Å¡ilumos vartotoju. Vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatomis, nebuitiniams Å¡ilumos energijos vartotojams iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos, o ne mokėjimo už Å¡ilumÄ praneÅ¡imai.

IeÅ¡kovės vartotojams pateikiamose sÄ skaitose nurodyta informacija atitinka teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovės teigimu, Komisija be jokio teisinio pagrindo įpareigojo ieÅ¡kovę keisti vartotojams pateikiamų sÄ skaitų formas bei nurodyti papildomÄ , nei nustato teisės aktai, informacijÄ . Å ilumos pirkimo–pardavimo sutartys yra vieÅ¡osios sutartys, kurių sÄ lygos turi bÅ«ti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams (CK 6.161 str. 4 d.). Todėl Komisijos sprendime nurodytÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovė turėtų vykdyti ne tik atsakovės, bet ir visų kitų nebuitinių Å¡ilumos vartotojų atžvilgiu.

Tai pareikalautų papildomų finansinių sÄ naudų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Litesko“ ieÅ¡kinį atmetė ir Komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. 2R-(Å P)-2894 paliko nepakeistÄ .Å ilumos Å«kio įstatymo (toliau ir – ŠŪĮ) 12 straipsnio 3 dalis nustato: „Atsiskaitymo dokumentas yra sÄ skaita už Å¡ilumÄ . Buitiniam Å¡ilumos vartotojui iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje turi bÅ«ti pateikta tiksli, aiÅ¡ki ir iÅ¡sami informacija, kuria remdamasis Å¡ilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotÄ Å¡ilumos kiekį patalpoms Å¡ildyti ir Å¡ilumos kiekį karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti bei karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti.

Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.“ Teismas nurodė, kad nei gramatiÅ¡kai, nei kaip nors kitaip aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ negalima daryti iÅ¡vados, kad ne buitinio, bet kitokio Å¡ilumos vartotojo atsiskaitymo dokumente neturi bÅ«ti pateikiama informacija, iÅ¡ kurios abonentas (vartotojas) galėtų pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai. Be to, bendros nuostatos, reglamentuojančios energijos pirkimo–pardavimo santykius, įtvirtintos CK 6.388 straipsnio 1 dalyje, taip pat nustato, kad abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato kitaip.

Todėl apskaitos prietaisų rodmenys, pagal kuriuos yra apskaičiuojamas atsakovei taikytinas energijos kiekis (taikant Metodus Nr. 4 ir Nr. 5), turi bÅ«ti pateikiami, nepriklausomai nuo to, ar ji vartoja energijÄ buitiniams poreikiams, ar verslo poreikiams.Teismas nustatė, kad atsakovei pateikiamose sÄ skaitose yra nurodoma informacija apie patiektÄ energijos kiekį ir kainÄ . Teismas sutiko su Komisijos iÅ¡vada, kad tokios informacijos nepakanka, kad Å¡ilumos vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.

Bendro naudojimo patalpų sunaudotas Å¡ilumos kiekis apskaičiuojamas taikant Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 (toliau – Metodas Nr.

4) ir 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintÄ Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr. 5 (toliau – Metodas Nr. 5). Teisme Å¡alys neginčijo, kad bendro naudojimo patalpose sunaudoto Å¡ilumos kiekiui apskaičiuoti pagal minėtus Metodus reikia:

1) daugiabučio namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų;

2) butų bei kitų patalpų savininkų deklaruoto karÅ¡to vandens ir / arba priskirto pagal normatyvus suvartoto su karÅ¡tu vandeniu geriamo vandens kiekio; ir 3) daugiabučio namo geriamo vandens apskaitos karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti prietaiso rodmenų. Teismo vertinimu, Komisija teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad Å¡ilumos tiekėjas privalo pateikti abonentui Metode Nr. 4 ir Metode Nr. 5 nurodytÄ informacijÄ , pagal kuriÄ Å¡ilumos vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.Dėl ieÅ¡kovės argumento, kad atsakovė gali gauti tokiÄ informacijÄ bet kada, kai jai kyla abejonių, teismas pažymėjo, kad informacija, iÅ¡ kurios vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai, turi bÅ«ti pateikiama Å¡ilumos vartotojui atsiskaitymo dokumente arba tokiu pat bÅ«du ir periodiÅ¡kumu, kaip ir atsiskaitymo dokumentas (ŠŪĮ 12 str. 3 d.).IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nuspręsti, kad Komisijos nustatyto teisinio įpareigojimo įvykdymas pareikalautų ypatingai didelių organizacinių ir finansinių sÄ naudų.

IeÅ¡kovės argumentus dėl įpareigojimo neproporcingumo teismas atmetė dar ir dėl to, kad pirma, ieÅ¡kovė teikia tokiÄ informacijÄ kitiems Å¡ilumos vartotojams, turintiems patalpas Rambyno g. 20, TelÅ¡iuose; antra, ieÅ¡kovė UAB „Litesko“ priklauso įmonių grupei (koncernui) „Veolia“, o Å¡iam koncernui priklausančios kitos įmonės (pvz., UAB „Vilniaus energija“) tokiÄ informacijÄ pateikia ne tik buitiniams vartotojams, bet ir sÄ skaitose, iÅ¡raÅ¡omose komerciniams subjektams.

Teismo vertinimu, to pakanka konstatuoti, jog ieÅ¡kovei nustatytas teisinis įpareigojimas yra protingas ir proporcingas siekiamiems tikslams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Litesko“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti – panaikinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 2R-(Å P)-2894 dalį dėl UAB „Litesko“ įpareigojimo įmonės sÄ skaitose teikti papildomÄ informacijÄ nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepriklausomai nuo Å¡ilumos vartotojo teisinio statuso (buitinis ar komercinis vartotojas), Å¡ilumos tiekėjas visiems vartotojams teikiamose atsiskaitymo dokumentuose už suvartotÄ Å¡ilumÄ / karÅ¡tÄ vandenį turi pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ , pagal kuriÄ visi Å¡ilumos vartotojai galėtų pasitikrinti apskaičiuotų mokėtinų sumų teisingumÄ . Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms.

Å ilumos Å«kio įstatyme iÅ¡skirtos dvi Å¡ilumos tiekėjo teikiamų Å¡ilumos vartotojams atsiskaitymo dokumentų už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ formos, priklausomai nuo Å¡ilumos vartotojo teisinio statuso – buitinis ar komercinis vartotojas. Mokėjimo už Å¡ilumÄ praneÅ¡imas, kuriame nurodoma iÅ¡sami, tiksli, aiÅ¡ki ir visus mokesčiams apskaičiuoti reikalingus iÅ¡eities duomenis turinti informacija buitiniam Å¡ilumos vartotojui apie jam už atsiskaitymo laikotarpį apskaičiuotas mokėtinas už patiektÄ Å¡ilumÄ Å¡ildymui ir (ar) karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti sumas (ŠŪĮ 2 str. 16 d.).

SÄ skaita už Å¡ilumÄ â€“ Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektos Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens kiekis, jų kaina ir suma, kuriÄ turi sumokėti vartotojas (ŠŪĮ 2 str. 26 d.). PastarÄ jÄ atsiskaitymo dokumentų formÄ apeliantė naudoja iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitas nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams, t. y. ir atsakovei. Energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų apraÅ¡o (kuris taikomas nebuitiniams vartotojams, t. y. ir atsakovei, toliau – ApraÅ¡as) 29 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojas už suvartotÄ Å¡ilumÄ atsiskaito pagal Å¡ilumos tiekėjo pateiktÄ sÄ skaitÄ už Å¡ilumÄ .

Vadovaujantis ApraÅ¡o 33 punktu, Å¡ilumos tiekėjas Å¡ilumos vartotojui sÄ skaitose nurodo mokėtinÄ sumÄ už faktiÅ¡kai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotÄ Å¡ilumÄ . Pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 3 dalį, nurodyti tiksliÄ , aiÅ¡kiÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ , kuria remdamasis Å¡ilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, reikalaujama tik buitiniams Å¡ilumos vartotojams pateikiamuose atsiskaitymo dokumentuose.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisijos įpareigojimas apeliantei yra protingas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

Komisijos sprendime nurodytÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovė turėtų vykdyti ne tik atsakovės, bet ir visų kitų nebuitinių Å¡ilumos vartotojų atžvilgiu. Siekiant pakeisti Å¡iuo metu ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡omų vartotojams sÄ skaitų formÄ bei turinį, yra reikalinga atlikti turimos sÄ skaitų formavimo programos pakeitimus, taip pat papildomos informacijos teikimas vartotojams kiekvienÄ mėnesį pareikalautų papildomų finansinių sÄ naudų. IeÅ¡kovė visada pateikia vartotojams iÅ¡samiÄ informacijÄ bei paaiÅ¡kinimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų formos, papildant jas įstatymuose nenumatyta informacija ir taip patirti nepateisinamai dideles programavimo ir kanceliarines iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, UAB „Vilniaus energija“ (tai pačiai kaip ir UAB „Litesko“ įmonių grupei „Veolia“ priklausanti įmonė) komerciniams Å¡ilumos vartotojams iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų už Å¡ilumÄ forma / turinys yra analogiÅ¡ka, kaip ir apeliantės.Atsakovė V. P. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir bylÄ nutraukti, nes pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 44/2001, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės (vartotojos) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje, byla yra teisminga tik Airijos teismams.

