d6cbb023-7f0c-42d6-baf2-80a2b2d5ce1b · Vilniaus apygardos teismas

  Civilinė byla Nr. 2A-1512-553/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8, 15.3.2, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. sausio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,sekretoriaujant Virginijai Kostenko,vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,dalyvaujant ieškovams A. P. (A. P.), S. Ž., ieškovų atstovui advokatui T.

U., atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui įgaliotam asmeniui V. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų A. P. ir S. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. P. ir S. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sugrÄ Å¾inimo į darbÄ , atlyginimo už neteisėto atleidimo laikÄ priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė Ieškovai A. P. ir S. Ž. pateikė teismui ieškinį (T. 1, b. l. 23-24), kuriuo prašė:

1) pripažinti 2008-02-01 įsakymÄ Nr. P-40 dėl darbo sutarčių su ieÅ¡kovais nutraukimo ir jų atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu;

2) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovus į užimamas pareigas;

3) priteisti kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų jiems priklausantį darbo užmokestį už visÄ neteisėto atleidimo laikÄ ;

4) už vieÅ¡Ä pažeminimÄ tarp daugiau kaip 200 darbdavio darbuotojų priteisti iÅ¡ atsakovo kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų po 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas A. P. dirbo Å¡ilumvežio maÅ¡inistu AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depe (toliau – Vilniaus lokomotyvų depas) nuo 1997-05-14. Atitinkamai ieÅ¡kovas S. Ž. Vilniaus lokomotyvų depe dirbo Å¡ilumvežio maÅ¡inisto padėjėju nuo 2004-02-03. Maždaug 2008-01-25 Vilniaus lokomotyvų depo padalinio LT-1 vadovo pavaduotojas R. V. abiems ieÅ¡kovams pateikė reikalavimus suraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus dėl tariamai abiejų ieÅ¡kovų 2008-01-23 įvykdytos vagystės. Abu ieÅ¡kovai surašė paaiÅ¡kinimus, kad 2008-01-23 jų marÅ¡rute Vaidotai – Palemonas jokių įvykių nebuvo, iÅ¡ jokių kontroliuojančių organizacijų jokių pastabų nebuvo ir jiems nėra dėl ko prisipažinti. 2008-01-30 abudu ieÅ¡kovai buvo iÅ¡kviesti į Vilniaus lokomotyvų depo operatyvinį pasitarimÄ , kuriame dalyvavę atsakovo administracijos atstovai primygtinai reikalavo pripažinti abudu ieÅ¡kovus tai, ko Å¡iedu nėra padarę.

IeÅ¡kovai, nenuÅ¡alinti nuo pareigų, atidirbę po paaiÅ¡kinimų suraÅ¡ymo dar kelias pamainas, 2008-02-04, pirmadienį, buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinti su minėto operatyvinio pasitarimo 2008-01-31 protokolu, 2008-02-01 įsakymu Nr. 40 dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir abiems buvo pasiraÅ¡ytinai įteikti atsakovo praneÅ¡imai apie darbo sutarčių nutraukimÄ nuo 2008-02-04 už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , turto grobimÄ (vagystę). Jau po atleidimo iÅ¡ darbo, abu ieÅ¡kovai sužinojo iÅ¡ buvusių bendradarbių apie tai, kad su visais aukščiau minėtais dokumentais, be jokio pagrindo, be ikiteisminio tyrimo pabaigos, inkriminuojančiais ieÅ¡kovams vagystę, buvo vieÅ¡ai pasiraÅ¡ytinai supažindinti praktiÅ¡kai visi atsakovo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ darbuotojai (daugiau kaip 200 asmenų).

Abu ieÅ¡kovai 2008-02-13-14 dienomis buvo iÅ¡kviesti apklausai į Kauno miesto Transporto policijos komisariatÄ , kuriame vyko ikiteisminis tyrimas, abiems pareikÅ¡ti įtarimai. Nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nebuvo sulaikytas. Ikiteisminis tyrimas Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo metu dar nebuvo baigtas. Atsakovo vieÅ¡as vagystės inkriminavimas (vieÅ¡as iÅ¡vadinimas vagimis) ir darbo sutarties nutraukimas praneÅ¡imuose ieÅ¡kovams nurodytu pagrindu be jokių ieÅ¡kovų kaltės įrodymų, tik prasidedant ikiteisminiam tyrimui dėl inkriminuojamų veikų, yra nepagrįstas ir neteisėtas.Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (T. 1, b. l. 43-45).

