2020-10-07 Nr. AB-18675-3-64-3-01498-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-612-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01498-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Žaiginio bendruomenė „Bitupis“ (toliau – ir pareiškėjas, Žaiginio bendruomenė) 2020 m. liepos 27 d. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. TS-90 „Dėl Raseinių r. Šiluvos gimnazijos struktūros pertvarkos“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodyta, kad pareiškėjas Sprendimą gavo elektroniniu paštu 2020 m. liepos 8 d., todėl nėra praleistas terminas paduoti skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

Teismas, įvertinęs Raseinių rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 4 d. rašto „Dėl medžiagos pateikimo“ turinį, darė išvadą, kad jau 2020 m. balandžio 16 d. skundžiamas Sprendimas buvo paskelbtas ne tik Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje, bet ir savaitraštyje „Alio, Raseiniai“.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys. Teismas, įvertinęs Raseinių naujienų portale paskelbto straipsnio „Žaiginio bendruomenė savo mokyklą gins teisme“ turinį, sprendė, kad Žaiginio bendruomenės atstovams ne vėliau nei 2020 m. balandžio 23 d. tapo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti dėl skundžiamo akto panaikinimo, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys.

Teismas, akcentuodamas, kad pagal teismų praktiką svarbia priežastimi teismas gali pripažinti tokias aplinkybes, kurios objektyviai trukdė ar sudarė rimtas kliūtis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą, nors jis norėjo tai padaryti ir buvo pakankamai atidus, o pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jos teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus, iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog yra išnaudojęs visas neteisminio Žaiginio bendruomenės interesų gynimo galimybes, jos nebuvo rezultatyvios, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą.

Teismas, atkreipdamas dėmesį, kad kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, sprendė, kad pareiškėjas, veikdamas savo nuožiūra, nusprendė savo teises ginti kitais, ABTĮ nenustatytais, būdais, todėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. liepos 27 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą, ir neprašo jo atnaujinti.

Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių skundo padavimo terminas buvo praleistas ir būtų pagrindas terminą atnaujinti teismo iniciatyva.

Teismas išaiškino, jog pareiškėjui neatimta teisė kreiptis į teismą iš naujo, tačiau kartu su skundu turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.

III. Pareiškėjas Žaiginio bendruomenė „Bitupis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą priimti, o skundo padavimo termino praleidimo konstatavimo atveju, atnaujinti šį terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punkte ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad savivaldybės institucijų priimtų aktų skelbimas Teisės aktų registre yra prioritetinis ir privalomas jų viešinimo būdas. Atsakovas šios pareigos nėra įvykdęs ir atskirojo skundo rengimo dieną Sprendimas Teisės aktų registre nepaskelbtas. Pareiškėjo vertinimu, savivaldybės tarybos priimto administracinio akto paskelbimas vien tik savivaldybės interneto tinklalapyje ar laikraštyje, nėra pakankamas ir tinkamas šio akto išviešinimo būdas. Pareiškėjo skundo padavimo termino praleidimas negali būti siejamas su skundžiamo akto paskelbimo momentu, nes Sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nėra paskelbtas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad skundžiamas Sprendimas yra paskelbtas Raseinių rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kada tai buvo padaryta. Duomenų apie skundžiamo akto paskelbimo datą nėra ir tinklalapyje, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad skundas teismui paduotas vėliau, nei per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo tinklalapyje.

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra numatytas toks vietos savivaldos institucijų priimtų aktų skelbimo būdas, kaip jų skelbimas interneto žinių portaluose ar spausdintuose laikraščiuose, Sprendimo paskelbimo „Alio, Raseiniai“ faktas yra nereikšmingas. Be to, nei vienas Raseinių rajono gyventojas nėra įpareigotas ir neprivalo skaityti laikraštį „Alio, Raseiniai“ ar būtent šį interneto žinių portalą.

Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, kad jam 2020 m. balandžio 23 d. buvo žinoma apie skundžiamą aktą, kurią teismas padarė įvertinęs interneto žinių portalo paskelbtą tekstą. Šiuo aspektu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad interneto žinių portalas www.raseiniunaujienos.lt, paskelbęs informaciją apie pareiškėjo ketinimus ginčyti Sprendimą, citavo bendruomenės „Facebook“ paskyroje paskelbtą pareiškimą, tačiau pareiškėjas savo paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ neturi. Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. TS-71 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TS-136 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-71) buvo paduotas skundas, tačiau teismas atsisakė jį priimti, nes šis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas teismine tvarka ginčijo Sprendimą Nr. TS-71 ir bendruomenėje buvo išplatinęs atitinkamą pareiškimą dėl vyksiančio proceso. Todėl žinių portale www.raseiniunaujienos.lt nurodyta Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo 2020 m. balandžio 9 d. data yra rašymo apsirikimas. Be to, bendruomenei priėmus sprendimą ginčyti jai nepalankų administracinį aktą teisme ir turint tam pasamdytą advokatą, būtų nelogiška ir neprotinga delsti tris mėnesius.

Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas, galbūt ir sąmoningai stengėsi apsunkinti pareiškėjo galimybes užginčyti priimamus administracinius aktus. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas kitą dieną po Sprendimo Nr. TS-71 priėmimo, todėl net pakankamai žingeidžiam ir visuomeniniu gyvenimu besidominčiam Žaiginio gyventojui vargu, ar galima suprasti, kad šiuo Sprendimu išsprendžiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programų vykdymo nutraukimo Žaiginio Pranciškaus Šivickio daugiafunkciame centre klausimas. Administracinio akto turinys, „užmaskuotas“ nieko bendro su akto esme neturinčiu pavadinimu, sukuria situaciją, kad bendruomenei aktualus aktas labai lengvai lieka nepastebėtas. Akivaizdu, kad atsakovas nesąžiningai ir sąmoningai veikė taip, kad Žaiginio bendruomenė būtų suklaidinta, jai netaptų žinoma apie atsakovo veiksmus, o net jeigu ir taptų žinoma, – kad nepavyktų realizuoti savo teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ skundą, nes yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui ne vėliau nei 2020 m. balandžio 23 d. tapo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis į teismą realizuoti, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. liepos 27 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, nenustatė svarbių praleisto kreipimosi į teismą praleidimo priežasčių ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei nurodė, jog pareiškėjui neatimta teisė kreiptis iš naujo į teismą, kartu su skundu paduodant prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra praleidęs skundo teismui padavimo terminą, tačiau skundo padavimo termino praleidimo apeliacinės instancijos teisme konstatavimo atveju prašo atnaujinti šį terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo teigimu, skundo padavimo termino praleidimas negali būti siejamas su skundžiamo Sprendimo paskelbimo momentu, nes Sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nėra paskelbtas Teisės aktų registre. Skundžiamo Sprendimo paskelbimo Raseinių rajono savivaldybės interneto tinklalapyje data nežinoma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundas teismui paduotas vėliau, nei per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo tinklalapyje. Pareiškėjas nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis interneto žinių portale www.raseiniunaujienos.lt paskelbta informacija apie pareiškėjo ketinimus ginčyti Sprendimą, nes ji paremta „Facebook“ paskelbtu pareiškimu, nors pareiškėjas savo paskyros šiame socialiniame tinkle neturi. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas nesąžiningai ir sąmoningai veikė taip, kad Žaiginio bendruomenė būtų suklaidinta, jai netaptų žinoma apie atsakovo veiksmus, o net jeigu ir taptų žinoma, kad nepavyktų realizuoti savo teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju termino skundui paduoti pradžia sietina su pareiškėjo sužinojimo apie skundžiamo Sprendimo priėmimą momentu.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad skundo padavimo terminas negali būti siejamas su skundžiamo Sprendimo paskelbimo momentu, nes Sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nėra paskelbtas Teisės aktų registre.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Šioje dalyje nurodytų norminių teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas.

Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-134 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 24.2 punkte nurodoma, kad savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų bei mero priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Savivaldybės norminiai ir individualūs teisės aktai skelbiami Savivaldybės interneto tinklalapyje adresu: www.raseiniai.lt. Už teisės aktų skelbimą yra atsakinga Raseinių rajono savivaldybės administracija ir Sekretoriatas.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Teisės aktų registre yra privalomai skelbiami norminiai teisės aktai.

