d6c99726-8340-46da-9dd1-784f20ba2ed1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-28-343/2014(Proceso Nr. 2-05-3-nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 99.3; 99.7  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Virginijos Lozoraitytės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovui V.

D., jo atstovei advokatei R. U., atsakovams V. U., V. U., jų atstovei advokatei V. K., atsakovams V. Ž., I. Ž., A. D. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų V. U. ir V. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1940-920/2013 pagal ieÅ¡kovo V. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos, UAB „Kauno vandenys“ dėl teisės pripažinimo, kiemo statinių atidalijimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V.

D., atsakovams V. Ž., I. Ž., A. D. dėl savavalinių statybų nugriovimo, pažeistų teisių atstatymo, nuosavybės teisių pripažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė ieškovas V. D. 2009 04 07 patikslintu ieškiniu ( t.3, b.l. 97-101), kurį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, prašė:

1) atidalyti jam ir atsakovams V. U., V. U. kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisti 322 Lt vertės pamatus (P), 496 Lt vertės 33,34 kv. m aikštelę (b2); atsakovams nuosavybės teise priteisti 570 Lt vertės 60,5 kv. m aikštelę (b1), 652 Lt ir 652 Lt vertės kanalizacijos šulinius (k1, k2);

2) nustatyti ieÅ¡kovui ir atsakovams 0,1203 ha žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ ;

3) pripažinti ieÅ¡kovui teisę vykdyti statinių – garažo 4G1p, Å«kinio pastato 7I1m, pamatų (P) – rekonstrukcijÄ be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtÄ projektÄ .             PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai V. U. ir V. U. prašė:               1) įpareigoti ieÅ¡kovÄ per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį – panaikinti po pamatais (P) rÅ«syje įrengtÄ katilinę, nugriauti savavaliÅ¡kai rekonstruotus garaÅ¾Ä 4G1p ir Å«kio pastatÄ 711m;               2) įpareigoti ieÅ¡kovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarÄ ir netrukdyti atsakovams juo naudotis.            Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) atidalijo ieškovui ir atsakovams V. U. bei V. U. (duomenys neskelbtini) , esančius kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): ieškovui nuosavybės teise priteisė aikštelę (b2) (33,34 kv. m ploto,496 Lt vertės), atsakovams – aikštelę (b1) (60,5 kv. m ploto, 570 Lt vertės), kanalizacijos šulinius (k1) ir (k2) (po 652 Lt vertės);

2) pripažino ieÅ¡kovui teisę vykdyti garažo 4G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir Å«kinio pastato 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) rekonstrukcijÄ be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtÄ patikslintÄ projektÄ neįtraukiant pamatų (P);

3) atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus atidalyti kiemo statinį – pamatus (P) ir priteisti juos nuosavybės teise ieÅ¡kovui bei nustatyti naudojimosi 0,1203 ha žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtÄ planÄ ;

4) atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovui teisę vykdyti pamatų (P) rekonstrukcijÄ be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo;

5) įpareigojo ieÅ¡kovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarÄ ir netrukdyti atsakovams V. U. bei V. U. jais naudotis;

6) įpareigojo ieÅ¡kovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį – panaikinti po pamatais (P) rÅ«syje įrengtÄ katilinę;

7) atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ nugriauti savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ garaÅ¾Ä 4G1p ir Å«kio pastatÄ 7I1m.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. D. ir atsakovų V. U. bei V. U. apeliacinius skundus, 2011 m. birželio 22 d. nutartimi ir 2011 m. liepos 18 d. nutartimi dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ pakeitė ir tuos reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti (atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės pamatus (P) ir leisti vykdyti jų rekonstrukcijÄ be atsakovų U. sutikimo, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ), patenkino: atidalijo iÅ¡ bendro turto kiemo statinį – pamatus (P) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir priteisė juos nuosavybės teise ieÅ¡kovui, nustatė naudojimosi tvarkÄ 0,1203 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtÄ planÄ ; paÅ¡alino iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovui buvo pripažinta teisė vykdyti garažo 4G1p ir Å«kinio pastato 7I1m rekonstrukcijÄ be atsakovų V.

U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtÄ patikslintÄ projektÄ , nuorodÄ â€žneįtraukiant pamatų (P)“; panaikino sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovas įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį – panaikinti po pamatais (P) rÅ«syje įrengtÄ katilinę; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012 konstatavo, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo ydingas, nes netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos daiktinės teisės normos, įtvirtinančios daiktų, kaip nuosavybės teisių objektų, rÅ«Å¡is ir jų ypatumus, nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, taip pat reglamentuojančios bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ .

Dėl to ne visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos, neiÅ¡siaiÅ¡kinta ginčo esmė. IeÅ¡kovas netinkamai suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kiemo statinių atidalijimo (reikalavimas pareikÅ¡tas tik dėl dalies kiemo statinių, Å¡ie ieÅ¡kinyje traktuojami kaip bendroji dalinė nuosavybė iÅ¡ esmės vien tik Nekilnojamojo turto registro įrašų pagrindu), be to, neaiÅ¡ku, kodėl praÅ¡oma spręsti atidalijimo klausimus tik tarp kelių, o ne tarp visų bendraturčių.

IeÅ¡kovas rėmėsi tuo, kad kiti atsakovai nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl jo siÅ«lomo kiemo statinių atidalijimo varianto, tačiau sprendžiant nuosavybės teisių klausimus tokių argumentų nepakanka, turi bÅ«ti nustatytas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas ir Å¡ių teisių subjektai, o atsakovų pasyvus elgesys teismo proceso metu savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip jų nuosavybės teisių atsisakymas. Kadangi tinkamai nesuformulavus ieÅ¡kinio reikalavimų ir nenustačius turto objektų, kurie priklauso Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra teisinės galimybės iÅ¡spręsti Å¡alių ginčo dėl kiemo statinių atidalijimo, o to padaryti apeliacinės instancijos teisme procesiÅ¡kai neįmanoma, tai bylos dalis dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, panaikinus ne tik apeliacinės instancijos teismo nutarties, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kiemo statinių atidalijimo, grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Nurodė, kad teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims patikslinti ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, atsižvelgiant į nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Å ioje nutartyje konstatuota, kad, tik nustačius, kokie kiemo statiniai priklauso Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinus nuosavybės teisės dalis ir iÅ¡sprendus statinių atidalijimo bendraturčiams klausimÄ , bus galima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Å alių reikalavimai, susiję su ieÅ¡kovo vykdomos statybos (rekonstrukcijos) teisėtumu ir padariniais, taip pat negali bÅ«ti nagrinėjami, kol neiÅ¡spręstas kiemo statinių atidalijimo klausimas, nes rekonstrukcija iÅ¡ dalies vykdoma ant vieno iÅ¡ kiemo statinių, t. y. pamatų, dėl kurių vyksta Å¡alių ginčas.

Nuo to, kaip bus iÅ¡spręstas pamatų nuosavybės teisės klausimas (ar jie bus pripažinti asmenine vienos iÅ¡ Å¡alių, ar bendrÄ ja daline nuosavybe ir kokiu bÅ«du atidalyti), priklausys statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo vertinimas, galimybė vykdyti statybÄ toliau, galimos statybos apimtys ir pan.. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo 2012 05 11 buvo pareikÅ¡ti tokie reikalavimai (ieÅ¡kovas V. D. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį t.6, b.l. 36 - 42) :      1. Atidalinti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų V.

U., V. U., A. D., V. Ž., I. Ž., kiemo statinius (inžineriniai) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini , esančius (duomenys neskelbtini) :                   1.1. ieÅ¡kovui V. D. nuosavybės teise priteisti pamatus P – 2000 Lt vertės, tvorÄ t7 (10,50 kv.m.) 2005 m. statybos - 400 Lt. vertės, tvorÄ t 8 (10,50 kv.m.) 2005 m. statybos - 400Lt vertės.   1.2 atsakovams V. U., V. U., A. D., V. Ž., I. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise palikti kiemo statinius: tvorÄ t1 (64,43 kv.m.), 1996 m. statybos – 800 Lt. vertės, tvorÄ t2 (6,72 kv.m.), 1996 m. statybos – 400 Lt. vertės, tvorÄ t3 (12,08 kv.m.), 1996 m. statybos – 200 Lt. vertės, tvorÄ t4 (1 kv.m.), 1996 m. statybos – 100Lt. vertės, kiemo aikÅ¡telę b1 (60,5 kv.m. ) – 1997 m. statybos – 1300 Lt vertės , kanalizacijos Å¡ulinius kl – 600 Lt vertės, k2 - 600 litų vertės; 1.3 kiemo aikÅ¡telę b3 (47,54 kv.m.), 2005 m. statybos – 1000 Lt. vertės nuosavybės teise priteisti V.

D., A. D., V. Ž., I. Ž..1.4 priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. D.:V. U., V. U. – 617 Lt. kompensacijÄ V. Ž., I. Ž. – 283 Lt. kompensacijÄ A. D. – 283 Lt. kompensacijÄ 1.5 Pripažinti kiemo aikÅ¡telę b4, 2005-2007 m. statybos – 2200 Lt. vertės, gyvenamojo namo 3A1p, esančio (duomenys neskelbtini) , priklausiniu ir nuosavybės teise priteisti V. D..2. Nustatyti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų 0,1203ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008-04-24 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ :ieÅ¡kovui V.

D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raide „A“ - 413 kv.m bendro ploto;atsakovams V. U. ir V. U., paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raide „E“,K“ - 233 kv.m. bendro ploto;atsakovams I. Ž. ir V. Ž. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raidėmis „B“, „Fl“, „F“, „C“ (bendrai), „K“ (bendrai) - 404 kv.m bendro ploto; atsakovei A.

D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raidėmis „D“, Dl“, „C“ (bendrai), „K“ (bendrai) - 153 kv.m bendro ploto; atsakovams V. U., I. Ž. ir V. Ž., A. D. bendrai naudotis paskirti žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raide „K“.3. Pripažinti ieÅ¡kovui V. D. teisę vykdyti statinių - garažo 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Å«kinio pastato 7Jlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatų rekonstrukcijÄ , įteisinant savavalinę statybÄ be atsakovų V.

U., V. U. sutikimo pagal 2006m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. Al 194) paruoÅ¡tÄ projektÄ .IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė kad Å¡alys yra namų valdos (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Jis norįs rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį garaÅ¾Ä 4G1p ir Å«kinį pastatÄ 711m pagal I. S. parengtÄ projektÄ . Jam reikalingas atsakovų U. sutikimas, kurį duoti jie atsisako. Be to, sklype yra kiemo statinių, jų vertę nustatė UAB „Laudomus“ vertintojas R. P.. Kiemo statiniai tarp bendrasavininkų yra nepadalinti.

Atsakovai Ž. 2003 06 04 sandoriu įsigijo dalį gyvenamojo namo, žemės su dalimi statinių, tarp kurių yra tvora ir kiemo aikštelė. Tačiau jie negalėjo įsigyti 2005 metais pastatytų tvorų t7 ir t8. Atsakovai U. tvorų įsigyti negalėjo, nes jos dar nebuvo pastatytos, nėra pateikta duomenų, kad tvoras ir aikšteles pastatė U.. Ieškovo ir D. nuosavybės teisių įgijimo dokumentuose užfiksuota, kad jie įgijo ir kiemo statinius, kuriuos turėjo jiems nuosavybės teises perlaidę ankstesni savininkai.

Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad tvoros, kiemo aikÅ¡telės b3 ir b1, kanalizacijos Å¡uliniai yra žemės sklypo priklausiniai. Todėl visi žemės sklypo savininkai laikytini Å¡ių statinių savininkais, o nuosavybės teisės jiems nustatytinos lygiomis dalimis (CK 4.73str. 3d.). Kadangi aikÅ¡telė b4 yra gyvenamojo namo 3A1p priklausinys, tai jos nuosavybės teisė pripažintina ieÅ¡kovui (CK 4.14str. 1d.). Pamatai yra pastatyti 1920 metais, jie nėra pagal funkcinį ryšį skirti nei vieno iÅ¡ namų valdoje esančio namo aptarnavimui, todėl nuosavybės teisė į pamatus nustatytina lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovas pageidauja savo dalį atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jam turtÄ â€“ pamatus P, tvorÄ t 7, t 8, kitiems bendraturčiams iÅ¡mokant kompensacijas pinigais. Å ie statiniai yra prie ieÅ¡kovui priklausančių pastatų, pamatai yra fiziÅ¡kai sujungti su ieÅ¡kovui priklausančiais statiniais, tvoros yra skirtos jo namo aptarnavimui, statiniai lieka jam skiriamoje žemės sklypo dalyje. IÅ¡ aikÅ¡telės b3 atidalintini U., jiems priteisiant piniginę kompensacijÄ . Žemės sklypÄ praÅ¡o padalinti pagal pateiktÄ projektÄ , nes jis atitinka faktinį naudojimÄ si žemės sklypu.