Nurodė, kad 2008-01-24 Vilniaus lokomotyvų depe buvo gautas UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojų K. Č., T. S. ir J. V. tarnybinis praneÅ¡imas apie jų matytÄ Ä¯vykį, susijusį su Vilniaus lokomotyvų depui priklausančiu Å¡ilumvežiu. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos Å¡ios aplinkybės: 2008-01-23 apie 21 val. 53 min. tarpstotyje Paneriai – Lentvaris prie tilto maždaug 1 kilometras nuo Panerių stoties į Lentvario pusę vyriÅ¡kis perdavė pro Å¡alį važiuojančio lokomotyvo brigadai 5 (penkias) plastikines dideles talpas, kurios buvo tuščios ir suriÅ¡tos ilga virve.

Maždaug apie 23 val. prie geležinkelio už Žaslių stoties ties 61 kilometru iÅ¡ įvažiuojančio lokomotyvo su traukiniu buvo iÅ¡mestos 5 (penkios) plastmasinės talpos. Buvo matyti, kad tai tos pačios perduotos talpos, tačiau jau pripildytos skysčio. VyriÅ¡kis, kuris perdavė talpas į lokomotyvÄ , surinko iÅ¡mestas talpas ir buvo sulaikytas prie automobilio. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad sulaikytas vyriÅ¡kis buvo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (tai buvęs Vilniaus lokomotyvų depo darbuotojas, kuris buvo atleistas iÅ¡ darbo už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (už veikÄ , turinčiÄ dyzelinio kuro vagystės iÅ¡ darbdavio, požymių), Å¡is asmuo taip pat anksčiau apsaugos darbuotojų sulaikytas tuo metu, kai bandė perduoti į Å¡ilumvežį tuščias plastmasines talpas).

Sulaikytasis I. K. ir iš šilumvežio išmestos talpos buvo perduoti Kauno miesto VPK Transporto policijos komisariato pareigūnams. Atsakovas pažymėjo, kad tiriant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad tiriamo įvykio metu tuo maršrutu važiavo traukinys Nr. 3059 su šilumvežiu 2M62-0021 maršrutu Vaidotai – Palemonas. Traukinį valdė Vilniaus lokomotyvų depo darbuotojai mašinistas A. P. ir mašinisto padėjėjas S. Ž.. 2008-01-24 Vilniaus lokomotyvų depo viršininko pavaduotojas eksploatacijai priekiniam eisme, vadovaudamasis anksčiau paminėtu apsaugos darbuotojų tarnybiniu pranešimu ir kita informacija, mašinistui A.

P. ir mašinisto padėjėjui S. Ž. pateikė reikalavimus raštu pasiaiškinti dėl įvykio. 2008-01-25 pasiaiškinimuose abu darbuotojai teigė, kad kelionės metu nesulaikė jokių pastabų, talpų į šilumvežį neėmė, taip pat nieko iš šilumvežio neišmetinėjo. 2008-01-30 Vilniaus lokomotyvų depe buvo gautas Kauno miesto VPK Transporto PK 11-28 raštas Nr.21-S-125, kad komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 21-1-00004-08, kuri iškelta pagal vagystės požymius, kai 2008-01-23 apie 23 val. tarpstotėje Vievis – Kaišiadorys 61 kilometre iš pravažiuojančio šilumvežio buvo išmestos 5 plastmasinės talpos su dyzelinu. 2008-01-29 buvo atliktas traukinio Nr.3 059 šilumvežio Nr. 2M62-0021 2008-01-23 greitmačio juostos šifravimas.

Greitmačio juostos šifravimo pažymoje matosi, kuriuose maršruto vietose šilumvežio ir traukinio greitis mažėja tam, kad būtų įmanoma priimti perduodamas tuščias talpas ir išmesti pripildytas dyzelino. Taip pat buvo atliktas 2008-01-23 ieškovų valdomo šilumvežio 2M62-0021 kuro sueikvojimo skaičiavimas, kurio metu nustatyta, kad lokomotyvo brigada pareikvojo iš viso 120 kg dyzelinio kuro. 2008-01-30 vykusiame operatyviniame pasitarime dėl įvykio Vilniaus lokomotyvų depo administracijai buvo žinomi visi aukščiau pateikti duomenys.