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad Sprendimas yra norminis teisės aktas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas iš viso neturi teisės ginčyti norminių teisės aktų (ABTĮ 112 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Sprendimas nėra norminis teisės aktas, jo paskelbimas Teisės aktų registre nėra privalomas. Nagrinėjamos situacijos kontekste svarbu nustatyti, ar Sprendimas buvo paskelbtas Reglamento 24.2 punkte nustatyta tvarka, t. y. Raseinių rajono savivaldybės interneto tinklalapyje www.raseiniai.lt.

Raseinių rajono savivaldybės mero pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte „Dėl medžiagos pateikimo“ nurodyta, kad skundžiamas Sprendimas buvo išviešintas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai yra registruojami Reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje, t. y. skundžiamas Sprendimas buvo paskelbtas 2020 m. balandžio 10 d.

Nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas ir 2020 m. balandžio 9 d. vykusio Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame buvo paskelbtas skundžiamo Sprendimo projektas, įrašas, yra pasiekiami per nuorodas: https://teisineinformacija.lt/raseiniai/default.aspx?Id=3&DocId=33194 ir http://e-demokratija.raseiniai.lt/VideoV3/Conference/Index/30609.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nėra žinoma Sprendimo paskelbimo interneto tinklalapyje data, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti suabejota Raseinių rajono savivaldybės mero pateikta informacija apie Skundžiamo sprendimo paskelbimo datą.

Kaip jau minėta, pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo nežinojimu apie priimtą ir paskelbtą Sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Žaiginio bendruomenės atstovams ne vėliau nei 2020 m. balandžio 23 d. tapo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo. Nuoroda http://raseiniunaujienos.lt/2020/04/28/zaiginio-bendruomene-savo-mokykla-gins-teisme/ patvirtina, kad 2020 m. balandžio 28 d. Raseinių naujienų portale buvo paskeltas straipsnis „Žaiginio bendruomenė savo mokyklą gins teisme“. Iš šio straipsnio, kurį išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, turinio, kuris parengtas vadovaujantis socialinio tinklo „Facebook“ ir vartotojo „Žaiginiškiai“ paskyroje 2020 m. balandžio 24 d. paskelbtu skelbimu, matyti, kad 2020 m. balandžio 23 d. buvo susirinkusi Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ taryba ir nutarė duoti Raseinių savivaldybę į teismą dėl 2020 m. balandžio 9 d. tarybos sprendimo, kuriuo panaikinta „mokykla-daugiafunkcinis centras“. Nurodyta, kad Žaiginio bendruomenė „Bitupis“ planuoja kreiptis į teismą ir jai reikalinga parama, kurios prašo iš visuomenės.

Pareiškėjas, atskirajame skunde teigdamas, kad straipsnis parengtas „Facebook“ paskelbtu pareiškimu, nors pareiškėjas savo paskyros šiame socialiniame tinkle neturi, iš esmės nepateikia prieštaravimų dėl straipsnio turinio, o tik nurodo, kad straipsnyje nurodyta 2020 m. balandžio 9 d. data yra rašymo apsirikimas. Tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti neginčytini ir abejonių nekeliantys duomenys, kad tai rašymo apsirikimas. „Facebook“ skelbime pateiktame straipsnyje nurodoma informacija apie Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ renkamas lėšas, pervedant jas į šios bendruomenės atidarytą sąskaitą arba tiesiogiai kreipiantis į bendruomenės tarybos pirmininką A. B..

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. liepos 27 d., o apie priimtą sprendimą jam tapo žinoma ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 23 d., yra pagrindas konstatuoti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino praleidimą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Toks prašymas paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio prašymo pirmosios instancijos teismui kartu su skundu nebuvo padavęs.

ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas iš turimos medžiagos nenustatė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas iš turimų duomenų privalėjo savo iniciatyva atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde skundo padavimo termino praleidimo konstatavimo atveju prašo šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Kadangi pareiškėjas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo nurodomų aplinkybių, dėl kurių, jo teigimu, vieno mėnesio terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių aplinkybių, dėl kurių tik 2020 m. liepos 27 d. padavė teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo, kai pats yra nurodęs, jog Sprendimą gavo elektroniniu paštu 2020 m. liepos 8 d., o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi kitoje administracinėje byloje buvo išaiškinę, kad pareiškėjo skundas dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. TS-71 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TS-136 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kad reikia ginčyti galutinį Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimą pertvarkyti Žaiginio Pranciškaus Šivickio daugiafunkcį centrą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, aptartą skundo priėmimo teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo pateikto skundo priimtinumo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė