d6ca25aa-4ea7-495a-bfe9-957dbc089edd · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-341-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01172-2008-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 29 d. priimtÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. J. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 2009 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktÄ , 9 dalį, paskirtas bausmes apimant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, subendrinta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu bei Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis – galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 29 d., pabaiga – 2023 m. gruodžio 28 d. 2. 2021 m. kovo 29 d.

Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių ir 3 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 38 balai, ir tai reiÅ¡kia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jo elgesyje stebimi pozityvÅ«s pokyčiai, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ , turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryÅ¡ius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas, kas sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodant, kad nors nuteistasis A. J. ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose.

4. Nuteistasis A. J. skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas Komisijos nutarimÄ Ä¯vertino ir jo lygtinio paleidimo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, nesivadovaudamas BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad teismas patikrina, ar nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK numatytos lygtinio paleidimo sÄ lygos.

Å ių aplinkybių teismas neanalizavo, o sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimÄ tinkamai nepagrindė, nenurodė esminių BVK aplinkybių, kurios pagrįstų tokį sprendimÄ , kas, nuteistojo vertinimu, leidžia manyti, kad teismas priimdamas tokį sprendimÄ , jau turėjo susiformavęs apie nuteistÄ jį iÅ¡ankstinę neigiamÄ nuostatÄ . 4.2. Nuteistasis A. J. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis turi atlikti visÄ nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, nes kitaip bus pažeistas teisingumo principas, nes BVK 157 straipsnyje Å¡i sÄ lyga nėra konstatuota.

Jis jau yra atlikęs reikiamÄ Ä¯statyme numatytÄ bausmės dalį, todėl toks teismo motyvas nuteistajam leidžia teigti, kad teisės aktai ir juos atitinkantys faktiniai duomenys, užfiksuoti Komisijos nutarime, yra niekinės ir negaliojančios. Teismas ignoravo teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis atvirojoje kolonijoje, už gerÄ elgesį bei stropų darbÄ yra 19 kartų skatintas, mokėsi ir įgijo ne vienÄ specialybę, ir iÅ¡skyrė bei atsižvelgė tik į neigiamai jį apibÅ«dančias aplinkybes.

Teismo nebuvo įvertinta, kad bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio rizikos balas ženkliai sumažėjo nuo 82 iki 38 balų. Jo nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai, todėl nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad statinius kriminogeninius balus jis dar turi galimybę sumažinti, nes jis tai ir daro bausmės atlikimo metu, elgdamasis išimtinai gerai. 4.3. A. J. sutinka, kad iki bausmės atlikimo jis darė klaidų, padarytas nusikaltimas su negrįžtamomis pasekmėmis, tačiau teismas turėjo pripažinti, kad šiuo metu, atlikdamas bausmę, jis atpažįsta veiksnius, kurie skatino nusikalsti, kaltę pripažįsta ir gailisi, jo siekį daugiau nesukalsti patvirtina ir teigiama linkme koreguojamas elgesys.

Jis dirba už pataisos įstaigos ribų, jam suteikta teisė iki 2 parų grįžti į namus. Nėra duomenų, kad jis bÅ«tų pažeidęs nustatytÄ tvarkÄ . PraÅ¡o atsižvelgti, kad turi Å¡eimÄ , neįgalų sÅ«nų, žmonai vienai sunku, ji negali dirbti, todėl jo pagalba Å¡eimai yra bÅ«tina. Lygtinio paleidimo atveju jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tų įdarbintas. 4.4. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jį neigiamai charakterizuoja ankstesni teistumai, nes pagal BVK nuostatas, lygtinio paleidimo sÄ lygos turi bÅ«ti siejamos iÅ¡imtinai su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, taikomų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatais.