Darbuotojai A. P. ir S. Ž. pakartojo, kad jokių talpų į Å¡ilumvežį neėmė ir nieko iÅ¡ Å¡ilumvežio neiÅ¡metė, apie įvykį nieko nežino. Tačiau paklausti, ar be jų Å¡ilumvežyje tuo metu buvo kitų asmenų, patvirtino, kad UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojų matyto įvykio metu paÅ¡alinių asmenų Å¡ilumvežyje nebuvo ir bÅ«ti negalėjo. Ä®vertinus visas aukščiau pateiktas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, darbdaviui (atsakovui) susiformavo pagrįstas ir pakankamas įsitikinimas tuo, kad įvykio metu ieÅ¡kovai atliko veikÄ , turinčiÄ dyzelinio kuro vagystės požymių.

Veika buvo atlikta darbo metu, todėl dėl darbuotojų atlikto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo abejonių nebuvo. Esant Å¡ių aplinkybių visetui drausminių nuobaudų, paskirtų darbuotojams A. P. ir S. Ž. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , pripažinimas neteisėtu neturi pagrindo. Vadovaujantis DK 240 straipsnio 3 dalimi, darbuotojui pasiraÅ¡ytinai praneÅ¡ama apie įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

Lietuvos darbo teisės specialistų ir DK autorių nuomone: „Jeigu tikslinga, apie drausminės nuobaudos skyrimÄ , darbdavys informuoja ir kitus darbuotojus“ (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso komentaras. II tomas, III dalis. Vilnius: Justitia, 2004, P. 350). AB „Lietuvos geležinkeliai“ neretas atvejis, kai darbuotojai neteisėtai savinasi iÅ¡ lokomotyvų ar kitų įrenginių dyzelinį kurÄ . Kovojant su Å¡iais pažeidimais bendrovėje yra įsteigta specializuota apsauga – UAB „Gelsauga“, kurios tikslas yra užtikrinti saugumÄ geležinkeliuose, taip pat bendrovės turto saugumÄ .

Siekiant prevenciÅ¡kai paveikti savo darbuotojus ir sumažinti galimų teisės pažeidimų kiekius bendrovės padalinių vadovai kartais nusprendžia supažindinti darbuotojus su tokių neteisėtų veiksmų padariniais. Tad Å¡iuo atveju darbuotojų supažindinimo tikslingumas buvo akivaizdus. Kiti Vilniaus lokomotyvų depo darbuotojai buvo supažindinami konkrečiai su darbo drausmės pažeidimu ir už tokio pažeidimo padarymÄ gresiančia drausmine nuobauda, supažindinimas nebuvo nukreiptas į konkretaus darbuotojo asmenį.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovai ir jų atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti papildomai nurodydami, jog ieÅ¡kovų nekaltumas yra konstatuotas 2010-11-16 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo jie iÅ¡teisinti nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Atsakovo atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareikÅ¡tais reikalavimais ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-08-11 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui ir jis privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovai atsakovo įsakymu buvo atleisti iÅ¡ darbo dėl vienkartinio Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, t. y. turto grobimo (vagystės) (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui.

Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Kadangi ieÅ¡kovai iÅ¡ darbo buvo atleisti už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. veikÄ , turinčiÄ vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡vaistymo požymių, faktas, kad jie tikrai atliko nurodytus veiksmus, turi bÅ«ti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių Å¡io fakto buvimu. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant, ar ieÅ¡kovai pažeidė darbo drausmę, bÅ«tina įvertinti jų darbo pareigas bei darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus.