Atsakovai V. U. ir V. U. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (VI t., b.l. 103 -107) praÅ¡o:Pripažinti atsakovams V. U. ir V. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 4000 Lt. vertės kiemo statinius:tvorÄ t1 (64,43 kv.m.), 1996 m. statybos – 800 Lt. vertės, tvorÄ t2 (6,72 kv.m.), 1996 m. statybos – 400 Lt. vertės, tvorÄ t3 (12,08 kv.m.), 1996 m. statybos – 200 Lt. vertės, tvorÄ â€“ vartelis t4 (1 kv.m.), 1996 m. statybos – 100 Lt. vertės, kiemo aikÅ¡telę b1 (60,5 kv.m. ) – 1997 m. statybos – 1300 Lt vertės, kanalizacijos Å¡ulinį kl – 600 Lt vertės, kanalizacijos Å¡ulinį k2 - 600 litų vertės Atstatyti atsakovų pažeistas teises ir įpareigoti atsakovÄ V.

D. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį – panaikinti po pamatais P įrengtÄ rÅ«sį ir jame įrengtÄ katilinę, nugriauti savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ garaÅ¾Ä 4G1p ir Å«kio pastatÄ 7I1m .            PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovai U. nurodė, kad dalį kiemo statinių jie yra pastatę savo lėšomis ir darbu ir jie yra skirti jų gyvenamųjų patalpų bei Å«kinių pastatų aptarnavimui. Jie yra pastatę tvoras t1,t2,t3, tvorÄ vartelius t4, kiemo aikÅ¡telę b1, kanalizacijos Å¡ulinius k1, k2, todėl praÅ¡o jiems pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisę.

Taip pat U. praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ panaikinti po pamatais įrengtÄ katilinę, nugriauti savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ garaÅ¾Ä ir Å«kio pastatÄ . Pamatai priklauso U., jie juos įgijo pagal 1974 11 24 ir 2003 01 24 pirkimo – pardavimo sutartis. U. teisės pažeidžiamos dėl to, kad ieÅ¡kovas ant jiems priklausančių pamatų atliko statybos darbus. Antra, ieÅ¡kovas be statybos leidimo savavaliÅ¡kai atliko rekonstrukcijos darbus. Trečia, savavaliÅ¡kÄ statybÄ ieÅ¡kovas naudoja komercinei veiklai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu (t. 8, b.l. 28-43) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė:atidalinti tarp ieÅ¡kovo V. D. ir atsakovų V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D. kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini):ieÅ¡kovui V. D. nuosavybės teise priteisti pamatus P – 2000 Lt vertės, tvorÄ t7 (10,50 kv.m.), 2005 m. statybos - 400 Lt. vertės, tvorÄ t 8 (10,50 kv.m.), 2005 m. statybos - 400 Lt.atsakovams V.

U. ir V. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priteisti 4000 Lt. vertės kiemo statinius:tvorÄ t1 (64,43 kv.m.), 1996 m. statybos – 800 Lt. vertės, tvorÄ t2 (6,72 kv.m.), 1996 m. statybos – 400 Lt. vertės, tvorÄ t3 (12,08 kv.m.), 1996 m. statybos – 200 Lt. vertės, tvorÄ â€“ vartelius t4 (1 kv.m.), 1996 m. statybos – 100 Lt. vertės, kiemo aikÅ¡telę b1 (60,5 kv.m. ) – 1997 m. statybos – 1300 Lt vertės, kanalizacijos Å¡ulinį kl – 600 Lt vertės, kanalizacijos Å¡ulinį k2 - 600 litų vertės.   kiemo aikÅ¡telę b3 (47,54 kv.m.), 2005 m. statybos – 1000 Lt. vertės nuosavybės teise priteisti V.

D., A. D., V. Ž., I. Ž..priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. D.:V. Ž., I. Ž. – 540 Lt. (penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt litų) kompensacijÄ ,A. D. – 540 Lt. (penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt litų) kompensacijÄ .priteisti iÅ¡ atsakovų V. U., V. U.:V. Ž., I. Ž. – 1025 Lt. (tÅ«kstantis Å¡imtas dvideÅ¡imt penkių litų) kompensacijÄ ,A. D. – 1025 Lt. (tÅ«kstantis Å¡imtas dvideÅ¡imt penkių litų) kompensacijÄ .2. Pripažinti kiemo aikÅ¡telę b4, 2005-2007 m. statybos – 2200 Lt. vertės, gyvenamojo namo 3A1p, esančio(duomenys neskelbtini), priklausiniu ir nuosavybės teise priteisti V.

D..3. Nustatyti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų 0,1203ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarkÄ pagal 2009-07-23 UAB „Žemetra" parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ : ieÅ¡kovui V. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raide „A“ - 413 kv.m bendro ploto;atsakovams V. U. ir V. U. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raidėmis „E“, „K“, „L“ - 233 kv.m. bendro ploto;atsakovams I.

Ž. ir V. Ž. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raidėmis „B“, „F“, „C“, „K“, „L“ - 404 kv.m bendro ploto; atsakovei A. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raidėmis „D“, Dl“, „C“, „K“ - 153 kv.m bendro ploto.4. Pripažinti ieškovui V.

D. teisę vykdyti statinių - garažo 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Å«kinio pastato 7Jlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatų rekonstrukcijÄ , įteisinant savavalinę statybÄ be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. Al 194) paruoÅ¡tÄ projektÄ .5. Priteisti iÅ¡ atsakovų V. U. ir V. U. ieÅ¡kovui V. D. 2/3 dalis jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų - viso 2850 Lt; iÅ¡ ieÅ¡kovo V. D. atsakovams V. U. ir V. U. 1/3 dalį turėtų iÅ¡laidų: 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 126,66Lt žyminio mokesčio, viso 1126,66 Lt .

Daryti priteistų sumų įskaitymÄ : iÅ¡ atsakovų V. U. ir V. U. ieÅ¡kovui V. D. priteisti 1273,34 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas sprendė, kad pirma spręstinas statinių priklausomybės klausimas, o po to – naudojimosi žemės sklypu klausimas, nes kiekvienas savininkas turi turėti priėjimÄ prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Teismas nustatė, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl dalies kiemo statinių – kanalizacijos Å¡ulinių k1 ir k2, pamatų (P), aikÅ¡telių b1 ir b3, tvorų t1, t2, t3, t7,t8, tvoros vartelių t4.

Teismas, iÅ¡analizavęs Å¡alių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atsiradimo pagrindus, konstatavo, jog pamatai (P) tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendraturčių yra nepadalinti, todėl remiantis CK 4.73str. 3d. priklauso visiems bendraturčiams lygiomis dalimis. AnalogiÅ¡kai teismas sprendė ir dėl tvorų bei kanalizacijos Å¡ulinių. Statinius teismas padalino atsižvelgęs į tai, kokie statiniai yra prie atsakovų U. faktiÅ¡kai naudojamos žemės sklypo dalies.

Naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ teismas nustatė pagal 2009 07 23 UAB „Demetra“ parengtÄ projektÄ , kadangi jis atitiko atidalintos nuosavybės dalis, faktinį atsakovų naudojimÄ si žemės sklypu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pamatai nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovui, kad nebus pažeidžiamos atsakovų U. teisės ir teisėti interesai, sprendė, kad patenkintinas jo reikalavimas pripažinti jam teisę vykdyti statinių – garažo 4G1p, Å«kinio pastato 7J1m ir pamatų rekonstrukcijÄ , įteisinant savavalines statybas be U. sutikimo pagal 2006 metų projekto vadovės I.

S. paruoÅ¡tÄ projektÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (t.8, b.l. 56-73) atsakovai V. U., V. U. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.             Apeliacinį skundÄ atsakovai grindžia Å¡iais argumentais:Teismas klaidingai nustatė, kad visi ginčo kiemo statiniai gyvenamųjų namų 1A1m ir 3A1p bendraturčiams priklausė lygiomis dalimis.

Tokia išvada prieštarauja CPK 185 str. . 1973 07 30 notarine sutartimi tuometinės gyvenamųjų namų 1A1m ir 3Aip bendraturtės A. S., M. A., J. D. ir M. S. pasidalino joms priklausančius statinius taip:

1. M. A. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas 1A1m su 3 priestatais: 1.2 – M. A. – medinis ūkio pastatas 6J1, 1.2 A. S. – mūrinis garažas 4F1, 1.3 abiems – medinis ūkio pastatas 5J1m, kiemo įrenginiai bei naudojimui 1160 kv.m. ploto žemės sklypas.

2. J. D. ir M. S. bendros dalinės nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas 3A1p. Å i sutartis buvo įregistruota Registrų centre, todėl pagal CK 4.81str. 2d. ji yra privaloma visiems asmenims, tame tarpe ir tiems, kurie vėliau įgijo nuosavybės teises į šį turtÄ . Kadangi dėl visų tuo metu buvusių statinių buvo susitarta, yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėta sutartimi buvo susitarta ne dėl visų statinių. Taip pat sutartimi buvo susitarta ir dėl visų kiemo įrenginių ir jie atiteko gyvenamojo namo 1A1m savininkams, kaip ir teisė naudotis visu žemės sklypu.

Tai patvirtina ne tik sutartis, bet ir Registrų centro pažymėjimai. Neteisinga teismo iÅ¡vada, kad 1973 07 30 sutartyje nėra nuorodos ne tik į ginčo pamatus (P), bet ir į kiemo statinius 4G1p ir 7J1m Å¡iuo metu priklausančius ieÅ¡kovui, nes sutartyje konkrečiai pasisakyta dėl kiemo įrenginių, kuriems priskiriami pamatai P, o garažas yra pastatytas 1920 metais ir sutartyje jis yra pažymėtas ankstesniu pastato indeksu 4F1p bei priskirta nuosavybės teise A. S.. Vėlesnių sandorių pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises tik į gyvenamojo namo 1A1m priklausinį garaÅ¾Ä 4G1p .

Ūkio pastatas 7J1m buvo pastatytas tik 1975 metais, t.y. jau po 1973 07 30 sutarties sudarymo. Kiemo įrenginys pamatai P pastatyti 1920 metais ir jų nuosavybės klausimas yra iÅ¡spręstas 1973 07 30 sutartimi, todėl pastato 7J1/m nuosavybės priklausomybė neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant pamatų P nuosavybės klausimÄ . Pažymi, kad teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises į pamatus P . Tuo tarpu apeliantai nuosavybės teises į pamatus įgijo 1974 11 28 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-6557 pagrindu, kai įsigijo dalį gyvenamojo namo 1A1m su priklausiniais.

Vėlesniais sandoriais didėjo apeliantų turimos gyvenamojo namo idealinės dalys, proporcingai didėjant ir apeliantų teisėms į gyvenamojo namo priklausinį – pamatus P. Teismas sprendime nurodydamas, kad pamatai P lygiomis dalimis priklauso abiems gyvenamiesiems namams, nepašalino prieštaravimo – 1973 07 30 sutarties ir nenurodė kokiu teisniu pagrindu po 1973 07 30 sutarties gyvenamojo namo 3A1p bendraturčiai įgijo nuosavybės teises į pamatus P. Aplinkybė, kad pamatai P vėlesnėse sutartyse buvo ydingai nurodomi, nesukuria teisnių pasekmių.

CK 6.189 str. reglamentuoja sutarties galiÄ . Teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Pagal CK 4.81 str. 2 d. ji yra privaloma ir dabartiniams bendraturčiams. Teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl nuosavybės teisės į kiemo statinius -3 vnt. kanalizacijos Å¡ulinių, tvoros, kiemo aikÅ¡telių pripažinimo atsakovams kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, motyvuodamas tuo, kad jie tarp bendraturčių yra nepasidalinti, įrengti jų bendru darbu. Lietuvos Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad pirma teismas privalo nustatyti kiekvieno iÅ¡ Å¡ių statinių nuosavybės rūšį.