Taip pat A. J. skunde nurodo, kad BVK nuostatos leidžia taikyti lygtinį paleidimÄ ir asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus, todėl ir dėl Å¡ios aplinkybės teismo nurodytas motyvas, kurio pagrindu atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ , laikytinas pertekliniu. Nuteistasis teigia suprantantis, kad yra lygtinis paleidimas, kad jis bÅ«tų stebimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, ir bÅ«tų sprendžiama, ar tolesnis nuteistojo pataisos procesas yra teigiamas ir bausmės tikslai pasiekti. Nuteistojo įsitikinimu, teismo motyvai, kad jo pažanga nėra akivaizdi ir pakankama taikyti jam lygtinį paleidimÄ , nėra pagrįsti ir teisingi, todėl teismo nutartis turi bÅ«ti panaikinta ir patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimÄ .

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Pažymima ir tai, kad iÅ¡ minėto BVK straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai Å¡iÄ rizikÄ mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Kaip minėta, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai Å¡iÄ rizikÄ mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Å iuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ rezultatas yra 38 balai, t. y. vertinama kaip žema, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei ar aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami A. J. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamÄ nuteistojo pažangÄ , mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vertino nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumus. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų A. J. neturėjo, tačiau per visÄ bausmės atlikimo laikÄ 18 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už kÄ 10 kartų baustas. Pažeidimai buvo daromi ne tik bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau devynerių metų laikotarpiu, nuobaudos ne kartÄ skirtos ir už Å¡iurkščius pažeidimus (psichotropinių medžiagų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ir laikymas, fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitus asmenis).

Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimÄ paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorÄ taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be paminėtų nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra ir 18 kartų skatintas už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ ir dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje, tačiau po paskatinimų ir vėl ne kartÄ sekė pažeidimai, kas rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

8. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės, nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, neigia psichotropinių medžiagų vartojimÄ , tačiau, kaip minėta, nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimÄ bei du kartus baustas už alkoholinių gėrimų vartojimÄ . Nuteistasis skunde tvirtina, kad suprato savo elgesio neigiamas pasekmes, kad padarė labai sunkų nusikaltimÄ , su negrįžtamomis pasekmėmis, ir stengiasi teigiama linkme koreguoti savo elgesį, tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, A.

J. ir bausmės atlikimo metu vienÄ kartÄ baustas už fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ kitus asmenis. Å ios aplinkybės pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, taigi, jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam A. J., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be rizikÄ mažinančių veiksnių, nustatyti du kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai.

Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Skunde nuteistasis A. J. teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiÅ«ryje į padarytÄ nusikaltimÄ , paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumÄ , ir pan.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už penkių nusikalstamų veikų padarymÄ , vieno kurių pasekmės negrįžtamos – mirė žmogus. Nuteistasis anksčiau teistas, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl pažeidinėjo įstatymus, darė nusikaltimus, už kÄ nubaustas realia laisvės atėmimo bausme.

Å iuo atveju teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir požiÅ«rį į anksčiau taikytÄ lygtinio paleidimo institutÄ pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikÅ¡mės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

10. BVK 157 straipsnis nustato, kokiÄ minimaliÄ paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir A. J. šį formalų pagrindÄ atitinka, – jis atliko įstatyme numatytÄ paskirtos bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste bÅ«tina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtakÄ teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

11. Atsakant į skundo argumentus, jog teismas be pagrindo netvirtino Komisijos nutarimo, nesivadovavo BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis patikrinti, ar tinkamai taikytos BVK numatytos lygtinio paleidimo sÄ lygos ir nenurodė esminių BVK aplinkybių, kurios pagrįstų priimtÄ sprendimÄ , teisėjų kolegija atsako, jog pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , esant joje numatytoms sÄ lygoms, „<... > nuteistieji gali bÅ«ti lygtinai paleisti <...>“, kas suponuoja neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galima tik įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šį skundo argumentÄ taip pat paneigia ir neretai pasitaikantys atvejai, kai esant BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytoms sÄ lygoms, ne tik teismas netvirtina Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimo, bet ir pati Komisija, įvertinusi aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitų faktorių visumÄ , ne visada pritaria nuteistojo lygtiniam paleidimui. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo A. J. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimÄ , teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio nuostatomis bei BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistÄ jį lygtinai.

12. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai Å¡aliÅ¡kai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, A. J. lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai bei padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. J. (A. J.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė Aušra Vingilė