IeÅ¡kovų teisės ir pareigos detaliai yra apibrėžtos Lokomotyvų brigados narių pareiginėje instrukcijoje (toliau – Pareiginė instrukcija), patvirtintoje SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 1999-10-13 įsakymu Nr. 219. Pareiginių instrukcijų 5.2. punkto b) ir d) papunkčiuose nurodyta, kad maÅ¡inistas privalo vadovauti lokomotyvo brigados darbui, kontroliuoti jos veiksmus, bÅ«ti reiklus, atlikdamas tarnybines pareigas, taikyti pažangius darbo metodus, taupyti kurÄ . Pareiginių instrukcijų 5.1.16 punktas įpareigoja lokomotyvų brigados narius taupyti degalus.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pažymėjo, kad bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai liudija, jog ieÅ¡kovai netinkamai atliko savo pareigas, pasisavino atsakovui priklausantį turtÄ . Ta aplinkybė, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nuosprendžiu (T. 2, b. l. 24-36) ieÅ¡kovai buvo iÅ¡teisinti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu nenustačius, kad jie dalyvavo padarant BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veiklÄ , neeliminuoja jų veiksmų neteisėtumo, kadangi jie iÅ¡teisinti ne dėl to, kad nepadarė nusikalstamos veikos, o dėl to, kad pritrÅ«ko objektyvių įrodymų įvertinant kiekvieno jų padarytus veiksmus. 2008-01-24 UAB „Gelsauga“ tarnybinio praneÅ¡imo (T. 1, b. l. 47-48), 2008-01-29 Greitmačio juostos Å¡ifravimo pažymos (T. 1, b. l. 53), 2008-01-31 Operatyvinio pasitarimo protokolo (T. 1, b. l. 56-57) duomenys bei liudytojų (UAB „Gelsauga“ darbuotojų) parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovai dalyvavo grobiant atsakovui priklausantį turtÄ â€“ dyzelinį kurÄ .

Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, atlikęs liudytojų parodymų, ieÅ¡kovų ir atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų analizę, taip pat įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai pažeidė DK 228 straipsnyje įtvirtintas pareigas dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , taip pat pažeidė Pareiginių instrukcijų 5.2. punkto b) ir d) papunkčiuose įtvirtintas pareigas – taikyti pažangius darbo metodus, taupyti kurÄ .

Dėl Å¡ių ieÅ¡kovų veiksmų atsakovas patyrė žalingas pasekmes, t. y. turtinę žalÄ (2010-11-16 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis). Nors ieÅ¡kovai nėra nuteisti dėl žalos padarymo, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, siekdamas nustatyti, ar ieÅ¡kovai buvo teisėtai atleisti iÅ¡ darbo, įvertino byloje esančių duomenų visumÄ (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis), o bÅ«tent – iÅ¡skyrus ieÅ¡kovus Å¡ilumvežyje Nr. 2M62-0021 kitų asmenų nebuvo, neginčijamai nustatyta, kad lokomotyvo brigada pereikvojo 120 kg dyzelinio kuro (T. 1, b. l. 55).

Tokiu bÅ«du teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neužtikrino pažangių darbo metodų laikymosi savo veikloje, o tai neabejotinai sÄ lygojo bet kokio pasitikėjimo jais praradimÄ . Teismo manymu, nustačius byloje, kad dyzelinis kuras buvo pagrobtas iÅ¡ ieÅ¡kovų vairuojamo Å¡ilumvežio, atsakovas turėjo realų pagrindÄ suabejoti abiejų darbuotojų lojalumu net ir neturint objektyvių duomenų, kuris jų prisidėjo prie I. K. padarytos nusikalstamos veikos, kadangi darbuotojas, galimai neprisidėjęs prie kuro grobimo, tinkamai ir rÅ«pestingai atlikdamas savo pareigas, privalėjo stebėti, kad ir kitas darbuotojas tinkamai atliktų savo pareigas, praneÅ¡ti apie padarytus pažeidimus.

Pagal Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų Drausmės statuto, patvirtinto 1995-01-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 118, 16 punktÄ darbuotojai, kurių darbas tiesiogiai, susijęs su traukinių eismu, keleivių aptarnavimu ir krovinių bei objektų saugumo užtikrinimu, gali bÅ«ti atleidžiami iÅ¡ darbo už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ , keliantį grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat už keleivių vežimo bei jų aptarnavimo ir krovinių bei objektų saugumo taisyklių Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ .

Tuo tarpu Å¡iurkščių drausmės pažeidimų sÄ raÅ¡as yra patvirtintas 2002-04-30 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Ä®-203 „Dėl Å¡iurkščių drausmės pažeidimų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, kurio 10 punkte nurodyta, kad prie Å¡iurkščių drausmės pažeidimų priskirtini ir tokie pažeidimai kaip turto grobimas (vagystė) bei sÄ lygų grobimui (vagystei) sudarymas. Atsakovas, 2002-04-30 įsakymu tvirtindamas Å¡iurkščių drausmės pažeidimų sÄ raÅ¡Ä , nurodytu įsakymu įpareigojo struktÅ«rinių padalinių virÅ¡ininkus supažindinti sÄ raÅ¡e nurodytų kategorijų darbuotojus, tame tarpe ir lokomotyvų maÅ¡inistus bei jų padėjėjus, su Å¡iuo įsakymu.

Byloje duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovai su minėtu įsakymu supažindinti nebuvo, nėra. Teismo manymu, dyzelinio kuro grobimas bei sÄ lygų grobimui sudarymas darbovietėje, dėl pačios veikos pobÅ«džio ir objektų, į kuriuos ieÅ¡kovai kėsinosi, yra sunkus drausminis nusižengimas, todėl atsakovas, bÅ«damas ypatingos reikÅ¡mės ir svarbos subjektu, pagrįstai jį įtraukė į Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų sÄ raÅ¡Ä , suteikiančių darbdaviui teisę atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva.

Tokiu bÅ«du, konstatavus kuro nupylimo faktÄ iÅ¡ atsakovui priklausančio Å¡ilumvežio kuro sistemos, atsakovas, remdamasis tiek DK nuostatomis, tiek savo patvirtintais lokaliniais teisės aktais, pagrįstai ieÅ¡kovų veiksmus kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Pagal DK 234 straipsnį drausminė atsakomybė gali kilti darbuotojui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo kaltė. IÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus, atlikus jų vertinimÄ , teismui abejonių dėl ieÅ¡kovų neteisėtų veiksmų – dyzelino nupylimo iÅ¡ manevrinio Å¡ilumvežio Nr. 2M662-0021 kuro bako į talpas ir (ar) žinojimo apie bendradarbio atliekamus neteisėtus veiksmus ir jų nuslėpimo, nekilo.

Taigi faktas, jog ieÅ¡kovai pažeidė savo pareigines instrukcijas bei DK įtvirtintas pareigas, byloje yra konstatuotas. Todėl ieÅ¡kovų kaltė neabejotinai įrodyta. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovų vykdytas darbo funkcijas ir padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ bei kitas aplinkybes, drausminės nuobaudos rÅ«Å¡is – atleidimas iÅ¡ darbo – ieÅ¡kovams parinkta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui.

Todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai juos atleido iÅ¡ darbo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011-08-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti ieÅ¡kovams bylinėjimosi iÅ¡laidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 100-103). Nurodo, kad įrodinėjimo dalykas Å¡ioje byloje, turint omenyje nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , jog taikydamas atleidimÄ iÅ¡ darbo kaip griežčiausiÄ sankcijÄ DK 235 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais bÅ«tent darbdavys privalo įrodyti darbuotojų kaltę, bet ne pastarieji savo nekaltumÄ , buvo visiÅ¡kai apibrėžtas atsakovo 2008-02-01 įsakyme Nr. P-40 dėl abiejų darbuotojų atleidimo tik dviem konkrečiais pagrindais – numatytais DK 235 straipsnio 2 dalies 7punkte bei Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų Drausmės Statuto 16 punkte bei „Šiurkščių pažeidimų sÄ raÅ¡o“, patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus 2002-04-30 įsakymu Nr. 203, 10 punkte.

Turint omenyje, kad atsakovas darbuotojų nekaltino minėto lokalinio akto 10 punkte nurodytu pasirodymu darbe neblaivam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, reiškia, kad tiek DK, tiek lokalinio akto taikymo atveju ieškovai dar net neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui buvo vienareikšmiškai apkaltinti vagyste. Jokie kiti atleidimo iš darbo pagrindai ieškovams nebuvo taikyti, jokie kiti atleidimo iš darbo pagrindai nei galėjo būti ginčijami ieškovų, nei galėjo būtį įrodinėjimo dalyku atsakovų pusėje.

Todėl yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, savo sprendime itin daug dėmesio skirdamas kitų, ieÅ¡kovams darbdavio netaikytų lokalinių teisės normų (pažangių darbo metodų organizavimas, kuro ekonomija ir pan.), kaip atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų, vertinimui, netgi turint omenyje reikalavimÄ teismui bÅ«ti aktyviu bylose dėl darbo teisinių santykių, akivaizdžiai pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ bereikalingu aktyvumu tirdamas ir vertindamas įrodymus už ieÅ¡kinio dalyko ribų.

BÅ«tent pirmosios instancijos teismo sprendime gausiai argumentuojamas ieÅ¡kinio dalyku nebuvęs kuro netaupymas ar pereikvojimas nulėmė bÅ«tinybę iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo, dėl ko ieÅ¡kovai pareikÅ¡ praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismui, - naujÄ Ä¯rodymÄ , t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymÄ dėl kuro sunaudojimo limitų žiemos sÄ lygomis. Ä®rodinėjimo dalykas užbaigtoje iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje bei Å¡ioje civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo buvo vienas – kalti ieÅ¡kovai įvykdę vagystę ar nekalti, buvo pagrindas atsakovui (darbdaviui) taikyti DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ bei 238 straipsnį ar nebuvo.