Teismas klaidingai įvertino liudytojų parodymus, neatliko liudytojų parodymų vertinimo analizės, sprendime nurodytas 2012 12 04 teismo posėdžio protokolas patvirtina visai kitas aplinkybes. Pirma, dėl kanalizacijos Å¡ulinių: liudytoja P. patvirtino, kad prie U. namų valdos esantys kanalizacijos Å¡uliniai k1 ir k2 priklausė atsakovams. Kanalizacijos Å¡uliniai buvo pastatyti vykdant namų valdos dalies ir Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ 1996 metais, yra pateiktas prekių čekis, kuris patvirtina, kad atsakovai 1996 11 14 pirko vamzdžius vietinei kanalizacijai, Å¡uliniai yra sujungti tik su apeliantų naudojamomis gyvenamosiomis patalpomis ir naudojami tik joms aptarnauti.

Dėl Å¡ių įrodymų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jų nevertino. Antra, dėl kiemo aikÅ¡telių. Dėl aikÅ¡telės b1 – teismas atmetė apeliantų praÅ¡ymÄ Å¡iÄ aikÅ¡telę pripažinti jų bendra jungtine nuosavybe, savo sprendimo Å¡ioje dalyje nemotyvavo. Liudytoja B. B. 2012 12 04 teismo posėdyje patvirtino, kad Å¡i aikÅ¡telė buvo padaryta U. lėšomis ir darbu. Ä® bylÄ yra pateikti čekiai, kad apeliantai 1996-1997 metais ne mažiau kaip 7 kartus pirko cementÄ .

Kadastro duomenys patvirtina, kad Å¡i aikÅ¡telė yra iÅ¡ betono ir baigta statyti 1997 metais. AikÅ¡telė yra tarp apeliantams priklausančio gyvenamojo namo priestato ir garažo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kiti bendraturčiai bÅ«tų statę ar pirkę Å¡iÄ aikÅ¡telę. Trečia, dėl tvorų t1,t2,t3,t4. Liudytojos D. B., J. D. 2012 12 04 teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo tvoros buvo statomos U. iniciatyva, lėšomis ir darbu. Liudytoja J. D. paliudijo, kad kaimynai tik draugiÅ¡kai padėjo statyti, tačiau tvoros tinklas buvo apelianto.

Liudytoja R. P. patvirtino, kad ginčo tvora buvo bendra, nes jos vyras padėjęs tvorÄ tverti. Apeliantai pateikė čekį, kad 1996 metais pirko vielos tinklÄ . Kadastro duomenys patvirtina, kad tvora yra iÅ¡ vielos tinklo ir pastatyta 1996 metais. Teismas sprendime nenurodė, kodėl atmeta liudytojų B. B. ir J. D. parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus. Todėl Å¡i sprendimo dalis yra neteisėta. Teismas sprendime nurodė, kad tvoros buvo pastatytos visų bendraturčių darbu, todėl jos yra bendra dalinė nuosavybė, susiedamas šį klausimÄ tik su darbu ir nekreipdamas dėmesio į medžiagas ir lėšas joms įsigyti.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja CK 4.55str. 1d., nes bendraturčiai žinojo, kad tvoros tinklÄ pirko apeliantai. Teismas Å¡ios teisės normos netaikė, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas. Teismas taip pat pažeidė ir CK 4.13str, 4.14 str., nes kiemo statiniai – kanalizacijos Å¡uliniai, aikÅ¡telė yra apeliantams priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai. Kiti bendraturčiai naudojasi miesto tinklais ir neturi jokių sÄ sajų su kanalizacijos Å¡uliniais. Pažymi, jog teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui aikÅ¡telę b4 kaip antraeilį daiktÄ , skirtÄ aptarnauti gyvenamÄ jį namÄ 3A1p, laikėsi pozicijos, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas.Teismas netinkamai nustatė dalies kiemo statinių – tvorų t1,t2,t3,t4, kiemo aikÅ¡telės b1, kanalizacijos Å¡ulinių k1 ir k2 bei pamatų P nuosavybės rūšį, todėl padarė klaidÄ atidalindamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus kitus kiemo statinius t7,t8, kiemo aikÅ¡teles b3 ir b4.

Teismas pažeidė CK 4.80str.1d.bei 2d. . IeÅ¡kovas turėjo teisę atsidalinti savo turto dalį. Tačiau teismas faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo turto dalies iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės neatidalino, nes po sprendimo ieÅ¡kovas ir toliau liko aikÅ¡telės b3 bendraturtis su atsakovais Ž. ir D.. Todėl yra pažeistas CK 4.80str., nes visi ginčo kiemo statiniai yra kaip vienas nekilnojamojo turto objektas ir turi vienÄ unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Å i teisės norma buvo taikyta ydingai. Atidalijant buvo neteisingai taikytos proporcijos.

Sprendime teismas nurodė, kad atidalijami kiemo statiniai visiems bendraturčiams priklauso lygiomis dalimis. Teismas turėjo visus duomenis, kad visų dalys bendroje dalinėje nuosavybėje nėra lygios. Pagal VÄ® registrų centras duomenis matyti, jog atsakovai U. turi 48/100 gyvenamojo namo 1A1m idealines dalis, atsakovai Ž. – 38/100 dalis, o A. D. 14/100 dalių. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad jų visų dalys yra lygios. Pažymi, kad sprendime nėra argumentų, nurodančių kokiu pagrindu teismas sprendė apie bendrosios dalinės nuosavybės proporcijas tarp gyvenamojo namo 1A1m ir gyvenamojo namo 3A1p bendraturčių.

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ dėl tokių motyvų: teismas nepagrįstai išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes reikalavimų pagal 2009 07 23 UAB „Žemetra“ planÄ ieÅ¡kinio reikalavimai nebuvo suformuluoti. Å is planas nebuvo parengtas pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , todėl buvo pažeista Žemės įstatymo 30str.2d. . Plane nėra koordinačių sistemos duomenų, todėl Å¡is plano trÅ«kumas trukdys realiai nustatyti ir faktiÅ¡kai atriboti pagal šį planÄ apeliantams paskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį.

Plane nėra atvaizduoti visi nekilnojamieji daiktai, todėl dalis kiemo statinių, priteistų apeliantams, atsidūrė kitiems bendraturčiams paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Tvora t1 yra paskirta apeliantams, o jos dalis patenka į Ž. paskirto naudotis žemės sklypo dalį, todėl apeliantai negalės prie tvoros prieiti. Be to, apeliantai negalės prieiti prie jiems priklausančių inžinerinių tinklų. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vandentvarkos ūkio naudojimosi tvarkos taisyklėmis, nes pagal jas privaloma leisti prieiti prie vandentiekio tinklų tik eksploatacines įmones.

Apeliantai negalės tinkamai prižiÅ«rėti jiems nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato 5J1ž, nes Å«kinį pastatÄ nuo apeliantų skiria tvora, o tvoroje nėra vartelių, apeliantai negalės apeiti pastato, nes jiems skirta žemės dalis yra tokio pat dydžio, kokio yra ir pastatas. Žemės sklypo dalis „K“ buvo netinkamai suformuota, nes beveik pusę jos paimta vien tik iÅ¡ apeliantų, nors Å¡ia dalimi naudosis ir Ž., ir D.. Toks neteisingas proporcijų nustatymas pažeidžia apeliantų teises.

Nesutinka su dalimi „C“, kuri paskirta naudotis Ž. ir D., nes Å¡ioje dalyje yra aikÅ¡telė b3, kuriÄ teismas bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisė ne tik Ž. ir D., bet ir apeliantams, o taip pat ir ieÅ¡kovui. Buvo pažeistas CK 4.76 str., kuris užtikrina teisę kiekvienam bendraturčiui naudotis bendru daiktu. Atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklype yra du gyvenamieji namai, 7 Å«kiniai pastatai, kiemo įrenginiai, todėl nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nepažeidžiant bendraturčių interesų faktiÅ¡kai yra neįmanoma. IeÅ¡kovui iki 2005 metų priklausė tik Å«kio pastatai, todėl jis žinojo, kad visas sklypas yra valdomas bendraturčių bendrai.

Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta vadovaujantis vieninteliu kriterijumi, kad atitinka idealines žemės sklypo dalis. Tačiau teismas turėjo įvertinti ir tÄ aplinkybę, ar po tokios tvarkos nustatymo bus paÅ¡alinta galimybė kilti konfliktams tarp bendraturčių. Tokia galimybė yra padidinta, nes apeliantai negalės patekti nei prie pamatų P, nei prie jiems priklausančios vandentiekio linijos, nei prie paskirtos tvoros t1 dalies, neturės galimybės remontuoti Å«kinį pastatÄ 5J1ž.

Nustatyta tvarka yra neefektyvi, neužtikrina ekonomiÅ¡ko daikto naudojimo, pažeidžia apeliantų teises, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, nes nebuvo atsižvelgta į faktinį naudojimÄ si žemės sklypu. Teismas leido ieÅ¡kovui įteisinti savavalinę statybÄ be atsakovų sutikimo pagal I. S. projektÄ . Teismas visiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo ir neiÅ¡tyrė 2006 metų statinio projekto, pagal kurį leido įteisinti savavalinę statybÄ . 2006 09 12 savavalinės statybos akte Nr. S-510 yra užfiksuota, kad ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai rekonstruoja garaÅ¾Ä ir Å«kio pastatÄ ir įrengė katilinę prie Å«kio pastato 7J1m.

Minėtame projekte katilinė nėra numatyta, todėl katilinės be projekto neįmanoma įteisinti. Parengtas projektas yra su klaidomis. Klaida buvo taisoma bylos nagrinėjimo metu dėl statinių užstatymo ploto. Apeliantai prašė paskirti projekto ekspertizę, tačiau teismas nemotyvuotai šį praÅ¡ymÄ atmetė. Projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta, kad rekonstruojamas pastatas turės rÅ«sį, tačiau rÅ«sio plano byloje nėra, todėl apeliantai negali nustatyti viso planuojamo rekonstruoti pastato ploto, o tai turi reikÅ¡mės skaičiuojant užstatymo maksimalų tankį bei žemės sklypo užstatymo intensyvumÄ .

Plotas turi reikÅ¡mės ir nustatant rekonstruojamo pastato paskirtį. Rekonstruojamo pastato paskirties pakeitimas pažeidžia apeliantų teises, nes jie nuo 1974 metų įsigijo Å¡ioje namų valdoje bÅ«stÄ ir siekė gyventi namų valdoje, kuri skirta asmenims gyventi, o ne vystyti komercinę veiklÄ . Å iuo atveju I. S. net negalėjo projektuoti rekonstrukcijos projekte gėlių parduotuvės, nes žemės naudojimo bÅ«das neleidžia Å¡ioje teritorijoje vykdyti komercinės veiklos. Be to, Å¡iame žemės sklype yra ir taip virÅ¡ytas maksimalus pastatų užstatymo plotas, nes pažeidžia STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ 9 priedÄ .

IeÅ¡kovas dėl savo ekonominės naudos dar nori padidinti sklypo užstatymo tankį ir intensyvumÄ . FaktiÅ¡kai jau atlikta rekonstrukcija yra ant apeliantams priklausančio turto - pamatų, Å¡alia rekonstruojamo pastato yra apeliantams priklausantis Å«kinis pastatas. Rekonstrukcija pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principÄ , nes vykdoma ant atsakovams priklausančių pamatų P. Neatsižvelgta į tai, kad dėl rekonstrukcijos planuojama iÅ¡kelti apeliantams priklausančiÄ vandentiekio linijÄ nenurodant kur ir už kieno lėšas.

Apeliantų nuomone, tuo pačiu metu įteisinti savavalinę statybÄ ir vykdyti naujÄ rekonstrukcijÄ CK 4.103 str. draudžia. Pirma turėtų bÅ«ti įteisinta savavalinė statyba, o po to sprendžiamas klausimas dėl leidimo rekonstruoti įteisintÄ pastatÄ .                               Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 8, b.l. 80-91) ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nurodo, kad 1973 07 30 sutartimi kiemo įrenginiai nebuvo pasidalinti, o tik buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Tai patvirtina po šios sutarties ėję kiti sandoriai, kuriuose buvo nurodoma, kad parduodama namo dalis su dalimi kiemo įrengimų. Įrengimai sutartyje nebuvo detalizuoti. Sutartį būtina aiškinti vadovaujantis protingumo kriterijais, t.y. neaišku kodėl pamatus reikėjo priskirti namo 1A1m savininkėms, kai pamatai fiziškai susiję su namu 3A1p, bei ūkiniais pastatais 3A1/p, 4G1/p, turi bendrus pamatus.