Atsikirsdama į apeliantės argumentus, nurodo, kad iÅ¡ byloje pateiktų sÄ skaitų visiÅ¡kai akivaizdu, kad jose esančios informacijos nepakanka, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai už Å¡ildymÄ . Å i informacija yra teikiama visiems ginčo namo butų savininkams, tačiau atsakovė yra diskriminuojama, nes jai Å¡i informacija nėra teikiama be jokių objektyvių priežasčių. Be to, atsakovė yra fizinis asmuo, kuriam Å¡ilumos energija už namo laiptinės Å¡ildymÄ yra priskiriama kaip buitiniam vartotojui, nes namo laptinė nėra komercinė patalpa.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė pirktų Å¡ilumos energijÄ komerciniais tikslais, nes ji komercinės veiklos name nevykdo, o turimas kitos paskirties patalpas naudoja savo asmeniniais tikslais.Trečiais asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡tu Nr. (17.3-16)3-3164 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog tiek mokėjimo už Å¡ilumÄ praneÅ¡imui, tiek sÄ skaitai už Å¡ilumÄ yra taikomi bendrieji reikalavimai – pateikti tiksliÄ , aiÅ¡kiÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ , kurios pakaktų tam, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.

Darytina iÅ¡vada, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, nebuitiniai Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡o vandens vartotojai, kaip ir buitiniai Å¡ilumos vartotojai, turi tokiÄ pačiÄ teisę gauti visÄ reikalingÄ informacijÄ pasitikrinti, ar mokesčiai už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ yra apskaičiuoti tinkamai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisija 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2R-(Å P)-2894 neįpareigojo apeliantės teikti atsakovei ŠŪĮ 2 straipsnio 16 dalyje nustatytos formos mokėjimo praneÅ¡imÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Byloje sprendžiama, ar teisėtas ir pagrįstas atsakovės kaip ginÄÄ inicijavusios pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kovei pareikÅ¡tas reikalavimas UAB „Litesko“ iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose už suvartotÄ Å¡ilumÄ teikti papildomÄ informacijÄ , kuria vadovaujantis bÅ«tų galima pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuota jose nurodoma mokėtina suma.Å ilumos Å«kio subjektų santykius su Å¡ilumos vartotojais reglamentuoja Å ilumos Å«kio įstatymas.

Nagrinėjamu atveju aktuali yra Å¡io įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, kuri po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvo pakeista ir nuo 2016 m. lapkričio 15 d. galiojančioje jos redakcijoje yra nustatyta taip: „Atsiskaitymo dokumentas yra sÄ skaita už Å¡ilumÄ arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už Å¡ilumÄ praneÅ¡imas, kuris iÅ¡raÅ¡omas buitiniams Å¡ilumos vartotojams (toliau kartu – sÄ skaita (mokėjimo praneÅ¡imas). Buitiniam Å¡ilumos vartotojui iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje (mokėjimo praneÅ¡ime) turi bÅ«ti pateikta tiksli, aiÅ¡ki ir iÅ¡sami informacija, kuria remdamasis Å¡ilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotÄ Å¡ilumos kiekį patalpoms Å¡ildyti ir Å¡ilumos kiekį karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti bei karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti.

Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.“ Palyginus su anksčiau galiojusia 12 straipsnio 3 dalies redakcija, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas (žr. Å¡ios nutarties 5 punktÄ ), matyti, kad po pakeitimo tapo aiÅ¡kiau, kas yra laikoma atsiskaitymo už Å¡ilumÄ dokumentu. Tačiau kitos Å¡ios dalies nuostatos, nustatančios tokių dokumentų turiniui tam tikrus reikalavimus, dėl kurių ir kilo ginčas tarp bylos Å¡alių, liko nepakeistos.Minėtoje normoje naudojamos dvi skirtingos sÄ vokos – „buitinis Å¡ilumos vartotojas“ ir „vartotojas“.

Pagal ŠŪĮ 2 straipsnio 8 dalį, buitinis Å¡ilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį savo buities reikmėms. To paties straipsnio 47 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami Å¡ildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei, kuri yra fizinis asmuo, nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti Rambyno g. 20, TelÅ¡iuose (b.l. 30).

