d6c92feb-2107-456e-9594-e353b7fc3551 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-765-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02516-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Ž. (D. Ž.) skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K). Teigia, jog buvo apgyvendintas kamerose, kuriose nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai, naudojantis jais buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas, nes atliekant gamtinius reikalus pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas kitų nuteistųjų.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo laikomas kamerose, pažeidžiant minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui leistinÄ normÄ , tokiu bÅ«du apribojant pareiÅ¡kėjo judėjimÄ . Teigia, jog kamerose sienos apipelijusios, drėgnos. Dėl Å¡ių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , depresijÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5-12).

Nurodo, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Prie atsiliepimo pridėtos pareiškėjo įskaitos kortelės kopijos, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas patvirtina, jog vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, jog įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas į kameras.

Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tokio aiÅ¡kinimo, kaip minėta laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama.

Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pažymėtina, kad remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių jiems skirtose vietose. Atsakovės atstovo teigimu, atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. PĮĮET 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Pažymi, jog gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pažymi, kad TIÄ®ET ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietÄ ir plotÄ , sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukÅ¡tį sanitariniame mazge.

Nurodo, kad įstaigos priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, atsakovės atstovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde patirtÄ neturtinę žalÄ , visų pirma, grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 1) 1.3.1 punkte, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. lapkričio 6 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 130, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje), o 2018 m. lapkričio 20 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus (b. l. 5-12).

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (iÅ¡ viso 14 parų) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose su kitu asmeniu. Pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje nurodytus minimalaus ploto reikalavimus, nes visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,6 kv. m iki 3,9 kv. m. ploto. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, vadovaujasi ir Konvencija. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, iÅ¡aiÅ¡kino, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto.

Å iame kontekste Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinis mazgas kamerose užima apie 0,56 kv. m. Vadinasi, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui viso ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista jo teisė į ne mažesnį nei 3 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ . Atsižvelgus į tai darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu nenustatytas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų faktas nei nacionalinės teisės, nei Konvencijos prasme.

Taip pat pareiÅ¡kėjas, grįsdamas, gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , nurodo, kad gyvenamÄ jį plotÄ mažino kamerose esantys baldai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ä®sakymo 1.3.1 papunktyje nėra numatyta, kad į vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pagal suformuotÄ administracinių bylų praktikÄ , tik tokiu atveju, kai yra nustatoma teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ pagal nacionalinę teisę ir tokiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Kadangi Å¡iuo atveju nekonstatuotas minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimas pagal nacionalinę teisę ir KonvencijÄ , nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo dėl jame esančių baldų atmetami kaip nepagrįsti Å¡iuo aspektu nenustačius neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 70065/13) ir kt.).

Kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07; 60800/08)). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.)). Laisvės vietų atėmimo įstaigų pareiga garantuoti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018 ir kt.). Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.5 papunktyje nustatyta, kad:

įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – TIÄ®ET) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose konstatuotina, kad nors kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele su įrengtomis užuolaidomis nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIÄ®ET, ir savaime nėra nesuderinama su taip įrengtu sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens orumo užtikrinimu, visgi toks sanitarinio mazgo įrengimas nelaikytinas pakankamu asmens privatumui sanitariniame mazge užtikrinti (ypač atsižvelgiant į nedidelius atstumus tarp kameroje esančių įrenginių bei baldų).

ReikÅ¡mingos aplinkybės yra ir tos, kad aptariama sienelė yra žemiau vidutinio žmogaus akių lygio, nepridengia nuo virÅ¡utiniu gultu besinaudojančių asmenų ir, atsižvelgiant į sanitarinio mazgo vietÄ kameroje, nuo per stebėjimo langelį duryse žiÅ«rinčių pareigÅ«nų. Todėl aplinkybė, kad kamerose sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio gyvenamojo kameros ploto 1,5 m aukščio sienele su įrengtomis užuolaidomis, suponuoja garbės ir orumo bei privatumo pažeidimÄ . Garbė ir orumas bei privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nelaikomas pažeistu nustačius, kad sanitarinis mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į bylÄ pateiktos nuotraukos, kurios atspindi, kaip atrodo tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitariniame mazge įrengta užuolaida, vaizdas pro atidarytas duris (b. l. 20-22) ir tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, vaizdas (b. l. 20-22). Teismas Å¡ias nuotraukas laiko netinkamu įrodymu, nes iÅ¡ jų negalima nustatyti, kokiu laiku jos padarytos bei kokių konkrečių kamerų vaizdÄ jos atspindi. Vilniaus PN, įrodinėdamas, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka jam keliamus reikalavimus, nurodo, kad ne tik sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, bet ir tai, kad nuo 2012 m. iki 2016 m. atitinkamose kamerose (Nr. 252, Nr. 253, Nr. 254, Nr. 255, Nr. 256, Nr. 257, Nr. 386, Nr. 387, Nr. 389.

Nr. 390, Nr. 391, Nr. 392, Nr. 393, Nr. 394, Nr. 395, Nr. 406, Nr. 407, Nr. 408, Nr. 409, Nr.410, Nr. 411, Nr. 412, Nr. 413, Nr. 414, Nr. 415, Nr. 416, Nr. 417, Nr. 418, Nr. 419, Nr. 420, Nr. 421, Nr. 422, Nr. 423, Nr. 424, Nr. 425, Nr. 426) sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina, o kitose kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kamerose vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse, siekiant užtikrinti asmenų privatumÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 105 ir Nr. 130.

Kaip matyti, nėra duomenų, kad Å¡iose kamerose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina. Todėl Vilniaus PN atsiliepime tik abstrakčiai nurodyta aplinkybė, kad kitose kamerose buvo įrengtos užuolaidos, konkrečiai neįvardijant, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu užuolaidos buvo įrengtos, nepaneigia pareiÅ¡kėjo skundo argumento, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida. Vilniaus PN nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu yra užtikrinamas bent minimalus pareiÅ¡kėjo privatumas, nepagrindė bÅ«tinybės pareiÅ¡kėjÄ nuolat stebėti jam naudojantis sanitariniu mazgu.

Nenustačius, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas taip, kad bÅ«tų užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas juo naudojantis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 14 parų. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo apipelijusios ir drėgnos. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ä®staigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros galėjo bÅ«ti vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymi Vilniaus PN, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teismas byloje nenustatė duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundais dėl jo laikymo sÄ lygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į Visuomenės sveikatos centrÄ , kuris atlieka valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Pastebėtina, jog pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai dėl bendros kamerų būklės yra itin abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė nei kamerų numerių, kuriose pasireiškė minėti pažeidimai, nei laikotarpių, kada buvo laikomas netinkamose kamerose, nei kitų aplinkybių, kurios leistų identifikuoti ir nustatyti galimus pažeidimus. Pažymėtina, jog pareiga detalizuoti pažeidimus tenka būtent pareiškėjui, teismas negali remtis hipotetiniais, neindividualizuotas bei nepagrįstais teiginiais.

Todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų bÅ«kle ir tvarka, yra abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl higienos normų neatitinkančių laikymo sÄ lygų atmestini. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinta 14 parų. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta, kad atsakovės atstovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui, į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir mastÄ , į tai, kad nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl nustatytų pažeidimų bÅ«tų skundęsis įstaigos administracijai ar kitiems kompetentingiems subjektams, remiantis suformuota EŽTT ir Lietuvos teismų praktika, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobÅ«džio, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, todėl teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjo skundas patenkinamas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad jo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 14 parų, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. Ž. (D. Ž.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D.

Ž. (D. Ž.) teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu 14 parų. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Egidija Puzinskaitė