Priklausiniai yra perleidžiami kartu su daiktu. Todėl teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ir visus priklausinius padalino lygiomis dalimis visiems bendrasavininkams. Ä®statymas pagrindinį daiktÄ su jo priklausiniu sieja ne jų fizinėmis savybėmis, o su jų bendra Å«kine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t.y. su jų funkciniu ryÅ¡iu. Todėl atkreipia dėmesį, kad pamatai P nėra nei fiziÅ¡kai, nei funkciÅ¡kai skirti gyvenamojo namo 1A1m aptarnavimui, tarp Å¡ių statinių nėra jokio funkcinio ryÅ¡io.

Pamatai galėtų būti laikomi ne namų, bet žemės sklypo priklausiniu ir valdomi bendraturčių tokiomis dalimis, kuriomis bendraturčiams priklauso žemės sklypas. Iš registrų centro bylos matyti, kad ieškovui priklausantis namas ir ūkio pastatai, kurie apėmė ir pamatus buvo pastatyti 1920 metais. Tačiau pastato dalis, kur yra likę tik pamatai sudegė. Kadangi pamatai P yra jo naudojamoje žemės sklypo dalyje, jis jais rūpinasi, jie yra apgriuvę ir juos būtina tvarkyti, teismas pagrįstai pamatus P priteisė ieškovui.

Dėl kiemo aikštelės b2, kanalizacijos šulinių, dalies tvoros t1, bei tvoros t2,t3,t4 apeliantų argumentai, kad jie priklauso nuosavybės teise jiems yra nepagrįsti, nes: pirma, nepateikti įrodymai, kad buvo kitų bendraturčių sutikimai tokių statinių statybai, antra, atsakovai šiuos statinius įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi; trečia, liudytoja R. P. paliudijo, kad tvoras statė ir kiti bendraturčiai, ketvirta, apeliantai nepateikė įrodymų, kad šie kiemo statiniai yra susiję tik su jų namo dalimi.

PrieÅ¡ingai, tvoros yra skirtos visų bendraturčių poreikiams tenkinti. Pagal CK 4.40str. 1d. įtvirtintÄ prezumpcijÄ Å¾emės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant tos žemės esantys statiniai. Nepaneigus Å¡ios prezumpcijos, pagrįstai kiemo statiniai pripažinti visų bendraturčių nuosavybe. Nuosavybės teisės pagrįstai vadovaujantis CK 4.73str. 3d. į kiemo statinius visiems bendraturčiams pripažintos lygiomis dalimis. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad turėjo bÅ«ti atidalyti visi bendraturčiai, nes tai prieÅ¡tarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad kiemo statinių dalys turi bÅ«ti nustatomas pagal gyvenamojo namo dalis, nes remiantis CK 4.73str. jeigu bendrosios dalinės nuosavybės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad dalys yra lygios. Pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, turi teisę nukrypti nuo Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų. Visos koordinatės yra nurodytos antroje plano pusėje.

Ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Vandentiekio linija yra bendra abiems namams, sutinkamai su Vyriausybės 1999 03 09 Nutarimu Nr. 260 žemės sklypai prie inžinerinių tinklų neformuojami. Nepagrįstas yra apeliantų motyvas, kad jie negali patekti prie pastato 511ž. Nors Å¡is pastatas formaliai yra bendroji apeliantų ir Ž. nuosavybė, tačiau U. naudojasi buvusia Å«kinio pastato dalimi, esančia jiems priskirtoje žemės sklypo dalyje, jÄ yra perstatę ir Å¡iuo metu Å¡ioje Å«kinio pastato dalyje yra garažas 10G4p, Ž. naudojasi visu Å«kiniu pastatu 511ž, kuris ir sudaro ½ dalį buvusio Å«kinio pastato.

Pažymi, kad atsakovai yra apsitvėrę savo naudojamÄ Å¾emę savo iniciatyva ir tikslingai, kadangi jiems Å«kinis pastatas nepriklauso, nėra palikę priėjimo prie jo, jie juo nesinaudoja. Jeigu apeliantai persigalvotų, tai jie, norėdami pastatu naudotis, gali tvoroje pasidaryti vartelius. Projektas visiÅ¡kai atitinka nusistovėjusius faktinius naudojimosi žemės sklypu santykius. Jų teiginys, kad negalima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos paneigiamas jų pačių veiksmais – t.y. dalies sklypo užtvėrimu.

Teiginys, kad ieÅ¡kovas negalės patekti prie aikÅ¡telės b3 yra nepagrįstas, nes jis ten patekti kiek jam reikia galės, o, be to, jis sprendimo neskundžia. Dėl tvoros t1, kuri visa priteista apeliantams, tai buvo pažeistos Ž. teisės, nes tvorÄ buvo praÅ¡oma priteisti visiems atsakovams, tačiau jie sprendimo neskundžia. Jeigu Ž. neleistų tvoros eksploatuoti, tai apeliantai galėtų nusistatyti servitutÄ statinio priežiÅ«rai. Žemės sklypo dalis „K“ buvo suformuota atsižvelgiant nuosavybės dalis, kaip ir buvo padaryta žemę iÅ¡siperkant, todėl tai yra teisėta ir pagrįsta.

Savavalinė statyba gali bÅ«ti įteisinta esant dviejų bÅ«tinų juridinių faktų sutapčiai: turi bÅ«ti konstatuota, kad savavalinės statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovai, nurodydami, kad parengtas projektas neatitinka STR reikalavimų, neatsižvelgė į tai, kad projektas bus rengiamas tik po to, kai, ieÅ¡kovas, gavęs atsakovų sutikimus, gaus projektavimo sÄ lygas.

Statybas leidžiantis dokumentas yra statybos leidimas, kurį galima gauti tik turint bendrasavininkių sutikimÄ . Bendraturčiai gali tik pateikti įrodymus bei argumentus, kuo tokia rekonstrukcija pakeis jų gyvenimo sÄ lygas. Bendraturčiui privalo bÅ«ti atskleistas projektinis pasiÅ«lymas, o ne pateikiamas pats rekonstrukcijos projektas. Projekto ieÅ¡kovas ir negali pateikti, nes jis neturi projektavimo sÄ lygų. RekonstrukcijÄ pagal pateikiamÄ projektÄ numatoma vykdyti ant jau esamų pamatų, todėl nei užstatymo plotas, nei tankis nesikeis.

Pažymi, kad atsakovų žemės sklypo plotas yra užstatytas 60 procentų. Yra nepagrįsti apeliantų argumentai, kad komercinės paskirties žemės sklypas pažeistų jų teises, nes ieÅ¡kovo statinys bus gyvenamasis namas. RÅ«sio, kuris numatomas kasti po žeme, plotas reikÅ¡mės užstatymo tankiui ir intensyvumui neturi, kadangi užstatymo intensyvumas pagal įstatymÄ yra visų pastatų antžeminė dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, o užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų iÅ¡orines ribas, santykis su visu žemė sklypu.

Įėjimas į numatomÄ parduotuvę bus ne iÅ¡ kiemo, bet iÅ¡ gatvės pusės, apeliantai netgi nematys parduotuvės lankytojų. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad rekonstrukcija pakeis jų gyvenimo sÄ lygas ar turės neigiamÄ poveikį jų gyvenimo kokybei. Vandentiekis yra Å¡alia ieÅ¡kovo pamatų, todėl vandentiekio iÅ¡kelti nereikės, o kadangi tuo pačiu vandentiekiu naudojasi ir ieÅ¡kovas, tai jis bus suinteresuotas, kad vanduo bÅ«tų. Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl statybos įteisinimo be bendraturčio sutikimo.

Statybos įstatymo 28 straipsnis suteikia teisę statytojui paÅ¡alinti savavalinės statybos padarinius. Ar pažeisti teisėti bendraturčių interesai, ar galimas jų pažeistų teisių atkÅ«rimas pagal esamÄ rekonstrukcijÄ ar jÄ pakoregavus, yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad jo pasirinktas bÅ«das ar jo įgyvendinimo sÄ lygos pažeidžia jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesusAtmestini apeliantų argumentai, kad pirmiausia turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, ir tik tada galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl leidimo rekonstruoti įteisintÄ pastatÄ , kadangi rengti projektinius pasiÅ«lymus teisės aktai nedraudžia.

Atsakovų sutikimas yra reikalingas tiek įteisinant savavalinės statybos padarinius, tiek gaunant leidimÄ rekonstrukcijai. IeÅ¡kovo nuomone, užvesti dvi bylas bÅ«tų neprotinga. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus, faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir to pasėkoje netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalinimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių nuosavybės teisnius santykius, dėl ko priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris keistinas iÅ¡ esmės priimant naujÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Dėl kiemo statinių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo bÅ«das, nes jis leidžia visiÅ¡kai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iÅ¡ dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė iÅ¡lieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip iÅ¡vengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje.

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais; bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnyje įtvirtinti du atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dai: pirma, daiktas gali bÅ«ti padalijamas natÅ«ra (bÅ«tina tokio atidalijimo sÄ lyga – daiktas turi bÅ«ti dalus), antra, daiktas gali bÅ«ti padalijamas pripažįstant vienam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teisę, o kitam (kitiems) priteisiant kompensacijÄ pinigais.

Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo bÅ«do, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, kuris turi parinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iÅ¡ jų teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį. Å iuo atveju pirmenybė teikiama atidalijimui natÅ«ra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), nes taip geriau užtikrinamos kiekvieno iÅ¡ bendraturčių nuosavybės teisės į daiktÄ , iÅ¡saugomos jų galimybės realiai valdyti, naudotis ir disponuoti konkrečiu daiktu (jo atskirta dalimi).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ pinigais yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir galimas tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijus daiktÄ natÅ«ra bÅ«tų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklauso ne vienas, o keli daiktai, tai atidalijimas natÅ«ra, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, poreikius, iÅ¡reikÅ¡tus pageidavimus, gali bÅ«ti atliktas paskiriant jiems asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus.

Toks atidalijimo bÅ«das yra pranaÅ¡esnis, nes leidžia iÅ¡vengti to paties daikto dalijimo keliems bendraturčiams ir atitinkamai – papildomų padalijimo sÄ naudų ar galimos žalos daikto paskirčiai. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atidalijami gali bÅ«ti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti tarp savęs lieka neatidalyti, Å¡ie ir toliau bÅ«na likusios daikto dalies bendraturčiai.            Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės turi tam tikrų ypatumų, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti taikant pirmiau nurodytas CK nuostatas ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota jų aiÅ¡kinimo bei taikymo praktika, nutartimi, priimta Å¡ioje byloje.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, bendraturčiai. Žemės sklypas dalimis nuosavybės teise priklauso šalims, tačiau nenustatyta naudojimosi juo tvarka. Šiame žemė ssklype yra du gyvenamieji pastatai (pastatas 3A1p asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, o pastatas 1A1m – bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems atsakovams) ir keletas pagalbinio ūkio paskirties pastatų (ūkinių pastatų, garažų), priklausančių šalims asmeninės arba bendrosios nuosavybės teise.

Dėl nuosavybės teisių į šiuos pastatus šalių ginčo nėra ir su tuo susijusių reikalavimų byloje nepareikšta. Šalių ginčas kilo dėl kitų žemės sklype esančių statinių – kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.8, b.l. ): dviejų kanalizacijos šulinių (k1 ir k2), pamatų (P) ir aikštelių (b1, b3 ir b4), tvorų (t1, t2, t3, t4, t7,t8) (t.6, b.l. 37-42). Ieškovas nurodo, kad visi ginčo statiniai šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis, išskyrus aikštelę b4.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalyti Å¡iuos statinius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam tvorÄ t 7, tvorÄ t 8 ir pamatus P, pripažinti aikÅ¡telę b 4 gyvenamojo namo 3A1p priklausiniu ir nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovui; o atsakovams V. U., V. U., A. D., V. Ž., I. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise palikti kiemo statinius: tvorÄ t.1, t2, t3, t4, kiemo aikÅ¡telę b1 ir kanalizacijos Å¡ulinius; o aikÅ¡telę b3 priteisti nuosavybės teise ieÅ¡kovui, atsakovams A. D., V.

Ž., I. Ž.. Atsakovai U. Å¡ių reikalavimų pagrįstumÄ ginčija, teigdami, kad visi ginčo kiemo statiniai yra gyvenamojo namo 1A1m priklausiniai. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu (t.6, b.l. 103-107) atsakovai U. praÅ¡o pripažinti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į statinius: tvoras – t1, t2, t3, t4, kiemo aikÅ¡telę b1, kanalizacijos Å¡ulinius k1 ir k2. Jie nurodo, kad aikÅ¡telė b1 yra ne tik jų pastatyta, bet ir yra jiems priklausančio pagrindinio daikto priklausinys, Å¡ia aikÅ¡tele naudojasi tik jie.