Atsakovė teigia, kad ji turimas patalpas naudoja ne komercinei veiklai vykdyti, bet savo asmeniniais tikslais, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Todėl vien atsakovės teiginys, kad ji faktiÅ¡kai prekybos patalpomis naudojasi ne pagal jų paskirtį, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė kaip Å¡ių patalpų savininkė Å¡ilumÄ perka savo buitinėms reikmėms (CPK 185 str.).

Atsakovė byloje akcentuoja, kad sÄ skaitos jai iÅ¡raÅ¡omos už namo laiptinės, o ne jai priklausančios patalpos Å¡ildymÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovės prievolės mokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ pagrindÄ sudaro jos, kaip namo bendraturtės, pareiga prisidėti prie bendro naudojimo patalpų iÅ¡laikymo (CK 4.86 str.). Å i pareiga yra nulemta atsakovės turimos nuosavybės teisinio statuso, kuris nesikeičia priklausomai nuo to, kokios tos bendro naudojimo patalpos ir ar bendraturtis jomis faktiÅ¡kai naudojasi, ar jomis apskritai galima naudotis.

Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, turinti nuosavybės teise komercinės paskirties patalpÄ â€“ parduotuvę, negali bÅ«ti prilyginama buitiniam Å¡ilumos vartotojui.Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad minėta aplinkybė, jog atsakovė nėra buitinė vartotoja, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga sprendžiant šį ginÄÄ . Pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 3 dalį, bÅ«tent buitiniam Å¡ilumos vartotojui iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje (mokėjimo praneÅ¡ime) turi bÅ«ti pateikta tiksli, aiÅ¡ki ir iÅ¡sami informacija, kuria remdamasis Å¡ilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotÄ Å¡ilumos kiekį.

Teismas akcentavo kitÄ Å¡ios dalies nuostatÄ , jog pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. Pastarojoje nuostatoje jau naudojama „vartojo“ sÄ voka, o ne „buitinio Å¡ilumos vartotojo“ sÄ voka. Teismas neteisingai konstatavo, kad jokie Å¡ios normos aiÅ¡kinimo bÅ«dai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ne buitinio, bet kitokio Å¡ilumos vartotojo atsiskaitymo dokumente neturi bÅ«ti pateikiama informacija, iÅ¡ kurios abonentas (vartotojas) galėtų pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai.

Lingvistine prasme aptariamos ŠŪĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra suformuluotos taip aiÅ¡kiai, kad nekiltų jokių abejonių, kuriems Å¡ilumos vartotojams (ar tik buitiniams, ar visiems) jos taikomos. Tačiau pats buitinio Å¡ilumos vartotojo sÄ vokos iÅ¡skyrimas iÅ¡ visų kitų Å¡ilumos vartotojų, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 15 punkte, paaiÅ¡kinamas įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti didesnę Å¡ios kategorijos Å¡ilumos vartotojų teisių apsaugÄ . Ä®statyme yra nustatytos dviejų rūšių atsiskaitymo dokumentų už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ formos – mokėjimo praneÅ¡imas arba sÄ skaita.

Mokėjimo už Å¡ilumÄ praneÅ¡imas – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytÄ formÄ Å¡ilumos tiekėjo parengta ir privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus turinti iÅ¡sami, tiksli, aiÅ¡ki ir visus mokesčiams apskaičiuoti reikalingus iÅ¡eities duomenis turinti informacija buitiniam Å¡ilumos vartotojui apie jam už atsiskaitymo laikotarpį apskaičiuotas mokėtinas už patiektÄ Å¡ilumÄ Å¡ildymui ir (ar) karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti sumas (ŠŪĮ 2 str. 17 d.). AnalogiÅ¡kas reikalavimas mokėjimo už Å¡ilumÄ praneÅ¡imo turiniui įtvirtintas ir Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 132.2 punkte. SÄ skaita už Å¡ilumÄ â€“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektos Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens kiekis, jų kaina ir suma, kuriÄ turi sumokėti vartotojas (ŠŪĮ 2 str. 27 d.). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių apibrėžimų, mokėjimo praneÅ¡imas yra skirtas buitiniams Å¡ilumos vartotojams. Pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 3 dalį, mokėjimo praneÅ¡imai iÅ¡raÅ¡omi tik tais atvejais, jeigu taip nustato savivaldybės institucijos.