Apeliantai pažymėjo, kad nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų ieÅ¡kovų nusikalstamų veiksmų, nei pasekmių (kaip tai teigia pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime), antra, iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu abiems ieÅ¡kovams valstybės vardu jos kompetentingų institucijų inkriminuota kaltė paneigta. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 4 dalį kaltinamasis, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, tampa iÅ¡teisintuoju, o BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis teismo priimamas, jeigu neįrodyta kaltinamojo dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantai pažymėjo, kad neįrodžius jų kaltės vagystės padarymu buvo priimtas galutinis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-11-16 išteisinamasis nuosprendis, kurio pagrindinės prejudicija tapusios prezumpcijos nei gali ginčyti atsakovas (darbdavys), nei turi teisę kaltumo klausimu kitaip nuspręsti kitas teismas civilinėje byloje. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalies taikymo praktika neduoda pagrindo kitokiai išvadai.

EŽTT iÅ¡nagrinėtos bylos (Rushiti v. Austria, no. 28389/95, 21 March 2000; Lamanna v. Austria, no. 28923/95, 10 July 2001; O. v. Nonvay, no. 29327/98, ECHR 2003-11; Hammern v. Norway, no. 30287/96, 11 February 2003), kuriose vienbalsiai konstatuotas valstybių pažeidimas nekaltumo prezumpcijos (Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis), yra idealiai panaÅ¡ios į Å¡ioje civilinėje byloje sprendžiamÄ ginÄÄ . Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai buvo konstatuoti todėl, kad teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kitas teismas iÅ¡kėlė abejones apie nekaltumo prezumpcija grindžiamus samprotavimus.

Å ioje civilinėje byloje, nebuvo tirta kokių nors naujų esminių baudžiamojoje byloje neiÅ¡tirtų įrodymų, jau dukart iÅ¡tirtų, įvertintų ir iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį lėmusių KaiÅ¡iadorių apylinkės teismo skirtingų teisėjų, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos. IeÅ¡kinio dalykas negali bÅ«ti traktuojamas plečiamai ir ieÅ¡kovai atleisti iÅ¡ darbo už neįrodytÄ vagystę civilinėje byloje negali bÅ«ti siurpriziÅ¡kai pripažįstami kaltais dėl atsakovo lokaliniuose aktuose iÅ¡dėstytų deklaratyvių ir subjektyvių reikalavimų (pažangaus darbo metodų taikymo), nevykdymo ar kuro tariamo „pereikvojimo“ leistinose kuro sÄ naudų ribose.

Ne už tai abudu ieÅ¡kovai buvo atleisti iÅ¡ darbo, ne tai sudarė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir įrodinėjimo dalykÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ suformavo tokiÄ teismų praktikÄ , kad veikos, turinčios vagystės požymių, gali bÅ«ti laikomos Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar dėl Å¡ių veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar buvo suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

Aptariamų veikų požymiai gali bÅ«ti nustatomi visomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-18 Senato nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. taikymo teismų praktikoje“ punktas 9.7). DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu darbdavys taip pat gali patraukti darbuotojÄ drausminėn atsakomybėn, kai nėra institucijų iÅ¡vadų, jei jo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad darbuotojas padarė pažeidimÄ .

Vadinasi darbdavys turi teisę pasirinkti, ar prieÅ¡ skiriant nuobaudÄ sulaukti kompetentingos institucijos iÅ¡vados, ar skirti drausminę nuobaudÄ remiantis jo paties surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2005). O tokių surinktų įrodymų buvo pakankamai, bÅ«tent:1.             UAB „Gelsauga“ tarnybinis praneÅ¡imas, kad 2008-01-23 apie 21 val. 53 min. tarpstotėje Paneriai - Lentvaris, 1 km. nuo Panerių stoties į Lentvario pusę vyriÅ¡kis perdavė penkias tuščias talpas pro Å¡alį važiuojančiam lokomotyvui ir maždaug apie 23 val. už Žaslių st. ties 61 km. iÅ¡ to paties lokomotyvo jos buvo iÅ¡mestos pilnos.2.             Buvo nustatyta, kad tuo metu, tame ruože, tuo marÅ¡rutu važiavo lokomotyvas 2M62- 0021, kurį valdė ieÅ¡kovai.3.             2008-01-24 dalyvaujant VPK Nusikaltimų transporte tyrimo pareigÅ«nams, buvo apžiÅ«rėtas minėtas lokomotyvas – nustatyti kuro sistemos užsandarinimo pažeidimai.4.             IÅ¡ apskaitos baro virÅ¡ininkės pažymos „Apie sueikvotÄ kurÄ â€œ matyti kad brigada (ieÅ¡kovai) pereikvojo 120 kg. kuro.5.             Kitas RadviliÅ¡kio depo lokomotyvas 2M62-0383, tose vietose, kur buvo užfiksuotas talpų perdavimas ir iÅ¡metimas, buvo pusvalandžiu vėliau ir kad Å¡io lokomotyvo brigada kuro nepereikvojo bei kuro sistemos pažeidimų Å¡iame lokomotyve nenustatė.Ä®vertinus visas aukščiau pateiktas faktines aplinkybes, susiformavo pagrįstas ir pakankamas įsitikinimas, kad ieÅ¡kovai darbo metu atliko Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. pažeidė 2002- 30 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 203 „Dėl Å¡iukščių darbo drausmės pažeidimų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ 10 punkto „turto, krovinio grobimas (vagystė)“.

BÅ«tent Å¡iuos įrodymus ir tyrė pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ kasacine tvarka kėlė klausimÄ dėl ieÅ¡kovų bendrininkavimo rÅ«Å¡ies, o ne dėl pačios vagystės padarymo. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2010-11-16 nuosprendžiu ieÅ¡kovus iÅ¡teisino ne dėl to, kad jie nepadarė nusikalstamos veikos, o dėl to, kad pritrÅ«ko objektyvių įrodymų įvertinant kiekvieno jų padarytus veiksmus, kadangi baudžiamajame procese visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Tuo tarpu civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas S. Ž. nurodė, kad atsakovas jam grasino teigdamas, kad turi vaizdo medžiagÄ , kurioje užfiksuoti ieÅ¡kovų veiksmai, dėl kurių jie buvo atleisti iÅ¡ darbo, tačiau ieÅ¡kovas tokios vaido medžiagos nematė.

IeÅ¡kovas A. P. pažymėjo, kad vaido medžiagos nėra. IeÅ¡kovai prašė tenkinti apeliacinį skundÄ vadovaujantis jame nurodytais argumentais. Atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nurodė, kad nei atsakovas savo atsiliepime, nei pirmosios instancijos teismas savo sprendime nesivadovavo argumentais dėl ieÅ¡kovų nurodytos vaizdo medžiagos. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .Pagrindinis apeliantų argumentas, kuris, jų nuomone, pagrindžia pirmosios instancijos teismo 2011-08-11 sprendimo neteisėtumÄ , yra tai, kad neįrodžius apeliantų kaltės vagystės padarymu buvo priimtas galutinis KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010-11-16 iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kurio pagrindinės prejudicija tapusios prezumpcijos nei galėjo ginčyti atsakovas (darbdavys), nei turėjo teisę kaltumo klausimu kitaip nuspręsti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

IeÅ¡kovai (apeliantai) pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas užbaigtoje iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje bei Å¡ioje civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo buvo vienas – kalti ieÅ¡kovai įvykdę vagystę ar nekalti, buvo pagrindas atsakovui (darbdaviui) taikyti DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ bei 238 straipsnį ar nebuvo.Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 378/2009 konstatuota, kad prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama). Tačiau teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu.

To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t.

Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbi kasacinio teismo formuojama praktika, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2001-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju atkreipia dėmesį į tai, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2010-11-16 apeliantų atžvilgiu priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nustatė, kadangi tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs visas aplinkybes ir techninius Å¡io nusikaltimo aspektus, nenustatė konkrečių kaltinamųjų S. Ž. ir A.

P. veiksmų Å¡ioje vagystėje, kadangi nepaÅ¡alintos abejonės, kuris iÅ¡ kaltinamųjų S. Ž. ar A. P. atliko vagystės aktyviuosius veiksmus, kadangi nenustatyta visų bendrų susitarimo vogti aplinkybės ir nepaÅ¡alintos abejonės, kuris iÅ¡ kaltinamųjų, ar S. Ž., ar A. P., ar abu veikė kartu vienas kitÄ palaikančiais veiksmais, todėl nepaÅ¡alinus abejonių dėl jų katės, kaltinamieji A. P. ir S. Ž. iÅ¡teisinami BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (T.2, b. l. 35). Pažymėtina, kad pagal BPK 303 straipsnio 5 dalį teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jeigu:

1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2010-11-16 nuosprendžiu nustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta (vagystė įvykdyta), I. K. buvo pripažintas kaltu, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau byloje nebuvo pateikta neabejotinų įrodytų dėl A. P. ir S. Ž. atliktų konkrečių vagystės veiksmų, todėl atsižvelgiant į tai, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti, kaltinamieji (nagrinėjamos bylos atveju – apeliantai) buvo iÅ¡teisinti.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, priimdamas 2011-08-11 sprendimÄ ieÅ¡kovų (apeliantų) ieÅ¡kinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmesti, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad dyzelinis kuras buvo pagrobtas iÅ¡ ieÅ¡kovų vairuojamo Å¡ilumvežio, be ieÅ¡kovų Å¡ilumvežyje Nr. 2M62-0021 kitų asmenų nebuvo, neginčijamai nustatyta, kad lokomotyvo brigada pereikvojo 120 kg dyzelinio kuro (T. 1, b. l. 55), todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo realų pagrindÄ suabejoti abiejų darbuotojų (ieÅ¡kovų) lojalumu net ir neturint objektyvių duomenų, kuris jų prisidėjo prie I.

K. padarytos nusikalstamos veikos, kadangi darbuotojas, galimai neprisidėjęs prie kuro grobimo, tinkamai ir rūpestingai atlikdamas savo pareigas, privalėjo stebėti, kad ir kitas darbuotojas tinkamai atliktų savo pareigas, pranešti apie padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su anksčiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis. Veikų, turinčių vagystės požymių, įrodinėjimas civilinėje byloje (darbo ginče), galimas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nepriklausomai nuo asmens patraukimo baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (CPK 177 straipsnis, DK 235 straipsnis).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai buvo atleisti iÅ¡ darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. padarius veikÄ , turinčiÄ vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡iÄ veikÄ darbuotojai (ieÅ¡kovai) ir nebuvo traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Taigi minėtos DK nuostatos taikymui nebuvo bÅ«tinas teismo nuosprendis, kad A. P. ir S. Ž. yra kalti įvykdę AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančio turto (kuro) vagystę.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė aplinkybes byloje, objektyviai įvertino nustatytus faktus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovų vykdytas darbo funkcijas ir padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ bei kitas aplinkybes, drausminės nuobaudos rÅ«Å¡is – atleidimas iÅ¡ darbo – ieÅ¡kovams parinkta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai juos atleido iÅ¡ darbo.

Nors apeliaciniame skunde yra nurodytas apeliantų ketinimas iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo naujÄ Ä¯rodymÄ , t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymÄ dėl kuro sunaudojimo limitų žiemos sÄ lygomis, tačiau toks praÅ¡ymas apeliaciniame skunde nėra suformuluotas ir nepareikÅ¡tas teismo posėdžio metu Å¡iam veiksmui atlikti skirtoje stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks įrodymas ir nebÅ«tų reikÅ¡mingas, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo tokia aplinkybe nepagrindė.

Dėl apeliantų argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas itin daug dėmesio skyrė ieÅ¡kinio dalyku nebuvusiam kuro netaupymui ar pereikvojimui, pažymėtina, kad ieÅ¡kovai buvo atleisti iÅ¡ darbo dėl kuro vagystės, o ne dėl kuro netaupymo, ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , be kita ko, analizuodamas ieÅ¡kovų pareigÄ tinkamai atlikti savo darbo funkcijas, priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai buvo teisėtai atleisti iÅ¡ darbo dėl veikos, turinčios vagystės požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Dėl vaizdo medžiagos, apie kuriÄ apeliantai užsiminė tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pažymėtina, kad ja, kaip įrodymu, atsakovas savo veiksmų teisėtumo neįrodinėjo, ja nesivadovavo ir pirmosios instancijos teismas priimdamas apeliantų skundžiamÄ sprendimÄ , todėl Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu ieÅ¡kovų apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : IeÅ¡kovų A.

P. ir S. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjos                                                                                                                  Neringa Å vedienė   Zita Smirnovienė