AnalogiÅ¡kai jie nurodo ir dėl kanalizacijos Å¡ulinių, kurie yra aikÅ¡telėje b1, įrengti jų lėšomis ir darbu ir skirti aptarnauti tik U. priklausančias gyvenamÄ sias bei Å«kines patalpas. Todėl Å¡ie daiktai yra antraeiliai, priklausantys pagrindiniam daiktui, t.y. U. priklausančiam nekilnojamajam turtui. Å ių kiemo statinių kiti bendraturčiai neįgijo pagal sutartis ir jų nesukÅ«rė.             Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikalavimus, vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo 2012 03 12 nutartimi Å¡ioje byloje, sprendžia, kad pirma turi iÅ¡spręsti nuosavybės teisių į ginčo kiemo statinius įgijimo pagrindus ir Å¡ių teisių subjektus. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡konio reikalavimai dėl atidalijimo grindžiami tuo, kad Å¡alims priklausančiame žemės sklype yra ne vienas, bet keli statiniai, pripažintini bendrosios dalinės nuosavybės objektais.

Tokiu atveju, siekiant nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti visus žemės sklype esančius statinius, priklausančius Å¡alims bendrosios nuosavybės teise, nes tik taip galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančias dalis ir spręsti jų atidalijimo klausimÄ . Be to, nustatyti Å¡iÄ aplinkybę svarbu ir dėl to, kad, to nepadarius, neįmanoma iÅ¡spręsti Å¡alių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi vienas iÅ¡ kriterijų žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti yra bÅ«tinybė užtikrinti kiekvienam bendraturčiui priėjimÄ iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti ir pan. .            Tai, kad kiemo statiniai yra keliems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, savaime nereiÅ¡kia, jog jie visi yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas kaip kad nurodo ieÅ¡kovas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad pagrindinis klausimas, nuo kurio iÅ¡sprendimo priklauso kitų reikalavimų tenkinimas ar netenkinimas, yra kiemo statinio – pamatų nuosavybės ir jų atidalinimo, t.y. jų priteisimo nuosavybės teise ieÅ¡kovui kaip pareikÅ¡ta ieÅ¡kinyje, klausimas.             Šalys sutinka, kad ginčo pamatai buvo pastatyti 1920 metais. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog ginčo pamatai priklauso visiems namų valdos bendraturčiams lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį.

Tai, kad kiemo statiniai yra keliems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, savaime nereiÅ¡kia, jog jie visi yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Dėl to sprendžiant kiemo statinių atidalijimo klausimÄ reikia nustatyti kiekvieno iÅ¡ Å¡ių statinių nuosavybės teisės rūšį: yra tai asmeninė ar bendroji nuosavybė, o jeigu bendroji nuosavybė, – tai kuriems bendraturčiams (visiems ar tik jų daliai) ji priklauso. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 4.47 straipsnyje.

Jame nurodyta, kad nuosavybė, be kitų, gali bÅ«ti įgyta sandorio pagrindu, pagaminant naujÄ daiktÄ ir pan. . Kiemo statinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindas gali bÅ«ti tokių daiktų sukÅ«rimas (tokiu atveju bÅ«tina nustatyti, kieno lėšomis ar darbu statinys pastatytas, o jeigu yra keli statytojai – tai ir jų susitarimÄ sukurti bendrÄ daiktÄ ), jie gali bÅ«ti įsigyti civilinio sandorio ar kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu. IeÅ¡kovas tvirtina, jog ginčo kiemo statinius Å¡alys įgijo sandorių, kuriais įgijo nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, pagrindu.

Atsakovai U. (pažymėtina, jog iÅ¡ esmės ginčas yra kilęs tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų U. gi vadovaujasi 1973 m. liepos 30 d. sutartimi (t.8, b.l.), kuri sudaryta tarp A. S., M. A., J. D. iÅ¡ vienos pusės ir M. S. iÅ¡ kitos pusės dėl pastatų dalybų, t.y. Å¡ia sutartimi namų valdos bendraturtės pasidalino turimÄ nuosavybę. Å ia sutartimi buvo dalijamasi pastatais ir kiemo įrengimais, esančiais (duomenys neskelbtini) . Sutartyje nurodyta, jog anksčiau minėtoms savininkėms nuosavybės teisėmis priklauso medinis su 3 priestatais gyvenamasis namas 1AI/m, mÅ«rinis su rÅ«siu gyvenamasis namas 3AI/m, mÅ«rinis garažas – sandėlis 4P1/p, medinis Å«kio pastatas 5J1/m, medinis Å«kio pastatas 6J1/m ir kiemo įrengimai.

Namų valdos statiniais buvo pasidalinta taip: M. A. ir A. S. asmeninėn nuosavybėn atiteko gyvenamasis namas 1AI/m – A. 0,45 dalys, S. – 0,55 dalys. M. A. taip pat atiteko visas ūkio pastatas 6JI/m, o A. S. – garažas-sandėlis 4F1/p. Medinis ūkio pastatas 5J1/m atiteko abiems lygiomis dalimis. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, jog M. A. ir A. S. pusiau bendron nuosavybėn atitenka kiemo įrengimai. J. D. ir M. S. asmeninėn nuosavybėn atiteko gyvenamais namas 3AI/p tokiomis dalimis J. D. – 0,49 dalys, o M.

S. – 0,51 dalis. Taigi, Å¡ia sutartimi aiÅ¡kiai buvo atsidalinta bendroji dalinė nuosavybė. Sutartyje aiÅ¡kiai nurodoma, kad pagal Å¡alių susitarimÄ statiniai atitenka ne naudotis, bet asmeninės nuosavybėn. Todėl yra nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡ia sutartimi buvo tik nustatyta naudojimosi statiniais tvarka.           Gyvenamojo namo 1AIm bendrasavininkai keitėsi taip: 1973 12 10 A. S. ir A. S. padovanojo savo sÅ«nui A. S. 0,26 dalis gyvenamojo namo 1AI/m, ½ dalį Å«kio pastato 5J1/m su dalimi kiemo įrengimų, priklausančių asmeninės nuosavybės teisėmis A.

S., nurodant nuosavybės teisių įgijimo pagrindÄ â€“ 1973 07 30 sutartį (t.8, b.l.135). 1974 11 28 sutartimi A. S. pardavė, o atsakovas U. pirko 0,26 dalis gyvenamojo namo 1AI/m, ½ dalį Å«kio pastato 5J1/m su dalimi kiemo įrengimų, priklausančių asmeninės nuosavybės teisėmis A. S. (t.8, b.l. 137). 1975 10 16 M. A. padovanojo savo dukroms J. A. (K.) ir M. A. (B.) 0,45 dalis gyvenamojo namo 1AI/m, ½ dalį Å«kio pastato 5J1/m, medinį Å«kio pastatÄ 6J1/m su dalimi kiemo įrengimų. Nuosavybės įgijimo pagrindu nurodyta 1973 07 30 sutartis (t.8, b.l. 139). 1979 05 17 A.

S. pardavė J. G. (A.) 0,29 dalis gyvenamojo namo 1AI/m, mÅ«rinį garaÅ¾Ä 4G1/p su dalimi kiemo įrengimų. Nuosavybės įgijimo pagrindu yra nurodyta 1973 07 30 sutartis (t.8, b.l.141). 1984 12 05 J. G. – A. pardavė, o A. G. nupirko 0,17 dalių gyvenamojo namo 1AI/m su dalimi kiemo įrengimų (t.8, b.l.142). 1986 04 30 A. G. padovanojo A. B. 0,17 dalių gyvenamojo namo 1AI/m su dalimi kiemo įrengimų (t.8, b.l.143). 1989 05 23 J. A. padovanojo savo dukrai V. L. 0,12 dalių gyvenamojo namo 1AI/m, garaÅ¾Ä 4G1/p su dalimi kiemo įrengimų (t.8, b.l.144 ). 1989 12 01 A.

B. padovanojo R. M. 0,17 dalių gyvenamojo namo 1AI/m (t.6, b.l.117). 1995 09 13 V. L. padovanojo J. L. 0,12 dalių gyvenamojo namo 1AI/m, garaÅ¾Ä 4G1/p su dalimi kiemo įrengimų (t.8, b.l.146). 1999 02 25 sutartimi J. L. padovanojo J. K. 0,12 dalių gyvenamojo namo 1AI/m su atitinkama dalimi kiemo statinių (t.8, b.l.148). 2003 01 24 sutartimi J. K. pardavė o atsakovas V. U. nupirko 0,12 gyvenamojo namo 1AIm, nurodant, kad dėl kiemo statinių pasidalijimo susitarimas nepateiktas (t.8, b.l. 157-159). 2003 06 04 J. K. pardavė, o atsakovai V. ir I.

Ž. nupirko 225/1000 dalis gyvenamojo namo 1AIm ir atitinkamÄ dalį kiemo statinių (tvora, kanalizacijos Å¡uliniai 3 vnt., kiemo aikÅ¡telė, pamatai), ¼ Å«kinio pastato 5I1ž, ½ dalį Å«kinio pastato 6I1 ž (t.6, b.l. 133-137). 2005 07 04 tarp gyvenamojo namo 1AI/m bendraturčių buvo sudaryta namo dalių pasiskirstymo po rekonstrukcijos sutartis, pagal kuriÄ M. B. atiteko 17/100 dalių, V.ir I. Ž. – 21/100 dalis, U. – 9/100 dalys, V. U. 39/100 dalys, R. M. (P.) – 14/100 dalių (t.8, b.l. 172-174). 2005 07 26 sutartimi iÅ¡ M.

B. Ž. nupirko 17/100 dalių gyvenamojo namo 1AI/m (t.6, b.l. 125-130). 2007 10 24 D. padovanojo dukrai A. D. 14/100 gyvenamojo namo 1AIm su dalimi žemės sklypo su pastaba, kad kiemo statiniai ( tvora, kanalizacijos šuliniai 3 vnt., kiemo aikštelė, kiemo pamatai) tarp bendraturčių nepasidalinti (t.6, b.l. 115-116).               Gyvenamojo namo 3AI/p bendrasavininkai keitėsi taip: 1974 02 14 sutartimi M. S. pardavė, o J. Ž. (M.) nupirko 0,51 dalį gyvenamojo namo 3AI/p su dalimi kiemo įrengimų (t.8,b.l.136). 1975 10 13 J.

D. padovanojo savo motinai Z. S. 0,49 dalis gyvenamojo namo 3AI/p su dalimi kiemo įrengimų (t.8, b.l. 138). 1976 07 01 J. Ž. – M. padovanojo savo motinai S. Ž. 0,51 dalį gyvenamojo namo 3AI/p, garaÅ¾Ä 7J1/m su dalimi kiemo įrengimų (t.8, b.l.140). J. D. 1995 09 26 paveldėjo 0,49 dalis gyvenamojo namo 3AI/p su dalimi kiemo įrengimų (t.6, b.l.119). 1999 09 22 S. Ž. pardavė M. K. 0,51 dalį gyvenamojo namo 3AI/p, dalį žemės sklypo, Å«kinį pastatÄ 711m su kiemo statiniais (t.6, b.l. 118). 2000 03 09 sutartimi J.

L. pardavė, o R. D. nupirko dalį žemės sklypo su garažu 4G1p (t.6, b.l.120), 2001 06 29 santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties pagrindu ieškovui V. D. atiteko žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ginčo namų valdoje, garažas 4G1p, ūkinis pastatas 7I1m (t.6, b.l. 112-114). 2002 03 29 M. K. pardavė, o J. ir R. D. nupirko dalį žemės sklypo ir 0,51 dalį gyvenamojo namo 3A1/p su dalimi kiemo statinių (t.6, b.l.122-124), kuriuos, mirus R. D., paveldėjo jo sutuoktinė J.

D. (t.8, b.l.154-156, 165, 166). 2005 05 03 sutartimi gyvenamÄ jį namÄ ir dalį žemės sklypo nusipirko ieÅ¡kovas V. D. (t.6, b.l. 140-144). Sutartyje yra pastaba, jog kiemo statiniai ( tvora, kanalizacijos Å¡uliniai 3 vnt., kiemo aikÅ¡telė, kiemo pamatai) tarp bendraturčių nepasidalinti.            Taigi, nustatant kokie ir kiek kiemo statinių priklauso bendros dalinės nuosavybės teise visiems namų valdos bendraturčiams, bÅ«tina nustatyti kokių ir kiek kiemo statinių buvo 1973 07 30, t.y. sutarties dėl pasidalijimo nuosavybe sudarymo metu, kadangi dalis pasidalintų 1973 07 30 sutartimi kiemo statinių jau nebeegzistuoja, dalis yra pastatytų po 1973 07 30.

Iš kitų statinių kadastro duomenų (t.8, b.l.181-185) matyti, jog iš ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl kiemo statinių 1973 07 30 buvo tik ginčo pamatai, kurie pastatyti 1920 metais. Tvoros, kanalizacijos šuliniai, aikštelės yra pastatytos 1979-1997 metais, todėl akivaizdu, jog dėl šių kiemo statinių 1973 07 30 bendraturčiai susitarti negalėjo, todėl darytina išvada, jog jie dalintini tarp namų valdos bendraturčių. Aiškindamas 1973 07 30 sutartį, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šioje sutartyje tik dalis kiemo statinių nurodoma, o yra nenurodyta į kiemo statinius 4G1/p ir 7I1/m, kurie priklauso ieškovui.

M. S. 1974 02 14 perleisdama J. M. nuosavybę, jai perleido ne tik gyvenamojo namo 3A1/p, bet ir kiemo statinio 7I1/m nuosavybės teises, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turi nuosavybės teises į kiemo statinius. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog kiekvienoje Å¡alių nuosavybės teises patvirtinančioje sutartyje yra nuoroda į tai, kad kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvora, kanalizacijos Å¡uliniai 3 vnt., kiemo aikÅ¡telė, pamatai) tarp bendraturčių nepasidalinti, konstatavo, jog pamatai priklauso visiems bendrasavininkiams, jie yra nepadalinti ir todėl remiantis CK 4.73str. 3 d. visiems priklauso lygiomis dalimis.

Su tokiu 1973 07 30 sutarties aiškinimu kolegija nesutinka. Pirma, apylinkės teismas sumaišė kiemo statinius su statiniais ginčo žemės sklype. Kiemo statiniai ir yra tvoros, kanalizacijos šuliniai, kiemo aikštelės, pamatai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodytas statinys 4G1/p yra pastatas – garažas, kuris jokiu būdu nepriskirtinas prie kiemo statinių. Jis yra pastatytas 1920 metais. Pažymėtina, kad yra pasikeitusi šio pastato indeksacija iš 4F1 į 4G1p. Jis nuosavybės teise buvo paskirtas A.

S.. Statinys 7I1m taip pat yra pastatas – ūkinis pastatas, kuris taip pat nėra kiemo statinys. Be to, iš VĮ Registrų centras duomenų akivaizdžiai matyti, jog jis buvo pastatytas 1975 metais, t.y. jau po pastatų pasidalijimo tarp bendraturčių 1973 07 30, todėl jis negalėjo būti įtrauktas į sutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad 1973 07 30 sutartyje buvo nurodyti ne visi kiemo statiniai, kadangi 2013 04 09 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas patvirtina, jog tuo metu tame žemės sklype buvo registruoti du gyvenamieji namai, du mediniai ūkio pastatai ir mūrinis garažas, dėl kurių visų pasidalijimo ir susitarė tuometiniai bendrasavininkiai.

Jokie kiemo įrengimai (kiemo statiniai) tuo metu nebuvo registruoti. Minėtos sutarties pagrindu visi kiemo įrengimai (kiemo statiniai) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis atiteko M. A. ir A. S. kaip ir naudojimasis žemės sklypu. Taigi, kolegijos vertinimu, iš anksčiau nurodytų įrodymų matyti, jog 1973 07 30 bendraturčių valia buvo pasidalinti nuosavybę ir ja buvo pasidalinta, sutartis pateikta VĮ Registrų centrui. To išdavoje ginčo pamatai atiteko namo 1AIm savininkams. Būtent taip šios sutarties esmę ir prasmę suprato ir VĮ Registrų centras. 1999 03 09, 1999 09 08, 1999 10 05 pažymėjimuose apie turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos nurodyta, jog prie pastato gyvenamasis namas 1AIm yra priklausiniai/ kiemo statiniai:

Å¡ulinys, lauko tualetas, kanal. Å¡ulinys, pamatai, tvora. Tuo tarpu prie gyvenamojo namo 3A1p priklausiniai neužfiksuoti. Tokie patys duomenys yra nurodyti ir 2000 03 02 pažymėjime (t., b.l. ). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2000 03 20, 2001 06 29, 2002 03 13 iÅ¡raÅ¡uose taip pat nurodyta, jog 100 proc. pamatų priklauso gyvenamajam namui 1AIm. Svarbi Å¡iuo atveju yra ta aplinkybė, jog J. L. 2000 03 09 notarine pirkimo – pardavimo sutartimi garaÅ¾Ä 4G1p pardavė be jokių kiemo statinių R.

D., o pastaroji taip pat be kiemo statinių garaÅ¾Ä 4G1p 2001 06 29 Turto pasidalijimo sutartimi perleido savo vyrui - Å¡ios bylos ieÅ¡kovui V. D.. IÅ¡ nurodyto kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nuosavybės teisę įgijo tik į vienÄ gyvenamojo namo 1AIm priklausinį – garaÅ¾Ä 4G1p. Ä® Å¡io gyvenamojo namo priklausinį pamatus ieÅ¡kovas nuosavybės teisių niekuomet neįgijo.            SprendimÄ dalyje dėl ginčo pamatų teismas motyvavo ir tuo, kad vėlesniuose negu 1973 07 30 sudarytuose sandoriuose perleidžiant nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ 3A1/p nurodyta, jog nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ buvo perleidžiamos su dalimi kiemo statinių, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog dalis kiemo įrengimų nuosavybės teise priklauso ir ieÅ¡kovui.

Kolegija su tokia iÅ¡vada nesutinka ir Å¡tai dėl ko: CK 6.189 straipsnis nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . 1973 07 30 sutartis dėl gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pasidalijimo yra galiojanti, todėl privaloma tiek proceso Å¡alims, t.y. Å¡ių statinių savininkams, tiek teismui ta apimtimi kiek yra iÅ¡likusių statinių ir kiemo įrengimų (kiemo statinių) ( CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis 1973 07 30 sutartimi visi kiemo įrengimai (kiemo statiniai) nuosavybės teise atiteko gyvenamojo namo 1AIm savininkams.

Ieškovas niekada nebuvo gyvenamojo namo 1AIm ar jo dalies savininku, todėl jam nuosavybės teise nepriklauso jokia dalis ir 1973 07 30 pasidalintų pamatų. Patikslintame ieškinyje (t.6, b.l.

39) ieškovas nurodo, kad ginčo pamatai yra statyti 1920 metais, todėl kiekvienas iš namų valdos bendraturčių juos įgijo sandoriu. Šį jo teiginį paneigia 1973 07 30 sutartis, kuria nuosavybės teisės į ginčo pamatus atiteko gyvenamojo namo 1AIm savininkėms ir, kaip nurodyta anksčiau, nei jokio sandorio pagrindu neatiteko ieškovui. Iš nurodyto akivaizdu, jog sandoriuose dėl gyvenamojo namo 3AIp perleidimo ydingai neesant tam teisinio pagrindo buvo nurodomi kiemo įrenginiai, buvę ginčo namų valdoje iki 1973 07 30.

Todėl tai nesukÅ«rė ieÅ¡kovui nuosavybės teisių į pamatus. Teisės doktrinoje yra įtvirtintas principas, kad iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė.           IeÅ¡kovas nurodo, kad pamatai kadastrinėje byloje nebuvo atžymėti, todėl 1973 metais jų dalintis namų valdos bendrasavininkiai negalėjo; pamatai kadastrinėje byloje yra užfiksuoti nuo 1984 metų. 1972 metų teismo sprendime yra nurodomi kiemo įrengimai, tačiau apie pamatus nekalbama.           Kolegija atmeta ieÅ¡kovo argumentÄ , jog dėl pamatų neatžymėjimo kadastrinėje byloje jų bendrasavininkiai negalėjo pasidalinti, kadangi statinių teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ .

Asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektÄ atsirasti turi bÅ«ti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Pagal CK 4.253 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnį nekilnojamojo turto registravimo objektai yra įstatyme nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, susiję su registruotinais daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis.

Bylos duomenimis, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota nei ginčijamų statinių teisinio statuso, nei jų registravimo pagrindo. Skirtingais laikotarpiais buvo užfiksuoti skirtingi duomenys apie tai, kiek ir kokių sklype yra kiemo statinių, buvo įregistruoti tik patys daiktai, o ne daiktinės teisės į juos; duomenų apie tai, kokiems asmenims priklauso nuosavybės ar kitokios daiktinės teisės į Å¡iuos pastatus, taip pat Å¡ių teisių atsiradimo pagrindai neužfiksuoti. Todėl sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl pamatų nuosavybės teisių, Nekilnojamojo turto registro duomenys Å¡iuo atveju neaktualÅ«s. Teisminio nagrinėjimo objektas yra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas; teisinė registracija yra tik iÅ¡vestinis veiksmas, atliekamas nustačius nuosavybės teisių įgijimo pagrindÄ .

AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl 1972 metų teismo sprendimo (t.5,b.l. 120-121). Pažymėtina, kad ieÅ¡kove toje byloje buvo M. S., atsakovės – M. A., A. S. ir J. D., t.y. tuometinės namų valdos savininkės. Atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl Å«kinio pastato, žemės sklypo ir kiemo įrengimų naudojimosi, o ne dėl pasidalijimo jais, ar atsidalijimo. Sprendime nurodoma, kad kiemo įrengimais kaip Å¡uliniu, iÅ¡viete ir Å¡iukÅ¡lių dėže bei priėjimais prie jų per kiemÄ ieÅ¡kovė naudojasi.

Sprendime teismas nepasisako dėl nuosavybės teisių į paminėtus kiemo įrengimus. Å is sprendimas nepatvirtina, jog buvo tik jame paminėti kiemo įrengimai, juolab, kad akivaizdu, jog ginčo pamatai tikrai buvo, nes jie pastatyti 1920 metais, tik matomai ginčo dėl naudojimosi jais nebuvo.               IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat nurodo, kad 1973 07 30 sutartimi kiemo įrenginiai nebuvo pasidalinti, o tik buvo nustatyta naudojimosi tvarka, sutartį bÅ«tina aiÅ¡kinti vadovaujantis protingumo kriterijais, t.y. neaiÅ¡ku kodėl pamatus reikėjo priskirti namo 1A1m savininkėms, kai pamatai fiziÅ¡kai susiję su namu 3A1p, bei Å«kiniais pastatais 3A1/p, 4G1/p, turi bendrus pamatus.

Kolegija sprendžia, kad Å¡ie jo argumentai yra nepagrįsti. Pirma, dėl sutarties aiÅ¡kinimo, tai kolegija anksčiau yra nurodžiusi, jog 1973 07 30 sutartis yra aiÅ¡ki, ja buvusios bendraturtės pasidalino turimÄ nuosavybę, visi kiemo statiniai nuosavybėn atiteko gyvenamojo namo 1AIm savininkėms, todėl yra akivaizdu, kad aiÅ¡kinti nėra kÄ . Ginčo pamatai buvo pastatyti 1920 metais, tai jie nuosavybės teise ir atiteko gyvenamojo namo 1AIm savininkėms pagal 1973 07 30 sutartį. AiÅ¡kindamas, kad ginčo pamatai fiziÅ¡kai yra susiję su gyvenamuoju namu 3A1p ieÅ¡kovas, nepraÅ¡ydamas jų pripažinti Å¡io namo priklausiniu, prieÅ¡tarauja pats sau.

Kita vertus, ieÅ¡kovas nurodo, kad priklausiniai yra perleidžiami kartu su daiktu, todėl teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ir visus priklausinius padalino lygiomis dalimis visiems bendrasavininkams. IeÅ¡kovas ir vėl prieÅ¡tarauja pats sau, nes jeigu priklausiniai perleidžiami su daiktu, tai teismas neteisingai priklausinį - pamatus – padalino lygiomis dalimis, kadangi jis turėtų kaip ieÅ¡kovo pastatų priklausinys priklausyti tik jam.              Kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus argumentus, įrodymus, faktines bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė kokiu teisiniu pagrindu įgijo nuosavybės teises į ginčo pamatus, todėl sprendžia, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl pripažinimo jam nuosavybės teisių į pamatus yra atmestinas.