Visais kitais atvejais atsiskaitymo dokumentas yra sÄ skaita už Å¡ilumÄ . Tačiau bet kuriuo atveju, buitiniams Å¡ilumos vartotojams pateikiamuose atsiskaitymo dokumentuose turi bÅ«ti nurodoma tiksli, aiÅ¡ki ir iÅ¡sami informacija, kuria remdamasis Å¡ilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotÄ Å¡ilumos kiekį ir kurios vartotojui pakaktų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtas įstatymo nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad reikalavimas Å¡ilumos tiekėjo iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose pateikti daugiau informacijos, nei nustatyta ŠŪĮ 2 straipsnio 27 dalyje, taikytinas tik buitiniams Å¡ilumos vartotojams, o ne visiems Å¡ilumos vartotojams.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir apskritai paneigtų tokio teisinio reguliavimo prasmę. Abstrakčiai vadovautis vien teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kaip kad nurodyta Energetikos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡tu Nr. (17.3-16)3-3164 pateiktame iÅ¡aiÅ¡kinime (1 t., b. l. 206), kuriuo remiasi Komisija, nėra pagrindo.Teismas nepagrįstai sprendė, kad vadovaujantis CK 6.388 straipsnio 1 dalimi, atsakovei (o tai reiÅ¡kia ir visiems kitiems nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams) sÄ skaitose už Å¡ilumÄ turi bÅ«ti pateikiami apskaitos prietaisų rodmenys, pagal kuriuos yra apskaičiuojamas suvartotos energijos kiekis.

Visų pirma, minėta norma tokio reikalavimo Å¡ilumos tiekėjui nenustato. Antra, ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Å¡ilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį Å¡ilumos vartotojams, kad Å¡ie galėtų elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis susipažinti su Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Tokiu bÅ«du užtikrinama visų Å¡ilumos vartotojų teisė gauti informacijÄ , kurios reikia pasitikrinti apskaičiuotų mokesčių teisingumÄ .Akivaizdu, kad įpareigojimas ieÅ¡kovei pateikti papildomÄ informacijÄ sÄ skaitose, iÅ¡raÅ¡omose nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams, pareikalautų tam tikrų iÅ¡laidų, susijusių su buhalterinės apskaitos programos pakeitimais.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (plečiamai) aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymÄ su Å¡ilumos tiekėju, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė įpareigojama atsakovei (o tai reiÅ¡kia ir visiems kitiems nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams) sÄ skaitose už Å¡ilumÄ teikti papildomÄ informacijÄ , kurios teisės aktai tokiais atvejais nereikalauja pateikti.

Toks pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 330 str.).Apeliantė pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje prašė panaikinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 2R-(Å P)-2894 dalį dėl UAB „Litesko“ įpareigojimo įmonės sÄ skaitose teikti papildomÄ informacijÄ nebuitiniams Å¡ilumos vartotojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks reikalavimas suformuluotas netinkamai.Nagrinėjamas ginčas pradėtas iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl Å¡is ginčas nagrinėtinas ir sprendimas dėl jo priimtinas vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusių teisės aktų nuostatomis (Energetikos įstatymo (toliau – EÄ®) 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo 341 straipsniu įstatymo 3 str. 2 d.).Å io ginčo nagrinėjimui taikytinos redakcijos EÄ® 34 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad Komisija iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos iÅ¡teklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

To paties straipsnio 16 dalis numatė, kad ginčo Å¡alys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ ir praÅ¡yti nagrinėti jų ginÄÄ iÅ¡ esmės (EÄ® 34 str. 16 d.). Pagal Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 patvirtinto Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos apraÅ¡o 122 punktÄ , kreipimasis į teismÄ po Komisijos sprendimo dėl vartojimo ginčo ar ginčo priėmimo nelaikomas Å¡ios institucijos sprendimo apskundimu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagal minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ yra įpareigotas ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, teismas neturi teisės apeliacine tvarka peržiÅ«rėti Komisijos priimtų sprendimų ir juos keisti ar naikinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu Å¡alys per nustatytÄ terminÄ inicijuoja teisminį ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimÄ , atitinkami Komisijos sprendimai neįsigalioja, t. y. neįgyja res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1242/2014).IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia, kad bÅ«tų atmestas atsakovės skundo reikalavimas dėl papildomos informacijos pateikimo sÄ skaitose už Å¡ilumÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priimtinas naujas sprendimas, tenkinant šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoApeliacinės instancijos teismo sprendimas priimamas apeliantės, t. y. ieÅ¡kovės naudai, todėl iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmojoje instancijoje sudaro 41 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį, apeliacinėje instancijoje – 41 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .

IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės tenkinti – atmesti atsakovės V. P. 2015 m. gegužės 27 d. skundo reikalavimÄ Ä¯pareigoti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Litesko“ iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose už Å¡ilumÄ teikti papildomÄ informacijÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ (į. k. 110818317). Teisėjai                                                                                                        Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                          Egidijus Žironas                                                                Â