Teismas, vertindamas įrodymus pažeidė CPK 178 str., 185 str. reikalavimus, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo pamatų dalis nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovui, kolegija padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Dėl nurodyto panaikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui nuosavybės teise priteisti pamatai, priimtinas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas (CPK 329str. 1d., 326str. 1d.2p.).             IÅ¡sprendus klausimÄ dėl pamatų nuosavybės, spręstina dėl kitų kiemo statinių nuosavybės, o po to ir dėl jų atidalijimo.

             IeÅ¡kovas nurodė, kad tvoros, kanalizacijos Å¡uliniai, kiemo aikÅ¡telės b3 ir b1 yra žemės sklypo priklausiniai. CK 4.40 str. yra įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai. Todėl visi savininkai laikytini ir Å¡ių statinių savininkais, nuosavybės teisės nustatytinos lygiomis dalimis (CK 4.73str. 3d.). AikÅ¡telė b4 ieÅ¡kovo nuomone, yra gyvenamojo namo 3AIp priklausinys, kadangi pagal funkcinę paskirtį skirta aptarnauti iÅ¡imtinai šį gyvenamÄ jį namÄ , neturi savarankiÅ¡ko daikto statuso, o yra kito daikto priklausinys, todėl sutinkamai su CK 4.14str. 1d. nuosavybės teisę į Å¡iÄ aikÅ¡telę prašė pripažinti ieÅ¡kovui.

Tuo tarpu atsakovai U. priešieškinyje nurodė, jog jie savo lėšomis yra pastatę kiemo statinius tvoras t1, t2,t2,t4 (tvoros varteliai), kiemo aikštelę b1, kanalizacijos šulinius k1 ir k2. Jie taip pat nurodė, jog aikštelė b1 funkciškai ir betarpiškai susijusi su jiems nuosavybės teise priklausančiais pastatais, tik jie ja naudojasi, ji yra pagrindinio daikto priklausinys. ir prašė juos pripažinti jų bendra santuokine nuosavybe. Analogiškai nurodė ir dėl kanalizacijos šulinių, kurie yra aikštelėje b1 ir skirti tik jų poreikiams tenkinti.

Išnagrinėjęs šiuos reikalavimus, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės šioje byloje yra prioritetinis bendraturčių teisių gynimo būdas, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas pripažino, jog kiemo statiniai visiems bendraturčiams priklauso lygiomis dalimis, kadangi U. neįrodė, kad dalį jų pastatė savo lėšomis, jie tarp bendraturčių nėra padalinti. Atidalindamas kiemo statinius teismas vadovavosi faktinėmis aplinkybėmis prie kokių gyvenamųjų namų kokie kiemo statiniai yra ir juos atidalino taip: ieškovui priteisė tvoras t7 ir t8, nuosavybės teisę pripažino į aikštelę b4, atsakovams U. priteisė jų prašomus kiemo statinius, ieškovui, atsakovams Ž., A.

D. priteisė aikÅ¡telę b3.            Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje dalyje pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , jas netinkamai taikydamas, pažeidė ir materialines teisės normas, jas netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas ir dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ ir Å¡ioje dalyje.            Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus kiemo statinius bendra nuosavybe, vadovavosi tik liudytojų parodymais, nepateikdamas jokios liudytojų parodymų analizės, tik nurodė, kad liudytojai parodė, jog kanalizacijos Å¡ulinius k1, k2 ir tvoras t1,t2,t3 ir t4 pastatė visi bendraturčiai bendru darbu (t.7, b.l. 165-169).

Išanalizavus liudytojų parodymus, kolegija nustatė, kad liudytoja R. P. parodė, jog U. kieme esantys šuliniai priklausė jam, kad nepirko kanalizacijos šulinių. Kanalizacijos šuliniai buvo pastatyti 1996 metais, atsakovai U. yra pateikę 1996 11 14 prekių čekį, kad buvo pirkti vamzdžiai vietinei kanalizacijai (t.2, b.l. 111-115), ginčo kanalizacijos šuliniai yra tarp atsakovams U. priklausančio gyvenamojo namo 1AIm priestato 4a1b ir garažo 10G1p, jie sujungti tik su apeliantų naudojamomis gyvenamosiomis patalpomis ir yra skirti tik joms aptarnauti (t.3, b.l. 115).

Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovai V. ir I. Ž., atsakovė A. D. patvirtino, kad pretenzijų į kanalizacijos Å¡ulinius kaip ir į kiemo aikÅ¡telę b1, kurioje ir yra kanalizacijos Å¡uliniai pretenzijų neturi. Ä® bylÄ U. taip pat yra pateikę 1996-1997 prekių čekius (t.2, b.l. 111-115), kurie patvirtina, jog jie 7 kartus pirko cementÄ . Liudytoja B. B. patvirtino, kad aikÅ¡telė b1 buvo padaryta U. darbu ir lėšomis (t.7, b.l. 169). Kadastro duomenys patvirtina, kad aikÅ¡telė b1 buvo pabaigta statyti 1997 metais.

Å i aikÅ¡telė minėta, yra tarp apeliantams priklausančio namo priestato ir garažo (t.3, b.l. 115). Pirmosios instancijos teismas nei Å¡ių įrodymų, nei faktinių aplinkybių neiÅ¡tyrė, sprendimo dalies, kuria pripažino, jog aikÅ¡telė ir kanalizacijos Å¡uliniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems bendraturčiams nemotyvavo, tuo pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ (CPK 178str. 185str.), todėl Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris panaikintinas.

          Kolegija, įvertinusi anksčiau iÅ¡vardintus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog tiek aikÅ¡telė b1, tiek joje esantys kanalizacijos Å¡uliniai yra ne tik atsakovų U. pastatyti, bet jie yra ir U. priklausančio gyvenamojo namo 1AIm dalies priklausiniai. Nurodyti kiemo statiniai pagal savo funkcinę paskirtį skirti atsakovams U. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų eksploatacijai užtikrinti, kitiems gyventojų poreikiams patenkinti, todėl turi ne pagrindinio, bet Å¡iam tarnaujančio antraeilio daikto statusÄ (CK 4.13str.).

Antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, todėl nuosavybės teisė pripažintina pagrindinio daikto savininkui, t.y. atsakovams U. (CK 4.14 str. 1d.). Kolegijai padarius tokias iÅ¡vadas, priimtinas naujas sprendimas ir Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje ir atsakovams U. pripažintina bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į kanalizacijos Å¡ulinius k1 ir k2 ir aikÅ¡telę b1.              Kolegija sprendžia, kad teismas priėmė taip pat nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje dėl tvorų t1,t2,t3 ir t4 dėl tų pačių motyvų, t.y. nuspręsdamas, kad Å¡ios tvoros yra bendra dalinė nuosavybė, Å¡ios sprendimo dalies nemotyvavo.

Kitų statinių kadastro duomenys (t.8, b.l.181-185) patvirtina, kad Å¡ios tvoros buvo pastatytos taip pat 1996 metais, yra iÅ¡ vielos tinklo. Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina atsakovų U. paaiÅ¡kinimus, o taip pat liudytojų B. B. ir J. D. parodymus, kad tvoros buvo statomos U. iniciatyva, darbu ir lėšomis, kad kiti kaimynai padėjo statyti tvoras, o tinklÄ pirko U. (t.7, b.l. 167-169). Å ių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, nenurodė, kodėl atmeta liudytojų parodymus. Kolegija, įvertinusi Å¡iuos įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovai U.

įrodė, kad tvoros yra jų nuosavybė, todėl sprendžia, kad panaikintina sprendimo dalis, kuria Å¡ios tvoros priteistos U., priimtinas naujas sprendimas Å¡ioje dalyje ir U. pripažintina bendroji jungtinė nuosavybės teisė į tvoras t1,t2,t3 ir t4. Liudytojos R. P. parodymai, kad prie Å¡ių tvorų statymo darbu prisidėjo ir jos vyras (t.7, b.l. 167-169), nepatvirtina aplinkybės, jog jos vyras, padėdamas kaimynui statyti tvorÄ , įgijo nuosavybės teisę į tvorÄ . Jos parodymai tik patvirtina tÄ aplinkybę, jog tvorų statymo metu tarp kaimynų buvo draugiÅ¡ki santykiai.

IeÅ¡kovo argumentÄ , kad nebuvo bendrasavininkių sutikimo, kad U. statytų tvoras kolegija atmeta, nes tvorų statymui bendrasavininkiai ne tik neprieÅ¡taravo, bet ir jas padėjo statyti, reikalavimo nugriauti tvoras nebuvo pareikÅ¡ta, tvoros pastatytos iÅ¡ U. statybinių medžiagų. Kaip nurodė atsakovai teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, Å¡ios tvoros skiria U. faktiÅ¡kai naudojamÄ sklypo dalį nuo kitų kaimynų. Esant tarp Å¡alių įtemptiems santykiams, akivaizdu, jog atsitvėrimas yra teigiamas dalykas, nes padeda iÅ¡vengti konfliktų.

                          Apylinkės teismas kiemo aikÅ¡telę b4 pripažino gyvenamojo namo 3A1p priklausiniu. Å ios sprendimo dalies nemotyvavo. Atsakovai U. ginčija Å¡iÄ sprendimo dalį. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog Å¡i aikÅ¡telė skirta minėtam gyvenamajam namui aptarnauti, yra funkciÅ¡kai su juo susijusi, todėl kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Taip pat kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog kiemo statiniai t7,t8 ir aikÅ¡telė b3 yra bendra dalinė visų bendraturčių nuosavybė, tačiau nesutinka, kad visiems bendraturčiams Å¡is turtas priklauso lygiomis dalimis.

CK 4.80str. 1d. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas, minėta, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrÄ daiktÄ Ä¯gyvendinimÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v.

A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; kt.). Å is įstatyme nustatytas atidalijimo tikslas gali bÅ«ti pasiektas tada, kai yra nustatytos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios bendrosios nuosavybės dalys ir atidalijus nebelieka bendrosios nuosavybės teise valdomo turto. IÅ¡ bylos duomenų seka, kad neįmanoma taip atidalinti bendra daline nuosavybe valdomų kiemo statinių Å¡iuo konkrečiu atveju. Be to, dalis kiemo statinių kaip antai aikÅ¡telė b3, ar tvoros aplink namų valdÄ , yra skirtos visų ar keleto bendraturčių poreikiams tenkinti, t.y. jais naudojasi visi ar dalis bendraturčių.

               Be to, iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog ieškovo ir atsakovų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra lygios. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, jog gyvenamojo namo 1AIm bendraturčiai turi tokias dalis: U. 48/100, idealines dalis, Ž. – 38/100 idealines dalis, D. – 14/100 idealinių dalių. Taigi, yra akivaizdu, jog bendraturčių dalys nėra lygios. Tuo tarpu ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kaip buvo sprendžiama apie bendrosios dalinės nuosavybės proporcijas tarp gyvenamojo namo 1AIm ir gyvenamojo namo 3AIp bendraturčių.

Kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.80str., sprendimas dalyje dėl tvorų t7 ir t8, aikÅ¡telės b3 padalijimo naikintinas, nes yra ir neteisėtas, ir nepagrįstas. Be to, CK 4.80str. nustato, kad bendraturtis turi teisę atsidalinti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, po atidalinimo bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti. O pagal skundžiamÄ sprendimÄ ieÅ¡kovas liko aikÅ¡telės b3 bendraturtis. Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad visi kiemo statiniai visiems bendratručiams priklauso lygiomis dalimis, kas yra neteisinga pagal įstatymÄ , nes kiemo statiniai yra gyvenamųjų namų priklausiniai ir savininkams nuosavybės teise priklauso pagal gyvenamojo namo idealines dalis, tačiau ir pats atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog kiemo statinius reikėtų dalinti pagal turimas žemės dalis.

Taigi, ieÅ¡kovas ir dėl ieÅ¡kinio reikalavimų Å¡ioje dalyje nėra nei apsisprendęs, nei ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje įrodęs.            Kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl tvorų t7 ir t8 bei aikÅ¡telės b3 atidalijimo, pripažįstant, kad jie lygiomis dalimis priklauso visiems benraturčiams, nėra teisinio pagrindo (CK 4.80str.), todėl sprendžia, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.              Pripažinus dalį ginčo kiemo statinių gyvenamųjų namų priklausiniais ir pripažinus nuosavybės teises į juos, reikalavimus dėl kitų kiemo statinių atmetus, panaikintina ir sprendimo dalis dėl kompensacijų priteisimo, kadangi joks atidalinimas nėra padarytas.

             Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.              Lietuvos Aukščiausias teismas 2012 03 12 nutartyje Å¡ioje byloje konstatavo, kad, tik nustačius, kokie kiemo statiniai priklauso Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinus nuosavybės teisės dalis ir iÅ¡sprendus statinių atidalijimo bendraturčiams klausimÄ , bus galima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Teismui nustačius, kad pagrindinis ginčo objektas – pamatai ieÅ¡kovui nepriklauso, o ieÅ¡kovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu nustatymo planas parengtas atsižvelgus bÅ«tent į tÄ aplinkybę, jog ginčo pamatai bus atidalinti ieÅ¡kovui ir bÅ«tent pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ , kuris neatitinka teismo nustatytos aplinkybės, jog ginčo pamatai ieÅ¡kovui nepriklauso, o priklauso visiems atsakovams, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebeatitinka reikalavimų, kad kiekvienas bendraturtis turėtų priėjimÄ prie jam priklausančios nuosavybės objekto.

Ginčo pamatai patenka į ieÅ¡kovui naudotis paskirtÄ Å¾emės sklypo dalį. Atsakovai netenka galimybės patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pamatų, todėl vien dėl Å¡ios aplinkybės panaikintina sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priimtinas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.               Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Å¡iuo klausimu teismas nepasisako, kadangi jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teismui iÅ¡sprendus ginčo pamatų nuosavybės klausimÄ .

               Dėl pripažinimo ieÅ¡kovui teisės vykdyti statinių ir pamatų rekonstrukcijÄ .               Lietuvos Aukščiausias teismas 2012 03 12 nutartyje Å¡ioje byloje konstatavo, jog reikalavimai, susiję su ieÅ¡kovo vykdomos statybos (rekonstrukcijos) teisėtumu ir padariniais, taip pat negali bÅ«ti nagrinėjami, kol neiÅ¡spręstas kiemo statinių atidalijimo klausimas, nes rekonstrukcija iÅ¡ dalies vykdoma ant vieno iÅ¡ kiemo statinių, t. y. pamatų, dėl kurių vyksta Å¡alių ginčas.

Nuo to, kaip bus iÅ¡spręstas pamatų nuosavybės teisės klausimas (ar jie bus pripažinti asmenine vienos iÅ¡ Å¡alių, ar bendrÄ ja daline nuosavybe ir kokiu bÅ«du atidalyti), priklausys statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo vertinimas, galimybė vykdyti statybÄ toliau, galimos statybos apimtys ir pan. .              Skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovui buvo leista be atsakovų sutikimo vykdyti statinių – garažo 4G1p, Å«kinio pastato 7I1m ir pamatų rekonstrukcijÄ , įteisinant savavalinę statybÄ be atsakovų U. sutikimo pagal 2006 statinio projekto vadovės I.

S. paruoÅ¡tÄ patikslintÄ projektÄ . Kolegijai pripažinus, kad ginčo pamatai priklauso visiems atsakovams, o ieÅ¡kovui nepriklauso, įvertinus tÄ aplinkybę, jog rekonstrukcija yra atliekama ant atsakovams priklausančių pamatų, yra akivaizdu, jog tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas, o tuo pačiu apeliantų teisės ir teisėti interesai. Todėl sprendimas Å¡ioje dalyje panaikintinas. Atsižvelgus į tai, kad negali bÅ«ti vykdoma statyba ir rekonstrukcija ant ieÅ¡kovui nepriklausančių pamatų, priimtinas naujas sprendimas ir atmestinas ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovui teisę vykdyti statinių ir pamatų rekonstrukcijÄ pagal 2006 metų I.

S. projektÄ (t.1, b.l. 20-39).               Dėl atsakovų reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovÄ nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį. Teisė gina tik sÄ Å¾iningus asmenis (CK 1.137str.). Vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iÅ¡ savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur).

Å ių fundamentalių teisės principų svarbÄ yra ne kartÄ akcentavęs Konstitucinis ir Aukščiausias teismai (Konstitucinio teismo 1994 05 27 nutarimas, Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 10 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000, 2002 03 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2007 09 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Byloje yra nustatyta, jog atsakovai U. nuosavybės teises į dalį ginčo pamatų įsigijo 1974 11 24 ir 2003 01 24 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu.

Tuo tarpu ieÅ¡kovui V. D. ginčo pamatų jokia dalis nuosavybės teise nepriklauso. 2006 metais ieÅ¡kovas V. D. po pamatais įrengė rÅ«sį, katilinę, savavaliÅ¡kai rekonstravo jam nuosavybės teise priklausantį garaÅ¾Ä ir Å«kio pastatÄ . 2006 09 12 jam buvo suraÅ¡ytas savavalinės statybos aktas, pareikalauta sustabdyti savavaliÅ¡kai vykdomus statybos darbus ir iki 2007 02 01 likviduoti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Å ių nurodymų ieÅ¡kovas neįvykdė, todėl buvo nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu.

Kolegija anksčiau nurodė, kad atmeta ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovui teisę vykdyti rekonstrukcijÄ be atsakovų sutikimo, todėl sprendžia, kad iÅ¡ esmės tenkintinas atsakovų reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovÄ nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį – panaikinti po pamatais įrengtÄ rÅ«sį bei jame įrengtÄ katilinę, nugriauti savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ garaÅ¾Ä 4G1p ir Å«kio pastatÄ 7I1p. Kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas įpareigotinas paÅ¡alinti garaže ir Å«kio pastate atliktus savavalinius darbus, kadangi Å¡iuos statinius ieÅ¡kovas turėjo.

IeÅ¡kovas, pripažindamas, kad visi pamatai jam nuosavybės teise nepriklauso, prieÅ¡ pradėdamas statybÄ ant tų pamatų, pirma privalėjo iÅ¡spręsti jų nuosavybės klausimÄ , o tik po to praÅ¡yti bendrasavininkių sutikimo, o statybos darbus vykdyti gavęs atitinkamÄ leidimÄ . Vykdydamas statybÄ be leidimo, ant svetimų pamatų, ieÅ¡kovas prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ neigiamų pasekmių rizikÄ . Atsakovai praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ nugriauti per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tačiau kolegija Å¡iuo atveju atsižvelgia į tai, kad reikalaujama nugriauti katilinę, o Å¡iuo metu Lietuvoje yra žiema. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas negali likti be Å¡ildymo. CPK 271 str. 1 d. nustato, kad priimdamas sprendimÄ teismas reikiamais atvejais nustato konkrečiÄ sprendimo įvykdymo tvarkÄ ir terminÄ . Kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui nustatytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas nugriauti savavalinę statybÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Sutinkamai su CPK 93 str.1d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 str. 1d. nustato, kad dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ Å¡alis raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su tokių iÅ¡laidų apskaičiavimu. Byla teisme nagrinėjama nuo 2006 metų. Nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė viso bylos nagrinėjimo metu patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti paskaičiavimo. Todėl teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių paskirsto vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgęs į pateiktus iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, į tai, kad dėl iÅ¡laidų, kurias pripažino pirmosios instancijos teismas pretenzijų nebuvo.

Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į anksčiau paminėtus argumentus, principus, į tai, kad teismas iÅ¡ esmės iÅ¡ dalies atidalino tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovus U., paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis. IÅ¡ esmės visi ieÅ¡kovo reikalavimai iÅ¡skyrus vienÄ yra atmesti, todėl ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovų U. dalinai, t.y. apie ¼ dalį, kuriÄ sudaro 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 66 Lt žyminio mokesčio, viso 1 066 Lt .

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui nepriteisimos, nes patenkintas apeliacinis skundas. IÅ¡ ieÅ¡kovo V. D. atsakovams V. U. ir V. U. priteistina jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes jų reikalavimai yra patenkinti, o ieÅ¡kovo atmesti: 3 000 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 380 Lt žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį, 380 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , 2 000 Lt už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ . U. taip pat praÅ¡o priteisti 1 000 Lt už advokatės dalyvavimÄ teismo posėdyje.

Å i praÅ¡oma priteisti suma mažintina iki 150 Lt, kadangi teismo posėdis truko 2 valandas, posėdyje dalyvavo advokatė, kuri atsakovus atstovavo byloje pirmosios instancijos teisme, rašė apeliacinį skundÄ , atsižvelgus į maksimalias rekomenduojamas sumas. Viso 5 910 Lt .                PaÅ¡to iÅ¡laidos, kurias sudaro 339,08 Lt ( t. 1, b.l. 133, t.5, b.l. 4, 198, t.6, b.l. 2, t.7, b.l. 2, t.8, b.l. 2, 99) priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų U. lygiomis dalimis, kadangi, minėta, ginčas vyko tarp Å¡ių Å¡alių, reikalavimus teikė bÅ«tent Å¡ios Å¡alys, byla nagrinėjama ilgai, teismas vadovaujasi protingumo, teisingumo principais, t.y. iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

D. priteistina 169,50 Lt, iÅ¡ V. ir V. U. po 84,80 Lt Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Apeliacinį skundÄ patenkinti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinys.Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieÅ¡kovui V. D. nuosavybės teise priteisti pamatus P – 2000 Lt vertės, tvorÄ t7 (10,50 kv.m.), 2005 m. statybos - 400 Lt. vertės, tvorÄ t 8 (10,50 kv.m.), 2005 m. statybos - 400 Lt .

Priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 03 14 sprendimo dalį, kuria atsakovams V. U. ir V. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priteisti 4000 Lt. vertės kiemo statiniai:tvora t1 (64,43 kv.m.), 1996 m. statybos – 800 Lt. vertės, tvora t2 (6,72 kv.m.), 1996 m. statybos – 400 Lt. vertės, tvora t3 (12,08 kv.m.), 1996 m. statybos – 200 Lt. vertės, tvora – varteliai t4 (1 kv.m.), 1996 m. statybos – 100 Lt. vertės, kiemo aikÅ¡telė b1 (60,5 kv.m. ) – 1997 m. statybos – 1300 Lt vertės, kanalizacijos Å¡ulinys kl – 600 Lt vertės, kanalizacijos Å¡ulinys k2 - 600 litų vertės pakeisti ir pripažinti bendrÄ jungtinę nuosavybės teisę V.

U. ir V. U. į kiemo statinius: tvoras t1,t2,t3 ir t4, kanalizacijos šulinius k1 ir k2; kiemo aikštelę b1. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 03 14 sprendimo dalį, kuria kiemo aikštelė b3 (47,54 kv.m.), 2005 m. statybos – 1000 Lt. vertės nuosavybės teise priteista V. D., A. D., V. Ž., I. Ž. ir ieškinį šioje dalyje atmesti.                 Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo V. D.: V. Ž., I. Ž. – 540 Lt. (penkių šimtų keturiasdešimt litų) kompensacija, A.

D. – 540 Lt. (penkių šimtų keturiasdešimt litų) kompensacija.Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų V. U., V. U.: V. Ž., I. Ž. – 1025 Lt. (tūkstantis šimtas dvidešimt penkių litų) kompensacija, A. D. – 1025 Lt. (tūkstantis šimtas dvidešimt penkių litų) kompensacija.    Sprendimo dalies, kuria kiemo aikštelė b4, 2005-2007 m. statybos – 2200 Lt. vertės, pripažinta gyvenamojo namo 3A1p, esančio (duomenys neskelbtini) , priklausiniu ir nuosavybės teise priteista V.

D. nekeisti.         Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų 0,1203ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarka pagal 2009-07-23 UAB „Žemetra" parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta ieÅ¡kovui V. D. teisė vykdyti statinių - garažo 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Å«kinio pastato 7Jlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatų rekonstrukcijÄ , įteisinant savavalinę statybÄ be atsakovų V.

U., V. U. sutikimo pagal 2006m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. Al 194) paruoÅ¡tÄ projektÄ ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.Atstatyti pažeistas atsakovų V. ir V. U. teises ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ V. D. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį – panaikinti po pamatais P įrengtÄ rÅ«sį ir jame įrengtÄ katilinę, paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai atliktus garažo ir Å«kinio pastato rekonstrukcijos darbus.Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: priteisti atsakovams V.

U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 910Lt bylinėjimosi išlaidų;priteisti ieškovui V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 533 Lt bylinėjimosi išlaidų;Priteisti iš ieškovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,50 Lt pašto išlaidų valstybei;Priteisti iš V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V.

U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 84,80 Lt pašto išlaidų valstybei.Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.             Teisėjai                                                                                           Algimantas Kukalis                                                                                                                    Virginija Lozoraitytė              Rūta Palubinskaitė